Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Savinijaus Katausko,

nuteistojo A. M. ir nuteistosios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A.“ atstovui advokatui Mindaugui Repšui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ingos Mačiulienės, nuteistojo A. M. ir nuteistosios UAB „A.“ atstovo advokato Mindaugo Repšo, nuteistojo L. Ž. gynėjo advokato J. E. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam paskirta 200 MGL dydžio, t. y. 10 000 Eur, bauda, pagal 300 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, 150 MGL dydžio, t. y. 7 500 Eur, bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. M. paskirta galutinė subendrinta 200 MGL dydžio, t. y. 10 000 Eur, bauda;

L. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 200 MGL dydžio, t. y. 10 000 Eur, bauda, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 150 MGL dydžio, t. y. 7 500 Eur, bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir L. Ž. paskirta galutinė subendrinta 200 MGL dydžio, t. y. 10 000 Eur, bauda;

UAB „A.“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį 250 MGL dydžio, t. y. 12 500 Eur, bauda, pagal 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį 210 MGL dydžio, t. y. 10 500 Eur, bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir UAB „A.“ paskirta galutinė subendrinta 250 MGL dydžio, t. y. 12 500 Eur, bauda.

Nuosprendžiu R. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiu civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir solidariai iš nuteistųjų A. M., L. Ž. ir UAB „A.“ priteista 16 197,15 Eur Lietuvos automobilių kelių direkcijai turtinei žalai atlyginti, kita proceso dalis dėl civilinio ieškinio nutraukta. Be to, nuosprendžiu iš nuteistųjų A. M., L. Ž. ir UAB „A.“ lygiomis dalimis, t. y. po 13,80 Eur, priteista 41,40 Eur proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. M., L. Ž. ir juridinis asmuo UAB „A.“, atstovaujamas direktoriaus A. M., nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule, panaudodami aiškiai suklastotus dokumentus, savo ir kitų naudai išvengė turtinės prievolės:

1.1. A. M., būdamas UAB „A.“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, eidamas vadovaujamas pareigas UAB „A.“, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „E. K.“ direktoriumi L. Ž., pagal ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą esančiu atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, turinčiu teisę atstovauti šiai bendrovei ir kontroliuoti jos veiklą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku laikotarpiu nuo 2017 m. sausio–vasario mėn. iki 2018 m. gegužės 14 d. Klaipėdos ir Neringos miestuose suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – UAB „A.“ mokėjimų AB „S. P.“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, o būtent: UAB „E. K.“ direktorius L. Ž. nuo 2017 m. sausio–vasario mėn., bet ne vėliau kaip iki 2017 m. vasario 28 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku Klaipėdos ir Neringos miestuose, ir UAB „A.“ direktorius A. M. susitarė, kad UAB „A.“ vardu su UAB „E. K.“ sudarys transporto priemonių panaudos sutartis, kurias UAB „E. K.“ pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su prašymu dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo UAB „A.“ transporto priemonėms, buvo suderinta sumažinta UAB „A.“ teiktinų UAB „E. K.“ transportavimo paslaugų kaina, į ją neįtraukiant mokesčio už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją. Tuomet UAB „E. K.“ direktorius L. Ž. nurodė darbuotojui A. R., nesuvokusiam L. Ž. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, paruošti transporto priemonių panaudos sutarčių projektus, kuriuos pastarasis paruošė, o 2017 m. vasario 28 d. ir 2018 m. sausio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje UAB „A.“ direktorius A. M. ir UAB „E. K.“ direktorius L. Ž. sutartis pasirašė. Tokiu būdu UAB „A.“ direktorius A. M. ir UAB „E. K.“ direktorius L. Ž. pasirašė dvi fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiškai šių automobilių sutartyje nurodytu laikotarpiu UAB „E. K.“ nepriima, nepriėmė ir nepriims ir jų kaip teisėta valdytoja nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 1) 2017 m. vasario 28 d. panaudos sutartį Nr. 03 dėl tariamo UAB „A.“ nuosavybės teise priklausančių krovininių automobilių „Volvo FM12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo FM12-420“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 420.32“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Volvo FL12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „MAN TGA18.410“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „MAN TGA18.410“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „MAN TGS18.400“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabų „SCHMITZ GOTHA SKI24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „OVA OVA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priėmimo neatlygintinai juos valdyti bei naudoti sutartyje nenurodytą terminą, patvirtindami ją savo parašu; 2) 2018 m. sausio 29 d. panaudos sutartį Nr. 2018-01 dėl tariamo UAB „A.“ nuosavybės teise priklausančių krovininių automobilių „Renault Kerax 420.32“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo FM12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo neatlygintinai juos valdyti bei naudoti sutartyje nenurodytą terminą, patvirtindami ją savo parašu.

1.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, UAB „E. K.“ direktorius L. Ž., veikdamas per A. R., nesuvokusį minėtų asmenų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2017 m. kovo 1 d. ir 2018 m. balandžio 9 d. Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai (duomenys neskelbtini), pateikė aiškiai suklastotus dokumentus – anksčiau minėtas transporto priemonių panaudos sutartis kartu su jo, L. Ž., pasirašytais prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo. Juose nurodė aiškiai melagingus duomenis apie UAB „E. K.“ tariamai pagal panaudos sutartis valdomas ir naudojamas transporto priemones: „Volvo FM12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo FM12-420“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 420.32“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (prašyme iš pradžių nurodytas neteisingas valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini) kuris iki 2017 m. kovo 20 d. buvo patikslintas ir nurodytas valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), „Volvo FL12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „MAN TGA18.410“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „MAN TGA18.410“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „MAN TGS18.400“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabas „SCHMITZ GOTHA SKI24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „OVA OVA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę „Volvo FM12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nors pastarosios faktiškai ne tik priklausė, bet ir buvo valdomos bei naudojamos UAB „A.“.

