Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui B. Č. ir jo atstovei advokatei Vidai Kisielienei, advokatei Sigridai Eglei Šalūgaitei,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. Č. patikslintą ieškinį atsakovei D. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokinio turto padalijimo, ieškovo B. Č. ieškinį atsakovei V. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo, atsakovės D. Č. priešieškinį ieškovui B. Č. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, trečiojo asmens V. S. savarankišką reikalavimą ieškovui B. Č. dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo – Swedbank, akcinė bendrovė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai į juos

1. Ieškovo ir atsakovės santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovės D. Č. kaltės;

2. Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – Č., atsakovei palikti pavardę – Č.;

3. Nepriteisti nei vienai iš šalių išlaikymo;

4.1. 1/4 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5 256,50 Eur vidutinės rinkos vertės;

4.2. 1/4 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 816,25 Eur vidutinės rinkos vertės;

4.3. 1/4 dalį kiemo statinių (šulinys ir kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 26,00 Eur vidutinės rinkos vertės;

4.4. ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), 4 643,00 Eur vidutinės rinkos vertės;

4.6. Priteisti ieškovui iš atsakovės 3 195,29 Eur piniginę kompensaciją už ieškovo investuotas lėšas į atsakovei asmenines nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą

Viso ieškovui priteisti turto už 14 437,04 Eur.

4.7. 1/4 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5 256,50 Eur vidutinės rinkos vertės;

4.8. 1/4 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 816,25 Eur vidutinės rinkos vertės;

4.9. 1/4 dalį kiemo statinių (šulinys ir kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 26,00 Eur vidutinės rinkos vertės;

4.10. ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), 4 643,00 Eur vidutinės rinkos vertės;

5. Pripažinti garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovo asmenine nuosavybe;

II. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

II. Patikslinto priešieškinio reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai į juos

III. Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškinio reikalavimai ir argumentai, pozicija byloje

IV. Ieškovo ieškinio reikalavimai ir argumentai atsakovei V. S. (trečiajam asmeniui), atsikirtimai į juos

Motyvuojamoji dalis

13.2. Atsižvelgiant į tai, kad 2003 m. sausio 2 d. sudarius šio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, iš jo ieškovo sutuoktinė ir atsakovės motina D. Č. neišsikėlė, liko jame gyventi, naudojosi į butą tiekiamomis komunalinėmis paslaugomis, naudojosi bute esančiais baldais ir buitine technika, be to butu bei jame esančiais daiktais, o taip pat ir į butą tiekiamomis komunalinėmis paslaugomis iš dalies naudojosi ir pats ieškovas, ieškovas išreiškė savo valią mokėti didžiąją dalį komunalinių paslaugų išlaidų, o atsakovė tam neprieštaravo. Ieškovas tai darė sąmoningai, neklysdamas, prieš jį nebuvo naudota prievarta ar apgaulė. Likusią, ieškovo neapmokėtų komunalinių paslaugų, tiektų į butą, mokesčių apmokėjo pati atsakovė.

13.3. Atsakovės manymu, tokia situacija atitiko tiek ieškovo norą, tiek geros moralės principus. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas gyveno adresu (duomenys neskelbtini), dalis šiuo adresu esančio nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise priklausė jo sutuoktinei (atsakovės motinai) D. Č., o kita dalis – ieškovui ir jo sutuoktinei (atsakovės motinai) D. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Todėl dar ir dėl šios priežasties, tikėtina, ieškovas jautė moralinę pareigą dengti didžiąją dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinių paslaugų išlaidų. Be to, dalį atliekų tvarkymo išlaidų adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendrasavininkiu yra ieškovas, apmokėjo atsakovė, ką patvirtina kartu su šiuo atsiliepimu pateikiami mokėjimo dokumentai.

V. Šalių paaiškinimai teismo posėdžių metu, liudytojų parodymai

15. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. S., savarankiškus reikalavimus pareiškusi, nurodė, kad nesutinka su ieškovo ieškinio V. S. reikalavimais. Didžiąja dalimi laiko, išskyrus nuo 2017 m. rugpjūčio iki 2019 m. rugsėjo mėn., jos butu naudojosi ir ieškovo sutuoktinė, t. y. jos motina. Pats ieškovas irgi reguliariai lankėsi, jam buvo gaminamas maistas, skalbiami rūbai. Nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio atsakovė D. Č. pradėjo gyventi bute, kai pradėjo gyventi skyriumi su ieškovu. Didžioji dalis daiktų atsakovės D. Č. yra bute, deklaruota gyvenamoji vieta. Iki pat 2019 m. birželio 24 d. buvo deklaruota ir ieškovo gyvenamoji vieta. Ieškovas elgėsi su ja kaip su dukra, ko pats irgi neneigė. 2003 m. kai buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, D. Č. liko gyventi bute naudojosi komunalinėmis paslaugomis ir ieškovas dažnai lankėsi bute. Ieškovas nebuvo verčiamas mokėti už komunalines paslaugas. Ieškovas bute lankėsi dažnai, su tikslu pabūti, pabendrauti, palaikyti santykius. Bute gal ir nenakvodavo. Taip pat, prašo iš ieškovo priteisti 644,65 Eur. Niekas neatlygino šių išlaidų, nors tarėsi, kad atlygins išlaidas kartu. Šie pinigai buvo išleisti pusei sklypo namo tvoros ir ūkinio pastato durys. Mano, jog ieškovas turėtų už tai kompensuoti. Niekas to daryti neprivertė, tačiau buvo susitarimas žodžiu su abiem sutuoktiniais. Siekiant specialybės padėjo ir ieškovas. Taip pat, remontavo kabinetą. Ieškovo vizitų tikslas bute buvo, kadangi jo šeima ten gyveno. Atsakovė D. Č. padėjo prižiūrėti jos dukrą. Santykiai tarp D. Č. ir B. Č. konfliktiniai. Ieškovas gąsdino atsakovę D. Č., ją pačią. Iš namo buvo išsikelta 2019 m. rugsėjį. 2017 m. šalys atsikraustė į namą, kad vaikui būtų daugiau erdvės. Per tą laikotarpį nuo 2017-2019 m. ieškovas galėjo lankytis bute. Ieškovas konfliktuodavo ir anksčiau ne tik atsikrausčius į namą. Būdavo, kad būnant darbe ir jai kaimynė parašo žinutę, kad jos motina laksto aplink namą, galbūt jos neįleidžia į namą. Jos žiniomis, ieškovas niekur nedirba.

Teismas konstatuoja:

VI. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Faktinės bylos aplinkybės

20. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (santuokos liudijimo originalas, pridėtas prie bylos). Ieškovas su atsakove bendrų vaikų nesusilaukė. Šalims nepavykus pasiekti bendro konsensuso visais su santuokos nutraukimu susijusiais klausimais, ieškovas pareiškė ieškinį, kuriame prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės ir padalyti bendrąją jungtine nuosavybe šalių turimą turtą. Ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad šalys pusę metų neveda bendro ūkio, negyvena sutuoktinio gyvenimo.

21. (Duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 21 d. pateikus raštą apie ieškovo B. Č. charakteristiką, kurioje nurodyta, kad ieškovas yra pareigingas darbuotojas, stropus, tvarkingas, atsakingai atlieka jam paskirtas pareigas. Taip pat paminėta, kad yra ramaus būdo žmogus, draugiškas, nekonfliktiškas. Tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovui buvo iškelta baudžiamoji byla, ieškovas buvo kaltinamas dėl pasikėsinimo padaryti tyčinį nužudymą, tačiau (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) m. buvo išteisintas. Pažymėtina tai, kad šioje baudžiamojoje byloje, ikiteisminio tyrimo metu, ieškovui buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė sulaikymo laikotarpiu buvo atnešusi į įkalinimo įstaigą ieškovui būtiniausių reikmenų (2002 m. lapkričio 27 d. prašymai dėl perdavimo kaltinamajam (nuteistajam) maisto produktų (būtiniausių reikmenų)).

