Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu V. M. paskirta bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta neatliktos bausmės dalis pagal 2020 m. gegužės 29 d. Tauragės apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą ir V. M. paskirta galutinė bausmė – 30 parų areštas ir 56 MGL (2800 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 68 straipsniu, V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 (trejus) metus uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 11 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš V. M. 2370 Eur (du tūkstančiai trys šimtai septyniasdešimt eurų) konfiskuotino turto (automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

- kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

6. Apeliantas neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta arešto bausme, būtent dėl bausmės individualizavimo apeliantui teisėjų kolegija pasisakys plačiau.

7. V. M. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos šios bausmės rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-477-746/2015, 2K-253-699/2018, 2K-123-697/2019, 2K-26-719/2020, 2K-213-719/2020).

9. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmė paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018).

11. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. M., atsižvelgė į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis), nuteistasis veikė tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika yra baigta. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog V. M. praeityje teistas (b. l. 66–70), baustas administracine tvarka (b. l. 76–90). V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat konstatavo egzistuojant ir V. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalis 13 punktas).

12. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl apeliantui pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį skirtinos bausmės, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Primintina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo poziciją dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, dėl to skirdamas galutinę bausmę taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertino apeliaciniame skunde akcentuojamą aplinkybę dėl nuteistojo prisipažinimo dėl nusikalstamos veikos padarymo.

13. Šiuo atveju taip pat būtina pažymėti, jog bylos duomenys patvirtinta, kad V. M. 2018 m. gegužės 23 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir jam paskirta 1700 Eur bauda, o 2020 m. gegužės 29 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 56 GL (2800 eurų) bauda. Taigi nuteistasis du kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, už kurių įvykdymą jam buvo paskirtos piniginės baudos, tačiau akivaizdu, kad tokia bausmės rūšis – piniginė bauda – nėra pakankama pasiekti bausmės skyrimo tikslus, įtvirtintus BK 41 straipsnyje.

14. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog paskyrus arešto bausmę nutrūks gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui kursas, savaime nelemia išvados, jog V. M. paskirta arešto bausmė keistina į piniginę baudą. Apeliacinės instancijos teismas teigiamai vertina nuteistojo pasiryžimą gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau šis ketinimas nelaikytinas pakankamu ignoruoti anksčiau nustatytas ir aptartas aplinkybes, turinčias reikšmės proporcingos ir teisingos bausmės parinkimui. Taip pat pastebėtina ir tai, kad nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė 2021 m. gegužės 11 d., o į Priklausomybės ligų centrą kreipėsi 2021 m. gegužės 16 d., todėl neatmestina, jog apsisprendimas kreiptis dėl priklausomybės gydymo nulemtas siekio išvengti griežtesnės bausmės (b. l. 121). Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje, kurioje esant būtinybei teikiama būtina ir kvalifikuota specialistų pagalba. Taigi nuteistasis turės galimybę gauti reikiamą ir kvalifikuotą pagalbą ir arešto bausmės atlikimo metu.

15. Kaip jau minėta, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas apeliantui parinko santykinai švelnią bausmės rūšį – areštą ir nustatė trumpesnį negu BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas arešto trukmės vidurkis terminą, jį skundžiamu nuosprendžiu vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažino vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti apeliantui paskirtą pakankamai švelnią bausmę teisėjų kolegija neturi pagrindo. Primintina, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu būtent arešto bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Akcentuotina ir tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Todėl remdamasi tuo, kas nurodyta ir aptarta, teisėjų kolegija nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl bausmė jam skirta teisėtai ir pagrįstai. Paskirta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei pavojingumui, todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą dėl paskirtos 30 parų arešto bausmės pakeitimo į piniginę baudą.

16. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytą konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę. Jo teigimu, byloje pateiktoje pažymoje nurodyta, kad minėtos transporto priemonės vertė – 2370 Eur neatitinka realios automobilio vertės. Šiam argumentui pagrįsti apeliantas pateikė 2020 m. gegužės 24 d. sudarytą automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, jog minėta transporto priemonė įsigyta už 300 Eur.

17. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, apskaičiuojant konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertę, taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

18. Baudžiamojoje byloje esančioje viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Mercedes Benz“ (degalai – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 2148 kub. cm, variklio galia – 100 kW/136 AG, gamybos periodas 2001–2005 (pasirinkti metai – 2003)) vidutinė kaina Lietuvoje 2021 m. gegužės mėn. buvo 1959 Eur be PVM ir 2370 Eur su PVM.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto pateikta 2020 m. gegužės 24 d. sudaryta automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis nelaikytina pakankamu įrodymu sprendžiant dėl konfiskuotino turto – automobilio – vertės. Visų pirma, kaip jau minėta, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojama praktika – bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu arba atitinkamų juridinių asmenų pažyma apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną, t. y. šiuo atveju tokiu įrodymu laikytina VšĮ „Emprekis“ pažyma. Antra, apeliantas nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų teismui įvertinti, kodėl jo nurodyta automobilio vertė yra beveik 8 kartus mažesnė nei vertė, nustatyta VšĮ „Emprekis“. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, nesant objektyvių įrodymų dėl automobilio būklės (defektų, netinkamo naudoti ir pan.), nepatvirtina jos vertės nusikalstamos veikos padarymo metu. Todėl nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – vertė yra 2370 Eur.

20. Nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.