Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2020-11-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-140-380/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-03-09Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2020-11-13Klaipėdos apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2021-07-01Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-13
Bylos Nr.
1A-140-380/2020
Teisminio proceso Nr.
1-04-6-00021-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
Kaltinamasis
Š. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“, K. Š.
Nuteistasis
UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. C., A. B., E. D., T. J., K. K., D. K.
Advokatai
Dainius Žiedas, Vaclovas Janušauskas, Tomas Juodys, Regimantas Špelveris, Darius Kurpavičius, Kazys Bitaris, Mauras Urbonavičius, Sigitas Čepas, Alvydas Buta, Mindaugas Martinaitis, Regina Baranauskienė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-140-380/2020Proceso Nr. 1-04-6-00021-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.7; 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.2.3; 1.2.29.1.3; 2.4.6.1; 2.4.6.5.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Daliai Mackevičienei,

išteisintajam Š. Š. ir išteisintosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjui advokatui Regimantui Špelveriui,

išteisintajai K. Š., jos gynėjui advokatui Sigitui Čepui,išteisintosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjui advokatui Mindaugui Martinaičiui,nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjui advokatui Alvydui Butai,nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjui advokatui Dainiui Žiedui,

nuteistajam R. C. ir nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjai advokatei Reginai Baranauskienei,

nuteistųjų A. B. (A. B.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,

nuteistajam E. D. ir jo gynėjui advokatui Tomui Juodžiui,nuteistajam T. J. ir jo gynėjui advokatui Dariui Kurpavičiui,nuteistajam K. K. ir jo gynėjui advokatui Kaziui Bitariui,

nuteistajam D. K. ir nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjui advokatui Maurui Urbonavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dalios Mackevičienės, nuteistojo E. D., nuteistojo D. K., nuteistojo R. C., nuteistojo T. J. gynėjo advokato Dariaus Kurpavičiaus, nuteistojo K. K. ir jo gynėjo advokato Kazio Bitario, nuteistojo A. B. gynėjo advokato Vaclovo Janušausko, nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovo direktoriaus D. K., nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo direktoriaus R. C., nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Alvydo Butos, nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Dainiaus Žiedo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ­­– BK) 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos, padedant T. J.) laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos su T. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos su K. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl įvykdytos veikos su A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios subendrintos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir E. D. paskirta galutinė laisvės atėmimo 2 metams bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnį (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant E. D. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

T. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios subendrintos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir T. J. paskirta galutinė laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnį (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant T. J. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio bauda.

K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo 1 metams bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnį (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant K. K. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

R. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 4 mėnesiams bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnį (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant R. C. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 4 mėnesiams bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnį (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant D. K. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį 230 MGL (8661 Eur) dydžio bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta galutinė bausmė – 230 MGL (8661 Eur) dydžio bauda. Nurodyta baudą sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį 230 MGL (8661 Eur) dydžio bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta galutinė bausmė – 230 MGL (8661 Eur) dydžio bauda. Nurodyta baudą sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį 210 MGL (7908 Eur) dydžio bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta galutinė bausmė – 210 MGL (7908 Eur) dydžio bauda. Nurodyta baudą sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį 230 MGL (8661 Eur) dydžio bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta galutinė bausmė – 230 MGL (8661 Eur) dydžio bauda. Nurodyta baudą sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta galutinė bausmė – 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda. Nurodyta baudą sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K. Š. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį išteisinta nesant jos veikoje šių nusikaltimų sudėties požymių.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį išteisinta nesant jos veikoje šių nusikaltimų sudėties požymių.

Š. Š. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisintas nesant jo veikoje šių nusikaltimų sudėties požymių.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį bei BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisinta nesant jos veikoje šių nusikaltimų sudėties požymių.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Nurodyta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą turtui:

2019-01-07 prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui – poilsio patalpai adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, pratęstą 2019-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi;

2018-04-12 prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui – žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Kretingalėje, pratęstą 2019-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi;

2018-04-19 prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui – žemės sklypui (duomenys neskelbtini); žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., pratęstą 2019-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi;

2018-04-19 prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui – pastatui-šaldytuvui su skerdykla (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., pratęstą 2019-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi;

2018-10-05 prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą T. J. turtui – žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., pratęstą 2019-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi;

2018-10-05 prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. K. turtui – butui (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., pratęstą 2019-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi;

2018-10-05 prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą K. Š. turtui – žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.; žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., pratęstą 2019-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi;

2018-10-05 prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „(duomenys neskelbtini)” turtui – keleiviniam automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); keleiviniam automobiliui „Mercedes-Benz C250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); keleiviniam automobiliui „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pratęstą 2019-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi;

2018-11-26 prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą Š. Š. turtui – butui (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pratęstą 2019-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi;

2018-10-05 prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. C. turtui – butui (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pratęstą 2019-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi;

2018-10-05 prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. D. turtui – gyvenamajam namui su garažu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., pratęstą 2019-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. D. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule, padedant T. J., panaudodamas aiškiai suklastotą tikrą dokumentą, dėl to buvo padaryta didelė žala, kitų naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės: jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017 m. gruodžio 29 d., veikdamas bendrininkų grupe su T. J. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., direktoriumi, R. C. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktoriumi, D. K. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Plungės r., direktoriumi, suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, o būtent:

E. D. laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2016 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, turėdamas tikslą UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonėms neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iš) Kuršių nerijos, T. J. patarus nurodytoms bendrovėms sudaryti fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis bei nurodžius pateikti transporto priemonių registracijos liudijimus, suderinus su E. D. fiktyvių transporto priemonių panaudos sutarčių sudarymą, t. y. kad E. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. C., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, kurias pastarasis pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į (iš) Kuršių nerijos išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonėms, po to, pasinaudojant neteisėtai įgytais leidimais nurodytų bendrovių naudai išvengs didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, vykdydamas nusikalstamą sumanymą, pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodamas, kad faktiškai šiose sutartyse nurodytų transporto priemonių nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus, t. y.: 2015-04-30 transporto priemonių panaudos dvi sutartis Nr. 2015/03, dvi sutartis Nr. 2015/04, vienoje kurių buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančių krovininių automobilių „Scania R124GB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017-04-30, kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017-12-31; 2015-05-04 dvi sutartis Nr. 2015/06, vienoje kurių buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančios automobilio priekabos „Dinkel DTAP18000“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017-04-30, kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017-12-31; 2015-12-21 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/15, kurioje buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio keleivinio automobilio „Skoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2016-02-05 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2016/19, kurioje buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Man 26.463“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2015-05-04 transporto priemonių panaudos dvi sutartis Nr. 2015/07, vienoje kurių buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Iveco AT410T41“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017-04-30, kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017-12-30 bei 2016-01-02 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2016/18, kurioje buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo teise priklausančio krovininio automobilio „Man 35.343“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2015-05-11 transporto priemonių panaudos dvi sutartis Nr. 2015/10, vienoje kurių buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Mercedes-Benz 4140“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017-04-30 , kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017-12-31;

2015-05-04 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/05 ir Nr. 2015/09, kuriose buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie L. Š. nuosavybės teise priklausančių krovininių automobilių „MAN 26.463“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei „Scania P 93 ML“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“.

E. D., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015-05-08, 2015-05-14 bei pakartotinai 2016-02-01 ir 2016-02-09 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė aiškiai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis, kartu su 2015-05-08, 2015-05-14, 2016-02-01 ir 2016-02-09 prašymais išduoti leidimus keltis nemokamai keltu bei nurodydamas aiškiai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai priklausančias transporto priemones, kurių faktiškai bendrovė neperėmė.

Neringos miesto savivaldybės administracija, būdama suklaidinta E. D. pateiktų aiškiai melagingų duomenų, 2015-05-15 raštu Nr. (4.16)V15-939, 2016-02-07 raštu Nr. (4.16)V 15-318 bei 2016-02-10 raštu Nr. (4.16)V 15-327, šiuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-05-11 išdavė leidimus Nr. 62067, Nr. 62068, Nr. 62069, 2015-05-18 išdavė leidimus Nr. 62149, Nr. 62150, Nr. 62152, 2016-02-08 išdavė leidimus Nr. 70987, Nr.70991, Nr. 70993, Nr. 70994, Nr. 70995 bei 2016-02-26 išdavė leidimus Nr. 71138, Nr. 71139.

Po to, pasinaudojant išduotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamos transporto priemonės su jų vairuotojais, nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės, per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkeltos:

1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovininis automobilis „Scania R124GB“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62067 laikotarpiu nuo 2015-06-08 iki 2017-12-21 iš viso 24 kartus, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 1911,60 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio bei su leidimu Nr. 70995 laikotarpiu nuo 2016-02-15 iki 2017-12-21 perkelta iš viso 40 kartų, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iš viso nesumokant 3186 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, iš viso nesumokant 5097,60 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio;

- krovininis automobilis „Volvo FH12“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62068, laikotarpiu nuo 2015-05-29 iki 2017-11-29 iš viso 52 kartus, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 4141,80 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio bei su leidimu Nr. 70994 laikotarpiu nuo 2016-03-09 iki 2017-11-29 perkelta iš viso 46 kartus, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iš viso nesumokant 3663,90 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, iš viso nesumokant 7805,70 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio;

- keleivinis automobilis „Skoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62068, 2016-03-22 perkeltas kartą, apgaule nemokant nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, perkėlimo mokesčio;

- automobilio priekaba „Dinkel DTAP18000“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimais Nr. 62067, Nr. 62068, Nr. 70987, Nr. 70994, Nr. 70995, Nr. 71139 laikotarpiu nuo 2015-06-17 iki 2017-12-27, iš viso 52 kartus, apgaule nemokant nustatyto 57,80 Eur vienkartinio krovininės priekabos, kurios bendroji masė daugiau kaip 10 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 3005,60 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio;

- krovininis automobilis „Man 26.463“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 71139 laikotarpiu nuo 2016-03-14 iki 2017-12-29 iš viso 21 kartą, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 1672,65 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio;

2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovininis automobilis „Iveco AT410T41“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62069 laikotarpiu nuo 2015-05-11 iki 2016-01-21 iš viso 105 kartus, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 8363,25 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, bei su leidimu Nr. 70993 laikotarpiu nuo 2016-02-17 iki 2017-11-20 perkelta iš viso 111 kartų, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iš viso nesumokant 8841,15 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, iš viso apgaule nesumokant 17 204,40 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio;

- krovininis automobilis „Man 35.343“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 71138, perkeltas 2016-03-22 apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio;

3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovininis automobilis „Mercedes-Benz 4140“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62152, laikotarpiu nuo 2015-05-29 iki 2015-11-13 iš viso 60 kartų, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 4779 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, bei su leidimu Nr. 70991 laikotarpiu nuo 2016-03-30 iki 2017-12-15 perkelta iš viso 126 kartus, nemokant nurodyto mokesčio, iš viso nesumokant 10 035,90 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, taip iš viso apgaule nesumokant 14 814,90 Eur;

4) UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovininis automobilis „Scania P 93 ML“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62149 laikotarpiu nuo 2015-06-19 iki 2015-10-23 iš viso 11 kartų, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 876,15 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio;

- krovininis automobilis „MAN 26.463“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62150 perkeltas 2015-06-18 ir 2015-09-23, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 159,30 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio.

Taip iš viso apgaule nesumokant 50 727 Eur mokesčio, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip sąnaudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų.

Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017-12-29 Klaipėdos ir Neringos miestuose E. D., veikdamas bendrininkų grupe su T. J., R. C., D. K., suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodamas aiškiai suklastotus tikrus dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės -– mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iš viso 50 727 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarant didelę – 50 727 Eur – žalą valstybės biudžetui.

Be to, E. D. ir T. J. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrai, suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule, panaudodami aiškiai suklastotą tikrą dokumentą, dėl ko buvo padaryta didelė žala, kitų naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės:

E. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su T. J. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017-11-11, suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, o būtent:

E. D. 2015 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš anksto susitarė su T. J., kad siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją, sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, kurias jis (E. D.) pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms, po to, pasinaudodamas neteisėtai įgytais leidimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengs didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją.

Po to, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, 2015 m. balandžio mėn. ir gegužės mėn. bei 2016 m. sausio–vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi T. J. pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiškai šiose sutartyse nurodytų transporto priemonių nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2015-04-30 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/01, kurioje buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio keleivinio automobilio „Volkswagen LT 35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“; dvi 2015-05-12 transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 2015/11, vienoje kurių buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017-04-30, kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 bei 2015-05-12 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/12, kurioje buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio keleivinio automobilio „Volkswagen LT 35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. D. 2015-05-08, 2015-05-14 bei pakartotinai 2016-02-01, Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė aiškiai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis, kartu su 2015-05-08, 2015-05-14 ir 2016-02-01 prašymais išduoti leidimus keltis nemokamai keltu bei nurodydamas aiškiai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai priklausančias transporto priemones, kurių faktiškai bendrovė neperėmė.

Neringos miesto savivaldybės administracija, būdama suklaidinta E. D. pateiktų aiškiai melagingų duomenų pagrindu, 2015-05-15 raštu Nr. (4.16)V15-939 bei 2016-02-07 raštu Nr. (4.16)V 15-318 šiuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-05-11 išdavė leidimą Nr. 62071, 2015-05-18 išdavė leidimą Nr. 62153 bei 2016-02-08 išdavė leidimus Nr. 70988, Nr. 70990.

Po to, pasinaudojant išduotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės su jų vairuotojais, nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės, per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkeltos:

- keleivinis automobilis „Volkswagen LT 35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62071, laikotarpiu nuo 2015-05-19 iki 2016-02-19, iš viso 80 kartų, apgaule nemokant nustatyto 18,55 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė nuo 3 t iki 5 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 1484 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio bei su leidimu Nr. 70988 laikotarpiu nuo 2016-02-22 iki 2017-02-09 perkelta iš viso 187 kartus, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iš viso nesumokant 3468,85 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, taip iš viso apgaule nesumokant 4952,85 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio;

- krovininis automobilis „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62153 laikotarpiu nuo 2015-06-07 iki 2016-02-12 iš viso 93 kartus apgaule nemokant nustatyto 18,55 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė nuo 3 t iki 5 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 1725,15 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio bei su leidimu Nr. 70990 laikotarpiu nuo 2016-02-27 iki 2017-11-11 perkelta iš viso 196 kartus, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iš viso nesumokant 3635,80 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, taip iš viso apgaule nesumokant 5360,95 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, ir taip iš viso apgaule nesumokant 10 313,80 Eur, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą, AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip sąnaudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų.

Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017-11-11, Klaipėdos ir Neringos miestuose E. D., veikdamas bendrininkų grupe su T. J., suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodamas aiškiai suklastotus tikrus dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iš viso 10 313,80 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas didelę – 10 313,80 Eur – žalą valstybės biudžetui.

Be to, E. D. ir A. B. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrai, suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule, panaudodami aiškiai suklastotą tikrą dokumentą, kitų naudai išvengė turtinės prievolės:

E. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su A. B. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017-11-09 suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, o būtent:

E. D. 2015 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš anksto susitarė su A. B., kad siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiai ir naudojamai transporto priemonei neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją, sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, kurias jis (E. D.) pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiai ir naudojamai transporto priemonei, po to, pasinaudodamas neteisėtai įgytais leidimais „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengs turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją.

Po to, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, 2015 m. gegužės mėn. bei 2015 m. gruodžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. B. pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiškai šiose sutartyse nurodytų transporto priemonių nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus, t. y.:

2015-05-12 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/13, kurioje buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio keleivinio automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2015-12-21 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/13, kurioje buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio keleivinio automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. D. 2015-06-09 bei pakartotinai 2016-01-04 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė aiškiai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis, kartu su 2015-06-09 ir 2016-01-04 prašymais išduoti leidimus keltis nemokamai keltu bei nurodydamas aiškiai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai priklausančią transporto priemonę, kurios faktiškai bendrovė neperėmė.

Neringos miesto savivaldybės administracija, būdama suklaidinta E. D. pateiktų aiškiai melagingų duomenų pagrindu, 2015-06-12 raštu Nr. (4.16)V 15-1176 bei 2016- 01-18 raštu Nr. (4.16)V15-114 šiuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-06-15 išdavė leidimą Nr. 62513 bei 2016-02-02 išdavė leidimą Nr. 69727.

Po to, pasinaudojant išduotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jos vairuotojais, nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonė, per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkelta su leidimu Nr. 62513 laikotarpiu nuo 2015-06-16 iki 2016-02-06 iš viso 70 kartų, apgaule nemokant nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 773,50 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, bei su leidimu Nr. 69727, laikotarpiu nuo 2016-02-10 iki 2017-11-09 perkelta iš viso 199 kartus, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iš viso nesumokant 2198,95 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, taip iš viso apgaule nesumokant 2972,45 Eur, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą, AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip sąnaudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų.

Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017-11-09, Klaipėdos ir Neringos miestuose, E. D., veikdamas bendrininkų grupe su A. B., suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodamas aiškiai suklastotus tikrus dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iš viso 2 972,45 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas 2 972,45 Eur žalą valstybės biudžetui.

Be to, E. D. ir K. K. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrai, suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule, panaudodami aiškiai suklastotą tikrą dokumentą, dėl ko buvo padaryta didelė žala, kitų naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės:

E. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su K. K. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017-12-27 suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, o būtent:

E. D. 2015 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš anksto susitarė su K. K., kad siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją, sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, kurias jis (E. D.) pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms, po to, pasinaudojant neteisėtai įgytais leidimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengs didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją.

Po to, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, bendrininkų grupe su K. K., 2015 m. gegužės mėn. bei 2015 m. gruodžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi K. K. pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiškai šiose sutartyse nurodytų transporto priemonių nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2015-05-12 transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 2015/12, Nr. 2015/13, kuriose buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančių krovininio automobilio „Renault Kerax 385.32“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei keleivinio automobilio „Nissan x-trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2015-12-21 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/13, kurioje buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Mercedes-Benz 2225“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. D. 2015-05-14 bei 2016-01-04 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė aiškiai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis kartu su 2015-05-14 ir 2016-01-04 prašymais išduoti leidimus keltis nemokamai keltu bei nurodydamas aiškiai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai priklausančias transporto priemones, kurių faktiškai bendrovė neperėmė.

Neringos miesto savivaldybės administracija, būdama suklaidinta E. D. pateiktų aiškiai melagingų duomenų pagrindu, 2015-05-15 raštu Nr. (4.16)V15-939 bei 2016-01-18 raštu Nr. (4.16)V15-114 šiuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-05-18 išdavė leidimus Nr. 62147, Nr. 62148, 2016-02-02 išdavė leidimą Nr. 69729 ir pagal pateiktą pakartotinį 2017-03-15 prašymą dėl pamesto leidimo (Nr. 69729) 2017-03-16 išdavė leidimą Nr. 75527.

Po to, pasinaudojant išduotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės su jų vairuotojais nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės, per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkeltos:

- krovininis automobilis „Renault Kerax 385.32“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62148 laikotarpiu nuo 2015-05-21 iki 2015-11-04 iš viso 18 kartų apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 1433,70 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio;

- keleivinis automobilis „Nissan X-trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62147, laikotarpiu nuo 2015-05-21 iki 2015-11-21, iš viso 9 kartus apgaule nemokant nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 99,45 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio;

- krovininis automobilis „Mercedes-Benz 2225“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 71139 bei Nr. 75527, laikotarpiu nuo 2016-04-12 iki 2017-12-27 iš viso 281 kartą apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 22 381,65 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, ir taip iš viso apgaule nesumokant 23 914,80 Eur, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą, AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip sąnaudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų.

Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017-12-27 Klaipėdos ir Neringos miestuose E. D., veikdamas bendrininkų grupe su K. K., suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodamas aiškiai suklastotus tikrus dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas iš viso 23 914,80 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas didelę – 23 914,80 Eur – žalą valstybės biudžetui.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule, panaudodama aiškiai suklastotą tikrą dokumentą, dėl to buvo padaryta didelė žala, savo naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės: juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., atstovaujama bendrovės direktoriaus T. J., kuris vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, bendrininkų grupe su E. D. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017-11-11 suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, o būtent:

T. J. 2015 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš anksto susitaręs su E. D., kad siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją, sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, kurias E. D. pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms, po to, pasinaudojant neteisėtai įgytais leidimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengs didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją.

Po to, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, 2015 m. balandžio ir gegužės mėn. bei 2016 m. sausio–vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiškai šiose sutartyse nurodytų transporto priemonių nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2015-04-30 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/01, kurioje buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio keleivinio automobilio „Volkswagen LT 35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2015-05-12 transporto priemonių panaudos dvi sutartis Nr. 2015/11, vienoje kurių buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017-04-30, kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 bei 2015-05-12 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/12, kurioje buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio keleivinio automobilio „Volkswagen LT 35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. D. 2015-05-08 ir 2015-05-14 bei pakartotinai 2016-02-01 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė aiškiai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis kartu su 2015-05-08, 2015-05-14 ir 2016-02-01 prašymais išduoti leidimus keltis nemokamai keltu bei nurodydamas aiškiai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai priklausančias transporto priemones, kurių faktiškai bendrovė neperėmė.

Neringos miesto savivaldybės administracija, būdama suklaidinta E. D. pateiktų aiškiai melagingų duomenų, 2015-05-15 raštu Nr. (4.16)V15-939 bei 2016- 02-07 raštu Nr. (4.16)V 15-318 šiuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-05-11 išdavė leidimą Nr. 62071, 2015-05-18 išdavė leidimą Nr. 62153, 2016-02-08 išdavė leidimus Nr. 70988, Nr. 70990.

Po to, pasinaudojant išduotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės su jų vairuotojais nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės, per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkeltos:

- keleivinis automobilis „Volkswagen LT 35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62071, laikotarpiu nuo 2015-05-19 iki 2016-02-19, iš viso 80 kartų, apgaule nemokant nustatyto 18,55 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė nuo 3 t iki 5 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 1484 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio bei su leidimu Nr. 70988, laikotarpiu nuo 2016-02-22 iki 2017-02-09 perkelta iš viso 187 kartus, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iš viso nesumokant 3 468,85 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, taip iš viso apgaule nesumokant 4 952,85 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio;

- krovininis automobilis „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62153 laikotarpiu nuo 2015-06-07 iki 2016-02-12 iš viso 93 kartus, apgaule nemokant nustatyto 18,55 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė nuo 3 t iki 5 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 1 725,15 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio bei su leidimu Nr. 70990 laikotarpiu nuo 2016-02-27 iki 2017-11-11 perkelta iš viso 196 kartus, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iš viso nesumokant 3 635,80 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, taip iš viso apgaule nesumokant 5 360,95 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, ir taip iš viso apgaule nesumokant 10 313,80 Eur, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą, AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip sąnaudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų.

Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017-11-11 Klaipėdos ir Neringos miestuose T. J., veikdamas bendrininkų grupe su E. D., suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodamas aiškiai suklastotus tikrus dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iš viso 10 313,80 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas didelę – 10 313,80 Eur – žalą valstybės biudžetui.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule, panaudodama aiškiai suklastotą tikrą dokumentą, dėl ko buvo padaryta didelė žala, savo naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės: juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., atstovaujama bendrovės direktoriaus K. K., kuris vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, bendrininkų grupe su E. D. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017-12-27 suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, o būtent:

K. K. 2015 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš anksto susitaręs su E. D., kad siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iš) Kuršių nerijos, sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, kurias E. D. pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms, po to, pasinaudojant neteisėtai įgytais leidimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengs didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją.

Po to, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, 2015 m. gegužės mėn. bei gruodžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiškai šiose sutartyse nurodytų transporto priemonių nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2015-05-12 transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 2015/12, Nr. 2015/13, kuriose buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančių krovininio automobilio „Renault Kerax 385.32“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei keleivinio automobilio „Nissan X-trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2015-12-21 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/13, kurioje buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Mercedes-Benz 2225“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. D. 2015-05-14 bei 2016-01-04 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė aiškiai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis, kartu su 2015-05-14 ir 2016-01-04 prašymais išduoti leidimus keltis nemokamai keltu bei nurodydamas aiškiai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai priklausančias transporto priemones, kurių faktiškai bendrovė neperėmė.

Neringos miesto savivaldybės administracija, būdama suklaidinta E. D. pateiktų aiškiai melagingų duomenų pagrindu, 2015-05-15 raštu Nr. (4.16)V15-939 bei 2016-01-18 raštu Nr. (4.16)V15-114 šiuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-05-18 išdavė leidimus Nr. 62147, Nr. 62148, 2016-02-02 išdavė leidimą Nr. 69729 ir pagal pateiktą pakartotinį 2017-03-15 prašymą dėl pamesto leidimo (Nr. 69729), 2017-03-16 išdavė leidimą Nr. 75527.

Po to, pasinaudojant išduotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės su jų vairuotojais, nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės, per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkeltos:

- krovininis automobilis „Renault Kerax 385.32“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62148, laikotarpiu nuo 2015-05-21 iki 2015-11-04, iš viso 18 kartų, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 1433,70 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio;

- keleivinis automobilis „Nissan X-trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62147, laikotarpiu nuo 2015-05-21 iki 2015-11-21, iš viso 9 kartus apgaule nemokant nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 99,45 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio;

- krovininis automobilis „Mercedes-Benz 2225“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 71139 bei Nr. 75527, laikotarpiu nuo 2016-04-12 iki 2017-12-27 iš viso 281 kartą, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 22 381,65 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, ir taip iš viso apgaule nesumokant 23 914,80 Eur, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip sąnaudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų.

Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017-12-27 Klaipėdos ir Neringos miestuose K. K., veikdamas bendrininkų grupe su E. D., suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodamas aiškiai suklastotus tikrus dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iš viso 23 914,80 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas didelę – 23 914,80 Eur – žalą valstybės biudžetui.

D. K. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule, panaudodamas aiškiai suklastotą tikrą dokumentą, dėl to buvo padaryta didelė žala, kitų naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės: jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Plungės r., direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su E. D. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017-11-20 suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule, padedant T. J. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., direktoriui, išvengė didelės vertės turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, o būtent:

D. K. 2015 m. gegužės mėn. – 2016 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, padedant T. J., siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai gauti leidimus dviem naudojamoms transporto priemonėms, kurios priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją, pastarasis patarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis bei nurodė pateikti transporto priemonių registracijos liudijimus ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. suderino fiktyvių transporto priemonių panaudos sutarčių sudarymą, po to D. K. T. J. nenustatytu būdu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamų transporto priemonių duomenis ir tokiu būdu susitarė su E. D., kad jis (D. K.), veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių T. D., nesuvokusį nusikalstamų veiksmų pobūdžio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarys vieną fiktyvią transporto priemonių panaudos sutartį, pasirašant ją T. D., o kitą sutartį sudarys UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pats, sutartis E. D. pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamoms transporto priemonėms, po to, pasinaudodamas neteisėtai įgytais leidimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengs didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją.

Po to, vykdydamas nusikalstamą sumanymą ir veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių T. D., nesuvokusį nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2015 m. gegužės – 2016 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiškai šiose sutartyse nurodytų transporto priemonių nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2015-05-04 dvi transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 2015/07, vienoje kurių buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Iveco AT410T41“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017-04-30, kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017-12-30 bei 2016-01-02 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2016/18, kurioje buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo teise priklausančio krovininio automobilio „Man 35.343“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. D. 2015-05-08 bei pakartotinai 2016-02-01 ir 2016-02-09 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė aiškiai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis, kartu su 2015-05-08, 2016-02-01 ir 2016-02-09 prašymais išduoti leidimus keltis nemokamai keltu bei nurodydamas aiškiai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai priklausančias transporto priemones, kurių faktiškai bendrovė neperėmė.

Neringos miesto savivaldybės administracija, būdama suklaidinta E. D. pateiktų aiškiai melagingų duomenų pagrindu, 2015-05-15 raštu Nr. (4.16)V15-939, 2016-02- 07 raštu Nr. (4.16)V15-318 bei 2016-02-10 raštu Nr. (4.16)V 15-327, šiuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-05-11 išdavė leidimą Nr. 62069, 2016-02-08 išdavė leidimą Nr. 70993 bei 2016-02-26 išdavė leidimą Nr. 71138.

Po to, pasinaudojant išduotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamos transporto priemonės su jų vairuotojais, nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonė, per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkeltos:

- krovininis automobilis „Iveco AT410T41“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62069 laikotarpiu nuo 2015-05-11 iki 2016-01-21 iš viso 105 kartus, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 8363,25 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, bei su leidimu Nr. 70993 laikotarpiu nuo 2016-02-17 iki 2017-11-20 perkelta iš viso 111 kartų, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iš viso nesumokant 8841,15 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, iš viso apgaule nesumokant 17 204,40 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio;

- krovininis automobilis „Man 35.343“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 71138 perkeltas 2016-03-22 apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, ir taip iš viso apgaule nesumokant 17 284,05 Eur, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip sąnaudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų.

Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017-11-20 Klaipėdos ir Neringos miestuose D. K., veikdamas bendrininkų grupe su E. D. suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodamas aiškiai suklastotus tikrus dokumentus, padedant T. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iš viso 17 284,05 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas didelę – 17 284,05 Eur – žalą valstybės biudžetui.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule, panaudodama aiškiai suklastotą tikrą dokumentą, dėl to buvo padaryta didelė žala, savo naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės:

UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), atstovaujama bendrovės direktoriaus D. K., kuris vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, bendrininkų grupe su E. D. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017-11-20 suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule, padedant T. J. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., direktoriui, išvengė didelės vertės turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, o būtent:

D. K. 2015 m. gegužės mėn. – 2016 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, padedant T. J., siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai gauti leidimus dviem naudojamoms transporto priemonėms, kurios priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją, pastarasis patarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis bei nurodė pateikti transporto priemonių registracijos liudijimus ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. suderino fiktyvių transporto priemonių panaudos sutarčių sudarymą, po D. K. T. J. nenustatytu būdu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamų transporto priemonių duomenis ir tokiu būdu susitarė su E. D., kad jis (D. K.), veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių T. D., nesuvokusį nusikalstamų veiksmų pobūdžio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarys vieną fiktyvią transporto priemonių panaudos sutartį, pasirašant ją T. D., o kitą sutartį sudarys UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pats, kurias E. D. pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamoms transporto priemonėms, po to, pasinaudojant neteisėtai įgytais leidimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengs didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją.

Po to, vykdydamas nusikalstamą sumanymą ir veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių T. D., nesuvokusį nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2015 m. gegužės – 2016 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiškai šiose sutartyse nurodytų transporto priemonių nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2015-05-04 dvi transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 2015/07, vienoje kurių buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Iveco AT410T41“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017-04-30, kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017-12-30 bei 2016-01-02 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2016/18, kurioje buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo teise priklausančio krovininio automobilio „Man 35.343“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. D. 2015-05-08 bei pakartotinai 2016-02-01 ir 2016-02-09 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė aiškiai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis, kartu su 2015-05-08, 2016-02-01 ir 2016-02-09 prašymais išduoti leidimus keltis nemokamai keltu bei nurodydamas aiškiai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai priklausančias transporto priemones, kurių faktiškai bendrovė neperėmė.

Neringos miesto savivaldybės administracija, būdama suklaidinta E. D. pateiktų aiškiai melagingų duomenų pagrindu, 2015-05-15 raštu Nr. (4.16)V15-939, 2016-02- 07 raštu Nr. (4.16)V 15-318 bei 2016-02-10 raštu Nr. (4.16)V15-327, šiuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-05-11 išdavė leidimą Nr. 62069, 2016-02-08 išdavė leidimą Nr. 70993 bei 2016-02-26 išdavė leidimą Nr. 71138.

Po to, pasinaudojant išduotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamos transporto priemonės su jų vairuotojais nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonė, per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkeltos:

- krovininis automobilis „Iveco AT410T41“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62069 laikotarpiu nuo 2015-05-11 iki 2016-01-21 iš viso 105 kartus, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 8363,25 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio bei su leidimu Nr. 70993, laikotarpiu nuo 2016-02-17 iki 2017-11-20 perkelta iš viso 111 kartų, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iš viso nesumokant 8 841,15 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, iš viso apgaule nesumokant 17 204,40 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio;

- krovininis automobilis „Man 35.343“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 71138, perkeltas 2016-03-22 apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, ir taip iš viso apgaule nesumokant 17 284,05 Eur, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą, AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip sąnaudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų.

Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017-11-20 Klaipėdos ir Neringos miestuose D. K., veikdamas bendrininkų grupe su E. D., suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodamas aiškiai suklastotus tikrus dokumentus, padedant T. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iš viso 17 284,05 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas didelę – 17 284,05 Eur – žalą valstybės biudžetui.

R. C. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule, panaudodamas aiškiai suklastotą tikrą dokumentą, dėl to buvo padaryta didelė žala, kitų naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės: jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su E. D. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017-12-29 suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule, padedant T. J. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., direktoriui, išvengė didelės vertės turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, o būtent:

R. C. 2015 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, padedant T. J., siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją, pastarasis patarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis bei nurodė pateikti transporto priemonių registracijos liudijimus ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. suderino fiktyvių transporto priemonių panaudos sutarčių sudarymą, po to Rimvydas C. T. J. nenustatytu būdu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių ir naudojamų transporto priemonių duomenis ir tokiu būdu susitarė su E. D., kad jis (R. C.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, pateiktas jam T. J., kurias E. D. pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms, po to, pasinaudodamas neteisėtai įgytais leidimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengs didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją.