23. Taip pat iš nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašo su istorija duomenų nustatytina, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausė:

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

40. Abi šalys tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu pripažino, kad jų santuoka yra galutinai iširusi, nebėra galimybių jos išsaugoti, neprašė skirti termino sutuoktiniams susitaikyti. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abi šalys pripažįsta, jog jų santuoka jau yra faktiškai iširusi, šalys negyvena kartu ir nesiekia atkurti santuokinio gyvenimo, pripažįsta šalių santuoką nutrauktina.

43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

44. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).Teismo įsitikinimu, byloje ieškovas neįrodė, kad dėl santuokos iširimo kalta tik atsakovė.

46. Teismas, teismo posėdyje išklausęs šalių paaiškinimus, sprendžia, kad dėl šalių santuokos iširimo kaltos abi šalys, pagrindinė šalių santuokos iširimo priežastis – šalys, ilgą laiką gyvendamos tokį gyvenimą, atitolo, kiekviena iš šalių įprato gyventi pakankamai savarankiškai, nebemokėjo ir nebegebėjo vienas kitą gerbti, remti moraliai, stengtis dėl šeimos išsaugojimo. Šalys nebesugebėjo darniai gyventi šeimoje, tarp šalių kildavo barniai. Byloje ištirti įrodymai (į bylą šalių pateikti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai) tvirtina, kad šalys konfliktavo ir kaltino viena kitą santuokinių pareigų nevykdymu, tačiau nesiėmė pakankamų priemonių situacijai pakeisti ir šeimai išsaugoti. Atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, padėti vienas kitam. Pabrėžtina ir tai, jog pati atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, jog dėl santuokos iširimo kaltos abi šalys. Byloje ištirtinti įrodymai neleidžia spręsti tik apie atsakovės ar ieškovo esminį ir nuolatinį santuokinių pareigų nevykdymą.

47. Teismas, nustatęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenustatinėja kiekvienos iš šalių kaltės laipsnio. Aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 18 punktas).

Dėl momento, nuo kurio atsirado padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms nutraukiant santuoką

48. CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

49. Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

51. CK 3.67 straipsnio 2 dalis įtvirtina aiškų momentą, nuo kada anksčiau nei pats santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms gali kilti teisiniai padariniai – nuo sutuoktinių faktinio negyvenimo kartu. Tačiau teisės normoje nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas faktinis negyvenimas kartu. Vertinant sistemiškai, laikytina, kad faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio. Todėl vien sutuoktinių gyvenimas skirtinguose būstuose nereiškia, kad šalys nebeveda bendro ūkio, lygiai kaip ir gyvendami tame pačiame būste sutuoktiniai gali nebetvarkyti bendro ūkio.

52. Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, svarbus prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis. Konkreti bendro ūkio tvarkymo išraiška kiekvienu atveju priklauso ir nuo sutuoktinių socialinės padėties, interesų ir kita. Įprastai kartu gyvenantys sutuoktiniai, esant geriems santykiams, nesaugo kasdienes išlaidas patvirtinančių finansinių dokumentų, ypač dėl nedidelių sumų, nekaupia savo indėlį į bendro ūkio tvarkymą galėsiančių patvirtinti rašytinių įrodymų. Atsižvelgiant į tarpusavio santykių specifiką bei į tai, kad teisės normos nenustato, jog bendro ūkio tvarkymo aplinkybės gali būti patvirtinamos tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 3 dalis), tokio pobūdžio bylose apie tai, ar bylai reikšminga aplinkybė įrodyta, turėtų būti sprendžiama pateiktų įrodymų pagrindu, o ne nurodant įrodymus, kurie šias aplinkybes galėtų patvirtinti patikimiau (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019 34, 36 punktus).

53. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2017-2019 metų laikotarpiu, šalys vis tik gyveno adresu, (duomenys neskelbtini), tokią išvadą galima padaryti tiek iš ieškovo paaiškinimų, jog atsakovė gyveno dvi žiemas, bei pačios atsakovės ir V. S. paaiškinimų. Vien tai, kad šalys 2017-2019 metų laikotarpiu, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno skirtinguose kambariuose, nereiškia, kad jos nesinaudojo tais pačiais gyvenamojo būsto patogumais, kartu nesirūpino būsto išlaikymu (omenyje turėtų būti ne tik mokesčiai, bet ir kasdienė namų priežiūra). Teismas sprendžia, kad atsakovės nenuoseklumas vertinant santuokos faktinių ryšių nutrūkimą negali būti vienintelė priežastis, leidžianti pritarti ieškovo pozicijai dėl bendro ūkio nevedimo kartu. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2020 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020). Bendro ūkio tvarkymas turėtų būti vertinamas tiek pagal objektyvius (pavyzdžiui, naudojimasis tais pačiais daiktais, bendri poreikiai ir jų tenkinimas, bendras veiksmų, pajamų ir išlaidų planavimas), tiek pagal subjektyvius (pavyzdžiui, kokie esminiai veiksniai kiekvienam iš sutuoktinių reiškia bendro ūkio vedimą) kriterijus. Teismas, siekdamas nustatyti momentą, nuo kada gali kilti padarinių sutuoktinių turtinėms teisės ir pareigoms, kai abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos nutrūkimo, turi išlaikyti sutuoktinių interesų pusiausvyrą.

54. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2017 metų nebuvo vedamas bendras ūkis, 2017-2019 m. atsakovė gyveno bute, o name (duomenys neskelbtini), atsakovė gyveno dvi žiemas tuo laikotarpiu. Priešingas aplinkybes nurodo atsakovė ir trečiasis asmuo V. S. teigdamos, jog name gyveno nuo 2017 m. iki 2019 m. rugsėjo 7 d. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. 2019 m. liepos 19 d. atsisakymas pradėti iki teisminį tyrimą, patvirtina aplinkybę, kad tuo laikotarpiu šalys gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu ieškovas pats paaiškino, kad dar 2019 m. vežė atsakovę pas gydytojus, mokesčius už S. butą mokėjo dar ir 2019 m. Kita vertus, pats ieškovas pateiktame patikslintame ieškinyje nurodo, kad su atsakove, ieškovas bendro ūkio neveda jau pusę metų, kas patvirtina ir ieškovo nenuoseklumą.

55. Pažymėtina ir tai, jog nuo 2004-2017 metų laikotarpiu, su pertrauka šalys gyveno atskirai, ieškovas mokėjo mokesčius už atsakovės dukters butą, kuriame gyveno atsakovė ir kaip paaiškino pats ieškovas jam šeima buvo svarbiausia. Tokį gyvenimo būdą, daugiau nei 10 metų, ieškovas laikė priimtinu, nors šalys kartu negyveno ir tokius santykius pats ieškovas laikė kaip bendro ūkio vedimą. Taigi nustačius, aplinkybes, jog šalys kartu gyveno dar 2017-2019 metais, naudojosi bendrais namo patogumais, ieškovui pripažinus, jog dar 2019 metais jis vežė atsakovę į gydymo įstaigą, mokėjo mokesčius už V. S. butą, kuriame ilgą laiką gyveno ieškovo sutuoktinė, darytina išvada, jog santuoka galutinai iširo 2019 m. rugsėjo 7 d., atsakovei išsikrausčius iš bendrų namų, adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

56. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymu po santuokos nutraukimo jam paliktina jo prigimtinė pavardė – „Č.“, o atsakovei jos santuokinė pavardė – „Č.“.

Dėl sutuoktinių bendro turto balanso sudarymo

58. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Nutraukiant santuoką turi būti padalintas santuokoje įgytas turtas. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi sudaryti sutuoktinių turto balansą, t. y. nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir vieno bei kito asmeninį turtą, mokėtinas abiejų (vieno jų) skolas, taip pat kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam bei kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto. Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, jis padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnis).

59. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo šios taisyklės galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Teisiniai ir faktiniai pagrindai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, dalydamas santuokoje įgytą turtą, nustatyti CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Tie patys kriterijai gali tapti teisiniu ir faktiniu pagrindu teismui parenkant turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnis, 3.127 straipsnio 3 dalis).

60. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/201732 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016 16 punktą).

61. Nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovė santuokoje įgijo ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5 256,50 Eur vidutinės rinkos vertės; ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 816,25 Eur vidutinės rinkos vertės; ½ dalį kiemo statinių (šulinys ir kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 26,00 Eur vidutinės rinkos vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), 4 643,00 Eur vidutinės rinkos vertės; transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), 1998 metų, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 500,00 Eur. Dėl šio turto įgijimo santuokos metu, taip pat nėra ginčo. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo ir dėl to, jog bendro sutuoktinių turto dalys yra lygios.

62. Atsakovė atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą, garažą – boksą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog negyvenamoji patalpa – garažas (boksas) yra pastatytas iki šalių santuokos sudarymo, tačiau turtas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas, todėl negali būti pripažintas ieškovo asmenine nuosavybe, kadangi buvo išasfaltuota bendro naudojimo aikštelė, įrengta garažo duobė, atlikti kiti jo pagerinimo darbai. Atsakovė nurodė, jog kompensaciją buvusiai sutuoktinei buvo išmokėta iš sutuoktinių bendrų lėšų. Papildomai teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovas tvarkė garažo duris, stogą, duobę, bet duobės nebaigė tvarkyti, ją permūrijo, buvo atliekami bendri darbai. Ieškovas teismo posėdžio metu pasisakydamas apie garažą nurodė, kad garažas buvo pastatytas 1986-1987 m., ir buvo įregistruotas ne santuokos metu, o 1989 m. Inventorizacinės bylos tuo metu galiojančia tvarka nebuvo, o paskui leidus buvo tai padaryta, garažai buvo pastatyti dar anksčiau iki santuokos.

63. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovo vardu yra registruotas garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Individualių garažų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad Kaišiadorių rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto patvirtintu „Užbaigtos statybos priėmimo eksploatacijon valstybės priėmimo komisijos“ aktu 1989 m. lapkričio 17 d. įregistruotas 432 garažų kooperatyvas (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyta, kad pagal turimus duomenis nuo 2000 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio, nes vėlesnių metų dokumentų nėra išlikę, metines įmokas ir sunaudotą elektros energiją už aukščiau minimą garažą, esantį (duomenys neskelbtini), mokėjo ieškovas B. Č. Į bylą taip pat, pateiktas Kaišiadorių rajono liaudies teismo 1989 m. vasario 10 d. sprendimas, iš kurio matyti, jog ankstesnės B. Č. santuokos nutraukimo byloje buvo dalinamas kooperatinis garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktas R. S. patvirtinimas, iš kurio matyti, jog R. S. patvirtina, kad jos buvęs sutuoktinis B. Č. pagal 1989 m. vasario 10 d. Kaišiadorių rajono liaudies teismo sprendimą, kuriuo buvo nutraukta jos ir B. Č. santuoka bei padalintas santuokoje įgytas turtas, pilnai atsiskaitė, išmokėdamas jai priteistą teismo kompensaciją, praėjus mėnesiui po teismo sprendimo, t. y. 1989 m. kovo 10 d. Šis patvirtinimas, taip pat paneigia, jog kompensacija buvusiai sutuoktinei galėjo būti išmokėta iš santuokinių lėšų.

64. Nors iš byloje esančio VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad minėtas garažas viešajame registre ieškovo vardu įregistruotas santuokos metu, t. y. 1998 m., tačiau vertinant įrodymų visumą darytina išvada, jog ieškovas šį garažą nuosavybės teise įgijo anksčiau nei buvo sudaryta santuoka su atsakove. Šią išvadą teismas daro remdamasis ieškovo paaiškinimais, byloje esančiais įrodymais, jog garažai buvo sukurti 1989 m., bei aplinkybe, jog minėtas garažas buvo ankstesnės ieškovo santuokos nutraukimo bylos dalybų objektas. Kadangi garažas esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas ieškovo asmenine nuosavybe, jis nėra bendras santuokinis šalių turtas, todėl nedalintinas. Taip pat, kritiškai vertintina aplinkybė, jog santuokos metu buvo atlikti garažo pagerinimai, kadangi atsakovės teismo posėdžio metu nurodomos aplinkybės, jog ieškovas tvarkė garažo duris, stogą, duobę, bet duobės nebaigė tvarkyti, ją permūrijo, buvo atliekami bendri darbai, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo atlikti esminiai garažo pagerinimai.

66. Pasisakant dėl šių reikalavimų pagrįstumo, ieškovas neišreiškė prieštaravimų dėl medinio suoliuko, vėjapjovės, genėtuvo, perdavimo jo asmeninėn nuosavybė, neginčijo šių daiktų vertės, taip pat teismo posėdžio metu sutiko su reikalavimu dėl kurio buvo kilęs ginčas, t. y. palikti skalbimo mašiną jo nuosavybėn, išmokant atsakovei 125,00 Eur kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, šie kilnojamieji daiktai (vėjapjovė, genėtuvas, skalbimo mašina, medinis suoliukas) perduodami ieškovo asmeninėn nuosavybėn, atsakovei išmokant bendrą (125,00 + 15,00 + 50,00+25,00) 215,00 Eur kompensaciją už ieškovo nuosavybėn perduodamą bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

67. Pasisakant dėl metalinio garažo, byloje nėra duomenų, jog šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovė nurodė, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame sklype yra metalinis garažas, kuris yra daug metų ir turėtų būti padalintas, tačiau nepateikė jokių duomenų apie tai, jog šis garažas priklauso kuriai nors iš šalių, kad jis yra kur nors įregistruotas. Priešingai byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kad toks garažas apskritai egzistuoja, nepateikė jo vertę pagrindžiančių duomenų. Todėl teismas negali spręsti, kad toks turtas yra įtrauktinas į dalintino turto masę.

Dėl (duomenys neskelbtini), esančio turto padalijimo būdo

69. Byloje esminis ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo. Kaip teismas nustatė, santuokoje buvo įgyta ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5 256,50 Eur vidutinės rinkos vertės; ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 816,25 Eur vidutinės rinkos vertės; ½ dalį kiemo statinių (šulinys ir kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 26,00 Eur vidutinės rinkos vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0607 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), 4 643,00 Eur vidutinės rinkos vertės. Byloje nėra ginčo, jog santuokoje įgytas turtas turi būti padalintas lygiomis dalimis. Ginčas kilo dėl turto padalijimo būdo. Ieškovas prašo dalinti minėtą turtą natūra, atsakovė prašo priteisti minėtą turtą jai, ieškovui išmokant kompensaciją.

70. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

71. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

72. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių tarpusavio santykių pobūdžio, yra pažymėjęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų jau minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo. Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Vis dėlto tam tikrais atvejais, kai šalių santykiai yra itin konfliktiški, šalys nesugeba bendradarbiauti ir taikiai spręsti iškylančių klausimų, turto padalijimas natūra gali sudaryti neišvengiamas sąlygas konfliktams kilti ir ateityje ar netgi grėsti abiejų sutuoktinių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

73. Tais atvejais, kai abu sutuoktiniai prašo tą patį objektą priteisti kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise, teismas turi įvertinti: 1) kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, t. y. kuriam sutuoktiniui dėl jo amžiaus, sveikatos, materialinės padėties, kartu liekančių vaikų ir kitų priežasčių šis turtas teiktų didesnę naudą; 2) ar sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją; tais atvejais, kai sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra nepajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensacijos, turi būti sprendžiama dėl kito sutuoktinio galimybės išlaikyti turtą natūra sumokant kitam kompensaciją pinigais; pažymėtina, kad sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su kitu sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija, todėl, vertinant turto natūra teiktiną naudą, turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, kad būtų surastas kiek labiau abi šalis tenkinantis sprendimas turėti didžiausią naudą iš dalijamo turto; 3) tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, inter alia (be kita ko), turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 32 punktas).

