Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-217-255/2019

2019 m. spalio 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės, nuteistojo A. M. ir nuteistosios UAB ,,A“ atstovo advokato Mindaugo Repšo bei nuteistojo L. Ž. gynėjo advokato Jovito Elzbergo apeliacinius skunduss dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, 200 MGL dydžio, t. y. 10 000 (dešimties tūkstančių) Eur, bauda, pagal 300 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, 150 MGL dydžio, t. y. 7500 (septynių tūkstančių penkių šimtų) Eur, bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. M. paskirta galutinė subendrinta 200 MGL dydžio, t. y. 10 000 (dešimties tūkstančių) Eur, bauda;

L. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 200 MGL dydžio, t. y. 10 000 (dešimties tūkstančių) Eur, bauda, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 150 MGL dydžio, t. y. 7500 (septynių tūkstančių penkių šimtų) Eur, bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir L. Ž. paskirta galutinė subendrinta 200 MGL dydžio, t. y. 10 000 (dešimties tūkstančių) Eur, bauda;

UAB „A“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį 250 MGL dydžio, t. y. 12 500 (dvylikos tūkstančių penkių šimtų) Eur, bauda, pagal 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį 210 MGL dydžio, t. y. 10 500 (dešimties tūkstančių penkių šimtų) Eur, bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir UAB „A“ paskirta galutinė subendrintą 250 MGL dydžio, t. y. 12 500 (dvylikos tūkstančių penkių šimtų) Eur, bauda.

Nuosprendžiu R. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiu civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir solidariai iš nuteistųjų A. M., L. Ž. ir UAB „A“ priteista 16 197,15 Eur Lietuvos automobilių kelių direkcijai turtinei žalai atlyginti, kita proceso dalis dėl civilinio ieškinio nutraukta. Be to, nuosprendžiu iš nuteistųjų A. M., L. Ž. ir UAB „A“ lygiomis dalimis, t. y. po 13,80 Eur, priteista 41,40 Eur proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. M., L. Ž. ir juridinis asmuo UAB „A“, atstovaujamas direktoriaus A. M., nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule, panaudodami aiškiai suklastotus dokumentus, savo ir kitų naudai išvengė turtinės prievolės:

1.1. A. M., būdamas UAB „A“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (toliau – ABĮ) 37 str. 12 d. 1 p. būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, eidamas vadovaujamas pareigas UAB „A“, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „E. K.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi L. Ž., pagal ABĮ 37 str. 12 d. 1 p. esančiu atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, turinčiu teisę atstovauti šiai bendrovei ir kontroliuoti jos veiklą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku laikotarpiu nuo 2017 m. sausio–vasario mėn. iki 2018 m. gegužės 14 d., Klaipėdos ir Neringos miestuose suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – UAB „A“ mokėjimų AB „S“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, o būtent: UAB „E. K.“ direktorius L. Ž. nuo 2017 m. sausio–vasario mėn., bet ne vėliau kaip iki 2017 m. vasario 28 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku Klaipėdos ir Neringos miestuose ir UAB „A“ direktorius A. M. susitarė, kad UAB „A“ vardu su UAB „E. K.“ sudarys transporto priemonių panaudos sutartis, kurias UAB „E. K.“ pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su prašymu dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo UAB „A“ transporto priemonėms, buvo suderinta sumažinta UAB „A“ teiktinų UAB „E. K.“ transportavimo paslaugų kaina, į ją neįtraukiant mokesčio už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją. Tuomet UAB „E. K.“ direktorius L. Ž. nurodė darbuotojui A. R., nesuvokusiam L. Ž. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, paruošti transporto priemonių panaudos sutarčių projektus, kuriuos pastarasis paruošė, o 2017 m. vasario 28 d. ir 2018 m. sausio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje UAB „A“ direktorius A. M. ir UAB „E. K.“ direktorius L. Ž. sutartis pasirašė. Tokiu būdu UAB „A“ direktorius A. M. ir UAB „E. K.“ direktorius L. Ž. pasirašė dvi fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiškai šių automobilių sutartyje nurodytu laikotarpiu UAB „E. K.“ nepriima, nepriėmė ir nepriims ir jų kaip teisėta valdytoja nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus, t. y.:

1) 2017-02-28 panaudos sutartį Nr. 03 dėl tariamo UAB „A“ nuosavybės teise priklausančių krovininių automobilių „Volvo FM12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „Volvo FM12-420“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 420.32“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Volvo FL12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „MAN TGA18.410“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „MAN TGA18.410“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „MAN TGS18.400“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir priekabų „SCHMITZ GOTHA SKI24“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „OVA OVA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priėmimo neatlygintinai juos valdyti bei naudoti sutartyje nenurodytą terminą, patvirtindami ją savo parašu;

2) 2018-01-29 panaudos sutartį Nr. 2018-01 dėl tariamo UAB „A“ nuosavybės teise priklausančių krovininių automobilių „Renault Kerax 420.32“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „Volvo FM12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priėmimo neatlygintinai juos valdyti bei naudoti sutartyje nenurodytą terminą, patvirtindami ją savo parašu.

1.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, UAB „E. K.“ direktorius L. Ž., veikdamas per A. R., nesuvokusį minėtų asmenų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2017-03-01 ir 2018-04-09 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė aiškiai suklastotus dokumentus – anksčiau minėtas transporto priemonių panaudos sutartis kartu su jo, L. Ž., pasirašytais prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo, kuriuose nurodė aiškiai melagingus duomenis apie UAB „E. K.“ tariamai pagal panaudos sutartis valdomas ir naudojamas transporto priemones: „Volvo FM12“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „Volvo FM12-420“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 420.32“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (prašyme iš pradžių nurodytas neteisingas valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini) kuris iki 2017-03-20 buvo patikslintas ir nurodytas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), „Volvo FL12“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „MAN TGA18.410“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „MAN TGA18.410“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „MAN TGS18.400“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir priekabas „SCHMITZ GOTHA SKI24“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „OVA OVA“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę „Volvo FM12“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nors pastarosios faktiškai ne tik priklausė, bet ir buvo valdomos bei naudojamos UAB „A“.

1.3. Neringos miesto savivaldybės administracija, būdama suklaidinta L. Ž., atstovaujančio UAB „E. K.“, pateiktų aiškiai melagingų duomenų, AB „S“ 2017-03-02 raštu Nr. (4.16) V15-417, 2017-03-14 raštu Nr. (4.16) V15-529 ir 2018-04-23 raštu Nr. (4.16) V15-789 pateikė duomenis apie tai, kad Neringos mieste buveinę turinti UAB „E. K.“ naudojasi transporto priemonėmis: „Volvo FM12-420“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 420.32“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekaba „OVA OVA“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemone „MAN TGS18.400“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekaba „SCHMITZ GOTHA“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonėmis „MAN TGA18.410“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „MAN TGA18.410“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „Volvo FL12“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „Volvo FM12“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). AB „S“, remdamasi Neringos miesto savivaldybės pateiktais duomenimis, UAB „E. K.“ vardu 2017-03-02 išdavė leidimus Nr. 75456, Nr. 75457, Nr. 75458, Nr. 75459, Nr. 75460, Nr. 75461, 2017-03-20 Nr. 75547, Nr. 75548 ir 2018 m. balandžio, gegužės mėn. išdavė leidimą Nr. 85736.

1.4. Po to, pasinaudojant UAB „E. K.“ vardu išduotais leidimais Nr. 75456, Nr. 75457, Nr. 75458, Nr. 75459, Nr. 75460, Nr. 75461, 2017-03-20 Nr. 75547, Nr. 75548, Nr. 85736, suteikiančiais teisę nemokamai keltis AB „S“ keltais, laikotarpiu nuo 2017-03-10 iki 2018-05-14 realiai UAB „A“ valdomos ir naudojamos transporto priemonės „Volvo FM12-420“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (leidimas Nr. 75547), „Renault Kerax 420.32“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (leidimai Nr. 75456, 75548), priekaba „OVA OVA“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (leidimai Nr. 75459, 75457), „MAN TGS18.400“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (leidimas Nr. 75457), priekaba „SCHMITZ GOTHA SKI24“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (leidimas 75458), transporto priemonė „MAN TGA18.410“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (leidimas Nr. 75458), transporto priemonė „MAN TGA18.410“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (leidimas Nr. 75459), transporto priemonė „Volvo FL12“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (leidimas Nr. 75460), transporto priemonė „Volvo FM12“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (leidimai Nr. 75461, Nr. 85736), su jų vairuotojais nemokamai kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „S“ keltais buvo perkeltos iš viso 325 kartus, apgaule nemokant: 279 (du šimtus septyniasdešimt aštuonis) kartus nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio ir 46 (keturiasdešimt šešis) kartus 57,80 Eur vienkartinio krovininio automobilio priekabos, puspriekabės, kurios bendroji masė virš 10 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 24 881,15 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Nr. XII-898) ir to paties įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 punktą (2017 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIII-320 redakcija) juridiniam asmeniui AB „S“ kaip sąnaudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, t. y.:

pasinaudojant leidimu Nr. 75456, išduotu automobiliui „Renault Kerax 420.32“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) realiai keliantis automobiliu „Renault Kerax 420.32“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo persikelta 21 kartą, vertė – 1672,65 Eur (vieno persikėlimo kaina – 79,65 Eur): 2017-03-10 8.44 val.; 2017-03-10 13.20 val.; 2017-03-13 9.31 val.; 2017-03-13 10.55 val.; 2017-03-13 13.07 val.; 2017-03-13 14.54 val.; 2017-03-14 8.02 val.; 2017-03-14 9.57 val.; 2017-03-14 11.34 val.; 2017-03-14 14.14 val.; 2017-03-14 15.49 val.; 2017-03-15 07.20 val.; 2017-03-15 8.47 val.; 2017-03-15 16.35 val.; 2017-03-16 7.17 val.; 2017-03-16 14.07 val.; 2017-03-16 16.00 val.; 2017-03-17 9.29 val.; 2017-03-17 11.32 val.; 2017-03-17 14.17 val.; 2017-03-20 10.19 val.;

