Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Bielskės, Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato A. Gončarko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, areštu 45 paroms, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, areštu 30 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, R. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-441-1011/2019 paskirta 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda (bauda išieškoma pagal 2020 m. vasario 12 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-2047-506/2019) subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės – 20 MGL (1 000 Eur) – bausmės, ir R. B. paskirta subendrinta bausmė – 110 MGL (5 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė subendrinta su subendrinta 110 MGL (5 500 Eur) dydžio bauda visiško bausmių sudėjimo būdu ir R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30 (trisdešimt) parų areštas ir 110 MGL (5 500 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. B. į paskirtą arešto bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. rugsėjo 13 d., 1.45 val., iki 2020 m. rugsėjo 13 d., 15.07 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, R. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. ir automobilio Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM – 560 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų) konfiskavimas.

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 13 d., apie 1.50 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,44 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. B. ir jo gynėjas advokatas A. Gončarko prašo panaikinti arešto bausmę arba ją pakeisti bauda; išdėstyti paskirtą baudą 12 mėnesių laikotarpiui; sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones paskirtą terminą ir pakeisti konfiskuotinos sumos dydį. Nurodo, kad teismas apeliantui paskyrė per griežtą bausmę, neteisingai paskyrė konfiskuotiną dydį, nes neįvertino R. B. materialinės padėties.

2.1. Apeliantas sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad byloje yra viena lengvinanti aplinkybė, kadangi R. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tačiau pažymėjo, kad R. B. bendradarbiavo su tyrimu nuo pat pradžios, pats iš karto prisipažino, davė aiškius ir išsamius parodymus, todėl mano, jog efektyviau būtų neskirti jam arešto bausmės.

2.2. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jam arešto bausmę, nevertino, kaip tokia bausmė paveiks apelianto padėtį, taip pat kitus svarbius socialinius interesus, kurie baudžiamajame įstatyme nėra tiesiogiai įtvirtinti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas yra dirbantis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, yra išsiskyręs, turi tris nepilnamečius vaikus. Būtent jis prisideda prie vaikų išlaikymo. Todėl, dėl paskirtos arešto bausmės, R. B. negalės vykdyti darbinės veiklos, per bausmės atlikimo laikotarpį negalės gauti pajamų.

2.3. Apelianto manymu, turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, todėl jo pavojingumas yra mažesnis negu tų asmenų, kurie nusikalstamas veikas daro ne pirmą kartą, teismas neturėjo skirti arešto bausmės, o paskirti baudą. Byloje nustatyta, kad R. B. turi priklausomybę alkoholiui, todėl mano, kad būtų tikslinga suteikti galimybę asmeniui likti laisvėje ir gydytis priklausomybę nuo alkoholio, negu jį mėnesiui izoliuoti nuo visuomenės. Šiuo metu jis stengiasi gydytis nuo priklausomybės.

2.4. Taip pat, apelianto manymu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise 3 metams 9 mėnesiams terminas yra per ilgas. R. B. vairavo transporto priemonę neblaivus, tačiau jis nesukėlė eismo įvykio, nepadarė materialinės žalos.

2.5. Apeliantas teigia, kad konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti suma su PVM prieštarauja teismų praktikai. Apeliantas nurodo, kad teismų praktikoje gausu atvejų, kai konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-271-628/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-646-654/2018, ir kt.), todėl šioje byloje turi būti konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma be PVM (650 Eur – 21 proc. = 513,50 Eur).

3. Pastebėtina, kad iš esmės viso skundo turinyje nurodoma R. B., o ne R. B. pavardė, tačiau, atsižvelgus į tai, kad skundą pasirašė R. B. (apeliantas), tai laikytina rašymo technine klaida.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nėra ginčijama kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti R. B. veiksmų teisiniu vertinimu, taip pat neturi jokio teisinio pagrindo, todėl nuteistojo kaltės klausimas išsamiau neanalizuojamas. Apeliaciniame skunde prašoma paskirtą arešto bausmę pakeisti į baudą arba kitą bausmę (viešaisiais darbais), sutrumpinti draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą ir konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą be PVM, todėl apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako tik šiais klausimais.

