Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, dirba UAB (duomenys neskelbtini), teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 10 MGL dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio bauda;

3) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 12 MGL dydžio bauda. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 62 MGL dydžio bauda;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams; 2) UAB „Complex“ priklausančio automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) – 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1, 2 dalimis, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams ir 4 mėnesiams; 2) automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 1940 Eur – konfiskavimas, teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2020 m. rugsėjo 13 d. 1.49 val. gautas pranešimas, kad Vilniuje, Ąžuolyno–Buivydiškių g. sankryžoje, sustabdytas automobilis Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemones ir yra neblaivus (jam nustatytas 2, 44 promilių neblaivumas, o antru pūtimu – 2,62 promilių neblaivumas) (b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo iškvėptame ore buvo 2,44 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi R. B. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. B. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

R. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) iš viso penkis kartus, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (per mažiau kaip 1,5 metų jis trečią kartą pripažįstamas kaltu dėl vairavimo esant neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,5 promilės). Jam teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 59–66). Taigi R. B. kelia realų pavojų visuomenės saugumui, jos narių gyvybei, sveikatai ir turtui ne pirmą kartą būdamas sunkaus girtumo būsenos. R. B. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 49–56), dirba (b. l. 78), yra išsiskyręs, turi mažamečių vaikų. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse. R. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis turi priklausomybę alkoholiui. Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo teisės vairuoti kelių transporto priemones, nes ji yra atimta. Tai didina R. B. ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nes jis nusikalstamos veikos padarymo metu nėra pripažintas vairuotoju, t. y. asmeniu, kurio įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę, bet jis vis tiek sąmoningai sėda prie automobilių, kurie priklauso kitiems asmenims, vairo. Todėl darytina išvada, kad R. B. padarė naują nusikalstamą veiką ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. Švelnesnė bausmės rūšis kaltinamajam nebuvo efektyvi.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Teismo vertinimu, 45 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nuosprendžio priėmimo metu dėl R. B. yra priimti du įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo R. B. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nuosprendis, kuriuo R. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda. Kadangi teismo baudžiamasis įsakymas ir nuosprendis yra įsiteisėję, o jais paskirtos baudos nesumokėtos, teismas privalo jais paskirtas bausmes subendrinti su priimamu nuosprendžiu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, R. B. minėtais teismo procesiniais sprendimais paskirtos baudos bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės – 90 MGL (4500 Eur) dydžio baudos – pridedant dalį švelnesnės bausmės – 20 MGL (1000 Eur) baudos. Toks pridėtinos bausmės dydis nustatomas atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šiuo nuosprendžiu R. B. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, visiško bausmių sudėjimo būdu bendrintina su minėtais teismo sprendimais paskirta ir subendrinta bauda.

Teismas pažymi, kad BK 65 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme, tačiau bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas įvertina tai, kad, kaip minėta, R. B. jau du kartus teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Kita vertus, kaltinamasis nepadarė jokių išvadų ir jis toliau nusikalto. Tai rodo, kad R. B. yra linkęs daryti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką ir jo nusikalstamumas nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju jis vairavo transporto priemonę ne tik neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Toks kaltinamojo elgesys patvirtina visišką visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ignoravimą. Be to, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad R. B. nuvažiavo ne bet kur, o į barą, kuriame įsigijo alkoholio, o po to apsvaigęs nuo alkoholio toliau vairavo transporto priemonę. Taigi kaltinamasis neturėjo svarios priežasties vairuoti transporto priemonę. Tik dėl atsitiktinumo pavyko išvengti sunkių pasekmių. R. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad turi priklausomybę nuo alkoholio, tačiau jis nedėjo pakankamai pastangų, kad gydytųsi nuo šios priklausomybės. Teismas, įvertinęs R. B. asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam atidedant arešto bausmę. Tokios išvados nepaneigia tai, kad jis dirba, turi mažamečių vaikų (šios aplinkybės nedarė jam teigiamos įtakos nenusikalsti) ir nori gydytis nuo minėtos priklausomybės.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras, teisiamojo posėdžio metu sakydamas baigiamąją kalbą, prašė paskirti R. B. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) uždraudimą penkeriems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

R. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,44 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Be to, R. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus trečią kartą per mažiau kaip 1,5 metų. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas (taip pat už analogiškas nusikalstamas veikas, paskirtų baudų nesumokėjo), nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, praeityje baustas administracine tvarka, administracinės nuobaudos galioja. Taigi R. B. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams ir devyniems mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo, t. y. 2020 m. rugsėjo 13 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

R. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Nissan Almera, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilio savininkė yra jo motina V. V. B. (b. l. 32). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę su jo motinos žinia. Taigi kaltinamasis savavališkai naudojosi automobiliu darydamas nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, spręstina dėl automobilio Nissan Almera vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Į bylą yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio Nissan Almera GX, 1998 m., kaina su PVM 560 Eur (b. 1. 33). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš R. B. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui, kėlusiam pavojų eismo saugumui, asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo R. B. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo R. B. išieškotina konfiskuotino turto vertė 560 Eur su PVM. Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

VI. Kiti klausimai

R. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 91–94). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

R. B. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. 1.45 val. iki 2020 m. rugsėjo 13 d. 15.07 val. (viena diena) (b. l. 80, 83). Šis R. B. taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į galutinę subendrintą arešto bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, R. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-441-1011/2019 paskirtą 90 MGL (4500 Eur) dydžio baudą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 38 MGL (1900 Eur) dydžio baudą (bauda išieškoma pagal 2020 m. vasario 12 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-2047-506/2019) subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės – 20 MGL (1000 Eur) – bausmės, ir R. B. paskirti subendrintą bausmę – 110 MGL (5500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę subendrinti su subendrinta 110 MGL (5500 Eur) dydžio bauda visiško bausmių sudėjimo būdu ir R. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 30 (trisdešimt) parų areštą ir 110 MGL (5500 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą arešto bausmę įskaityti R. B. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. 1.45 val. iki 2020 m. rugsėjo 13 d. 15.07 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

R. B. paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti automobilio Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą su PVM – 560 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų).

R. B. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.

2) R. B. ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių – pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371).

4) nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.

R. B. taip pat išaiškinti, kad jis turi sumokėti konfiskuotino turto vertę (560 Eur) atitinkančią pinigų sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), nurodant įmokos kodą 6610, o mokėjimo paskirtyje – „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.