Po to, vykdydamas nusikalstamą sumanymą, 2015 m. balandžio mėn. bei gruodžio mėn. ir 2016 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D., pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiškai šiose sutartyse nurodytų transporto priemonių nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus, t. y.:

2015-04-30 dvi transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 2015/03, dvi sutartis Nr. 2015/04, vienoje kurių buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančių krovininių automobilių „Scania R124GB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017-04-30, kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017-12-31; 2015-05-04 dvi sutartis Nr. 2015/06, vienoje kurių buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančios automobilio priekabos „Dinkel DTAP18000“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017-04-30, kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017-12-31; 2015-12-21 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/15, kurioje buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio keleivinio automobilio „Skoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2016-02-05 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2016/19, kurioje buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Man 26.463“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. D. 2015-05-08 bei pakartotinai 2016-02-01 ir 2016-02-09 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringa, pateikė aiškiai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis, kartu su 2015-05-08, 2016-02-01 ir 2016-02-09 prašymais išduoti leidimus keltis nemokamai keltu bei nurodydamas aiškiai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai priklausančias transporto priemones, kurių faktiškai bendrovė neperėmė.

Neringos miesto savivaldybės administracija, būdama suklaidinta E. D. pateiktų aiškiai melagingų duomenų, 2015-05-15 raštu Nr. (4.16)V15-939, 2016-02- 07 raštu Nr. (4.16)V 15-318 bei 2016-02-10 raštu Nr. (4.16)V 15-327 šiuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-05-11 išdavė leidimus Nr. 62067, Nr. 62068, 2016-02-08 išdavė leidimus Nr. 70987, Nr. 70994, Nr. 70995 bei 2016-02-26 išdavė leidimą Nr. 71139.

Po to, pasinaudojant išduotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės su jų vairuotojais nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės, per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkeltos:

- krovininis automobilis „Scania R124GB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62067 laikotarpiu nuo 2015-06-08 iki 2017-12-21 iš viso 24 kartus, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 1911,60 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, bei su leidimu Nr. 70995 laikotarpiu nuo 2016-02-15 iki 2017-12-21 perkelta iš viso 40 kartų, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iš viso nesumokant 3186 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, iš viso nesumokant 5097,60 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio;

- krovininis automobilis „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62068 laikotarpiu nuo 2015-05-29 iki 2017-11-29 iš viso 52 kartus, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 4141,80 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio bei su leidimu Nr. 70994 laikotarpiu nuo 2016-03-09 iki 2017-11-29 perkelta iš viso 46 kartus, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iš viso nesumokant 3663,90 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, iš viso nesumokant 7805,70 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio;

- keleivinis automobilis „Skoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62068 2016-03-22 perkeltas kartą, apgaule nemokant nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, perkėlimo mokesčio;

- automobilio priekaba „Dinkel DTAP18000“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimais Nr. 62067, Nr. 62068, Nr. 70987, Nr. 70994, Nr. 70995, Nr. 71139 laikotarpiu nuo 2015-06-17 iki 2017-12-27 iš viso 52 kartus, apgaule nemokant nustatyto 57,80 Eur vienkartinio krovininės priekabos, kurios bendroji masė daugiau kaip 10 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 3005,60 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio;

- krovininis automobilis „Man 26.463“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 71139, laikotarpiu nuo 2016-03-14 iki 2017-12-29 iš viso 21 kartą, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 121, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 1672,65 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, ir taip iš viso apgaule nesumokant 17 592,60 Eur, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą, AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip sąnaudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų.

Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017-12-29 Klaipėdos ir Neringos miestuose R. C., veikdamas bendrininkų grupe su E. D., suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodamas aiškiai suklastotus tikrus dokumentus, padedant T. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iš viso 17 592,60 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas didelę – 17 592,60 Eur – žalą valstybės biudžetui.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule, panaudodama aiškiai suklastotą tikrą dokumentą, dėl ko buvo padaryta didelė žala, savo naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės:

UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atstovaujama bendrovės direktoriaus R. C., kuris vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, bendrininkų grupe su E. D. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017-12-29 suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule, padedant T. J. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., direktoriui, išvengė didelės vertės turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, o būtent:

R. C. 2015 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, padedant T. J., siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją, pastarasis patarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis bei nurodė pateikti transporto priemonių registracijos liudijimus ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. suderino fiktyvių transporto priemonių panaudos sutarčių sudarymą, po to pastarasis (R. C.) T. J. nenustatytu būdu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių ir naudojamų transporto priemonių duomenis, ir tokiu būdu susitarė su E. D., kad jis (R. C.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, pateiktas jam T. J., kurias E. D. pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms, po to, pasinaudojant neteisėtai įgytais leidimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengs didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją.

Po to, vykdydamas nusikalstamą sumanymą, 2015 m. balandžio mėn., gruodžio mėn., ir 2016 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)” vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiškai šiose sutartyse nurodytų transporto priemonių nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2015-04-30 dvi transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 2015/03, dvi sutartis Nr. 2015/04, vienoje kurių buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančių krovininių automobilių „Scania R124GB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017-04-30, kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017-12-31; 2015-05-04 dvi sutartis Nr. 2015/06, vienoje kurių buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančios automobilio priekabos „Dinkel DTAP18000“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017-04-30, kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017-12-31; 2015-12-21 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/15, kurioje buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio keleivinio automobilio „Skoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2016-02-05 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2016/19, kurioje buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Man 26.463“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. D. 2015-05-08 bei pakartotinai 2016-02-01 ir 2016-02-09 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė aiškiai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis kartu su 2015-05-08, 2016-02-01 ir 2016-02-09 prašymais išduoti leidimus keltis nemokamai keltu bei nurodydamas aiškiai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai priklausančias transporto priemones, kurių faktiškai bendrovė neperėmė.

Neringos miesto savivaldybės administracija, būdama suklaidinta E. D. pateiktų aiškiai melagingų duomenų, 2015-05-15 raštu Nr. (4.16)V15-939, 2016-02- 07 raštu Nr. (4.16)V 15-318 bei 2016-02-10 raštu Nr. (4.16)V 15-327, šiuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-05-11 išdavė leidimus Nr. 62067, Nr. 62068, 2016-02-08 išdavė leidimus Nr. 70987, Nr. 70994, Nr. 70995 bei 2016-02-26 išdavė leidimą Nr. 71139.

Po to, pasinaudojant išduotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės su jų vairuotojais nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės, per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkeltos:

- krovininis automobilis „Scania R124GB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62067 laikotarpiu nuo 2015-06-08 iki 2017-12-21 iš viso 24 kartus apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 1911,60 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio bei su leidimu Nr. 70995 laikotarpiu nuo 2016-02-15 iki 2017-12-21 perkelta iš viso 40 kartų, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iš viso nesumokant 3186 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, iš viso nesumokant 5097,60 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio;

- krovininis automobilis „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62068 laikotarpiu nuo 2015-05-29 iki 2017-11-29 iš viso 52 kartus apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 4141,80 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio bei su leidimu Nr. 70994, laikotarpiu nuo 2016-03-09 iki 2017-11-29 perkelta iš viso 46 kartus, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iš viso nesumokant 3663,90 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, iš viso nesumokant 7805,70 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio;

- keleivinis automobilis „Skoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62068 2016-03-22 perkeltas kartą, apgaule nemokant nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, perkėlimo mokesčio;

- automobilio priekaba „Dinkel DTAP 18000“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), su leidimais Nr. 62067, Nr. 62068, Nr. 70987, Nr. 70994, Nr. 70995, Nr. 71139 laikotarpiu nuo 2015-06-17 iki 2017-12-27 iš viso 52 kartus apgaule nemokant nustatyto 57,80 Eur vienkartinio krovininės priekabos, kurios bendroji masė daugiau kaip 10 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 3005,60 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio;

- krovininis automobilis „Man 26.463“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 71139 laikotarpiu nuo 2016-03-14 iki 2017-12-29 iš viso 21 kartą apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 121, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 1672,65 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, ir taip iš viso apgaule nesumokant 17 592,60 Eur, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą, AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip sąnaudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų.

Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017-12-29, Klaipėdos ir Neringos miestuose R. C., veikdamas bendrininkų grupe su E. D., suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodamas aiškiai suklastotus tikrus dokumentus, padedant T. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iš viso 17 592,60 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas didelę – 17 592,60 Eur – žalą valstybės biudžetui.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule, panaudodama aiškiai suklastotą tikrą dokumentą, savo naudai išvengė turtinės prievolės:

UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atstovaujama bendrovės direktoriaus A. B., kuris vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, bendrininkų grupe su E. D. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017-11-09 suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule išvengė turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, o būtent:

A. B. 2015 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš anksto susitaręs su E. D., kad siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiai ir naudojamai transporto priemonei neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją, sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, kurias E. D. pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiai ir naudojamai transporto priemonei, po to, pasinaudodamas neteisėtai įgytais leidimais „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengs turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją.

Po to, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, 2015 m. gegužės mėn. bei 2015 m. gruodžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiškai šiose sutartyse nurodytų transporto priemonių nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2015-05-12 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/13, kurioje buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio keleivinio automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2015-12-21 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/13, kurioje buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio keleivinio automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. D. 2015-06-09 bei pakartotinai 2016-01-04 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė aiškiai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis kartu su 2015-06-09 ir 2016-01-04 prašymais išduoti leidimus keltis nemokamai keltu bei nurodydamas aiškiai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai priklausančią transporto priemonę, kurios faktiškai bendrovė neperėmė.

Neringos miesto savivaldybės administracija, būdama suklaidinta E. D. pateiktų aiškiai melagingų duomenų pagrindu, 2015-06-12 raštu Nr. (4.16)V15-1176 bei 2016- 01-18 raštu Nr. (4.16)V15-114 šiuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-06-15 išdavė leidimą Nr. 62513 bei 2016-02-02 išdavė leidimą Nr. 69727.

Po to, pasinaudojant išduotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jos vairuotojais nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonė, per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkelta su leidimu Nr. 62513 laikotarpiu nuo 2015-06-16 iki 2016-02-06 iš viso 70 kartų, apgaule nemokant nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 773,50 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, bei su leidimu Nr. 69727 laikotarpiu nuo 2016-02-10 iki 2017-11-09 perkelta iš viso 199 kartus, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iš viso nesumokant 2 198,95 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, ir taip iš viso apgaule nesumokant 2 972,45 Eur, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip sąnaudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų.

Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017-11-09 Klaipėdos ir Neringos miestuose A. B., veikdamas bendrininkų grupe su E. D., suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodamas aiškiai suklastotus tikrus dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iš viso 2 972,45 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas 2 972,45 Eur žalą valstybės biudžetui.

2. K. Š. buvo kaltinama tuo, kad ji suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule, panaudodama aiškiai suklastotą tikrą dokumentą, dėl ko buvo padaryta didelė žala, kitų naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės: ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktore, veikdama bendrininkų grupe su E. D. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017-12- 15 suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule, padedant T. J. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., direktoriui, išvengė didelės vertės turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, o būtent:

K. Š. 2015 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, padedant T. J., siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiai ir naudojamai transporto priemonei neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją, pastarasis patarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis bei nurodė pateikti transporto priemonės registracijos liudijimą ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. suderino fiktyvių transporto priemonių panaudos sutarčių sudarymą, po to K. Š. T. J. nenustatytu būdu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios ir naudojamos transporto priemonės duomenis, ir tokiu būdu susitarė su E. D., kad ji (K. Š.), veikdama per J. P., nesuvokusią nusikalstamų veiksmų pobūdžio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, pasirašant jas J. P., kurias E. D. pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiai ir naudojamai transporto priemonei, po to, pasinaudodama neteisėtai įgytais leidimais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengs didelės vertės turtinės prievolės - mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją.

Po to, vykdydama nusikalstamą sumanymą ir veikdama per J. P., nesuvokusią nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2015 m. gegužės mėn. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiškai šiose sutartyse nurodytos transporto priemonės nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2015-05-11 dvi transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 2015/10, vienoje kurių buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Mercedes-Benz 4140“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017-04-30, kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017-12-31.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. D. 2015-05-14 bei pakartotinai 2016-02-01 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė aiškiai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis, kartu su 2015-05-14 bei 2016-02-01 prašymais išduoti leidimus keltis nemokamai keltu bei nurodydamas aiškiai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai priklausančią transporto priemonę, kurios faktiškai bendrovė neperėmė.

Neringos miesto savivaldybės administracija, būdama suklaidinta E. D. pateiktų aiškiai melagingų duomenų, 2015-05-15 raštu Nr. (4.16)V15-939 bei 2016- 02-07 raštu Nr. (4.16)V 15-318 šiuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-05-18 išdavė leidimą Nr. 62152 bei 2016-02-08 išdavė leidimą Nr. 70991.

Po to, pasinaudojant išduotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti transporto priemonė „Mercedes-Benz 4140“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jos vairuotojais nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonė, per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkelta su leidimu Nr. 62152 laikotarpiu nuo 2015-05-29 iki 2015-11-13 iš viso 60 kartų, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 4779 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, bei su leidimu Nr. 70991 laikotarpiu nuo 2016-03-30 iki 2017-12-15 perkelta iš viso 126 kartus, nemokant nurodyto mokesčio, iš viso nesumokant 10 035,90 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, taip iš viso apgaule nesumokant 14 814,90 Eur, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip sąnaudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų.

Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017-12-15 Klaipėdos ir Neringos miestuose K. Š., veikdama bendrininkų grupe su E. D., suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodama aiškiai suklastotus tikrus dokumentus, padedant T. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas iš viso 14 814,90 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydama didelę – 14 814,90 Eur – žalą valstybės biudžetui.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinama tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule, panaudodama aiškiai suklastotą tikrą dokumentą, dėl to buvo padaryta didelė žala, savo naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės:

UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atstovaujama bendrovės direktorės K. Š., kuri vadovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdama įmonės vardu, naudai ir interesais, bendrininkų grupe su E. D. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017-12-15 suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule, padedant T. J. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., direktoriui, išvengė didelės vertės turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, o būtent:

K. Š. 2015 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, padedant T. J., siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiai ir naudojamai transporto priemonei neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją, pastarasis patarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis bei nurodė pateikti transporto priemonės registracijos liudijimą ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. suderino fiktyvių transporto priemonių panaudos sutarčių sudarymą, po to K. Š. T. J. nenustatytu būdu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios ir naudojamos transporto priemonės duomenis ir tokiu būdu susitarė su E. D., kad ji (K. Š.), veikdama per J. P., nesuvokusią nusikalstamų veiksmų pobūdžio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, pasirašant jas J. P., sutartis E. D. pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiai ir naudojamai transporto priemonei, po to, pasinaudodama neteisėtai įgytais leidimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengs didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją.

Po to, vykdydama nusikalstamą sumanymą ir veikdama per J. P., nesuvokusią nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2015 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiškai šiose sutartyse nurodytos transporto priemonės nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2015-05-11 dvi transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 2015/10, vienoje kurių buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Mercedes-Benz 4140“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017-04-30, kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017-12-31.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. D. 2015-05-14 bei pakartotinai 2016-02-01 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė aiškiai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis, kartu su 2015-05-14 bei 2016-02-01 prašymais išduoti leidimus keltis nemokamai keltu bei nurodydamas aiškiai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai priklausančią transporto priemonę, kurios faktiškai bendrovė neperėmė.

Neringos miesto savivaldybės administracija, būdama suklaidinta E. D. pateiktų aiškiai melagingų duomenų pagrindu, 2015-05-15 raštu Nr. (4.16)V15-939 bei 2016-02-07 raštu Nr. (4.16)V 15-318 šiuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-05-18 išdavė leidimą Nr. 62152 bei 2016-02-08 išdavė leidimą Nr. 70991.

Po to, pasinaudojant išduotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti transporto priemonė „Mercedes-Benz 4140“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jos vairuotojais nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonė, per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkelta su leidimu Nr. 62152 laikotarpiu nuo 2015-05-29 iki 2015-11-13 iš viso 60 kartų, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 4779 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, bei su leidimu Nr. 70991 laikotarpiu nuo 2016-03-30 iki 2017-12-15 perkelta iš viso 126 kartus, nemokant nurodyto mokesčio, iš viso nesumokant 10 035,90 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, taip iš viso apgaule nesumokant 14 814,90 Eur, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip sąnaudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų.

Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017-12-15 Klaipėdos ir Neringos miestuose K. Š., veikdama bendrininkų grupe su E. D., suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodama aiškiaisuklastotus tikrus dokumentus, padedant T. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iš viso 14 814,90 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydama didelę – 14 814,90 Eur – žalą valstybės biudžetui.

Š. Š. buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule, panaudodamas aiškiai suklastotą tikrą dokumentą, kitų naudai išvengė turtinės prievolės: jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su E. D. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015- 10-23 suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule, padedant T. J. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., direktoriui, išvengė turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, o būtent:

Š. Š. 2015 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai gauti leidimus dviem naudojamoms transporto priemonėms, kurios priklausė L. Š., nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją, padedant T. J., kuris patarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis bei nurodė pateikti transporto priemonių registracijos liudijimus ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. suderino fiktyvių transporto priemonių panaudos sutarčių sudarymą, po to Š. Š. T. J. nenustatytu būdu pateikė L. Š. priklausančių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamų transporto priemonių duomenis, ir tokiu būdu susitarė su E. D., kad jis (Š. Š.), L. Š. vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, kurias E. D. pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su prašymu dėl leidimo nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamoms transporto priemonėms, po to pasinaudodamasneteisėtai įgytais leidimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengs turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją.

Po to, vykdydamas nusikalstamą sumanymą, 2015 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašė L. Š. vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiškai šiose sutartyse nurodytų transporto priemonių,nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2015-05-04 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/05 bei Nr. 2015/09, kuriose buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie L. Š. nuosavybės teise priklausančių krovininių automobilių „MAN 26.463“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei „Scania P 93 ML“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. D. 2015-05-14 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė aiškiai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis kartu su 2015-05-14 prašymu išduoti leidimus keltis nemokamai keltu bei nurodydamas aiškiai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai priklausančias transporto priemones, kurių faktiškai bendrovė neperėmė.

Neringos miesto savivaldybės administracija, būdama suklaidinta E. D. pateiktų aiškiai melagingų duomenų pagrindu, 2015-05-15 raštu Nr. (4.16)V 15-939 šiuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-05-18 išdavė leidimus Nr. 62149, Nr. 62150.

Po to, pasinaudojant išduotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamos transporto priemonės su jų vairuotojais nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės, per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkeltos:

- krovininis automobilis „Scania P 93 ML“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62149, laikotarpiu nuo 2015-06-19 iki 2015-10-23, iš viso 11 kartų, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 876,15 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio;

- krovininis automobilis „MAN 26.463“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62150, perkeltas 2015-06-18 ir 2015-09-23, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 159,30 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, ir taip iš viso apgaule nesumokant 1035,45 Eur, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip sąnaudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų.

Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015-10-23 Klaipėdos ir Neringos miestuose Š. Š., veikdamas bendrininkų grupe su E. D. suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodamas aiškiai suklastotus tikrus dokumentus, padedant T. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iš viso 1035,45 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas 1035,45 Eur žalą valstybės biudžetui.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinama tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule, panaudodama aiškiai suklastotą tikrą dokumentą, savo naudai išvengė turtinės prievolės:

UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atstovaujama bendrovės direktoriaus Š. Š., kuris vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, bendrininkų grupe su E. D. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015-10-23 suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule, padedant T. J. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., direktoriui, išvengė turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, o būtent:

Š. Š. 2015 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai gauti leidimus dviem naudojamoms transporto priemonėms, kurios priklausė L. Š., nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją, padedant T. J., kuris patarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis bei nurodė pateikti transporto priemonių registracijos liudijimus ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. suderino fiktyvių transporto priemonių panaudos sutarčių sudarymą, po to Š. Š. T. J. nenustatytu būdu pateikė L. Š. priklausančių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamų transporto priemonių duomenis ir tokiu būdu susitarė su E. D., kad jis (Š. Š.) L. Š. vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, kurias E. D. pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su prašymu dėl leidimo nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamoms transporto priemonėms, po to, pasinaudodamasneteisėtai įgytais leidimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengs turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją.

Po to, vykdydamas nusikalstamą sumanymą, 2015 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašė L. Š. vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D. fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiškai šiose sutartyse nurodytų transporto priemonių nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2015-05-04 transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/05 bei Nr. 2015/09, kuriose buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie L. Š. nuosavybės teise priklausančių krovininių automobilių „MAN 26.463“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei „Scania P 93 ML“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. D. 2015-05-14 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė aiškiai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis, kartu su 2015-05-14 prašymu išduoti leidimus keltis nemokamai keltu bei nurodydamas aiškiai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai priklausančias transporto priemones, kurių faktiškai bendrovė neperėmė.

Neringos miesto savivaldybės administracija, būdama suklaidinta E. D. pateiktų aiškiai melagingų duomenų pagrindu, 2015-05-15 raštu Nr. (4.16)V15-939 šiuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-05-18 išdavė leidimus Nr. 62149, Nr. 62150.

Po to, pasinaudojant išduotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamos transporto priemonės su jų vairuotojais nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės, per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkeltos:

- krovininis automobilis „Scania P 93 ML“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62149, laikotarpiu nuo 2015-06-19 iki 2015-10-23, iš viso 11 kartų, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 876,15 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio;

- krovininis automobilis „MAN 26.463“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimu Nr. 62150 perkeltas 2015-06-18 ir 2015-09-23, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 159,30 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, ir taip iš viso apgaule nesumokant 1035,45 Eur, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip sąnaudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų.

Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015-10-23, Klaipėdos ir Neringos miestuose Š. Š., veikdamas bendrininkų grupe su E. D., suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodamas aiškiai suklastotus tikrus dokumentus, padedant T. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iš viso 1035,45 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas 1035,45 Eur žalą valstybės biudžetui.

II. Apeliacinių skundų argumentai

3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė D. Mackevičienė apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-03-09 nuosprendžio dalį dėl Š. Š., K. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinimo ir priimti naują nuosprendį:

Š. Š. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015-03-19 įstatymo XII-1554 redakcija) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

K. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas ir nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimti švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą galutinę bausmę 1 metus 5 mėnesius laisvės atėmimo. Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (LR 2015-03-19 įstatymo XII-1554 redakcija) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką ir nuteisti BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį 210 MGL (7908 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas ir nuteisti pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį 240 MGL (9038 Eur) dydžio bauda, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį – 210 MGL (7908 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimti švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę 240 MGL (9038 Eur) dydžio baudą, ją sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

2) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-03-09 nuosprendžio dalį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonių padarytos žalos Valstybei klausimą dėl persikėlimo į (iš) Kuršių neriją keltu, nesumokant už persikėlimą, palikta spręsti civilinio proceso tvarka bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pareikštas civilinis ieškinys byloje paliktas nenagrinėtas, ir civilinį ieškinį 61040, 80 Eur sumos turtinei žalai atlyginti tenkinti visiškai bei priteisti: 10 313,80 Eur solidariai iš E. D., T. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“; 17 592,60 Eur solidariai iš E. D., R. C., UAB „(duomenys neskelbtini)“; 17 284,05 Eur solidariai iš E. D., D. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ; 14 814,90 Eur solidariai iš E. D., K. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“; 1035,45 Eur solidariai iš E. D., Š. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikiną nuosavybės teisių apribojimą paliekant galioti iki civilinio ieškinio atlyginimo;

3) kitą skundžiamo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Dėl nepagrįsto K. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei Š. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinimo

3.1. Prokurorė teigia, kad skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog visi kaltinamieji, išskyrus K. Š. ir Š. Š., neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, nurodytų jiems pareikštame kaltinime. Susipažinus su kaltinamų įmonių buhalterinės apskaitos dokumentais, juose nėra užfiksuota aplinkybė, kad kuri nors transporto priemonė būtų perimta iš vienos įmonės balanso į kitos įmonės balansą. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, jog kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo išduoti leidimai kaltinime nurodytoms bendrovėms priklausančioms transporto priemonėms nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, automobilių panaudos sutartys sudarytos tarp jų realiai nebuvo vykdomos, sutartyse nurodytos transporto priemonės nebuvo faktiškai perduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, o išteisintieji to padaryti ne tik neketino, bet ir negalėjo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo teikti transporto paslaugų, susijusių su krovinių ar keleivių pervežimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo transporto priemones toliau naudojo bendrovių veikloje, teikiant paslaugas klientams ir įtraukė į apskaitą įvairias patirtas sąnaudas, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju vienas iš esminių apgaulės požymių yra tai, kad automobilių panaudos sutartys buvo sudarytos tik tam, kad būtų įvykdyti formalūs reikalavimai leidimui nemokamai keltis keltu gauti, o faktiškai jokios transporto priemonės nebuvo perduotos paslaugos gavėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų persikėlimo keltais pravažiavimo duomenų matyti, kad pasinaudojant išduotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomos ir naudojamos transporto priemonės su jų vairuotojais nemokamai, kaip Neringos mieste registruotą buveinę turinčio juridinio asmens transporto priemonės, per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkeltos daug kartų.

3.2. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad nors visi kaltinamieji, išskyrus A. B., teisiamojo posėdžio metu neigė sukčiavę ir klastoję dokumentus, teigė, jog neturėjo tikslo klastoti automobilių panaudos sutarčių, tokie kaltinamųjų parodymai laikytini jų gynybine pozicija bei pažymima, kad visiems jiems buvo žinoma, jog iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu gautų leidimų jų įmonių transporto priemonės su vairuotojais keltis keltais be mokesčio negalėjo. Visos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudariusios transporto priemonių panaudos sutartį įmonės iki veikų padarymo nebuvo registruotos Kuršių nerijoje.

3.3. Byloje nustatyta, kad leidimai buvo išduoti ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Tai buvo nurodyta ir ant paties leidimo, todėl visi kaltinamieji privalėjo suvokti, kad tai ne jų vadovaujama įmonė, leidimai nemokamai keltis keltais išduoti ne jų vadovaujamų įmonių vardu, bet jų įmonių valdomam ir naudojamam transportui, ir konstatuotina, kad, tai matydami ir žinodami, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, T. J., R. C., K. K., D. K., A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimus naudojo jų įmonių veikloje, už jų transporto priemonių perkėlimą keltais nustatyto mokesčio nemokėjo, taip apgaule išvengė turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas.

3.4. Prokurorė pažymi, jog Š. Š. šioje byloje buvo kaltinamas tuo, kad jis suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule, panaudodamas aiškiai suklastotą tikrą dokumentą, kitų naudai išvengė turtinės prievolės. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad Š. Š. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jokių dokumentų jis neklastojo, jokių panaudos sutarčių nepasirašinėjo ir jokios apgaulės nenaudojo. Prokurorė sutinka su teismo pozicija, kad įrodymų, patvirtinančių, jog Š. Š. suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2015-05-04 transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 2015/05 bei Nr. 2015/09, kuriose buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie L. Š. nuosavybės teise priklausančių krovininių automobilių „MAN 26.463“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei „Scania P 93 ML“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“, byloje surinkta nėra, todėl jis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių. Tačiau prokurorė nesutinka, kad Š. Š. išteisintinas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių. Prokurorės nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindinio sukčiavimo požymio – apgaulės, kuri pagal Š. Š. pareikštą kaltinimą pasireiškė tuo, kad tam tikslui pasiekti buvo klastojamos transporto priemonių panaudos sutartys, vėliau jas panaudojant – pateikiant Neringos savivaldybės darbuotojams, kad dėl šios apgaulės būtų išduoti leidimai nemokamai keltis keltu.

3.5. Prokurorės vertinimu, apgaulė šiuo atveju pasireiškė Neringos miesto savivaldybės administracijos suklaidinimu, kuri E. D. pateiktų aiškiai melagingų duomenų pagrindu 2015-05-15 raštu šiuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, o pastaroji UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-05-18 išdavė leidimus nemokamai keltis keltu Nr. 62149, Nr. 62150. Tikslui pasiekti buvo klastojamos transporto priemonių panaudos sutartys, kurios vėliau ir buvo panaudotos, pateikiant Neringos miesto savivaldybės darbuotojams, kad dėl šios apgaulės būtų išduoti leidimai nemokamai keltis keltu. Panaudota apgaulė pripažintina esmine, nes suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką sprendimui dėl leidimų nemokamai keltis keltu išdavimo, o dėl tokios apgaulės panaudojimo turtinės prievolės išvengimas laikytinas sukčiavimu. Prokurorė pažymi, kad Š. Š. veikė tyčia. Jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, visiškai suvokė, kad leidimai nemokamai keltis keltais išduoti ne jo vadovaujamos įmonės vardu, sudarytos automobilių panaudos sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nebuvo vykdomos, sutartyse nurodytos transporto priemonės faktiškai nebuvo perduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tai patvirtinta byloje surinktais įrodymais. Prokurorei akivaizdu, kad jam buvo ir privalėjo būti žinoma, jog iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu gautų leidimų jo įmonės transporto priemonės su vairuotojais keltis keltais be mokesčio negalėjo, nes pati bendrovė net nebuvo registruota Kuršių nerijoje. Taigi išteisintojo veika reiškėsi kaip turtinės prievolės išvengimas, panaudojant suklastotus dokumentus. Dėl šių priežasčių, prokurorės vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių ir patvirtinančių, kad Š. Š. veiksmuose yra BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl išteisinimo naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis.

3.6. Prokurorė teigia, kad K. Š. šioje byloje buvo kaltinama tuo, kad ji suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule, panaudodama aiškiai suklastotą tikrą dokumentą, kitų naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad išteisintoji savo kaltės nepripažino ir parodė, kad dokumentų neklastojo, panaudos sutarčių nepasirašinėjo ir jai apie sutartis nieko nebuvo žinoma. Ji jokios apgaulės nenaudojo ir negalėjo to padaryti, nes tuo metu, kai buvo pasirašytos panaudos sutartys tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji buvo dekretinėse atostogose, todėl tuo metu įmonei nevadovavo, sutarčių nesudarinėjo ir jų nederino. Jai apie šias sutartis nieko nebuvo žinoma. T. J. ji nepažįsta, su bendrovės klientais nėra bendravusi, nes tai darydavo vadybininkas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas konstatavo, jog byloje nėra surinkta įrodymų, paneigiančių šiuos išteisintosios parodymus. Prokurorė nesutinka su tokiu teismo vertinimu, nes, jos manymu, byloje surinkti įrodymai vis dėlto patvirtina, kad K. Š. vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad K. Š. pareikštame kaltinime nurodyta, jog automobilių panaudos sutartis pasirašė ne ji, o tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjusi J. P.. Aplinkybė, kad būtent J. P. ėjo bendrovės direktoriaus pareigas, kaltinime nėra nurodyta.

3.7. Prokurorės vertinimu, K. Š. parodymai, kad ji panaudos sutarčių pasirašymo metu nedirbo, įmonei nevadovavo, nes buvo dekretinėse atostogose, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pati išteisintoji ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog bendrovės direktoriaus pareigas ėjo nuo 2012-01-16 iki 2013-01-22. Nuo 2013-01-23 iki 2015-05-05 direktoriaus pareigas ėjo J. P. (P.). 2015-05-06 K. Š. vėl skyrė save į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad abi panaudos sutartys datuotos 2015-05-11. Minėtas sutartis, kaip patvirtino liudytoja J. P., pasirašė ji, nes dirbdama bendrovėje ji buvo atsakinga už sutarčių sudarymą, darbo sutarčių sudarymą, atsiliepdavo į skambučius, išrašydavo PVM sąskaitas faktūras už atliktas paslaugas ir kt. Ji bendrovės direktore buvo nuo 2013-01-31 iki 2015-05-05. Be to, ji patvirtino, kad pagal šią sutartį jokių juridinių faktų neįvyko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nurodyto krovininio automobilio panaudai neperdavė. Šis krovininis automobilis jos darbo laikotarpiu buvo naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Apie tai, kad jos pasirašyta 2015-05-11 Transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 20151/10 bus panaudota neteisėtai gauti leidimui nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, ji nežinojo. Liudytojas A. V. taip pat patvirtino, kad direktorė K. Š. biure būna beveik kiekvieną dieną, pasirašinėja įvairius dokumentus, dirba su kai kuriais klientais, vadovauja bei prižiūri darbą. Be to, K. Š. parodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-05-12 buvo pasirašyta nepavojingų statybinių atliekų išvežimo darbų sutartis, kurios įkainiuose buvo numatyta, kad į konteinerių aptarnavimo kainas (duomenys neskelbtini) nėra įskaičiuoti ekologiniai ir kelto mokesčiai, šiuos mokesčius sumoka arba suderina leidimą užsakovas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei, kiek jai žinoma iš A. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. J. sakęs, kad gaus leidimą nemokamai keltis keltu.