1.3. Neringos miesto savivaldybės administracija, būdama suklaidinta L. Ž., atstovaujančio UAB „E. K.“, pateiktų aiškiai melagingų duomenų, AB „S. P.“ 2017 m. kovo 2 d. raštu Nr. (4.16) V15-417, 2017 m. kovo 14 d. raštu Nr. (4.16) V15-529, 2018 m. balandžio 23 d. raštu Nr. (4.16) V15-789, 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (4.16)V15-1140 pateikė duomenis apie tai, kad Neringos mieste buveinę turinti UAB „E. K.“ naudojasi transporto priemonėmis: „Volvo FM12-420“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 420.32“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekaba „OVA OVA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemone „MAN TGS18.400“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekaba „SCHMITZ GOTHA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonėmis „MAN TGA18.410“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „MAN TGA18.410“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo FL12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo FM12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). AB „S. P.“, remdamasi Neringos miesto savivaldybės pateiktais duomenimis, UAB „E. K.“ vardu 2017 m. kovo 2 d. išdavė leidimus Nr. 75456, Nr. 75457, Nr. 75458, Nr. 75459, Nr. 75460, Nr. 75461, 2017 m. kovo 20 d. Nr. 75547, Nr. 75548 ir 2018 m. balandžio, gegužės mėn. išdavė leidimą Nr. 85736.

1.4. Po to, pasinaudojant UAB „E. K.“ vardu išduotais leidimais Nr. 75456, Nr. 75457, Nr. 75458, Nr. 75459, Nr. 75460, Nr. 75461, 2017 m. kovo 20 d. Nr. 75547, Nr. 75548, Nr. 85736, suteikiančiais teisę nemokamai keltis AB „S. P.“ keltais, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. realiai UAB „A.“ valdomos ir naudojamos transporto priemonės „Volvo FM12-420“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (leidimas Nr. 75547), „Renault Kerax 420.32“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (leidimai Nr. 75456, 75548), priekaba „OVA OVA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (leidimai Nr. 75459, 75457), „MAN TGS18.400“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (leidimas Nr. 75457), priekaba „SCHMITZ GOTHA SKI24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (leidimas 75458), transporto priemonė „MAN TGA18.410“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (leidimas Nr. 75458), transporto priemonė „MAN TGA18.410“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (leidimas Nr. 75459), transporto priemonė „Volvo FL12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (leidimas Nr. 75460), transporto priemonė „Volvo FM12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (leidimai Nr. 75461, Nr. 85736), su jų vairuotojais nemokamai kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „S. P.“ keltais buvo perkeltos iš viso 325 kartus, apgaule nesumokant 24 881,15 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio (279 kartus nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio ir 46 kartus 57,80 Eur vienkartinio krovininio automobilio priekabos, puspriekabės, kurios bendroji masė virš 10 t, perkėlimo mokesčio), kurį pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Nr. XII-898) ir to paties įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 punktą (2017 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIII-320 redakcija) juridiniam asmeniui AB „S. P.“ kaip sąnaudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų:

pasinaudojant leidimu Nr. 75456, išduotu automobiliui „Renault Kerax 420.32“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) realiai buvo persikelta 21 kartą, vertė – 1 672,65 Eur (vieno persikėlimo kaina 79,65 Eur): 2017 m. kovo 10 d. 8.44 val.; 2017 m. kovo 10 d. 13.20 val.; 2017 m. kovo 13 d. 9.31 val.; 2017 m. kovo 13 d. 10.55 val.; 2017 m. kovo 13 d. 13.07 val.; 2017 m. kovo 13 d. 14.54 val.; 2017 m. kovo 14 d. 8.02 val.; 2017 m. kovo 14 d. 9.57 val.; 2017 m. kovo 15 d. 8.47 val.; 2017 m. kovo 15 d. 16.35 val.; 2017 m. kovo 16 d. 7.17 val.; 2017 m. kovo 16 d. 14.07 val.; 2017 m. kovo 16 d. 16.00 val.; 2017 m. kovo 17 d. 9.29 val.; 2017 m. kovo 17 d. 17 11.32 val.; 2017 m. kovo 17 d. 14.17 val.; 2017 m. kovo 20 d. 10.19 val.;

