- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-14
- Bylos Nr.
- e2A-1346-657/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01047-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- D. Č., V. S.
- Ieškovas
- B. Č.
- Trečiasis asmuo
- V. S., Swedbank
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2773-359/2021 pagal ieškovo B. Č. patikslintą ieškinį atsakovei D. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokinio turto padalijimo, ieškovo B. Č. ieškinį atsakovei V. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo, atsakovės D. Č. priešieškinį ieškovui B. Č. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, trečiojo asmens V. S. savarankišką reikalavimą ieškovui B. Č. dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo – Swedbank, akcinė bendrovė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas B. Č. kreipėsi į teismą ir, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) d. Prienų rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 113) tarp ieškovo ir atsakovės D. Č. dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovui pavardę Č., o atsakovei – Č.; santuokos metu įgytą turtą padalinti tokiu būdu:
- priteisti ieškovui 1/4 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5 256,50 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 816,25 Eur vidutinės rinkos vertės, kiemo statinių (šulinys ir kiemo aikštelė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 26 Eur vidutinės rinkos vertės, esančių (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,0607 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), 4 643 Eur vidutinės rinkos vertės; transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, 1998 metų, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 500 Eur; priteisti ieškovui iš atsakovės 3 195,29 Eur piniginę kompensaciją už ieškovo investuotas lėšas į atsakovei asmenines nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Viso ieškovui priteisti turto už 14 437,04 Eur;
- priteisti atsakovei 1/4 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5 256,50 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 816,25 Eur vidutinės rinkos vertės, kiemo statinių (šulinys ir kiemo aikštelė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 26 Eur vidutinės rinkos vertės, esančių (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,0607 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), 4 643,00 Eur vidutinės rinkos vertės; priteisti atsakovei iš ieškovo 250 Eur piniginę kompensaciją už automobilį „VW Passat“, 1998 metų, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Viso atsakovei priteisti turto už 10 991,75 Eur;
- pripažinti garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovo asmenine nuosavybe;
-priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šeimyniniai santykiai nutrūko, nes dėl jų gyvenamojo namo tarp ieškovo ir atsakovės nuolat vyksta konfliktai. Ieškovas ir atsakovė gyvena individualiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šio gyvenamojo namo ½ dalį atsakovė paveldėjo, o ½ jo dalį ieškovas su atsakove nupirko iš atsakovės brolio. Ieškovas su atsakove jau pusę metų neveda bendro ūkio, bendrai netvarko jokių ūkinių ir finansinių klausimų, nepalaiko jokių kitų šeimyninių santykių. Ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, kuri pasireiškia sutuoktinio lojalumo pareigos nevykdymu, pagarbos ieškovui nebuvimu, neprisidėjimu prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo.
Šalies argumentai
3. Ieškovas prašė padalinti nekilnojamąjį turtą po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui, o kilnojamąjį turtą – lengvąjį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti natūra ieškovui, kadangi ieškovas faktiškai juo naudojasi. Atsakovei priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kuriuos ji paveldėjo po motinos mirties. Šis turtas atsakovei priklauso asmenines nuosavybes teise, todėl jis nedalintinas tarp sutuoktinių. Ieškovas asmeninės nuosavybės teise turi garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris ieškovo įgytas iki santuokos su atsakove sudarymo. Nors teisinė garažo registracija ieškovo vardu buvo atlikta jau po santuokos sudarymo su atsakove, tačiau šis garažas buvo pastatytas, ieškovui gyvenant santuokoje su pirmąja žmona. Šias aplinkybes patvirtina pastato, kuriame yra garažas registro duomenys, todėl garažas, (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimo byloje nedalintinas.
4. Nors ½ dalis statinių, esančių (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise, tačiau į šį turtą buvo investuotos sutuoktinių bendros lėšos, todėl iš atsakovės priteistina 3 195,29 Eur piniginė kompensacija už ieškovo į atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančią turto dalį investuotas lėšas. Šios lėšos laikytinos bendromis sutuoktinių lėšomis, kurių ½ dalis priklauso ieškovui. Ieškovas savo jėgomis ir darbu atliko statybinius darbus ne tik jam su sutuoktine priklausančioje namo ir ūkinio pastato dalyje, bet suremontavo ir įrengė visą namą bei ūkinį pastatą. Ieškovas pateikia dokumentus, kurie patvirtina statybinių medžiagų įsigijimą laikotarpiu 2009 – 2018 m.
5. Ieškovas su atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimais nesutiko.
6. Nurodė, kad 199,95 Eur pinigų suma nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovas su atsakove neveda bendro ūkio nuo 2019 m. vasario mėnesio pabaigos. Taigi, visos piniginės lėšos, sukauptos ieškovo iš jo pensijos, darbo užmokesčio nuo 2019 m. kovo 1 d. yra jo asmeninė nuosavybė; 5 200 Eur suma taip pat buvo sukaupta, šalims nevedant bendro ūkio ir išskirtinai iš ieškovo pensijos bei darbo užmokesčio, todėl nėra pagrindo priteisti atsakovei iš ieškovo piniginę kompensaciją, nes ieškovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės nesumažino. Ieškovas 2006 m. liepos 24 d. ir 2010 m. birželio 11 d. iš savo sesers M. S. pasiskolino po 25 000 Lt, kurie buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad sutuoktiniai nuosavų lėšų 2006–2012 metais įsigyti nekilnojamąjį turtą neturėjo, jį įsigijo iš sesers M. S. skolintomis lėšomis, taip pat ir remonto darbus.
Šalies argumentai
7. Atsakovė D. Č. su ieškiniu sutiko iš dalies, pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovo B. Č. išlaikymą atsakovei D. Č. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos; priteisti iš ieškovo 8 000 Eur dydžio kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; padalinti šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą: skalbimo mašiną 250 Eur vertės perduoti ieškovo B. Č. asmeninėn nuosavybėn, o atsakovei D. Č. priteisti 125 Eur dydžio piniginę kompensaciją; padalinti šalių santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas lėšas ir atsakovei D. Č. iš ieškovo B. Č. priteisti 2 122,41 Eur arba priteisti atsakovei iš ieškovo 2 122,41 Eur dydžio kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; priteisti atsakovei D. Č. iš ieškovo B. Č. 8 000 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.