74. Iš bylos duomenų nustatyta, jog gyvenamasis namas su priklausiniais yra vienintelis ieškovo gyvenamasis būstas. Ieškovas neturi kitos gyvenamosios vietos ir atsižvelgiant į dabartines ieškovo finansines galimybės, neturi galimybės įsigyti kitą būstą. Priešingai, atsakovė ilgą laiką gyveno su savo dukra, net ir turėdama savo asmenine nuosavybę, ginčo name gyveno vos keletą iš 30-ies santuokinių metų. Padalijus turtą ne natūra, toks teismo sprendimas reikštų, kad ieškovas lieka be gyvenamojo būsto. Kritiškai vertintina aplinkybė, jog atsakovei išmokėjus kompensaciją, ieškovas galėtų įsigyti kitą gyvenamąjį būstą. Visų pirma, atsakovės pajamos šiuo metu yra nepakankamos greitu metu sumokėti 9 628,57 Eur kompensaciją. Antrą už tokią sumą įsigyti nuosavą gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini) praktiškai yra neįmanoma.

75. Iš bylos duomenų taip pat negalima daryti išvados, jog ieškovas yra pernelyg agresyvus ir konfliktiškas, kas galimai keltų pavojų atsakovei. Nors byloje pateikiami argumentai, jog dėl ieškovo elgesio buvo kreiptasi į policiją, ir ieškovas atsakovei grasino, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl to nebuvo pradėtas, o pati atsakovė nurodė, jog tai buvo vienkartinis atvejis. Priešingai byloje esanti informacija apie ieškovą apibūdina jį kaip ramaus būdo. Akivaizdu, jog šalių santykiai dėl vykstančio skyrybų proceso, šiuo metu yra konfliktiški, tačiau jie nėra tokio laipsnio kas sąlygotų negalėjimą naudotis bendrąja daline nuosavybe. Byloje nėra nustatyta jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, pvz. kad, ieškovas žiauriai elgėsi su atsakove, kad jo kaltė būtų konstatuota įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Byloje nenustatyti, ieškovo smurto prieš ieškovę faktai. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad neegzistuoja subjektyvios priežastys netaikyti turto padalijimo natūra būdo.

76. Byloje esanti kadastro duomenų byla patvirtina, jog minėtas namas esantis (duomenys neskelbtini), yra dviejų aukštų, bendras plotas – (duomenys neskelbtini) kv. m. Nors namuose nėra papildomo atskiro sanitarinio mazgo, virtuvės, tačiau atsižvelgiant į namo išplanavimą, galima sudaryti sąlygas tokių atskirų patalpų įrengimui. Atsakovė nurodė, jog tokių patalpų įrengimas sukeltų neproporcingai dideles išlaidas, tačiau kaip minėta kasacinio teismo praktikoje, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą. Taigi atsakovė nepagrįstai teigia, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina namo nedalumą. Svarbi aplinkybė ir ta, jog atsakovė daugelį santuokinio gyvenimo metų gyveno ne ginčo name, gyveno su dukra, o ieškovas ginčo name nepertraukiamai gyvena nuo 2004 m. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog dalijant minėtą turtą, nors ieškovui ir tektu tik ¼ dalis gyvenamojo namo, tačiau atsižvelgiant į didelį namo plotą ir išplanavimą, ieškovui tektų (duomenys neskelbtini) kv. m. gyvenamojo namo bendro ploto, kurioje yra (duomenys neskelbtini) kv. m. dalis gyvenamo namo ploto, kas atsižvelgiant į pastato išplanavimą, atitiktų bent vieną gyvenamąjį kambarį name.

77. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių namo negalimumą pertvarkyti taip, kad juo būtų galima naudotis dviem savininkams arba atidalinti į du savarankiškus nuosavybės teisės objektus. Teismo vertinimu, pastarąsias aplinkybes galėtų paneigti atitinkamos srities specialistų ištyrimu pagrįstos išvados, aktai, pažymos ar kitokie dokumentai, o atsakovė nepateikė nei tokių, nei kitokių įrodymų, patvirtinančių namo natūrinį nedalumą (CPK 177 straipsnio 1, 3 dalys). Namas yra (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro ploto, (duomenys neskelbtini) kv. m. gyvenamojo ploto, dviejų aukštų. Tai, kad realiam namo padalijimui ar naudojimuisi juo gali būti reikalingi tam tikri pertvarkymai ar kad dalis patalpų ateityje gali būti bendro naudojimo, nepaneigia natūrinio padalijimo galimybės.

78. Jei byloje ir būtų įrodyta, kad namo padalijimas natūra negalimas ar nepriimtinas, atsakovės pageidavimas išmokėti ieškovui piniginę kompensaciją už pusę namo negali būti patenkintas dar ir dėl to, kad ji neįrodė savo galimybės sumokėti piniginę kompensaciją. Ieškovė nepagrįstai teigia apie galimybę gauti paskolą. Atsakovės pajamos nepakankamos gauti kreditui. Su kompensacijos sumokėjimu susijusias jos finansines galimybes paneigia ir tai, kad atsakovė nepagrindė ir neįrodė turinti realų finansavimo šaltinį, kuriuo naudodamasi įgyvendintų pageidavimą sumokėti piniginę kompensaciją. Bet kokiu atveju, atsakovei neįrodžius gyvenamojo namo natūrinio padalijimo negalimumo ir nepriimtinumo bei ieškovui nesutinkant gauti piniginę kompensaciją už jam priklausančią šio bendrojo turto dalį, atsakovės argumentai apie aptartų ieškovo reikalavimų netenkinimą laikytini nepagrįstais.

79. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog nėra nei objektyvių nei subjektyvių priežasčių netaikyti turto padalijimo natūra, minėtas turtas esantis (duomenys neskelbtini), dalintinas natūra, ieškovui ir atsakovei priteisiant po ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5 256,50 Eur vidutinės rinkos vertės; ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 816,25 Eur vidutinės rinkos vertės; ¼ dalį kiemo statinių (šulinys ir kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 26,00 Eur vidutinės rinkos vertės; ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), 4 643,00 Eur vidutinės rinkos vertės.

80. Ieškovas taip pat, prašė priteisti 3 195,29 Eur piniginę kompensaciją už ieškovo investuotas lėšas į atsakovei asmenine nuosavybės teise priklausanti turtą. Nurodė, kad 2009-2018 metų laikotarpiu išleido 5 143,65 Eur už langus, tai pat pagal pateikiamus kasos čekius, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato remonto darbams buvo nupirkta medžiagų už 2 321,65 Eur, taip pat 1 671,77 Eur ir 3 644,09 Eur. Tokiu būdu, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato įrengimui buvo įgyta medžiagų už 12 781,16 Eur, todėl atsižvelgiant į atsakovės nuosavybės dalį, iš jos prašo priteisti 3 195,29 Eur piniginę kompensaciją.

81. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertinant, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. A. v. A. A., bylos Nr.3K-3-187/2013). Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan.

82. Kaip nustatyta byloje, ieškovas nuo 2004 m., nuolat nepertraukiamai gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų, kad namo vertės pokytį po atliktų darbų. Vien tai, jog ieškovas gyvendamas minėtame name, kuris ir jam pačiam priklauso nuosavybės teise (dalis namo), pirko statybinių medžiagų ir atliko remonto darbus, nepagrindžia turto pagerinimo fakto. Juolab, iš pateiktų kvitų matyti, jog buvo pirktos statybinės medžiagos, tačiau neaišku kam jos buvo panaudotos. Juolab labiau tikėtina, jog minėtos prekės buvo pirktos bendromis sutuoktinių lėšomis. Ieškovas neįrodė, jog minėtos medžiagos ar langai buvo pirktos iš jo asmeninių lėšų. Priešingai byloje nustatyta, kad remonto darbams buvo skolintasi iš M. S., šeimos poreikiams tenkinti. Teismas daro išvada, kad šalims nuosavybės teise priklausantis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais buvo iš esmės pagerintas santuokos metu iš bendrų santuokinių lėšų (turtui pagerinti buvo paimta 25 000 Lt paskola), jo pagerinimas sutuoktinių bendromis lėšomis atitiko šeimyninius interesus, juolab ieškovas nuo 2004 m. didžiąją santuokos dalį vienas nuolat ir nepertraukiamai gyveno minėtame name, kas ilgainiui galėjo lemti namo natūralų nusidėvėjimą ir būtinumą jį tvarkyti. Ieškovas, gyvendamas name, kurio dalis jam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, turėjo prižiūrėti ir atlikti einamąjį būsto remontą. Byloje nesant įrodymų, jog būtų gerinama iš esmės atsakovei priklausanti turto dalis, ar tokio turto pagerinimo mąstą, su vertės pasikeitimu atitinkančių įrodymų (ekspertizės akto ar panašiai), darytina išvada, jog toks ieškovo reikalavimas nepagrįstas.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

83. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

84. Nagrinėjamoje byloje trečiuoju asmeniu byloje įtraukta AB „Swedbank“. Ieškovas B. Č. 2019 m. birželio 18 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu jam buvo suteiktas 5 000,00 Eur kreditas. Trečiasis asmuo neprieštaravo, kad įsipareigojimus pagal minėtą kredito sutartį po santuokos nutraukimo vykdytų kredito gavėjas, t. y. ieškovas B. Č.. Atsižvelgiant į tai, jog šalys savo ieškiniuose reikalavimo dėl prievolių pasidalijimo nereiškė, bei į tai, jog kreditu išimtinai pasinaudojo B. Č., kitų duomenų apie kredito panaudojimą byloje nėra, ginčo tarp šalių dėl to nėra, todėl teismas pripažįsta šią prievolę asmenine B. Č. prievole kreditoriui AB „Swedbank“.

Dėl kompensacijų priteisimo už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

85. Atsakovė D. Č. pareikštu patikslintu priešieškiniu prašo priteisti atsakovei 8 000,00 Eur dydžio kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, taip pat padalinti santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą – skalbimo mašiną 250,00 Eur vertės perduoti ieškovo B. Č. asmeninėn nuosavybėn, o atsakovei D. Č. priteisti 125,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją bei padalinti šalių santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas lėšas ir atsakovei D. Č. iš ieškovo priteisti 2 122,41 Eur arba priteisti atsakovei iš ieškovo 2 122,41 Eur dydžio kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

86. Šio sprendimo 66-67 punktuose, teismas jau išsprendė klausimą susijusį su skalbimo mašina, kadangi teismo posėdžio metu, ginčo dėl skalbimo mašinos neliko. Atsakovei prašydama priteisti 8 000,00 Eur ir 2 122,41 Eur kompensacijas, prašymus motyvuoja tuo, jog ieškovas dar iki santuokos nutraukimo išgrynino dalį lėšų iš savo asmeninės sąskaitos. Atsakovės nuomone į dalintino turto masę turi būti įtrauktos piniginės lėšos, kurios buvo ieškovo banko sąskaitoje ir buvo išgrynintos laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. Kaip matome iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) išrašo 2019 m. birželio 1 d. išgrynino 500,00 Eur, 2019 m. birželio 4 d. – 500,00 Eur, 2019 m. birželio 8 d. – 500,00 Eur, 2019 m. birželio 10 d. – 500,00 Eur, 2019 m. birželio 11 d. – 500,00 Eur, 2019 m. birželio 12 d. – 500,00 Eur, 2019 m. birželio 13 d. – 500,00 Eur, 2019 m. birželio 17 d. – 500,00 Eur ir 2019 m. rugpjūčio 16 d. – 1 200,00 Eur. Taip pat, lėšos kurias ieškovas pervedė savo seseriai, tai nurodydamas kaip skolą.

87. Kasacinis teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai vieno iš sutuoktinių veiksmai prieštarauja lygiateisiškumo principui, taikytina CK 3.98 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad vienas iš sutuoktinių privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje kasacinis teismas, nustačius, kad dalis Nacionalinės mokėjimo agentūros pervestų tiesioginių išmokų buvo panaudota ne ūkio reikmėms ir ne bendriems šeimos poreikiams tenkinti, pripažino, kad sutuoktinė bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo faktą įrodė ir jai priklauso kompensacija pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

88. Teismas, įvertinęs atsakovės patikslintame priešieškinyje išdėstytus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, atsakovės atstovės teismo posėdyje duotus paaiškinimus, sprendžia, jog atsakovė patikslintame priešieškinyje siekia įrodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, kvalifikuotiną pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį.

89. Pirmu patikslinto priešieškinio reikalavimu, atsakovė prašė priteisti jai iš ieškovo 2 122,41 Eur piniginę kompensaciją už sumažintą jungtinės bendrosios nuosavybės teise turimą turtą. Šį reikalavimą grindė ir įrodinėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimu, kvalifikuotinu pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį. Atsakovė nurodė, kad piniginės lėšos, kurios buvo ieškovo banko sąskaitoje ir buvo išgrynintos laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. Kaip matome iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) išrašo 2019 m. birželio 1 d. išgrynino 500,00 Eur, 2019 m. birželio 4 d. – 500,00 Eur, 2019 m. birželio 8 d. – 500,00 Eur, 2019 m. birželio 10 d. – 500,00 Eur, 2019 m. birželio 11 d. – 500,00 Eur, 2019 m. birželio 12 d. – 500,00 Eur, 2019 m. birželio 13 d. – 500,00 Eur, 2019 m. birželio 17 d. – 500,00 Eur ir 2019 m. rugpjūčio 16 d. – 1 200,00 Eur.

91. Kaip matyti iš B. Č. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas iš tiesų, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 17 d., išgrynino 5 200 Eur. Ieškovo nurodoma, aplinkybė neva piniginės lėšos, kurias išgrynino ieškovas ir atsakovė prašo priteisti kaip bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, yra gautos vartojimo kredito pagrindu yra nepagrįsta. Iš to paties banko sąskaitos išrašo, matyti, jog 5 000,00 Eur kreditas buvo suteiktas 2019 m. birželio 18 d. ir išgrynintas tą pačią dieną. Atsakovė prašo priteisti visai kitas išgrynintas pinigų sumas, nesusijusias su kredito ieškovui suteikimu. Pats ieškovas teismo posėdžio metu nesugebėjo pagrįsti, kokiems poreikiams tenkinti buvo panaudotos atsakovės nurodomos išgrynintos pinigų sumos. Labiau tikėtina, kad ieškovas nurodytus 5 200 Eur išleido / panaudojo ne šalių šeimos poreikiams tenkinti, o savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

92. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šio straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kokia yra išgrynintų pinigų kilmė, jog minėtos lėšos būtų jo asmeninė nuosavybė. Teismas sprendžia, jog išreikalautas (duomenys neskelbtini) išrašas apie pinigų judėjimą ieškovo sąskaitoje, leidžia daryti išvadą, jog minėtos išgrynintos lėšos buvo sukauptos iš ieškovo atlyginimo ir neleidžia jų sieti su vartojimo kreditu, kadangi jos buvo išgrynintos iki vartojimo kredito suteikimo, išskyrus 2019 m. rugpjūčio 16 d. išgrynintą 1 200,00 Eur sumą, kuri buvo išgryninta po vartojimo kredito suteikimo, tačiau ieškovui jau panaudojus minėtą kreditą. Aplinkybę, kad minėtos piniginės lėšos buvo ieškovo asmeninė nuosavybė, įrodyti turi ieškovas, tačiau to nepadarė, todėl darytina išvada, jog atsakovė įrodė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą 5 200,00 Eur apimtyje, kai iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos, į kurią buvo gaunamas darbo užmokestis ir pensijos, buvo išgrynintos sumos, kurių panaudojimo ieškovas negalėjo pagrįsti. Teismas sprendžia, jog ieškovas privalo kompensuoti atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą – ½ dalį 5 200,00 Eur sumos – 3 600,00 Eur.

