Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų ir Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 243 straipsnį trisdešimties parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. V. skirta subendrinta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. V. nustatyta galutinė bausmė – šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 14 d. 13.33 val. iki 2019 m. gruodžio 16 d. 12.12 val.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 ir 10 punktais bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir V. V. paskirti įpareigojimai: (1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, (2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

V. V. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: (1) draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, (2) konfiskuotas automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju prokuroras neginčija V. V. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, jų kvalifikavimo. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl BK 75 straipsnio taikymo.

6. Teismų praktikoje pripažįstama, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017, 5 punktas). Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Tai reiškia, kad nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017, 6 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad V. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12, 243 straipsniai), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veikos baigtos) bei kaltininko asmenybę: tris kartus teistas (b. l. 147–131, 133–137), nusikalstamas veikas padarė būdamas nebaustas administracine tvarka (b. l. 126), dirbantis, jau ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas pripažino, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu už kiekvieną nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas V. V. skyrė griežčiausią atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį, jos dydį nustatydamas didesnį nei bausmės vidurkis. Atsižvelgęs į tai, kad abi veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės subendrino apėmimo būdu (BK 66 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kadangi byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu, į bausmę įskaitė laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (b. l. 80–82, 83–84).

8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bausmės tikslus galima pasiekti atidėjus V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dvejiems metams bei paskirus BK 75 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktuose numatytus įpareigojimus. Nors nagrinėjamu atveju buvo formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnį, nes V. V. nuteistas už nesunkų nusikaltimą, jam paskirta subendrinta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus bausmės vykdymą, nes V. V. yra tris kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui. Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. gegužės 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu V. V. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2019 m. kovo 31 d. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 2,44 promilės girtumas (b. l. 133–137). Už šį nusikaltimą V. V. buvo paskirta 48 MGL (24 800 Eur) baudą, ją jis sumokėjo 2019 m. rugsėjo 2 d. (b. l. 130). Praėjus mažiau nei 7 mėnesiams nuo minėto teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, V. V. ir vėl būdamas neblaivus vairavo automobilį. Kaip teisingai pastebėjo prokuroras savo apeliaciniame skunde, V. V. ne tik antrąkart per vienus metus vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau dar ir sukėlė eismo įvykį, nes jo vairuojamas automobilis susidūrė su mopedu (mopedo vairuotojas nenukentėjo), tiriant šio eismo įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad V. V. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai alkoholio koncentracija kraujyje didesnė nei 1,51 promilių (b. l. 1–4, 7–9). Visa tai rodo, kad V. V. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje nustatytų bendro gyvenimo taisyklių, nes per neilgą laiko tarpą jis pakartotinai padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio koncentracija kraujyje gerokai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Praeityje jam taikytos švelnesnės bausmės (areštas, bauda), baudžiamojo poveikio priemonės (specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas) nepasiekė BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, nes neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Nuteistojo papildomai apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad seniūnija neturi nusiskundimų dėl jo elgesio (b. l. 178), kad nuo 2020 m. sausio 28 d. dirba plataus profilio statybininku, darbdavys jį teigiamai charakterizuoja (b. l. 179), turi finansinių įsipareigojimų bankui (b. l. 180), teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nesuteikia pagrindo vertinti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

9. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas V. V. paskirtos bausmės vykdymą dvejiems metams, netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, todėl prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. kovo 19 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu V. V. paskirtos galutinės subendrintos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir paskirti įpareigojimai.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.