8. Nurodė, kad santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės. Šalys jau apie penkiolika metų nebegyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio. Ieškovas demonstravo nepagarbą atsakovei tiek artimoje aplinkoje, tiek viešai, buvo neištikimas, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, nerėmė materialiai. Dėl patiriamos nuolatinės įtampos šeimoje atsakovei visiškai pašlijo sveikata. Kartu su atsakove gyvena jos dukra su vaikaite, todėl į šalių konfliktus netiesiogiai yra įtraukiama ir atsakovės nepilnametė vaikaitė, kuri patiria neigiamus išgyvenimus.
9. Dalinant santuokoje įgytą turtą, tikslinga atsakovės asmeninėn nuosavybėn perduoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės valdomo turto adresu (duomenys neskelbtini) dalį, o iš atsakovės ieškovui priteisti 7 088,57 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Atsakovė piniginių lėšų kompensacijos išmokėjimui skolinsis iš trečiųjų asmenų, todėl teismo sprendimu nustatytinas 6 mėnesių šios kompensacijos išmokėjimo terminas.
Atsiliepimas
10. Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti 3 195,29 Eur piniginę kompensaciją už ieškovo investuotas lėšas į atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Ieškovas, neatlygintinai naudodamasis gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, turėjo pareigą daryti šio turto kapitalinį ir einamąjį remontą, todėl neturi teisės reikalauti kompensacijos iš panaudos davėjo jokių kompensacijų už remontui patirtas išlaidas. Nesutinka ir su ieškovo nurodytu gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) remonto darbų kiekiu. Šalių santuokos metu atlikti gyvenamojo namo remonto darbai nelaikytini jo pagerinimu. Ieškovo nurodomų gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pagerinimų neliko dėl natūralaus turto nusidėvėjimo. Iš ieškovo pateiktų remonto išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų negalima spręsti, kokie remonto darbai buvo atlikti, kur panaudotos statybinės medžiagos, dalis išlaidų nėra susijusios su statybinių medžiagų įsigijimu ir turto remontu, dalis išlaidų dokumentų yra ankstesne data, nei ieškovė įgijo nuosavybės teisę į dalį gyvenamojo namo. Be to, šalys turi kreditorę – V. S., kuri savo lėšomis pagerino šalių nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini).
11. Ieškovas, išgryninęs 5 200 Eur sumą, jos nepanaudojo jokiems šeimos poreikiams tenkinti, todėl ši suma turėtų būti įtraukta į dalintino turto masę ir padalinta tarp šalių, priteisiant atsakovei iš ieškovo 1/2 dalį šių piniginių lėšų – 2 600 Eur. Be to, 2019 m. rugsėjo 1 d. ieškovo banko sąskaitoje buvo 199,95 Eur, todėl šios piniginės lėšos turi būti padalintos tarp šalių po jų 1/2 dalį – 99,97 Eur. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 1 d. savo banko sąskaitoje turėjo 1 155,13 Eur piniginių lėšų sumą, kuri taip pat yra šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir turi būti padalinta tarp šalių lygiomis dalimis.
12. Ieškovas dalį šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomų lėšų – 16 000 Eur 2019 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymu pervedė savo seseriai M. S., nurodydamas – skola. Tačiau šalys jokių piniginių prievolių jai neturėjo, be to, nebuvo poreikio skolintis pinigines lėšas. Joks turtas pastaruosius penkerius metus nebuvo įsigytas, buvo vykdomi tik smulkūs einamieji gyvenamojo namo remonto darbai, kurių atlikimui visiškai pakako šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomų lėšų. Todėl laikytina, kad ieškovas, pervesdamas M. S. 16 000 Eur, dirbtinai sumažino santuokoje įgyto dalintino turto masę ir privalo kompensuoti atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.
13. Trečiasis asmuo V. S. pareiškė savarankiškus reikalavimus, prašydama priteisti iš ieškovo 748,49 Eur turto pagerinimo išlaidų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo šio reikalavimo pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – nutraukė B. Č. ir D. Č. sudarytą santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) d., Prienų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 113) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatė, kad padariniai, taikytini sutuoktinių teisėms ir pareigoms, atsirado nuo 2019 m. rugsėjo 7 d.;
- priteisė ieškovui B. Č. asmeninės nuosavybės teise natūra: ¼ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių – kitų inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovei D. Č. asmeninės nuosavybės teise natūra: ¼ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių – kitų inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ; priteisė ieškovui B. Č. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę – Volkswagen Passat, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovei D. Č. iš ieškovo B. Č. 250 Eur kompensaciją, už ieškovui tenkančią didesnę transporto priemonės Volkswagen Passat, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį; pripažino garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovo B. Č. asmenine nuosavybe; kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė;
- atsakovės D. Č. priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui B. Č. asmeninės nuosavybės teise skalbimo mašiną (250 Eur vertės), medinį suoliuką (30 Eur vertės), vėjapjovę (100 Eur vertės), genėtuvą (50 Eur vertės); priteisė atsakovei D. Č. iš ieškovo B. Č. 215 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų dalį; 2 122,41 Eur dydžio kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; kitą patikslinto priešieškinio dalį atmetė;
- pripažino B. Č. prievolę kreditoriui AB „Swedbank“ asmenine B. Č. prievole bei paskirstė priteistinas bylinėjimosi išlaidas.
15. Teismas nurodė, jog abi šalys pripažįsta, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi, šalys negyvena kartu ir nesiekia atkurti santuokinio gyvenimo, todėl šalių santuoka nutrauktina. Ieškovas neįrodė, kad dėl santuokos iširimo kalta tik atsakovė. Nustačius, jog šalys kartu gyveno dar 2017-2019 metais, naudojosi bendrais namo patogumais, ieškovui pripažinus, jog dar 2019 metais jis vežė atsakovę į gydymo įstaigą, mokėjo mokesčius už V. S. butą, kuriame ilgą laiką gyveno ieškovo sutuoktinė, darytina išvada, jog santuoka galutinai iširo 2019 m. rugsėjo 7 d., atsakovei išsikrausčius iš bendrų namų, adresu (duomenys neskelbtini).
16. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog bendro sutuoktinių turto dalys yra lygios. Nors iš byloje esančio VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), viešajame registre ieškovo vardu įregistruotas santuokos metu –(duomenys neskelbtini), tačiau iš įrodymų visumos darytina išvada, jog ieškovas šį garažą nuosavybės teise įgijo anksčiau, nei buvo sudaryta santuoka su atsakove. Šią išvadą teismas darė, remdamasis ieškovo paaiškinimais, byloje esančiais įrodymais, jog garažai buvo sukurti 1989 m., bei aplinkybe, jog minėtas garažas buvo ankstesnės ieškovo santuokos nutraukimo bylos dalybų objektas. Kadangi garažas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas ieškovo asmenine nuosavybe, jis nėra bendras santuokinis šalių turtas, todėl nedalintinas. Kritiškai vertintina aplinkybė, jog santuokos metu buvo atlikti esminiai garažo pagerinimai.