93. Atsakovė taip pat, nurodė, jog 2019 m. rugsėjo 1 d. ieškovo banko sąskaitoje buvo 199,95 Eur, atsakovės banko sąskaitoje buvo 1 155,13 Eur piniginių lėšų suma, kurios taip pat yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir turi būti padalintos. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo atsakovei priteistina 99,97 Eur suma, o ieškovui iš atsakovės 577,56 Eur suma. Įskaičius šalims viena kitai priteistinas pinigines sumas, atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimas tenkintinas ir iš ieškovo yra priteistina 2 122,41 Eur piniginių lėšų.

94. Atsakovė patikslintu priešieškiniu, taip pat reiškė reikalavimą prašydama priteisti 8 000,00 Eur piniginę kompensaciją, už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą. Atsakovė nurodė, jog iš ieškovo (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad prieš bylos iškėlimą, ieškovas 16 000,00 Eur, mokėjimo nurodymu pervedė savo seseriai M. S., nurodydamas skola. Ieškovas tiek savo procesiniuose dokumentuose tiek teismo posėdžio metu paaiškino, jog minėta suma buvo paskolos grąžinimas seseriai M. S.. Ieškovo atstovė, baigiamųjų kalbų metu paaiškino, kad tai yra galiojanti prievolė ir nėra jokių duomenų, jog ieškovas būtų išleidęs tuos pinigus asmeninėms reikmėms. Priešingai, ieškovas nieko neįgijo, viskas yra išdėstyta chronologiškai, kada pasiskolinta pirma pinigų suma, kada pirko sodybą, žemės sklypus ir dar už 5 000,00 Lt pirko pusę ūkinio pastato iš atsakovės motinos. Nurodo, jog įsigijimo momentu šalys neturėjo pinigų.

95. Byloje pateikti 2006 m. liepos 24 d. pakvitavimas ir 2010 m. birželio 11 d. pakvitavimas iš kurių nustatyta, kad ieškovas skolinosi iš M. S. po 25 000,00 Lt (atitinka 7 240,50 Eur) namo, esančio (duomenys neskelbtini), darbams atlikti. Ieškovas 2013 m. gegužės 27 d. prašymu, prašė skolos grąžinimą atidėti, nes tuo metu lėšų neturėjo, pažadėjo skolą grąžinti per 5–6 metus.

96. Atsakovė nurodė, kad ji nepripažįsta jokių paskolos sutarčių sudarymo, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, tą patvirtina paties ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, pakvitavimai iš kurių matyti, kad atsakovė nėra šių sutarčių šalimi. Tačiau teismas nesutinka, su tokiais argumentais, kadangi minėti pakvitavimo sandoriai nėra nuginčyti, o vien ta aplinkybė, kad atsakovė nėra šių sandorių šalimi, nepaneigia aplinkybės, jog buvo sudarytos pasiskolinti pinigai. Dar daugiau atsakovė nurodo, kad 2006 metais, šalys įsigydamos turtą Kasčiukiškių k., likus keliems mėnesiams iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kur buvo paimta suma artima turto įsigijimo kainai, būtent šie pinigai buvo panaudoti turto įsigijimui. Visgi byloje esanti (duomenys neskelbtini), kredito paraiška ir pati vartojimo kredito sutartis patvirtina, kad 2006 m. kovo 24 d. paimtas 24 000 Lt kreditas buvo skirtas ankstesnės paskolos grąžinimui ir buto remontui. Kritiškai vertintinas atsakovės argumentas, jog ieškovas nei vienoje kredito paraiškoje nenurodė turimų kreditinių įsipareigojimų M. S. Vien ta aplinkybė, nesudaro pagrindo teigti, jog toks sandoris apskritai neegzistavo. Šio sandorio egzistavimą, kaip jau minėtą patvirtina byloje esantys pakvitavimai. Lygiai taip pat, nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas lėšų sąskaitose turėjo ir galėjo skolą M. S. anksčiau, tačiau ta aplinkybė, jog skola nebuvo grąžinta anksčiau taip pat nepaneigia tokių paskolos santykių buvimo. Priešingai, ieškovas chronologiškai išdėstė, kaip ir kam buvo panaudoti pinigai, tą pagrindžia ir tai, jog iš šalių sąskaitos išrašų negalima daryti išvados, jog sutuoktiniai turėjo pakankamai nuosavų lėšų įgyti sodybą, esančią (duomenys neskelbtini).

97. Dar daugiau, iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų galima daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad minėti pasiskolinti pinigai buvo skirti šeimos poreikiams tenkinti, t. y. sodybos įsigijimui 2006 m. ir namo esančio (duomenys neskelbtini), remontui. Minėtos aplinkybės nurodytos ir pateiktuose pakvitavimuose. Juolab, ieškovas mokėjimo paskirtyje grąžinant skolą M. S. nurodė, jog pervedama 16 000,00 Eur suma yra skolos grąžinimas. Teismas konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas 8 000,00 Eur suma sumažino bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusius pinigus, panaudojo juos ne šeimos poreikiams tenkinti, priešingai buvo grąžinti skolinti pinigai, kuriuos ieškovas dar 2006 m. panaudojo sodybos įsigijimui, bei (duomenys neskelbtini), remontui, t. y. šeimos poreikiams tenkinti, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl 8 000,00 Eur kompensacijos priteisimo netenkintinas.

Dėl išlaikymo priteisimo

98. Atsakovė priešieškiniu, taip pat reiškė reikalavimą ir dėl išlaikymo jai priteisimo. Prašo priteisti 150,00 Eur išlaikymą iš ieškovo, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad ieškovo turtinė padėtis geresnė, jis dirba, gauna dvigubą pensiją, taip pat neįgalumo pensiją, priešingos informacijos, kad darbo sutartis yra nutraukta byloje nėra, o atsakovė ir V. S. teismui patvirtino, kad iki šios dienos ieškovas dirba taksistu ir gauna pakankamai geras pajamas. Tai, kad atsakovė eilę metų nedirbo ir ieškovas jos pinigais santuokos metu nerėmė, tačiau rėmė kitokiu prisidėjimu prie ūkio, bendro ūkio išlaikymo dalykais, tai yra akivaizdu. Šiuo atveju reikalavimas yra bendrame kontekste, atsižvelgiant į atsakovės amžių, sveikatos būklę, pagrįstas, kadangi duomenų, kad ji save gali tinkamai išlaikyti nėra.

99. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 3.72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tačiau ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

100. Vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų visiškai save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, aprangos, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimalių poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

101. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovės pajamas sudaro 292,28 Eur neįgalumo/netekto darbingumo pensija. Atsakovė kartu su ieškovu bendrosios nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, jog minėtu adresu esančio pastato – gyvenamojo namo, vidutinė rinkos vertė 21 026,00 Eur, ūkinio pastato – 3 265,00 Eur, kitų inžinerinių statinių – 104,00 Eur, žemės sklypo vertė – 9 268,00 Eur. Pažymėtina ir tai, jog turto vertės nustatytos 2014 m. liepos 1 d. masinio vertinimo metu, todėl dabartinė reali turto vertė gali būti kitokia. Atsakovė nurodo, jog turtas nėra didelės vertės ir yra vienintelis atsakovės būstas ir jai jokių pajamų neduoda. Visgi pažymėtina ir tai, jog nutraukus santuoka atsakovei po santuokos nutraukimo priklausys ¾ dalys pastato – gyvenamojo namo, ūkinio pastato, inžinerinių statinių ir ½ dalis žemės sklypo.

