Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 241 straipsnio 1 dalį – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirtos bausmės subendrintos taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir M. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – dveji metai laisvės atėmimo. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki vienerių metų keturių mėnesių. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas M. Š. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 25 dienos iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo. Iš dalies patenkintas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „G“ civilinis ieškinys ir jai iš M. Š. priteista 3850,00 Eur žalos atlyginimo; kita ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. Š. nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, t. y. recidyvistas M. Š. 2021 m. birželio 30 d. 12.00 val. UAB „G“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), sutaręs išsinuomoti vienai parai vibroplokštę „Wacker DPU 4545“, su darbuotoja E. G. pasirašė įrangos priėmimo–perdavimo aktą-sutartį Nr. 55 ir taip išsinuomojo šią vibroplokštę, tačiau sutartu laiku jos negrąžino, nes tą pačią dieną, t. y. 2021 m. birželio 30 d., tyrimo metu nenustatytu laiku be savininkės UAB „G“ žinios, neturėdamas teisės, vibroplokštę „Wacker DPU 4545“ pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui už 400 eurų. Taip jis pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „G“ priklausantį 4000 eurų vertės turtą.

2. Be to, jis neturėdamas leidimo įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą, t. y. tyrimo metu nenustatytu laiku Klaipėdos miesto turguje recidyvistas M. Š., neturėdamas leidimo, iš nenustatyto asmens įgijo pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinį pistoletą HS MOD.5 ir, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės 2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-705 (įstatymo redakcija nuo 2021 m. gegužės 5 d.) 32 straipsnio nuostatos: ,,Ginklus ir šaudmenis leidžiama laikyti asmenims, turintiems licencijas verstis šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla arba leidimus nešiotis ginklus ar leidimus laikyti ginklus“, neteisėtai, neturėdamas leidimo, tyčia laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini), šį pistoletą, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kol 2021 m. rugpjūčio 25 d., apie 12.00 val., kratos metu šį ginklą rado ir paėmė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai.

3. Be to, jis neteisėtai įgijo ir laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens recidyvistas M. Š., neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo ir savo gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini), šaldytuve laikė: tris plastikinius buteliukus su narkotine medžiaga – metadonu, kurio bendra masė 0,704 g, vieną folijos lankstinuką su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurio masė 0,047 g, tris folijos lankstinukus su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio bendra masė 0,000335 g, vieną plastikinį uždaromą maišelį su psichotropine medžiaga – ADB-BUTINACA (kiekio nustatyti nėra galimybės), kol 2021 m. rugpjūčio 25 d., apie 12.00 val., kratos metu narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai.

4. Be to, jis, būdamas sulaikytas, pabėgo iš jo laikymo vietos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 25 d., 15.21 val., recidyvistas M. Š., būdamas sulaikytas atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-24704-21 nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. 14.45 val., pabėgo iš jo laikymo vietos – laikino sulaikymo kameros, esančios Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariate, adresu (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

11. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

12. Apeliaciniu skundu iš esmės neginčijamos padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgusi į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta laisvės atėmimo bausme, teisėjų kolegija, remdamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pasisakys būtent dėl bausmės nuteistajam individualizavimo.

13. M. Š. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), už šios nusikalstamos veikos padarymą numatyta bausmė – areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), už šios nusikalstamos veikos padarymą numatyta bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Nusikalstama veika, numatyta BK 241 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), už šios nusikalstamos veikos padarymą numatyta bausmė – areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

14. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-477-746/2015, 2K-253-699/2018, 2K-123-697/2019, 2K-26-719/2020, 2K-213-719/2020).

15. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

16. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018).

17. Narinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką, bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).

18. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padarytas vienas apysunkis ir trys nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys); į kaltės formą ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos stadiją – veikos baigtos. Taip pat nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 241 straipsnio 1 dalyje, – ir būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismo vertinimu, nuteistojo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 241 straipsnio 1 dalyje, lengvina tai, kad šios veikos padarymui didelės įtakos turėjo policijos pareigūnų aplaidumas, ir tai teismas prilygino rizikingam nukentėjusiojo elgesiui (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Įvertino ir nuteistojo asmenybę – M. Š. iki šio nuosprendžio priėmimo buvo teistas septynis kartus, tik 2021 m. gegužės 3 d. paleistas atlikęs laisvės atėmimo bausmę; iki suėmimo niekur nedirbo, šeimos sukūręs nėra, tvirtesnių socialinių ryšių neturi, yra daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už narkotinių medžiagų vartojimą net įkalinimo vietoje, paskirtų baudų nesumokėjęs. Įvertinęs šias aplinkybes teismas padarė išvadą, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti M. Š. paskyrus laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei humaniškumo principais. Paskirtas bausmes subendrino taikydamas BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėdamas švelnesnes bausmes, ir paskyrė nuteistajam galutinę subendrintą bausmę – dvejus metus laisvės atėmimo; pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu – iki vienerių metų keturių mėnesių; į bausmės atlikimo laiką įskaitė M. Š. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

19. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam skirtinos bausmės, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skirdamas galutinę bausmę už nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

20. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą arba sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeičiant ją laisvės apribojimo bausme, arba įskaityti atliktos bausmės laiką ir likusią bausmės dalį skirti atlikti pataisos namų kolonijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie nuteistojo prašymai negali būti laikomi pagrįstais, todėl atmestini. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas motyvuos toliau nurodytais argumentais.

21. Iš nuteistąjį M. Š. charakterizuojančių baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad jis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 5–35). 2017 m. gegužės 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu M. Š. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (6 veikos) laisvės atėmimu šešeriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2015 m. lapkričio 6 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2016 m. balandžio 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta su 2015 m. spalio 7 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams; 2021 m. gegužės 3 d. paleistas iš Vilniaus pataisos namų. Nusikalstamas veikas, už kurias M. Š. nuteistas šioje byloje, jis padarė 2021 m. birželio 30 d. ir 2021 m. rugpjūčio 25 d., t. y. praėjus vos vienam mėnesiui po jo paleidimo iš pataisos namų, taip pat nustatyta, kad M. Š., būdamas sulaikytas, 2021 m. rugpjūčio 25 d. pabėgo iš jo laikymo vietos – laikino sulaikymo kameros. Taigi šios aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, kad nuteistasis M. Š. nėra linkęs paisyti visuomenėje nusistovėjusių elgesio normų, keisti savo elgseną teigiama ir visuomenėje priimtina linkme. Nuteistasis nevedęs; nesukūręs ilgalaikių darbo ryšių – dirbo tik 14 dienų 2007 metais ir keturis mėnesius 2012 metais, Užimtumo tarnyboje jis buvo registruotas laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 17 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. (4 t., b. l. 3, 4). Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad nuteistasis prisitaikė prie esamų reikalavimų, laikosi nustatytos tvarkos, jo bendravimo įgūdžiai geri, ramaus būdo, požiūris į save realistiškas; neformaliosios kriminalinės subkultūros tradicijos jam nėra svarbios; atsakingai naudoja materialinius ištekius; su artimaisiais palaiko artimus, reguliarius ir jam labai reikšmingus socialinius ryšius (4 t., b. l. 165). Iš 2021 m. spalio 19 d. pranešimo matyti, kad MB „Ladšafto darbai“ ketina suteikti M. Š. pagalbinio darbuotojo darbo vietą (4 t., b. l. 164). Krikščioniškoji bendruomenė „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad bendruomenė sutinka priimti M. Š. gydymo kursui. Į bylą taip pat pateiktas Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2022 m. sausio mėn. nutarimas dėl M. Š. skatinimo, iš kurio matyti, kad nuteistasis, atsižvelgiant į jo elgesį, paskatintas pasimatymo laiko pailginimu viena valanda.

22. Apibendrinant byloje esančių duomenų visumą matyti, jog nors byloje ir nėra itin neigiamai nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų, tačiau nenustatyta ir tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie išskirtinai mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. Š. charakterizuojančios aplinkybės neleidžia skirti jam švelnesnės bausmės – laisvės apribojimo, nes švelnesnė bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu ir realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu, yra nepakankama priemonė daryti įtaką nuteistojo elgesiui ir užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus – ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje šis asmuo daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų.

23. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kuriuo prašoma nustatyti, kad laisvės atėmimo bausmė būtų atliekama pataisos namuose, pažymėtina, jog 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (įsigaliojo 2020 m. liepos 1 d.) atsisakyta teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę. Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusi BK 50 straipsnio 3 dalis numatė, kad bausmės atlikimo įstaigą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Tačiau byloje nuosprendis priimtas nurodytai įstatymo nuostatai jau nebegaliojant. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsnį, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Taigi šiuo atveju bausmės atlikimo vietos parinkimas nėra teismo kompetencija, todėl nuteistojo prašymas dėl bausmės atlikimo vietos parinkimo negali būti tenkinamas.

24. Šiuo atveju taip pat nenustatyta aplinkybių, suteikiančių pagrindą tenkinti nuteistojo prašymą atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

25. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

26. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

27. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016).

28. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad M. Š. nedarys naujų nusikaltimų, nes baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad praeityje jam buvo taikytas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau tai M. Š. nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus. Tai pavirtina nusikaltimų, padarytų po bausmės vykdymo atidėjimo, gausa. Baudžiamosios bylos duomenys taip pat patvirtina, kad M. Š. nusikalstamas veikas, už kurių padarymą yra nuteistas šioje byloje, padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Taip pat, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jis daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už narkotinių medžiagų vartojimą net įkalinimo vietoje, paskirtų baudų nėra sumokėjęs.

29. Aplinkybės, kad nuteistasis M. Š. apsisprendė gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, nelaikytinos pakankamomis pakeisti teismo nuomonę dėl nuteistojo asmenybės ir jo požiūrio į skiriamą bausmę vertinimo. Be kita ko, pastebėtina, kad baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, į priklausomybės ligų centrus dėl gydymo jam skyrimo nesikreipė. Respublikinis priklausomybių ligų centras 2021 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 2.14-KL-504 nurodė, kad M. Š. į įstaigą 5 metų laikotarpiu dėl konsultavimo ar (ir) gydymo nesikreipė (3 t., b. l. 167). Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini)Psichiatrijos filialas 2021 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. PF1-460 nurodė, kad įstaigoje duomenų apie M. Š. nėra. Taigi šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistojo apsisprendimo gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms motyvų ir tokio sprendimo tvirtumo. Be to, pažymėtina, jog įkalinimo įtaigose taip pat sudaromos galimybės dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ir kovoti su turimomis priklausomybėmis. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad priklausomybių reabilitacijos centrai veikia Marijampolės, Panevėžio, Vilniaus pataisos namuose, taip pat ir Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Taigi nuteistajam, bausmę atliekant laisvės atėmimo atlikimo vietoje, esant poreikiui, galės būti suteikta pagalba gydantis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms.

30. Analogiškai vertintinas ir nuteistojo ketinimas įsidarbinti siekiant atlyginti žalą civilinei ieškovei. BVK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, nedirbantis darbo už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų, privalo užsiimti pataisos įstaigos pasiūlyta darbine veikla ir taip prisidėti prie jo išlaikymo pataisos įstaigoje sąnaudų sumažinimo. Nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Iš BVK skirsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumas darbine veikla“ nuostatų matyti, kad visi nuteistieji yra skatinami užsiimti darbine veikla, nuo pareigos užsiimti darbine veikla atleidžiami tik nuteistieji neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sulaukę socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus nuteistieji, ribotai pakaltinami nuteistieji, nepilnamečiai nuteistieji, kurie mokosi bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo įstaigose, nėščios moterys ir vaikų iki trejų metų turinčios motinos. Taip pat nustatyta ir minimali nuteistųjų dalyvavimo darbinėje veikloje trukmė, ir atsisakymo dalyvauti darbinėje veikloje pasekmės. Taigi nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nuteistojo ketinimai įsidarbinti, kad galėtų atlyginti žalą, galės būti realizuoti ir laisvės atėmimo atlikimo vietoje.

31. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe (šios nutarties 18, 21 punktai), kurių pagrindu būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, šioje byloje nėra.

32. Nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. Š. (M. Š.) apeliacinį skundą atmesti.