17. Ieškovas neišreiškė prieštaravimų dėl medinio suoliuko, vejapjovės, genėtuvo, perdavimo jo asmeninėn nuosavybėn, neginčijo šių daiktų vertės, teismo posėdžio metu sutiko skalbimo mašiną palikti jo nuosavybėn, išmokant atsakovei 125 Eur kompensaciją, todėl šie kilnojamieji daiktai perduodami ieškovo asmeninėn nuosavybėn, atsakovei išmokant bendrą 215 Eur kompensaciją už ieškovo nuosavybėn perduodamą bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę.
Atsiliepimas
18. Atsakovė nurodė, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame sklype yra metalinis garažas, kuris yra daug metų ir turėtų būti padalintas. Byloje nėra duomenų, jog metalinis garažas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog šis garažas priklauso kuriai nors iš šalių, kad jis yra kur nors įregistruotas. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kad toks garažas apskritai egzistuoja, nepateikė jo vertę pagrindžiančių duomenų, todėl negalima spręsti, kad toks turtas yra įtrauktinas į dalintino turto masę.
Žemesnės instancijos teismas
19. Byloje nėra ginčo dėl automobilio „VW Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo. Ieškovas prašė minėtą automobilį, kurio vertė yra 500 Eur, priteisti jo asmeninėn nuosavybėn, atsakovei išmokant 250 Eur kompensaciją. Šis reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
20. Santuokoje buvo įgyta ½ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5 256,50 Eur vidutinės rinkos vertės; ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 816,25 Eur vidutinės rinkos vertės; kiemo statinių (šulinys ir kiemo aikštelė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 26 Eur vidutinės rinkos vertės; 0,0607 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4 643,00 Eur vidutinės rinkos vertės, esantys (duomenys neskelbtini).
21. Nustatyta, jog gyvenamasis namas su priklausiniais yra vienintelis ieškovo gyvenamasis būstas. Ieškovas neturi kitos gyvenamosios vietos ir, atsižvelgus į dabartines ieškovo finansines galimybės, neturi galimybės įsigyti kitą būstą. Padalijus turtą ne natūra, ieškovas liktų be gyvenamojo būsto. Teismas kritiškai vertino aplinkybę, jog atsakovei išmokėjus kompensaciją, ieškovas galėtų įsigyti kitą gyvenamąjį būstą. Atsakovės pajamos šiuo metu yra nepakankamos greitu metu sumokėti 9 628,57 Eur kompensaciją. Be to, už tokią sumą įsigyti nuosavą gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini) mieste yra neįmanoma.
22. Iš bylos duomenų taip pat negalima daryti išvados, jog ieškovas yra pernelyg agresyvus ir konfliktiškas, kas galimai keltų pavojų atsakovei. Nors byloje pateikiami argumentai, jog dėl ieškovo elgesio buvo kreiptasi į policiją, ieškovas atsakovei grasino, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl to nebuvo pradėtas, o pati atsakovė nurodė, jog tai buvo vienkartinis atvejis. Priešingai, byloje esanti informacija apie ieškovą jį apibūdina kaip ramaus būdo. Šalių santykiai dėl vykstančio skyrybų proceso, šiuo metu yra konfliktiški, tačiau jie nėra tokio laipsnio, kad lemtų negalėjimą naudotis bendrąja daline nuosavybe. Byloje nenustatyti ieškovo smurto prieš ieškovę faktai. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad neegzistuoja subjektyvios priežastys netaikyti turto padalijimo natūra būdo.
23. Byloje esanti kadastro duomenų byla patvirtina, jog minėtas namas, (duomenys neskelbtini), yra dviejų aukštų, bendras plotas – 176,46 kv. m. Nors namuose nėra papildomo atskiro sanitarinio mazgo, virtuvės, tačiau atsižvelgus į namo išplanavimą, galima sudaryti sąlygas tokių atskirų patalpų įrengimui. Pagal kasacinio teismo praktiką, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina namo nedalumą.
24. Atsakovė daugelį santuokinio gyvenimo metų gyveno ne ginčo name, gyveno su dukra, o ieškovas ginčo name nepertraukiamai gyvena nuo 2004 m. Dalijant minėtą turtą, nors ieškovui tektų tik ¼ dalis gyvenamojo namo, tačiau, atsižvelgus į didelį namo plotą ir išplanavimą, ieškovui tektų 44,12 kv. m. gyvenamojo namo bendro ploto, kurioje yra 16 kv. m. dalis gyvenamo namo ploto, kas atsižvelgiant į pastato išplanavimą, atitiktų bent vieną gyvenamąjį kambarį name. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių namo negalimumą pertvarkyti taip, kad juo būtų galima naudotis dviem savininkams arba atidalinti į du savarankiškus nuosavybės teisės objektus. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių namo natūrinį nedalumą. Tai, kad realiam namo padalijimui ar naudojimuisi juo gali būti reikalingi tam tikri pertvarkymai ar kad dalis patalpų ateityje gali būti bendro naudojimo, nepaneigia natūrinio padalijimo galimybės.
25. Atsakovės pageidavimas išmokėti ieškovui piniginę kompensaciją už pusę namo negali būti tenkintas ir dėl to, kad ji neįrodė savo galimybės sumokėti piniginę kompensaciją. Atsakovės pajamos nėra pakankamos gauti kreditą. Su kompensacijos sumokėjimu susijusias jos finansines galimybes paneigia ir tai, kad atsakovė nepagrindė ir neįrodė turinti realų finansavimo šaltinį, kuriuo naudodamasi įgyvendintų pageidavimą sumokėti piniginę kompensaciją. Atsakovei neįrodžius gyvenamojo namo natūrinio padalijimo negalimumo ir nepriimtinumo bei ieškovui nesutinkant gauti piniginę kompensaciją už jam priklausančią šio bendrojo turto dalį, atsakovės argumentai apie aptartų ieškovo reikalavimų netenkinimą laikytini nepagrįstais.
26. Atsižvelgus į aplinkybę, jog nėra nei objektyvių, nei subjektyvių priežasčių netaikyti turto padalijimo natūra, minėtas nekilnojamasis turtas, (duomenys neskelbtini), dalintinas natūra, ieškovui ir atsakovei priteisiant po ¼ dalį gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo statinių (šulinys ir kiemo aikštelė), ir po ½ dalį 0,0607 ha ploto žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini).
27. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų namo vertės pokytį po atliktų darbų. Vien tai, jog ieškovas, gyvendamas minėtame name, kuris ir jam pačiam priklauso nuosavybės teise (dalis namo), pirko statybinių medžiagų ir atliko remonto darbus, nepagrindžia turto pagerinimo fakto. Iš pateiktų kvitų matyti, jog buvo pirktos statybinės medžiagos, tačiau neaišku, kam jos buvo panaudotos. Ieškovas neįrodė, jog minėtos medžiagos ar langai buvo pirktos iš jo asmeninių lėšų. Priešingai, byloje nustatyta, kad remonto darbams buvo skolintasi iš M. S. šeimos poreikiams tenkinti. Šalims nuosavybės teise priklausantis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais buvo iš esmės pagerintas santuokos metu iš bendrų santuokinių lėšų, jo pagerinimas atitiko šeimyninius interesus. Ieškovas nuo 2004 m. didžiąją santuokos dalį vienas nuolat ir nepertraukiamai gyveno minėtame name, kas ilgainiui galėjo lemti natūralų namo nusidėvėjimą ir būtinumą jį tvarkyti. Byloje nesant įrodymų, jog buvo gerinama iš esmės atsakovei priklausanti turto dalis, ar tokio turto pagerinimo mąstą, su vertės pasikeitimu atitinkančių įrodymų (ekspertizės akto ar panašiai), toks ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas.
28. Teismas, įvertinęs atsakovės patikslintame priešieškinyje išdėstytus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, atsakovės atstovės teismo posėdyje duotus paaiškinimus, sprendė, jog atsakovė patikslintame priešieškinyje siekia įrodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, kvalifikuotiną pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį.
29. Ieškovas laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 17 d. išgrynino 5 200 Eur. Pats ieškovas teismo posėdžio metu nesugebėjo pagrįsti, kokiems poreikiams tenkinti buvo panaudotos atsakovės nurodomos išgrynintos pinigų sumos. Labiau tikėtina, kad ieškovas nurodytus 5 200 Eur panaudojo ne šalių šeimos poreikiams, o savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Ieškovas neįrodė, kokia yra išgrynintų pinigų kilmė, jog minėtos lėšos būtų jo asmeninė nuosavybė. AB „Swedbank“ išrašas apie pinigų judėjimą ieškovo sąskaitoje, leidžia daryti išvadą, jog minėtos išgrynintos lėšos buvo sukauptos iš ieškovo atlyginimo ir neleidžia jų sieti su vartojimo kreditu, kadangi jos buvo išgrynintos iki vartojimo kredito suteikimo, išskyrus 2019 m. rugpjūčio 16 d. išgrynintą 1 200 Eur sumą, kuri buvo išgryninta po vartojimo kredito suteikimo, tačiau ieškovui jau panaudojus minėtą kreditą. Atsakovė įrodė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą 5 200,00 Eur apimtyje, todėl ieškovas privalo jį atsakovei kompensuoti. Atsakovė nurodė, jog 2019 m. rugsėjo 1 d. ieškovo banko sąskaitoje buvo 199,95 Eur, atsakovės – 1 155,13 Eur piniginių lėšų suma, kurios taip pat yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir turi būti padalintos. Įskaičius šalims viena kitai priteistinas pinigines sumas, atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimas tenkintinas ir iš ieškovo yra priteistina 2 122,41 Eur piniginių lėšų.
Šalies argumentai
30. Byloje pateikti 2006 m. liepos 24 d. ir 2010 m. birželio 11 d. pakvitavimai, iš kurių nustatyta, kad ieškovas skolinosi iš M. S. po 25 000 Lt (7 240,50 Eur) namo, esančio (duomenys neskelbtini), darbams atlikti. Ieškovas 2013 m. gegužės 27 d. prašymu, prašė skolos grąžinimą atidėti, nes tuo metu lėšų neturėjo, pažadėjo skolą grąžinti per 5–6 metus. Minėti pakvitavimo sandoriai nėra nuginčyti, o vien aplinkybė, kad atsakovė nėra šių sandorių šalimi, nepaneigia aplinkybės, jog buvo pasiskolinti pinigai. Byloje esanti „Swedbank“, AB, kredito paraiška ir pati vartojimo kredito sutartis patvirtina, kad 2006 m. kovo 24 d. paimtas 24 000 Lt kreditas buvo skirtas ankstesnės paskolos grąžinimui ir buto remontui. Teismas kritiškai vertino atsakovės argumentą, jog ieškovas nei vienoje kredito paraiškoje nenurodė turimų kreditinių įsipareigojimų M. S.. Vien ta aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, jog toks sandoris apskritai neegzistavo. Šio sandorio egzistavimą patvirtina byloje esantys pakvitavimai. Nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas lėšų sąskaitose turėjo ir galėjo skolą M. S. grąžinti anksčiau, tačiau aplinkybė, jog skola nebuvo grąžinta anksčiau nepaneigia tokių paskolos santykių buvimo. Priešingai, ieškovas chronologiškai išdėstė, kaip ir kam buvo panaudoti pinigai, tą pagrindžia ir tai, jog iš šalių sąskaitos išrašų negalima daryti išvados, jog sutuoktiniai turėjo pakankamai nuosavų lėšų įgyti sodybą, esančią (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
31. Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų galima daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad minėti pasiskolinti pinigai buvo skirti šeimos poreikiams tenkinti, t. y. sodybos įsigijimui 2006 m. ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontui. Minėtos aplinkybės nurodytos ir pateiktuose pakvitavimuose. Ieškovas mokėjimo paskirtyje, grąžinant skolą M. S., nurodė, jog pervedama 16 000 Eur suma yra skolos grąžinimas. Atsakovė neįrodė, jog ieškovas 8 000 Eur suma sumažino bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusius pinigus, juos panaudojo ne šeimos poreikiams tenkinti, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl 8 000 Eur kompensacijos priteisimo netenkintinas.