3.8. Prokurorės manymu, darytina pagrįsta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė K. Š. buvo atsakinga už bendrovės veiklą tuo metu, kai buvo pasirašytos panaudos sutartys, jai taip pat buvo žinoma, kad pagal sutartį dėl nepavojingų statybinių atliekų išvežimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įskaičiuoti ekologiniai ir kelto mokesčiai, šiuos mokesčius sumoka arba suderina leidimą užsakovas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apgaulės esmę sudarančias sutartis pasirašė bendrovės direktorė K. Š., veikdama per J. P., ir minėtos panaudos sutartys buvo pateiktos Neringos miesto savivaldybės administracijai, kuri, būdama suklaidinta, perdavė duomenis AB „(duomenys neskelbtini)“, o pastaroji 2015-05-18 išdavė leidimą Nr. 62152 bei 2016-02-08 išdavė leidimą Nr. 70991 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kuriuo neteisėtai, neatlygintinai naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokamai keltis keltu. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad K. Š. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl išteisinimo naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis.

3.9. Prokurorė nurodo, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Prokurorės vertinimu, remiantis byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, jog Š. Š. ir K. Š. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl K. Š. vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Š. Š. vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimtinas naujas nuosprendis, nes Aukščiausiojo Teismo praktikoje bei Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. BK 20 straipsnio prasme taikoma baudžiamoji atsakomybė už vieną ir tą pačią nusikalstamą veiką, kurią padaro fizinis asmuo. Tiek Š. Š., tiek K. Š. nusikalstamas veikas padarė būdami bendrovių direktoriai, t. y. eidami vadovaujamas pareigas ir turėdami teisę juridiniam asmeniui atstovauti, priimti sprendimus jo vardu, kontroliuoti veiklą, veikdami juridinio asmens vardu ir interesais – siekdami juridiniam asmeniui nepagrįstai išvengti turtinės prievolės. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikos kvalifikuotinos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ veika kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl civilinio ieškinio

3.10. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išteisindamas Š. Š., K. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ šių įmonių padarytos žalos valstybei klausimą dėl persikėlimo į (iš) Kuršių neriją keltu, nesumokant už persikėlimą, paliko spręsti civilinio proceso tvarka. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pareikštą civilinį ieškinį byloje paliko nenagrinėtą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

3.11. Prokurorė teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, solidaria bendraatsake nurodydama UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri byloje nebuvo patraukta kaltinamąja, ir ieškiniu prašė solidariai iš E. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“, T. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 10 313,80 Eur; iš E. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. C., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 17 592,60 Eur; iš E. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 17 284,05 Eur; iš E. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“, K. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 23 914,80 Eur; iš E. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“, K. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 14 814,90 Eur bei iš E. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“, Š. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 1035,45 Eur, ir prašė patvirtinti sudarytą taikos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos nutarimu buvo pripažinta 84 955,60 Eur sumos civiline ieškove. Ieškovė ikiteisminio tyrimo metu patikslino savo pareikštą ieškinį, atsisakydama pareikštų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir K. K.. Civilinis ieškinys buvo patikslintas – 61 040,80 Eur. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarimas su ieškove dėl 2 972,45 Eur žalos atlyginimo.

3.12. Skunde pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnio 1 dalį bendrai žalą padarę asmenys nukentėjusiajam atsako solidariai. Solidariosios atsakomybės taisyklės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai). Prokurorės manymu, tarp E. D., T. J., R. C., D. K., K. K., K. Š., Š. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam juridiniam asmeniui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Civilinis ieškinys gali būti priteisiamas tik iš pripažintų kaltais kaltinamųjų, todėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos pareikštas civilinis ieškinys dėl 61 040,80 Eur žalos atlyginimo priteistinas: 10 313,80 Eur solidariai iš E. D., T. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“; 17 592,60 Eur solidariai iš E. D., R. C., UAB „(duomenys neskelbtini)“; 17 284,05 Eur solidariai iš E. D., D. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“; 14 814,90 Eur solidariai iš E. D., K. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“; 1035,45 Eur solidariai iš E. D., Š. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina ir laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki civilinio ieškinio atlyginimo.

4. Nuteistasis E. D. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-09 nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

4.1. Nuteistasis mano, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai.

4.2. Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio taikymo apeliantas nurodo, jog BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

4.3. Apeliantas nurodo, jog visi jam inkriminuoti nusikaltimai padaromi tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog jo atliekami šių BK straipsnių dispozicijose aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir nori taip veikti. Valinis tiesioginės tyčios momentas išreiškia veikos siekimą (norėjimą). Jei asmuo nesuvokė bent vieno objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio, jo negalima nuteisti, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką ar išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamų veikų aplinkybes. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Baudžiamajai apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: 1) objektyviosios tiesos iškreipimas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (sąlygoti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia, t. y. kaltininko suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyviosios tikrovės neatitinkančią informaciją. Taigi sukčiavimas yra nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę pavartojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu.

4.4. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje netinkamai nustatė nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnyje, dalyką. Nei kaltinime, nei nuosprendyje nėra nurodyta, kokią naudą gavo E. D. ir (ar) jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jeigu nėra įrodymų apie turtinės naudos gavimą, vadinasi, E. D. negavo jokios naudos, todėl nesant nusikalstamos veikos dalyko (naudos), nėra ir nusikalstamos veikos požymių, kartu negaudamas turtinės naudos, nusikalstamo sukčiavimo aspektu E. D. negalėjo turėti jokio tikslo suklaidinti nukentėjusįjį (valstybę). Ar E. D. savo veika sudarė prielaidas išvengti kitiems asmenims turtinės prievolė mokėjimų už AB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas, galima atsakyti tik išnagrinėjus, kas ir kokią naudą gavo dėl to, jog buvo gauti leidimai nemokamai keltis transporto priemonėmis. Negali būti ignoruojamas (tai buvo daroma ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu) faktas, jog išduoti leidimai nemokamai keltis keltu buvo skirti tam, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdydama statinio rekonstrukcijos darbus galėtų pasinaudoti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatyta kompensacija, todėl išduotų leidimų nemokamai keltis keltų pagrindu atsiradusią naudą gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes ji sutaupė nemokėdama už transporto priemonių persikėlimą, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pareikšti jokie kaltinimai sukčiavimu ar dokumentų klastojimu, nors šiuo atveju būtent ji formaliai galėtų būti nusikalstamos veikos subjektas. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę naudą dėl gautų leidimų pasinaudojimo gavo teisėtai, tai asmenys už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikę veiksmus, reikalingus tokios naudos gavimui, negali būti laikomi veikusiais neteisėtai ar nusikalstamai.

4.5. Nuteistasis pažymi, jog pirmosios instancijos teismas aplinkybes, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi dėl leidimų nemokamai kelti keltu išdavimo, vertino tik kaip kaltinamųjų gynybinę poziciją, tačiau argumentų, paneigiančių tokią poziciją, nepateikė. Iš esmės pirmosios instancijos teismas net nevertino aplinkybių, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi dėl leidimų išdavimo, kokią naudą gavo ir (ar) UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo šią naudą gauti. Padarius išvadas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo gauti leidimus keltis transporto priemonėmis, nuteistasis E. D. negali būti kaltinamas sukčiavimu ar dokumento klastojimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įsteigta (duomenys neskelbtini). Bendrovės buveinė yra registruota Neringos miesto savivaldybės teritorijoje. Pagrindinis šios bendrovės tikslas yra operacijos su nekilnojamuoju turtu, statyba, prekyba, paslaugos, įrangos nuoma (žiūrėti bendrovės Įstatus). Šių tikslų įgyvendinimui 2015 m. kovo 27 d. nekilnojamojo turto pirkimo– pardavimo sutarties Nr. JP-1327 pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo nuosavybės teisę į pastatą – valgyklą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kitą statinį – kiemo aikštelę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Neringa (toliau – Statiniai). Įgijusi nuosavybės teise statinius, bendrovė įgijo ir teisę nuomoti 0,3172 ha plotą valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2003 m. birželio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2003-0229. Apeliantas pažymi, jog įgyti statiniai buvo numatyti rekonstruoti, todėl kartu su statiniais bendrovė įgijo valgyklos pastato rekonstravimo į poilsio paskirties pastatą projektą Nr. (duomenys neskelbtini), parengtą 2009 m. Įsigijus Statinius ir jų rekonstravimo projektą, buvo papildomai atlikta rekonstravimo projekto korektūra (pakeitimas), o 2015 m. gegužės 13 d. Neringos savivaldybės administracija išdavė leidimą Nr. LNS-32-150513-00015 rekonstruoti statinius, t. y. pastatą – valgyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (jo paskirtis buvo maitinimo) rekonstruoti į poilsio paskirties pastatą.

4.6. Bendrovė neturėjo reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, kurie galėtų atlikti statinių rekonstrukcijos darbus, taip pat ir įrangos tokių darbų atlikimui, todėl 2015 m. balandžio 9 d. sudarė rangos sutartį Nr. 2015/04/09/01 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl rangos darbų, reikalingų valgyklos pastato rekonstrukcijai į poilsio pastatą, atlikimo (toliau – Rangos sutartis). Rangos sutarties vykdymo metu buvo atlikti keli rangos sutarties pakeitimai. Rangos darbus apėmė visi būtini rekonstrukcijos darbai nuo nereikalingų senos statinio dalių griovimo iki visiško naujo statinio užbaigimo. Pagal bendrovės sudarytą rangos darbų susitarimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo generalinis rangovas, nes vykdydama statybos rangos darbus pasitelkė daug kitų asmenų (subrangovų). UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai su subrangovais nebendravo, tačiau, vadovaujantis CK 6.650 straipsnio 3 dalies nuostatomis, generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Statybos darbų atlikimas tęsėsi iki 2017 m. rugsėjo 28 d., nurodytą dieną tarp bendrovės ir generalinio rangovo sudarytas baigiamasis atliktų darbų priėmimo –perdavimo aktas, kuriuo bendrovei perduoti visi atlikti darbai. 2017 m. spalio mėnesį surašytas statinio užbaigimo aktas. Apeliantas pažymi, jog statybos darbų atlikimo faktą patvirtina: Nekilnojamojo turto kadastro byla; Leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-32- 150513-00015; Techninis darbo projektas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvalifikacijos atestatas; Rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas; R. B. kvalifikacijos atestatas; Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas; Statinio geodezinė nuotrauka; Statybos darbų žurnalai; Atliktų darbų aktai; Inžinerinių tinklų geodezinė nuotrauka; Vandens tyrimo protokolas; Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas; Pažyma apie statybinių atliekų perdavimą jas tvarkančiai įmonei; Žaibosaugos techninė dokumentacija; Atitikties deklaracijos; Pastato energinio naudingumo sertifikatas; Pažyma apie statinio atitiktį projektui.

4.7. Apeliantas nurodo, jog nėra abejonių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasitelkdama subrangovus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ statinio statybos rangos darbus, todėl nuteistųjų paaiškinimai, kad leidimai buvo naudojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytos statybos rangos darbams atlikti, negali būti vertinami kaip nepagrįsta gynybinė pozicija. Nuteistasis akcentuoja, jog visi asmenys, su kuriais buvo sudarytos panaudos sutartys, atliko statybos darbus, teikė paslaugas bendrovės vykdomai statinių rekonstrukcijai, įrodymai fiksuoti byloje. Nors ikiteisminiame tyrime šias aplinkybes buvo atsisakyta tirti, tai patvirtinančius dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pirmosios instancijos teisme, tačiau skundžiamame nuosprendyje jie net neaptarti. CK 6.660 straipsnyje nustatyta, jog užsakovas privalo teikti rangovui pagalbą atliekant darbus. CK 6.691 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti. Rangos sutarties vykdymo metu rangos darbams atlikti buvo reikalinga užsakovo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) pagalba, būtent rangovas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) paprašė, jog būtų užtikrintas subrangovų naudojamų transporto priemonių atvykimas į bendrovės vykdomos statybos objektą, darbas statybos objekte ir išvykimas iš statybos objekto. Panaudos teise gautos transporto priemonės buvo naudojamos su operatoriumi, todėl visų tokių transporto priemonių panaudojimo rezultatas bendrovės statomo statinio statybos rangos darbams atlikti yra tiesiogiai gautas bendrovės, t. y. panaudos sutartys buvo vykdomos, panaudos sutarčių pagrindu šalims atsirado realios teisės ir pareigos, tokių teisių ir pareigų šalys siekė.

4.8. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 punkto tikslas būtent yra siekis kompensuoti perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto išlaidas juridiniams asmenims, turintiems Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonių ir darbuotojų. Tiesioginis panaudos teise valdomų transporto priemonių panaudojimas bendrovės tikslams neprieštarauja nurodytam teisiniam reglamentavimui, priešingai, jį atitinka. Apylinkės teismas, nevertindamas įrodymų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė statybos rangos darbus ir šių darbų vykdymui buvo naudojamos rangovo ir subrangovų pateiktos transporto priemonės, negalėjo teisingai atskleisti sukčiavimo požymių bendrame inkriminuojamos veikos kontekste. Toks atsisakymas vertinti aiškius faktus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytus statybos darbus, kuriems atlikti naudotos panaudos teise gautos transporto priemonės, kelia abejonių dėl nuteistojo E. D. tikslų ir tyčios turinio, todėl neatitinka bylos aplinkybių išsamaus išnagrinėjimo reikalavimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Siekiant pašalinti visas abejones dėl to, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirinko panaudos sutarties formą siekiant užsitikrinti jai reikalingų transporto priemonių panaudojimą statybos objekte, taip pat, ko iš tikrųjų siekė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovas E. D., taip pat užtikrinant tinkamą nustatytų faktų kvalifikavimą, atitinkami bylos duomenys reikalauja papildomo ištyrimo ir įvertinimo. Svarbių įrodymų nevertinimas iškreipia galimybę nustatyti tiesą byloje, dėl to akivaizdžiai nebegalima tikėtis teisėto ir pagrįsto nuosprendžio.

4.9. Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. turi būti kaltininko suvokimas, jog apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ar neatlygintinai savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, numatė, kad dėl jį ar kitą asmenį neteisėtai praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir norėjo tokių padarinių. Tinkamai įvertinus nuteistąjį E. D. neva kaltinančius įrodymus, galima tik padaryti išvadą, jog E. D. veiksmuose nėra subjektyviosios sukčiavimo pusės, nes jis negavo jokios asmeninės naudos. Naudą gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas numato teisę gauti kompensaciją už transporto priemonių persikėlimą. Apeliantui kyla klausimas, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovai galėjo sukčiauti, jeigu turtinę naudą, kurią neva sukčiaudamas gavo nuteistasis, numato įstatymas. Skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, jog E. D. veikdamas su kitais asmenimis suklastojo panaudos sutartis, kurių pagrindu vėliau buvo išduoti leidimai nemokamai keltis transporto priemonėmis keltu, yra nepagrįstos, nes visos kaltinime nurodytos panaudos sutartys yra nenuginčytos, galiojančios ir jos buvo vykdomos. Turi būti vertinama ne tokio susitarimo forma, o jo esmė. Šių panaudos sutarčių sudarymo tikslas buvo nulemtas būtent siekio užtikrinti statinių rekonstrukcijai reikalingų transporto priemonių panaudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Nagrinėjant bylą teisme visi transporto priemonių savininkai patvirtino, jog transporto priemones naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomai rekonstrukcijai. Statinio rekonstrukcijos darbams atlikti perduotų transporto priemonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ forma nelemia nuteistojo E. D. veikos kvalifikavimo, kaip sukčiavimo. Pažymima, jog panaudos sutartis net galėjo nebūti sudaroma raštu. Vertinant situaciją, ar panaudos sutartis nulemia santykių esmę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprarastų teisės gauti persikėlimo išlaidų kompensacijos net tuo atveju, jeigu naudotų transporto priemones ir kitokiu pagrindu. Nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme nebuvo paneigta, jog pagal panaudos sutartis gautos transporto priemonės buvo naudojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ statinio statybos procese. Teisę naudotis kompensacija sukuria ne formali panaudos sutartis, o įstatyme numatytų sąlygų visuma, šiuo atveju juridinio asmens veikla ir tikslai, todėl formai, kaip transporto priemonės buvo perduotos naudoti ir panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, negalima suteikti absoliučios reikšmės. Ne panaudos sutarties forma, o įstatymas lėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę pasinaudoti kompensacija. Panaudos sutartis šiuo atveju pasirinkta tik kaip teisinius santykius įforminanti formali forma, kurios, kaip nustatyta byloje, reikalavo prašymai leidimams išduoti.

4.10. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, jog leidimai keltis keltu transporto priemonėmis buvo išduodami vadovaujantis 2005 m. lapkričio 3 d. patvirtinta „Keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarka“ atsižvelgiant į 2002 m. lapkričio 3 d. Neringos, Klaipėdos miestų savivaldybių ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pasitarimo protokolą Nr. 34, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento raštą Nr. 420-S-20 „Dėl sąvokų išaiškinimo“, 2005 m. vasario 7 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. 21(10.17)-57 „Dėl leidimų išdavimo Neringos juridinių asmenų transporto priemonėms“. Teismas pripažino, jog minėta leidimų išdavimo tvarka buvo panaikinta ir pakeista, tačiau laikėsi nuostatos, jog nesikeitė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas, todėl baudžiamoji atsakomybė yra galima. Apelianto vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada pažeidžia konstitucinį principą, jog bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme 9 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu) aiškiai nurodyta, kad programos finansavimo lėšos perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti naudojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme 9 straipsnio 5 dalies normos yra blanketinės, todėl tiksli teisinio reguliavimo taisyklė yra nurodoma įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės normų aktuose. Leidimų išdavimo tvarka, kuria remiantis nuteistiesiems buvo išduoti leidimai, buvo įtvirtinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos keliu priežiūros ir plėtros programos finansavimo Įstatymo įgyvendinimo“ nuostatomis, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. sausio 9 d. priėmė nutarimą Nr. 20 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos keliu priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo. Vyriausybė šiuo nutarimu pakeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2005 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos keliu priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ ir jį išdėstė nauja redakcija. Šio nutarimo 4 punktu nuspręsta „Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. 258 „Dėl Keliu priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją (-os) bei neatlygintino perkėlimo užlieta krašto kelio Šilutė-Rusnė atkarpa sąnaudoms kompensuoti tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir priedais. Taigi, panaikinus Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. 258 ir jį keitusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą Nr. 841, kaip lydimasis teisės aktas neteko galios ir jų įgyvendinimą reglamentavęs 2005 m. lapkričio 3 d. „Keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarkos“ aprašas, priimtas Neringos savivaldybės administracijos.

4.11. Dėl vykusio teisinio reglamentavimo pasikeitimo per laikotarpį, kai buvo padarytos inkriminuojamos veikos (nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017 m. gruodžio 27 d.), nebuvo nustatytos teisiškai pagrįstos tvarkos, kaip išduodami leidimai juridiniams asmenims, turintiems buveinę Neringos miesto savivaldybės teritorijoje. Byloje nustatyta, jog buvo vadovautasi tokia praktika, kokią nurodė pati Neringos miesto savivaldybės administracija. Tai patvirtina, jog nebuvo aiškių galiojančių teisės normų, nustatančių, kaip ir kokia tvarka juridinis asmuo gali gauti teisę pasinaudoti kompensacija keltis keltu nemokamai.

4.12. Apelianto nuomone, įstatymų leidėjas pakeisdamas teisinį reguliavimą ir nustatydamas jį naujai pripažįsta, kad iki tol teisinis reglamentavimas buvo neaiškus: tik 2018 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 932 pakeisdama 2005 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ nustatė teisinį reguliavimą, kad „Kompensuojama keleivių ir transporto priemonių, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje ir kurie įtraukti į Lietuvos automobilių kelių direkcijos valdomą Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą, ir dviračių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kaina.“ (žr. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti ir gyventojų ir jų lengvųjų automobilių neatlygintino perkėlimo užlietu krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožu sąnaudoms kompensuoti tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6 dalį), taip pat, jog į tokią informacinę sistemą įtraukiami duomenys apie transporto priemones, registruotas juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, vardu, arba šių juridinių asmenų valdomas transporto priemones, kurių registracijos liudijime šie juridiniai asmenys yra nurodyti transporto priemonės valdytojais (žr. to paties aprašo 8.6 dalį). Taigi realus aiškus teisinis reglamentavimas, kurį buvo galima pažeisti, atsirado tik 2018 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus aprašą, kuriame buvo suformuluota elgesio taisyklė, nustačiusi sąlygas kompensacijai dėl persikėlimo keltu gauti. Apelianto vertinimu, tik esant aiškiai elgesio taisyklei ją galima pažeisti. Nesant tokios taisyklės, baudžiamoji atsakomybė yra negalima, o ją pritaikius galima tvirtinti, jog asmuo baudžiamas už veiką, už kurią jos atlikimo metu pagal įstatymą nebuvo baudžiama.

4.13. Nuteistasis E. D. nurodo, kad vadovavosi per ilgą laiką susiklosčiusia Neringos miesto savivaldybės pripažinta leidimų išdavimo tvarka. Jis neorganizavo ir nekontroliavo leidimų išdavimo proceso, todėl paprasčiausiai nesuvokiama, kaip galėjo pasireikšti jo tikslas suklaidinti nukentėjusįjį. E. D., pasirašydamas panaudos sutartis, suprato, jog tai realios sutartys, kurios bus vykdomos, todėl negalėjo suvokti, kad pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, norėdama pasinaudoti galimybe gauti kompensaciją, ir dabar neturėtų jokių kliūčių pagal panaudos sutartis gautas transporto priemones įtraukti į informacinę sistemą ir naudotis jai suteiktomis teisėmis. Tai tik dar kartą patvirtina, jog nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei nuteistajam E. D. nereikėjo pasitelkti apgaulės tam, kad būtų gauti leidimai keltis keltu. Paprasčiausiai buvo pasinaudota įstatymo suteikta teise, tačiau tai, kad tokios teisės realizavimas yra (tapo) toks komplikuotas ir formalizuotas, nereiškia, jog siekis pasinaudoti šia teise yra nusikalstamas.

4.14. Apeliantui kyla klausimas – jeigu panaudos sutartys suklastotos, kas atliko darbus (veiksmus), kuriuos iš rangovų ir subrangovų pagal panaudos sutartį gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, jei tai ne panaudos teisiniai santykiai, tada kokie tai teisiniai santykiai ir kodėl teismas gali kištis į šalių susitarimą ir spręsti, kokius civilinius santykius šalys gali sudaryti, o kokių negali. Byloje ir skundžiamame nuosprendyje nėra teisinių argumentų ir įrodymų, jog rangovai ir subrangovai atlikdami darbus transporto priemones UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perdavę kitų teisinių santykių pagrindu, todėl neįrodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo transporto priemonių pagal panaudos sutartį ir jomis nesinaudojo. Nagrinėjant bylą nebuvo paneigta, jog panaudos sutarčių sudarymo tikslas buvo nulemtas siekio užtikrinti statinių rekonstrukcijai reikalingų transporto priemonių panaudojimą.

4.15. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinka duomenų, kokia apimtimi transporto priemonės, dėl kurių buvo sudarytos panaudos sutartys, buvo naudojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomo statinio rekonstrukcijai, ir kiek tų pačių transporto priemonių naudojimas nėra susijęs su statinio rekonstrukcijos darbų atlikimu. Šie duomenys yra svarbūs nuteistųjų kaltės individualizavimui, nes E. D. yra susijęs tik su transporto priemonių naudojimu pagal panaudos sutartis statinio rekonstrukcijos metu (ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo duomenų, jog E. D. veikdamas tyčia siekė, kad transporto priemonės būtų naudojamos ne tik statinio rekonstrukcijai, bet ir kitais tikslais), tiek žalos dydžio nustatymui. Skundžiamame nuosprendyje tokio atskyrimo taip pat nėra. Vertinant E. D. veikų subjektyviosios pusės požymį (kaltę), byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų siekęs gauti leidimus nesusijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma rekonstrukcija transporto priemonių persikėlimui. Šioje nuosprendžio dalyje neatskleistas E. D. kaltės turinys.

4.16. Apeliantas teigia, jog „faktinių veiksmų eiga“ rodo, kad jis siekė leidimus gauti tik toms transporto priemonėms, kurios turėjo būti panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslams. Nėra įrodymų, jog E. D. siekė, kad leidimai būtų išduoti ir toms transporto priemonėms, kurios nebus naudojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos statinio rekonstrukcijos procese. Nepakanka konstatuoti tik objektyviųjų BK 182 straipsnio požymių, svarbus yra valinis tiesioginės tyčios momentas, E. D. negali būti kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu, dėl leidimo panaudojimo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslais, nes jis nesuvokė tyčinio nusikalstamos veikos pobūdžio, t. y. jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios. Jis neatsako už tai, kad dalis asmenų, pasinaudoję panaudos teisinių santykių sukurtomis galimybėmis, pagal suteiktus leidimus transporto priemonėmis nemokamai kėlėsi į Kuršių neriją. Nusikalstami būtų tik tokie E. D. veiksmai, kurie būtų pasireiškę tiesiogine tyčia. Tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu E. D. tiesioginė tyčia, jog jis siekė, kad rangovai ir subrangovai galėtų naudotis transporto priemonių perkėlimo paslaugas nemokamai, t. y. nevykdant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato rekonstrukcijos darbų, nėra įrodyta. Asmenys, kurie nemokamai keltu kėlėsi ne dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ statinio rekonstrukcijos, aiškiai nurodė, kad kėlėsi be E. D. žinios. Taigi E. D. veikoje nėra esminės subjektyviosios nusikaltimo sudėties sąlygos kaitės, pasireiškiančios tiesiogine tyčia.

4.17. Nuteistojo manymu, tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pareikšti kaltinimai dėl tų pačių nusikalstamų veikų, kurios inkriminuotos nuteistiesiems, nėra atsitiktinumas ar klaida. Esant duomenimis, jog transporto priemonės buvo naudojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslais, reikia aiškiai pasakyti, kas gavo naudą dėl to, jog nemokamai buvo keliamos transporto priemonės. Jeigu naudą gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, reikėjo šį juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tačiau jeigu nėra teisinio pagrindo baudžiamajai atsakomybei šiam asmeniui atsirasti, turi būti atsakyta, kodėl kiti juridiniai asmenys, pasirašę panaudos sutartis, buvo nuteisti, nors keldamiesi keltu jokios naudos negavo. Apelianto manymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasinaudojusi nemokama galimybe perkelti transporto priemones, negali būti apkaltinta neteisėtos turtinės naudos gavimu, nes tokią turtinę naudą (kompensaciją) jai numato įstatymas, todėl pasirinkta tokia baudžiamosios bylos inicijavimo ir tyrimo taktika, jog eliminuojamas tikrasis naudos gavėjas, netiriami įrodymai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyta veikla, sudarant teisinę regimybę, jog leidimai keltis transporto priemonėmis buvo gaunami siekiant išvengti turtinės prievolės, ir tai niekaip nesusiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyta veikla ir jos teise gauti kompensaciją už persikėlimą keltu. Jeigu kylą abejonių, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbai buvo atlikti ir juos atliko būtent tie rangovai ir subrangovai, kurie persikėlė transporto priemonėmis, kurioms buvo išduoti leidimai, tada kodėl nesurinkta įrodymų, jog darbai apskritai nebuvo atlikti, neapklausti statybos techninę priežiūrą atlikę asmenys, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti, kokie darbai buvo atlikti ir (ar) pagal panaudos sutartį valdytos transporto priemonės buvo naudojamos statinio rekonstrukcijos metu. Tokia apklausa leistų nustatyti, ar kaltinimas suklastojus panaudos sutartis turi kokį nors faktinį pagrindą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys, kokius darbus statinio rekonstrukcijos metu atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nebuvo rinkti duomenys, kiek ir kokių darbų atliko subrangovai, kiek šiems darbams atlikti buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudos teise valdytos transporto priemonės. Tokie duomenys pateikti vertinant rangos sutartį, sąmatas, atliktų darbų aktus, statybos darbų žurnalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nustačius, jog transporto priemonės buvo naudojamos statinio rekonstrukcijos darbams atlikti, turi būti atsižvelgta, kokia apimtimi tai buvo daroma ir ar toks naudojimas lemia UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovo baudžiamąją atsakomybę įtarime nurodyto Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 punkto taikymo aspektu. Negalima sukčiauti dėl turtinės teisės įgijimo, jeigu tokia teisė yra numatyta įstatymo.

4.18. E. D. nurodo, jog bendrovė neturėjo tiesioginių ryšių su subrangovais, šiuos klausimus sprendė generalinis rangovas. Jo atliktų darbų apimtis ir perduotų transporto priemonių panaudojimas turi būti matomas iš atliktų darbų aktų. Transporto priemonių panaudojimą bendrovės interesais galima objektyviai nustatyti pagal nurodytus statinio statybos normatyvinius dokumentus. Aplinkybės, jog subrangovai galbūt kėlėsi keltu ne tik bendrovės interesais, negali lemti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar nuteistojo E. D. nuteisimo, nes šios pasekmės yra nulemtos ne bendrovės ar E. D. veiksmų, o atskirų asmenų priimto valinio sprendimo naudoti leidimą keltis keltu ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais. Pažymi, jog užbaigus statinių statybos darbus, panaudos sutartys nebebuvo vykdomos, tęsiamos ar kitaip modifikuojamos, tam, jog transporto priemonė galėtų ir toliau keltis keltu nemokamai, išskyrus su generaliniu rangovu. Po statybos darbų atlikimo, kad statiniai būtų pradėti tinkamai eksploatuoti, bendrovė toliau naudojosi dviem generalinio rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonėmis, jos buvo naudojamos tik iki 2017 metų pabaigos. Tai aiškiai liudija, jog panaudos sutartimis bendrovė naudojosi transporto priemonėmis išimtinai tik bendrovės interesais (statinių rekonstrukcijos metu).

4.19. Skundžiamame nuosprendyje akcentuojama, jog apgaulė pasireiškė ir tuo, kad prašymuose Neringos miesto savivaldybės administracijai dėl leidimų nemokamai keltis keltu išdavimo buvo nurodoma, kad transporto priemonės priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau faktiškai bendrovė jų neperėmė. E. D. vertinimu, tokios išvados akivaizdžiai nepagrįstos ir padarytos netinkamai vertinant įrodymus, nes bendrovė pateikdama prašymą dėl leidimo išdavimo pateikė ir įrodymus, kokiu pagrindu valdo transporto priemones, t. y. pateikė panaudos sutartis, transporto priemonių registracijos liudijimus, kuriuose buvo nurodytas transporto priemonių savininkas, todėl Neringos miesto savivaldybės administracijai aiškiai buvo atskleista visa informacija, kokiu pagrindu bendrovė valdo transporto priemones. Jeigu bendrovės nurodytas transporto priemonės valdymo pagrindas neatitiko galiojančio teisinio reglamentavimo, Neringos miesto savivaldybės administracija (AB „(duomenys neskelbtini)“) galėjo atsisakyti išduoti leidimus. Pavartota sąvoka „priklauso“ nesuponuoja išankstinės išvados, jog priklausymas reiškia ir nuosavybės teisės turėjimą, daiktas asmeniui gali priklausyti tiek panaudos, tiek nuomos ar kitos daiktinės teisės pagrindu, todėl nei bendrovė, nei E. D. neturėjo jokios tyčios suklaidinti Neringos miesto savivaldybės administracijos, pateikdami prašymą išduoti leidimą keltis keltu. Toks prašymas išduoti leidimą negali būti laikomas sukčiavimu, nes Neringos miesto savivaldybės administracijai buvo suteikta visa reikalinga informacija, kurios ji reikalavo, be to, ir pati Neringos miesto savivaldybės administracija patvirtino, kad transporto priemonės naudojimas panaudos sutarties pagrindu yra pagrindas gauti leidimą kelti keltu nemokamai.

4.20. Apeliantas mano, jog išsiaiškinus, kaip ir kokiais tikslais buvo naudojamos bendrovės panaudos teise įgytos transporto priemonės, nustačius, jog šios transporto priemonės buvo naudojamos bendrovės statinio statybos rangos darbams, kaltinimams, jog panaudos sutartys buvo suklastotos, o pasinaudojant jomis apgaule išvengta prievolės sumokėti už keltą, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Todėl skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas, o baudžiamoji byla nuteistiesiems nutraukta.

5. Nuteistasis D. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-09 nuosprendį ir baudžiamąją bylą D. K. nutraukti.

5.1. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu. Nurodo, jog šis nuosprendis iš esmės grindžiamas tuo, jog D. K. turėjo suvokti, kad naudodamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išduotais leidimais, jis tokio pobūdžio leidimais negalėjo naudotis ir tuo, jog apeliantas neva buvo sutaręs su E. D. sudaryti fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, kurias E. D. pateiks Neringos savivaldybės administracijai dėl leidimų nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją išdavimo atitinkamoms transporto priemonėms. Apelianto manymu, tokie teismo argumentai yra visiškai nepagrįsti ir nemotyvuoti.