102. Svarbi aplinkybė ir tai, jog ieškovas pats yra senatvės pensininkas, turi tokio paties lygio nedarbingumą – 35 proc., nuo 2021 m. vasario 3 d. nedirba. Ieškovo pajamas sudaro 576,10 Eur pensija ir 176,36 Eur valstybinė pensija, taigi ieškovas gauna išmokų 752,46 Eur sumai. Ieškovui priklauso dalis nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ¼ dalis pastato – gyvenamojo namo, ūkinio pastato, inžinerinių statinių ir ½ dalis žemės sklypo. Taigi negalima daryti išvados, jog ieškovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė. Nors ieškovas ilgalaikėje perspektyvoje gauna didesnes pajamas, tačiau atsakovė turi daugiau nekilnojamojo turto, kurio dalį galėtų nuomoti ar kitu būdu realizuoti, taip gerindama savo turtinę padėtį. Atsakovė, iš turimo turto gali gauti papildomų pajamų. Vien tai, kad atsakovė šiomis teisėmis nesinaudoja, nesudaro pagrindo spręsti, kad ji šio turto negali naudoti ir iš jo gauti pajamų, taip pat vertinti, kad atsakovės turtinė padėtis yra tokia bloga, kad jai reikalingas nuolatinis išlaikymas. Nors atsakovės gaunamos pajamos yra mažesnės nei ieškovo, didelė dalis jų išleidžiama vaistams, ką pagrindžia byloje esantys įrodymai, tačiau kaip jau minėta atsakovė gali gauti pajamų iš nekilnojamojo turto, juolab kaip nurodė pati atsakovė, šiuo metu ji gyvena kartu su dukra, prižiūri anūkę.

103. Be to, atsakovė nepateikė išlaidų detalizavimo, jos būtiniausiems poreikiams tenkinti, taigi nėra aišku kokio dydžio yra atsakovės būtinieji poreikiai. Taip pat, svarbu ir tai, jog didžioji dalis atsakovės turimų sveikatos problemų atsirado dar iki santuokos sudarymo. Kaip nurodė, ieškovas ir patvirtino atsakovė, santuoka buvo sudaryta po operacijos, kuri ir sąlygojo atsakovės neįgalumą. Atsakovė nurodė, jog nekaltina ieškovo dėl atsiradusių ligų, tik prašo išlaikymo. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog abi šalys yra nedarbingos, gauna senatvės pensijas, niekur dėl amžiaus nedirba, į tai, jog ieškovė turi daugiau nekilnojamojo turto, kurio masė sudaro (22 930,25 Eur), į tai, jog ieškovo pajamos iš pensijų yra didesnės, darytina išvada, jog ieškovės turtinė padėtis nėra tokia bloga, jog jai būtų reikalingas išlaikymas.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

104. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis teismo pirmininko pareigas, Arūnas Purvainis, 2020 m. kovo 20 d. nutartimi nutarė sujungti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų civilines bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) į vieną civilinę bylą, paliekant bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Sujungtas civilines bylas perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjai Jurgitai Jasinskaitei.

105. Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartimi nutarta išspręsti klausimą dėl byloje dalyvaujančių asmenų procesinės padėties byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimus yra pareiškęs vienas ir tas pats asmuo – ieškovas B. Č., sprendžia, kad minėto asmens procesinė padėtis civilinėje byloje nekeistina ir jis laikytinas ieškovu, o jo reikalavimas atsakovei V. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo laikytinas ieškinio reikalavimu minėtai atsakovei civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. yra trečiasis asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą, tačiau prie civilinės bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. yra atsakovė, todėl sujungus minėtas civilines bylas, atsižvelgiant į skirtingą sujungtose civilinėse bylose nurodyto minėto asmens – V. S. procesinę padėtį, teismas sprendžia esant tikslinga šio asmens procesinę padėtį tikslinti ir V. S. laikyti atsakove civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal jai ieškovo B. Č. pareikštą reikalavimą, atitinkamai jai, kaip sutuoktinių kreditorei, reiškiant savarankišką reikalavimą santuokos nutraukimo byloje. Atsižvelgiant į tai, nutarta patikslinti civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvaujančio asmens V. S. procesinę padėtį byloje ir laikyti ją atsakove pagal ieškovo B. Č. reikalavimą dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo.

106. Nepagrįstas praturtėjimas reglamentuojamas CK 6.242 straipsnyje, kurio normų paskirtis – įgyvendinti bendrąją taisyklę, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Nurodytame straipsnyje nustatytos sąlygos, kurios būtinos konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo ir turi prievolę už praturtėjimą atlyginti kitam asmeniui, kurio sąskaita tai įvyko. Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais, kai praturtėjama nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje D. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, Nr. 3K-3-192/2006; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Redco“ v. AB „Šiaulių bankas“, Nr. 3K-3-196/2011 ).

107. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar kad asmuo yra praturtėjęs dėl kito asmens veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kita). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Redco“ v. AB „Šiaulių bankas“, Nr. 3K-3-196/2011). Toks ieškinio dėl nepagrįsto praturtėjimo tenkinimo prielaidų (sąlygų) traktavimas atitinka tarptautinių teismų praktiką šiuo klausimu (žr., pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą M. (UK) Ltd prieš Europos Bendrijų Komisiją, byla C-47/07 P, 44–46, 49 punktai, Rink. P. I-9761; Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) 2010 m. sausio 21 d. sprendimas K. van D. prieš G. K., byla C-470/08, Rink. P. I-0000).

108. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės V. S. 2 130,08 Eur sumą dėl nepagrįsto praturtėjimo. Nurodė, jog eilę metų ieškovas mokėjo už V. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) eksploatavimą. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog šiuos mokesčius mokėjo gera valia, nieko neverčiamas, iki 2019 m. ateidavo pas atsakovės dukrą į butą.

109. Pagal CK 6.242 straipsnį, nepagrįstas praturtėjimas gali būti tais atvejais, jeigu asmuo be teisinio pagrindo įgyja turtą kito asmens sąskaita, pvz., neatlygintinai ir be pagrindo naudojasi kito asmens daiktais ar ištekliais, per klaidą gauna ne jam skirtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020). Viena iš nepagrįsto praturtėjimo, reglamentuoto CK 6.242 straipsnyje, sąlygų yra asmens nesąžiningumas.

110. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog atsakovė būtų nesąžininga. Priešingai ieškovas pats savo noru prisidėjo prie gyvenamojo būsto išlaikymo, kuriame ieškovo sutuoktinė gyveno didesnę dalį santuokinio gyvenimo. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, jų sąsajumą su ieškovo ir atsakovių paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog šalių santykiai iki santuokos bylos iškėlimo, buvo artimi. Pats ieškovas nurodė, kad dėl šeimos galėjo padaryti viską. Nors ieškovas negyveno ginčo bute, tačiau jame dažnai lankėsi, ką patvirtina ir paties ieškovo į bylą pateikta charakteristika, iš kurios matyti, jog namo esančio (duomenys neskelbtini), kaimynai, gerai pažinojo ieškovą, jį apibūdino kaip paslaugų, ramaus būdo. Pats ieškovas pripažino, jog lankydavosi minėtame bute, kuriame atsakovė gamindavo jam valgyti, skalbdavo rūbus. Be to, iš ieškovo paaiškinimų, jog jis dėl šeimos galėjo padaryti viską, galima daryti išvadą, jog šalis siejo pasitikėjimu ir pagarba grįsti ilgalaikiai santykiai. Labiau tikėtina, kad ieškovas už komunalinius mokesčius mokėjo, nesitikėdamas ateityje jų atgauti, o kaip parodė pats ieškovas iš geros valios, norėdamas padėti savo šeimai.

111. Teismas vertina, kad ieškovas šioje byloje neįrodė, kad atsakovė V. S. nesąžiningai praturtėjo ieškovo sąskaita, kadangi ieškovas minėtus buto mokesčius mokėjo iš geros valios, turėdamas interesų minėtame bute esančiame, (duomenys neskelbtini), lankytis, palaikyti šeimyniškus santykius. (CK 6.237 straipsnis).

Dėl V. S. reikalavimo priteisti 748,49 Eur turto pagerinimo išlaidų

112. Trečiasis asmuo V. S. byloje pareiškė savarankišką reikalavimą dėl reikalavimo priteisti turto pagerinimo išlaidas. Nurodė, kad savo lėšomis pagerino šalių nekilnojamąjį turtą – pakeitė ūkinio pastato duris, įrengė tvorą aplink šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, žemės sklype pasodino tujas, atliko kitus žemės sklypo tvarkymo darbus. Nurodė, jog žemės sklypo pagerinimui patyrė 914,71 Eur dydžio išlaidas (754,71 Eur išlaidas pagrindžia pateikti rašytiniai įrodymai, 160,00 Eur išlaidas tujoms įrodinėjo paaiškinimais), kurias šalys turi atlyginti proporcingai jų dalims bendroje nuosavybėje po 457,35. Taip pat, nurodė patyrusi 749,20 Eur išlaidas smulkiems remonto darbams, kurių ¾ dalis turi atlyginti atsakovė, ¼ dalį ieškovas. V. S. reiškia reikalavimą tik ieškovui dėl 748,49 Eur jo turto pagerinimo išlaidų.