32. Teismas šalims paskirstė priteistinas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai.
III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
33. Apeliaciniame skunde atsakovė D. Č. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimo dalis dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo, metalinio garažo pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe ir 8 000 Eur dydžio piniginės kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą nepriteisimo atsakovei ir šiose dalyje priimti naują sprendimą – šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) perduoti atsakovės D. Č. asmeninėn nuosavybėn, o ieškovui priteisti iš atsakovės 9.628,57 Eur dydžio piniginę kompensaciją; į dalintino turto masę įtraukti metalinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir priteisti jį ieškovo B. Č. asmeninėn nuosavybėn, o atsakovei priteisti iš ieškovo 325 Eur dydžio piniginę kompensaciją; priteisti atsakovei D. Č. iš ieškovo 8 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai vertino reikšmingas bylos aplinkybes ir taikė netinkamą šalių santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo būdą – natūra. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra nei objektyvių, nei subjektyvių priežasčių netaikyti prioritetinio turto padalijimo natūra, o atsakovė neįrodė, kad turės galimybę ieškovui sumokėti 9 628,57 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto nekilnojamojo turto dalį. Nustatytos aplinkybės apie šalių itin konfliktinius nuolatinio pobūdžio santykius bei gydytojo pažymoje pateikti duomenys apie atsakovės sveikatos būklę sudaro pakankamą pagrindą netaikyti prioritetinio santuokoje įgyto turto padalijimo natūra būdo, kadangi toks padalijimo būdas kelia realią grėsmę jos ligų neigiamai dinamikai ir net gyvybei. Teismas atsakovei iš ieškovo priteisė bendrą 4 382,41 Eur sumą kompensacijų ir bylinėjimosi išlaidų. Tenkinus priešieškinio reikalavimą dėl 8 000 Eur dydžio piniginės kompensacijos priteisimo ir teismui atlikus kompensacijų ir kitų priteistų sumų įskaitymą, ne atsakovė, o ieškovas liktų skolingas atsakovei. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šalių santuokoje įgyto turto dalį perdavus atsakovės asmeninėn nuosavybėn, o ieškovui išmokėjus kompensaciją, jis neišgalės nusipirkti jokio būsto (duomenys neskelbtini). 8 000 Eur iš M. S. ieškovo pervestų lėšų po santuokos nutraukimo liks ieškovo nuosavybė, kurias jis galės panaudoti būsto įsigijimui. Be to, ieškovo amžius nėra kliūtimi jam prisiimti naujus kreditinius įsipareigojimus, o jo gaunamos pajamos yra pakankamos juos vykdyti. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad jo sesuo M. S. yra finansiškai pajėgi ir remia ieškovą ilgalaikėmis beprocentinėmis paskolomis, todėl jis gali pasinaudoti ir šia pagalba. Be to, gauti lėšų būstui ieškovas gali parduoti asmeninės nuosavybės teise valdomą garažą, (duomenys neskelbtini). Teismas reikšminga aplinkybe, taikant turto padalijimo būdą natūra, laikė tai, kad atsakovė faktiškai negyvena name, (duomenys neskelbtini), tačiau netyrė ir nevertino priežasčių, dėl kurių ji buvo priversta išsikelti iš šio namo.
1.2. Teismas nepagrįstai į dalintino turto balansą neįtraukė metalinio garažo 1 200 Eur vertės. Ieškovas neginčijo, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise esančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), jau daug metų yra pastatytas metalinis garažas, taigi, atsakovė neturėjo pareigos įrodinėti, kad toks kilnojamasis daiktas apskritai egzistuoja. Nesant ginčo, kad metalinis garažas yra šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nesant duomenų, kad metalinis garažas nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims, jis turi būti pripažįstamas bendrąja jungtine šalių nuosavybe, įtrauktas į dalintino turto balansą ir padalintas tarp šalių. Ieškovas nepripažino, kad metalinis garažas šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir nesutiko su šio turto verte, todėl atsakovė pateikia viešai skelbiamus duomenis apie analogiško turto pardavimo kainas ir prašo metalinį garažą įkainoti vidutine šio turto kaina – 650 Eur.
1.3. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 8 000 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą priteisimo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas, pervesdamas 16 000 Eur sumą į sesers M. S. sąskaitą, įvykdė bendrą sutuoktinių prievolę – grąžino paskolą M. S., o paskolos sutartimis gauti pinigai buvo panaudoti šalių bendro turto įsigijimui ir remontui. Ieškovo pateikti 2006 m. liepos 24 d., 2010 m. birželio 11 d. pakvitavimai apie M. S. jam paskolintas pinigines lėšas yra akivaizdžiai tariami sandoriai, sudaryti, ieškovui siekiant sumažinti dalintino santuokinio turto masę. Jų atsakovė nėra pasirašiusi. Ieškovas neįrodė, nei kad pakvitavimais iš M. S. gautos piniginės lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, nei kad buvo poreikis šias pinigines lėšas skolintis. Iš minėtų pakvitavimų turinio net negalima spręsti, kad piniginės lėšos pagal šiuos pakvitavimus ieškovui buvo perduotos ir kad ieškovas su M. S. sudarė paskolos sutartis. Reikšminga ir tai, kad tariamos skolos buvo sugrąžintos tik jau pašlijus šalių santykiams prieš pat civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą. Ieškovas, teikdamas paraiškas Swedbank, AB, nenurodė apie savo turimus įsipareigojimus M. S..
34. Atsakovė su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė interneto tinklapio „(duomenys neskelbtini)“ išrašus. 2021 m. rugpjūčio 25 d. pateikė papildomus įrodymus – pažymą apie D. Č. sveikatos būklę.
Atsiliepimas
35. Ieškovas B. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė:
3.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad turto padalijimo natūra būdas geriausiai atitinka abiejų sutuoktinių interesus, nes turtas yra dalus, o šalių santykiai nėra tokie, kad neleistų turtu naudotis bendrai. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra nei objektyvių, nei subjektyvių priežasčių netaikyti turto padalijimo natūra būdo. Nustatyta, kad atsakovė neturėtų jokių finansinių galimybių išmokėti ieškovui 9 628,57 Eur kompensaciją, jei turtas natūra būtų priteistas tik atsakovei. Atsakovė net negalėjo sumokėti viso žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Ji siūlo ieškovui 9 628,57 Eur piniginę kompensaciją, kuri neatitinka dalinamo turto rinkos vertės. Be to, byloje apeliantė reiškė prašymą priteisti jai iš ieškovo išlaikymą. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantės finansinė padėtis nėra gera. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas turėtų galimybę skolintis pinigų iš savo artimųjų ar kredito įstaigų, tokių duomenų nepateikė ir atsakovė. Atsakovė turi asmeninės nuosavybės teise dalį gyvenamojo namo, todėl sprendimas atitinka tiek ieškovo, tiek atsakovės interesus ir užtikrina konstitucinę teisę į asmens gyvenamąjį būstą. Ieškovas bankiniu pavedimu grąžino 16 000 Eur bendrą sutuoktinių skolą M. S., todėl šių pinigų neturi. Minėto garažo vertė yra nedidelė, todėl jį pardavus, nebūtų galima išspręsti gyvenamojo busti įsigijimo klausimo. Taikytas turto padalijimo būdas nepažeidžia nei vienos iš šalių interesų ir užtikrina tiek ieškovo, tiek atsakovės teises į nuosavybę, gyvenamąjį būstą. Teismas pagrįstai nenustatė jokių išimčių, kurios būtų pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo.