5.2. Apeliantas nurodo, kad Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nuteisiant asmenį pagal BK 182 straipsnį svarbu nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir apgaulės subjektyvų suvokimą bei neteisėto turto įgijimo ir turtinės žalos padarymo nukentėjusiajam suvokimą. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai (subjektyvusis sukčiavimo požymis), t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą ir to nori bei siekia. Apeliantas mano, jog šioje byloje nenustatyti visi būtinieji apgaulės požymiai – objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį ir tyčia, t. y. kaltininko suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją siekiant išvengti turtinės prievolės. Skundžiamame nuosprendyje formaliai, vos keliais sakiniais aptarti nuteistojo D. K. veiksmai, visiškai neatskleisti nusikaltimo motyvai ir tikslai.

5.3. Skunde pažymima, jog apeliantas jokios apgaulės prieš AB „(duomenys neskelbtini)“ nevartojo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu apeliantas davė nuoseklius parodymus apie tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdydama užsakymus krovinių pervežimui per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, išlaidas už perkėlimą pateikdavo apmokėti užsakovams. Taip pat apeliantas baudžiamojoje byloje yra pateikęs rašytinius įrodymus apie tai, kad atliekant užsakymus klientams bei keliantis keltu buvo atliekami mokėjimai, kuriuos kompensuodavo užsakovas. Šios baudžiamosios bylos atveju perkėlimo išlaidų kompensavimas įvyko, kai užsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė leidimus nemokamai naudotis keltu. Todėl vykdant užsakymus pervežimui per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, apeliantas neturėjo jokio tikslo ir motyvo apgauti AB „Smiltynės perkėlą“ (t. y. keltis nemokamai), o tuo labiau daryti nusikaltimą. Be to, baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad apeliantas ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų gavę bent kokią naudą dėl galbūt padaryto nusikaltimo. Šiuo atveju visą naudą gavo užsakovė – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri šioje byloje net nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Jei dėl nemokamo kėlimosi D. K. ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų gavę kokią nors naudą, pasidaliję dėl nemokamo kėlimosi sutaupytas lėšas ar pan., būtų galima įžvelgti savanaudiškus tikslus. Tačiau tokių duomenų byloje nėra ir būti negali, nes nei apeliantas, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios naudos dėl kėlimosi keltu su leidimais negavo. Todėl nebuvo nei tikslo, nei motyvo daryti nusikaltimą.

5.4. Apeliantas teigia, jog apelianto veiksmuose nebuvo jokios tyčios išvengti turtinės prievolės. Jis neturėjo jokio tikslo ir motyvo daryti nusikaltimą, nebuvo jokios būtinybės kažką klastoti ir norėti keltu pasinaudoti nemokamai. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip rangovui, kėlimosi per Kuršių marias išlaidas kompensuodavo užsakovai. Pagal visas bylos aplinkybes matyti, jog D. K. net nesuvokė, kad yra daromas nusikaltimas, (automobiliai keliami neteisėtai), o tai reiškia, jog inkriminuojamoje veikoje nėra D. K. kaltės. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių apelianto suvokimą apie nusikaltimo padarymą. Skundžiamame nuosprendyje iš esmės tik deklaratyviai motyvuojama, kad apeliantas turėjo suvokti, jog jis negalėjo naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išduotais leidimais, tačiau nėra įrodymų, pagrindžiančių teismo nuomonę. Atvirkščiai, byloje nenuginčyta, jog apeliantas nežinojo leidimų nemokamai keltis išdavimo tvarkos (o ir žinoti negalėjo, nes teisės aktai, reglamentuojantys leidimų išdavimą, tuo metu negaliojo), keliantis keltu ir vykdant rangos darbus kitiems užsakovams atlikdavo mokėjimus AB „(duomenys neskelbtini)“ bei nesinaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais leidimais. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo statybos darbų užsakovė, todėl ir išduoti leidimai šios bendrovės vardu apeliantui nesukėlė bei negalėjo sukelti įtarimų ar abejonių apie neteisėtą leidimų gavimo būdą. Taigi pagal užsakovo prašymą pasirašydamas panaudos sutartį, apeliantas nežinojo ir negalėjo žinoti, taip pat nenumatė ir negalėjo numatyti padarinių, kurie kiltų jam pasirašius panaudos sutartį. Tuo labiau apeliantas negalėjo suprasti, jog pasirašyta panaudos sutartis kam nors sukels žalingų pasekmių. Todėl apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė, jog apeliantas, pasirašydamas panaudos sutartį ir ją pateikdamas E. D., panaudos sutartį naudojo kaip apgaulės priemonę siekiant išvengti turtinės prievolės.

5.5. Apeliantas nurodo, jog BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis numato tik tyčinę kaltės formą. Kaltininkas suvokia, kad įrašo į tikrą dokumentą aiškiai melagingas žinias, kurios iškreips dokumento tikrumą, ir nori taip veikti. Šioje byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad apeliantas tyčia į dokumentą būtų įrašęs melagingus duomenis ar savo veiksmais siekė suklaidinti kitus asmenis ar institucijas ir kėsinosi pažeisti BK 300 straipsniu saugomą vertybę – teisinės apyvartos funkcionalumą bei jos patikimumą. Kaip jau žinoma, apelianto vadovaujama bendrovė kaip subrangovė atliko rangos darbus Neringoje pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą (generalinis rangovas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“). Kadangi apelianto vadovaujamos bendrovės automobiliai buvo naudojami rangos darbams atlikti, generalinis rangovas nurodė pasirašyti panaudos sutartis tiems automobiliams, kurie bus naudojami objekte, todėl apeliantas nesuprato ir negalėjo suprasti, kad šios sutartys gali būti suklastotos. Akivaizdu, jog šiuo atveju buvo sudaryta panaudos sutartis suteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, kai nuomotojas ar panaudos davėjas savo jėgomis ir lėšomis užtikrina transporto priemonės vairavimą ir jo komercinį bei techninį eksploatavimą. Tokios sutarties sudarymas nėra draudžiamas civilinėje apyvartoje. Apeliantas neturi juridinio išsilavinimo, jam nežinoma, kas yra nuosavybės teisių turinys, kuo skiriasi teisė naudoti, teisė valdyti ir teisė disponuoti daiktu. Todėl ar tai panauda, ar nuoma, ar subrangos dalis (pasirašyta panaudos sutartis), neturi esminės reikšmės, nes apelianto tikslas – nuvykti į objektą, atlikti darbus ir gauti pelną. Tai teisėti veiksmai ir, kaip jie bus įvardyti, neturi jokios teisinės reikšmės, tuo labiau, jog apeliantui nebuvo būtinumo klastoti, apgaudinėti ir daryti nusikalstamą veiką. Pažymi, jog kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, jog jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas pasekmes, ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2010, Nr. 2K-559/2011 ir kt.). Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, jog apeliantas nenumatė ir negalėjo numatyti jokių neigiamų pasekmių, juo labiau to nenorėjo, nes jam to paprasčiausiai nereikėjo.

6. Nuteistasis R. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-09 nuosprendį ir jį išteisinti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį.

6.1. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, nes nepadarė nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas, mano, kad skundžiamas nuosprendis yra priimtas nesilaikant įrodymų vertinimo sąlygos, kad įrodymai turi būti vertinami ne tik kiekvienas atskirai, bet vertinama jų visuma, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltės. Konstatuojant kaltę negalima apsiriboti tik objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių nustatymu neanalizuojant subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių, o vieni iš pagrindinių procesinių dokumentų, iš kurių gaunama informacija apie subjektyviuosius padarytos veikos požymius, yra įtariamojo apklausos protokolai ir kaltinamojo apklausa teisme. Nereti atvejai, kai veika yra padaroma be kaltės, o tinkamas teisinis asmens poelgio įvertinimas labai priklauso nuo teisingai nustatytų subjektyviųjų veikos požymių.

6.2. R. C. kaltu neprisipažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nes jokios jo darbinės veiklos aplinkybės nesukėlė nė menkiausio įtarimo, jog gali tapti nusikalstamos veikos bendrininku. Kai darbinių santykių metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. J. pasakė, kad jis į pervežamų statybinių medžiagų kainas neskaičiuotų persikėlimo keltu mokesčio, nes jis gaus leidimus keltis nemokamai, apeliantas nieko nusikalstamo neįtarė. Leidimų nemokamai keltis keltais tvarka jis nesidomėjo, tačiau puikiai suprato, kad tokio leidimo turėjimas kokios nors materialinės naudos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuteiks ir kad tai yra išimtinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbiniai reikalai. Jeigu nebūtų buvę leidimų, tai persikėlimo keltu išlaidas apeliantas būtų įtraukęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašomas PVM sąskaitas faktūras ir jie visa tai apmokėtų, nes taip būdavo ir dirbant su kitomis įmonėmis, jeigu darbo reikalais atsirasdavo būtinumas pasinaudoti keltų paslaugomis. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo net teorinės galimybės dėl nemokamo leidimo keltis keltais turėti bent menkiausios materialinės naudos.

6.3. Nuteistasis pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad „vienas iš esminių apgaulės požymių yra tai, kad automobilių panaudos sutartys buvo sudarytos tik tam, kad būtų įvykdyti formalūs reikalavimai leidimui nemokamai keltis keltu gauti, o faktiškai jokios transporto priemonės nebuvo perduotos paslaugos gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ <...> Visi kaltinamieji, išskyrus E. D., nėra deklaravę gyvenamosios vietos Kuršių nerijoje. Byloje nustatyta, kad leidimai buvo išduoti ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Tai buvo nurodyta ir ant paties leidimo, todėl visi kaltinamieji privalėjo suvokti, kad tai ne jų vadovaujama įmonė, leidimai nemokamai keltis keltais išduoti ne jų vadovaujamų įmonių vardu, bet jų valdomam ir naudojamam transportui. Tai matydami ir žinodami, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, T. J., R. C., K. K., D. K., A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimus naudojo jų įmonių veikloje, už jų transporto priemonių perkėlimą keltais nustatyto mokesčio nemokėjo, taip apgaule išvengė turtinės prievolės – mokėjimų AB „ (duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas“.

6.4. Apelianto vertinimu, tokia teismo nuostata absoliučiai neatitinka objektyvių faktinių aplinkybių, nes jis tikrai nesuvokė leidimų gavimo ir naudojimosi jais tvarkos taip, kaip nuosprendyje nurodė teismas. Panaudos sutartį traktavo taip, kad panauda – tai paslaugų atlikimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra visais atvejais, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vežė krovinius UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai ir buvo panauda. Jeigu R. C. panaudos sutarčių turinį ir sąlygas būtų supratęs taip, kaip, pasak teismo, privalėjo suprasti, būtų buvę visai nesudėtinga tiesiog surašyti automobilių priėmimo–perdavimo aktus, kad bent jau būtų imituoti panaudos sutartyse įtvirtinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių perdavimai UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekiant slėpti jų neva nusikalstamą sumanymą. Apeliantas atkreipia dėmesį į suformuotą teismų praktiką, kurioje nurodoma, tyčia klastoti dokumentą turi apimti ne vien patį veiksmą, bet ir suvokimą, kad atliekami veiksmai yra nusikaltimas, kad tik tokiu būdu kaltinamasis galėjo pasiekti siekiamų tikslų ir būtent tuos veiksmus padaręs asmuo tokiu būdu siekė pažeisti nustatytą tvarką – padaryti nusikaltimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-387/2008). Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad visus savo atliekamus veiksmus, šioje byloje traktuotus kaip nusikalstamus, vertino kaip galimybę užsiimti savo verslu, tai daro jau daug metų, siekdamas vienintelio teisėto tikslo – dirbti, todėl kategoriškai nesutinka, kad jo veikimo motyvas ir siekiamas rezultatas buvo nusikalstamas.

6.5. Nuteistojo nuomone, apkaltinamajame nuosprendyje suformuluotos teismo išvados nebuvo paremtos išsamiu bylos aplinkybių ištyrimu. Pasisakydamas dėl BK 24 straipsnio 1 dalies teismas konstatavo, jog „iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog T. J., R. C., K. K., D. K., A. B., kiekvienas atskirai susitarę su E. D., turint tikslą jų bendrovėms priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją, jie sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, kurias E. D. pateiks Neringos savivaldybės administracijai dėl leidimų nemokamai keltis keltais į (iš) Kuršių neriją išdavimo minėtų įmonių transporto priemonėms, po ko, pasinaudojant neteisėtai įgytais leidimais UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengs didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją“. Apeliantas pažymi, jog įstatymuose įtvirtinta, jog bendrininkai gali būti atsakingi tik esant susitarimui ir bendrai tyčiai, tačiau apie kokią bendrą tyčią ar susitarimą galima kalbėti, jeigu R. C. E. D. nepažinojo ir pirmą kartą pamatė tik teisme. Nagrinėjamu atveju šios bendros tyčios ir bendro susitarimo nustatyta nebuvo, nes nėra galimybės susitarti su asmeniu, kurio nepažįsti. Teismas net neanalizavo bendrininkavimo požymių R. C. ir E. D. veiksmuose, nenustatė tokio susitarimo pobūdžio ir apimties, sąsajų su skirtingais padarytos nusikalstamos veikos požymiais.

6.6. Pasak nuteistojo, skundžiamas nuosprendis iš esmės yra grindžiamas tik prielaida, kad visi nuteistieji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, todėl jie visi neva atsakingi už kilusius padarinius, tačiau tai tik prielaida, savaime neleidžianti daryti išvados, kad visų atlikti veiksmai buvo bendrininkų susitarimo dalykas.

6.7. Skunde pažymima, jog Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija reiškia, kad kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta nesant abejonės. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Tai reiškia, kad asmens kaltė negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis, o visos abejotinos aplinkybės (išnaudojus visas įmanomas priemones abejonėms pašalinti) turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai vystomoje praktikoje pripažįstama, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga atitinkamas veikas pripažinti nusikaltimais ir taikyti už jas pačias griežčiausias priemones – kriminalines bausmes; kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nes už teisės pažeidimus baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik kaip kraštutinė priemonė (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-169-222/2017 ir kt.).

6.8. Apelianto įsitikinimu, šią baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas nepaisė šių nuostatų ir nuosprendis nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, pagrindžiančių jo

kaltę. Tik sistemiškai išanalizavus ir įvertinus visas nurodytas aplinkybes bei jas sugretinus su byloje nustatytomis kitomis faktinėmis aplinkybėmis, o visas bylos nagrinėjimo metu kilusias abejones vertinant nuteistojo naudai (vadovaujantis nekaltumo prezumpcija), būtų galima vertinti situacijos galimybę (tikimybę), kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika. Pirmosios instancijos teismas to nepadarė, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir tai neleidžia skundžiamo nuosprendžio laikyti nei pagrįstu, nei teisėtu, o byloje esančių įrodymų viseto nepakanka įrodyti, kad R. C. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).

7. Nuteistojo T. J. gynėjas advokatas D. Kurpavičius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-09 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – T. J. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį bei BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes neįrodyta, jog T. J. dalyvavo padarant minėtas nusikalstamas veikas.

7.1. Nuteistojo gynėjas nurodo, jog BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, taip pat įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ išaiškinta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis pradedama teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymu. Nusikalstamos veikos aprašymą lemia baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, būtini nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Veikos padarymo vieta, laikas, būdas šioje nuosprendžio dalyje nurodomi visada. Kai neįmanoma nustatyti tikslios vietos ar laiko, šios aplinkybės nurodomos kiek įmanoma tiksliau. Nagrinėjamu atveju įrodymų vertinimas, motyvai ir veikos kvalifikavimas išdėstyti pirmosios instancijos nuosprendžio 36–44 puslapiuose. Minėtoje nuosprendžio dalyje nurodyta, jog nors T. J. iš esmės neigia savo kaltę, tačiau jo kaltę įrodo byloje esantys duomenys – kaltinamųjų bei liudytojų parodymai, buhalterinės apskaitos dokumentai, panaudos sutartys, AB „(duomenys neskelbtini)“ persikėlimo keltais duomenys. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas iš esmės nekonkretizuoja, kokie byloje esantys duomenys neginčijamai įrodo T. J. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Pažymima, jog viso proceso metu visų įtariamųjų ir kaltinamųjų parodymai buvo nuoseklūs, aiškūs, konkretūs bei logiški, taip pat tarpusavyje sutapo. Be to, kaltinamųjų parodymus patvirtino ir kiti byloje esantys duomenys. Nuteistojo gynėjo vertinimu, išanalizavus skundžiamame nuosprendyje nurodytus bylos duomenis, palyginus juos vienus su kitais, darytina išvada, jog nuosprendyje nurodyti duomenys, kuriais remiantis grindžiama T. J. kaltė nusikalstamų veikų padarymu, negali būti pripažinti patikimais įrodymais, neginčijamai įrodančiais T. J. kaltę. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų argumentų.

7.2. T. J. tiek apklausų ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius, konkrečius, aiškius bei logiškus parodymus. Nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) yra įsteigta (duomenys neskelbtini). Pagrindinis šios Bendrovės tikslas – operacijos su nekilnojamuoju turtu, statyba, prekyba, paslaugos, įrangos nuoma. Šių tikslų įgyvendinimui 2015-03-27 nekilnojamojo turto prikimo– pardavimo sutarties Nr. JP-1327 pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo nuosavybės teisę į pastatą – valgyklą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kitą statinį – kiemo aikštelę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Neringa (toliau – Statiniai). Įgijusi nuosavybės teise statinius, bendrovė įgijo ir teisę nuomoti 0,3172 ha plotą valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2003-06-12 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2003-0229. Pažymima, jog įgyti statiniai buvo numatyti rekonstruoti, todėl kartu su statiniais bendrovė įgijo valgyklos pastato rekonstravimo į poilsio paskirties pastatą projektą Nr. (duomenys neskelbtini), parengtą 2009 m. Įsigijus statinius ir jų rekonstravimo projektą, buvo papildomai atlikta rekonstravimo projekto korektūra (pakeitimas), o 2015-05-13 Neringos savivaldybės administracija išdavė leidimą Nr. LNS-32-150513-00015 rekonstruoti statinius, t. y. pastatą-valgyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (jos paskirtis buvo maitinimo) į poilsio paskirties pastatą. Bendrovė neturėjo reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, kurie galėtų atlikti statinių rekonstrukcijos darbus, todėl 2015-04-09 sudarė rangos sutartį Nr. 2015/04/09/01 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl rangos darbų, reikalingų valgyklos pastato rekonstrukcijai į poilsio pastatą, atlikimo (toliau – Rangos sutartis). Rangos sutarties vykdymo metu buvo atlikti keli rangos sutarties pakeitimai. Rangos darbus apėmė visi reikalingi darbai nuo nereikalingų seno statinio dalių griovimo iki visiško naujo statinio užbaigimo. Pagal bendrovės sudarytą rangos darbų susitarimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo generalinis rangovas, nes vykdydama statybos rangos darbus pasitelkė daug kitų asmenų (subrangovų). Pažymi, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tiesiogiai susijusios įmonės, nes jų akcininkai yra tie patys žmonės – šeimos nariai. Akivaizdu, jog automobilius UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbams atlikti. Nustačius, jog rangos darbams būtina pasitelkti ir kitas transporto priemones, T. J. nuvyko į Neringos savivaldybės administraciją siekdamas išsiaiškinti leidimų suteikimo tvarką. T. J. buvo paaiškinta, jog leidimus nemokamai keltis keltu gali gauti Neringos gyventojai, Neringoje registruotos įmonės, Neringoje veiklą vykdančios įmonės. Kaip žinia, Neringoje registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdė Neringoje. T. J., neturėdamas jokių teisinių žinių, nežinojo bei nesuprato aplinkybės, jog Neringos savivaldybėje būtina įregistruoti ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir generalinį rangovą – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip žinoma, įmonės buveinės vietos perregistravimas yra itin paprasta administracinė procedūra, kuri atliekama internetu. Pateikus paprastus tipinius dokumentus ir sumokėjus 2,90 Eur administracinį mokestį, įmonės buveinės pakeitimas įregistruojamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Tokiu atveju, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeitus buveinės vietą, būtų eliminuota galimybė taikyti baudžiamąją atsakomybę. Apeliantui akivaizdu, jog asmuo negali baudžiamąja tvarka atsakyti už savo veiksmus, kuriuos atliko dėl nežinojimo, t. y. teisinis neišprusimas negali būti laikomas nusikaltimu.

7.3. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog T. J. kaltę įrodo įmonių buhalterinės apskaitos dokumentai, nes juose nėra užfiksuota aplinkybė apie transporto priemonių perėmimą iš vienos įmonės balanso į kitos įmonės balansą. Iš esmės pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje daro išvadą, jog panaudos sutartys fiktyvios, tačiau panaudos sutarčių neanalizavo, nesiaiškino panaudos sutarties sąvokos, sutartyje pavartotų terminų ir pan. CK 6.629 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Kaip minėta, teismas nurodė, jog buvo sudarytos fiktyvios sutartys, nes nebuvo perduotos transporto priemonės, jos nebuvo įtrauktos į įmonės balansą, nebuvo surašyti perdavimo–priėmimo aktai. Pažymima, jog jokie teisės aktai nenustato pareigos įtraukti transporto priemones į įmonės balansą, surašyti perdavimo–priėmimo aktus ir pan. Kartu pažymima, jog, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Sutarčių aiškinimo taisyklės yra reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra nurodęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes bei kitas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Šiuo konkrečiu atveju tarp įmonių sudarant panaudos sutartis buvo panaudoti terminai – nuomos davėjo teisės, nuomos davėjo pareigos ir kt. Savaime suprantama, jog kyla klausimas – sudaryta panaudos sutartis, nuomos sutartis ar kt. sutartis. Šiuo konkrečiu atveju sudarytos sutartys, kurios pavadintos panaudos sutartimis, turi kelių sutarčių požymių, nes subrangovas įsipareigojo atlikti rangovui tam tikrus darbus (rangos sutarties požymis – CK 6.644 straipsnio 1 dalis), o ši už tai įsipareigojo leisti subrangovui naudotis jai priklausančia technika atliekant savo darbus (nuomos arba panaudos požymis – CK 6.477 straipsnio 1 dalis, 6.629 straipsnio 1 dalis). CK normos atskirai nereglamentuoja tokios rūšies sutarčių, tačiau civilinės teisės normos nedraudžia šalims sudaryti mišrią sutartį, t. y. turinčią kelių rūšių sutarčių požymių, svarbu, kad jos atitiktų sutartims keliamus reikalavimus ir neprieštarautų imperatyviosioms teisės normoms. Iš nuteistųjų bei liudytojų paaiškinimų galima nustatyti, kad sutartis sudarę asmenys suprato, jog transporto priemonės panauda yra transporto priemonės panaudojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje (pavyzdžiui, liudytoja E. J. nurodė, jog panaudos sutartis apima priemonę bei paslaugą, nuteistieji E. D., R. C., D. K., T. J. ir kt. nurodė, jog panauda yra paslaugų atlikimas). Iš esmės nė vienas iš kaltinamųjų ar liudytojų negalėjo pateikti tikslų panaudos sutarties apibrėžimą. Tai suprantama, nes nė vienas iš jų neturi teisinio išsilavinimo ar pakankamų teisinių žinių.

7.4. Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Ši jų laisvė gali būti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti viešuosius, t. y. visos visuomenės, interesus, viešąją tvarką. Civilinių santykių subjektų elgesio dispozityviškumas, be kita ko, pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtina, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. Taigi CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Pagal to paties straipsnio 3 dalį šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų; tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei. Minėta, kad sutarčių teisė leidžia šalims sudaryti mišrias, t. y. kelių sutarčių požymių turinčias, sutartis (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, kai šalys sudaro CK nereglamentuojamą sutartį, ji gali būti kvalifikuojama kaip panašius požymius turinčios rūšies sutartis arba kaip mišri sutartis, kuriai taikomos bendrosios sutarčių teisės bei specialiosios skirtingas sutartis reglamentuojančių institutų normos. Šiuo konkrečiu atveju nuteistasis T. J., kaip ir kiti nuteistieji, sutarties tekstą surado internete, dėl minėtų sutarčių sudarymo jie nesikreipė į teisininkus.

7.5. Apelianto vertinimu, šių panaudos sutarčių sudarymo tikslas buvo nulemtas siekio užtikrinti statinių rekonstrukcijai reikalingų transporto priemonių panaudojimą. Visi asmenys, su kuriais buvo sudarytos panaudos sutartys, atliko statybos darbus ir teikė paslaugas, susijusias su bendrovės vykdoma statinių rekonstrukcija. CK 6.660 straipsnyje nustatyta, jog užsakovas privalo teikti rangovui pagalbą atliekant darbus, to paties įstatymo 6.691 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti. Rangos sutarties vykdymo metu rangos darbams atlikti buvo reikalinga užsakovo pagalba, būtent rangovas paprašė, jog būtų užtikrintas subrangovų naudojamų transporto priemonių atvykimas į bendrovės vykdomos statybos objektą, darbas statybos objekte ir išvykimas iš statybos objekto. Panaudos teise gautos transporto priemonės buvo naudojamos su operatoriumi, todėl visų tokių transporto priemonių panaudojimo rezultatas buvo skirtas bendrovės statomo statinio statybos rangos darbams atlikti, t. y. panaudos sutartys buvo vykdomos, panaudos sutarčių pagrindu šalims atsirado realios teisės ir pareigos, tokių teisių ir pareigų šalys siekė. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 punkto tikslas būtent yra siekis kompensuoti perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto išlaidas juridiniams asmenims, turintiems Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonių ir darbuotojų. Tiesioginis panaudos teise valdomų transporto priemonių panaudojimas bendrovės tikslams neprieštarauja nurodytam teisiniam reglamentavimui, priešingai, jį atitinka. Nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį, jog analizuojant sutartis reikia remtis ne pažodiniu sutarties tekstu, o žiūrėti / analizuoti, koks buvo tikslas – kam prašoma išduoti leidimus nemokamai keltis keltu. Neginčijamai buvo nustatyta, jog leidimai gauti objekto, esančio Neringos savivaldybėje, sutvarkymui. Jokių duomenų, įrodančių, kad nuteistasis T. J. mėgino gauti leidimus siekdamas vystyti kitokią veiklą, pavyzdžiui, pervežinėti keleivius, krovinius ar pan., nebuvo ir nėra. Taip pat nebuvo nustatyta, jog T. J. sukčiavo ir įtraukė į mokėjimo dokumentus papildomus mokesčius už transporto priemonių perkėlimą keltais. Minėtos aplinkybės akivaizdžiai įrodo, jog sutartys sudarytos siekiant atlikti rangos darbus objekte, esančiame Neringos savivaldybės teritorijoje, o visi numatyti statybos rangos darbai buvo atlikti.

7.6. Nuteistojo gynėjas nurodo, jog teismų praktikoje aiškinant, kada kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, o kada tarp asmenų susiklosto civiliniai teisiniai santykiai, pažymėta, jog, be kita ko, apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir tyčios nevykdyti prievolės turėjimas sandorio sudarymo metu gali būti baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijai. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38-788/2019 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2012, 2K-210/2012). Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas, neperspektyvus, pvz., be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė, trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įsipareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 285/2013, 2K-93/2013).

7.7. Skunde pažymima, kad šiuo konkrečiu atveju buvo sudarytos civilinės sutartys, jos buvo pateiktos asmenims, įgaliotiems išduoti leidimus kelti keltais, tokie leidimai buvo išduoti, transporto priemonės buvo keliamos objekto, esančio Neringos savivaldybėje, statybos rangos darbams atlikti. Akivaizdu, jog tarp juridinių asmenų buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Todėl tuo atveju, jeigu koks nors fizinis ar juridinis asmuo mano, kad buvo padaryta žala, jis turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Aukščiausiasis Teismas ne kartą išdėstė poziciją, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, jog negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis, ar pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-7-251/2013, 2K-518/2014, 2K-179- 697/2018).

7.8. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog T. J. pasinaudodamas apgaule gavo leidimus nemokamai keltis keltu. Apeliantas akcentuoja leidimų išdavimų tvarką, t. y. kaip buvo išduodami leidimai, kas už tai buvo atsakingas, koks teisinis aktas reglamentavo, kokias teises ir pareigas nustatė ir kt. Nagrinėjamu atveju svarbūs keli teisės aktai. Pirmas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją (-os) bei neatlygintino perkėlimo užlieta krašto kelio Šilutė–Rusnė atkarpa sąnaudoms kompensuoti tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-20 nutarimu 258, kuris reglamentavo keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją (-os) bei neatlygintino perkėlimo užlieta krašto kelio Šilutė–Rusnė atkarpa sąnaudų kompensavimą. Antras – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-08-05 nutarimas Nr. 841, kuriuo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-20 nutarimas Nr. 258 „Dėl Kelių priežiūros b plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją (-os) bei neatlygintino perkėlimo užlieta krašto kelio Šilutė–Rusnė atkarpa sąnaudoms kompensuoti tvarkos aprašo patvirtinimo“. Vadovaujantis minėtais teisės aktais AB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius 2005-11-03 patvirtino Keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarką, kuria buvo vadovaujamasi išduodant leidimus – kam išduodami tokie leidimai, kokius prašymus, leidimus bei sutartis būtina pateikti, kaip pildomos paraiškos ir kt. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-01-07 priėmė nutarimą Nr. 20 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo pakeitimo, kuriuo nusprendė pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-20 nutarimą Nr. 258. Savaime suprantama, jog panaikinus nutarimą Nr. 258 ir jį keitusį nutarimą 841, teisinės galios neteko ir visi kiti įstatymo įgyvendinamieji aktai, tarp jų ir 2005-11-03 Keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarka. Apeliantui akivaizdu, jog nesant galiojančio norminio teisės akto, reglamentuojančio nemokamo kėlimosi keltais tvarką, neįmanoma tos tvarkos pažeisti ar atlikti kažką neteisėto. Todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog T. J. neteisėtai gavo nemokamus leidimus keltis keltu.

7.9. Skunde pažymima, kad anksčiau galiojo ydinga perkėlimo į Kuršių neriją leidimų išdavimo tvarka. Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojos apklaustos AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos parodė, kad nemokamai keltis į Kuršių neriją galėjo Kuršių nerijoje registruoti juridiniai asmenys ir, jei transporto priemonė priklausė kitam asmeniui ar įmonei, norėdama gauti leidimą, įmonė turėjo pateikti dokumentus, kurie pagrįstų, kad ji tikrai naudosis šita transporto priemone. Liudytojos patvirtino, kad iki 2019-01-01 buvo galima teikti ir transporto priemonių nuomos sutartis, ir panaudos sutartis, o nutraukus šias sutartis, buvo būtina apie tai pranešti, kad leidimas būtų anuliuotas. Šiuo konkrečiu atveju, teikiant prašymus dėl leidimų išdavimo, buvo pateikti ir įrodymai, kokiu pagrindu valdomos transporto priemonės, t. y. pateiktos panaudos sutartys, todėl Neringos savivaldybės administracijai aiškiai buvo atskleista visa informacija, kokiu pagrindu bendrovė valdo transporto priemones. Jeigu bendrovės nurodytas transporto priemonės valdymo pagrindas neatitiko galiojančio teisinio reglamentavimo, Neringos savivaldybės administracija galėjo atsisakyti išduoti leidimus. Be to, nuo 2019-01-01 nustatyta minėta tvarka pasikeitė, t. y. nuo šiol sprendimą, kas turi teisę nemokamai keltis, priima nebe Neringos ir Klaipėdos savivaldybės, bet Lietuvos automobilių kelių direkcija. Perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainos kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2019-02-12 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-30, 29 punkte nustatyta, kad transporto priemonė turi būti registruota juridinio asmens vardu arba transporto priemonės liudijime valdytoju turi būti nurodytas juridinis asmuo, kuris turi registruotą buveinę Kuršių nerijoje ar Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje. Taigi pagal šiuo metu galiojančią leidimų išdavimo tvarką, pateikus transporto priemonės panaudos sutartį, leidimas nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais nebūtų išduotas. Akivaizdu, jog anksčiau egzistavo ydinga leidimų išdavimo tvarka, todėl asmenys negali būti baudžiami už įstatymų leidėjo bei viešojo administravimo subjekto padarytas klaidas priimant teisės aktus.

7.10. Apelianto vertinimu, visos minėtos aplinkybės, skundžiamame nuosprendyje traktuojamos kaip įrodančios T. J. kaltę, iš esmės yra prielaidos bei spėjimai. Šie skundžiamo nuosprendžio teiginiai akivaizdžiai prieštarauja teisės aktuose įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui. Nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį, jog byloje turi būti neginčijamų duomenų, įrodančių, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vadovaujantis priešinga logika, net ir nesant duomenų apie padarytą nusikalstamą veiką, galima asmenį pripažinti kaltu, kadangi nėra duomenų, įrodančių priešingai. Pažymi, jog pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams, t. y. būtent ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui, prokurorui ar teismui, o ne kaltinamajam tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šių institucijų pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vienus įrodymus remdamasis abstrakčiais motyvais atmetė, tuo tarpu kitais įrodymais, iš esmės pagrįstais spėjimais bei prielaidomis, grindė nuosprendžio išvadas. Nuteistojo gynėjas daro išvadą, jog esant iš esmės prieštaringiems kaltinimo ir gynybos parodymams, teismas be papildomo tyrimo ir įvertinimo esamų duomenų, taip pat be papildomų duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų kurią nors iš prieštaringų pozicijų, paieškos, vieniems (kaltinimo) įrodymams suteikė prioritetinę reikšmę. Byloje nėra neabejotinų ir objektyvių duomenų, pagrindžiančių T. J. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

8. Nuteistasis K. K. ir jo gynėjas advokatas K. Bitaris apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-09 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį K. K. nustačius, jog nėra padarytos veikos, už kurias jis yra nuteistas.

