- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-05-14
- Bylos Nr.
- 1A-240-449/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Alenas Piesliakas, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- B. J.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo B. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 30 (trisdešimčiai) parų arešto,
- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrinta bausmė B. J. paskirta 75 (septyniasdešimt penkios) paros arešto.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, B. J. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinė subendrinta bausmė B. J. paskirta 50 (penkiasdešimt) parų arešto, šią bausmę paskiriant atlikti XXX tardymo izoliatoriuje.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas B. J. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. rugsėjo 4 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, B. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalimis, iš B. J. nuspręsta konfiskuoti pusę automobilio „V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą – 1 500 Eur.
XXX teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nuosprendžiu B. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2019 m. rugsėjo 3 d., apie 11.39 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. X, vairavo automobilį ,,V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
1.1. Be to, 2019 m. rugsėjo 3 d., apie 11.47 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. X, dešine ranka paėmęs už X apskrities vyriausiojo policijos komisariato Y skyriaus vyriausiojo patrulio K. K. tarnybinio šaunamojo ginklo, esančio dėkle, rankenos, kaire ranka – už tarnybinio šaunamojo ginklo dėklo, pritvirtinto ant K. K. ekipuotės diržo, ir stipriai patraukęs juos į save, B. J. pasikėsino iš X apskrities vyriausiojo policijos komisariato Y skyriaus vyriausiojo patrulio K. K. pagrobti tarnybinį šaunamąjį ginklą „G“, Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau savo veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi policijos pareigūnai nutraukė jo neteisėtus veiksmus: K. K. suėmus jam už dešinės rankos, L. S. – už galvos, B. J. ginklą paleido, po ko policijos pareigūnai ir B. J. nugriuvo ant betoninių plytelių, griūdamas vyriausiasis patrulis K. K. kaire veido puse atsitrenkė į ant L. S. ekipuotės diržo pritvirtinto specialiųjų priemonių „T“ plastmasinį dėklą, kairės kojos keliu ir kairės rankos alkūne – į betonines plyteles, dėl ko vyriausiajam patruliui K. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis B. J. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirti baudą, o pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 62 straipsnį, paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.
2.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 254 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.
2.2. Nuteistojo K. J. nuomone, teismas nepagrįstai nepripažino dar vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 254 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos metu jis sirgo liga, kuri turėjo įtakos jo psichinei būklei (BK 59 straipsnio 2 dalis). Nusikaltimo padarymo metu jis sirgo depresija, tačiau gydytojai nebuvo konstatavę šio sutrikimo, jis nebuvo tinkamai gydomas. Apie depresiją byloje yra pateikti medicininiai dokumentai, tačiau šių duomenų teismas nepagrįstai neįvertino.
2.2.1. Nuteistasis nurodo, kad nuo 2018 m. sausio 10 d. jam nustatytos ligos, kurios pasižymi skausmu. Tai – stuburo kanalo stenozė, diskų prolobacija, būklė po L1 slankstelio lūžimo, L/S radikuliopatija, lėtinio skausmo sindromas, neurogeninė klaudikacija, lėtinė cervibrachialgija, nervo medianus neuropatija, juosmens srities spondiliolistezė, dešinio čiurnos III laipsnio artrozė, kairio peties senas išnirimas, pirminė arterinė hipertenzija II laipsnio, hipertenzinė kardiopatija, širdies nepakankamumas II funkcinė klasė. Jis nuolat vartoja vaistus, iki nusikalstamų veikų padarymo taip pat vartojo vaistus – rozuvastatiną, nebivololį, melox ir skudex, kurio šalutiniai poveikiai yra nuotaikos sutrikimai, košmarai.
2.2.2. Nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. jam nustatyta depresija. Šiuo metu jis yra gydomas. Pasak nuteistojo, nors depresija jam diagnozuota po nusikaltimo padarymo, tačiau sirgdamas šiuo sutrikimu asmuo gali ilgą laiką nežinoti ir nesuprasti, kad jo blogos savijautos priežastis yra depresija ir tik apžiūrėjus specialistui jis apie tai sužino.