3.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog kilnojamasis metalinis garažas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kad toks garažas apskritai egzistuoja, nepateikta jo vertę pagrindžiančių duomenų, todėl teismas teisingai sprendė, kad toks turtas negali būti įtrauktas į dalintino turto masę. Šis garažas yra savadarbis, priklauso ieškovo draugui V. N., į šį garažą nebuvo investuotos santuokinės lėšos.
3.3. Teismas darė pagrįstą išvadą, kad ieškovas iš savo sesers pasiskolintus pinigus panaudojo šeimos poreikiams tenkinti, o pervesdamas 16 000 Eur į savo sesers M. S. banko sąskaitą, įvykdė abiejų sutuoktinių bendrą prievolę pagal 2006 m. liepos 24 d. ir 2010 m. birželio 11 d. pakvitavimus. Atsakovė neginčijo ieškovo ir M. S. sudarytų paskolos sutarčių. Tai, kad atsakovė nėra pasirašiusi pakvitavimų, nedaro jų negaliojančiais. Ieškovas skolą seseriai grąžino 2019 m. birželio 13 d., kai apie skyrybas negalvojo, į teismą kreipęsis nebuvo. Nenustatęs akivaizdžių sandorio negaliojimo pagrindų, teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva spręsti dėl šių sandorių negaliojimo. Paskolos iš ieškovo sesers buvo skirtos bendriems sutuoktinių poreikiams tenkinti – bendro turto įsigijimui, namų ūkio poreikiams (remontams) tenkinti, todėl jų grąžinimas nėra santuokinio turto sumažinimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
36. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat savo iniciatyva patikrinti ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Dėl naujų dokumentų prijungimo
37. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2013). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).
38. Apeliantė D. Č. kartu su apeliaciniu skundu pateikė internetinio tinklapio išrašus apie metalinių garažų vertę, o 2021 m. rugpjūčio 25 d. teismui pateikė VšĮ Kaišiadorių PSPC 2021 m. rugpjūčio 24 d. pažymą Nr. (1.2.)-339 apie atsakovės sveikatos būklę ir prašė ją prijungti prie bylos, nurodydama, kad joje nurodomi duomenys apie apeliantės sveikatą jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo priimti nagrinėjamos bylos atsakovės naujų pridedamų dokumentų, nes pažymoje nurodomi faktai apie apeliantės sveikatą nuo 2020 m. spalio 1 d., todėl įrašai apie apeliantės sveikatą po teismo sprendimo priėmimo neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą, o internetinio tinklapio išrašai ar kiti įrodymai apie metalinio garažo vertę galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.
40. Ieškovas prašė nutraukti santuoką atsakovės kaltės, padalinti santuokos metu įgytą turtą, atsakovė priešieškiniu prašė padalinti santuokoje įgytą turtą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Šioje byloje apeliaciniu skundu apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo būdo; dalintino turto masės ir kompensacijos už turto sumažinimą nepriteisimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų apeliacine tvarka neskundžiamos. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų, sprendžia ir pasisako tik dėl atsakovės apeliaciniame skunde keliamų klausimų.
41. Byloje nustatyta, kad ieškovas B. Č. ir atsakovė D. Č. susituokė (duomenys neskelbtini) d. (Prienų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos biuro įrašo Nr. 113). Vaikų sutuoktiniai neturi. Šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 607/1214 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro išrašas), automobilį „VW Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ „Registrų centras“ pažyma).
42. Atsakovei D. Č. asmeninės nuosavybės teise priklauso 607/1214 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgyto 2014 m. rugpjūčio 26 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 6SU-(14.6.54.)-287 ir 2014 m. rugpjūčio 26 d. priėmimo – perdavimo akto Nr. 6SU-(14.6.54.)-288 pagrindu, 1/2 dalis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgyto 2006 m. spalio 26 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-6684 pagrindu, 1/2 dalis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kurie įgyti paveldėjimo pagrindu (2005m. kovo 15 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 2-1461, 2009 m. rugsėjo 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 3-2798). Ieškovo B. Č. vardu įregistruotas garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).
Dėl sutuoktinių bendro turto balanso sudarymo
43. Vienas iš klausimų, kurį teismas privalo išspręsti nutraukdamas santuoką, CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų ji nutraukiama, yra bendro sutuoktinių turto padalijimas (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str., 3.62 str. 3 d.).
44. CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
45. Taigi balanso sudarymas pradedamas nuo bendro ir asmeninio sutuoktinių turto nustatymo ir atskyrimo. Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi CK 3.87 – 3.91 straipsniais. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Ši prezumpcija yra svarbi, kai sutuoktiniai nesutaria dėl konkretaus turto priskyrimo bendrajai jungtinei ar asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei. Pažymėtina, kad kiekvienas iš sutuoktinių gali įstatymo nustatyta tvarka ginčyti minėtą įstatyme įtvirtintą prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-687/2019).
46. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo į dalintino turto masę neįtraukė metalinio garažo, nes jis jau daug metų stovi jiems priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigė, jog savadarbis metalinis garažas nėra sutuoktinių nuosavybė ir priklauso ieškovo draugui N. N., kuris pasistatė jį savivaldybei nusprendus iškelti metalinius garažus iš savivaldybei priklausančio žemės sklypo.
47. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šis metalinis garažas nėra įregistruotas, nėra duomenų, kad jis apskritai egzistuoja, priklauso kuriai nors iš šalių, nėra pateikta įrodymų apie jo vertę, todėl negali būti įtrauktas į dalintino turto balansą ir dalintinas tarp sutuoktinių.
48. Metalinis garažas nors yra kilnojamasis turtas, tačiau laikytinas statiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 15 d. nutartyje Nr. e3K-3-143-695/2019). Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Teismų praktikoje nustatyta, kad pastatas, kuris neįteisintas sutuoktinių vardu, negali būti laikomas santuokoje įgytu turtu, tačiau medžiagos, panaudotos nurodytam objektui statyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir teismas turi spręsti ir dėl šio turto – statybinių medžiagų – padalijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011). Atsižvelgiant į tai, kad šalys byloje nepateikė jokių įrodymų, jog metalinis garažas buvo įgytas panaudojant sutuoktinių lėšas ar jų pagamintas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog jis negali būti įtrauktas į dalintino turto balansą ir dalintinas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingų išvadų.