pasinaudojant leidimu Nr. 75548, išduotu automobiliui „Renault Kerax 420.32“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo persikelta 99 kartus, vertė – 7 885,35 Eur (vieno persikėlimo kaina automobiliui – 79,65 Eur): 2017 m. kovo 20 d. 12.28 val.; 2017 m. kovo 20 d. 14.15 val.; 2017 m. kovo 20 d. 16.15 val.; 2017 m. kovo 20 d. 17.51 val.; 2017 m. kovo 29 d. 08.27 val.; 2017 m. kovo 29 d. 11.40 val.; 2017 m. kovo 29 d. 15.12 val.; 2017 m. kovo 30 d. 8.07 val.; 2017 m. kovo 30 d. 12.59 val.; 2017 m. kovo 30 d. 16.18 val.; 2017 m. balandžio 6 d. 07.29 val.; 2017 m. balandžio 6 d. 11.05 val.; 2017 m. balandžio 6 d. 15.25 val.; 2017 m. balandžio 7 d. 7.37 val.; 2017 m. balandžio 7 d. 11.11 val.; 2017 m. gegužės 11 d. 08.45 val.; 2017 m. gegužės 11 d. 11.24 val.; 2017 m. gegužės 11 d. 14.27 val.; 2017 m. gegužės 11 d. 16.25 val.; 2017 m. birželio 5 d. 10.42 val.; 2017 m. birželio 5 d. 14.34 val.; 2017 m. birželio 6 d. 08.55 val.; 2017 m. birželio 6 d. 11.34 val.; 2017 m. birželio 6 d. 15.25 val.; 2017 m. birželio 7 d. 10.51 val.; 2017 m. birželio 7 d. 14.37 val.; 2017 m. birželio 8 d. 08.38 val.; 2017 m. birželio 8 d. 11.31 val.; 2017 m. birželio 12 d. 14.22 val.; 2017 m. birželio 12 d. 16.18 val.; 2017 m. birželio 13 d. 9.36 val.; 2017 m. birželio 13 d. 15.27 val.; 2017 m. liepos 10 d. 9.03 val.; 2017 m. liepos 10 d. 11.53 val.; 2017 m. liepos 10 d. 14.43 val.; 2017 m. liepos 11 d. 10.26 val.; 2017 m. liepos 11 d. 14.37 val.; 2017 m. liepos 12 d. 8.06 val.; 2017 m. liepos 12 d. 10.49 val.; 2017 m. liepos 12 d. 14.39 val.; 2017 m. liepos 13 d. 7.50 val.; 2017 m. liepos 13 d. 10.52 val.; 2017 m. liepos 13 d. 13.47 val.; 2017 m. liepos 14 d. 07.54 val.; 2017 m. liepos 14 d. 10.08 val.; 2017 m. liepos 14 d. 12.52 val.; 2017 m. liepos 14 d. 15.12 val.; 2017 m. liepos 17 d. 8.08 val.; 2017 m. liepos 17 d. 10.43 val.; 2017 m. liepos 17 d. 13.58 val.; 2017 m. liepos 19 d. 14.47 val.; 2017 m. liepos 20 d. 07.44 val.; 2017 m. liepos 20 d. 11.23 val.; 2017 m. liepos 20 d. 16.12 val.; 2017 m. liepos 31 d. 13.56 val.; 2017 m. rugpjūčio 1 d. 07.43 val.; 2017 m. rugpjūčio 1 d. 14.52 val.; 2017 m. rugsėjo 7 d. 10.04 val.; 2017 m. rugsėjo 7 d. 16.09 val.; 2017 m. rugsėjo 13 d. 7.54 val.; 2017 m. rugsėjo 13 d. 10.34 val.; 2017 m. rugsėjo 13 d. 13.11 val.; 2017 m. rugsėjo 13 d. 15.11 val.; 2017 m. rugsėjo 14 d. 07.32 val.; 2017 m. rugsėjo 14 d. 10.09 val.; 2017 m. rugsėjo 14 d. 12.50 val.; 2017 m. rugsėjo 14 d. 14.49 val.; 2017 m. rugsėjo 20 d. 08.24 val.; 2017 m. rugsėjo 20 d. 12.48 val.; 2017 m. rugsėjo 20 d. 14.56 val.; 2017 m. spalio 26 d. 08.28 val.; 2017 m. spalio 26 d. 11.45 val.; 2017 m. spalio 26 d. 13.34 val.; 2017 m. spalio 27 d. 8.21 val.; 2017 m. spalio 27 d. 9.54 val.; 2017 m. spalio 27 d. 12.19 val.; 2017 m. spalio 27 d. 14.22 val.; 2017 m. lapkričio 2 d. 13.11 val.; 2017 m. lapkričio 2 d. 15.44 val.; 2017 m. lapkričio 3 d. 8.43 val.; 2017 m. lapkričio 3 d. 12.31 val.; 2017 m. lapkričio 6 d. 9.16 val.; 2017 m. lapkričio 6 d. 12.47 val.; 2017 m. lapkričio 8 d. 10.38 val.; 2017 m. lapkričio 8 d. 13.39 val.; 2017 m. lapkričio 9 d. 11.07 val.; 2017 m. lapkričio16 d. 15.57 val.; 2017 m. lapkričio 17 d. 12.12 val.; 2017 m. lapkričio 20 d. 7.46 val.; 2017 m. lapkričio 20 d. 10.25 val.; 2017 m. lapkričio 20 d. 13.42 val.; 2017 m. lapkričio 20 d. 15.11 val.; 2017 m. lapkričio 21 d. 9.16 val.; 2017 m. lapkričio 21 d 11.40 val.; 2017 m. gruodžio 4 d. 8.09 val.; 2017 m. gruodžio 4 d. 9.57 val.; 2017 m. gruodžio 4 d. 13.04 val.; 2017 m. gruodžio 5 d. 8.19 val.; 2017 m. gruodžio 6 d. 11.22 val.;