8.1. Nuteistasis K. K. su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka. Mano, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį tinkamai neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, dėl kurių buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis. Nagrinėjamoje byloje, siekiant atskleisti bylos esmę, teismas privalėjo tinkamai nustatyti ir patikrinti kaltinime dėstomas faktines aplinkybes, atlikti jų tinkamą vertinimą ir tada spręsti, ar bylos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą inkriminuoti nusikalstamas veikas K. K., ir nustatyti, ar yra inkriminuotų nusikalstamų veikų būtini sudėties požymiai.

Dėl valstybės institucijų veiksmų, kai nebuvo galiojančios leidimų išdavimo tvarkos

8.2. K. K. mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino valstybės institucijų atliktus veiksmus pagal negaliojančią leidimų išdavimo tvarką, kuri sąlygojo tai, kad buvo netinkamai nustatytas apgaulės subjektas, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių bei kitos asmens atsakomybę šalinančios aplinkybės. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad net ir panaikinus ankstesnę tvarką, pagal kurią buvo išduodami leidimai, nereiškia, kad visos įmonės įgauna teisę nemokamai (už valstybės lėšas) keltis keltu.

8.3. Baudžiamojoje byloje Neringos savivaldybės administracija 2018-10-18 pateikė raštą dėl informacijos pateikimo Nr. (4.16)V15-2182), kuriame nurodyta, kad Neringos savivaldybės administracija neturi duomenų apie teisės aktą, kuris įpareigotų administraciją parengti tvarką, susijusią su neatlygintino perkėlimo AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos leidimų išdavimu. Administracija tiek 2015-01-01–2017-12-31 laikotarpiu, tiek dabar duomenis iš juridinių asmenų, turinčių Neringoje registruotą buveinę, ir Neringoje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų renka ir teikia AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 ir 7 punktais, Keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarkos (toliau – Tvarka) aprašo, patvirtinto 2005 m. lapkričio 3 d., 6.1 ir 6.2 papunkčiais, bei atsižvelgiant į 2005-11-03 Neringos, Klaipėdos miestų savivaldybių ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė Pasitarimo protokolą Nr. 34, 2005 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento raštą Nr. 420-S-20 „Dėl sąvokų išaiškinimo“, 2005 m. vasario 7 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ raštą Nr. 21(10.17)-57 „Dėl leidimų išdavimo Neringos juridinių asmenų transporto priemonėms.“

8.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog šiame rašte minimos 2005 m. lapkričio 3 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus patvirtinto Keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarkos aprašo 2 punkte nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 258 „Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją (-os) bei neatlygintino perkėlimo užlieta krašto kelio Šilutė –Rusnė atkarpa sąnaudoms kompensuoti tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 punktu neatlygintinai keltais keliami neįgalieji ir jų vairuojami specialieji lengvieji automobiliai, tarnybos reikalais vykstantys greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos automobiliai, priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, policijos, valstybės sienos apsaugos, civilinės saugos, kelių priežiūros, uosto saugos tarnybų, prokuratūros, muitinės, inspekcijų, <...> juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonės ir darbuotojai. Šios tvarkos aprašo 3 p. nurodyta, kad „Šios tvarkos 2 punkte nurodyti asmenys ir jų transporto priemonės neatlygintinai keliami keltais su leidimais“. Šios tvarkos aprašo 6 punkte nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 841 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimo 258 „Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją (-os) bei neatlygintino perkėlimo užlieta krašto kelio Šilutė–Rusnė atkarpa sąnaudoms kompensuoti tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo 2 punkto 2.2. papunkčiu, Neringos miesto savivaldybė akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pateikia:

„6.1. <...> juridinių asmenų, turinčių Kuršių Nerijoje registruotą buveinę, darbuotojų ir transporto priemonių sąrašus ir skaičių, patvirtintus savivaldybės administracijos direktoriaus parašu ir antspaudu, o pasikeitus duomenims juos atnaujina.

6.2. <...> Nurodytų juridinių asmenų sąrašuose pateikia: juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės registracijos adresą, juridinio asmens transporto priemonių markes, tipus, valstybinius numerius, techninių pasų numerius, darbuotojų darbo sutarčių galiojimo laiką, darbuotojų, kuriems norima suteikti neatlyąintino perkėlimo leidimus, skaičių (pridedami pavyzdžiai Nr. 1, 2, 3)“.

8.5. Apeliaciniame skunde teigiama, jog šios tvarkos aprašo 11 punkte nurodoma, kad „AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pateiktus savivaldybės sąrašus įsipareigoja pagaminti ir išduoti juridiniams asmenims, turintiems Kuršių nerijoje ir Klaipėdos miesto dalyje – Smiltynėje – registruotą buveinę, jų transporto priemonėms ir darbuotojams, <...> neatlygintino perkėlimo leidimus per 24 valandas nuo sąrašų pateikimo datos (išskyrus šeštadienį ir sekmadienį). <...> Juridinių asmenų transporto <...> neatlygintino persikėlimo leidimuose nurodomas juridinio asmens pavadinimas, transporto priemonės valstybinis numeris, transporto priemonės tipas ir leidimo galiojimo laikas“. Šios tvarkos aprašo 18 punkte nurodoma, kad leidimų, suteikiančių teisę neatlygintinai keltis keltais, naudojimo kontrolę nuolat atlieka AB „(duomenys neskelbtini)“ administracija.

8.6. Skunde teigiama, kad 2005 m. lapkričio 3 d. Neringos, Klaipėdos miestų savivaldybių ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pasitarimo (protokolo Nr. 34) darbotvarkėje nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 841 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimo 258 „ Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją (-os) bei neatlygintino perkėlimo užlieta krašto kelio Šilutė–Rusnė atkarpa sąnaudoms kompensuoti tvarkos aprašo patvirtinimo“ AB „(duomenys neskelbtini)“ paruošė keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarką. Su šia tvarka buvo supažindintos Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybės. Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių administracijos pasiūlė tvarką tobulinti, pateikiant papildomus išaiškinimus ir koreguojant punktus dėl informacijos AB „(duomenys neskelbtini)“ teikimo. 2005 m. lapkričio 3 d. Neringos, Klaipėdos miestų savivaldybių ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pasitarime iš esmės susitarta dėl „Keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarkos“, kuri 2005 m. lapkričio 3 d. buvo patvirtinta AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus. Ši tvarka aiškiai reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimo 258 „Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją (-os) bei neatlygintino perkėlimo užlieta krašto kelio Šilutė–Rusnė atkarpa sąnaudoms kompensuoti tvarkos aprašo patvirtinimo “ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 841 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimo 258 „Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją (-os) bei neatlygintino perkėlimo užlieta krašto kelio Šilutė–Rusnė atkarpa sąnaudoms kompensuoti tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo įgyvendinimą. Tvarkoje nurodytos Neringos, Klaipėdos savivaldybių bei AB „(duomenys neskelbtini)“ teisės ir pareigos išduodant leidimus nemokamai keltis keltu, t. y. kam išduodami tokie leidimai, kokie prašymai ir juos lydintys dokumentai pateikiami savivaldybėms, kuo remiantis užpildomos paraiškos leidimams išduoti, jų formos, jų gamyba, kokie keliami saugumo reikalavimai patiems leidimams bei kas kontroliuoja šių leidimų naudojimą.

8.7. Skunde nurodoma, jog 2015 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 20 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo. Vyriausybė šiuo nutarimu pakeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ ir jį išdėstė nauja redakcija. Šio nutarimo 4 punkte nurodyta pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. 258 „Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršiu neriją (-os) bei neatlygintino perkėlimo užlieta krašto kelio Šilutė–Rusnė atkarpa sąnaudoms kompensuoti tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir priedais. Taigi, panaikinus Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. 258 ir jį keitusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą Nr. 841, neteko galios ir jų įgyvendinimą reglamentavusios keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarka, patvirtinta 2005 m. lapkričio 3 d., kurių įgyvendinimui ji ir buvo parengta bei patvirtinta.

8.8. Skunde teigiama, kad 2019 m. vasario 12 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius priėmė įsakymą Nr. V-30 „Dėl perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainos kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo reglamentavo 2015 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimto nutarimo Nr. 20 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo įgyvendinimo tvarką.

8.9. Nuteistojo ir jo gynėjo manymu, iš byloje esančių duomenų ir teismo proceso metu nustatytų aplinkybių tapo aišku, kad Neringos savivaldybės administracija nuo 2015 m. sausio 9 d., kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 20 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo, neturėjo jokių teisių ar įgaliojimų nagrinėti prašymus dėl leidimų neatlygintinai keltis į (iš) Kuršių neriją. Tokiu atveju AB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo teisės teikti prašymo Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl patirtų sąnaudų kompensavimo už nemokamai perkeltas transporto priemones, o valstybės valdoma AB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo teisinio pagrindo vykdyti Neringos miesto savivaldybės paraiškas dėl leidimų išdavimo, t. y. leidimus gaminti ir juos išduoti asmenims. Neringos savivaldybės administracijos veiksmai imantis funkcijos, kuri jai jokiu teisės aktu nebuvo suteikta, veikiant be teisinio pagrindo priimant prašymus dėl leidimų nemokamai keltis keltais į (iš) Kuršių neriją, atliekant šių prašymų bei pateiktų dokumentų vertinimą, vykdant sprendimų/-o priėmimą išduoti / neišduoti leidimą, paraiškos teikimas AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl leidimo gamybos ir jo išdavimo, laikytini neteisėtais, t. y. veikimu ne pagal galiojančią teisę.

8.10. Apeliaciniame skunde reiškiama nuomonė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo teisės aktais nustatytos tvarkos, o tai leidžia daryti išvadą, kad K. K. ir kiti nuteistieji negalėjo padaryti valstybės biudžetui žalos, nes tarp inkriminuotų veiksmų ir atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio, taip pat jokios institucijos ir asmenys nebuvo suklaidinti bei nepažeidė jokios tvarkos gaunant ir naudojant leidimus. Vien tik netinkamų dokumentų pateikimas netinkamam subjektui negali sukelti teisinių padarinių.

8.11. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas K. K. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir nuteisė jį iš esmės už tai, kad valstybės institucijos išdavė leidimus nesant galiojančios tvarkos, nors K. K. jokios galiojančios tvarkos nepažeidė. EŽTT praktikoje nurodoma, kad valstybės institucijų klaidos turi būti aiškinamos asmenų naudai, ypač tais atvejais, kai nėra pažeidžiamas joks kitas privatus interesas. Valstybė turi prisiimti bet kokių valstybės institucijų padaromų klaidų riziką ir padarytos klaidos negali būti taisomos privataus asmens sąskaita byloje (EŽTT 2007-12-13 sprendimas byloje Gashi prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 32457/05, 40 punktas). EŽTT jurisprudencijoje laikomasi principo, kad valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims. Šie asmenys neprivalo užtikrinti, kad valdžios institucijos tvirtai laikytųsi visuomenei neprieinamų vidinių taisyklių ir procedūrų, pirmiausia skirtų atsakingumui ir veiksmingumui valdžios institucijos viduje užtikrinti. Valstybei, kurios valdžios institucijos nesilaikė savo vidinių taisyklių ir procedūrų, neturėtų būti leista gauti naudos dėl netinkamo savo institucijų elgesio ir išvengti pareigų vykdymo. Kitaip tariant, bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo riziką turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita, ypač kai nėra kito konfliktuojančio privataus intereso (EŽTT 2009-06-11 sprendimas byloje Trgo prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 35298/04, 67 punktas ir kt.). EŽTT 2017 m. vasario 15 d. sprendime byloje J. Misiukonis ir kiti prieš Lietuvą (peticijos Nr. 49426/09) išdėstė, kad valstybės institucijų klaidų negalima taisyti suinteresuotų asmenų sąskaita. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas valstybės institucijų klaidų pagrindu konstatavo K. K. tariamą neteisėtą veikimą ir žalos valstybės biudžetui padarymą, o tai yra nesuderinama su EŽTT praktika. Šiuo atveju yra būtina pripažinti valstybės bei savivaldos institucijų, taip pat valstybės valdomos įmonės (pelno siekiantis ūkio subjektas), atsakingų už valstybės biudžeto lėšų gavimą, panaudojimą ir kontrolę, kurios nenustatė jokios leidimų išdavimo tvarkos, atliko teisės aktais nepriskirtas funkcijas bei leidimus nemokamai keltis išduodavo nesant galiojančios ir patvirtintos tvarkos, o ne priešingai, valstybės institucijų klaidas imtis taisyti asmenų sąskaita perkeliant jiems visą atsakomybės naštą.

Dėl leidimų turinio aiškinimo

8.12. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog net ir panaikinus ankstesnę tvarką, pagal kurią buvo išduodanti leidimai, tai nereiškia, kad visos įmonės įgauna teisę nemokamai (už valstybės lėšas) keltis keltu. Nuteistasis ir jo gynėjas pažymi, jog jokios reglamentuotos tvarkos nebuvo, tai patvirtina ir byloje surinkta medžiaga, o pačių institucijų darbuotojų, kurie atliko veiksmus leidimo išdavimui, parodymai teisme leidžia daryti išvadą, jog galiojanti tvarka buvo nustatyta pačių institucijų, išdavinėjančių leidimus, t. y. paremta papročiais ir susiklosčiusia praktika, kad leidimu gali naudotis transporto priemonė, kuriai šis leidimas išduotas, o ne tas juridinis ar fizinis asmuo, kuris turi teisę naudotis ta transporto priemone. Skundžiamo nuosprendžio, kuriame absoliučiai nebuvo įvertintas institucijų, išdavusių leidimus, elgesys, argumentai suponuoja išvadą, jog net ir tuo atveju, jeigu Neringos savivaldybės administracija ir AB „(duomenys neskelbtini)“ būtų per klaidą išdavusios leidimą asmeniui, kuris tokio leidimo neturėjo teisės gauti, už minėtų institucijų klaidas būtų atsakingos ne pačios institucijos, o būtent pats asmuo ir dar baudžiamąja tvarka. Tokia logika visiškai neatitinka teisėtų lūkesčių, todėl nagrinėjamos bylos kontekste kyla pagrįstų abejonių, ar asmens veiksmai gali būti kriminalizuojami už tai, jog jis, nesant jokios teisės aktais patvirtintos leidimų išdavimo tvarkos, laikėsi tvarkos, kurią nustatė pačios leidimus išduodančios institucijos.

8.13. Skunde nurodoma, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo visiškai neįvertinti liudytojų parodymai dėl leidimų išdavimo tvarkos. Nagrinėjant bylą Neringos savivaldybės administracijos darbuotoja I. K. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad savo tarnybinėje veikloje vadovavosi Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymu, Neringos savivaldybės protokoliniu nutarimu rinkdavo dokumentus, sutikrindavo ir siųsdavo perkėlai. AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal savivaldybės pateiktas paraiškas išduodavo leidimus. Ji vadovavosi 2005-11-03 protokoliniu nutarimu. Ji maniusi, kad iš ministerijos Neringos savivaldybėje turėjo būti gauta tvarka dėl leidimų išdavimo. Papildomai nurodė, kad ji Neringos gyventojams ir įmonėms išaiškindavo leidimų naudojimosi tvarką, t. y. keleivių ir transporto priemonių neatlygintinos kėlimosi tvarkos taisykles, trišalį susitarimą tarp Neringos savivaldybės, Klaipėdos miesto savivaldybės ir AB „(duomenys neskelbtini)“ bei patį įstatymą.

8.14. Nuteistajam ir jo gynėjui liudytojos duotų parodymų teisingumas kelia pagrįstų abejonių dėl leidimų tvarkos išaiškinimo. Iš savivaldybės administracijos darbuotojos I. K. duotų parodymų akivaizdu, kad ji negalėjo išaiškinti nuteistiesiems leidimų neatlygintinai keltis keltais tvarkos, kadangi ji su persikėlimą keltais reglamentuojančiais teisės aktais nebuvo tinkamai susipažinusi, nes jei jai būtų žinomi norminiai aktai, reglamentuojantys neatlygintiną persikėlimą keltu, tai nei ji asmeniškai, nei pati Neringos savivaldybės administracija nebūtų priėmusi E. D. prašymų ir jų nagrinėjusi. Neringos savivaldybės valstybės tarnautoja I. K., kuriai kaip valstybės tarnautojai privalu žinoti jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nepasidomėjo, kad dar 2015 m. sausio 9 d., kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 20 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo, kuriuo buvo panaikinti ankstesni Vyriausybės nutarimai ir jų įgyvendinimo tvarka, kuriais Neringos miesto savivaldybės administracija buvo įgaliota nagrinėti tokius prašymus dėl neatlygintino persikėlimo keltais. Liudytoja I. K. parodė, kad ji AB „(duomenys neskelbtini)“ Klientų aptarnavimo skyriaus vadybininke dirbo nuo 2016 m. iki 2017 m. vasario mėnesio. Tiesioginis jos darbas buvo gauti dokumentus iš savivaldybės bei išduoti leidimus nemokamai keltis keltu. Pagal gautą savivaldybės paraišką ji gamindavo leidimą. Atsiimant leidimą ji išaiškindavo, kad turi važiuoti su tuo automobiliu, kuriam išduotas leidimas. Už dokumentų teisingumą atsakė savivaldybė. Prieš persikeliant keltu kasoje kasininkei paduodamas leidimas. Ji mato valstybinį numerį, nuskenuoja kortelę.

8.15. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog tiek savivaldybės darbuotoja I. K., tiek ir AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja I. K. teikdamos parodymus nenurodė, jog išaiškindavo taisykles, kad krovinius gali vežti tik įmonė, kuri registruota Neringos mieste, ar, pvz., kad leidimą reikia grąžinti, jei pasibaigė nuomos / panaudos sutartis ar pan., tai patvirtina, jog leidimų gavėjams išaiškinant leidimų naudojimo tvarką būdavo akcentuojamas tik transporto priemonės valstybinis numeris, įrašytas leidime. AB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama objektyvią galimybę kasoje įleidžiant transporto priemonę į keltą patikrinti krovinio gabenimo važtaraštį, kad įsitikintų, kas yra vežėjas, t. y. ar leidime nurodyta įmonė, šios kontrolės nevykdė, tuo leisdama suprasti, jog tai nėra būtina leidimo panaudojimo sąlyga. Be to, Neringos savivaldybės darbuotojos priimdamos prašymus iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ net nesiekė išsiaiškinti, ar ji turi licenciją vežti krovinius transporto priemonėmis, kurias naudoja kaip panaudos gavėja, ar vykdo šią veiklą pati ir t.t. Daug kitų bylos aplinkybių ir liudytojų apklausos teisme leidžia daryti išvadą, jog galiojanti tvarka, kuri buvo paremta papročiais ir susiklosčiusia praktika, nustatė, kad leidimu gali naudotis transporto priemonė, kuriai šis leidimas išduotas. Nagrinėjamos bylos atveju leidimus naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės, kurios buvo nurodytos (įrašytos) leidime. Būtent toks naudojimasis leidimu buvo atviras, viešas, nebuvo siekiama nieko klaidinti, maskuoti realiai vykdomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vežimus. Taip pat nebuvo vengiama pateikti bet kokios informacijos, jei jos būtų pareikalauta iš kontroliuojančių institucijų. Pabrėžiama, jog tokio pobūdžio byla yra viena iš daugelio, kuriose nagrinėjamos iš esmės identiškos situacijos, o tai tik patvirtina išvadą, jog realiai egzistavo nusistovėjusi praktika, kuri buvo taikoma, toleruojama ir priimtina visoms pusėms, t. y. tiek Neringos savivaldybei, tiek AB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgdamas į tai, kas aptarta, teismas turėjo konstatuoti, jog šiuo atveju yra pagrindas sutikti su K. K. parodymais, kad jokios teisės aktais reglamentuotos tvarkos nebuvo, todėl susiklosčiusios tradicijos buvo būtent tokios, kokias susigalvojo pati savivaldybė ir AB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės, kurios gavo leidimus ir jais naudojosi, nieko nepažeidė ir nieko nesuklaidino, tiesiog vykdė tuos reikalavimus, kurios kėlė savivaldybė ir AB „(duomenys neskelbtini)“.

8.16. Skunde pažymima, kad šioje baudžiamojoje byloje niekas neabejoja, jog paslauga keltis keltais buvo suteikta ir už šią paslaugą nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo. Paaiškėjus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šia neatlygintina paslauga negalėjo naudotis, tarp Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta taikos sutartis, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedelsiant po sutarties pasirašymo atlygino patirtą žalą. Akcentuojama, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ yra pelno siekiantis juridinis asmuo (AB „(duomenys neskelbtini)“ Įstatų II skyriaus 7 punktas) ir tik mechaniškai vykdė leidimų gamybą pagal savivaldybės pateiktas paraiškas, todėl atsižvelgus į aptartus liudytojų parodymus, jog leidimu turi teisę naudotis transporto priemonė, kuriai šis leidimas išduotas, nepaisant to, kas šią priemonę vairuoja ir ją naudoja, leidžia daryti išvadą, jog tokia tvarka buvo suinteresuota ir leido jai vykti pati AB „(duomenys neskelbtini)“. Jai, kaip pelno siekiančiam asmeniui, buvo aktualu uždirbti, o vienas iš tokių būdų (kaip vėliau paaiškėjo) buvo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos kompensavimas už transporto priemonių perkėlimą pagal leidimus. Nuteistasis mano, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas jam apkaltinamąjį nuosprendį tinkamai neįvertino jo veiksmų ir to, kad leidimų naudojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje buvo tik dėl valstybės institucijų ir AB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų / neveikimo, nes būtent šių institucijų veiksmai / neveikimas suformavo tokią tvarką ir praktiką, kurios K. K. nepažeidė, nes nieko neklaidino ir nesiekė padaryti žalos, o paaiškėjus faktui, šią žalą atlygino. K. K. neturėjo jokio tikslo ar motyvo tyčia iš anksto susitarti su E. D. ir apgaulės būdu išvengti didelės vertės mokėjimo prievolių už suteiktas paslaugas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog K. K. sąžiningai suklydo gautus leidimus panaudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabenamų krovinių perkėlimui keltais, ir tam tiesioginės įtakos turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. D. nežinojimas apie leidimų nemokamai keltis keltais naudojimo tvarką bei Neringos savivaldybės darbuotojų anksčiau nurodyti neteisėti veiksmai priimant nagrinėti tokius prašymus dėl pačių leidimų išdavimo.

Dėl netinkamo įrodymų vertinimo konstatuojant dokumentų klastojimą

8.17. Skunde nurodoma, jog BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia tikro dokumento suklastojimu ir netikro ar suklastoto dokumento panaudojimu. Skundžiamame nuosprendyje teismas neįvertino, jog Neringos savivaldybės administracija įgaliojimų vertinti jai pateikiamų dokumentų neturėjo, t. y. ji nebuvo jokiu teisės aktu įgaliota vykdyti funkciją priimant prašymus dėl leidimų išdavimo, vertinti kartu su prašymu pateikiamus dokumentus ir dėl jų priimti sprendimus. Teismas absoliučiai neatsižvelgė į tai, kad jei Neringos savivaldybės administracija būtų nesiėmusi spręsti jai nepriskirtų funkcijų, prašymas ir prie jo pridėti dokumentai tiesiog būti palikti nenagrinėti ir grąžinti pareiškėjui, o transporto priemonių panaudos sutarčių pateikimas savaime negalėjo sukelti jokių pasekmių. Taip pat nebuvo vykdoma ir leidimų naudojimo kontrolė. Jeigu ji būtų buvusi, tai nebūtų leidę kilti pasekmėms. Akivaizdu, kad K. K. negalėjo žinoti apie tai, kad dėl kėlimo keltais AB „(duomenys neskelbtini)“ patiriamos išlaidos yra kompensuojamos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos. Be to, teismas nevertino, jog pats panaudos sutarties sudarymas ir jos pateikimas Neringos savivaldybės administracijai nesukėlė jokios žalos, nes žalos padarymas siejamas ne su panaudos sutarčių pateikimu, o būtent su leidimų nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją keltais panaudojimu, tuo būdu išvengiant turtinės prievolės mokėti už kėlimąsi. Taigi pats panaudos sutarties sudarymas ir net jų pagrindu leidimo gavimas objektyviai negali sukelti materialių pasekmių. Pasekmes galėtų sukelti tik leidimo panaudojimas tuo išvengiant mokėjimo už persikėlimą keltu. Nuteistajam ir jo gynėjui akivaizdu, jog didelės žalos padarymas yra siejamas ne su inkriminuotų dokumentų (panaudos sutarčių) pagaminimu ir panaudojimu, o su leidimo panaudojimu, todėl veika pagal BK 300 straipsnio 3 dalį inkriminuota nepagrįstai.

8.18. Jeigu E. D. ir K. K. tinkamai ir laiku būtų išaiškinta galimybė neatlygintinai keltis keltais ir nurodyta, jog su išduotais leidimais negali būti neatlygintinai perkeliami UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabenami kroviniai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų apsimokėjusi už perkėlimo paslaugas. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad K. K. neturėjo jokios tyčios apgaulės būdu išvengti didelės vertės mokėjimo prievolių už suteiktas paslaugas, o sąžiningai suklydo gautus leidimus panaudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabenamų krovinių perkėlimui keltais ir tam tiesioginės įtakos turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. D. nežinojimas apie leidimų nemokamai keltis keltais naudojimo tvarką bei Neringos savivaldybės darbuotojų anksčiau nurodyti neteisėti veiksmai priimant nagrinėti tokius prašymus dėl pačių leidimų išdavimo. Šioje baudžiamojoje byloje niekas neabejoja, kad paslauga keltis keltais buvo suteikta ir už šią paslaugą nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo. Paaiškėjus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šia neatlygintina paslauga negalėjo naudotis, tarp Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta taikos sutartis, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedelsiant po sutarties pasirašymo atlygino patirtą žalą.

8.19. Skunde nurodoma, jog aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad išankstinio tikslo įvykdyti inkriminuotas veikas nebuvo, todėl nėra ir subjektyviausiosios pusės požymio (kaltės), nes K. K. objektyviai negalėjo numatyti veiksmų ir pasekmių, kurie jam buvo inkriminuoti. BK 300 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba aiškiai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti padarydamas didelė turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju teismas netinkamai įvertinęs įrodymus, susijusius su tuo, jog panaudos sutarčių sudarymo metu nebuvo jokio tikslo jas klastoti ir jų pagrindu suteikti teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokamai keltis į (iš) Kurių neriją(-os), netinkamai konstatavo tyčios K. K. veiksmuose buvimą. Anksčiau aptarti bylos duomenys patvirtina, jog tyčios klastoti panaudos sutartis ar juo labiau siekti didelės žalos padarymo nuteistasis neturėjo. Panaudos sutarčių pasirašymas pats savaime nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių padarinių, taip pat nepažeidė ir negalėjo pažeisti jokių kitų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl vien tik panaudos sutarčių pasirašymas negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju skundžiamame nuosprendyje nurodytus padarinius (žalą) galėjo sukelti tik pats leidimų suklastojimas, tačiau to šioje byloje nebuvo nustatyta. K. K. veiksmuose nėra BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodytų būtinųjų nusikaltimo sudėties požymių – pavojingos veikos ir tiesioginės tyčios, todėl K. K. negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Dėl netinkamo įrodymų vertinimo

8.20. Skunde nurodoma, jog įrodinėjant sukčiavimo sudėtį visuomet būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp nusikalstamos veikos ir jos padarinių, t. y., jog veika buvo nukentėjusiojo turto aktyvo sumažėjimo ar turto pasyvo padidėjimo arba ekonominio pobūdžio turtinės žalos tiesioginė ir pagrindinė priežastis. Baudžiamajai apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: 1) objektyviosios tiesos iškreipimas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (sąlygoti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia, t. y. kaltininko suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį K. K. netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nustatė, jog K. K. sudarydamas panaudos sutartis neva turėjo tikslą gauti leidimus savo vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonėms nemokamai keltis keltu. Netinkamas įrodymų vertinimas lėmė, jog skundžiamame nuosprendyje buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad K. K. turėjo tikslą suklaidinti valstybę, veikiančią per Lietuvos automobilių kelių direkciją, kuri laikoma nukentėjusiąja šioje byloje. Realios naudos gavėjo nustatymas yra neabejotinai susijęs su galimybe apskritai taikyti baudžiamąją atsakomybę. Pasitvirtinus faktui, jog iš tariamai nusikalstamos veikos, t. y. turtinės prievolės išvengimo mokėti už perkėlimo paslaugas keltais į (iš) Kuršių neriją naudą gavo Lietuvos automobilių kelių direkcija, baudžiamoji atsakomybė taptų negalima. Pažymima, jog iš bylos medžiagos matyti, kad mokėjimų už perkėlimo keltu paslaugas negavo būtent AB „(duomenys neskelbtini)“. Tai reiškia, jog tik šis juridinis asmuo byloje galėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu). Nagrinėjamoje byloje pasirinkta kaltinimo kontrakcija (dėl žalos subjekto), kur teigiama, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negauta suma buvo kompensuota Lietuvos automobilių kelių direkcijos, todėl žala buvo padaryta ne AB „(duomenys neskelbtini)“, bet valstybės biudžetui. Pažymima, jog civiliniai santykiai tarp Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir AB „(duomenys neskelbtini)“ nei K. K., nei kitiems nuteistiesiems nebuvo ir negalėjo būti žinomi, todėl negalima asmens nuteisti už pasekmes, apie kurių kilimo galimybę jis objektyviai negali žinoti. BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

8.21. Skunde daroma išvada, kad teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį bei netinkamai nustatydamas BK 182 ir 300 straipsniuose numatytų veikų būtinuosius požymius, skundžiamame nuosprendyje padarė nepagrįstas išvadas, jog K. K., veikdamas bendrininkų grupe su E. D., suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodamas aiškiai suklastotus dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iš viso 23914,80 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas didelę – 23914,80 Eur – žalą valstybės biudžetui. Nėra jokio pagrindo manyti, kad K. K. nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste būtų galėjęs ir siekęs suklastoti dokumentus (transporto priemonių panaudos sutartis) ir apgaule, panaudodamas aiškiai suklastotus dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai siektų išvengti didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai už tai Lietuvos automobilių kelių direkcija kompensavo iš valstybės biudžeto.

9. Nuteistojo A. B. gynėjas advokatas V. Janušauskas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-09 nuosprendį ir A. B. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinti.

9.1. Nuteistojo gynėjas teigia, jog nei A. B., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įvykdę jokios nusikalstamos veikos. 2015 m. gegužės 12 d. A. B. su E. D. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi) tikrai pasirašė panaudos sutartį dėl keleivinio automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ne tam, kad perduotų šią transporto priemonę nuolatiniam naudojimuisi UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tam, kad nemokamai atvyktų į objektą, dėl kurio statybos buvo pasirašytos darbų atlikimo sutartys ir žodžiu susitarta, kad automobilis faktiškai nebus perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Realiai jokios naudos A. B. nei sau, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo galimybės gauti, nes bet kuriuo atveju statybos darbų sutartyje buvo numatytos išlaidos keltų paslaugoms apmokėti. Nėra jokios A. B. kaltės dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenorėjo mokėti už kelto paslaugas, ir A. B. informavo, kad dirbant jos objektuose nereikia mokėti už kelto paslaugas ir paprašė jo iš bendros sąmatos eliminuoti persikėlimo keltu išlaidas. A. B. kaltės dėl to nėra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra registruota Neringos mieste ir turėjo teisę gauti nemokamus leidimus keltis nemokamai keltu per Kuršių marias, t. y. jie pasinaudojo savo teisėmis taip, kaip jiems leido tuo metu galioję teisės norminiai aktai. Pasirašant panaudos sutartį buvo aiškus susitarimas, o sutartys, kaip tai numatyta CK 1.63 straipsnio 1 dalyje, yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, o tai reiškia, kad sandorio šalys turėjo teisę pasirašyti panaudos sutartį, susitardamos dėl tos sutarties vykdymo tvarkos, t. y. susitarusios, kad automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), realiai nebus perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o juo ir toliau naudosis UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau panauda bus tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyks į Neringos miestą atlikti darbų pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikalavimą. Tokiu atveju niekas niekam negali sukurti naudos, išvengti bet kokios prievolės ar padaryti kitus neteisėtus veiksmus, kai viskas aptarta panaudos sutartimi, kurią šalys pasirašydamos vertino ir suprato būtent taip.

9.2. A. B. pasirašydamas panaudos sutartį suprato, kad automobilio jis niekam neperduos ir kad to daryti nereikės, nes šios sutarties pagrindu bus išduotas leidimas nemokamai keltis keltu. Jis tai laikė visiškai normaliu, suprantamu ir pateisinamu dalyku, todėl tikrai neplanavo, negalvojo ir nesiekė suklastoti dokumento. Ant dokumento pasirašė pats, padėjo savo parašą ir gavęs leidimą nemokamai keltis keltu, suprato, kad sutarties sąlygos vykdomos taip, kaip jos ir yra aptartos. Jis panaudos sutarties niekur nepanaudojo, jos niekam neperdavė, ją pasirašė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi todėl, kad buvo pasirašyta statybos darbų sutartis, o sąmata mažinama tiek, kiek reikalinga persikėlimams per Kuršių marias kompensuoti. Nuteistojo gynėjo vertinimu, akivaizdu, kad jei A. B. ir pasirašė suklastotą sutartį, jis tai padarė būdamas apgautas ir apie šią apgaulę negalėjęs suprasti ar kitaip sužinoti. Todėl jo veiksmuose tikrai nėra BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties.