Dėl R. B. paskirtos arešto bausmės

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

7. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, paskirdamas nuteistajam arešto bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, įvertino R. B. asmenybę – praeityje teistas 5 kartus, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (po 2018 m. birželio 22 d. ir 2019 m. birželio 2 d. padarytų veikų per mažiau kaip 1,5 metų (2020 m. rugsėjo 13 d.) jis trečią kartą pripažįstamas kaltu dėl vairavimo esant neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,5 promilės), teistumui neišnykus (b. l. 59-65; teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 49-56), dirba (b. l. 78), yra išsiskyręs, turi mažamečių vaikų (b. l. 57). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad R. B. administracine tvarka baustas ir ne tik už vairavimą esant neblaiviam (kai buvo nustatytas 2,33 promilių girtumas), bet ir už vairavimą esant neblaiviam (kai buvo nustatytas 2,80 promilių girtumas) neturint teisės vairuoti transporto priemonių bei ir už tai, kad pakartotinai vairavo būdamas neblaivus (kai buvo nustatytas 2,41 promilės girtumas) (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), ir nors baustumas už šiuos nusižengimus išnykęs, tačiau tai R. B. charakterizuoja itin neigiamai. Taip pat apylinkės teismas nustatė ir atsižvelgė į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pirmosios instancijos teismas R. B. skyrė arešto bausmę.

9. Nors apeliantas prašo skirti jam švelnesnės rūšies bausmę – baudą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliantas nepadarė jokių išvadų ir toliau daro nusikalstamas veikas, baudų nemoka, daro išvadą, kad tenkinti tokį nuteistojo prašymą nėra jokio pagrindo. Apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad jis turi priklausomybę alkoholiui, gydėsi ir šiuo metu gydosi nuo šios priklausomybės, todėl jam tikslinga suteikti galimybę likti laisvėje ir gydyti priklausomybę. Tą jis patvirtino ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tačiau pažymėtina, kad apeliantas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą teisiamas trečią, o ne pirmą, kaip nurodęs apeliaciniame skunde, kartą, o tai, kad jis dirba ir turi mažamečių vaikų, nedarė jam, kaip ir nurodė apylinkės teismas, teigiamos įtakos nenusikalsti. Taigi, įvertinus nuteistojo asmenybę bei ankstesnius teistumus, pagrindo skirti švelniausią sankcijoje numatytą bausmę nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti R. B. paskyrus arešto bausmę. Pažymėtina, kad arešto bausmės už padarytą nusikaltimą dydis straipsnio sankcijoje nenurodomas, todėl jį nustato teismas skirdamas bausmę (BK 49 straipsnio 4 dalis), atsižvelgęs į BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodytus minimalius ir maksimalius arešto bausmės dydžius pagal nusikalstamų veikų rūšis. BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto bausmė. Apylinkės teismas, įvertinęs anksčiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam skyrė 45 parų arešto bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą šios bausmės vidurkį. Vertinti nuteistajam paskirtą bausmę kaip aiškiai per griežtą ir prieštaraujančią bausmių skyrimo taisyklėms bei proporcingumo principui nėra jokio pagrindo. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į anksčiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad vairavo transporto priemonę ne tik neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, bei į tai, kad R. B. nuvažiavo ne bet kur, o į barą, kuriame įsigijo alkoholio, o po to, apsvaigęs nuo alkoholio toliau vairavo transporto priemonę, pagrįstai paskirtos arešto bausmės vykdymo neatidėjo (BK 75 straipsnis). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, posėdžio metu apeliantas prašė jam paskirtą areštą pakeisti bauda arba viešaisiais darbais, tačiau, kaip minėta, BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje net nėra numatyta galimybė už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, skirti viešųjų darbų bausmę.