2.2.3. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios jis, B. J., nuosekliai aiškino, jog nuolat vartoja vaistus nuo skausmo dėl nuolatinių skausmų, kurie kartais tampa nebepakenčiami. Nuo ryto iki pietų dėl nuolatinio skausmo jam reikėdavo net keletą tablečių, kurios ne visada skausmą numalšindavo. Nebegalėdamas pakęsti skausmo jis nusipirko degtinės, gurkštelėjo ir nuvažiavo į X, ten dar išgėrė, nes nebegalėjo kentėti skausmo ir pasijutęs blogai ieškojo, kas jį galėtų pakeisti už vairo iš darbuotojų, bet nieko nerado ir tada buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Jau tuo metu jis sirgo depresija, jį nuolat kankindavo mintys apie savižudybę, nes jautė didelius skausmus, kurių jis nebegalėdavo kentėti.
2.3. Nuteistojo K. J. nuomone, teismas nepagrįstai nepripažino ir dar vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme XXX teritorinei ligonių kasai jis atlygino 50,37 Eur turtinę žalą už nukentėjusiajam suteiktą gydymą. Tuo pagrindu teismas atmetė civilinį ieškinį. Pasak nuteistojo, ši aplinkybė jį charakterizuoja teigiamai, kaip asmenį, suprantantį ir suvokiantį savo veiksmų neigiamas pasekmes ir atsakomybę už juos.
2.4. Atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 254 straipsnio 1 dalyje numatyta veika nutrūko pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, B. J. nuomone, yra galimybė taikyti BK 62 straipsnį ir už šią nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį jam paskirta arešto bausmė dar labiau pablogintų jo psichinę ir fizinę sveikatą. Atsižvelgiant į sveikatos būklę jam turėtų būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės apribojimu, nes jam reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra.
2.5. Nuteistasis B. J. pažymi, kad pasikėsinimas pagrobti šaunamąjį ginklą buvo išskirtinai nukreiptas prieš jį patį, jis siekė tik savo sveikatos sužalojimo ir/ar gyvybės atėmimo, tai sąlygojo psichikos sutrikimas – depresija, jis nesiekė sužaloti kitų asmenų, nesiekė pasisavinti ginklo, jį perduoti kitiems asmenims.
2.6. Skunde nuteistasis nurodo, kad skirdamas bausmę už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą teismas neatsižvelgė į visas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir, nors šio BK straipsnio sankcija numato baudą, jam paskyrė areštą.
2.7. Pasak B. J., pats baudžiamasis procesas, jo sulaikymas, bylos nagrinėjimas teisme jam buvo pakankamai didelė pamoka, dėl to jis pergyvena, jau suprato savo elgesio neigiamas pasekmes ir dėl jų gailisi.
Teismo posėdyje nuteistasis B. J. ir jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo B. J. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).
4. Kad B. J. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytomis aplinkybėmis vairavo automobilį ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, bei iš policijos pareigūno pasikėsino pagrobti šaunamąjį ginklą, tačiau veika nebuvo baigta dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, patvirtina paties nuteistojo parodymai, nukentėjusiojo K. K. ir liudytojų L. S., I. L., L. V., N. K., P. B. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai, specialisto išvada ir kiti rašytiniai duomenys. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka apskundė tik pats nuteistasis B. J.. Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija savo kaltės padarius nusikalstamas veikas, teismo nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių ir jų kvalifikavimo. B. J. nesutinka su jam paskirtomis bausmėmis. Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai nenustatė dar dviejų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nes jis savo noru atlygino padarytą žalą. Be to, vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, atsakomybę lengvinanti aplinkybe turėjo būti pripažinta ir tai, kad jis serga įvairiomis ligomis. Todėl apeliacinės instancijos teismo prašo pripažinti šias dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į jas atsižvelgti. Skiriant bausmę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 254 straipsnio 1 dalį, taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir už šį nusikaltimą paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, o pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį jam paskirti baudą. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija bylą ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.
5. Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.
5.1. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
5.2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be to, teismas, įvertinęs visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
6. Skirdamas B. J. bausmes teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė dvi nusikalstamas veikas, iš jų viena veika priskiriama nesunkių, o kita – sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 ir 5 dalys), abu nusikaltimai yra tyčiniai, įvertino nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnį, taip pat jau įvertino tai, jog sunkus nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Teismas įvertino ir paties B. J. asmenybę, kad jis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, registruotas Užimtumo tarnyboje, jis yra neįgalus, jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Pateiktoje charakteristikoje B. J. buvusioje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (2 t., 135 b.l.). Skiriant nuteistajam bausmes teismas atsižvelgė ir į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas nuteistojo B. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje bei BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatydamas šią nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas jau įvertino skunde dėstomus teiginius apie tai, kad B. J. suprato savo elgesio neigiamas pasekmes, dėl jų gailisi.
7. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų, o BK 254 straipsnio 1 dalies sankcija – areštą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą teismas už abi nusikalstamas veikas paskyrė švelnesnės rūšies bausmes – areštą. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį teismas B. J. paskyrė 75 parų arešto, o pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausmes. Skiriant subendrintą bausmę teismas taikė bausmių apėmimą ir griežtesne bausme apėmė švelnesnę.
8. Apeliaciniame skunde B. J. nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino dar dviejų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Skunde nurodoma apie tai, kad ligonių kasai jis atlygino žalą už nukentėjusiajam suteiktą gydymą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), be to, nurodoma, jog jis sirgo depresija, kuri turėjo įtakos jo psichinei būklei ir tai taip pat turėjo būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis). Su šiais nuteistojo skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies.
9. Pagal BK 59 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Paprastai tokios aplinkybės turi rodyti mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą. Nuteistasis B. J. apeliaciniame skunde plačiai dėsto apie savo sveikatos būklę. Nurodo, kad nebegalėdamas kęsti skausmo nusipirko degtinės ir ją gurkšnojo darbo metu išvežiodamas pasikrautas prekes, o pasikėsino pagrobti šaunamąjį ginklą tik įtakotas savo sveikatos, tuo metu, nors jam nebuvo nustatyta, bet jis jau sirgo depresija, nuo kurios šiuo metu yra gydomas. Jį dažnai kankindavo mintys apie savižudybę. Iš esmės apie tokias aplinkybes B. J. nurodė ir duodamas parodymus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis aiškino, kad ir tuo metu jau gydėsi nuo depresijos.
9.1. Iš bylos matosi, kad po nusikalstamų veikų padarymo B. J. buvo gydomas XXX ligoninės Psichiatrijos klinikoje, jam diagnozuotas sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, suicidinės mintys (1 t., 184, 187 b.l.). Vėliau nuteistasis buvo gydomas Respublikiniame priklausomybės ligų centre, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio, priklausomybės sindromas, lydinčios ligos – pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (1 t., 178, 181 b.l.). Ikiteisminio tyrimo metu buvo aiškintasi dėl tikslingumo B. J. atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę. Specialisto išvadoje Nr. 95TPK-387 nurodyta, kad medicininėje dokumentacijoje B. J. nėra užfiksuotos psichopatologijos, dėl kurios jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymus. Taip pat nenustatyta psichikos sutrikimų, kurie galėtų trukdyti savarankiškai ir kokybiškai ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Dėl jam diagnozuoto nuotaikos sutrikimo (vidutinio sunkumo depresijos epizodo) bei dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo, B. J. teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (1 t., 194 b.l.). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistojo gynėja pateikė dokumentus apie B. J. sveikatos būklę, t. y. dėl ligų, taip pat nurodomų ir skunde bei sunkios depresijos epizodo be psichozės simptomų, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimą dėl B. J. darbingumo lygio ir pažymą, kad jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (2 t., 127-128, 129, 130-131 b.l.), išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų ir rekomendaciją dėl pagalbos poreikio (2 t., 132, 133 b.l.), taip pat medicininį pažymėjimą, kuriame nurodomos B. J. ligos (2 t., 134 b.l.). Su apeliaciniu skundu B. J. irgi pateikė duomenis iš Pirminės sveikatos priežiūros centro apie jam nustatytas ligas, taip pat ir sunkios depresijos epizodą be psichozės simptomų, bei vartojamus vaistus (2 t., 182, 183 b.l.).