9.3. A. B. nuteistas ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl to, kad apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. A. B. savo veiksmais nieko panašaus neatliko. Jis tik pasirašė dokumentą, kurį turėjo teisę pasirašyti, gavęs leidimą juo naudojosi pagal paskirtį. Realiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, atliko visas sutartyse numatytas funkcijas, t. y. darė tai, ką ir privalėjo daryti sutarčių pagrindu. Jis neišvengė jokios prievolės, nes neturėjo jokių prievolių AB „(duomenys neskelbtini)“ ar Kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. Vykdydamas savo darbines funkcijas naudojosi jų paslaugomis, tačiau tam turėjo leidimą nemokamai keltis keltu. Nesant tokio leidimo visos išlaidos būtų tekusios UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ši įmonė turėjo teisę nemokamai naudotis keltais, todėl išeina, kad niekas neatliko jokių veiksmų kieno nors naudai, todėl nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Apelianto nuomone, teismas neteisingai vertino visas bylos aplinkybes ir, priimdamas nuosprendį savo įsitikinimu, buvo neteisus. A. B. su nukentėjusiuoju pasirašė žalos atlyginimo sutartį. Net ir nebūdamas kaltu, siekia atlyginti padarytą žalą, kurią atlyginęs, turės restitucijos teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“.

9.4. Skunde pažymima, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista už tas pačias nusikalstamas veikas, kaip ir A. B., tačiau atkreipiamas dėmesys, kad BK 20 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, turėdamas tokią teisę. Šiuo atveju juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios naudos negavo ir negalėjo gauti, nes bet kuriuo atveju už kėlimąsi per Kuršių marias už šią įmonę būtų sumokėjusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios projektuose dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė bet kuriuo atveju būtų uždirbusi ir gavusi tą pačią pinigų sumą, kurią ir gavo, todėl jos naudai nėra atlikti jokie nusikalstami veiksmai, dėl to nėra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės. Pirmosios instancijos teismas nesugebėjo tinkamai įvertinti A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų, nepagrįstai panaudos sutartį įvardijo suklastotu dokumentu, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.

10. Nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovas direktorius D. K. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-09 nuosprendį ir bylą nutraukti; 2) sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtą baudą.

10.1. Skunde nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu, prašoma apeliantui priimti išteisinamąjį nuosprendį. BK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba kontroliuoti jo veiklą. Apeliantas nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad inkriminuojamų veikų padarymo laikotarpiu juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo D. K., o skundžiamas nuosprendis yra grįstas fizinių asmenų padarytomis veikomis, apeliantas neperrašydamas D. K. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų ir motyvų pareiškia, kad jiems pritaria ir palaiko. Todėl apeliantas pasisako tik dėl skundžiamame nuosprendyje neteisingai paskirtos bausmės juridiniam asmeniui ir juridinio asmens kaltės.

10.2. Nuteistosios atstovas nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nubausta 230 MGL (8661 Eur) dydžio bauda. UAB „(duomenys neskelbtini)“ moka mokesčius valstybei, sukuria bei išlaiko darbo vietas, vysto naujus projektus, tačiau įmonė nėra itin pelninga ir jai paskirta bauda yra per didelė. Nors teismui buvo pateikti duomenys apie bendrovės deklaruojamą ir sumokamą pelno mokesčio dydį, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir paskyrė neadekvataus dydžio baudą. Pažymi, kad už 2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sumokėjusi 8732 Eur pelno mokesčio (Priedas Nr. l). Teismo paskirta bauda yra viso bendrovės metinio pelno dydžio, o tai sąlygoja proporcingumo ir teisingumo principų pažeidimą skiriant bausmę. Taip pat apeliantas mano, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ galbūt padaryta veika prarado pavojingumą, nes nuo tariamai padarytų nusikalstamų veikų padarymo praėjo ketveri metai, per tą laikotarpį juridinis asmuo nepadarė jokios nusikalstamos veikos, sėkmingai vykdė ūkinę finansinę veiklą, valstybės ūkinės krizės metais užtikrino darbo vietas dirbantiesiems, finansinius metus baigdavo pelningai, valstybei sumokėdavo visus mokesčius. Per laikotarpį nuo 2018 m. iki 2019 m. bendrovė priskaičiavo ir sumokėjo socialinio draudimo mokesčio bendros 93 602 Eur sumos ir 4941 Eur aplinkos taršos mokesčio (Priedas Nr. 1). Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad skundžiamame nuosprendyje juridiniam asmeniui paskirta bauda yra neadekvati, nes nebuvo atsižvelgta į padarytos veikos pavojingumą, kilusias pasekmes, todėl bauda turėtų būti mažinama atsižvelgiant į juridinio asmens finansinius rodiklius ir galimybes sumokėjus baudą toliau vykdyti veiklą.

11. Nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas direktorius R. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-09 nuosprendžio dalį dėl juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 20 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 3 dalį ir 20 straipsnio 2 dalį ir priimti naują nuosprendį: juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinti, kadangi jos veiksmais nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

11.1. Skunde nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 20 straipsnio 2 dalies formuluotė „juridinio asmens naudai“ reiškia, kad kaltininko (fizinio asmens) nusikalstama veika turi būti siekiama naudos jo atstovaujamam, kontroliuojamam ar pan. juridiniam asmeniui. Kartu tai atskleidžia fizinio asmens nusikalstamos veikos tyčinės kaltės turinį.

11.2. Apelianto nuomone, nagrinėjant baudžiamąją bylą net nebuvo analizuota, kaip ir kokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo ar galėjo gauti naudos. Buvo tiesiog konstatuota, kad įmonės direktorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iš viso 17 592,60 Eur, kurie AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų. Šios aplinkybės neatitinka tiesos, nes ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengė didelės vertės prievolių, o šių prievolių išvengė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip yra dėl to, kad bet kuriuo atveju, nesant leidimų nemokamai keltis keltais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ visas su persikėlimu sumokėtas sumas būtų atgavusi pagal išrašytas sąskaitas faktūras. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui net nekilo mintis domėtis leidimų keltis keltais gavimo peripetijomis, jų naudojimo darbinėje veikloje subtilybėmis, nei kas už keltus moka, kadangi įmonė jau keturiolika metų sąžiningai vykdo darbinę veiklą ir, tikėdamasi to paties iš tų, su kuriais tenka bendradarbiauti, net neabejojo, kad visi leidimai gauti teisėtai. Dėl šių priežasčių UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nerevizavo panaudos sutarčių turinio, sąlygų, panaudojimo ypatumų, kadangi ketinimo slėpti neva nusikalstamą sumanymą ar tyčios tokiu būdu gauti įmonei kokios nors naudos tiesiog nebuvo.

11.3. Skunde pažymima, jog skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išduotus leidimus be mokesčio keltis keltais, įgavo pranašumą prieš įmones konkurentes, kurios rinkoje teikė analogiškas paslaugas, bet neturėjo leidimų nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą konkurencingumo ar bet kokio kito neva įgyto pranašumo prieš kitas įmones klausimas net nebuvo paminėtas, todėl negali būti vertinamas kaip vienos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamosios atsakomybės sąlygų konstatavimas, nes byloje nebuvo rinkti, analizuoti bei vertinti jokie panašaus pobūdžio duomenys. Šiuo atveju teismo išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyto konkurencijos sąlygų pranašumo prieš įmones konkurentes yra grindžiama tik prielaidomis ir vertintina kritiškai.

11.4. Skunde nurodoma, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, jog juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika yra ta, kad jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis. Juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų – vadovo, įgalioto atstovo ir pan., per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma. Tai lemia ir juridinio asmens kaltės specifiką – ji siejama su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte, tačiau juridinio asmens kaltumas turi būti įrodytas BPK nustatyta tvarka, t. y. turi būti pagrįstas išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Sprendžiant klausimą, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens – bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Pažymima, jog pagrindžiant juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę tikslo nustatymas yra būtina sąlyga, kuri turi būti nustatyta išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš, neva, neteisėtų fizinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus – veiksmų nesiekė kokios nors naudos ar kitaip sukuriamų padarinių, tai yra konkurencingumo padidėjimo prieš kitas įmones, įvaizdžio gerinimo ar kitokio pranašumo įgijimo.

12. Nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas A. Buta apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-09 nuosprendį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinti, nes nepadaryta veika, numatyta BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje.

12.1. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kalta padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas dėl nusikalstamų veikų padarymo ir juridinio asmens kaltės.

Dėl veikų vertinimo ir tyčios

12.2. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad fizinis asmuo, susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nusikalstamai veikęs jos naudai asmuo, yra T. J., kuris šioje byloje pripažintas kaltu už tas pačias veikas, kaip ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį tokio pobūdžio bylose svarbu nustatyti, ar, kaip nurodoma kaltinime, suklastotos panaudos sutartys atitinka tikrovę, ar jos buvo vykdomos, ar, priešingai, sutartys yra fiktyvios, sudarytos kitais tikslais, t. y. siekiant apgaule išvengti turtinės prievolės mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą. Sukčiaujant apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką. Sukčiavimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori. Byloje esančių įrodymų visuma rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokio tikslo suklaidinti Neringos savivaldybės, kuriai pateikė prašymus ir ją lydinčius dokumentus, siekdama gauti leidimą nemokamai keltis keltu.

12.3. Skunde teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas T. J. apklausiamas nuo pat pradžių nuosekliai parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jo šeimos verslas, nes jis kartu su sutuoktine E. J. yra šių abiejų įmonių didieji akcininkai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo nupirktas senas valgyklos pastatas adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, siekiant jį rekonstruoti. Statinio rekonstrukcijos darbams atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasamdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2015-10-07 tarp užsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir rangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pagrindinė rangovė, kuri atskiriems darbams atlikti samdėsi subrangovus, kurie šioje byloje teismo nuteisti už analogiškas veikas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išduotais leidimais tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek jos subrangovai teikė paslaugas ir gabeno medžiagas tik į užsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį statybos objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Neringoje, ir niekur daugiau. Šios faktinės aplinkybės yra neabejotinai patikimai nustatytos baudžiamojoje byloje, jas patvirtino šias aplinkybes atsiminę liudytojai R. J., T. Š., T. D., R. U., R. L., S. J. ir M. K.. Be to, nė vienas iš kitų liudytojų, kurie neatsiminė, į kokią tiksliai vietą vyko, nepatvirtino, kad kėlėsi kitais, nei pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos rangos sutarties vykdymo tikslais. Pats pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje apklausti liudytojai transporto priemonių vairuotojai patvirtino aplinkybę, kad jie vežė krovinius į (duomenys neskelbtini), tačiau jiems nebuvo žinoma, jog jų vairuojamos transporto priemonės ar jie patys kartu su transporto priemone būtų išnuomoti kitai įmonei ir ten kiek nors dirbtų, todėl teismas padarė išvadą, kad panaudos sutartys realiai nebuvo vykdomos.

12.4. Apelianto vertinimu, ši teismo išvada, kuri iš esmės ir lėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteisimą, yra nepagrįsta, neatitinkanti bylos faktinių aplinkybių ir realios situacijos. Bylos medžiaga patvirtina, kad sudarytos automobilių panaudos sutartys, iš kurių kildinama baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą ir dokumentų klastojimą, buvo realiai vykdomos, jos buvo sudarytos tam, kad tiek pati UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek pasitelkusi subrangovus, atliktų rangos darbus pagal 2015-10-07 sudarytą rangos sutartį užsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas neįsigilino į juridinių asmenų ryšius, neanalizavo ir netyrė, kokie realūs santykiai siejo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subrangovus, kokie buvo tikrieji leidimų keltis naudojimo tikslai, kas tikrieji naudos gavėjai, o apsiribojo tik formaliu aplinkybių teisiniu vertinimu – esą pagal panaudos sutartis faktiškai transporto priemonės panaudos gavėjams nebuvo perduotos, buhalterinės apskaitos dokumentuose neužfiksuotas transporto priemonės perdavimas iš vienos įmonės balanso kitai, todėl realiai sutartys vykdomos nebuvo, todėl teismui neliko abejonių dėl kaltės įrodytumo.

12.5. Skunde teigiama, jog apylinkės teismas susiklosčiusią situaciją nepagrįstai laikė nusikalstama ir ją vertino tik formaliai, nepaisant to, kad net ir neperdavus transporto priemonių fiziškai panaudos gavėjui, jos buvo naudojamos tik užsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais ir jais teikta nauda atiteko tik užsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, panaudos sutartys buvo reikalingos ne tam, kad jas fiktyviai sudarant būtų gauti leidimai keltis keltais, o tam, kad būtų realiai vykdoma rangos sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai jos nuosavybės teise įgytame statinyje (duomenys neskelbtini). Teisminio nagrinėjimo metu buvo pridėti įrodymai, kurie patvirtina, kad panaudos sutartys buvo realiai vykdomos: pateikti du tomai dokumentų (Tomas A ir Tomas B) bei apibendrinti šių dokumentų duomenys, kurie sugretinti su persikėlimų keltais datomis, kiekiais ir atliktų rangos darbų užsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objekte (duomenys neskelbtini), Neringoje, faktą patvirtinančiais dokumentais, tačiau teismas skundžiamame nuosprendyje šių duomenų net nevertino ir nė vienu žodžiu apie juos nepasisakė.

12.6. Apeliantas pastebi, kad pirmas kėlimasis keltu UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuotas 2015-05-18, o paskutinis – 2017-11-16. Rangos sutartis buvo sudaryta 2015-04-09, o statybos darbų užbaigimo aktas sudarytas 2017-11-29. Anksčiau aptartos aplinkybės ir įrodymai patvirtinta, kad keltais keltasi tik per rangos sutarties vykdymo laikotarpį, o tai suponuoja išvadą, kad keltasi ne kitais, bet tik rangos sutarties vykdymo tikslais ir užsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad T. J. veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir į panaudos sutartis įrašydamas duomenis apie transporto priemones, kurių panaudos gavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperėmė, dokumentą suklastojo tyčia ir tokiu būdu apgaule siekė išvengti turtinės prievolės. Šis teismo argumentas nepagrįstas, nes tyčia klastoti dokumentą turi apimti ne vien patį veiksmą, bet ir suvokimą, kad atliekami veiksmai yra nusikaltimas, kad tik tokiu būdu kaltininkas galėjo pasiekti siekiamų tikslų ir būtent tuos veiksmus padaręs asmuo tokiu būdu siekė pažeisti nustatytą tvarką – padaryti nusikaltimą.

12.7. Skunde nurodoma, jog apklausiami T. J. ir E. D. parodė, kad kai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta rangos sutartimi buvo nuspręsta vykdyti rangos darbus Neringoje, jie kartu nuvyko į Neringos savivaldybę, kur teiravosi, ko reikia, kad būtų galima gauti leidimus transporto priemonėms keltis keltais nemokamai. Savivaldybės darbuotoja paaiškino, kokius dokumentus reikia pristatyti, taip pat paaiškino, kad įmonės, neturėdamos nuosavybes teise transporto priemonių, paprastai pateikia panaudos sutartis. Savivaldybėje gavo blankus, pagal kuriuos ir parengė panaudos sutartis su subrangovais, vėliau jas pateikė savivaldybei leidimams gauti. Neringos savivaldybės administracijos darbuotoja I. K. parodė, kad juridinis asmuo, kuris norėdavo gauti leidimą nemokamai keltis keltu, turėdavo būti registruotas Neringoje. Tuo atveju, jei automobilio registracijos liudijime nebūdavo įmonės vardo, turėjo būti papildomas dokumentas, įrodantis, kad įmonė, kuri prašo, yra šios transporto priemonės naudotoja. Jei įmonė kreipiasi ir įrodo, kad ji naudos tas transporto priemones, nebuvo jokių apribojimų dėl automobilių skaičiaus. Jei automobilis priklausė įmonei, kuri neregistruota Neringoje, prašydavo pateikti nuomos, lizingo, panaudos sutartis. Pateiktos panaudos sutartys buvo pagrindas išduoti leidimus, tačiau ji neturėjo galimybės patikrinti, ar tos sutartys buvo realiai vykdomos. Ji „sutikrindavo“ tik panaudos ar nuomos, ar lizingo sutarties rekvizitus ir, jeigu jie atitiko reikalavimus, užpildydavo paraišką ir ją siųsdavo AB „(duomenys neskelbtini)“.

12.8. Skunde nurodoma, jog iš Neringos savivaldybės darbuotojų parodymų, duotų tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, visumos matyti, kad savivaldybei nebuvo jokio skirtumo, ar automobiliai bus perduoti panaudos gavėjui, kieno vairuotojai vairuos transporto priemones. Taip pat savivaldybei buvo visiškai nesvarbu, kokiu pagrindu (nuomos, patikėjimo, panaudos, lizingo, įgaliojimo) naudosis automobiliu leidimą siekiantis gauti juridinis asmuo. Savivaldybei reikėjo pateikti tik savo santykį su transporto priemone įrodančius dokumentus ir nieko daugiau. Tokiu būdu vien formaliu panaudos sutarties sąlygų pažeidimu (transporto priemonės neperdavimu) institucija, išdavusi leidimą keltis keltais neatlygintinai per Kuršių marias, nebuvo suklaidinta, transporto priemonės perdavimas / neperdavimas niekaip nebūtų paveikęs institucijos, sprendžiančios leidimų keltis neatlygintinai keltais per Kuršių marias, sprendimo išduoti / neišduoti leidimą, nes panaudos sutartyje išvardytos sąlygos buvo perteklinės, nebūtinos ir į sutartį buvo įtrauktos dėl formalaus požiūrio. Apeliantui visiškai akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ norėjusioms gauti leidimą keltis keltais, mintį, kad reikia pateikti automobilių panaudos sutartis, įpiršo prieš tai konsultavę savivaldybės darbuotojai, o nuteistieji UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir T. J. tokią formą pasirinko per neapsižiūrėjimą, nelaikydami to nusikaltimu ir žinodami, kad siekia teisėto tikslo, t. y. galimybės atlikti darbus ir vykdyti rangos sutartį. Jų veikimo motyvas ir siekiamas rezultatas nebuvo nusikalstamas.

12.9. Skunde pažymima, kad galimi automobilio valdymo pagrindai norint gauti leidimus keltis keltais yra labai platūs, neapsiriboja tik nuoma, lizingu ar panauda. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, išnagrinėjęs Neringos savivaldybės mero 2004-12-23 prašymą išaiškinti sąvokas, 2005-01-24 raštu Nr. 420-S-20 „Dėl sąvokų išaiškinimo“ atsakė, kad „Naudojant sisteminį ir loginį teisės aiškinimo metodus, manytume, jog teisė neatlygintinai keltis per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją yra siejama su šių asmenų gyvenamosios vietos deklaravimu Neringos mieste, juridinių asmenų buveinės registravimu Kuršių nerijoje, bei teisėtu transporto priemonės valdymu (nuosavybės teisė, patikėjimo teisė, nuomos teise, panaudos teise, pagal lizingo sutartį ir kt.)“. T. y., departamento nuomone, transporto priemonių valdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis. Iš 2005-11-03 Neringos, Klaipėdos miestų savivaldybių ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pasitarimo protokolo Nr. 34 matyti, kad nutarta „Transporto priemonės valdymu laikyti: nuosavybės teisę, patikėjimo teisę, panaudos sutartį, lizingo sutartį, įgaliojimą“. Be to, informacijos santraukoje, esančioje iškaboje prie savivaldybės specialistės, atsakingos už dokumentų leidimams išduoti priėmimą, kabineto durų nurodyta, kad „Juridiniai asmenys pateikia: Prašymą; Transporto priemonių registracijos liudijimų kopijas; Jei transporto priemonė registruota ne asmens vardu, jos valdymo pagrindą įrodančio dokumento kopiją (banko lizingo pažymą, įgaliojimą, nuomos, panaudos sutartį)“. Taip pat dienraščio „Vakarų ekspresas“ 2016 m. sausio 12 d. ir sausio 21 d. numeriuose paskelbtas savivaldybės skelbimas, kuriame nurodoma, kad „Juridiniai asmenys turi pateikti laisvos formos prašymą bei transporto priemonės registracijos liudijimo kopiją. Jei transporto priemonė registruota ne asmens vardu, jos valdymo pagrindą – banko lizingo pažymą, įgaliojimų, nuomos, panaudos sutartį ir pan.“. Paminėti dokumentai patvirtina, kad net įgaliojimas buvo tinkamas valdymo pagrindas gauti leidimą keltis keltu nemokamai.

12.10. Apelianto vertinimu, vien aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama T. J., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama E. D., būtų pasirinkusios tinkamą sutarties formą (transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį) (CK 6.512 straipsnis) arba įgaliojimo institutą ir taip įforminusios faktiškai tarp šalių vykusius santykius, lygiai taip pat būtų gavusios leidimus, kaip ir santykius įforminusios panaudos sutartimi, kuriuos teismas laikė nusikalstamais. Tai rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos subrangovai turėjo teisėtą pagrindą pasinaudodami UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išduotais leidimais nemokamai keltis keltu ir gabenti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius krovinius į statybos objektą. Nagrinėjamu atveju nuteistųjų veiksmai buvo formaliai kvalifikuoti kaip nusikalstami tik dėl to, kad dėl savo teisinio neišprusimo ir savivaldybės darbuotojų įpirštos minties jie netinkamai pasirinko juos siejusių santykių įforminimo būdą, nors šių santykių turinys nėra priešingas teisei, t. y. nėra nusikalstamas. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog T. J. su savo sutuoktine buvo abiejų įmonių (tiek nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos Klaipėdos rajone, tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos Neringoje, didieji akcininkai, t. y. įmonių savininkai. Dėl to T. J. galėjo teisėtai, be jokių kliūčių perregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu Neringoje. Tam būtų pakakę pateikti VĮ Registrų centrui prašymą pakeisti buveinės adresą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip patalpų Neringoje savininkei, pateikti rašytinį sutikimą suteikti patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visa tai buvo galima atlikti elektroniniu būdu registro tvarkytojui sumokant viso labo 2,90 Eur. Tai, kad T. J. pasirinko ne šį visiškai teisėtą ir lengvai įgyvendinamą būdą, o įformino santykius pagal savivaldybės įpirštą panaudos sutartį, rodo, kad T. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmuose nebuvo tyčios klastoti ir sukčiauti.

12.11. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė kėlimosi keltais naudos tikrąjį naudos gavėją, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai pripažino kalta. Teismas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitos šioje byloje nuteistos įmonės, turėdamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išduotus leidimus be mokesčio keltis keltais, įgavo pranašumą (gavo naudą plačiąja prasme) prieš įmones konkurentes, kurios rinkoje teikė analogiškas paslaugas, bet neturėjo leidimų nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais. Apelianto vertinimu, teismas šiuo atveju naudą įžvelgė tik per konkurencinio pranašumo prizmę. Ši teismo išvada yra grįsta tik prielaida, kuri aiškinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenaudai. Byloje net nėra jokių užuominų, kad gavusi leidimą nemokamai keltis keltais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų sumažinusi teikiamų paslaugų kainą ir dėl to būtų įgavusi konkurencinį pranašumą prieš kitas įmones, teikiančias analogiškas paslaugas. Pažymima, jog kaltinime nurodyta, kad klastojami tikri dokumentai (transporto priemonių panaudos sutartys) ir apgaulė buvo naudojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nes ji išvengė didelės vertės turtinės prievolės. Su tokiu aplinkybių vertinimu apeliantas nesutinka. Jo manymu, šiuo atveju naudos gavėja yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes ji mokėjo už visus rangos darbus, todėl būtent ji ir sutaupė rangovų persikėlimo į Neringą kaštus. Priešingu atveju, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų turėję leidimo nemokamai keltis keltu, rangovai, tarp jų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, persikėlimo į Neringą kaštus neabejotinai būtų įtraukę į rangos sutarčių kainą. Šias aplinkybes nuteistieji patvirtino teisminio nagrinėjimo metu, tokiu aiškinimu nėra pagrindo abejoti, nes jis atitinka normalią verslo praktiką. Tai reiškia, jog inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis nebuvo siekiama turtinės naudos UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl ji nuteista nepagrįstai.

Dėl civilinio delikto

12.12. Skunde nurodoma, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad net ir nustačius sukčiavimo veikos požymių, ji neturi būti vertinama kaip nusikalstama. Dėl mažesnio tokio pobūdžio veikų pavojingumo gali būti taikomos kitų teisės šakų nustatytos priemonės, pavyzdžiui, administracinė, civilinė atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo bylose suformuotų baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo kriterijų, išplėtė baudžiamosios atsakomybės taikymo ribas, pažeidė ultima ratio (paskutinė priemonė) principą ir dėl to nepagrįstai kriminalizavo nuteistųjų ir civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos susiklosčiusius civilinius teisinius santykius.

12.13. Nenustatyta, kad civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos galbūt pažeistų teisių gynyba civiline tvarka buvo iš esmės apsunkinta. Nėra jokių duomenų, kad kas nors iš nuteistųjų būtų kaip nors tyčia sudaręs situaciją, kuri neleistų civiliniam ieškovui civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų tiek apsunkintas, kad taptų neįmanomas. Priešingai, byloje netgi taikytas nuosavybės teisių apribojimas, kuris daug kartų viršija civilinių ieškinių sumą. Be to, civiliniam ieškovui ginant savo teises civilinėmis priemonėmis nebūtų kliūčių įrodinėti ieškinio dalyką – sudarytų panaudos sutarčių fiktyvumą, nes sudarytų sutarčių turinys nėra suklastotas taip, kad nebūtų galima identifikuoti jos šalių ar nustatyti kitų svarbių aplinkybių. Transporto priemonių perdavimo / neperdavimo faktas, tikrieji šalių ir trečiųjų asmenų santykiai gali būti įrodyti / paneigti įprastomis civiliniame procese įrodinėjimo priemonėmis, tarp jų ir liudytojų paaiškinimais. Kiekvienas nusikaltimas yra teisės pažeidimas, tačiau ne kiekvienas teisės pažeidimas yra nusikaltimas. Apelianto įsitikinimu, jei ir buvo pažeista teisė, tai ji šiuo atveju galėtų būti laikoma nebent civiliniu piktnaudžiavimu, kuris įrodinėtinas civiliniame procese, o ne laikomas baudžiamuoju sukčiavimu. Civilinė atsakomybė šiuo atveju turėtų būti taikoma ir dėl to, kad inkriminuotu laikotarpiu negaliojo daug blanketinių teisės aktų, kurie reglamentavo leidimų keltis keltais išdavimo tvarką, dėl kurios nesilaikymo nuteista UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pasikeitus tam tikram reglamentavimui, numatytam įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas nebuvo pakeistas, todėl privalu juo vadovautis ir jo laikytis. Net ir panaikinus ankstesnę tvarką, pagal kurią buvo išduodami leidimai, nereiškia, kad visos įmonės įgauna teisę nemokamai (už valstybės lėšas) keltis keltu, ir ši aplinkybė taip pat nešalina kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės, įvykdžius nusikalstamas veikas, kurios jiems buvo inkriminuotos. Apelianto vertinimu, ši teismo išvada nepagrįsta. Iš tiesų ne pasikeitė tam tikras teisinis reglamentavimas, o išvis nebuvo jokio teisinio reguliavimo, įgyvendinančio Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą. Nenormalu ir neteisėta, kai asmuo nuteisiamas už blanketinių teisės aktų reikalavimų nesilaikymą, kurios inkriminuotu veikų laikotarpiu net negaliojo. Apeliantas galėtų sutikti su tokia teismo išvada, jei būtų suklastotos sutartys ir jų pagrindu išduoti leidimai asmenims, kurie net negalėjo pretenduoti į lengvatą, pvz., įmonė, neturėjusi buveinės Neringoje ar su nurodytomis įmonėmis visiškai nesusijusios transporto priemonės ir pan. Tuo tarpu šiuo atveju byloje vyksta esminis ginčas dėl transporto priemonės valdymo pagrindo įforminimo teisėtumo, pagrįstumo ir / ar baudžiamumo, nors apie transporto priemonių valdymo pagrindus įstatyme neužsimenama nė vienu žodžiu. Todėl aplinkybė, kad inkriminuotu laikotarpiu galiojo tik Kelių priežiūros ir plėtros programos Finansavimo įstatymas, kurio tuometinės redakcijos 9 straipsnio 6 dalies 5 punkte nurodytas tik bendro pobūdžio subjektų ratas, už kurių kėlimąsi keltais kompensuojamos lėšos, neturi esminės reikšmės ir šiuo konkrečiu atveju savaime negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės.

12.14. Skunde nurodoma, jog Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą įgyvendinantys teisės aktai yra šie:

- Vyriausybės 2002 m vasario 20 d nutarimas Nr. 258 „Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją (-os) bei neatlygintino perkėlimo užlieta krašto kelio Šilutė–Rusnė atkarpa sąnaudoms kompensuoti tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuris 2015-01-09 Vyriausybės nutarimu Nr. 20 panaikintas nuo 2015-01-10. Būtent šio nutarimo pagrindu AB „(duomenys neskelbtini)“ 2003-08-26 įsakymu Nr. 49 nustatė keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarką, kurios esą nesilaikė nuteistieji.

- Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. 841 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m vasario 20 d nutarimo Nr. 258 „Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją (-os) bei neatlygintino perkėlimo užlieta krašto kelio Šilutė–Rusnė atkarpa sąnaudoms kompensuoti tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo pakeistas Vyriausybės nutarimas Nr. 258 ir 2015-01-09 Vyriausybės nutarimu Nr. 20 panaikintas nuo 2015-01-10.

- Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“, kuris nuo 2019-01-07 Vyriausybės nutarimu Nr. 20 pakeistas nauja redakcija.

- Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. V-30 „Dėl Perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainos kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo tik nuo 2019-06-05 nustatyta tvarka.

12.15. Apelianto vertinimu, dėl teisėkūros aplaidumo panaikinus Vyriausybės nutarimus nuo 2015-01-10 iki 2019-06-05 susidarė laikotarpis, kai leidimų keltis keltais išdavimo tvarkos nereglamentavo joks įstatymą įgyvendinantis teisės aktas, kol Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius 2019-02-12 įsakymu Nr. V-30 nuo 2019-06-05 pavirtino aprašą „Dėl perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją“. Taikant baudžiamąją atsakomybę už sukčiavimą dėl blanketinių teisės aktų pažeidimų nesilaikymo, teisinis reguliavimas, kurio nesilaikyta, turi būti aiškus ir nekeliantis abejonių, jau nekalbant apie tai, kad jis net negaliojo ir juolab, kad inkriminuotas vienas sunkus nusikaltimas. 2019-06-05 įsigaliojo Perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainos kompensavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-30. Pagal šį dokumentą leidimų keltis išdavimo tvarka buvo dar labiau sugriežtinta, palyginti su ankstesne tvarka. Aprašo 29 punkte nustatyta, kad transporto priemonė turi būti registruota juridinio asmens vardu arba transporto priemonės liudijime valdytoju turi būti nurodytas juridinis asmuo, kuris turi registruotą buveinę Kuršių nerijoje ar Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklausančiame statinyje buvo atliekami rangos darbai, buveinė registruota Neringoje, ji Neringoje turi nekilnojamojo turto. Pagal Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisykles, registracijos liudijime asmuo nurodomas valdytoju, kai pateikiami dokumentai, kad transporto priemonė valdoma: nuomos, panaudos, patikėjimo ar kitu teisėtu pagrindu (išperkamosios nuomos, veiklos nuomos, nuomos, panaudos, turto patikėjimo sutartys, teisę naudotis transporto priemone suteikiantis įgaliojimas ar kitas panašaus pobūdžio dokumentas). Taigi pagal šiuo metu galiojančią leidimų išdavimo tvarką, pateikus tinkamą transporto priemonės valdymo pagrindą patvirtinantį dokumentą ar sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės registracijos liudijime būtų nurodytas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės (-ių) valdytoju ir leidimas nemokamai keltis būtų išduotas, o tai dar kartą patvirtina, kad jei nuteistieji būtų pasirinkę tinkamą sutarties formą, įforminančią faktiškai tarp jų egzistavusius santykius, būtų lygiai taip pat gavę leidimus, kaip ir santykius įforminant panaudos sutartimi, tačiau jie jau nebūtų laikomi nusikalstamais.

12.16. Skunde pažymima, jog panašių baudžiamųjų bylų būta ir iki šiol, tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamos bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi faktinėmis aplinkybėmis. Kitose bylose iš esmės vyko prekyba leidimais keltis keltais, nes klastojant dokumentus buvo gauti leidimai keltis kitų įmonių priklausančiais automobiliais, kurios su leidime nurodytomis įmonėmis neturėjo jokio ryšio, be to, jos akivaizdžiai negalėjo net pretenduoti į lengvatas keliantis keltu, todėl ir inkriminuotų veikų šioje byloje teisinis vertinimas turėtų būti kitoks, nei kitose bylose.

13. Nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas D. Žiedas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-09 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, o baudžiamąją bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukti.