pasinaudojant leidimu Nr. 75461, išduotu automobiliui „Volvo FM12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo persikelta 65 kartus, vertė – 5 177,25 Eur (vieno persikėlimo kaina automobiliui – 79,65 Eur): 2017 m. kovo 29 d. 8.28 val.; 2017 m. kovo 29 d. 11.39 val.; 2017 m. kovo 29 d. 15.09 val.; 2017 m. kovo 30 d. 08.11 val.; 2017 m. kovo 30 d. 13.39 val.; 2017 m. kovo 30 d. 16.34 val.; 2017 m. balandžio 6 d. 7.31 val.; 2017 m. balandžio 6 d. 11.01 val.; 2017 m. balandžio 6 d. 15.34 val.; 2017 m. balandžio 7 d. 7.38 val.; 2017 m. balandžio 6 d. 13.11 val.; 2017 m. gegužės 11 d. 8.47 val.; 2017 m. gegužės 11 d. 11.24 val.; 2017 m. gegužės 11 d. 14.27 val.; 2017 m. gegužės 11 d. 16.25 val.; 2017 m. birželio 5 d. 10.43 val.; 2017 m. birželio 5 d. 14.37 val.; 2017 m. birželio 6 d. 8.55 val.; 2017 m. birželio 6 d. 11.36 val.; 2017 m. birželio 6 d. 15.26 val.; 2017 m. birželio 7 d. 10.51 val.; 2017 m. birželio 7 d. 14.37 val.; 2017 m. birželio 8 d. 08.34 val.; 2017 m. birželio 8 d. 11.29 val.; 2017 m. birželio 9 d. 10.04 val.; 2017 m. birželio 9 d. 14.50 val.; 2017 m. birželio 13 d. 9.00 val.; 2017 m. birželio 13 d. 11.13 val.; 2017 m. birželio 13 d. 14.49 val.; 2017 m. birželio 20 d. 15.09 val.; 2017 m. birželio 27 d. 9.56 val.; 2017 m. birželio 27 d. 12.31 val.; 2017 m. birželio 27 d. 15.06 val.; 2017 m. liepos 10 d. 9.04 val.; 2017 m. liepos 10 d. 11.59 val.; 2017 m. liepos 10 d. 15.37 val.; 2017 m. liepos 11 d. 10.29 val.; 2017 m. liepos 11 d. 14.39 val.; 2017 m. rugpjūčio 10 d. 11.11 val.; 2017 m. rugpjūčio 11 d. 8.09 val.; 2017 m. rugpjūčio 14 d. 8.33 val.; 2017 m. rugpjūčio 22 d. 8.54 val.; 2017 m. rugpjūčio 22 d. 11.11 val.; 2017 m. rugpjūčio 22 d. 13.31 val.; 2017 m. rugpjūčio 22 d. 15.24 val., 2017 m. rugsėjo 5 d. 15.21 val.; 2017 m. rugsėjo 7 d. 9.04 val.; 2017 m. rugsėjo 7 d. 14.39 val.; 2017 m. spalio 26 d. 8.53 val.; 2017 m. spalio 26 d. 11.34 val.; 2017 m. spalio 26 d. 13.33 val.; 2017 m. lapkričio 10 d. 14.41 val.; 2017 m. lapkričio 13 d. 09.48 val.; 2017 m. lapkričio 13 d. 13.30 val.; 2017 m. lapkričio 17 d. 10.41 val.; 2017 m. lapkričio 17 d. 13.20 val.; 2017 m. lapkričio 20 d. 7.59 val.; 2017 m. lapkričio 20 d. 10.24 val.; 2017 m. lapkričio 20 d. 12.57 val.; 2017 m. lapkričio 20 d. 15.02 val.; 2017 m. lapkričio 21 d. 8.35 val.; 2017 m. lapkričio 21 d.11.37 val.; 2017 m. gruodžio 4 d. 9.04 val.; 2017 m. gruodžio 4 d. 11.39 val.; 2017 m. gruodžio 4 d. 13.10 val.;

pasinaudojant leidimu Nr. 85736, išduotu automobiliui „Volvo FM12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo persikelta 1 kartą, vertė – 79,65 Eur (vieno persikėlimo kaina automobiliui – 79,65 Eur): 2018 m. gegužės 14 d. 8.26 val.;

pasinaudojant leidimu Nr. 75459, išduotu automobiliui „MAN TGA18.410“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabai „OVA OVA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo persikelta po 10 kartų, vertė – 1 374,50 Eur (vieno persikėlimo kaina automobiliui – 79,65 Eur, priekabai – 57,80 Eur): 2017 m. kovo 15 d. 16.35 val. / 16.36 val.; 2017 m. kovo 16 d. 19.07 val.; 2017 m. birželio 8 d. 9.45 val.; 2017 m. birželio 9 d. 9.18 val.; 2017 m. birželio 9 d. 14.40 val.; 2017 m. birželio 12 d. 9.19 val.; 2017 m. birželio 12 d. 12.28 val.; 2017 m. birželio 12 d. 15.50 val.; 2017 m. birželio 13 d. 9.04 val.; 2017 m. birželio 13 d. 12.25 val.;

pasinaudojant leidimu Nr. 75458, išduotu automobiliui „MAN TGA18.410“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabai „SCHMITZ GOTHA SKI24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo persikelta po 33 kartus, vertė – 4 535,85 Eur (vieno persikėlimo kaina automobiliui – 79,65 Eur, priekabai – 57,80 Eur): 2017 m. kovo 15 d. 16.37 val.; 2017 m. kovo 16 d. 19.08 val.; 2017 m. birželio 8 d. 9.44 val.; 2017 m. birželio 8 d. 14.07 val.; 2017 m. birželio 9 d. 9.18 val.; 2017 m. birželio 9 d. 14.39 val.; 2017 m. birželio 12 d. 9.20 val.; 2017 m. birželio 12 d. 12.37 val.; 2017 m. birželio 12 d. 15.49 val.; 2017 m. birželio 13 d. 9.08 val.; 2017 m. birželio 13 d. 12.22 val.; 2017 m. birželio 22 d. 13.52 val.; 2017 m. birželio 22 d. 15.48 val.; 2017 m. birželio 22 d. 9.35 val.; 2017 m. rugpjūčio 9 d. 7.51 val.; 2017 m. rugpjūčio 9 d. 10.54 val.; 2017 m. rugsėjo 8 d. 11.47 val.; 2017 m. rugsėjo 8 d. 15.05 val.; 2017 m. rugsėjo 18 d. 10.54 val.; 2017 m. rugsėjo 18 d. 13.39 val.; 2017 m. rugsėjo 18 d. 16.00 val.; 2017 m. rugsėjo 19 d. 9.34 val.; 2017 m. rugsėjo 19 d. 12.31 val.; 2017 m. rugsėjo 19 d. 15.46 val.; 2017 m. rugsėjo 20 d. 9.39 val.; 2017 m. rugsėjo 20 d. 12.37 val.; 2017 m. rugsėjo 25 d. 13.11 val.; 2017 m. rugsėjo 25 d. 15.48 val.; 2017 m. rugsėjo 26 d. 13.09 val.; 2017 m. rugsėjo 27 d. 10.20 val.; 2017 m. spalio 5 d. 9.16 val.; 2017 m. lapkričio 25 d. 8.54 val.; 2017 m. lapkričio 25 d. 13.56 val.;