9.2. Iš šių duomenų iš tikrųjų matosi, kad B. J. sveikatos būklė nėra gera, galima sutikti ir su tuo, jog įvykio dieną jis jautė skausmus. Kita vertus, nėra jokių duomenų, išskyrus paties nuteistojo parodymus, kad nusikalstamų veikų metu jis sirgo depresija ar kokia nors kita liga, kuri galėjo įtakoti ir įtakojo jo neteisėtus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad jis psichikos sutrikimų neturi. Be to, nors ir vertinant, kad B. J. įvykio dieną jautė didelį skausmą, tačiau jo pasirinktas skausmo malšinimo būdas nebuvo tinkamas. Teisėjų kolegijos nuomone, ne sveikatos problemos, o alkoholio vartojimas turėjo esminę reikšmę jo neteisėtam elgesiui. Kaip matyti iš medicininių duomenų, po nusikalstamų veiksmų B. J. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, o lydinčios ligos – pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pasikėsindamas pagrobti šaunamąjį ginklą jis siekė tik savo sveikatos sužalojimo ir/ar gyvybės atėmimo. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas jau įvertino nuteistojo tikslą – pagrobtu ginklu disponuoti savarankiškai ir jį panaudoti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė – B. J. sveikatos būklė – nėra susijusi nei su mažesniu nusikalstamos veikos (nusikalstamų veikų), nei su paties nuteistojo asmenybės pavojingumu, todėl šią aplinkybę vertinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra pagrindo. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad nuteistojo sveikatos būklę (neįgalus, nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, psichikos sutrikimų neturi) skirdamas bausmę teismas jau įvertino. Kitaip vertinti šių duomenų teisėjų kolegija neturi pagrindo.
10. Tačiau nėra pagrindo nesutikti su skundo teiginiais, kad B. J. atlygino nukentėjusiojo gydymo išlaidas ligonių kasai, t. y. jog jis savo noru atlygino žalą. Pagal teismų praktiką BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina ar pašalina visą žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Šioje baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo buvo pareiškusi tik XXX teritorinė ligonių kasa (1 t., 81-82, 85-87 b.l.). Iš mokėjimo nurodymo Nr. YY (2 t., 142 b.l.), tą nurodė ir pats pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio, matosi, kad dar iki pirmo teisiamojo posėdžio B. J. ligonių kasai atlygino nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija šią aplinkybę (pats savo noru atlygino padarytą žalą) pripažįsta B. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
11. Taigi pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 254 straipsnio 1 dalį nustatyta viena B. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 punktas). Tuo tarpu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
12. Skunde nuteistasis B. J. prašo skiriant bausmę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 254 straipsnio 1 dalį taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir už šį nusikaltimą paskirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmę.
12.1. BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Šioje byloje B. J., nors dėl pasikėsinimo pagrobti šaunamąjį ginklą prisipažino ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino padarytą žalą, tačiau jis buvo sulaikytas įvykio vietoje (2 t., 71-72 b.l.), taigi policijos pareigūnams apie nusikalstamą veiką jis nepranešė ir pats savo noru neatvyko, be to, jis nepadėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti šios nusikalstamos veikos. Todėl nėra visų BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų būtinų sąlygų ir taikyti šio BK straipsnio1 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo.