pasinaudojant leidimu Nr. 75548, išduotu automobiliui „Renault Kerax 420.32“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo persikelta 99 kartus, vertė – 7885,35 Eur (vieno persikėlimo kaina automobiliui – 79,65 Eur): 2017-03-20 12.28 val.; 2017-03-20 14.15 val.; 2017-03-20 16.15 val.; 2017-03-20 17.51 val.; 2017-03-29 08.27 val.; 2017-03-29 11.40 val.; 2017-03-29 15.12 val.; 2017-03-30 8.07 val.; 2017-03-30 12.59 val.; 2017-03-30 16.18 val.; 2017-04-06 07.29 val.; 2017-04-06 11.05 val.; 2017-04-06 15.25 val.; 2017-04-07 7.37 val.; 2017-04-07 11.11 val.; 2017-05-11 08.45 val.; 2017-05-11 11.24 val.; 2017-05-11 14.27 val.; 2017-05-11 16.25 val.; 2017-06-05 10.42 val.; 2017-06-05 14.34 val.; 2017-06-06 08.55 val.; 2017-06-06 11.34 val.; 2017-06-06 15.25 val.; 2017-06-07 10.51 val.; 2017-06-07 14.37 val.; 2017-06-08 08.38 val.; 2017-06-08 11.31 val.; 2017-06-12 14.22 val.; 2017-06-12 16.18 val.; 2017-06-13 9.36 val.; 2017-06-13 15.27 val.; 2017-07-10 9.03 val.; 2017-07-10 11.53 val.; 2017-07-10 14.43 val.; 2017-07-11 10.26 val.; 2017-07-11 14.37 val.; 2017-07-12 8.06 val.; 2017-07-12 10.49 val.; 2017-07-12 14.39 val.; 2017-07-13 7.50 val.; 2017-07-13 10.52 val.; 2017-07-13 13.47 val.; 2017-07-14 07.54 val.; 2017-07-14 10.08 val.; 2017-07-14 12.52 val.; 2017-07-14 15.12 val.; 2017-07-17 8.08 val.; 2017-07-17 10.43 val.; 2017-07-17 13.58 val.; 2017-07-19 14.47 val.; 2017-07-20 07.44 val.; 2017-07-20 11.23 val.; 2017-07-20 16.12 val.; 2017-07-31 13.56 val.; 2017-08-01 07.43 val.; 2017-08-01 14.52 val.; 2017-09-07 10.04 val.; 2017-09-07 16.09 val.; 2017-09-13 7.54 val.; 2017-09-13 10.34 val.; 2017-09-13 13.11 val.; 2017-09-13 15.11 val.; 2017-09-14 07.32 val.; 2017-09-14 10.09 val.; 2017-09-14 12.50 val.; 2017-09-14 14.49 val.; 2017-09-20 08.24 val.; 2017-09-20 12.48 val.; 2017-09-20 14.56 val.; 2017-10-26 08.28 val.; 2017-10-26 11.45 val.; 2017-10-26 13.34 val.; 2017-10-27 8.21 val.; 2017-10-27 9.54 val.; 2017-10-27 12.19 val.; 2017-10-27 14.22 val.; 2017-11-02 13.11 val.; 2017-11-02 15.44 val.; 2017-11-03 8.43 val.; 2017-11-03 12.31 val.; 2017-11-06 9.16 val.; 2017-11-06 12.47 val.; 2017-11-08 10.38 val.; 2017-11-08 13.39 val.; 2017-11-09 11.07 val.; 2017-11-16 15.57 val.; 2017-11-17 12.12 val.; 2017-11-20 7.46 val.; 2017-11-20 10.25 val.; 2017-11-20 13.42 val.; 2017-11-20 15.11 val.; 2017-11-21 9.16 val.; 2017-11-21 11.40 val.; 2017-12-04 8.09 val.; 2017-12-04 9.57 val.; 2017-12-04 13.04 val.; 2017-12-05 8.19 val.; 2017-12-06 11.22 val.;

pasinaudojant leidimu Nr. 75461, išduotu automobiliui „Volvo FM12“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo persikelta 65 kartus, vertė – 5177,25 Eur (vieno persikėlimo kaina automobiliui – 79,65 Eur): 2017-03-29 8.28 val.; 2017-03-29 11.39 val.; 2017-03-29 15.09 val.; 2017-03-30 08.11 val.; 2017-03-30 13.39 val.; 2017-03-30 16.34 val.; 2017-04-06 7.31 val.; 2017-04-06 11.01 val.; 2017-04-06 15.34 val.; 2017-04-07 7.38 val.; 2017-04-7 13.11 val.; 2017-05-11 8.47 val.; 2017-05-11 11.24 val.; 2017-05-11 14.27 val.; 2017-05-11 16.25 val.; 2017-06-05 10.43 val.; 2017-06-05 14.37 val.; 2017-06-06 8.55 val.; 2017-06-06 11.36 val.; 2017-06-06 15.26 val.; 2017-06-07 10.51 val.; 2017-06-07 14.37 val.; 2017-06-08 08.34 val.; 2017-06-08 11.29 val.; 2017-06-09 10.04 val.; 2017-06-09 14.50 val.; 2017-06-13 9.00 val.; 2017-06-13 11.13 val.; 2017-06-13 14.49 val.; 2017-06-20 15.09 val.; 2017-06-27 9.56 val.; 2017-06-27 12.31 val.; 2017-06-27 15.06 val.; 2017-07-10 9.04 val.; 2017-07-10 11.59 val.; 2017-07-10 15.37 val.; 2017-07-11 10.29 val.; 2017-07-11 14.39 val.; 2017-08-10 11.11 val.; 2017-08-11 8.09 val.; 2017-08-14 8.33 val.; 2017-08-22 8.54 val.; 2017-08-22 11.11 val.; 2017-08-22 13.31 val.; 2017-08-22 15.24 val.; 2017-09-05 15.21 val.; 2017-09-07 9.04 val.; 2017-09-07 14.39 val.; 2017-10-26 8.53 val.; 2017-10-26 11.34 val.; 2017-10-26 13.33 val.; 2017-11-10 14.41 val.; 2017-11-13 09.48 val.; 2017-11-13 13.30 val.; 2017-11-17 10.41 val.; 2017-11-17 13.20 val.; 2017-11-20 7.59 val.; 2017-11-20 10.24 val.; 2017-11-20 12.57 val.; 2017-11-20 15.02 val.; 2017-11-21 8.35 val.; 2017-11-21 11.37 val.; 2017-12-04 9.04 val.; 2017-12-04 11.39 val.; 2017-12-04 13.10 val.;

pasinaudojant leidimu Nr. 85736, išduotu automobiliui „Volvo FM12“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo persikelta 1 kartą, vertė – 79,65 Eur (vieno persikėlimo kaina automobiliui – 79,65 Eur): 2018-05-14 8.26 val.;

pasinaudojant leidimu Nr. 75459, išduotu automobiliui „MAN TGA18.410“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir priekabai „OVA OVA“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo persikelta po 10 kartų, vertė – 1374,50 Eur (vieno persikėlimo kaina automobiliui – 79,65 Eur, priekabai – 57,80 Eur): 2017-03-15 16.35 val. / 16.36 val.; 2017-03-16 19.07 val.; 2017-06-08 9.45 val.; 2017-06-09 9.18 val.; 2017-06-09 14.40 val.; 2017-06-12 9.19 val.; 2017-06-12 12.28 val.; 2017-06-12 15.50 val.; 2017-06-13 9.04 val.; 2017-06-13 12.25 val.;

pasinaudojant leidimu Nr. 75458, išduotu automobiliui „MAN TGA18.410“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir priekabai „SCHMITZ GOTHA SKI24“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo persikelta po 33 kartus, vertė – 4535,85 Eur (vieno persikėlimo kaina automobiliui – 79,65 Eur, priekabai – 57,80 Eur): 2017-03-15 16.37 val.; 2017-03-16 19.08 val.; 2017-06-08 9.44 val.; 2017-06-08 14.07 val.; 2017-06-09 9.18 val.; 2017-06-09 14.39 val.; 2017-06-12 9.20 val.; 2017-06-12 12.37 val.; 2017-06-12 15.49 val.; 2017-06-13 9.08 val.; 2017-06-13 12.22 val.; 2017-06-22 13.52 val.; 2017-06-22 15.48 val.; 2017-06-23 9.35 val.; 2017-08-09 7.51 val.; 2017-08-09 10.54 val.; 2017-09-08 11.47 val.; 2017-09-08 15.05 val.; 2017-09-18 10.54 val.; 2017-09-18 13.39 val.; 2017-09-18 16.00 val.; 2017-09-19 9.34 val.; 2017-09-19 12.31 val.; 2017-09-19 15.46 val.; 2017-09-20 9.39 val.; 2017-09-20 12.37 val.; 2017-09-25 13.11 val.; 2017-09-25 15.48 val.; 2017-09-26 13.09 val.; 2017-09-27 10.20 val.; 2017-10-05 9.16 val.; 2017-11-25 8.54 val.; 2017-11-25 13.56 val.;

pasinaudojant leidimu Nr. 75460, išduotu automobiliui „Volvo FL12“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo persikelta 35 kartus, vertė – 2787,75 Eur (vieno persikėlimo kaina automobiliui – 79,65 Eur): 2017-03-16 7.19 val.; 2017-03-16 14.07 val.; 2017-03-16 16.02 val.; 2017-03-29 8.28 val.; 2017-03-29 11.40 val.; 2017-03-29 15.09 val.; 2017-03-30 8.10 val.; 2017-03-30 13.38 val.; 2017-03-30 16.18 val.; 2017-04-06 7.29 val.; 2017-04-06 11.01 val.; 2017-04-06 15.24 val.; 2017-04-07 7.37 val.; 2017-04-07 13.13 val.; 2017-11-06 9.17 val.; 2017-11-06 12.47 val.; 2017-11-14 15.22 val.; 2017-11-15 8.19 val.; 2017-11-15 10.41 val.; 2017-11-15 13.36 val.; 2017-11-17 7.56 val.; 2017-11-17 10.26 val.; 2017-11-17 13.05 val.; 2017-11-17 14.41 val.; 2017-11-20 7.58 val.; 2017-11-20 10.39 val.; 2017-11-20 12.56 val.; 2017-11-20 14.59 val.; 2017-11-21 7.51 val.; 2017-11-21 9.51 val.; 2017-11-23 8.38 val.; 2017-11-27 10.21 val.; 2017-12-04 8.10 val.; 2017-12-04 10.19 val.; 2017-12-04 13.04 val.;

pasinaudojant leidimu Nr. 75457, išduotu automobiliui „MAN TGS18.400“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir priekabai „OVA OVA“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo persikelta po 3 kartus, vertė – 412,35 Eur (vieno persikėlimo kaina automobiliui – 79,65 Eur, priekabai – 57,80 Eur): 2017-09-29 9.10 val.; 2017-09-29 11.31 val.; 2017-09-29 16.08 val;

pasinaudojant leidimu Nr. 75547, išduotu automobiliui „Volvo FM12-420“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo persikelta 12 kartų, vertė – 955,80 Eur (vieno persikėlimo kaina automobiliui – 79,65 Eur): 2017-03-20 13.01 val.; 2017-03-20 15.20 val.; 2017-03-20 17.14 val.; 2017-07-12 8.11 val.; 2017-07-12 10.39 val.; 2017-07-12 14.19 val.; 2017-07-12 16.18 val.; 2017-07-17 8.09 val.; 2017-07-17 12.49 val.; 2017-11-03 8.44 val.; 2017-11-03 12.58 val.; 2017-11-03 15.42 val.

1.5. Taigi laikotarpiu nuo 2017 m. sausio–vasario mėn. iki 2018 m. gegužės 14 d. Klaipėdos ir Neringos miestuose A. M., būdamas UAB „A“ direktoriumi, atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, einančiu vadovaujamas pareigas UAB „A“, veikiančiu bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turinčiu teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „E. K.“ direktoriumi L. Ž., ir juridinis asmuo UAB „A“, atstovaujama direktoriaus A. M., suklastojo tikrus dokumentus – panaudos sutartis: 2017-02-28 panaudos sutartį Nr. 03 ir 2018-01-29 panaudos sutartį Nr. 2018-01, ir apgaule, panaudodami aiškiai suklastotus dokumentus, UAB „A“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „S“ už suteiktas paslaugas (perkėlimo keltu paslaugas), iš viso 24 881,15 EUR, kurie AB „S“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padaryta didelė – 24 881,15 Eur žala valstybės biudžetui.

Dėl R. S. išteisinimo

Dėl A. M. ir L. Ž. paskirtų per švelnių bausmių

Dėl civilinio ieškinio

Dėl BK 300 straipsnio 3 dalies taikymo

Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo

Dėl bendrininkavimo

Dėl įrodymų netinkamo vertinimo

4.17. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad teismas bylos aplinkybes ištyrė neišsamiai, netinkamai tyrė ir vertino įrodymus, dėl to buvo padaryta esminių pažeidimų. Nurodoma, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų esminiais pažeidimais gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus buvo padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015; Nr. 2K-160-507/2016 ir kt.). Apelianto gynėjas pažymi, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo nuteistųjų L. Ž. ir A. M. parodymais, nemotyvavo, kodėl jų parodymus laikė tik gynybine versija, nors L. Ž. ir A. M. parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs. Pažymi, kad teismas nuosprendį grindė tik liudytojų teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, tačiau teismas jų nesutikrino su parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Apelianto gynėjas mano, jog teismas vertino įrodymus selektyviai ir nevertino įrodymų visumos, dėl to teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį L. Ž.. Mano, jog teismas, vertindamas įrodymus, padarė klaidų dėl jų turinio, pavyzdžiui, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, teismas nuosprendyje nurodė, jog teisme kaip liudytojai apklausti S. B., L. B., A. M., J. G., V. K. ir A. V. parodė, kad kėlėsi keltu į Smiltynę nemokamai, turėjo UAB „E. K.“ vardu išduotus leidimus, nors iš tikrųjų liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kortelė priklausė UAB „A“.