113. Nors trečiojo asmens (atsakovės) V. S. pateikti dokumentai iš dalies pagrindžia tai, jog ji turėjo tam tikrų išlaidų, tačiau minėtos išlaidos nėra susietos su tam tikrais atliktais darbais. Teismo posėdžio metu, V. S. nurodė, kad jai niekas neatlygino šių išlaidų, nors tarėsi, kad ieškovas ir atsakovė atlygins išlaidas kartu. Šie pinigai buvo išleisti pusei sklypo namo tvoros ir ūkinio pastato durys. Mano, jog ieškovas turėtų už tai kompensuoti.

114. Nagrinėjamu atveju, trečiasis asmuo savo teisę į turto pagerinimo išlaidas grindžia žodiniu susitarimu. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių kokio nors susitarimo, atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) aplinkos pagerinimo ar ūkio pastato pagerinimo darbus, tarp V. S. ir šalių buvimą. Jei tokius darbus V. S. ir būtų atlikusi savo noru, gera valia tai nesudarytų pagrindo tai traktuoti kaip svetimo turto pagerinimą, nes ji pati su dukra tuo laikotarpiu tuose namuose gyveno ir tuo turtu naudojosi. Tai ji nurodė ir teismo posėdžio metu. Dėl to trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais- V. S. ieškinys B. Č. dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo netenkintinas.

115. Subjektinė teisė reikalauti daikto pagerinimų išlaidų atlyginimo neatsiranda vien dėl to, kad jos atsiradimo galimybė (teisinis pagrindas) yra nustatyta galiojančiuose įstatymuose ir (arba) sutartyje. Šiai teisei atsirasti būtinas ne tik teisinis pagrindas, t. y. atitinkamos įstatymų ir (arba) sutarties nuostatos, bet ir faktinis pagrindas, t. y. turto pagerinimas gavus savininko leidimą. Kitaip tariant, subjektinė teisė reikalauti turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, galiojant atitinkamam jos atsiradimo teisiniam pagrindui, atsiranda dėl turto pagerinimo fakto savininko leidimu. Teisės reikalauti turto pagerinimo išlaidų atlyginimo turinį sudaro: jos apimtis (turėtų šiam tikslui būtinų ir su savininku suderintų išlaidų dydis); jos įgyvendinimo tvarka (arba pareigos atlyginti atitinkamas išlaidas vykdymo tvarka). Nagrinėjamu atveju, nėra duomenų patvirtinančių susitarimą tarp šalių ir trečiojo asmens V. S., dėl turto pagerinimo bei tokių pagerinimų atlikimo masto.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

116. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys (priešieškinis) patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalis 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomi realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijai, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Pažymėtina ir tai, jog vien tai, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, savaime nereiškia, kad visos šalių patirtos išlaidos turi būti atlyginamos.

117. Ieškovas šioje byloje patyrė 434,00 Eur žyminio mokesčio išlaidas už patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei 48,00 Eur žyminio mokesčio išlaidas už ieškovo ieškinį atsakovei V. S.. Atsakovė D. Č. už pateiktą patikslintą priešieškinį sumokėjo 231,00 Eur žyminį mokestį, taip pat atsakovės atstovė Kristina Grigaliūnienė 2021 m. kovo 18 d. pateikė prašymą priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2 010,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų ruošimą, 1 000,00 Eur išlaidas už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose, taip pat 210,00 Eur išlaidas už V. S. procesinių dokumentų ruošimą. 2021 m. kovo 18 d. byloje taip pat, pateiktas atsakovės atstovės J. Ž. pinigų priėmimo kvitas už teisines paslaugas 600,00 Eur sumai. Taigi, atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 3 610,00 Eur suma. Ieškovas duomenų byloje apie patirtų teisinės pagalbos išlaidų dydį nepateikė, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

118. Ieškovo ieškinį sudarė trys pagrindiniai reikalavimai – reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, reikalavimas dėl turto padalijimo ir reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo. Ieškovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo buvo tenkintas iš dalies, kadangi santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o ne dėl atsakovės kaltės kaip prašė ieškovas. Ieškovo reikalavimai dėl turto padalijimo buvo patenkinti pilna apimtimi, tuo tarpu reikalavimas dėl 3 195,29 Eur kompensacijos priteisimo buvo netenkintas visiškai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovo patikslintas ieškinys buvo tenkintas 50 procentų apimtimi, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 217,00 Eur žyminio mokesčio sumokėto už patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atmetus ieškovo ieškinį V. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo, bylinėjimosi išlaidos ieškovui šioje dalyje nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

119. Atsakovės priešieškinį sudarė trys pagrindiniai reikalavimai – priteisti atsakovei iš ieškovo kompensacijas, priteisti atsakovei iš ieškovo išlaikymą ir padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą. Atsakovės reikalavimas dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalijimo buvo patenkintas, reikalavimas dėl kompensacijų priteisimo buvo tenkintas iš dalies, priteisiant iš ieškovo 2 122,41 Eur kompensaciją ir atmetant reikalavimą dėl 8 000,00 Eur kompensacijos, bei atmestas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo. Taigi darytina išvada, jog atsakovės priešieškinys buvo tenkintas 50 proc. apimtimi, todėl jai iš ieškovo priteistina 115,50 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 1 805,00 Eur atstovavimo išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

120. Atsakovės V. S. reikalavimą dėl turto pagerinimo išlaidų atmetus, jos patirtos žyminio mokesčio sumokėjimo ir atstovavimo išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

121. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei sudaro 18,92 Eur. Patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinus iš dalies, minėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš šalių lygiomis dalimis po 9,46 Eur (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 279, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo B. Č. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti B. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), Prienų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nustatyti, kad padariniai taikytini sutuoktinių teisėms ir pareigoms atsirado nuo 2019 m. rugsėjo 7 d.

Priteisti ieškovui B. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise, natūra, ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalį kiemo statinių – kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, natūra, ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalį kiemo statinių – kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui B. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise, transporto priemonę – (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo B. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) kompensaciją, už ieškovui tenkančią didesnę transporto priemonės – (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį.

Pripažinti garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovo B. Č. asmenine nuosavybe.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Atsakovės D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priešieškinį tenkinti iš dalies.

Skalbimo mašiną (250,00 Eur vertės), medinį suoliuką (30,00 Eur vertės), vėjapjovę (100,00 Eur vertės), genėtuvą (50,00 Eur vertės), priteisti ieškovui B. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti atsakovei D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo B. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 215,00 Eur (dviejų šimtų penkiolikos eurų 00 ct) kompensaciją, už ieškovui tenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų dalį.

Priteisti atsakovei D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo B. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 122,41 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto dvidešimt dviejų eurų 41 ct) dydžio kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

Kitą patikslinto priešieškinio dalį atmesti.

Ieškovo B. Č. ieškinį atsakovei V. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo atmesti.

Trečiojo asmens V. S. savarankišką reikalavimą ieškovui B. Č., dėl turto pagerinimo išlaidų, atmesti.

Pripažinti B. Č. prievolę, kreditoriui AB „Swedbank“, asmenine B. Č. prievole.

Priteisti ieškovui B. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 217,00 Eur (dviejų šimtų septyniolikos eurų 00 ct) žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidas.

Priteisti atsakovei D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš B. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 805,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkių eurų 00 ct) atstovavimo išlaidas ir 115,50 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų 50 ct) žyminio mokesčio išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo B. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,46 Eur (devynių eurų 46 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovės D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,46 Eur (devynių eurų 46 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus jo nuorašą per 1 (vieną) dieną išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.