12.2. Tuo tarpu pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį nustatė dar vieną B. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadinasi iš viso nustatytos dvi B. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, be to, nuteistasis atlygino turtinę žalą ir ši nusikalstama veika nutrūko pasikėsinant ją padaryti. Esant šių aplinkybių visumai galima teigti, jog šioje baudžiamojoje byloje yra BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma, tačiau švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas, net ir esant jau aptartų sąlygų visumai, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal teismų praktiką teismas taikyti BK 62 straipsnį gali ne tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Taigi teismas ir taikydamas BK 62 straipsnį privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, todėl įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kitas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, gali neskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės, nors būtinos sąlygos tam yra. Teisėjų kolegija atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą, jog pasikėsindamas pagrobti šaunamąjį ginklą sužalojo K. K., ir, nors ir esant būtinoms sąlygoms, nusprendžia netaikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų, neskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės, t. y. apeliaciniame skunde prašomos baudos. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teisme sakydamas paskutinį žodį pats nuteistasis nurodė, jog paskirtą baudą jam sumokėti būtų sudėtinga. Vis dėlto, iš dalies tenkinant apeliacinį skundą, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį B. J. paskirta bausmė (areštas) yra mažinama BK straipsnio sankcijos ribose nustačius dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaip minėta, BK 254 straipsnio 1 dalies sankcija numato areštą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų. Įvertinus jau aptartas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, taip pat ir jo sveikatos būklę, bei kitas aplinkybes, teisėjų kolegija dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį B. J. paskirtą bausmę švelnina iki 60 parų arešto. Apeliaciniame skunde B. J. nurodo, kad arešto bausmė dar labiau pablogintų jo sveikatos būklę, jam reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 254 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ne tik arešto, bet ir griežtesnės rūšies bausmė – laisvės atėmimas. Todėl, nors ir nėra pagrindo nuteistojo sveikatos būklę pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau nėra jokių abejonių, kad ši aplinkybė jau buvo įvertinta ir turėjo reikšmės parenkant švelnesnę bausmės rūšį. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad areštas yra tik trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 straipsnio 2 dalis) ir šios rūšies bausmę nuteistajam jo sveikatos būklė nesukliudys.
13. Tuo tarpu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistajam paskirta bausmė (areštas) nei rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, jos keisti nėra pagrindo. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas jau atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, jas teisingai įvertino, įvertino ir pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jokių naujų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nenustatyta. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Atsižvelgiant į šios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, į paties B. J. asmenybę, įvertinant tai, jog nuteistasis jau baustas administracine tvarka už tai, kad neblaivus vairavo automobilį, nors šią baudą yra sumokėjęs, tačiau ši aplinkybė parodo, jog jis nepasimokė ir toliau būdamas neblaivus nesilaiko įstatymų ir vėl nusikalsta, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo paskirta ne švelnesnės, o griežtesnės rūšies bausmė, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje, yra teisinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, už šią nusikalstamą veiką B. J. paskiriant švelnesnės bausmės rūšį – baudą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijos nuomone, suformuotų nebaudžiamumo jausmą. Pažymėtina, kad nuteistajam paskirta, nors ir griežtesnė, bet ne pati griežčiausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė. Šios bausmės (arešto) dydis taip pat yra teisingas, nėra aiškiai per griežtas. Todėl nenustačius jokių naujų aplinkybių, o nustačius, kad teismas jau atsižvelgė į visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės rūšiai ir dydžiui, teisėjų kolegija daro išvada, jog nuteistajam B. J. paskirtos bausmės už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo keisti.
14. Nuteistajam B. J. šiuo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę teisėjų kolegija bendrina su bausme, paskirta skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad viena veika priskiriama nesunkių, o kita – sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 ir 5 dalys), teisėjų kolegija taiko bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), t. y. griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis). Be to, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme nuteistasis B. J. kaltu prisipažino ir baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, jam paskirta subendrinta bausmė, kaip ir skundžiamu nuosprendžiu, sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,
nusprendžia:
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nuosprendį pakeisti.
Nuteistojo B. J. atsakomybę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 254 straipsnio 1 dalyje, lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą.
Nuteistajam B. J. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti B. J. subendrintą bausmę 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir B. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę 40 (keturiasdešimt) parų arešto. Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti B. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. rugsėjo 4 d.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.