Dėl civilinio ieškinio

Motyvuojamoji dalis

7. Apeliaciniai skundai atmestini.

9. Pagal teismų praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus atitinka; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).

Dėl R. S. išteisinimo

15. Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad kad, teismas iš esmės rėmėsi ir patikėjo jau teisme apklaustų kaltinamųjų A. M., L. Ž. ir paties R. S. parodymais, tačiau visiškai nevertino ir neanalizavo daugelio kitų byloje surinktų duomenų ir nustatytų aplinkybių, tačiau kokios tai konkrečios aplinkybės, nenurodė. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Atmestinas prokurorės argumentas, kad būtent R. S. patarė L. Ž. ir A. M. panaudoti jo nurodytą apgaulės mechanizmą, t. y. sudaryti panaudos sutartis tam, kad būtų gauti leidimai keltis keltu neatlygintinai, siekiant išvengti mokėjimų, kadangi jokių tokį teiginį patvirtinančių duomenų byloje nesurinkta. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertindamas byloje surinktus duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes galima manyti, kad R. S. pasiūlė pasirašyti minėtas panaudos sutartis, suprato ir galėjo suprasti, kad UAB „E. K.“ panaudos sutartyse nurodytos transporto priemonės faktiškai perduotos nebuvo ir nebus, tačiau šiuo atveju R. S. aptariami veiksmai neatitinka nė vieno iš alternatyvių BK 24 straipsnio 6 dalyje numatytų padėjėjo požymių, o byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų manyti, kad R. S. tai darė turėdamas tikslą padėti UAB „A“ naudai išvengti turtinės prievolės, minėtas panaudos sutartis galbūt siūlė pasirašyti vadovaudamasis tik ilgą laiką įmonėje taikyta praktika. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu duomenys apie kaltinamojo R. S. psichinį santykį su daroma veika nebuvo surinkti.

16. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi paties kaltinamojo R. S. parodymais, juos pagrindžiančiais kitų kaltinamųjų A. M., UAB ,,A“ atstovo advokato M. Repšo, L. Ž. parodymais, kitų liudytojų parodymais, byloje surinktais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. S. kaltės, t. y. kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamųjų A. M., L. Ž. ir UAB „A“ veikos bendrumas bei tyčia padaryti nusikalstamą veiką kartu su R. S. nustatyti nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad R. S. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Dėl nuteistiesiems A. M. ir L. Ž. paskirtų bausmių

17. Apeliaciniame skunde prokurorė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistiesiems A. M. ir L. Ž. per švelnias bausmes. Apeliantės nuomone, minėtų nuteistųjų pavojingumas yra pakankamas, kad jiems būtų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiais prokurorės apeliacinio skundo argumentais. BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

18. BK 182 str. 2 d. numato, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Apylinkės teismas, skirdamas bausmes A. M. bei L. Ž., atsižvelgė į tai, kad jie praeityje neteisti, bausti administracine tvarka, dirba, nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe, dalis padarytos žalos yra atlyginta (UAB „A“ savo noru atlygino dalį padarytos turtinės žalos), duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo kaltinamieji būtų padarę naujas nusikalstamas veikas, taip pat nebuvo. Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, jog kaltinamieji A. M. bei L. Ž. padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną sunkų (BK 182 str. 2 d.) ir vieną apysunkį (BK 300 str. 3 d.) nusikaltimą, už kurių padarymą įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmes. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog BK 75 straipsnio nuostatos dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuo 2017 m. spalio 6 d. asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, netaikomos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, nusprendė, jog kaltinamiesiems A. M. ir L. Ž. BK 182 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytų net ir minimalių laisvės atėmimo bausmių paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, sankcijose nurodytų minimalių bausmių paskyrimas šiuo atveju būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) baudžiamojo įstatymo pažeidimams ir kaltinamųjų asmenybėms. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl švelnesnių bausmių, nei numato nusikaltimų straipsnių sankcijos, kaltinamiesiems paskyrimo. Pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog nuteistieji anksčiau būtų sukčiavę, nors bendradarbiavo savo darbo srityje jau daugelį metų.

19. Taip pat apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria ir pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog kaltinamųjų nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo ir pažeidimų padarymo metu galiojusi ydinga perkėlimo į Kuršių neriją leidimų išdavimo tvarka, kadangi teisme kaip liudytojos apklaustos AB „S“ darbuotojos I. K., J. M. ir R. R. parodė, kad nemokamai keltis į Kuršių neriją galėjo Kuršių nerijoje registruoti juridiniai asmenys ir, jei transporto priemonė priklausė kitam asmeniui ar įmonei, norėdama gauti leidimą, įmonė turėjo pateikti dokumentus, kurie pagrįstų, kad ji tikrai naudosis šita transporto priemone. Teismas pažymėjo, jog minėtos liudytojos patvirtino, kad iki 2019 m. sausio 1 d. buvo galima teikti ir transporto priemonių nuomos sutartis, ir panaudos sutartis, o, nutraukus šias sutartis, buvo būtina apie tai pranešti, kad leidimas būtų anuliuotas. Pažymėtina, jog savivaldybės jokios leidimų naudojimo kontrolės nevykdė, o leidimuose buvo tik įspėjimas, kad leidimus perleisti tretiesiems asmenims yra draudžiama. 2019 m. sausio 1 d. minėta tvarka pasikeitė, t. y. nuo šiol sprendimą, kas turi teisę nemokamai keltis, priima nebe Neringos ir Klaipėdos savivaldybės, bet Lietuvos automobilių kelių direkcija. Perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainos kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2019-02-12 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-30, 29 punkte nustatyta, kad transporto priemonė turi būti registruota juridinio asmens vardu arba transporto priemonės liudijime valdytoju turi būti nurodytas juridinis asmuo, kuris turi registruotą buveinę Kuršių nerijoje ar Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje. Taigi, pagal šiuo metu galiojančią leidimų išdavimo tvarką, pateikus transporto priemonės panaudos sutartį, leidimas nemokamai keltis AB „S“ keltais nebūtų išduotas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į anksčiau aptartas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismui, jog išdėstytų aplinkybių visuma nepašalina kaltinamųjų A. M. ir L. Ž. padarytų veikų pavojingumo, nesumažina jų kaltės, tačiau rodo mažesnį jų padarytų nusikaltimų ir pačių kaltinamųjų asmenybių pavojingumą, todėl tai yra pakankamas pagrindas švelninti jų atsakomybę ir kartu iš dalies apsaugoti jų svarbiausius socialinius interesus.

20. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog A. M. ir L. Ž. padaryti nusikaltimai nėra tokio sunkumo, o kaltinamieji nėra tiek pavojingi, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jiems tik BK 182 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytas minimalias laisvės atėmimo bausmes. Apygardos teismo, kaip ir apylinkės teismo įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmės skyrimas nagrinėjamu atveju aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai, kadangi pirmenybė turi būti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne nubaudimo funkcijai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos nuomonei, jog šiuo konkrečiu atveju A. M. ir L. Ž. ilgas izoliavimas nuo šeimos ir visuomenės nors ir minimaliam 182 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytam terminui itin neigiamai paveiktų jų socialinius ryšius bei tolesnes resocializacijos galimybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog bausmės tikslai kaltinamiesiems A. M. ir L. Ž. bus pasiekti ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas paskyrus jiems už kiekvieną nusikalstamą veiką su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – baudas, mažesnes nei sankcijų vidurkiai.

21. Remdamasi tuo, kas išvardyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistiesiems L. Ž. ir A. M. bausmės rūšis ir dydžius už nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pačių nuteistųjų asmenybes, už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės nėra per švelnios, jos atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Keisti skundžiamą nuosprendį prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais dėl netinkamai paskirtų bausmių nėra teisinio pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio patenkinimo priteisiant žalos atlyginimą iš civilinės atsakovės UAB ,,E. K.“

22. Apeliaciniu skundu prokurorė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl civilinio ieškinio patenkinimo priteisiant žalos atlyginimą vien iš nuteistųjų, t. y. A. M., UAB ,,A“ ir L. Ž.. Prokurorės nuomone, nukentėjusiajai turėtų būti priteistas žalos atlyginimas ir iš civilinės atsakovės UAB ,,E. K.“. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismo argumentai, jog civilinis ieškinys gali būti patenkintas priteisiant žalos atlyginimą tik iš kaltinamųjų, yra nepagrįsti ir neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose. Apeliaciniame prokurorės skunde nurodoma, jog pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingi asmenys įtraukiami į bylą kaip civiliniai atsakovai. Jei šie asmenys nebuvo pripažinti civiliniais atsakovais ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, jie turi būti įtraukti į bylą civiliniais atsakovais bylą nagrinėjančio teismo nutartimi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su šiais prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kadangi civilinis ieškinys gali būti patenkinamas priteisiant žalos atlyginimą tik iš pripažintų kaltais kaltinamųjų. Pažymėtina, jog UAB ,,E. K.“ 2018-08-22 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu į bylą buvo įtraukta kaip civilinė atsakovė, t. y. kaip už kaltinamojo L. Ž. veikas materialiai atsakingas asmuo. Prokurorės nuomone, pagal formuojamą teismų praktiką, UAB ,,E. K.“ turėtų atsakyti už savo darbuotojų L. Ž. ir R. S., veikusių bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, nusikalstamais veiksmais valstybei padarytą turtinę žalą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad R. S. nebuvo pripažintas kaltu šioje baudžiamojoje byloje, o UAB ,,E. K.“ direktorius buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nesutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais ir mano, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė nepriteisti iš UAB ,,E. K.“ kaip civilinės atsakovės turtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, jog, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalį, bendrai žalą padarę asmenys nukentėjusiajam atsako solidariai. Solidariosios atsakomybės taisyklės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai). Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą, yra konstatavęs, jog solidarioji atsakomybė taikoma net tada, kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008). Šiuo atveju, prokurorės vertinimu, UAB „E. K.“ turėtų būti laikoma atsakingu asmeniu už L. Ž. ir R. S. neteisėtai atliktus veiksmus jos naudai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą dėl civilinio ieškinio patenkinimo baudžiamojoje byloje, tai, kad nei R. S., nei UAB ,,E. K.“ nebuvo pripažinti kaltais šioje baudžiamojoje byloje, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui likusią neatlygintą turtinės žalos dalį, t. y. 16 197,15 Eur, solidariai priteisti tik iš nuteistųjų A. M., L. Ž. ir kaltinamo juridinio asmens UAB „A“, kitą proceso dalį dėl civilinio ieškinio nutraukiant. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

Dėl nuteistųjų A. M. ir UAB ,,A“ išteisinimo ir nusikalstamos veikos perkvalifikavimo

23. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. ir nuteistosios UAB ,,A“ atstovas advokatas M. Repšas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, prašo jį keisti ir išteisinti jo ginamąjį A. M., nes nepadaryta veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, o jo įvykdytą veiką perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį ir, taikant BK 40 straipsnį, bylą nutraukti perduodant A. M. laiduotojo atsakomybėn; taip pat išteisinti ir UAB „A“, kadangi nepadaryta veika, numatyta BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, o įmonės įvykdytą veiką kvalifikuoti pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir, taikant BK 40 straipsnį, bylą juridiniam asmeniui nutraukti, perduodant juridinį asmenį UAB „A“ laiduotojo atsakomybėn. Apelianto A. M. ir UAB ,,A” atstovo tvirtinimu, daugybę kartų apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme A. M. nuosekliai dėstė jam žinomas aplinkybes, savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškindamas, kad vykdant krovinių vežimą UAB „E. K.“ užsakymu ši įmonė parūpino leidimus keltis keltais per Kuršių marias. Apeliantų tvirtinimu, nei A. M., nei jo įmonei UAB ,,A“ nebuvo svarbu, kokiu teisiniu pagrindu šie leidimai buvo gauti ir ar UAB „E. K.“ už keltus mokėjo AB „S“, nes, užsakovui paprašius apskaičiuoti ir jiems pateikti pasiūlymą dėl vieno krovininio automobilio reiso į Kuršių nerijoje esančią krovinių aikštelę kainos, užsakovas nurodė į sąmatą netraukti persikėlimo per Kuršių marias kaštų. Apeliantai skunde pažymėjo, jog pasirašydami UAB „E. K.“ parengtas UAB „A“ transporto priemonių panaudos sutartis manė, kad šios sutartys reikalingos juridinėms procedūroms, būtent leidimų išdavimui, sutarčių patys net neskaitė, jų neanalizavo, nes procedūra buvo absoliučiai tipinė, pagrindo nepasitikėti užsakovu jie neturėjo. Apeliantų tvirtinimu, panaudos sutartis jie perskaitė tik tada, kai FNTT Klaipėdos valdyboje buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų padarymo. Apeliantų tvirtinimu, jie neturėjo visiškai jokios naudos iš to, kad buvo pasirašytos panaudos sutartys, kurių pagrindu jų įmonei priklausančioms transporto priemonėms buvo išduoti leidimai neatlygintinai keltis keltais per Kuršių neriją. Taip pat apeliantai skunde pažymėjo, jog jei UAB „E. K.“ įmonės ,,A“ automobiliams nebūtų parūpinusi leidimų keltis keltais per Kuršių neriją, tai UAB „A“ būtų galėjusi kelto mokestį atskira eilute įskaičiuoti į užsakovui pateikiamą sąskaitą už atliktas paslaugas arba prašyti avansinio kelto mokesčių apmokėjimo. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog vykdant UAB „E. K.“ pavedimus dėl krovinių vežimo iš Kuršių nerijos į krovinio paskirties vietą UAB „A“ transportas kėlėsi keltais per Kuršių marias nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2018 m. gegužės 14 d., transporto poreikis nebuvo stabilus, daugiausia grunto buvo išvežta iki 2017 metų liepos mėnesio, vėliau vežimų užsakymų gerokai sumažėjo, prireikdavo tik pavienių reisų. Apeliantų tvirtinimu, sumažėjus pervežimų užsakymų iš UAB „E. K.“, UAB ,,A“ darbuotojai informavo įmonės direktorių A. M., jog matė, kad Kuršių nerijoje UAB „L.“ turi objektą ir ten dirba. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog su šia įmone, t. y. UAB „L.“, UAB „A“ ne vienerius metus bendradarbiavo ir nuolat gaudavo užsakymų dėl pervežimo darbų. Pažymima, jog situacija pervežimų rinkoje dėl didžiulės konkurencijos yra įtempta, tadėl, siekiant išsilaikyti rinkoje, būtina nuolat ieškoti pervežimo darbų užsakovų. Būtent dėl šios priežasties UAB ,,A“ direktorius A. M. pasiūlė savo įmonės paslaugas UAB „L.“, o gavęs patvirtinimą, kad pervežimo darbai šiai bendrovei bus reikalingi, informavo minėtą įmonę, kad UAB ,,A“ turi leidimus keltis keltais per Kuršių marias, papildomai nedetalizuodamas, kad leidimus jo įmonė gavo vykdydama pervežimo darbus UAB „E. K.“ užsakymu. Apeliantai patvirtina, jog UAB „L.“ pavedimu UAB „A“ atliko ne mažiau kaip 80 reisų perveždama užsakovo krovinius ir visais šiais atvejais, persikeliant per Kuršių marias AB „S“ keltais, buvo panaudoti iš UAB „E. K.“ gauti leidimai nemokamai keltis keltais. Todėl apeliantai iš dalies sutinka su pateiktais kaltinimais padarius nusikalstamas veikas, kadangi, vykdant pervežimo darbus UAB „L.“ užsakymu, buvo neteisėtai panaudoti iš UAB „E. K.“ gauti leidimai nemokamai keltis keltais. Apeliaciniame skunde pažymima, jog persikėlimu keltais per Kuršių neriją, vykdant UAB „L.“ užsakymą, padarytą žalą UAB „A“ atlygino visiškai ir dar ikiteisminio tyrimo metu į Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos sąskaitą pervedė 8684 Eur. Būtent dėl išdėstytų aplinkybių, apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis turi būti keičiamas.

24. Be to, nuteistojo A. M. ir nuteistosios UAB ,,A“ atstovo advokato M. Repšo nuomone, UAB ,,A“ direktoriui A. M. ir UAB „A“ pateikti kaltinimai yra teisiškai ydingi, kadangi kaltinimuose, išdėstytuose prokuroro surašytame kaltinamajame akte, o vėliau patikslintuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, niekaip nėra išskirti pervežimai, kuriuos UAB „A“ atliko dviem skirtingoms bendrovėms, t. y. UAB „E. K.“ ir UAB „L.“. Nurodoma, jog kaltinime šie vežimai ir transporto priemonių perkėlimai per Kuršių marias AB „S“ keltais suskaičiuoti bendrai ir jų atriboti nuosprendyje neįmanoma niekaip kitaip, kaip tik surašius naują kaltinimą. Apeliantų nuomone, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme tokio turinio kaltinimas pažeidė traukiamų baudžiamojon atsakomybėn asmenų teises, jų teisę į gynybą, o pats teismas, nagrinėdamas baudžiamąją byla su nekonkrečiu ir neaiškiu kaltinimu, negalėjo atsieti dviejų akivaizdžiai skirtingų veikų.

25. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo nusikaltimų, kuriais buvo kaltinamas A. M. ir UAB ,,A“, aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamuosius A. M. ir UAB ,,A“ atstovą advokatą M. Repšą, kitus kaltinamuosius L. Ž., R. S., liudytojus S. U., S. B., L. B., G. J., I. K., J. M., A. M., A. R., J. G., V. K., A. K., N. M., A. V., R. R., I. J. ir civilinės atsakovės UAB ,,E. K.“ atstovą advokatą J. Elzbergą, ištyrė rašytinius įrodymus: 2018-05-29, 2018-06-18 FNTT ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinius pranešimus, FNTT patikrinimo metu surinktą medžiagą (tarnybinį pranešimą dėl UAB „E. K.“ patikrinimo Nr. 04/12-1-19-5204 baigimo, pavedimą atlikti patikrinimą, patikrinimo aktus), 2018-05-14 dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktą Nr. 04/12-1-19-5204-D3, UAB „E. K.“ 2018-05-18 raštą Nr. 201, dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktus Nr. 04/12-1-19-5204-D4, Nr. 04/12-1-19-5204-D1, UAB „E. K.“ direktoriaus L. Ž. paaiškinimą, FNTT patikrinimo metu surinktą medžiagą (tarnybinį pranešimą dėl UAB „A“ patikrinimo Nr. 04/12-1-19-5353 baigimo, pavedimo atlikti patikrinimą, patikrinimo aktus), A. M. 2018-05-28 paaiškinimą, 2018-05-25 UAB „A“ raštus Nr. 0-9034 ir Nr. 0-9032, 2018-05-16 informaciją apie kelių transporto priemones, pateiktą iš VĮ „Regitra“, 2018-07-23–2018-07-24 objektų apžiūros protokolus, 2018-08-23–2018-08-28 dokumentų (važtaraščiai, išklotinės, banko išrašai) apžiūros ir informacijos sugretinimo protokolus, Neringos savivaldybės administracijos 2018-06-06 raštą Nr. (4.416)V15-1140 „Dėl dokumentų pateikimo“, AB „S“ 2018-06-07 raštą Nr. 2R(1.12.)-340 „Dėl informacijos pateikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 04-6-00035-18“, AB „S“ 2018-06-14 raštą Nr. 2R(1.12.)-358, AB „S“ 2018-12-04 raštą Nr. 2R(1.12.)-665, Neringos savivaldybės administracijos 2018-09-20 raštą Nr. (4.16)V15-1955, 2018-11-27 ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinį pranešimą, 2018-11-09 UAB „Y.“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „L.“) raštą Nr. KS18-177 ir kartu su juo pateiktus duomenis, 2018-06-12 UAB „Y.“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „L.“) raštą Nr. KS18-91, 2018-10-08–2018-10-09 objektų apžiūros protokolus, 2018-11-27 apžiūros protokolą, iš kurio matyti, kad kaip tyrimui reikšmingi duomenys apžiūrėti 2018-07-11 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, L. Ž. pateiktus dokumentus (paslaugų sutartį Nr. Y9-2026, 2017-03-17 transportavimo paslaugų sutartį, statybinių atliekų tvarkymo sutartį Nr. 2011-04/06 5T, PVM sąskaitos faktūras).

26. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu A. M. patvirtino, jog su UAB „E. K.“ bendradarbiauja nuo 2009 ar 2010 m. 2017 m. vasario–kovo mėn., tikslios datos nepamena, jam, A. M., paskambino R. S., dirbantis UAB „E. K.“ logistikos vadovu, pasakė, kad vykdo projektą, ir paprašė padėti vežti krovinius. Kadangi buvo žiemos sezonas, turėjo laisvų transporto priemonių, todėl sutiko. 2017 m. UAB „E. K.“ vadybininku taip pat dirbo A. R.. A. M. teismui nurodė, jog R. S. jam paskambino, paklausė, ar sugebės išvežti krovinį per mėnesį, ir su juo buvo sutarta, kad leidimus keltis keltais užsakys užsakovas, t. y. UAB „E. K.“. A. M. teisme parodė, jog su UAB „E. K.“ pasirašė sutartį, kuri buvo bendro pobūdžio (transportavimo paslaugų), o atskiriems darbams sutartys pasirašomos nebuvo. A. M. teisme patvirtino, jog UAB „A“ pati sutarčių neruošdavo, tai buvo užsakovo pareiga. Taip pat nurodė, jog dėl mokėjimo už transporto priemonių perkėlimą keltais net nesitarė. A. M. teisme nurodė, jog jam skambino iš UAB „E. K.“, prašė pateikti transporto priemonių techninius pasus leidimams, todėl jis pristatė visų savo bendrovės automobilių dokumentus ir visoms UAB „A“ transporto priemonėms buvo išrašyti leidimai, galiojantys vienerius metus. A. M. teisme tvirtino, jog nežinojo, kad leidimai gauti neteisėtu būdu ir kažkas juos apmoka. Taip pat A. M. patvirtino, jog pasirašė panaudos sutartis, jų neskaitęs, nes jose būna standartinis tekstas, jas paruošė UAB „E. K.“ (b. l. 135–138, t. 7).