pasinaudojant leidimu Nr. 75460, išduotu automobiliui „Volvo FL12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo persikelta 35 kartus, vertė – 2 787,75 Eur (vieno persikėlimo kaina automobiliui – 79,65 Eur): 2017 m. kovo 16 d. 7.19 val.; 2017 m. kovo 16 d. 14.07 val.; 2017 m. kovo 16 d. 16.02 val.; 2017 m. kovo 29 d. 8.28 val.; 2017 m. kovo 29 d. 11.40 val.; 2017 m. kovo 29 d. 15.09 val.; 2017 m. kovo 30 d. 8.10 val.; 2017 m. kovo 30 d. 13.38 val.; 2017 m. kovo 30 d. 16.18 val.; 2017 m. balandžio 6 d. 7.29 val.; 2017 m. balandžio 6 d. 11.01 val.; 2017 m. balandžio 6 d. 15.24 val.; 2017 m. balandžio 7 d. 7.37 val.; 2017 m. balandžio 7 d. 13.13 val.; 2017 m. lapkričio 6 d. 9.17 val.; 2017 m. lapkričio 6 d. 12.47 val.; 2017 m. lapkričio 14 d. 15.22 val.; 2017 m. lapkričio 15 d. 8.19 val.; 2017 m. lapkričio 15 d. 10.41 val.; 2017 m. lapkričio 15 d. 13.36 val.; 2017 m. lapkričio 17 d. 7.56 val.; 2017 m. lapkričio 17 d. 10.26 val.; 2017 m. lapkričio 17 d. 13.05 val.; 2017 m. lapkričio 17 d. 14.41 val.; 2017 m. lapkričio 20 d. 7.58 val.; 2017 m. lapkričio 20 d. 10.39 val.; 2017 m. lapkričio 20 d. 12.56 val.; 2017 m. lapkričio 20 d. 14.59 val.; 2017 m. lapkričio 21 d. 7.51 val.; 2017 m. lapkričio 21 d. 9.51 val.; 2017 m. lapkričio 23 d. 8.38 val.; 2017 m. lapkričio 27 d. 10.21 val.; 2017 m. gruodžio 4 d. 8.10 val.; 2017 m. gruodžio 4 d. 10.19 val.; 2017 m. gruodžio 4 d. 13.04 val.;

pasinaudojant leidimu Nr. 75457, išduotu automobiliui „MAN TGS18.400“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabai „OVA OVA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo persikelta po 3 kartus, vertė – 412,35 Eur (vieno persikėlimo kaina automobiliui – 79,65 Eur, priekabai – 57,80 Eur): 2017 m. rugsėjo 29 d. 9.10 val.; 2017 m. rugsėjo 29 d. 11.31 val.; 2017 m. rugsėjo 29 d. 16.08 val;

pasinaudojant leidimu Nr. 75547, išduotu automobiliui „Volvo FM12-420“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo persikelta 12 kartų, vertė – 955,80 Eur (vieno persikėlimo kaina automobiliui – 79,65 Eur): 2017 m. kovo 20 d. 13.01 val.; 2017 m. kovo 20 d. 15.20 val.; 2017 m. kovo 20 d. 17.14 val.; 2017 m. liepos 12 d. 8.11 val.; 2017 m. liepos 12 d. 10.39 val.; 2017 m. liepos 12 d. 14.19 val.; 2017 m. liepos 12 d. 16.18 val.; 2017 m. liepos 17 d. 8.09 val.; 2017 m. liepos 17 d. 12.49 val.; 2017 m. lapkričio 3 d. 8.44 val.; 2017 m. lapkričio 3 d. 12.58 val.; 2017 m. lapkričio 3 d. 15.42 val.

1.5. Taigi laikotarpiu nuo 2017 m. sausio–vasario mėn. iki 2018 m. gegužės 14 d. Klaipėdos ir Neringos miestuose A. M., būdamas UAB „A.“ direktoriumi, atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, einančiu vadovaujamas pareigas UAB „A.“, veikiančiu bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turinčiu teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „E. K.“ direktoriumi L. Ž., ir juridinis asmuo UAB „A.“, atstovaujamas direktoriaus A. M., suklastojo tikrus dokumentus – panaudos sutartis: 2017 m. vasario 28 d. panaudos sutartį Nr. 03 ir 2018 m. sausio 29 d. panaudos sutartį Nr. 2018-01, ir apgaule, panaudodami aiškiai suklastotus dokumentus, UAB „A.“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „S. P.“ už suteiktas paslaugas (perkėlimo keltu paslaugas), iš viso 24 881,15 Eur, kurie AB „S. P.“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padaryta didelė – 24 881,15 Eur – žala valstybės biudžetui.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Inga Mačiulienė apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dalį dėl R. S. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį – R. S. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose; 2) pakeisti nuosprendžio dalį, kuria A. M. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nubaustas 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda ir A. M. už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę; pakeisti nuosprendžio dalį, kuria A. M. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nubaustas 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda ir A. M. už nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį A. M. paskirtas bausmes subendrinti taikant apėmimą, griežtesne bausme apimti švelnesnę bausmę, paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 metų laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose; 3) pakeisti nuosprendžio dalį, kuria L. Ž. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nubaustas 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda, ir L. Ž. už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę; pakeisti nuosprendžio dalį, kuria L. Ž. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nubaustas 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda, ir L. Ž. už nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį paskirtas bausmes subendrinti taikant apėmimą, griežtesne bausme apimti švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 metų laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose; 4) pakeisti nuosprendžio dalį, kuria civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir solidariai iš kaltinamųjų A. M., L. Ž. ir UAB „A.“ priteista 16 197,15 Eur Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos turtinei žalai atlyginti, ir civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir solidariai iš A. M., L. Ž., UAB „A.“, R. S. ir civilinės atsakovės UAB „E. K.“ priteisti 16 197,15 Eur Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos turtinei žalai atlyginti.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino R. S., motyvuojant tuo, kad jo veikoje nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