Dėl turto padalijimo būdo
49. Atmestini apeliantės argumentai, kuriais ji grindžia reikalavimą sutuoktiniams priklausantį nekilnojamąjį turtą (pastato ir jo priklausinių, bei žemės sklypo dalį) padalinti ne natūra, o priteisiant iš jos piniginę kompensaciją atsakovui. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.127 straipsnio nuostatas, nesirėmė CK 3.123 straipsnio 1 dalimi ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bei pateiktais išaiškinimais, nurodytais apeliaciniame skunde.
50. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008). Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Šalių nenorėjimas gyventi viename name neįpareigoja teismo namą natūra priskirti tik vienam iš jų, o kitam paskirti piniginę kompensaciją. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012).
51. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė materialinės teisės normas ir jų taikymą suformavusią kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl prioritetinio nekilnojamojo bei kito turto, įgyto sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, padalijimo būdo.
52. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog gyvenamasis namas nedalus Byloje nepateikiama šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Be to byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių gyvenamojo negalimumą pertvarkyti taip, kad juo būtų galima naudotis dviem savininkams arba atidalinti į du savarankiškus nuosavybės teisės objektus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pastarąsias aplinkybes galėtų paneigti atitinkamos srities specialistų ištyrimu pagrįstos išvados, aktai, pažymos ar kitokie dokumentai, o atsakovė nepateikė nei tokių, nei kitokių įrodymų, patvirtinančių pastato natūrinį nedalumą (CPK 177 str. 1 d., 3 d.). Vien tai aplinkybė, jog atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo nesudaro pagrindo išvadai, jog turtas negali būti padalintas. Namas, kuriame sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teise priklauso ½ dalis yra 176,46 kv. m bendro ploto, 110,31 kv. m naudingo ploto, dviejų aukštų. Tai, kad realiam namo padalijimui ar naudojimuisi juo gali būti reikalingi tam tikri pertvarkymai ar kad dalis patalpų) ateityje gali būti bendro naudojimo, nepaneigia turto padalijimo natūra galimybės (apeliantė nepateikė nei įrodymų, kad tokių pertvarkymų apskritai reikės, nei kad jie negalimi).
53. Atmestini ir apeliantės argumentai apie šalių konfliktų tęstinumo naudojantis bendrąja daline nuosavybe poveikį jos sveikatai kaip namo padalijimo nepriimtinumą patvirtinantį įrodymą. Pastarasis apeliantės argumentas yra nepagrįstas, nes šalių santuoka nutrūko dėl jų abiejų kaltės, o teismas nėra konstatavęs, jog bendras gyvenimas nutrūko dėl itin konfliktiškų santykių (apeliacine tvarka neginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų šalių požiūrio į esminius klausimus, sutuoktinių pareigų pasiskirstymą, namų ūkio ir buities darbus, sutuoktinių lygiateisiškumą, teises, pareigas ir atsakomybę už visą šeimą, abiem trūko abipusės pagarbos pareigos vykdymo, protingos tolerancijos ir pakantumo vienas kitam). Įvairūs šalių nesutarimai negali būti vertinami kaip namo paskyrimo tik vienam iš sutuoktinių būtinumą pagrindžianti aplinkybė, priešingu atveju tokių konfliktų inicijavimu gali būti piktnaudžiaujama.
54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įpareigoja teismus, sprendžiant dėl bendrosios nuosavybės teise valdomo turto padalinimo būdo, aiškintis šalių galimybes sumokėti kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį tuo atveju, jei vienai šaliai turtas priteisiamas natūra. Teisėjų kolegijos vertinimu, net jei byloje ir būtų įrodyta, kad namo padalijimas natūra negalimas ar nepriimtinas, apeliantės pageidavimas išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją už pusę jam priklausančio santuokoje įgyto turto negali būti patenkintas dar ir dėl to, kad ji neįrodė savo galimybės sumokėti piniginę kompensaciją. Apeliantė savo galimybę išmokėti kompensaciją ieškovui grindžia tuo, jog patenkinus jos priešieškinio reikalavimus, ji turėtų gauti kompensaciją iš ieškovo už turto vertės sumažinimą, jam priskirtiną turtą po santuokos nutraukimo ar skolintųsi iš trečiųjų asmenų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Su kompensacijos sumokėjimu susijusias jos finansines galimybes paneigia ir tai, kad pati apeliantė, prašydama atleisti ją nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir kituose procesiniuose dokumentuose, nurodo, jog jos pajamos yra tik 292,28 Eur dydžio invalidumo/netekto darbingumo pensija, ji yra tik iš dalies darbinga (nustatytas 35 proc. darbingumas), jai skiriamas gydymas yra tik iš dalies kompensuojamas ligoninių kasų, todėl dalį gaunamų pajamų privalo skirti vaistams. Apeliantė nesiremia asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, kurį realizavusi sumokėtų piniginę kompensaciją, ar asmeninių piniginių lėšų buvimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ji nepagrindė ir neįrodė turinti realų finansavimo šaltinį, kuriuo naudodamasi įgyvendintų pageidavimą sumokėti piniginę kompensaciją. Bet kokiu atveju, apeliantei neįrodžius gyvenamojo namo padalijimo natūra negalimumo ir nepriimtinumo bei ieškovui nesutinkant gauti piniginę kompensaciją už jam priklausančią šio bendrojo turto dalį, apeliacinio skundo argumentai apie aptartų apeliantės reikalavimų netenkinimą laikytini nepagrįstais.
Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą
55. Atsakovė D. Č. taip pat nesutinka su teismo sprendimu dalyje, kuria atmestas jos priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovo 8 000 Eur dydžio kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.
56. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį bei apeliantės pakartotinai dėstomus argumentus, dėl kurių išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą priteisti 8 000 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Pažymėtina, jog nesutikdama su šia teismo sprendimo dalimi apeliantė iš esmės koncentruojasi į tai, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl kompensacijos neatsižvelgė, jog ji nepripažįsta jokių paskolos sutarčių, sudarytų tarp ieškovo ir M. S., kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta ir pinigai perduoti ieškovui, jokių pakvitavimų ji nėra pasirašiusi, tad atsakovė nėra šių sutarčių šalimi. Be to, sutuoktiniams nebuvo jokio reikalo, M. S. net trylika metų nereikalavo grąžinti skolos, ir apie tokią skolą ieškovas nenurodė teikdamas paraiškas Swedbank, AB – tiek 2008 m. vasario 19 d. išduoti Ego kortelę, tiek 2011 m. kovo 21 d. – kreditui gauti. Apeliantės nuomone, ieškovo 2006 m. birželio 24 d. ir 2010 m. birželio 11 d. surašyti pakvitavimai yra niekiniai ir teismas tai turėjo konstatuoti savo iniciatyva, bei priteisti jai 8 000 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą.
57. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje apeliantė iš esmės grindžia netinkamu byloje nustatytų aplinkybių vertinimu. Pažymėtina, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013).
58. CK 3.98 straipsnio 3 dalis įtvirtina kiekvieno sutuoktinio pareigą kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, jog turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 3.98 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-969/2018). Tai reiškia, kad atsakovė, pagrįsdama savo reikalavimą, turėjo įrodyti, jog ieškovo M. S. buvo asmeninė ieškovo prievolė.
59. Byloje nustatyta, kad ieškovas kelis kartus iš M. S. pasiskolino 50 000 Lt (14.481 Eur), ką patvirtina 2006 m. liepos 24 d. ir 2010 m. birželio 11 d. pakvitavimai. Kaip matyti iš 2006 m. liepos 24 d. pakvitavimo pinigai buvo pasiskolinti sodybos su žeme (duomenys neskelbtini) įsigijimui ir remontui, žemių prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atvežimui, automobilio remontui, kitome šeimos ūkio reikmėms. Iš 2010 m. birželio 11 d. pakvitavimo matyti, jog skolinamasi vandentiekio, kanalizacijos įvedimui, lietaus nuotekų sutvarkymui, kitiems darbams prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2015 m. gegužės 27 d. pakvitavime nurodė, jog paskolą galės grąžinti per 5-6 metus.
60. Iš byloje pateiktos 2003 m. kovo 24 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 06-018538-VA matyti, kad 24 000 Lt kreditas buvo skirtas grąžinti ankstesnę paskolą ir buto (duomenys neskelbtini) remontui. Byloje taip pat nustatyta, kad šalys 2006 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo gyvenamąjį namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini), žemės sklypai (duomenys neskelbtini) už bendrą 16 800 Lt sumą; 2006 m. spalio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (reg. Nr. 2-6684) už 5 000 Lt įsigijo ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, jog 2006 m. pasiskolinta suma buvo panaudota turto įsigijimui patvirtina ir byloje esančių sąskaitų išrašai – sodybos įsigijimo (duomenys neskelbtini) įsigijimo dienai pinigų likutis ieškovo sąskaitoje likutis 1 058 Lt, atsakovės D. Č. sąskaitoje (2006 m. liepos 26 dienai) - buvo 265,35 Lt. Už perkamą namą pagal 2014 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartį (reg. Nr. 2-3265) ieškovas B. Č. pardavėjui S. V. 2014 m. rugpjūčio 29 d. sumokėjo 67 000 Lt (19 404,54 Eur), kas nepaneigia ieškovo nurodytos aplinkybės, jog lėšos gautos pardavus sodybą buvo padėtos į indėlio sąskaitą tam, kad sutuoktiniai iš atsakovės brolio galėtų įsigyti dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini).
61. Byloje pateikti prekių įsigijimo kvitai patvirtina, kad 2004-2019 m. buvo perkamos statybinės medžiagos, kieto kuro katilas, langai, palangės, dažai ir t. t., kas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog šiuo laikotarpiu buvo remontuojamas butas (duomenys neskelbtini), sodyba (duomenys neskelbtini) ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), ir tam buvo naudojami iš M. S. skolinti pinigai. Aplinkybė, kad antrojo pakvitavimo surašymo metu ieškovo sąskaitoje buvo 18 608,09 Lt suma, todėl šalims nebuvo reikalinga skolintis pinigų, nesudaro pagrindo teigti, kad nebuvo skolintasi pinigų iš M. S. šalių įsigyto turto remontui.
62. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje neginčijamai nustatyta, jog šalys įsigijo sodybą (duomenys neskelbtini), žemės sklypus (duomenys neskelbtini), dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), gyvendamos kartu, tvarkydamos ūkį bendrai, kaip šeima, bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Gyvendamos šeimoje šalys naudojosi įsigytu turtu, visi jo pagerinimai taip pat atlikti šeimos interesais. Byloje nėra pateikta šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismo vertimu, dėl šių priežasčių nėra pagrindo priteisti atsakovei kompensaciją už M. S. paskolos grąžinimą, nes, kaip nustatyta, visos skolintos lėšos buvo naudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti įsigyjant turtą ir jį gerinant.
63. Savo argumentams, kad pinigai iš viso galimai nebuvo perduoti ieškovui, pagrįsti apeliantė ne tik nepateikė jokių įrodymų, bet ir jų neįvardijo, kaip ir nenurodė, iš kokių lėšų buvo įsigyjamas nekilnojamasis turtas ir jis remontuojamas. Juolab, kad iš bylos duomenų matyti, jog ieškovo B. Č. prievolė kreditorei „Swedbank, AB“ iki šiol nėra įvykdyta.
64. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog sandoriai (pakvitavimai) yra nenuginčyti. Apeliantės teigimu, teismas, nustatęs, kad šie sandoriai yra akivaizdžiai tariami, turėjo pagrindą savo iniciatyva pripažinti juos niekiniais ir panaikinti. Su šiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti, nes sandoriai nėra akivaizdžiai tariami; byloje nėra pateikta įrodymų, jog jie realiai nebuvo vykdomi, turėjo valios trūkumų, todėl teismui, nesant reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais, nebuvo pagrindo spręsti dėl jų neteisėtumo.
65. Pažymėtina, jog apeliantė skųsdama šią sprendimo dalį nenurodo teisinių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, jos teigimu, neteisėtas ir nepagrįstas, o tai, kad ji faktines bylos aplinkybes interpretuoja kitaip, nei jas nustatė ir vertino bylą išnagrinėjęs teismas, nesudaro teisinio pagrindo ginčijamą sprendimą panaikinti ar pakeisti. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl atsakovės reikalavimo priteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai motyvavo sprendimą atmesti šį ieškovės reikalavimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje.
66. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
67. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, visapusiškai ištyrė pateiktus įrodymus, ir remdamasis jų visetu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
68. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.), o ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1 815 Eur (2021 m. gegužės 25 d. PVM sąskaita faktūra SVB Nr. 1134, 2021 m. gegužės 25 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 905425) neviršija neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.10 punkte nurodytų dydžių, todėl priteistinos iš apeliantės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui B. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 815 Eur (vieną tūkstantį penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.