27. UAB ,,A“ atstovas advokatas M. Repšas apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, jog UAB „A“ direktorius A. M., būdamas jau ne vienerius metus pažįstamas su UAB „E.“ darbuotojais ir vadovais, 2017 m. pradžioje gavo pasiūlymą vykdyti pervežimo darbus iš Kuršių nerijos į žemyninę dalį. A. M. sutiko su pasiūlymu, kadangi su UAB „E.“ ne kartą buvo vykdomi darbai ir nė karto abejonių dėl įmonės mokumo, dėl atsiskaitymo už paslaugas nebuvo. UAB ,,A“ atstovas advokatas M. Repšas teisme parodė, jog nauja sutartis nebuvo pasirašoma, nes nebuvo reikalinga, ir, kadangi UAB „A“ ne kartą yra vykdžiusi pervežimo darbus iš Kuršių nerijos, kai teko keltis su Smiltynės keltais, pagal susiklosčiusią praktiką keltų reikalais visada rūpinosi darbų užsakovai. UAB ,,A“ atstovas advokatas M. Repšas pažymėjo, jog nei direktoriui A. M., nei UAB „A“ nerūpėjo, kokiu teisiniu pagrindu įmonės užsakovai gauna leidimus keltis keltais ir ar už tuos keltus moka. Įmonės atstovo tvirtinimu, UAB ,,A“ direktorius A. M. nemanė, kad jo įmonei suteikti leidimai UAB „A“ transporto priemonėms keltis per Kuršių neriją sukels kažkam nuostolių, nesuprato, kad už tas persikėlimo paslaugas apskritai turės kažkas sumokėti. UAB ,,A“ atstovas advokatas M. Repšas pažymėjo, jog įmonei buvo svarbu gauti užsakymą ir jie vykdė darbus. Taip pat įmonės atstovas pažymėjo, jog A. M. yra ne teisininkas, neturi specialių žinių irn taikydamas ilgametę gerąją praktiką, pasirašė panaudos sutartis su UAB ,,E. K.“. Įmonės atstovo teigimu, A. M. suprato, kad minėtas transporto priemonių panaudos sutartis būtina sudaryti tik dėl buhalterinių, sutartinių formalumų, būtinų dėl UAB „E. K.“ laimėto viešojo pirkimo konkurso, t. y. tam, kad būtų gauti leidimai, o UAB „A“ nebuvo jokio skirtumo, kaip įvardyti susiklosčiusius santykius tarp UAB „E. K.“ ir „A.“ išvežant UAB „E. K.“ krovinius. UAB ,,A“ atstovas advokatas M. Repšas pažymėjo, jog A. M. niekada nekilo abejonė, ar visada buvo vežami tik UAB „E.“ kroviniai, nes visi užsakymai buvo iš UAB „E.“ pervežimo darbams (b. l. 138–140, t. 7).

28. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas kitas kaltinamasis L. Ž. parodė, jog 2016 m. jam paskambino UAB „B.“ vadovas A. K., kuris informavo, kad yra paskelbtas Neringos savivaldybės administracijos viešojo pirkimo konkursas dėl užteršto grunto išvežimo Juodkrantėje, ir pasiteiravo, ar domintų grunto išvežimo paslaugos. L. Ž. teisme parodė, jog UAB „E. K.“ daug metų dirba Neringoje, išvežioja atliekas, todėl pasiūlymas juos sudomino, buvo paprašyta apskaičiuoti ir pagrįsti transportavimo kainą. Nurodė, jog UAB „E. K.“ siūlė mažesnę kainą, kadangi į kainą nebuvo skaičiuojamos keltų persikėlimo išlaidos, nes UAB „E. K.“ transportas gali nemokamai keltis į Kuršių neriją. L. Ž. pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog UAB „E. K.“ logistikos vadovas R. S. yra atsakingas už transportavimo kainos skaičiavimą ir, kiek pamena, būtent jam, R. S., jis liepė apskaičiuoti išvežimo kainą. L. Ž. tvirtinimu, UAB „E. K.“ ir UAB „B.“ kaip partnerės dalyvavo konkurse ir buvo paskelbtos nugalėtojomis, todėl UAB „B.“ pasirašė sutartį su Neringos savivaldybe, o UAB „E. K.“ buvo oficiali užteršto grunto vežėja iš Juodkrantės. L. Ž. teisme patvirtino, jog prieš pradedant darbus buvo susitikę su UAB „B.“ vadovu A. K. objekte, sudarė grafikus, iškilo vienas nenumatytas atvejis, t. y. Neringos savivaldybės administracija draudžia statybos darbus nuo gegužės 1 d., o kainos pagrindimas ir kiti dokumentai šiek tiek užtruko, todėl turėjo nedaug laiko išvežti gruntą. L. Ž. pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog dėl krovinių pervežimo buvo atsakingas logistikos vadovas R. S., UAB „B.“ taip pat turėjo atsakingą asmenį, tačiau jo asmens duomenų nepamena. Prasidėjus išvežimo darbams, jam, L. Ž., buvo žinoma, kad R. S. pasitelkė UAB „A“, kuri buvo jų įmonės ilgalaikė partnerė krovinių pervežimui, su minėta įmone dažnai bendradarbiaudavo. L. Ž. teisme patvirtino, jog UAB „A“ buvo pasitelkta, nes UAB „E. K.“ neturėjo pakankamai transporto priemonių gruntui išvežti per trumpą laiką. L. Ž. nurodė, jog su UAB „A“ panaudos sutartys buvo sudarytos būtent šitam projektui, UAB „A“ buvo jų partnerė, minėta įmonė vežė UAB „E. K.“ krovinį. L. Ž. pažymėjo, jog iš pradžių buvo pasirašyta sutartis su UAB „B.“, vėliau sudarytos panaudos sutartys konkrečiai šitiems atliekų pervežimo darbams. Be to, L. Ž. patvirtino, jog UAB „A“ vežė ir kitus UAB „E. K.“ krovinius, t. y. pagal UAB „E. K.“ ir UAB „M.“ pasirašytą sutartį dėl statybinio laužo išvežimo iš Juodkrantės. Be to, L. Ž. nurodė, jog UAB „E. K.“ laimėjo Klaipėdos miesto savivaldybės skelbtą viešojo pirkimo konkursą dėl statybinio laužo išvežimo iš Smiltynės. L. Ž. tvirtinimu, visus UAB „E. K.“ krovinių išvežimo darbus su UAB „A“ koordinavo logistikos vadovas R. S.. L. Ž. pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog su UAB „A“ buvo pasirašyta pagrindinė transportavimo pasaugų sutartis, o konkretiems projektams vykdyti atskiros sutartys nebuvo pasirašomos. L. Ž. pažymėjo, jog už keltų leidimų išdavimą buvo atsakingas UAB „E. K.“ pardavimų vadovas A. R., kuris žinojo leidimų išdavimo reikalavimus, bendravo su Neringos savivaldybės administracija. A. R. Neringos savivaldybės administracijai pateikdavo informaciją, kokioms transporto priemonėms reikalingi leidimai, pateikdavo transporto priemonių registracijos pažymėjimus. L. Ž. tvirtinimu, tokia tvarka buvo nustatyta jau iki jam pradedant dirbti ir niekas jos nekeitė daug metų (b. l. 8–11, t. 8). Įvertinęs šiuos paminėtus duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog patys kaltinamieji iš esmės pripažino, jog panaudos sutartys buvo pasirašytos, o realiai jose nurodytos transporto priemonės nurodytu laikotarpiu UAB „E. K.“ faktiškai perduotos naudoti nebuvo. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismui, jog kaltinamųjų pagrindinis gynybos argumentas buvo tas, kad UAB „A“ naudojo leidimus UAB „E. K.“ kroviniams vežti, o pasirašytos panaudos sutartys buvo reikalingos tik dėl buhalterinių formalumų, būtinų vykdant sutartį dėl UAB „E. K.“ laimėto viešojo pirkimo konkurso, tam, kad būtų gauti leidimai. Be to, visi kaltinamieji tvirtino, jog tokia leidimų išdavimo tvarka galiojo ilgą laiką, pagal teikiamas transporto priemonių panaudos sutartis prašymai išduoti leidimus, suteikiančius teisę nemokamai keltis AB „S“ keltais, buvo visada tenkinami. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, remiantis teismų praktika, asmens, pateikusio atitinkamoms institucijoms (pareigūnams) suklastotus dokumentus, pagal kuriuos jis gauna kompensaciją, socialinę ar kitokią piniginę išmoką, veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas (nustačius kitus būtinus šios nusikalstamos veikos sudėties požymius).

29. Iš byloje esančių panaudos sutarčių Nr. 3 ir Nr. 2018-01 matyti, kad sutartimi UAB „A“ (panaudos davėjas) įsipareigojo UAB „E. K.“ (panaudos gavėjas) perduoti automobilius „Volvo FM12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo FM12-420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 420.32“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Volvo FL12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „MAN TGA18.410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „MAN TGA18.410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „MAN TGS18.400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabas „SCHMITZ GOTHA SKI24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „OVA OVA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 420.32“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo FM12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai neatlygintinai naudotis, o UAB „E. K.“ įsipareigojo priimti perduodamą turtą, naudotis juo ir grąžinti panaudos davėjui sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. UAB „E. K.“ įsipareigojo visiškai padengti automobilių kuro einamąsias eksploatacines išlaidas. Sutarčių galiojimo terminas nenumatytas (b. l. 38–40, 42–43, t. 1; b. l. 51–52, t. 2). Teisme kaip liudytojai apklausti S. B., L. B., A. M., J. G., V. K. ir A. V., dirbę UAB „A“ vairuotojais, parodė 2017–2018 m. vežę UAB „E. K.“ ir UAB „L.“ krovinius į (iš) Smiltynę, patys vairavę UAB „A“ jiems priskirtas transporto priemones, nurodė, kad kiti asmenys automobilių nevairavo. Nurodė, kad kėlėsi keltu į Smiltynę nemokamai, turėjo UAB „E. K.“ vardu išduotus leidimus, kuriuos jiems įteikė įmonės direktorius A. M.. Būtent A. M. nurodydavo, kur ir kokį krovinį gabenti. Darbo užmokestį jiems mokėjo UAB „A“, kuro užsipildavo taip pat su UAB „A“ kuro kortele, automobilius laikydavo UAB „A“ aikštelėje. Liudytojas A. R., UAB „E. K.“ pardavimų vadovas, patvirtino paruošęs panaudos sutartis tarp UAB „E. K.“ ir UAB „A“ pagal turėtus sutarčių šablonus ir minėtas sutartis įteikęs Neringos savivaldybei leidimams keltis keltais gauti. Tokių sutarčių pasirašymas buvo įprasta nusistovėjusi praktika išduodant leidimus. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu pasitvirtino, kad UAB „E. K.“ ir UAB „A“ 2017-02-28 ir 2018-01-29 pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 03 ir 2018-01 ir jas panaudojo, taip padaryta didelė žala. Minėtos panaudos sutartys nebuvo realios. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog iš bylos duomenų akivaizdu, kad kaltinamieji A. M. ir L. Ž. pasirašė šiuos dokumentus, žinodami, kad tarp šalių nėra panaudos santykių, UAB „A“ transporto priemonės, kurios buvo nurodytos panaudos sutartyse, UAB „E. K.“ perduotos nebuvo, todėl kaltinamieji A. M. ir L. Ž. suprato, jog aptariamuose dokumentuose nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Be to, suklastotas panaudos sutartis kaltinamieji panaudojo, t. y. L. Ž., veikdamas per A. R., 2017-03-01 ir 2018-04-09 Neringos miesto savivaldybės administracijai pateikė anksčiau minėtas transporto priemonių panaudos sutartis kartu su jo pasirašytais prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo, kuriuose nurodė aiškiai melagingus duomenis apie UAB „E. K.“ tariamai pagal panaudos sutartis valdomas ir naudojamas transporto priemones, nors pastarosios faktiškai ne tik priklausė, bet ir buvo valdomos bei naudojamos UAB „A“ (b. l. 28–54, t. 2). Neringos miesto savivaldybės administracija, būdama suklaidinta L. Ž., šiuos duomenis pateikė AB „S“ (b. l. 53–137, t. 2). AB „S“, remdamasi Neringos miesto savivaldybės pateiktais duomenimis, UAB „E. K.“ minėtoms transporto priemonėms išdavė leidimus, suteikiančius teisę nemokamai keltis AB „S“ keltais. Byloje neabejotinai nustatyta, kad pagal išduotus leidimus nuo 2017-03-10 iki 2018-05-14 UAB „A“ transporto priemonės su jų vairuotojais nemokamai kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės kėlėsi per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „S“ keltais, nemokėdamos nustatyto perkėlimo mokesčio, kurio bendra suma 24 881,15 Eur (b. l. 138–140, t. 2). Taigi, UAB „A“ teisė nemokamai keltis per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „S“ keltais taip pat buvo fiktyvi.

30. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismui, mano, jog iš išdėstytų duomenų matyti, kad UAB „A“ priklausančios transporto priemonės „Volvo FM12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo FM12-420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 420.32“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Volvo FL12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „MAN TGA18.410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „MAN TGA18.410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „MAN TGS18.400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabos „SCHMITZ GOTHA SKI24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „OVA OVA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 420.32“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo FM12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jų vairuotojai UAB „E. K.“ nebuvo faktiškai perduoti. Kaltinamųjų teigimu, nors šios priemonės ir nebuvo faktiškai perduotos naudoti UAB „E. K.“, tačiau jos buvo naudojamos UAB „E. K.“ veikloje vežant šios bendrovės krovinius. Kaltinamieji L. Ž. ir R. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. UAB „B.“ vadovas A. K. pasiūlė dalyvauti Neringos savivaldybės administracijos paskelbtame viešojo pirkimo konkurse dėl užteršto grunto išvežimo Juodkrantėje. Buvo paprašyta apskaičiuoti ir pagrįsti transportavimo kainą. UAB „E. K.“ ir UAB „B.“ kaip partnerės dalyvavo konkurse ir buvo paskelbtos nugalėtojomis. UAB „B.“ pasirašė sutartį su Neringos savivaldybe, UAB „E. K.“ buvo oficiais užteršto grunto vežėja iš Juodkrantės. Kadangi darbus reikėjo atlikto greitai, iki gegužės 1 d., o UAB „E. K.“ neturėjo pakankamai transporto priemonių gruntui išvežti, todėl buvo pasitelkta ilgalaikė jų partnerė UAB „A“, su kuria buvo pasirašytos panaudos sutartys dėl užteršto grunto transportavimo.

31. Taip pat pažymėtina, jog iš byloje esančių Centrinės viešųjų pirkimų sistemos duomenų matyti, kad 2016 m. Neringos savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Užterštos degalinės teritorijos Neringos savivaldybėje, Juodkrantėje, tvarkymo paslauga“ (b. l. 4, 5–130, t. 5). 2017-03-17 UAB „E. K.“ su UAB „B.“ pasirašė transportavimo paslaugų sutartį dėl transportavimo paslaugų teikimo ne mažiau kaip 560 kub. m, t. y. 1064 t, naftos produktais užteršto grunto kiekio transportavimo paslaugos, vieno reiso metu vežant ne mažiau kaip 26 t, iš (duomenys neskelbtini), ir krautuvo nuomos paslaugos 8 darbo dienoms, įskaitant kurą (b. l. 103, t. 6). Pažymėtina, kad teisme apklausti kaltinamieji bei liudytojas A. R. patvirtino, kad UAB „E. K.“ pasitelkė UAB „A“ būtent šiam projektui vykdyti, tačiau jokios transportavimo paslaugų sutarties UAB „E. K.“ ir UAB „A“ nepasirašė. Be to, kaltinamieji ir jų atstovai teisme akcentavo, kad darbus reikėjo atlikti per pakankamai trumpą laiką, iki gegužės 1 d., tačiau leidimai nemokamai keltis AB „S“ keltais UAB „A“ transporto priemonėms buvo išduoti vieneriems metams ir visoms UAB „A“ priklausančios transporto priemonėms. Pasibaigus projektui „Užterštos degalinės teritorijos Neringos savivaldybėje, Juodkrantėje, tvarkymas“, leidimai, kuriais naudojosi UAB „A“, anuliuoti nebuvo ir nors kaltinamieji A. M. ir L. Ž. pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniuose skunduose teigė, kad, pasibaigus minėtam projektui, UAB „A“ toliau teikė transportavimo paslaugas UAB „E. K.“, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

32. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog UAB „A“, naudodamasi UAB „E. K.“, galėjo sumažinti teikiamų paslaugų kainą, neįtraukdama persikėlimo keltu mokesčio, dėl to UAB „E. K.“ ir UAB „B.“ Neringos savivaldybės administracijos paskelbtame viešojo pirkimo konkurse Nr. (duomenys neskelbtini) „Užterštos degalinės teritorijos Neringos savivaldybėje, Juodkrantėje, tvarkymo paslauga“ įgavo pranašumą, lyginant su kitomis, analogiškas paslaugas teikiančiomis įmonėmis (b. l. 104–105, t. 5). Be to, pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, neginčijamai nustatė, kad UAB „A“, naudodamasi UAB „E. K.“ vardu išduotais leidimais nemokamai keltis AB „S“ keltais, teikė paslaugas ir kitiems užsakovams ir turėjo iš to turtinės naudos. Būtent liudytojas G. J., nagrinėjamų įvykių metu dirbęs UAB „L.“, parodė, kad 2017 metais UAB „A“ iš Kuršių nerijos vežė UAB „L.“ krovinius, tai yra žvyrą, skaldą, asfaltą, ir, kadangi UAB „A“ turėjo metams išduotus leidimus keltis keltu, buvo sutarta, kad UAB „A“ bus kompensuojama 30 proc. kelto mokesčio. O iš 2018-11-09 UAB „Y.“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „L.“) pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2017-05-06 iki 2017-11-25 UAB „Y.“ sumokėjo 1599,75 Eur UAB „A“ kaip 30 proc. kompensaciją už tariamai patirtus kaštus naudojantis AB „S“ keltais ir keliantis į (iš) Smiltynę (b. l. 152–170, t. 4). Įvertinęs visus anksčiau paminėtus duomenis, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog anksčiau minėtų panaudos sutarčių suklastojimas ir panaudojimas buvo teisiškai reikšmingas, nes jis iš esmės nulėmė Neringos miesto savivaldybės administracijos sprendimą kreiptis į AB „S“ dėl leidimų išdavimo neva UAB „E. K.“ naudojamoms transporto priemonėms „Volvo FM12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo FM12-420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 420.32“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Volvo FL12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „MAN TGA18.410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „MAN TGA18.410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „MAN TGS18.400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekaboms „SCHMITZ GOTHA SKI24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „OVA OVA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 420.32“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo FM12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kartu šios faktinės aplinkybės įrodo ir apgaulės požymio buvimą. Tokiu būdu kaltinamieji A. M. ir L. Ž., veikdami tyčia, apgaulės būdu, UAB „A“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimo AB „S“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas.

33. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais, byloje surinktais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija, o pačių apeliantų A. M. ir UAB ,,A“ atstovo advokato M. Repšo parodymai vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. M. kaltės, padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikaltimus, ir UAB ,,A“ kaltės, padarius BK 20 straipsnio 2 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikaltimus.

34. Apeliaciniu skundu nuteistojo L. Ž. gynėjas advokatas J. Elzbergas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria L. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį, taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog nuteistieji A. M. ir L. Ž. jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. sukčiavimą ir dokumentų suklastojimą, įvykdė veikdami bendrininkų grupe, be to, taip pat kelia klausimą ir dėl netinkamo įrodymų vertinimo.

Dėl L. Ž. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį

35. Apeliaciniu skundu nuteistojo L. Ž. gynėjas advokatas J. Elzbergas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria jo ginamasis pripažintas kaltu ir nuteistas už disponavimą suklastotu dokumentu ir sukčiavimu. Mano, jog teismas nepagrįstai nusprendė, jog jo ginamojo L. Ž. kaltė įrodyta, o jo duoti parodymai nelogiški ir nėra vertinami. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo dokumento klastojimo aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė patį kaltinamąjį L. Ž., kitus kaltinamuosius A. M. ir R. S., juridinio asmens UAB ,,A“ atstovą advokatą M. Repšą, liudytojus S. U., S. B., L. B., G. J., I. K., J. M., A. M., A. R., J. G., V. K., A. K., N. M., A. V., R. R., I. J. ir civilinės atsakovės UAB ,,E. K.“ atstovą advokatą J. Elzbergą, ištyrė rašytinius įrodymus: 2018-05-29, 2018-06-18 FNTT ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinius pranešimus, FNTT patikrinimo metu surinktą medžiagą (tarnybinį pranešimą dėl UAB „E. K.“ patikrinimo Nr. 04/12-1-19-5204 baigimo, pavedimą atlikti patikrinimą, patikrinimo aktus), 2018-05-14 dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktą Nr. 04/12-1-19-5204-D3, UAB „E. K.“ 2018-05-18 raštą Nr. 201, dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktus Nr. 04/12-1-19-5204-D4, Nr. 04/12-1-19-5204-D1, UAB „E. K.“ direktoriaus L. Ž. paaiškinimą, FNTT patikrinimo metu surinktą medžiagą (tarnybinį pranešimą dėl UAB „A“ patikrinimo Nr. 04/12-1-19-5353 baigimo, pavedimo atlikti patikrinimą, patikrinimo aktus), A. M. 2018-05-28 paaiškinimą, 2018-05-25 UAB „A“ raštus Nr. 0-9034 ir Nr. 0-9032, 2018-05-16 informaciją apie kelių transporto priemones, pateiktą iš VĮ „Regitra“, 2018-07-23–2018-07-24 objektų apžiūros protokolus, 2018-08-23–2018-08-28 dokumentų (važtaraščiai, išklotinės, banko išrašai) apžiūros ir informacijos sugretinimo protokolus, Neringos savivaldybės administracijos 2018-06-06 raštą Nr. (4.416)V15-1140 „Dėl dokumentų pateikimo“, AB „S“ 2018-06-07 raštą Nr. 2R(1.12.)-340 „Dėl informacijos pateikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 04-6-00035-18“, AB „S“ 2018-06-14 raštą Nr. 2R(1.12.)-358, AB „S“ 2018-12-04 raštą Nr. 2R(1.12.)-665, Neringos savivaldybės administracijos 2018-09-20 raštą Nr. (4.16)V15-1955, 2018-11-27 ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinį pranešimą, 2018-11-09 UAB „Y.(ankstesnis pavadinimas – UAB „L.“) raštą Nr. KS18-177 ir kartu su juo pateiktus duomenis, 2018-06-12 UAB „Y.“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „L.“) raštą Nr. KS18-91, 2018-10-08–2018-10-09 objektų apžiūros protokolus, 2018-11-27 apžiūros protokolą, iš kurio matyti, kad kaip tyrimui reikšmingi duomenys apžiūrėti 2018-07-11 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, L. Ž. pateiktus dokumentus (paslaugų sutartį Nr. Y9-2026, 2017-03-17 transportavimo paslaugų sutartį, statybinių atliekų tvarkymo sutartį Nr. 2011-04/06 5T, PVM sąskaitos faktūras).

36. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kaltinamasis L. Ž. parodė, kad 2016 m. jam paskambino UAB „B.“ vadovas A. K., kuris informavo, kad yra paskelbtas Neringos savivaldybės administracijos viešojo pirkimo konkursas dėl užteršto grunto išvežimo Juodkrantėje, ir pasiteiravo, ar domintų grunto išvežimo paslaugos. L. Ž. teisme parodė, jog UAB „E. K.“ daug metų dirba Neringoje, išvežioja atliekas, todėl pasiūlymas juos sudomino, buvo paprašyta apskaičiuoti ir pagrįsti transportavimo kainą. Nurodė, jog UAB „E. K.“ siūlė mažesnę kainą, kadangi į kainą nebuvo skaičiuojamos keltų persikėlimo išlaidos, nes UAB „E. K.“ transportas gali nemokamai keltis į Kuršių neriją. L. Ž. pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog UAB „E. K.“ logistikos vadovas R. S. yra atsakingas už transportavimo kainos skaičiavimą ir, kiek pamena, būtent jam, R. S., jis liepė apskaičiuoti išvežimo kainą. L. Ž. tvirtinimu, UAB „E. K.“ ir UAB „B.“ kaip partnerės dalyvavo konkurse ir buvo paskelbtos nugalėtojomis, todėl UAB „B.“ pasirašė sutartį su Neringos savivaldybe, o UAB „E. K.“ buvo oficiali užteršto grunto vežėja iš Juodkrantės. L. Ž. teisme patvirtino, jog prieš pradedant darbus buvo susitikę su UAB „B.“ vadovu A. K. objekte, sudarė grafikus, iškilo vienas nenumatytas atvejis, t. y. Neringos savivaldybės administracija draudžia statybos darbus nuo gegužės 1 d., o kainos pagrindimas ir kiti dokumentai šiek tiek užtruko, todėl turėjo nedaug laiko išvežti gruntą. L. Ž. pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog dėl krovinių pervežimo buvo atsakingas logistikos vadovas R. S., UAB „B.“ taip pat turėjo atsakingą asmenį, tačiau jo asmens duomenų nepamena. Prasidėjus išvežimo darbams, jam, L. Ž., buvo žinoma, kad R. S. pasitelkė UAB „A“, kuri buvo jų įmonės ilgalaikė partnerė krovinių pervežimui, su minėta įmone dažnai bendradarbiaudavo. L. Ž. teisme patvirtino, jog UAB „A“ buvo pasitelkta, nes UAB „E. K.“ neturėjo pakankamai transporto priemonių gruntui išvežti per trumpą laiką. L. Ž. nurodė, jog su UAB „A“ panaudos sutartys buvo sudarytos būtent šitam projektui, UAB „A“ buvo jų partnerė, minėta įmonė vežė UAB „E. K.“ krovinį. L. Ž. pažymėjo, jog iš pradžių buvo pasirašyta sutartis su UAB „B.“, vėliau sudarytos panaudos sutartys konkrečiai šitiems atliekų pervežimo darbams. Be to, L. Ž. patvirtino, jog UAB „A“ vežė ir kitus UAB „E. K.“ krovinius, t. y. pagal UAB „E. K.“ ir UAB „M.“ pasirašytą sutartį dėl statybinio laužo išvežimo iš Juodkrantės. Be to, L. Ž. nurodė, jog UAB „E. K.“ laimėjo Klaipėdos miesto savivaldybės skelbtą viešojo pirkimo konkursą dėl statybinio laužo išvežimo iš Smiltynės. L. Ž. tvirtinimu, visus UAB „E. K.“ krovinių išvežimo darbus su UAB „A“ koordinavo logistikos vadovas R. S.. L. Ž. pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog su UAB „A“ buvo pasirašyta pagrindinė transportavimo pasaugų sutartis, o konkretiems projektams vykdyti atskiros sutartys nebuvo pasirašomos. L. Ž. pažymėjo, jog už keltų leidimų išdavimą buvo atsakingas UAB „E. K.“ pardavimų vadovas A. R., kuris žinojo leidimų išdavimo reikalavimus, bendravo su Neringos savivaldybės administracija. A. R. Neringos savivaldybės administracijai pateikdavo informaciją, kokioms transporto priemonėms reikalingi leidimai, pateikdavo transporto priemonių registracijos pažymėjimus. L. Ž. tvirtinimu, tokia tvarka buvo nustatyta jau iki jam pradedant dirbti ir niekas jos nekeitė daug metų (b. l. 8–11, t. 8).

37. Kitas kaltinamasis A. M. apklausimas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, jog su UAB „E. K.“ bendradarbiauja nuo 2009 ar 2010 m. 2017 m. vasario–kovo mėn., tikslios datos nepamena, jam, A. M., paskambino R. S., dirbantis UAB „E. K.“ logistikos vadovu, pasakė, kad vykdo projektą, ir paprašė padėti vežti krovinius. Kadangi buvo žiemos sezonas, turėjo laisvų transporto priemonių, todėl sutiko. 2017 m. UAB „E. K.“ vadybininku taip pat dirbo A. R.. A. M. teismui nurodė, jog R. S. jam paskambino, paklausė, ar sugebės išvežti krovinį per mėnesį, ir su juo buvo sutarta, kad leidimus keltis keltais užsakys užsakovas, t. y. UAB „E. K.“. A. M. teisme parodė, jog su UAB „E. K.“ pasirašė sutartį, kuri buvo bendro pobūdžio (transportavimo paslaugų), o atskiriems darbams sutartys pasirašomos nebuvo. A. M. teisme patvirtino, jog UAB „A“ pati sutarčių neruošdavo, tai buvo užsakovo pareiga. Taip pat nurodė, jog dėl mokėjimo už transporto priemonių perkėlimą keltais net nesitarė. A. M. teisme nurodė, jog jam skambino iš UAB „E. K.“, prašė pateikti transporto priemonių techninius pasus leidimams, todėl jis pristatė visų savo bendrovės automobilių dokumentus ir visoms UAB „A“ transporto priemonėms buvo išrašyti leidimai, galiojantys vienerius metus. A. M. teisme tvirtino, jog nežinojo, kad leidimai gauti neteisėtu būdu ir kažkas juos apmoka. Taip pat A. M. patvirtino, jog pasirašė panaudos sutartis, jų neskaitęs, nes jose būna standartinis tekstas, jas paruošė UAB „E. K.“ (b. l. 135–138, t. 7).

38. UAB ,,A“ atstovas advokatas M. Repšas apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, jog UAB „A“ direktorius A. M., būdamas jau ne vienerius metus pažįstamas su UAB „E.“ darbuotojais ir vadovais, 2017 m. pradžioje gavo pasiūlymą vykdyti pervežimo darbus iš Kuršių nerijos į žemyninę dalį. A. M. sutiko su pasiūlymu, kadangi su UAB „E.“ ne kartą buvo vykdomi darbai ir nė karto abejonių dėl įmonės mokumo, dėl atsiskaitymo už paslaugas nebuvo. UAB ,,A“ atstovas advokatas M. Repšas teisme parodė, jog nauja sutartis nebuvo pasirašoma, nes nebuvo reikalinga, ir, kadangi UAB „A“ ne kartą yra vykdžiusi pervežimo darbus iš Kuršių nerijos, kai teko keltis su Smiltynės keltais, pagal susiklosčiusią praktiką keltų reikalais visada rūpinosi darbų užsakovai. UAB ,,A“ atstovas advokatas M. Repšas pažymėjo, jog nei direktoriui A. M., nei UAB „A“ nerūpėjo, kokiu teisiniu pagrindu įmonės užsakovai gauna leidimus keltis keltais ir ar už tuos keltus moka. Įmonės atstovo tvirtinimu, UAB ,,A“ direktorius A. M. nemanė, kad jo įmonei suteikti leidimai UAB „A“ transporto priemonėms keltis per Kuršių neriją sukels kažkam nuostolių, nesuprato, kad už tas persikėlimo paslaugas apskritai turės kažkas sumokėti. UAB ,,A“ atstovas advokatas M. Repšas pažymėjo, jog įmonei buvo svarbu gauti užsakymą ir jie vykdė darbus. Taip pat įmonės atstovas pažymėjo, jog A. M. yra ne teisininkas, neturi specialių žinių ir, taikydamas ilgametę gerąją praktiką, pasirašė panaudos sutartis su UAB ,,E. K.“. Įmonės atstovo teigimu, A. M. suprato, kad su minėtas transporto priemonių panaudos sutartis būtina sudaryti tik dėl buhalterinių, sutartinių formalumų, būtinų dėl UAB „E. K.“ laimėto viešojo pirkimo konkurso, t. y. tam, kad būtų gauti leidimai, o UAB „A“ nebuvo jokio skirtumo, kaip įvardyti susiklosčiusius santykius tarp UAB „E. K.“ ir „A.“ išvežant UAB „E. K.“ krovinius. UAB ,,A“ atstovas advokatas M. Repšas pažymėjo, jog A. M. niekada nekilo abejonė, ar visada buvo vežami tik UAB „E.“ kroviniai, nes visi užsakymai buvo iš UAB „E.“ dėl pervežimo darbų (b. l. 138–140, t. 7).

39. Kaip jau buvo minėta anksčiau, iš byloje esančių panaudos sutarčių Nr. 3 ir Nr. 2018-01 matyti, kad sutartimi UAB „A“ (panaudos davėjas) įsipareigojo UAB „E. K.“ (panaudos gavėjas) perduoti automobilius „Volvo FM12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo FM12-420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 420.32“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Volvo FL12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „MAN TGA18.410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „MAN TGA18.410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „MAN TGS18.400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabas „SCHMITZ GOTHA SKI24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „OVA OVA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 420.32“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo FM12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai neatlygintinai naudotis, o UAB „E. K.“ įsipareigojo priimti perduodamą turtą, naudotis juo ir grąžinti panaudos davėjui sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. UAB „E. K.“ įsipareigojo visiškai padengti automobilių kuro einamąsias eksploatacines išlaidas. Sutarčių galiojimo terminas nenumatytas (b. l. 38–40, 42–43, t. 1; b. l. 51–52, t. 2). Teisme kaip liudytojai apklausti S. B., L. B., A. M., J. G., V. K. ir A. V., dirbę UAB „A“ vairuotojais, parodė 2017–2018 m. vežę UAB „E. K.“ ir UAB „L.“ krovinius į (iš) Smiltynę, patys vairavę UAB „A“ jiems priskirtas transporto priemones, nurodė, kad kiti asmenys automobilių nevairavo. Nurodė, kad kėlėsi keltu į Smiltynę nemokamai, turėjo UAB „E. K.“ vardu išduotus leidimus, kuriuos jiems įteikė įmonės direktorius A. M., kuris jiems nurodydavo, kur ir kokį krovinį gabenti. Darbo užmokestį jiems mokėjo UAB „A“, kuro užsipildavo taip pat su UAB „A“ kuro kortele, automobilius laikydavo UAB „A“ aikštelėje. Liudytojas A. R., UAB „E. K.“ pardavimų vadovas, patvirtino paruošęs panaudos sutartis tarp UAB „E. K.“ ir UAB „A“ pagal turėtus sutarčių šablonus ir minėtas sutartis įteikęs Neringos savivaldybei leidimams keltis keltais gauti. Tokių sutarčių pasirašymas buvo įprasta nusistovėjusi praktika išduodant leidimus. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu pasitvirtino, kad UAB „E. K.“ ir UAB „A“ 2017-02-28 ir 2018-01-29 pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 03 ir 2018-01 ir jas panaudojo, taip padaryta didelė žala. Minėtos panaudos sutartys nebuvo realios. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog iš bylos duomenų akivaizdu, kad kaltinamieji A. M. ir L. Ž. pasirašė šiuos dokumentus, žinodami, kad tarp šalių nėra panaudos santykių, UAB „A“ transporto priemonės, kurios buvo nurodytos panaudos sutartyse, UAB „E. K.“ perduotos nebuvo, todėl kaltinamieji A. M. ir L. Ž. suprato, jog aptariamuose dokumentuose nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Be to, suklastotas panaudos sutartis kaltinamieji panaudojo, t. y. L. Ž., veikdamas per A. R., 2017-03-01 ir 2018-04-09 Neringos miesto savivaldybės administracijai pateikė anksčiau minėtas transporto priemonių panaudos sutartis kartu su jo pasirašytais prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo, kuriuose nurodė aiškiai melagingus duomenis apie UAB „E. K.“ tariamai pagal panaudos sutartis valdomas ir naudojamas transporto priemones, nors pastarosios faktiškai ne tik priklausė, bet ir buvo valdomos bei naudojamos UAB „A“ (b. l. 28–54, t. 2). Neringos miesto savivaldybės administracija, būdama suklaidinta L. Ž., šiuos duomenis pateikė AB „S“ (b. l. 53–137, t. 2). AB „S“, remdamasi Neringos miesto savivaldybės pateiktais duomenimis, UAB „E. K.“ minėtoms transporto priemonėms išdavė leidimus, suteikiančius teisę nemokamai keltis AB „S“ keltais. Byloje neabejotinai nustatyta, kad pagal išduotus leidimus nuo 2017-03-10 iki 2018-05-14 UAB „A“ transporto priemonės su jų vairuotojais nemokamai kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės kėlėsi per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „S“ keltais, nemokėdamos nustatyto perkėlimo mokesčio, kurio bendra suma 24 881,15 Eur (b. l. 138–140, t. 2). Taigi, UAB „A“ teisė nemokamai keltis per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „S“ keltais taip pat buvo fiktyvi.

40. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismui, mano, jog iš išdėstytų duomenų matyti, kad UAB „A“ priklausančios transporto priemonės „Volvo FM12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo FM12-420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 420.32“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Volvo FL12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „MAN TGA18.410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „MAN TGA18.410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „MAN TGS18.400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabos „SCHMITZ GOTHA SKI24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „OVA OVA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 420.32“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo FM12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jų vairuotojai, UAB „E. K.“ nebuvo faktiškai perduoti. Kaltinamųjų teigimu, nors šios priemonės ir nebuvo faktiškai perduotos naudoti UAB „E. K.“, tačiau jos buvo naudojamos UAB „E. K.“ veikloje vežant šios bendrovės krovinius. Kaltinamieji L. Ž. ir R. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. UAB „B.“ vadovas A. K. pasiūlė dalyvauti Neringos savivaldybės administracijos paskelbtame viešojo pirkimo konkurse dėl užteršto grunto išvežimo Juodkrantėje. Buvo paprašyta apskaičiuoti ir pagrįsti transportavimo kainą. UAB „E. K.“ ir UAB „B.“ kaip partnerės dalyvavo konkurse ir buvo paskelbtos nugalėtojomis. UAB „B.“ pasirašė sutartį su Neringos savivaldybe, UAB „E. K.“ buvo oficiali užteršto grunto vežėja iš Juodkrantės. Kadangi darbus reikėjo atlikto greitai, iki gegužės 1 d., o UAB „E. K.“ neturėjo pakankamai transporto priemonių gruntui išvežti, todėl buvo pasitelkta ilgalaikė jų partnerė UAB „A“, su kuria buvo pasirašytos panaudos sutartys dėl užteršto grunto transportavimo.

41. Taip pat pažymėtina, jog iš byloje esančių Centrinės viešųjų pirkimų sistemos duomenų matyti, kad 2016 m. Neringos savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Užterštos degalinės teritorijos Neringos savivaldybėje, Juodkrantėje, tvarkymo paslauga“ (b. l. 4, 5–130, t. 5). 2017-03-17 UAB „E. K.“ su UAB „B.“ pasirašė transportavimo paslaugų sutartį dėl transportavimo paslaugų teikimo ne mažiau kaip 560 kub. m, t. y. 1064 t, naftos produktų užteršto grunto kiekio transportavimo paslaugos, vieno reiso metu vežant ne mažiau kaip 26 t, iš Neringos sav., Neringos m., (duomenys neskelbtini), ir krautuvo nuomos paslaugos 8 darbo dienoms, įskaitant kurą (b. l. 103, t. 6). Pažymėtina, kad teisme apklausti kaltinamieji bei liudytojas A. R. patvirtino, kad UAB „E. K.“ pasitelkė UAB „A“ būtent šiam projektui vykdyti, tačiau jokios transportavimo paslaugų sutarties UAB „E. K.“ ir UAB „A“ nepasirašė. Be to, kaltinamieji ir jų atstovai teisme akcentavo, kad darbus reikėjo atlikti per pakankamai trumpą laiką, iki gegužės 1 d., tačiau leidimai nemokamai keltis AB „S“ keltais UAB „A“ transporto priemonėms buvo išduoti vieneriems metams ir visoms UAB „A“ priklausančios transporto priemonėms. Pasibaigus projektui „Užterštos degalinės teritorijos Neringos savivaldybėje, Juodkrantėje, tvarkymas“, leidimai, kuriais naudojosi UAB „A“, anuliuoti nebuvo ir nors kaltinamieji A. M. ir L. Ž. pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniuose skunduose teigė, kad, pasibaigus minėtam projektui, UAB „A“ toliau teikė transportavimo paslaugas UAB „E. K.“, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

42. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog UAB „A“, naudodamasi UAB „E. K.“, galėjo sumažinti teikiamų paslaugų kainą, neįtraukdama persikėlimo keltu mokesčio, dėl to UAB „E. K.“ ir UAB „B.“ Neringos savivaldybės administracijos paskelbtame viešojo pirkimo konkurse Nr. (duomenys neskelbtini) „Užterštos degalinės teritorijos Neringos savivaldybėje, Juodkrantėje, tvarkymo paslauga“ įgavo pranašumą, lyginant su kitomis, analogiškas paslaugas teikiančiomis įmonėmis (b. l. 104–105, t. 5). Be to, pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, neginčijamai nustatė, kad UAB „A“, naudodamasi UAB „E. K.“ vardu išduotais leidimais nemokamai keltis AB „S“ keltais, teikė paslaugas ir kitiems užsakovams ir turėjo iš to turtinės naudos. Būtent liudytojas G. J., nagrinėjamų įvykių metu dirbęs UAB „L.“, parodė, kad 2017 metais UAB „A“ iš Kuršių nerijos vežė UAB „L.“ krovinius, tai yra žvyrą, skaldą, asfaltą, ir, kadangi UAB „A“ turėjo metams išduotus leidimus keltis keltu, buvo sutarta, kad UAB „A“ bus kompensuojama 30 proc. kelto mokesčio. O iš 2018-11-09 UAB „Y.“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „L.“) pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2017-05-06 iki 2017-11-25 UAB „Y.“ sumokėjo 1599,75 Eur UAB „A“ kaip 30 proc. kompensaciją už tariamai patirtus kaštus naudojantis AB „S“ keltais ir keliantis į (iš) Smiltynę (b. l. 152–170, t. 4). Įvertinęs visus anksčiau paminėtus duomenis, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog anksčiau minėtų panaudos sutarčių suklastojimas ir panaudojimas buvo teisiškai reikšmingas, nes jis iš esmės nulėmė Neringos miesto savivaldybės administracijos sprendimą kreiptis į AB „S“ dėl leidimų išdavimo neva UAB „E. K.“ naudojamoms transporto priemonėms „Volvo FM12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo FM12-420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 420.32“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Volvo FL12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „MAN TGA18.410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „MAN TGA18.410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „MAN TGS18.400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekaboms „SCHMITZ GOTHA SKI24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „OVA OVA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 420.32“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo FM12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kartu šios faktinės aplinkybės įrodo ir apgaulės požymio buvimą. Tokiu būdu kaltinamieji A. M. ir L. Ž., veikdami tyčia, apgaulės būdu, UAB „A“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimo AB „S“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas.

43. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais, byloje surinktais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija, o paties apelianto L. Ž. parodymai vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl L. Ž. kaltės, padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikaltimus.

Dėl bendrininkavimo ir civilinio ieškinio

44. Apeliaciniu skundu nuteistojo L. Ž. gynėjas advokatas J. Elzbergas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog nuteistieji A. M. ir L. Ž. jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. sukčiavimą ir dokumentų suklastojimą, įvykdė veikdami bendrininkų grupe. Apelianto gynėjo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad nuteistieji A. M. ir L. Ž. susitarė suklastoti panaudos sutartis, jas pateikti Neringos miesto savivaldybei ir apgaulės būdu panaikinti UAB „A“ prievolę mokėti mokesčius už perkėlimą keltais. Nurodo, jog būtinas bendrininkavimo požymis yra bent dviejų bendrininkų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus, toks susitarimas yra būtinas subjektyviosios bendrininkavimo pusės požymis. Apelianto gynėjo manymu, bylos duomenys rodo, kad tarp A. M. ir L. Ž. nebuvo jokio susitarimo, todėl teismas nepagrįstai inkriminavo veikimą bendrininkų grupe. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais nuteistojo L. Ž. gynėjo advokato J. Elzbergo apeliacinio skundo argumentais sutikti negali ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, kai darant nusikalstamą veiką susitarę dalyvauja bent du vykdytojai, yra laikoma, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe, o iš anksčiau paminėtų faktinių bylos duomenų matyti, jog abu nuteistieji A. M. ir L. Ž. atliko nusikaltimo objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų dalį, todėl jie laikytini nusikaltimų bendravykdžiais (BK 24 straipsnio 3 dalis).

45. Taip pat apeliaciniu skundu nuteistojo L. Ž. gynėjas advokatas J. Elzbergas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl civilinio ieškinio patenkinimo. Gynėjo nuomone, civilinis ieškinys yra pareikštas netinkamam subjektui, mano, jog visos jo apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės ir argumentai leidžia pagrįstai teigti, kad civilinis atsakovas šioje baudžiamojoje byloje gali būti tik Neringos miesto savivaldybė, kadangi būtent šis subjektas gavo turtinę naudą dėl išduotų leidimų nemokamai keltis keltais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir šie nuteistojo L. Ž. gynėjo advokato J. Elzbergo apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Pažymėtina, kad pagal BK 182 straipsnio konstrukciją svetimas turtas gali būti įgyjamas savo ar kitų asmenų naudai. Šiuo atveju turtinę naudą gavo A. M. vadovaujama įmonė – UAB ,,A“. Pažymėtina ir tai, kad esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Šiuo atveju apgaulė buvo naudojama prieš Neringos miesto savivaldybės administraciją, ši apgaulė buvo esminė, nes pateiktų panaudos sutarčių pagrindu UAB „E. K.“ buvo išduoti leidimai nemokamai keltis AB „S“ keltais, kuriais naudojosi UAB „A“ transporto priemonių vairuotojai. Nustačius, kad svetimam turtui įgyti buvo panaudota esminė apgaulė, pagal teismų praktiką, nėra būtina pasitelkti papildomus baudžiamosios ir civilinės atsakomybių atribojimo kriterijus. Visus pirmiau nurodytus objektyvius kaltinamųjų veiksmus (fiktyvių sandorių sudarymas, jų pateikimas Neringos miesto savivaldybės administracijai ir AB „S“) sieja tiesioginis priežastinis ryšys su sukeltais nusikalstamais padariniais (panaikinta UAB „A“ prievole sumokėti perkėlimo keltu mokestį ir atitinkamai didele turtine žala valstybei). UAB „A“ neteisėtai įgijo teisę į mokestines lengvatas ir jas įgijo, tai yra įgijo neatlygintiną nemokamą jos transporto priemonių perkėlimą AB „S“ keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją. Būtent dėl minėtų priežasčių pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pagrįstai tenkino iš dalies civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pareikštą civilinį ieškinį ir priteisė solidariai iš kaltinamųjų A. M., L. Ž. ir UAB ,,A“ 16 197,15 Eur Lietuvos automobilių kelių direkcijai turtinei žalai atlyginti.

Dėl netinkamo įrodymų vertinimo

46. Apeliaciniame skunde nuteistojo L. Ž. gynėjas advokatas J. Elzbergas taip pat kelia klausimą ir dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, byloje surinktais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija, o paties L. Ž. parodymus vertino kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingas, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadas dėl L. Ž. kaltės. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos. Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvykdė visus įstatymo reikalavimus, apkaltinamajame nuosprendyje išsamiai išanalizavo visus įrodymus ir išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė pagrįstą išvadą, kad L. Ž. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, nesant baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimą.

47. Remdamasi anksčiau išdėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės, nuteistojo A. M. ir UAB ,,A“ atstovo advokato M. Repšo bei nuteistojo L. Ž. gynėjo advokato J. Elzbergo apeliacinius skundus atmesti.