13.1. Skunde nurodoma, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, todėl naikintinas ir priimtinas išteisinamasis nuosprendis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susipažinusi su bendrovės vadovo K. K. apeliaciniu skundu, ir, jam pritardama, motyvų formaliai nekartos, pasisakys dėl su įmone labiau susijusių aspektų.

13.2. Apeliantas teigia, jog iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, jog visi byloje kaltinti asmenys buvo susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytais pastato rekonstrukcijos darbais (duomenys neskelbtini), t. y. teikė atitinkamas statybos rangos, krovinių pervežimo paslaugas. Visų įmonių vadovai parodė, kad įprastai teikiant pervežimo paslaugas į (iš) Kuršių neriją į paslaugos kainą įtraukdavo kelto kainą. Šiuo atveju E. D. pasiūlė sudaryti sutartis, kurių pagrindu teikiant pervežimo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nereikės mokėti už perkėlimą per Kuršių marias. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat gavo tokį pasiūlymą. Kadangi nebuvo skirtumo, ar perkėlimo kainos dalis kompensuojama užsakovo, ar jos mokėti iš viso nereikia, su pasiūlymu sutiko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė transporto priemonių, kurios bus naudojamos teikiant paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, dokumentus, taip pat pasirašė E. D. pateiktas panaudos sutartis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suprato, kad įmonės, veikiančios Kuršių nerijoje, atstovai žino, kokiomis sąlygomis ar susitarimams esant galima gauti leidimus keltis per Kuršių neriją – šiuo atveju teikiant nuolatines paslaugas šioje teritorijoje veikiančiai įmonei. Bet kokius įtarimus šalino ir faktas, kad leidimų išdavimas administruojamas Neringos savivaldybės administracijos, neabejotinai veikiančios teisės aktų nustatyta tvarka.

13.3. Skundžiamu nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės paneigia UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdžius sukčiavimą siekiant išvengti didelės vertės turtinės prievolės. Bendrovė teikdama transportavimo paslaugas į (iš) Kuršių neriją į paslaugų kainą įtraukdavo ir perkėlimo per Kuršių marias mokestį. Šį mokestį kompensuojant užsakovui nebuvo prasmės ir tikslo imtis (neteisėtų) priemonių išvengti perkėlimo kainos. Tuo tarpu tokį tikslą turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdanti pastato renovaciją ir užsakanti didelės apimties paslaugas į (duomenys neskelbtini), susijusias su transporto priemonių persikėlimu per Kuršių marias. Būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tikslą ir išvengė, remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos civiliniu ieškiniu, didelės vertės turtinės prievolės apie aštuoniasdešimties tūkstančių eurų sąnaudų už suteiktas transportavimo ir kitas paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne gavo naudos (išvengė didelės vertė turtinės prievolės), o, atvirkščiai, – patyrė didžiulių nuostolių. Laimėjo tik užsakovė, kuriai, tiesiogiai negavusiai perkėlimo per Kuršių marias paslaugos, prievolė grąžinti „sutaupytas“ lėšas nekyla. Tuo tarpu tik paaiškėjus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo teisės gauti leidimų nemokamai keltis keltais per uosto akvatoriją, nedelsiant sudarė sutartį su Lietuvos automobilių kelių direkcija ir susimokėjo už visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai atliktus transporto priemonių perkėlimus. Teismas šią aplinkybę pripažino lengvinančia.

13.4. Apeliantas nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesigilino į pateiktas pasirašyti panaudos sutartis, jų turinį, pasitikėdama užsakove ir leidimų išdavimą administruojančia Neringos savivaldybės administracija, AB „(duomenys neskelbtini)“ bei Lietuvos automobilių kelių direkcija. Bendrovė iš užsakovės pateiktos informacijos suprato, kad šių sutarčių pagrindu teikiant paslaugas Neringos savivaldybės subjektui, galės naudotis nemokama perkėlimo paslauga. Teismas pripažindamas juridinį asmenį kaltu rėmėsi kasacinio teismo jurisprudencija, teigiančia, kad teisiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens padeda atskleisti juridinio asmens veiklą reglamentuojantys norminiai aktai, organizacinė struktūra, veiklos formavimas, įgyvendinimas ir pan. Apeliantas pažymi, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nedidelė įmonė, teikianti transportavimo, žemės darbų, technikos nuomos paslaugas. Bendrovėje dirba dvidešimt darbuotojų: direktorius, buhalterė, vadybininkas ir vairuotojai bei darbininkai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi teisininko ir teisinių paslaugų iki baudžiamosios bylos bendrovei nereikėjo. Taigi įmonės struktūra, darbuotojų kvalifikacija ir veiklos pobūdis nesudarė prielaidų išmanyti teisinio reglamentavimo, susijusio su leidimų keltis per Kuršių marias išdavimu, AB „(duomenys neskelbtini)“ sąnaudų kompensavimu iš valstybės biudžeto ir pan. Tuo tarpu valstybė, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymu nustačiusi kompensavimo atskiroms fizinių ir juridinių asmenų grupėms už perkėlimą per Kuršių marias, šio įstatymo įgyvendinimą pavedė Vyriausybei. Vyriausybės nutarimais skirtos lėšos programos įgyvendinimui, pavesta Lietuvos automobilių kelių direkcijai priimti lydimuosius teisės aktus, įgyvendinančius įstatymą ir Vyriausybės nutarimus. Leidimų išdavimą administravo Neringos savivaldybės administracija, juos išdavinėjo AB „(duomenys neskelbtini)“, turinti įvairius padalinius, taip pat ir teisininkus. Tai, kas nurodyta, suponuoja, kad iš valstybės, savivaldybės, Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir valstybinės įmonės pusės, įgyvendinant Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnį, veikė daug subjektų su aukščiausios kvalifikacijos specialistais, priimta (panaikinta) daug teisės lydimųjų aktų, leidimų išdavimą vykdė savivaldybės administracija ir AB „(duomenys neskelbtini)“, veikę ar turėję veikti teisės aktų nustatyta tvarka ir užtikrinti tinkamą įstatymo nuostatų įgyvendinimą. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tik vairuotojus, traktorininkus, ekskavatorininkus, kitus darbininkus, kurie negalėjo išmanyti sudėtingo teisinio klausimo reglamentavimo. Bendrovė pasitikėjo verslo partneriu ir neabejojo, kad, jei teikiant paslaugas Neringos savivaldybės įmonei leidimo keltis per Kuršių marias gauti negalima, tokio prašymo Neringos savivaldybės administracija netenkins, AB „(duomenys neskelbtini)“ neišduos leidimo. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės dydis, struktūra ir vykdomos veiklos pobūdis aiškiai rodo, kad bendrovė nebuvo pajėgi suprasti, kad pasirašomos sutartys neatitinka panaudos, kaip tai numatyta CK, sampratos, ir nėra sąlyga gauti leidimus nemokamai keltis per Kuršių marias.

13.5. Apeliantas teigia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius suprato, kad transporto priemonės bus naudojamos užsakovės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ poreikiams, todėl sutartis atitiko šalių valią. Taigi panaudos sutartys iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės neklastotos – vadovo parašu patvirtinta tikrovę atitinkanti informacija, jog bendrovės transportas bus naudojamas panaudos gavėjo veiklos vykdymui – pastato (duomenys neskelbtini) renovacijai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyčia neapėmė tikslo iškreipti tikrovę, t. y. bendrovės ir jos vadovo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veika pasireiškė tik panaudos sutarčių, kurios, kaip vėliau paaiškėjo, buvo teisiškai ydingos, sudarymu. Jokių kitų veikų bendrovė neatliko. Tačiau tai nešalino atsakomybės, nes teismas, nustatęs, kad nusikaltimai įvykdyti bendrininkaujant, o bendrininkas gali atlikti ir (tik) dalį neteisėtų veiksmų. Nuosprendžiu nustatyta, kad sutartis ir prašymus išduoti leidimus pateikė E. D., juos įvertino ir sprendimus priėmė Neringos savivaldybės administracija, pagal savivaldybės sprendimus leidimus išdavė AB „(duomenys neskelbtini)“. Akivaizdu, kad dvišalės sutarties, kurios tikrumu viena pusė neabejoja, sudarymas nėra bendrininkavimas. Todėl tolimesni kitos pusės veiksmai siekiant sumažinti renovacijos kaštus ir jų pasekmės negali būti inkriminuojami kitai pusei, kaip bendrininkavimas sukčiaujant. Ypač, kai leidimų išdavimas ir išlaidų nemokamam perkėlimui kompensavimas buvo ar bent turėjo būti aiškiai reglamentuotas įstatymo ir Vyriausybės nutarimus įgyvendinančiais teisės aktais, užtikrinamas kelių valstybės institucijų ir įmonių, savivaldybės direkcijos.

13.6. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. sausio 9 d. priėmė nutarimą Nr. 20 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo. Vyriausybė šiuo nutarimu pakeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ ir jį išdėstė nauja redakcija. Šio nutarimo 4 punktu nuspręsta pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. 258 „Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją (-os) bei neatlygintino perkėlimo užlieta krašto kelio Šilutė–Rusnė atkarpa sąnaudoms kompensuoti tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir priedais. Taigi, panaikinus Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. 258 ir jį keitusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą Nr. 841, kaip lydimasis teisės aktas neteko galios ir jų įgyvendinimą reglamentavusi 2005 m. lapkričio 3 d. keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarka. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius 2019 m. vasario 12 d. priėmė įsakymą Nr. V-30 „Dėl perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainos kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo reglamentavo 2015 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimto nutarimo Nr. 20 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo, įgyvendinimo tvarką.

13.7. Apelianto vertinimu, dėl šių priežasčių laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 10 d. iki 2019 m. vasario 12 d. nebuvo jokio privalomą galią turinčio teisės akto, reglamentuojančio perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainos kompensavimo tvarką, nustatančio subjekto, galinčio išduoti leidimą nemokamai keltis per Kuršių marias ir įprasminančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“. Klaipėdos apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-217-255/2019 nurodė, kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo ir pažeidimų padarymo metu galiojusi ydinga perkėlimo į Kuršių neriją leidimų išdavimo tvarka. Perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainos kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2019-02-12 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-30, 29 punkte nustatyta, kad transporto priemonė turi būti registruota juridinio asmens vardu arba transporto priemonės liudijime valdytoju turi būti nurodytas juridinis asmuo, kuris turi registruotą buveinę Kuršių nerijoje ar Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje. Taigi pagal šiuo metu galiojančią leidimų išdavimo tvarką, pateikus transporto priemonės panaudos sutartį, leidimas nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais nebūtų išduotas.

13.8. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mano, jog tai, kad turtinę naudą gavo užsakovė, šalina jos baudžiamąją atsakomybę, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudariusi realų sandorį toliau leidimų išdavimo procese nedalyvavo, o leidimų išdavimų teisėtumą privalėjo užtikrinti aiškus teisinis reglamentavimas ir pagal jį veikiančios institucijos. UAB ,(duomenys neskelbtini)“ iš ydingų panaudos sutarčių sudarymo naudos negavo, nes paaiškėjus, kad negalėjo naudotis leidimais, nedelsiant sudarė sutartį su Lietuvos automobilių kelių direkcijos dėl atlyginimo už transporto perkėlimą per Kuršių marias. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumažino paslaugų kainą, tačiau neturi prievolės atlyginti padarytą žalą.

13.9. Apeliantas pažymi, kad sukčiavimo objektyvūs požymiai reikalauja priežastinio ryšio tarp apgaulės ir veikos nustatymo, o tai reikštų, kad kaltininko apgaulė sąlygojo nukentėjusiojo suklydimą ir buvo svetimo turto ar turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo priežastimi. Turtinės prievolės išvengimas – tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę. Išvengti turtinės prievolės reiškia atsisakyti vykdyti ją arba naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų iš esmės suvaržyta, o kaltininkas išvengtų realus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojui (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-304-976/2016). Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkui suvokiant, kad apgaule esmingai suklaidinus asmenį, turintį teisę priimti teisinę reikšmę turinčius sprendimus, išvengia turtinės prievolės (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-112/2012, Nr. 2K-161/2013). Sukčiavimui atskirti nuo civilinės teisės pažeidimo yra reikšmingas ir nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 507/2012, 2K-7-255/2012, 2K-16I/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K- 31-788/2017, 2K-7-136-489/2017). Sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai (pvz., savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra pagrindo ar logiško paaiškinimo) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2013, Nr. 2K-7-152-895/2019).

13.10. Skunde nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad tuo metu, kai buvo vykdomos inkriminuotos veikos, galiojo norminis teisės aktas, reglamentuojantis perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainos kompensavimo tvarką, įgyvendinantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“. Tai reiškia, kad Neringos savivaldybės administracija neturėjo įgaliojimų priimti ir administruoti prašymus dėl leidimų išdavimo, o AB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokių įgaliojimų nuspręsti dėl leidimų išdavimo ir iš esmės savavaldžiavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikiant prašymus Neringos savivaldybės administracijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo apgaulės būdu išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti, nes šis subjektas, pagal įstatymą, neturėjo teisės spręsti, kam (ne)suteikti lengvatą (palikti ar anuliuoti prievolę). Atitinkamai, nebuvo įmanoma suklaidinti asmens, kuris veikia ultra vires, t. y. neturi įgaliojimų spręsti, ar kažkuriam asmeniui priklauso kompensacija, lengvata ir pan. Neteisėtai veikiančio viešojo administravimo subjekto – Neringos savivaldybės administracijos – atžvilgiu neįmanoma atlikti neteisėtų veiksmų ir neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis per Kuršių marių akvatoriją, nes savivaldybės administracija neturėjo teisės teisėtai išduoti arba neišduoti tokių (jokių) leidimų. Neringos miesto savivaldybės administracija leidimų tiesiogiai neišduodavo, juos administracijos rašto pagrindu suteikdavo privatus asmuo – AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri taip pat neturėjo jokių įgaliojimų spręsti, kas atleistinas nuo prievolės mokėti už perkėlimą per Kuršių marias ir pan.

13.11. Apeliantas teigia, kad tarp to, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Neringos savivaldybės administracijai dokumentus (panaudos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir kilusių padarinių (turtinės žalos atsiradimo), nėra priežastinio ryšio, nes nuteistieji negalėjo suklaidinti Neringos savivaldybės administracijos ir AB „(duomenys neskelbtini)“, veikiančių ultra vires, kadangi jos neturėjo jokių įstatymų pagrindu įgaliojimų ir teisės išduoti leidimus. Be to, skundžiamame nuosprendyje neatskleistas būdas, kuriuo sukčiavo nuteistieji. Neįvardyti galiojantys ir (ar) turintys galią norminiai teisės aktai ir jų reikalavimai, nustatę leidimų keltis per Kuršių marias išdavimo tvarką. Taip pat neįvardyta, kaip suklaidintas subjektas, turintis įstatymo ar jo lydimojo teisės akto suteiktą teisę spręsti dėl leidimų išdavimo ar neišdavimo, sąlygojant žalą šiuose santykiuose nedalyvaujančiam trečiajam subjektui – Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos.

13.12. Skunde nurodoma, jog Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad šis įstatymas nustato kelių naudojimo apmokestinimo ir Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – Programa) finansavimo tvarką, 3 dalyje nurodyta, jog įstatymo tikslas – kaupti ir naudoti lėšas automobilių kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų. Apelianto vertinimu, tai reiškia, kad įstatymas reglamentuoja, kaip surinkti lėšas ir panaudoti automobilių kelių tinklo priežiūrai bei plėtrai. Pažymi, kad 2014 metais įstatymo Nr. XII-898 9 straipsnyje atsirado nuostata, jog Vyriausybės nustatyta tvarka Programos finansavimo lėšos taip pat naudojamos perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonių ir darbuotojų (šio straipsnio 6 dalies 5 punktas). Remiantis CK 2.49 straipsnio 1 dalimi juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą. Juridinis asmuo savo buveinę gali teisėtai registruoti bet kurioje šalies vietoje, taip pat ir Kuršių nerijoje, tačiau veiklą vykdyti visoje Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje. Įstatymas lengvatų suteikimo nesieja su faktiniu veiklos vykdymu ar paslaugų teikimu, darbų atlikimu Kuršių nerijoje, o tik su formalia buveinės registracija. Teisėtai įregistruoti įmonės buveinę Neringoje nėra jokių kliūčių, kaip ir šiuo pagrindu naudotis lengvatomis.

13.13. Apeliantas pažymi, jog Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje nustatytas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, neleidžia asmenų diskriminuoti ir teikti jiems privilegijų (Konstitucinio Teismo 2018 m. kovo 8 d. nutarimas). Pagal Konstituciją valstybė negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą, todėl nustatomais apribojimais neleistina paneigti esmines ūkinės veiklos laisvės nuostatas, tokias kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt. (Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarimas „Dėl įpareigojimo tvarkyti alyvos atliekas“). Spręsdamas klausimą, ar Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 171 straipsnio (2009 m. gruodžio 17 d. redakcija) 2 dalies 2 punktas neprieštarauja Konstitucijai, teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, perdavęs tam tikras keleivių vežimo veiklos organizavimo funkcijas savivaldybėms, laikydamasis iš Konstitucijos 46 straipsnio kylančių imperatyvų, inter alia jame įtvirtintų ūkinės veiklos tarnavimo bendrai tautos gerovei, sąžiningos konkurencijos, vartotojų teisių apsaugos reikalavimų, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo imperatyvo, privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį savivaldybės užtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvę, vartotojų teises (inter alia, kad vartotojai gautų kokybiškas, jų interesus atitinkančias, finansiškai prieinamas paslaugas net ir tais atvejais, kai teikti tokias paslaugas yra nenaudinga) keleivių vežimo srityje, taip pat nepaneigtų keleivių vežėjų lygiateisiškumo (Konstitucinio Teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarimas „Dėl konkurencijos keleivių vežimo paslaugų srityje“).

13.14. Apeliantas teigia, jog valstybė be jokios teisėtos ir pagristos priežasties iškraipė konkurenciją, vieniems ūkio subjektams suteikdama privilegiją nemokėti už persikėlimą per Kuršių marias. Sąlyga gauti lengvatą, pagal įstatymą, neturi jokio turinio, nes konstituciškai nepagrįsta, kodėl viena grupė subjektų kitų atžvilgiu yra diskriminuojama suteikiant lengvatą nemokėti už persikėlimą keltu per Kuršių marias. T. y. vieni Lietuvos Respublikos piliečiai ir juridiniai asmenys į valstybės teritorijos dalį gali patekti nemokamai, kiti privalo mokėti už perkėlimo paslaugą. Toks asmenų diskriminavimas privalo būti pateisinamas įstatymiškai, kaip ir fizinių asmenų atžvilgiu dėl amžiaus (moksleiviai, studentai, pensininkai), negalios ir pan. Juridinių asmenų atžvilgiu – spec. tarnybos, įmonės, vykdančios darbus ar teikiančios paslaugas valstybei ar savivaldybei, jų įmonėms ir pan. Todėl apeliantui kyla pagrįstų abejonių, ar Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio aktualios nuostatos, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta įvykdžiusi du nusikaltimus, neprieštarauja Konstitucijos 29 ir 46 straipsniams.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dalios Mackevičienės apeliacinį skundą civilinė ieškovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos sutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį visiškai tenkinti.

15. Atsiliepimu į Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dalios Mackevičienės apeliacinį skundą išteisintieji K. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

16. Teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti jos apeliacinį skundą, o nuteistųjų ir jų gynėjų advokatų apeliacinius skundus atmesti. Išteisintieji ir jų gynėjai advokatai prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Nuteistieji ir jų gynėjai advokatai prašė tenkinti jų apeliacinius skundus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

17. Prokurorės Dalios Mackevičienės apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistojo E. D., nuteistojo D. K., nuteistojo R. C., nuteistojo T. J. gynėjo advokato Dariaus Kurpavičiaus, nuteistojo K. K. ir jo gynėjo advokato Kazio Bitario, nuteistojo A. B. gynėjo advokato Vaclovo Janušausko, nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovo direktoriaus D. K., nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo direktoriaus R. C., nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Alvydo Butos, nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Dainiaus Žiedo apeliaciniai skundai tenkintini.

18. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarinėti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo argumentą.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

19. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą nuosprendį ir prokurorės apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai K. Š. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; Š. Š. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį bei 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisino, jiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių.

20. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015, 2K-433-507/2016, 2K-104-1073/2020).

21. Sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Vadinasi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė pavartojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-104-1073/2020).

22. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas įrodyti, patvirtinti juridinę reikšmę turinčius faktus. Tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2009, 2K-7-35/2011, 2K-4-689/2019). Žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-775/2007, 2K-328/2014, 2K-32-696/2015, 2K-385-942/2017, 2K-117-697/2017, 2K-104-1073/2020).

23. Jeigu, be kita ko, dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padaroma didelė žala, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Šiuo atveju yra būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, bet ir pavojingus padarinius – didelę žalą bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ir kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisinių pasekmių, ir tai atlieka sąmoningai – nori taip veikti, be to, supranta, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių nori arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Tai, kad didelė žala yra būtinasis BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymis, kelia atitinkamus reikalavimus ir įrodinėjimo procesui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2010, 2K-7-251/2013, 2K-7-47-895/2016, 2K-46-699/2018, 2K-104-1073/2020).

24. Analizuodamas BK 182 ir 300 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų santykį Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nurodytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-45-511/2020).???

25. Šioje byloje Š. Š. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule, panaudodamas žinomai suklastotą tikrą dokumentą, kitų naudai išvengė turtinės prievolės. Skundžiamu nuosprendžiu Š. Š. dėl šių jam pareikštų kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių. Atsižvelgdamas į tai, kad Š. Š. priimtas išteisinamasis nuosprendis, pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BK 20 straipsnyje nurodytomis juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygomis Š. Š. vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Nurodė, kad nors šios įmonės veikoje nenustatyta nusikaltimo sudėtis, tačiau nustačius, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės, neturėdamos tam teisėto pagrindo, pasinaudodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išduotais leidimais, nemokamai keltais kėlėsi per Kuršių neriją, šios įmonės padarytos žalos Valstybei klausimas dėl persikėlimo į (iš) Kuršių neriją keltu, nesumokant už persikėlimą, spręstinas civilinio proceso tvarka.

26. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė, be kita ko, motyvuodamas tuo, kad Š. Š. savo kaltės nepripažino ir teisiamajame posėdyje parodė, kad jokių dokumentų jis neklastojo, jokių panaudos sutarčių nepasirašinėjo ir jokios apgaulės nevartojo. Statybos objekte (duomenys neskelbtini) jis ir jo įmonė – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – atliko darbus pagal sudarytą sutartį su rangove UAB „(duomenys neskelbtini)“. Persikėlimo keltu išlaidas išteisintajam apmokėdavo rangovas. Vėliau išteisintajam buvo pasakyta, kad jo įmonės automobiliams bus išduotas leidimas nemokamai keltis keltu. Jis tam neprieštaravo, nes jam buvo nesvarbu, kokiu būdu jo įmonei bus kompensuotos persikėlimo keltu išlaidos. Išteisintasis nežino, kaip T. J. su E. D. gavo tuos leidimus. Jis jiems pateikė tik automobilių techninius pasus. Jokių panaudos sutarčių jis nesudarinėjo, transporto priemonių niekam neperdavė (t. 18, b. l. 122–123). Apylinkės teismas nurodė, jog netikėti šiais išteisintojo parodymais neturi pagrindo, nes jie nėra paneigti byloje surinktų įrodymų visuma. Teismas pažymėjo, jog iš Š. Š. pareikšto kaltinimo matyti, kad jis apgaule išvengė turtinės prievolės, o apgaulė pasireiškė tuo, kad jis suklastojo tikrą dokumentą – automobilių panaudos sutartis, kurias panaudojo ir tokiu būdu neteisėtai gavo leidimus nemokamai keltis keltais. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog Š. Š. suklastojo dokumentą, nes šią aplinkybę išteisintasis neigia nurodydamas, kad jokių sutarčių jis nepasirašinėjo, o ant panaudos sutarčių esantys neva jo parašai yra suklastoti. Be to, byloje esanti specialisto išvada Nr. 11K-312(18) (t. 8, b. l. 164–166) nepatvirtino, kad ant tirti pateiktų panaudos sutarčių pasirašė Š. Š., todėl teismas jį pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisino, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Teismas taip pat nurodė, jog nesant pagrindinio sukčiavimo požymio – apgaulės, kuri pagal Š. Š. pareikštą kaltinimą pasireiškė tuo, kad tikslui pasiekti buvo klastojamos transporto priemonių panaudos sutartys, vėliau jas panaudojant – pateikiant Neringos savivaldybės darbuotojams, kad dėl šios apgaulės būtų išduoti leidimai nemokamai keltis keltu, todėl Š. Š. išteisino ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

27. Prokurorė sutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvais dėl Š. Š. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau teigia, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių ir patvirtinančių, kad Š. Š. veiksmuose yra BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Taip pat prokurorė siekia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Prokurorės vertinimu, pagrindinis sukčiavimo požymis – apgaulė – šiuo atveju pasireiškė Neringos miesto savivaldybės administracijos suklaidinimu, kuri E. D. pateiktų aiškiai melagingų duomenų pagrindu 2015-05-15 raštu šiuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, o pastaroji UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-05-18 išdavė leidimus nemokamai keltis keltu Nr. 62149, Nr. 62150. Tikslui pasiekti buvo klastojamos transporto priemonių panaudos sutartys, kurios vėliau ir buvo panaudotos, pateikiant Neringos miesto savivaldybės darbuotojams, kad dėl šios apgaulės būtų išduoti leidimai nemokamai keltis keltu. Prokurorės vertinimu, panaudota apgaulė pripažintina esmine, nes suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką sprendimui dėl leidimų nemokamai keltis keltu išdavimo, o dėl tokios apgaulės panaudojimo turtinės prievolės išvengimas laikytinas sukčiavimu. Prokurorė pažymi, kad Š. Š. veikė tyčia. Jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, visiškai suvokė, kad leidimai nemokamai keltis keltais išduoti ne jo vadovaujamos įmonės vardu, sudarytos automobilių panaudos sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nebuvo vykdomos, sutartyse nurodytos transporto priemonės faktiškai nebuvo perduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prokurorei akivaizdu, kad išteisintajam buvo ir privalėjo būti žinoma, jog iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu gautų leidimų, jo įmonės transporto priemonės su vairuotojais keltis keltais be mokesčio negalėjo, nes pati bendrovė net nebuvo registruota Kuršių nerijoje. Taigi išteisintojo veika reiškėsi kaip turtinės prievolės išvengimas, panaudojant suklastotus dokumentus.

28. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl Š. Š. ir jo vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinimo. Skundžiamame nuosprendyje visiškai pagrįstai nurodyta, jog Š. Š. savo kaltės dėl jam inkriminuotų veikų visiškai nepripažino, byloje esanti specialisto išvada Nr. 11K-312(18) nepatvirtina, kad jis pasirašė ant panaudos sutarčių, o kitų jo kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Nors prokurorė teigia, kad išteisintajam inkriminuojamos BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos atveju apgaulė reiškėsi tuo, kad buvo klastojamos transporto priemonių panaudos sutartys, tačiau teisėjų kolegija su šiuo argumentu negali sutikti. Kaip jau minėta, analizuodamas BK 182 ir 300 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų santykį Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nurodytų nusikalstamų veikų sutaptį. Šiuo atveju apylinkės teismas nenukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir išteisinęs Š. Š. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisino jį ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Priešingai, nei nurodo prokurorė, pagrindinis sukčiavimo požymis – apgaulė – nagrinėjamu atveju galėjo pasireikšti tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad išteisintasis klastojo panaudos sutartis, tačiau tai nebuvo įrodyta. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad išteisintasis visiškai suvokė, jog leidimai nemokamai keltis keltais išduoti ne jo vadovaujamos įmonės vardu, o sudarytos automobilių panaudos sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nebuvo vykdomos, nes sutartyse nurodytos transporto priemonės faktiškai šiai įmonei nebuvo perduotos. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Byloje nėra paneigta Š. Š. versija, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus (duomenys neskelbtini), o pagal susiklosčiusią praktiką persikėlimo keltu išlaidas įmonei apmokėdavo rangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl išteisintajam nebuvo tikslo šios prievolės išvengti, nes jam nebuvo svarbu, kokiu būdu jo įmonei šios išlaidos bus kompensuotos. Kaip jau minėta, išteisindamas Š. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog šios įmonės padarytos žalos Valstybei klausimas dėl nemokamo persikėlimo į (iš) Kuršių neriją keltu gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

29. Šioje byloje K. Š. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį buvo kaltinama tuo, kad ji suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule, panaudodama žinomai suklastotą tikrą dokumentą, dėl to buvo padaryta didelė žala, kitų naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės. Skundžiamu nuosprendžiu K. Š. dėl šių jai pareikštų kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį išteisinta, jai nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių. Atsižvelgdamas į tai, kad K. Š. priimtas išteisinamasis nuosprendis, pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BK 20 straipsnyje nurodytomis juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygomis K. Š. vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Nurodė, kad nors šios įmonės veikoje nenustatyta nusikaltimo sudėtis, tačiau nustačius, jog UAB „Klaipėdos tvarka“ transporto priemonės, neturėdamos tam teisėto pagrindo, pasinaudodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išduotais leidimais, nemokamai keltais kėlėsi per Kuršių neriją, šios įmonės padarytos žalos Valstybei klausimas dėl persikėlimo į (iš) Kuršių neriją keltu, nesumokant už persikėlimą, spręstinas civilinio proceso tvarka.

30. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė, be kita ko, motyvuodamas tuo, kad K. Š. savo kaltės nepripažino ir teisiamajame posėdyje parodė, kad ji jokių dokumentų neklastojo, jokių panaudos sutarčių nepasirašinėjo ir jai apie tas sutartis nieko nebuvo žinoma. Ji jokios apgaulės nevartojo ir negalėjo to padaryti, nes tuo metu, kai buvo pasirašytos panaudos sutartys tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji buvo „dekretinėse atostogose“, todėl tuo metu įmonei nevadovavo, jokių sutarčių su niekuo nesudarinėjo ir jų nederino. Jai apie šias sutartis nieko nebuvo žinoma. T. J. ji nepažįsta, su bendrovės klientais nėra bendravusi, nes tai darydavo vadybininkas (t. 18, b. l. 126–127). Teismas nurodė, jog byloje nesurinkta įrodymų, paneigiančių šiuos išteisintosios parodymus, ir pažymėjo, jog K. Š. pareikštame kaltinime nurodyta, kad automobilių panaudos sutartis pasirašė ne ji, o tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjusi J. P.. Išteisintajai pareikštame kaltinime nurodyta, kad J. P., pasirašydama ant panaudos sutarčių, nesuvokė, ką ji daro, o K. Š. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje sutarė su T. J. bei E. D. dėl sukčiavimo, po to vėl nenustatytu būdu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios ir naudojamos transporto priemonės duomenis ir tokiu būdu susitarė su E. D., kad ji (K. Š.), veikdama per J. P., nesuvokusią nusikalstamų veiksmų pobūdžio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, jas pasirašant J. P., o šias sutartis E. D. pateiks Neringos savivaldybės administracijai. Apylinkės teismas pažymėjo, jog iš kaltinimo matyti, kad jis yra labai nekonkretus ir dviprasmiškas. Kaltinime nurodytų aplinkybių nepatvirtina nei E. D., nei T. J.. Teismas nurodė, jog byloje apklausta J. P. taip pat nenurodė, kad panaudos sutartis ji pasirašė verčiama K. Š. (t. 18, b. l. 120–121). Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apgaulės esmę sudarančias sutartis pasirašė ne K. Š., kuri tuo metu nėjo įmonės direktorės pareigų, o įrodymų, kad ji vertė tai padaryti J. P., byloje nėra surinkta. Dėl šios priežasties teismas K. Š. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį išteisino, jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo sudėties požymių. Teismas įvertino aptartus motyvus dėl K. Š. kaltės ir konstatavęs, jog nėra nustatytas dokumentų klastojimas, išteisino K. Š. ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

31. Su tokiu apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytu bylos aplinkybių vertinimu prokurorė nesutinka ir teigia, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad K. Š. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje. Taip pat prokurorė siekia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį. Prokurorė nurodo, kad nuo 2013-01-23 iki 2015-05-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo J. P. (P.). 2015-05-06 K. Š. vėl skyrė save į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Abi panaudos sutartys datuotos 2015-05-11. Jas pasirašė J. P., nes bendrovėje ji buvo atsakinga už sutarčių sudarymą, darbo sutarčių sudarymą, atsiliepdavo į skambučius, išrašydavo PVM sąskaitas faktūras už atliktas paslaugas ir kt. Ji bendrovės direktore buvo nuo 2013-01-31 iki 2015-05-05. Ji patvirtino, kad pagal šią sutartį jokių juridinių faktų neįvyko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nurodyto krovininio automobilio panaudai neperdavė. Šis krovininis automobilis jos darbo laikotarpiu buvo naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Apie tai, kad jos pasirašyta 2015-05-11 Transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 20151/10 bus panaudota neteisėtai gauti leidimui nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, ji nežinojo. Liudytojas A. V. patvirtino, kad direktorė K. Š. biure būna beveik kiekvieną dieną, pasirašinėja įvairius dokumentus, dirba su kai kuriais klientais, vadovauja bei prižiūri darbą. K. Š. parodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-05-12 buvo pasirašyta nepavojingų statybinių atliekų išvežimo darbų sutartis, kurios įkainiuose buvo numatyta, kad į konteinerių priežiūros kainas (duomenys neskelbtini) nėra įskaičiuoti ekologiniai ir kelto mokesčiai, šiuos mokesčius sumoka arba suderina leidimą užsakovas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei, kiek jai žinoma iš A. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. J. sakęs, kad gaus leidimą nemokamai keltis keltu. Prokurorės manymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė K. Š. buvo atsakinga už bendrovės veiklą tuo metu, kai buvo pasirašytos panaudos sutartys, jai taip pat buvo žinoma, kad pagal sutartį dėl nepavojingų statybinių atliekų išvežimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įskaičiuoti ekologiniai ir kelto mokesčiai, šiuos mokesčius sumoka arba suderina leidimą užsakovas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apgaulės esmę sudarančias sutartis pasirašė bendrovės direktorė K. Š., veikdama per J. P., ir minėtos panaudos sutartys buvo pateiktos Neringos miesto savivaldybės administracijai, kuri, būdama suklaidinta, perdavė duomenis AB „(duomenys neskelbtini)“, o ši 2015-05-18 išdavė leidimą Nr. 62152 bei 2016-02-08 išdavė leidimą Nr. 70991 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kuriuo neteisėtai, neatlygintinai naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokamai keltis keltu.

32. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl K. Š. ir jos vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinimo. Nors prokurorė teisingai nurodo, jog K. Š. 2015-05-06 vėl skyrė save į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas (šios aplinkybės išteisintoji neneigia ir apeliacinės instancijos teismui pateiktame atsiliepime į prokurorės apeliacinį skundą) (t. 20, b. l. 29–30), o panaudos sutartys buvo pasirašytos 2015-05-11, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad byloje yra nustatyta, jog šias sutartis pasirašė J. P., o ne K. Š.. Teisiamajame posėdyje J. P. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2016 m. Tam tikrą laiką buvo bendrovės direktore. Ji pasirašė 2015-05-11 transporto priemonių panaudos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos vertinimu, pasirašius sutartį nebūtinai reikia ją vykdyti. K. Š. jai nedavė jokių nurodymų, J. P. turėjo įgaliojimą pasirašyti sutartis. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumoka už keltą, tada įtraukia tai į sąskaitą. Visas sąskaitas išrašydavo J. P. (t. 18, b. l. 121–122). Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, jog K. Š. savo kaltės dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų visiškai nepripažino, teigė, kad panaudos sutarčių nepasirašė, neklastojo ir apie jas nieko nežinojo, jokios apgaulės nenaudojo. Ši išteisintosios versija nėra paneigta bylos įrodymų visuma. Priešingai nei nurodo prokurorė, tai, kad panaudos sutarčių pasirašymo metu K. Š. buvo grįžusi iš vaiko priežiūros atostogų ir galėjo būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure, niekaip nepatvirtina, jog ji, veikdama per J. P. (ją versdama), pasirašė apgaulės esmę sudariusias sutartis ar kad jai apskritai apie šias sutartis buvo žinoma, taip pat, kad ji būtų siekusi suklaidinti Neringos miesto savivaldybės administraciją ir išvengti didelės vertės turtinės prievolės. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog aplinkybė, kad asmuo turėjo teorinę galimybę padaryti nusikaltimą, niekaip nepatvirtina, kad jis nusikaltimą padarė. Be to, asmuo baudžiamajame procese neturi įrodinėti savo nekaltumo, priešingai, priimant apkaltinamąjį nuosprendį byloje esantys įrodymai turi neginčijamai patvirtinti asmens kaltę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-719/2019).

33. Sutiktina ir su apylinkės teismo išvada, jog išteisintajai pareikštas kaltinimas yra nekonkretus, dviprasmiškas, aprašomojo pobūdžio, jame nurodomų aplinkybių dėl išteisintajai inkriminuotų veikų nepatvirtino nei J. P., nei E. D., nei T. J. ar kiti proceso dalyviai. Be kita ko, kaltinime neaptartas anksčiau minėtas būtinojo BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties – didelės žalos padarymo – požymis. Kaltinime nurodytas didelės žalos padarymo požymis tapatinamas su didelės vertės, viršijančios 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis), turtinės žalos valstybės biudžetui padarymu sukčiaujant, tačiau Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog didelės žalos požymis nėra tapatus didelės turtinės žalos požymiui ir negali būti preziumuojamas, jis turi būti įrodinėjamas atskirai, kaip kvalifikuojamasis BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymis. Pažymėtina ir tai, jog išteisindamas K. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog šios įmonės padarytos žalos Valstybei klausimas dėl nemokamo persikėlimo į (iš) Kuršių neriją keltu gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

34. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, taip pat remdamasi tuo, kad visi neaiškumai vertinami kaltinamųjų naudai, o šių neaiškumų nagrinėjamu atveju nėra įmanoma pašalinti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas išteisinti K. Š. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; Š. Š. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį bei 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, jiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra jokio pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo ištirtų įrodymų bei abejoti apylinkės teismo padaryta išvada, kad K. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“, Š. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepadarė veikų, turinčių jiems inkriminuotų nusikaltimų požymių. Todėl naikinti ar keisti šią Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-09 nuosprendžio dalį prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl nuteistųjų, jų atstovų ir gynėjų apeliacinių skundų

35. Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria E. D. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos, padedant T. J.), BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos su T. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos su K. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl įvykdytos veikos su A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 300 straipsnio 1 dalį; T. J. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį; A. B. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį; K. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį; R. C. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį; D. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįsta, priimta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Šioje nuosprendžio dalyje apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajų, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl padarė neteisingas ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas dėl E. D., T. J., A. B., K. K., R. C., D. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės. Pirmosios instancijos teismas nesant įrodytiems visiems nusikalstamos veikos sudėties požymiams priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, todėl ši Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-09 nuosprendžio dalis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

36. BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2006, 2K-671/2010, 2K-425/2011, 2K-7-201/2013, 2K-81-648/2018).

37. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs (2006 m. sausio 16 d. nutarimas), kad teismas baudžiamajame procese turi būti ir nešališkas arbitras, objektyviai vertinantis baudžiamojoje byloje esančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių duomenis (įrodymus) ir priimantis teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo, ir kartu teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, atlikti tam tikrus proceso veiksmus, asmenims, dalyvaujantiems teisme vykstančiame procese, neleisti piktnaudžiauti savo teisėmis ar įgaliojimais, spręsti kitus su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme susijusius klausimus. Kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, turi veikti taip, kad baudžiamojoje byloje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Konstitucijoje (31 straipsnyje) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalyje, 20 straipsnio 5 dalyje ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai bei nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-7-398/2013, 2K-155-693/2015, 2K-104-1073/2020 ir kt.).

38. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog šioje baudžiamojoje byloje yra inkriminuota iš esmės tokia sukčiavimo (turtinės prievolės išvengimo) schema: T. J., A. B., K. K., R. C. ir D. K., turėdami tikslą jų Neringoje neregistruotoms UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją, kiekvienas atskirai susitarę su Neringoje registruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pažymėtina, jog šis juridinis asmuo nagrinėjamoje byloje baudžiamojon atsakomybėn nepatrauktas) direktoriumi E. D., kad jie sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, kurias E. D. pateiks Neringos savivaldybės administracijai dėl leidimų nemokamai keltis keltais į (iš) Kuršių neriją išdavimo minėtų įmonių transporto priemonėms, po to, pasinaudodami neteisėtai įgytais leidimais UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengs prievolės bei didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją. Jiems pasirašius automobilių panaudos sutartis dėl tariamų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių ir naudojamų transporto priemonių, nors faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ šių transporto priemonių neperėmė, E. D. kreipėsi į Neringos savivaldybės administraciją dėl leidimų nemokamai persikelti AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Po to UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms buvo išduoti leidimai nemokamai persikelti AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją. Apylinkės teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, jog T. J., R. C., K. K., D. K. ir A. B. neteisėtais veiksmais, pasirašydami automobilių panaudos sutartis, suvokė, kad kiekvienas iš jų nusikalstamą veiką daro ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu – E. D.. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo bylos aplinkybių vertinimu negali sutikti.

39. Baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 300 straipsnio 1 ir 3 dalis ypatumai šiame procesiniame sprendime jau buvo aptarti, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja. Tačiau papildomai pažymėtina, jog esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės vartojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju vartojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant pavartojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. BK 182 straipsnio dispozicija nenumato, dėl kokių aplinkybių ar faktų asmuo sukčiavimo atveju turi būti suklaidintas. Tai gali būti nukentėjusiojo suklaidinimas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-150/2014, 2K-526/2014). Tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama. Esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo. Be to, tokiais atvejais svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017).

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas itin lakoniškai ir nepagrįstai atmetė nuteistųjų argumentus dėl jiems inkriminuojamų veikų padarymo laikotarpiu galiojusios ydingos transporto priemonių ir darbuotojų perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti tvarkos.

41. Pažymėtina, jog 2000-10-12 Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 nuostata, jog Vyriausybės nustatyta tvarka Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšos taip pat naudojamos ir juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonių ir darbuotojų perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti, šiame įstatyme yra įtvirtinta jau nuo 2003-07-10 (2003-07-04 įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1703 redakcija, 11 straipsnio 5 dalis), galiojo inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu (nauja įstatymo redakcija nuo 2014-11-01 Nr. XII-898, 9 straipsnio 5 dalies 5 punktas), galioja ir šiuo metu. Neringos savivaldybės administracijos 2018-10-18 rašte Nr. (4.16)V15-2182 nurodyta, kad Neringos savivaldybės administracija 2015-01-01–2017-12-31 laikotarpiu duomenis iš juridinių asmenų, turinčių Neringoje registruotą buveinę, ir Neringoje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų renka ir teikia AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 ir 7 punktais, Keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarkos, patvirtintos 2005-11-03, 6.1 ir 6.2 papunkčiais bei atsižvelgdama į 2005-11-03 Neringos, Klaipėdos miestų savivaldybių ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pasitarimo protokolą Nr. 34, 2005-01-24 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento raštą Nr. 420-S-20 „Dėl sąvokų išaiškinimo“, 2005-02-07 AB „(duomenys neskelbtini)“ raštą Nr. 21(10.17)-57 „Dėl leidimų išdavimo Neringos juridinių asmenų transporto priemonėms“ (t. 5, b. 1. 35–36). AB „(duomenys neskelbtini)“ 2005-02-07 rašte Nr. 2R (10.17)-57 „Dėl leidimų išdavimo Neringos juridinių asmenų transporto priemonėms“ nurodyta, kad atsakant į Neringos savivaldybės administracijos raštą, informuojama, kad 2005-02-02 Susisiekimo ministerijoje pas sekretorių A. V. vyko pasitarimas neatlygintino perkėlimo į Kuršių neriją klausimais. Pasitarime prieita prie bendros nuomonės, jog juridiniai asmenys, turintys Kuršių nerijoje registruotą buveinę, neatlygintinai gali keltis su transporto priemonėmis, valdomomis nuosavybės, nuomos, panaudos teisėmis ar pagal lizingo sutartį. Be to, šiame rašte Neringos savivaldybės administracijos prašoma visus juridinius asmenis, kurie kreipiasi į Neringos savivaldybės administraciją dėl neatlygintino leidimo išdavimo transporto priemonėms, valdomoms nuomos ar panaudos teisėmis, įtraukti į sąrašus ir AB „(duomenys neskelbtini)“ šioms transporto priemonėms išduos leidimus. 2005-11-03 Neringos, Klaipėdos miestų savivaldybių ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pasitarimo protokole nurodyta, kad nutarta transporto priemonių valdymu laikyti: nuosavybės teisę, pasitikėjimo teisę, panaudos sutartį, lizingo sutartį, įgaliojimą.

42. Teisiamajame posėdyje liudytoja Neringos savivaldybės administracijos darbuotoja I. K. parodė, jog dirba nuo 2016 m. Leidimai nemokamai keltis keltais buvo išduodami tik Neringos mieste registruotiems juridiniams asmenims, leidimus išduodavo pagal pateiktus dokumentus, papildomų dokumentų, tokių kaip lizingo, panaudos, nuomos sutarčių reikalaudavo tik tada, jei transporto priemonė priklausydavo ne įmonei, kuri registruota Neringoje. Jei įmonė kreipdavosi ir įrodydavo, kad naudos transporto priemones, nebuvo jokių apribojimų dėl automobilių skaičiaus. Leidimų naudojimo nekontroliavo, tai turėjo daryti keltai (t. 16, b. l. 122–124). Liudytoja I. K. parodė, kad ji AB „(duomenys neskelbtini)“ Klientų aptarnavimo skyriaus vadybininke dirbo nuo 2006 m. iki 2017 m. vasario mėnesio. Kartu su ja 2015 m.–2017 m. vasario mėnesio laikotarpiu dirbo ir liudytoja R. R.. Leidimai juridiniams asmenims buvo išduodami tokia tvarka – liudytoja iš savivaldybės gaudavo paraišką, kurioje nurodytas įmonės pavadinimas, buveinės adresas, įmonės kodas, automobilio, kuriam buvo reikalingas leidimas, markė ir valstybinis numeris. Remdamasi ta paraiška, ji gamindavo leidimą. Pagamintą leidimą atsiimti ateidavo juridinio asmens atstovas, kuriam leidimą išduodavo pasirašytinai. Atsiimant leidimą ji išaiškindavo, kad turi važiuoti automobiliu, kuriam išduotas leidimas – pats leidimas buvo išduodamas konkrečiam automobiliui. Kai ateidavo nauja įmonė, ji išsamiai išaiškindavo taisykles, o nuolatiniams klientams kiekvieną kartą detaliai taisyklių neaiškino, nes jie jas žinojo. Už dokumentų teisingumą atsakė savivaldybė. AB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų netikrindavo. Jau išduotus leidimus tikrindavo kasoje, nes visi duomenys buvo suvesti į duomenų bazę. Prieš persikeliant keltu kasoje kasininkei paduodamas leidimas. Ji mato valstybinį numerį, nuskenuoja kortelę. Naudojimosi kontrolės nebuvo, jokių duomenų, kad nutraukta panaudos sutartis, jie negaudavo. Vyriausybės nutarimams, pagal kuriuos buvo nustatyta leidimų išdavimo tvarka, netekus galios, jie Neringos savivaldybės apie tai atskirai neinformavo, tačiau pats įstatymas nebuvo panaikintas, todėl leidimų išdavimo esmė visiškai nesikeitė, tiesiog buvo panaikintas išplėstinis įmonių, galinčių keltis nemokamai, sąrašas (t. 16, b. l. 124–125). Liudytoja AB „(duomenys neskelbtini)“ Klientų aptarnavimo skyriaus vadybininkė R. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir liudytoja I. K. (t. 16, b. l. 125–126).

43. Aptartas leidimų išdavimo teisinis reglamentavimas ir jų vykdymo tvarka leidžia daryti išvadą, jog šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu teisėtai gauti leidimus, suteikiančius teisę nemokamai persikelti keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos, turėjo teisę tie Kuršių nerijoje registruotą buveinę turintys juridiniai asmenys, kurie savo veikloje naudojo ne tik jiems nuosavybės teise priklausančias, bet ir kitokiu (pavyzdžiui, panaudos sutarties) pagrindu valdomas transporto priemones. Tai reiškia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuojamų veikų padarymo laikotarpiu turėjo teisę gauti leidimus nemokamai keltis keltais toms transporto priemonėms, kurios buvo naudojamos jos veikloje.

44. Nagrinėjamu atveju viso baudžiamojo proceso metu nuteistieji pripažino, jog kaltinime nurodomu aptariamų veikų padarymo laikotarpiu vyko nemokamas transporto priemonių kėlimasis keltais, tačiau nuosekliai neigė padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir teigė, kad panaudos sutartyse minimos transporto priemonės buvo naudojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomuose darbuose (duomenys neskelbtini).

45. Byloje yra duomenų, jog (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta Neringos miesto savivaldybės teritorijoje registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šios įmonės direktorius – nuteistasis E. D.). Įmonė užsiima operacijomis, susijusiomis su nekilnojamuoju turtu, statyba, prekyba, paslaugomis, įrangos nuoma. 2015-03-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo nuosavybės teisę į pastatą – valgyklą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kitą statinį – kiemo aikštelę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Neringa. Įmonė nusprendė statinius rekonstruoti. Rekonstravimo darbams atlikti 2015-04-09 sudarė rangos sutartį Nr. 2015/04/09/01 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šios įmonės direktorius – nuteistasis T. J.). Rangos darbus apėmė visi būtini rekonstrukcijos darbai. Pagal bendrovės sudarytą rangos darbų susitarimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo generalinė rangovė, nes vykdydama statybos rangos darbus pasitelkė daug kitų asmenų (subrangovų). Šie asmenys nagrinėjamoje byloje taip pat yra nuteisti. Statybos darbai tęsėsi iki 2017-09-28. Šią dieną tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir generalinės rangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas baigiamasis atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoti visi atlikti darbai. 2017 m. spalio mėnesį surašytas statinio užbaigimo aktas. Tai, kad statybos darbai nurodytu laikotarpiu iš tiesų vyko ir juose dalyvavo nuteistieji, patvirtina daugybė byloje esančių dokumentų – nekilnojamojo turto kadastro byla, leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius)/ atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-32-150513-00015, techninis darbo projektas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvalifikacijos atestatas, rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, R. B. kvalifikacijos atestatas, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas, statinio geodezinė nuotrauka, statybos darbų žurnalai, atliktų darbų aktai, inžinerinių tinklų geodezinė nuotrauka, vandens tyrimo protokolas, energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas, pažyma apie statybinių atliekų perdavimą jas tvarkančiai įmonei, žaibosaugos techninė dokumentacija, atitikties deklaracijos, pastato energinio naudingumo sertifikatas, pažyma apie statinio atitiktį projektui ir t.t.

46. Ištyrus bylos medžiagą teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu generalinė rangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasitelkdama subrangoves UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tiesų atliko minėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių statinių rangos darbus (duomenys neskelbtini), o tai patvirtina labai didelis kiekis įvairaus pobūdžio byloje esančių dokumentų, kurių pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nevertino. Darytina išvada, jog byloje nėra iki galo paneigta nuteistųjų versija, jog generalinė rangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ užtikrinti generalinės rangovės ir subrangovių naudojamų transporto priemonių atvykimą į bendrovės vykdomos statybos objektą, o panaudos teise gautos transporto priemonės buvo naudojamos būtent šiems darbams atlikti.

47. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog 2015–2016 m. T. J., A. B., K. K., R. C. ir D. K., turėdami tikslą jų Neringoje neregistruotoms bendrovėms priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją, kiekvienas atskirai susitarę su Neringoje registruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. D., žinodami, kad faktiškai jie sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad jiems priklausančių ir naudojamų transporto priemonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai neperims, ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus.

48. Sutiktina su nuteistųjų apeliacinių skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino kaltinime nurodytų tariamai fiktyvių sandorių (panaudos sutarčių) sudarymo tikslų, motyvų bei jų sukeltų teisinių pasekmių tam, kad būtų nustatyta tiek tikroji šalių valia, tiek tai, ar šie sandoriai tikrai nesukėlė jokių teisinių pasekmių, ir atitinkamai asmenų tyčia siekti šiais savo veiksmais nusikalstamų tikslų.

49. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog šiuo aspektu aktuali teismų praktika suformuota civilinėse bylose, kuriose išaiškinta, kad situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-104-1073/2020). Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad toks sandoris neturi teisinių padarinių (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2003). Taigi tariamasis sandoris neturi esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-47/2006, 3K-3-418/2008). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant klausimą, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-68/2005, 3K-3-418/2008). Nagrinėjamu atveju svarbus ir tariamojo sandorio atribojimas nuo apsimestinio sandorio. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011). Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-18-469/2016, e3K-3-109-248/2018).

50. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susiformavę teisiniai santykiai, tačiau tarp jų sudarytos ydingos (neatitinkančios tikrosios šalių valios) panaudos sutartys turėjo būti aiškintos ne formaliai, kaip darė pirmosios instancijos teismas lakoniškai nurodydamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai transporto priemonių neperėmė, o aiškinantis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgiant į sandorių sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, bei nustatant, ar sandoriai sukėlė teisines pasekmes. Darytina išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. D. sudaręs transporto priemonių panaudos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip išreikšdamas tikrąją valią naudoti šioms įmonėms priklausančias transporto priemones UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje (rangos darbams), kreipėsi į Neringos savivaldybės administraciją dėl leidimų išdavimo ir gavo leidimus minėtais automobiliais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais.

51. Kaip jau minėta, byloje nėra patikimai paneigta nuteistųjų versija, jog transporto priemonių panaudos sutartys buvo vykdomos atliekant statybos darbus ir teikiant paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose (duomenys neskelbtini), todėl šių sutarčių pagrindu šalims atsirado realios teisės ir pareigos, tokių teisių ir pareigų šalys siekė, o numatyti rangos darbai buvo atlikti. Aiškinantis tikrąją sandorius sudariusių šalių valią pažymėtina, jog byloje esantys nuteistųjų ir liudytojų paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog panaudos sutartis sudarę asmenys suprato, jog transporto priemonės panauda yra transporto priemonės panaudojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje (pavyzdžiui, liudytoja E. J. nurodė, jog panaudos sutartis apima priemonę bei paslaugą, nuteistieji E. D., R. C., D. K., T. J. ir kt. nurodė, jog panauda yra paslaugų atlikimas). Nė vienas iš nuteistųjų ar liudytojų nepateikė teisiškai tikslaus panaudos sutarties apibrėžimo. Atsižvelgdama į aptartą Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ir bylos įrodymų visumą teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju negalima vien formaliai tvirtinti, jog minėtos ydingos formos transporto priemonių panaudos sutartys buvo fiktyvios (nevykdomos) ir tarp šalių buvo sudarytos sutartys, kurių iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti civilinių teisių ir pareigų.

52. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas niekaip neaptarė ir neįrodinėjo būtinojo BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties – didelės žalos padarymo – požymio. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas šiame baudžiamajame įstatyme nurodytą didelės žalos padarymo požymį tapatino su didelės vertės, viršijančios 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis), turtinės žalos valstybės biudžetui padarymu sukčiaujant. Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog didelės žalos požymis nėra tapatus didelės turtinės žalos požymiui ir negali būti preziumuojamas, jis turi būti įrodinėjamas atskirai, kaip kvalifikuojamasis BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2010, 2K-7-251/2013, 2K-7-47-895/2016, 2K-46-699/2018, 2K-104-1073/2020).

53. Išanalizavus bylos medžiagą ir skundžiamo nuosprendžio turinį, konstatuotina, kad sukčiavimo sudėties požymių buvimą nuteistųjų veiksmuose pirmosios instancijos teismas nustatė tik formaliai. Kaip minėta, sukčiavimo (BK 182 straipsnis) dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę pavartojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai T. J., R. C., K. K., D. K. ir A. B. nusikalstamas veikas padarė savo vadovaujamų įmonių naudai. Ši nauda pasireiškė turtinės prievolės – mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją – išvengimu. Teisėjų kolegija pažymi, jog viso bylos proceso metu nuteistieji nurodė, kad pagal susiklosčiusią verslo praktiką leidimus persikelti keltu visada parūpina užsakovas (nagrinėjamu atveju – UAB „(duomenys neskelbtini)“), todėl, jeigu nuteistųjų bendrovėms būtų reikėję pirkti leidimus iš savo lėšų, šią sumą užsakovas vis vien turėtų padengti pagal sąskaitą faktūrą. Byloje nėra duomenų, kurie galėtų paneigti šias nuteistųjų nurodytas aplinkybes. Todėl sutiktina su nuteistųjų apeliaciniuose skunduose išreiškiama nuomone, jog šioje byloje turtinę naudą gavo (išvengė mokėjimų AB „(duomenys neskelbtini)“ už generalinei rangovei ir subrangovėms priklausančių transporto priemonių perkėlimą keltais) UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri turėjo teisę gauti leidimus nemokamai keltis keltu ir šioje byloje nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėtina, jog nuteistasis E. D. teisiamajame posėdyje parodė, jog 2015 m. pradžioje jis ir generalinės rangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas T. J. nuvyko į Neringos miesto savivaldybę, kurioje jiems buvo paaiškinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikusi reikalingus dokumentus gali kreiptis dėl leidimų keltis keltu nemokamai, todėl su įmonėmis subrangovėmis buvo sudaromos transporto priemonių panaudos sutartys. Kartu su jomis Neringos savivaldybei buvo pateikti transporto priemonių techniniai pasai bei kiti reikalingi dokumentai. Savivaldybė spręsdavo, ar išduoti leidimus ar ne. Nebuvo nė vienos bendrovės, kuri būtų gavusi leidimus nemokamai keltis keltu, tačiau neatlikusi darbų Neringoje pas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasibaigus darbams, baigėsi ir leidimai (t. 18, b. l. 123–124). Teisiamajame posėdyje T. J. patvirtino šias E. D. nurodomas aplinkybes ir papildomai pažymėjo, jog nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruota ne Neringoje, tačiau tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė jo šeimai ir buvo galima nesunkiai perregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Neringoje, todėl nebuvo tikslo nei ką nors klastoti, nei apgauti (t. 18, b. l. 124–126). Šios nuteistųjų nurodomos aplinkybės baudžiamojoje byloje taip pat nėra paneigtos.

54. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino ir kilusią žalą, jos neanalizavo ir nesiaiškino jos atsiradimo aplinkybių ir dydžio pagrįstumo. Teismas nurodė, jog iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų persikėlimo keltais duomenų matyti, kad pasinaudojant išduotais leidimais nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomos ir naudojamos transporto priemonės su jų vairuotojais nemokamai, kaip Neringos mieste registruotą buveinę turinčio juridinio asmens transporto priemonės, per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais buvo perkeltos daug kartų. Kaip jau minėta, užsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip Neringoje registruota įmonė pagal galiojusį teisinį reguliavimą turėjo teisę keltis per perkėlą nemokamai (tokią teisę turėjo ir šios įmonės veikloje panaudos sutarčių pagrindu naudojamos transporto priemonės), tačiau apylinkės teismas bylos situacijos ir įprastos verslo praktikos kontekste neįvertino nuteistųjų teiginių dėl užsakovui kylančio įsipareigojimo atlyginti kelto išlaidas. Be to, nors byloje nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė statybos darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektuose, tačiau neatmestina, kad tam tikra dalis transporto priemonių persikėlimų galėjo nebūti tiesiogiai susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Vis dėlto, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei skundžiamame nuosprendyje nebuvo nustatinėjama, kokia apimtimi rangovėms priklausančios transporto priemonės, dėl kurių buvo sudarytos panaudos sutartys, buvo naudojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomai statinio rekonstrukcijai (duomenys neskelbtini) ir kiek šių transporto priemonių naudojimas (įskaitant nemokamą kėlimąsi keltais) galėjo nebūti susijęs su minėtais rekonstrukcijos darbais.

55. Pagrįstų abejonių kelia ir tiesioginės tyčios nuteistųjų E. D., T. J., R. C., K. K., D. K. ir A. B. veiksmuose buvimas. Kaip minėta, sukčiavimo atveju tyčia reiškiasi tuo, kad kaltininkas suvokia, jog, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad nuteistieji pasirašė kaltinime nurodytas panaudos sutartis, žinodami, jog tarp šalių nėra panaudos santykių, o transporto priemonės, nurodytos panaudos sutartyse, UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduotos nebuvo, nusprendė, kad nuteistieji suprato, jog šiose sutartyse nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, ir tai suprasdami šiuos aiškiai suklastotus dokumentus panaudojo, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pateikdami Neringos miesto savivaldybei kartu su prašymais išduoti leidimus panaudos sutarčių pagrindu valdomoms transporto priemonėms nemokamai keltis į Neringą. Nustatęs, kad tai lėmė Neringos miesto savivaldybės sprendimą kreiptis į AB „(duomenys neskelbtini)“ ir kad dėl šios priežasties prašymuose nurodytoms transporto priemonėms buvo išduoti leidimai keltis perkėla nemokamai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistieji yra kalti dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju skundžiamame nuosprendyje nustatant tiesioginę tyčią turėjo būti ne tik perrašytas kaltinimas, tačiau ir apsvarstytos nuteistųjų nurodytos aplinkybės, atskleidžiančios jų tyčios turinį ir, įvertinus visą bylos įrodymų kontekstą, patvirtintas tiesioginės tyčios atliekant kaltinime nurodytus veiksmus buvimas, tačiau to nebuvo padaryta.

56. Nagrinėjamu atveju labai aktualus civilinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo klausimas, nes tiek kaltinimas E. D., tiek kaltinimai T. J., R. C., K. K., D. K., A. B. ir jų atstovaujamiems juridiniams asmenims UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra kildinami iš fiktyvių sandorių. Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011, 2K-7-152-895/2019 ir kt.). Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-433-507/2016, 2K-104-1073/2020).

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad tarp nuteistųjų ir civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos susiklostę civiliniai teisiniai santykiai turėtų būti sprendžiami pasitelkiant baudžiamosios teisės priemones. Nenustatyta, kad civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos galbūt pažeistų teisių gynyba civiline tvarka būtų iš esmės apsunkinta. Byloje nėra duomenų, kad kuris nors iš nuteistųjų būtų tyčia sudaręs situaciją, kuri neleistų civiliniam ieškovui civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų tiek apsunkintas, kad taptų neįmanomas. Pažymėtina, jog nė vienas nuteistasis neneigia faktinių nemokamo kėlimosi keltais aplinkybių (jie tik nesutinka, kad tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimus). Byloje yra duomenų, jog nuteistieji D. K. ir jo vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu jau yra savanoriškai atlyginę žalą civilinei ieškovei. Manytina, jog civilinei ieškovei ginant savo teises civilinėmis priemonėmis nebūtų kliūčių įrodinėti ieškinio dalyką – sudarytų panaudos sutarčių fiktyvumą, nes šių sutarčių turinys nėra suklastotas taip, kad nebūtų galima identifikuoti jų šalių ar nustatyti kitų svarbių aplinkybių. Transporto priemonių perdavimo / neperdavimo faktas, tikrieji šalių ir trečiųjų asmenų santykiai gali būti įrodyti / paneigti įprastomis civiliniame procese įrodinėjimo priemonėmis, tarp jų ir liudytojų paaiškinimais. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kiekvienas nusikaltimas yra teisės pažeidimas, tačiau ne kiekvienas teisės pažeidimas yra nusikaltimas. Manymą, kad nagrinėjamu atveju nuteistųjų padaryti teisės pažeidimai galėtų būti pripažinti civiliniu piktnaudžiavimu, kuris įrodinėtinas civiliniame procese, sustiprina ir tai, kad byloje vyksta ginčas dėl transporto priemonių valdymo pagrindo įforminimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo ydinga nemokamo kėlimosi keltais tvarka, o leidimai transporto priemonėms nemokamai keltis keltu buvo išduoti turėjusios teisę tokius leidimus gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu.

58. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog teismų praktikoje yra įtvirtinti aukšti kokybiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis ir įvertinusi bylos įrodymus, konstatuoja, kad išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir, nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių E. D. kaltę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos, padedant T. J.), BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos su T. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos su K. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl įvykdytos veikos su A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 300 straipsnio 1 dalį; T. J. kaltę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį; A. B. kaltę pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį; K. K. kaltę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį; R. C. kaltę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį; D. K. kaltę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltę pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltę pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltę pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltę pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltę pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, visos abejonės, kurioms pašalinti, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, buvo išnaudotos visos galimybės, turi būti vertinamos kaltinamųjų naudai.

59. E. D. dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos, padedant T. J.), BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos su T. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos su K. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl įvykdytos veikos su A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 300 straipsnio 1 dalį; T. J. dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį; A. B. dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį; K. K. dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį; R. C. dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį; D. K. dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kaltinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kaltinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kaltinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kaltinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kaltinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisintini, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Todėl ši Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-09 nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis.

Dėl civilinio ieškinio

60. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai paliko nenagrinėtą civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pareikštą civilinį ieškinį nurodęs, jog civilinės ieškovės įgaliotas atstovas šioje byloje nedalyvavo, civilinio ieškinio netikslino, o pareikštame ieškinyje dėl visų prašomų priteisti sumų solidaria bendraatsake nurodyta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri šioje byloje nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgdama į tai, kad prokurorės apeliacinis skundas dėl išteisintųjų K. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei Š. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atmetamas, o nuteistieji E. D., T. J., A. B., K. K., R. C., D. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, teisėjų kolegija taip pat neturi teisinio pagrindo nagrinėti šį civilinį ieškinį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dalios Mackevičienės apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį dėl E. D. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos, padedant T. J.), BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos su T. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos su K. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl įvykdytos veikos su A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 300 straipsnio 1 dalį; T. J. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį; A. B. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį; K. K. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį; R. C. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį; D. K. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir priimti naują nuosprendį:

E. D. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos, padedant T. J.), BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos su T. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos su K. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl įvykdytos veikos su A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

T. J. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. B. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

K. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. C. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Dalius JocysEduardas MaškevičiusAurelija Sadauskaitė