2.1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad R. S. atlikti veiksmai neatitinka nė vieno iš alternatyvių BK 24 straipsnio 6 dalyje numatytų padėjėjo požymių. R. S. šioje byloje UAB „E. K.“ dirbo logistikos vadovu. Būtent dėl jo užimamų pareigų, teikdamas patarimus bei duodamas nurodymus, padėjo kitų naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės. Tai buvo reikšminga sukčiavimo schemos dalis, lėmusi svetimo turto įgijimą. Be R. S. pastangų ir indėlio nebūtų buvęs įgyvendintas nusikalstamas sumanymas ir kiekvieno bendrininko veiksmai buvo būtini, kad būtų apgaule išvengta didelės vertės turtinės prievolės. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ikiteisminio tyrimo metu A. M., L. Ž. ir R. S. duotus parodymus bei byloje surinktus kitus įrodymus baudžiamojoje byloje.

2.1.2. UAB „E. K.“ generalinis direktorius L. Ž., pasikalbėjęs su UAB „B.“ vadovu apie Neringos savivaldybės administracijos organizuojamą viešąjį konkursą, UAB „E. K.“ logistikos vadovui R. S. pavedė ir įpareigojo apskaičiuoti užteršto grunto išvežimo Juodkrantėje darbų kainas. R. S. į kainą neįskaičiavo keltų persikėlimo išlaidų, todėl UAB „E. K.“ pasiūlė mažesnę kainą nei analogiškas paslaugas teikiančios kitos įmonės. Dėl to UAB „B.“ ir UAB „E. K.“ laimėjo viešojo pirkimo konkursą Nr. 287322 „(duomenys neskelbtini)“. UAB „E. K.“ neturėjo pajėgumų vykdyti įsipareigojimų pagal laimėtą viešąjį pirkimą ir negalėjo kreiptis į Neringos savivaldybę dėl papildomo finansavimo, atsiradus nenumatytoms lėšoms už persikėlimą keltu, o pati negalėjo mokėti. Dėl užteršto grunto iš Juodkrantės pervežimo darbų atlikimo ir priežiūros buvo atsakingas UAB „E. K.“ logistikos vadovas R. S.. Būtent jis pasiūlė į pagalbą pasitelkti UAB „A.“, su kuria bendradarbiavo nuo 2010 m., ir, turėdamas UAB „E. K.“ direktoriaus L. Ž. pritarimą, kreipėsi į UAB „A.“ direktorių A. M. dėl susitarimo sąlygų, tarp jų ir kainos už reisą, aptarimo. UAB „A.“ direktorius A. M. apklausos metu patvirtino šias aplinkybes. Visais reikalais, susijusiais su UAB „A.“ paslaugų teikimu bei panaudos sutarčių pasirašymu, rūpinosi UAB „E. K.“ logistikos vadovas R. S. Vadinasi, R. S. šiuo atveju veikė kaip padėjėjas, t. y. jis suderino viską tarp vykdytojų – L. Ž. ir A. M., o šių asmenų pasirašytų panaudos sutarčių pagrindu buvo sudarytos sąlygos UAB „A.“ nemokamai keltis per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, nors tokios teisės pastaroji neturėjo. Tokiu būdu apgaule R. S. padėjo išvengti didelės vertės turtinės prievolės.

2.1.3. R. S. veikoje yra nustatyta tiesioginė tyčia, t. y. jis pasiūlė UAB „E. K.“ direktoriui L. Ž. kreiptis į UAB „A.“ vadovus, ir jis, R. S., o ne L. Ž. derino sutarties pasirašymo su UAB „A.“, darbų atlikimo ir atsiskaitymo už darbus sąlygas, tarpininkavo įmonės vadovams pasirašant panaudos sutartis. R. S. su UAB „A.“ sutarė, kad nereikės mokėti už persikėlimą keltu, jei bus sudarytos panaudos sutartys, tuomet bus išduoti leidimai. R. S. žinojo, jog dėl jo atliktų veiksmų, t. y. susitarimų, patarimų, pasiūlymų, UAB „E. K.“ darbuotojui A. R. buvo pavesta parengti panaudos sutartis ir išsiimti maksimalų leidimų, leidžiančių nemokamai UAB „A.“ transporto priemonėms keltis keltais į Kuršių neriją, kiekį. UAB „A.“ atliekamus darbus Juodkrantėje kiekvieną dieną tikrino ir stebėjo R. S.. Jis matė ir suvokė, kad UAB „A.“ automobilių UAB „E. K.“ vairuotojai niekada nevairavo ir perėmę nebuvo.

