- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-31
- Bylos Nr.
- 1A-336-929/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01820-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- R. K.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, tai yra iki 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas R. K. laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. sausio 17 d. iki 2021 m. sausio 18 d. išbūtas laikas, ir jam paskirta galutinė bausmė – areštas 58 (penkiasdešimt aštuonioms) paroms.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 18 d.
Vadovaujantis 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. K. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – automobilio ,,Mercedes-Benz E320 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 5 510 (penkis tūkstančius penkis šimtus dešimt) eurų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas. Jis 2021 m. sausio 17 d., apie 19.10 val., Vilniuje, Jeruzalės ir Ateities gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Mercedes-Benz E320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė jam 2,72 promilės neblaivumą. Šiais veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė Viktorija Baradinskaitė (toliau ir – prokurorė) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nuosprendį pakeisti ir R. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į kurią įskaityti R. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (1 parą).
2.1. Skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, nepakankamai įvertino padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą, todėl netinkamai parinko bausmės rūšį. Prokurorė akcentuoja, kad R. K. nesunkų nusikaltimą padarė, t. y. eismo įvykį sukėlė, Vilniaus miesto Jeruzalės ir Ateities gatvių sankirtoje, kurioje transporto priemonių eismas yra itin intensyvus. Be to, nuteistajam įvykio metu buvo nustatytas sunkus neblaivumas (2,72 promilės), kas rodo, kad jis net 1,21 promile viršijo minimalią nustatyto neblaivumo (1,51 promilės) ribą, kuri užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Prokurorė pastebi, kad teismas nuosprendyje atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis turi mažametę dukrą, tačiau eismo įvykio metu kitame automobilyje, į kurį, būdamas neblaivus nuteistasis savo vairuojamu automobiliu atsitrenkė, taip pat buvo mažametis vaikas ir tik atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkių padarinių. Anot prokurorės, visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti didesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, o pirmosios instancijos teismas, skirdamas arešto bausmę, jų tinkamai neįvertino. Be kita ko, baudžiamojoje byloje R. K. charakterizuojamas neigiamai – jis praeityje ne kartą teistas, aštuonis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Šios aplinkybės, anot prokurorės, leidžia spręsti, jog nuteistasis kritiškai nevertina savo veiksmų, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir daryti teigiamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų.
2.2. Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad nors teismas pažymėjo, jog R. K. praeityje buvo teistas už itin sunkius padarinius turėjusio eismo įvykio sukėlimą jam vairuojant automobilį neblaiviam ir atlikęs ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę jis vėl padarė analogiško pobūdžio labai šiurkštų teisės pažeidimą – vairavo automobilį būdamas sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio ir pakartotinai sukėlė eismo įvykį, tačiau šios aplinkybės tinkamai neįvertino. Anksčiau nuteistajam skirtos bausmės bei teismo jam parodytas pasitikėjimas (praeityje buvo atidėtas bausmės vykdymas) nepadarė teigiamo poveikio ir nebuvo pakankami jį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas arešto bausmę, nurodė, kad tokia bausmė ir jos trukmė nesusilpnins asmens turimų socialinių ryšių bei iš esmės nepaveiks jo šeimos finansinio stabilumo. Ginčydama šią teismo išvadą, prokurorė pažymi, minėtos aplinkybės egzistavo ir veikos padarymo metu, tačiau jokios teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nuo nusikalstamų veiksmų jo nesulaikė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju jų egzistavimas gali veikti kaip apsauginiai veiksniai nuo galimo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio, ko yra siekiama skiriama bausme. Be kita ko, teismas neišdėstė argumentų, kodėl prašoma terminuoto laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju yra per griežta ir neproporcinga.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėjas – jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas yra atmetamas.
5. Pateiktame apeliaciniame skunde nėra ginčijama R. K. kaltė, nusikalstamos veikos kvalifikavimas bei nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Prokurorė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nuosprendį ginčija tik bausmės individualizavimo aspektu, t. y. nesutinka su pirmosios instancijos teismo R. K. parinkta bausmės rūšimi – areštu bei prašo nuteistajam paskirti griežtesnę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie padeda užtikrinti teisėtą, pagrįstą ir teisingą nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.
7. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. K. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimą transporto eismo saugumui, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,72 promilių girtumas, įvertino R. K. asmenybę – praeityje teistas tris kartus, taip pat ir 2010 m. liepos 1 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, t. y. už dviejų žmonių žūtį sukėlusio eismo įvykio, jam esant neblaiviam, padarymą (b. l. 108-110), be to, jis aštuonis kartus baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus (b. l. 111-113), yra dirbantis (b. l. 138), gyvena faktinėje partnerystėje su S. Z., turi mažametę dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 141). Taip pat apylinkės teismas nustatė ir atsižvelgė į vieną R. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). šių aplinkybių Visumos pagrindu, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pirmosios instancijos teismas R. K. skyrė arešto bausmę.
8. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. K. bausmę, tinkamai neatsižvelgė į padaryto nusikaltimo ir jo asmenybės pavojingumą, todėl netinkamai parinko bausmės rūšį – areštą, kuri turi būti keistina į laisvės atėmimą. Teisėjų kolegija su tokia prokurorės pozicija nesutinka. Skundžiamame nuosprendyje yra įvertinta, kad nuteistasis transporto priemonę vairavo būdamas sunkiai apgirtęs, elgėsi nepateisinamai lengvabūdiškai, tokiais savo veiksmais kėlė pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eisme dalyvaujantiems asmenims. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neakcentavo prokurorės skunde išskiriamų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, t. y. to, kad R. K. eismo įvykį sukėlė Vilniaus miesto Jeruzalės-Ateities gatvių sankirtoje, kurioje transporto priemonių eismas yra itin intensyvus, bei to, kad automobilyje, į kurią nuteistasis savo vairuojamu automobiliu atsitrenkė, buvo mažametis vaikas, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su prokurorės vertinimu, kad šios aplinkybės leidžia spręsti apie išskirtinai didelį padarytos nusikalstoms veikos pavojingumo laipsnį. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog eismo įvykis įvykio sausio mėnesį 19.10 val., kuomet eismas minėtoje gatvių sankirtoje nėra toks intensyvus, be to, įvykio metu niekas nebuvo sužalotas, jokie sunkesni padariniai nekilo, nuteistasis iš įvykio vietos nepasišalino. Akcentuotina ir tai, kad šioje byloje yra sprendžiamas R. K. baudžiamosios atsakomybės už transporto priemonės vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio klausimas, tuo tarpu jo sukelto eismo įvykio aplinkybės yra įvertintos administracinėje teisenoje, paskyrus nuteistajam administracinę nuobaudą pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.
9. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir R. K. asmenybės pavojingumą, tai yra atsižvelgė į jo ankstesnius teistumus ir baustumas, į tai, kad už analogiško pobūdžio nusikaltimo padarymą jis buvo nuteistas 2010 m. realia laisvės atėmimo bausme, taip pat į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Nors teisėjų kolegija sutinka, kad šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau greta minėtųjų aplinkybių būtina atsižvelgti ir į tai, kad už vairavimą būnant neblaiviam R. K. pakartotinai yra nuteistas praėjus 11 metų. Per šį laikotarpį jis nėra baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus ar kitus teisės pažeidimus, padarytus būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nors apeliaciniame skunde akcentuojamas nuteistojo administracinių baustumų skaičius, tačiau, kaip matyti iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo, R. K. baustas už tokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus kaip: palikimą transporto priemonės stovėti neleistinoje vietoje, automobilio, kuris nėra įregistruotas nustatyta tvarka, vairavimą bei automobilio, kuris nėra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairavimą, taip pat važiuojamosios dalies kirtimą pėsčiomis ne per pėsčiųjų perėją ir pan. Nors sutiktina, kad pakartotinio nusikalstamumo aplinkybė rodo R. K. atsainų ir paviršutinišką požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi, kurio korekcijai pakankamų pastangų jis iki šiol nededa, vis dėlto vien tai nesuteikia pagrindo išvadai, kad jam parinkta bausmės rūšis yra aiškiai per švelni, todėl neteisinga. Nors R. K. praeityje teistas, tačiau paskutinį kartą (2020 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu) jis nuteistas už nesunkų nusikaltimą, už kurį jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė. Byloje nėra jokių duomenų, kad šios bausmės vykdymo laikotarpiu, taip pat ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nuteistasis būtų pažeidęs probacijos sąlygas ar nesilaikęs teismo nustatytų įpareigojimų. R. K. yra dirbantis, turi šeimą, pripažino savo kaltę, kas, manytina, mažina jo asmenybės pavojingumą. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, įtvirtintas BK 54 straipsnyje, įvertino tinkamai.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau paminėtas bylos aplinkybes, taip pat įvertinęs R. K. socialinių-ekonominių ryšių tamprumą, t. y. tai, kad jis nuo 2020 m. pradėjo vykdyti savo individualią veiklą (b. l. 105), šiam tikslui yra sudaręs ir negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (b. l. 142), turi sugyventinę, 1,5 metų dukrą, kurias abi išlaiko, pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Manytina, kad parinkdamas arešto bausmę pirmosios instancijos teismas išlaikė teisingą pusiausvyrą tarp asmens nubaudimo ir jo teisių suvaržymo, t. y. įvertino, kad tokia bausmės rūšis nenutrauks nuteistojo socialinių ryšių, nepakenks jo šeimos finansiniam stabilumui. Be to, svarbu paminėti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nurodytas prokurorės apeliaciniame skunde, R. K. skyrė maksimalią - 90 parų arešto bausmę, kurią, pritaikęs BK 64¹, 66 nuostatas, sumažino iki 59 parų arešto. Kartu su bausme teismas taip pat paskyrė ir dvi baudžiamojo poveikio priemones – draudimą vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui ir konfiskuotino turto (automobilio ,,Mercedes-Benz E320 CDI“) vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 5 510 eurų, išieškojimą. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo spręsti, kad R. K. paskirta bausmė yra aiškiai per švelni. Priešingai, arešto bausmė, atsižvelgiant į jos trukmę, yra pakankamai griežta, efektyvi bei baudžianti ir, taikant ją kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis, manytina, yra pajėgi pasiekti bausmės tikslus bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
11. Remdamasi išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, R. K. paskirta galutinė arešto bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per švelni, todėl prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nuosprendžio atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.