10. Anksčiau paminėti duomenys dėl teistumų už analogiškas nusikalstamas veikas, leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistasis jokių išvadų iš savo neteisėto elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, kas jį neabejotinai charakterizuoja itin neigiamai ir atskleidžia nuteistojo antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Šios aplinkybės patvirtina, jog R. B. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, kaip nurodė ir apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Pažymėtina, kad R. B. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė gerokai viršijęs BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytą neblaivumo ribą – automobilį vairavo, kai jam nustatytas net 2,44 promilių girtumas (b. l. 45), taip pat, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, o tai neabejotinai didina tiek R. B. įvykdyto nusikaltimo, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir neleidžia manyti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtas arešto bausmės dydis yra per didelis ar neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Juo labiau, jog įvertinęs tai, kad nuteistasis savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai, o byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, kurių pagrindu R. B. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu bei paskyrė galutinę 30 parų arešto bausmę. Taigi, pakartotinai atsižvelgti į tas pačias aplinkybes (dėl prisipažinimo ir nuoširdaus gailesčio, dirbančio, turinčio mažamečių vaikų), kaip to savo skunde pageidauja apeliantas, kai minėtos aplinkybės jau buvo tinkamai įvertintos apylinkės teismo, nėra jokio pagrindo.

11. Bausmė neišvengiamai siejama su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik jis pats. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis, paėmęs mamos automobilio raktelius, neturėdamas teisės vairuoti, nuvažiavo į naktinį barą nusipirkti alkoholio, bare vartojo alkoholinius gėrimus ir po to apsvaigęs toliau vairavo transporto priemonę (b. l. 125). Toks R. B. elgesys neabejotinai atskleidžia itin atsainų nuteistojo požiūrį tiek į visuomenėje priimtas elgesio normas, tiek ir į įstatymais vairuotojams keliamus reikalavimus. Nors jokios materialios pasekmės dėl aptariamo įvykio nekilo, kaip tai savo skunde pabrėžia ir apeliantas, tačiau jo veiksmai neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Sunkesnių ir itin skaudžių pasekmių pavyko išvengti tik laimingo atsitiktinumo dėka, nes policijos pareigūnai prie naktinio baro, esančio (duomenys neskelbtini), pastebėjo asmenį, šalia kurio minėto automobilio buvo pastatyti alkoholiniai gėrimai, automobilis buvo neužvestas, o vėliau jau pastebėję tą patį automobilį Buivydiškių g. ir Ąžuolyno g. sankryžoje, kurį vairavo tas pats asmuo (R. B.), automobilį sustabdė (b. l. 9). Esant šių duomenų visumai teigti, jog nuteistajam paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė buvo paskirta nepagrįstai ir yra per griežta, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas R. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę su pirmesniais teismų procesiniais sprendimais (2019 m. birželio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (veika 2019 m. birželio 2 d.) ir 2019 m. birželio 17 d. nuosprendžiu (veika 2018 m. birželio 22 d.)) paskirtomis bausmėmis (baudomis), tinkamai taikė BK 63 straipsnio 1, 4 dalių ir BK 64 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas.

12. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę subendrinus su ankstesniais teismų procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis (baudomis), R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas ir 110 MGL (5 500 Eur) bauda, kurią apeliantas prašo išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui.

13. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 38 MGL (1 900 Eur) dydžio baudą – R. B. buvo įpareigotas sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d.) iki 2020 m. vasario 8 d.; 2020 m. vasario 12 d. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-2047-506/2019 ir 2020 m. gruodžio 17 d. šis vykdomasis raštas grąžintas Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirtą 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą – R. B. buvo įpareigotas sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (nuo 2019 m. liepos 5 d.) iki 2020 m. gegužės 5 d; šioje baudžiamojoje byloje Nr. 1-441-1011/2019 vykdomasis raštas nebuvo išduotas. Šiais teismų procesiniais sprendimais paskirtos baudos nesumokėtos, todėl skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su šiais teismų procesiniais sprendimais paskirtomis baudomis, vadinasi ši galutinė subendrinta bausmė (ir 110 MGL (5 500 Eur) bauda)) bus vykdoma šioje Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-2781-1100/2020 pagal šį įsiteisėjusį skundžiamą nuosprendį.

14. Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendyje nėra numatytas terminas, per kurį nuteistasis turi sumokėti paskirtą baudą, daroma išvada, kad ji turi būti sumokėta per Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje numatytą terminą, t. y. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, nuosprendžio vykdymo metu nustatęs aplinkybes, dėl kurių nuteistajam būtų sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą, gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių sunkią savo finansinę padėtį, negalėjimą paskirtos baudos sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, prašymas nustatyti ilgesnį terminą baudos sumokėjimui atmestinas, tačiau ši nutartis neužkerta kelio nuosprendžio vykdymo procese nuteistajam kreiptis į teismą dėl bausmės sumokėjimo termino.

Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino

15. Apeliantas skunde prašo sutrumpinti šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Nurodo, kad nuteistasis nors ir vairavo transporto priemonę neblaivus, tačiau nesukėlė jokių pasekmių, todėl specialiosios teisės atėmimo terminas turi būti sutrumpintas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo R. B. nustatytu 3 metų 9 mėnesiams baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminu ir jį trumpinti nėra objektyvaus pagrindo.

16. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų.

17. R. B. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios R. B. padaryto KET pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Byloje nustatyta, kad R. B. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,44 promilių neblaivumas, kuris ženkliai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę (1,5 promilės alkoholio). Kaip minėta anksčiau, R. B. anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, praeityje baustas administracine tvarka, administracinės nuobaudos galioja, vairavimo teisė yra atimta. Įvertinusi minėtas aplinkybes, apibūdinančias R. B. asmenybę ir turinčias reikšmės baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 3 metų 9 mėnesių teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Pažymėtina, kad maksimalus šios poveikio priemonės taikymo terminas yra net 5 metai, todėl apeliantui paskirtą teisės vairuoti uždraudimo terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą ar neproporcingą bei pažeidžiantį BK 68 straipsnio nuostatas, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, trumpesnio (minimalaus), apelianto poreikius atitinkančio draudimo naudotis specialia teise, termino nustatymas, pažeistų proporcingumo, teisingumo principus ir kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį.

18. Nors apeliantas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad neigiamos pasekmės neteisėtais R. B. veiksmais nebuvo sukeltos, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas R. B. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti R. B. atsakomybę ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar, kad teismas poveikio priemonę paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

Dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos

19. Apeliantas sutinka su jam paskirta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemone – konfiskuotino turto – automobilio, vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimu, tačiau ginčija teismo nustatytą konfiskuotino turto vertę – 560 Eur (su PVM) (b. l. 33). Apelianto teigimu, konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti suma su PVM prieštarauja teismų praktikai.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020, kurioje konstatuota, kad, kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019).??? Baudžiamajame įstatyme – BK 72 straipsnio 5 dalyje – nurodyta, kad iš kaltininko išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo (BK 281 straipsnio 7 dalis) teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM.

21. Taigi, konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi būti nustatoma su PVM. Šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pažymėta ir tai, kad nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl konfiskuojamo turto vertės nustatymo, negalima remtis kaip precedentu kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018 (kaip šiuo nagrinėjamu atveju apeliantas padarė skunde). Šiame kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog ,,teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-58-697/2019). Būtent nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios toms aplinkybėms, kurios buvo nustatytos kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018, kurioje buvo sprendžiami klausimai dėl baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimo) proporcingumo principo taikymo ir konfiskuojamo turto vertės skaičiavimo, remiantis įmonės buhalterinėje apskaitoje užregistruoto tokio turto likutine (nusidėvėjimo (amortizacijos) laikotarpiu) ir likvidacine vertėmis, kurios, be kita ko, gali būti nustatomos ir pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas, tačiau negali būti prilyginamos BK 72 straipsnio 5 dalyje vartojamai sąvokai „konfiskuotino turto vertė“.

22. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje yra pateikta VšĮ „Emprekis“ 2020 m. spalio mėn. vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo pažyma. Joje nurodyta, kad automobilio Nissan Almera GX, 1998 m., vertė – 560 Eur (su PVM) (b. l. 33). Ši suma yra nustatyta objektyviais duomenimis ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia. Duomenų, paneigiančių nustatytą transporto priemonės vertę byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nusprendė, kad iš nuteistojo R. B. išieškotina konfiskuotino turto vertė (BK 72 straipsnio 5 dalis) 560 Eur su PVM.

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu R. B., pripažintam kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, buvo paskirta teisinga ir proporcinga arešto bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ankščiau, nėra pagrindo keisti pagrįstą ir teisėtą apylinkės teismo nuosprendį, todėl R. B. ir jo gynėjo advokato A. Gončarko apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato Aleksandr Gončarko apeliacinį skundą atmesti.