2.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. M. ir L. Ž. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrė švelnesnes nuobaudas, nei buvo numatytos sankcijoje minimalios. Teismas savo sprendimą motyvavo išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis mažesnį padarytų nusikaltimų ir pačių kaltinamųjų asmenybės pavojingumą, t. y. praeityje neteisti; bausti administracine tvarka; dirba; dalį padarytos žalos atlygino (UAB „A.“ savo noru atlygino dalį padarytos turtinės žalos); padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną sunkų, kitą apysunkį nusikaltimą; nėra duomenų, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo būtų darę nusikalstas veikas; pažeidimų padarymo metu galiojo ydinga perkėlimo į Kuršių neriją leidimų išdavimo tvarka. Tačiau teismas pats nuosprendyje nurodė, kad kaltinamųjų A. M. ir L. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. A. M. savo kaltę pripažino tik iš dalies, o L. Ž. ją neigė visiškai, jie neatlygino padarytos žalos. Nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe, tiesiogine ir iš anksto apgalvota tyčia, savo ir kitų naudai realiai išvengdami didelės vertės turtinės prievolės, t. y. 24 881,15 Eur mokėjimų AB „S. P.“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, taip padarydami didelę žalą valstybės biudžetui. Jų padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, truko ilgiau nei metus, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. Abu asmenys yra anksčiau bausti administracine tvarka. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistuosius bei rodo jų neigiamą požiūrį į nustatytų visuomenei priimtinų elgesio taisyklių ir reikalavimų laikymąsi bei tai, kad pastarieji savo elgesio nevertina kritiškai. Šioje baudžiamojoje byloje išimtinių aplinkybių, rodančių, kad BK 182 straipsnio 2 dalies ir BK 300 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytos bausmės aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nenustatyta. A. M. ir L. Ž. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymą turi būti skirtos laisvės atėmimo bausmės

2.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino civilinį ieškinį tik iš dalies ir nepriteisė 16 197,15 Eur turtinės žalos atlyginimo iš UAB „E. K.“. Toks sprendimas byloje nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir kasacinio teismo praktikai. Dėl nusikalstamos veikos asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingi asmenys įtraukiami į bylą kaip civiliniai atsakovai. Jei šie asmenys nebuvo pripažinti civiliniais atsakovais ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, jie turi būti įtraukti į bylą civiliniais atsakovais bylą nagrinėjančio teismo nutartimi. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2018 m. liepos 4 d. pareiškė 24 881,15 Eur dydžio civilinį ieškinį L. Ž., A. M., UAB „E. K.“ ir UAB „A.“. Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2018 m. liepos 10 d. nutarimu ji pripažinta civiline ieškove dėl 24 881,15 Eur sumos. Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu UAB „E. K.“ į bylą buvo įtraukta kaip civilinė atsakovė, t. y. kaip už kaltinamojo L. Ž. veikas materialiai atsakingas asmuo. 2018 m. rugsėjo 25 d. UAB „A.“ atlygino dalį žalos, t. y. 8 684 Eur. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pateikė patikslintą ieškinį ir tik sumažino prašomos priteisti turtinės žalos sumą nuo 24 881,15 Eur iki 16 197,15 Eur. Nuosprendyje nustatyta, kad UAB ,,E. K.“ vadovas L. Ž., UAB „A.“ vadovas A. M. bei UAB „A.“ nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdami ne tik savo, bet ir kitų grupės narių, t. y. ir UAB „E. K.“, naudai, t. y. nusikalstamų veikų pagrindu UAB „E. K.“ galėjo sumažinti teikiamų paslaugų kainą, neįtraukdama persikėlimo keltu mokesčio, dėl to UAB „E. K.“ ir UAB „B.“ Neringos savivaldybės administracijos paskelbtame viešojo pirkimo konkurse įgavo akivaizdų pranašumą, lyginant su kitomis analogiškas paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Nuteistieji UAB „E. K.“ direktorius L. Ž., A. M. ir UAB „A.“ apgaule, panaudodami aiškiai suklastotus dokumentus, UAB „A.“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „S. P.“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iš viso 24 881,15 Eur, kurie AB „S. P.“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydami didelę – 24 881,15 Eur – žalą valstybės biudžetui. UAB „E. K.“ ikiteisminio tyrimo metu į bylą buvo įtraukta kaip civilinė atsakovė, nes turėtų atsakyti už savo darbuotojų L. Ž. ir R. S., veikusių bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, nusikalstamais veiksmais valstybei padarytą turtinę žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrai žalą padarę asmenys nukentėjusiajam atsako solidariai. Solidariosios atsakomybės taisyklės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai). Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą, yra konstatavęs, jog solidarioji atsakomybė taikoma net tada, kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008). Šiuo atveju UAB „E. K.“ yra laikoma atsakingu asmeniu už L. Ž. ir R. S. neteisėtai atliktus veiksmus jos naudai. Atsižvelgus į tai, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pareikštas patikslintas civilinis ieškinys turėtų būti patenkintas visiškai, priteisiant iš UAB „A.“, L. Ž., A. M., R. S. bei civilinės atsakovės UAB „E. K.“ solidariai 16 197,15 Eur turtinės žalos atlyginimą.

3. Nuteistasis A. M. ir nuteistosios UAB ,,A.“ atstovas advokatas Mindaugas Repšas apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendį ir A. M. išteisinti, nes nepadarytos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje; veiką perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį ir taikant BK 40 straipsnį bylą nutraukti, perduodant A. M. laiduotojo atsakomybėn; 2) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendį ir išteisinti UAB „A.“, nes nepadarytos veikos, numatytos BK 20 straipsnio 2 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 20 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje; padarytą veiką kvalifikuoti pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį ir taikant BK 40 straipsnį bylą juridiniam asmeniui nutraukti, perduodant juridinį asmenį UAB „A.“ laiduotojo atsakomybėn.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu ir teisme A. M. nuosekliai dėstė žinomas aplinkybes, savo kaltę pripažino iš dalies. Jis paaiškino, kad vykdant krovinių vežimą UAB „E. K.“ užsakymu, ši įmonė parūpino leidimus keltis keltais per Kuršių marias. A. M. ir UAB ,,A.“ nebuvo svarbu, kokiu teisiniu pagrindu šie leidimai buvo gauti, ar UAB „E. K.“ už keltus mokėjo AB „S. P.“. Pasirašydami UAB „E. K.“ parengtas UAB „A.“ transporto priemonių panaudos sutartis manė, kad šios sutartys reikalingos juridinėms procedūroms, būtent leidimų išdavimui, sutarčių patys net neskaitė, jų neanalizavo, nes procedūra buvo absoliučiai tipinė, pagal įprastinę tvarką, pagrindo nepasitikėti užsakovu jie neturėjo. Niekada nesidomėjo, kokia tvarka yra išduodami leidimai neatlygintinai keltis keltais į Kuršių neriją. UAB „E. K.“ didelė, solidi ir sąžiningai dirbanti įmonė, dalyvaujanti rimtuose valstybiniuose viešuosiuose pirkimuose, su ja bendradarbiauja nuo 2010 m., tad pagrindo abejoti dėl veiklos skaidrumo neturėjo. Panaudos sutartis jie perskaitė tik tada, kai FNTT Klaipėdos valdyboje buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų padarymo. Panaudos sutartys buvo formalios, pagal jas automobiliai UAB „E. K.“ faktiškai perduoti nebuvo. Šio fakto neginčija. Tačiau vien šio formalaus požymio neužtenka konstatuoti, kad tokiais veiksmais buvo sąmoningai siekiama suklaidinti nukentėjusįjį asmenį, t. y. UAB ,,A.“ direktorius A. M. yra kaltas dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo.

3.2. Užsakovui paprašius apskaičiuoti ir jiems pateikti pasiūlymą dėl vieno krovininio automobilio reiso į Kuršių nerijoje esančią krovinių aikštelę, kainas nurodė į sąmatą netraukus persikėlimo per Kuršių marias kaštų. Į kainą įskaičiavo kurą, darbuotojų atlyginimą, transporto amortizaciją, mokesčių biudžetui dedamąsias dalis. Vieno reiso kaina, už kurią įmonei bent minimaliai apsimokėjo imtis užsakymo, buvo 65 Eur už reisą. Vykdant didesnių mastų užsakymus visada leidimais keltis per Kuršių marias pasirūpindavo užsakovas, todėl jiems nekilo abejonių dėl to, kad leidimų išdavimo klausimas gali būti neskaidrus ir tuo labiau nusikalstamas. Jei UAB „E. K.“ įmonės ,,A.“ automobiliams nebūtų parūpinusi leidimų keltis keltais per Kuršių neriją, tai UAB „A.“ būtų galėjusi kelto mokestį atskira eilute įskaičiuoti į užsakovui pateikiamą sąskaitą už atliktas paslaugas arba prašyti avansinio kelto mokesčių apmokėjimo. Jie neturėjo visiškai jokios naudos iš to, kad buvo pasirašytos panaudos sutartys, kurių pagrindu jų įmonei priklausančioms transporto priemonėms buvo išduoti leidimai neatlygintinai keltis keltais per Kuršių neriją.

3.3. Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausta liudytoja I. K., kuri dirba Neringos savivaldybės administracijos Dokumentų valdymo ir ūkio skyriuje specialiste, patvirtino, kad leidimus neatlygintinai keltis AB „Smiltynės keltai“ keltais įmonės, registruotos Kuršių nerijoje, prašydavo išduoti transporto priemonėms, kurios nuosavybės teise joms nepriklausė. Šios įmonės turėdavo tik pateikti savo santykį su transporto priemone įrodančius dokumentus, t. y. automobilių nuomos, panaudos sutartis ar kt. neįvardytos rūšies sutartis. Institucijai nebuvo jokio skirtumo, kas į automobilio baką pila kurą, kas vairuoja, kur transporto priemonės remontuojamos ar laikomos ne darbo metu, aplinkybės, ar automobiliai bus perduoti panaudos gavėjui, kieno vairuotojai vairuoja transporto priemones. Vadinasi, vien formaliu panaudos sutarties sąlygų pažeidimu institucija, išdavusi leidimą keltis keltais neatlygintinai per Kuršių marias, nebuvo suklaidinta, nes panaudos sutartyje išvardytos sąlygos buvo perteklinės, nebūtinos ir į sutartį buvo įtrauktos dėl formalaus požiūrio, atsakingam už sutarčių parengimą asmeniui neatlikus būtinų atlikti sutarčių sąlygų keitimo darbų.

3.4. Skunde nurodė, kad sumažėjus pervežimų užsakymų iš UAB „E. K.“, UAB ,,A.“ darbuotojai informavo įmonės direktorių A. M., jog matė, kad Kuršių nerijoje UAB „L.“ turi objektą ir ten dirba. Siekiant išsilaikyti rinkoje ir jų bendradarbiavimą su UAB „L.“, UAB ,,A.“ direktorius A. M. pasiūlė savo įmonės paslaugas UAB „L.“, nurodydami, kad UAB ,,A.“ turi leidimus keltis keltais per Kuršių marias. UAB „L.“ pavedimu UAB „A.“ atliko ne mažiau kaip 80 reisų perveždama užsakovo krovinius ir visais šiais atvejais, persikeliant per Kuršių marias AB „S. P.“ keltais, buvo panaudoti iš UAB „E. K.“ gauti leidimai nemokamai keltis keltais. Iš dalies sutinka su pateiktais kaltinimais padarius nusikalstamas veikas, nes vykdant pervežimo darbus UAB „L.“ užsakymu, buvo neteisėtai panaudoti iš UAB „E. K.“ gauti leidimai nemokamai keltis keltais. Už persikėlimą keltais per Kuršių neriją, vykdant UAB „L.“ užsakymą, UAB „A.“ padarytą žalą atlygino visiškai ir dar ikiteisminio tyrimo metu į Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos sąskaitą pervedė 8 684 Eur.

3.5. Apeliaciniame skunde nurodė, kad prokuroro surašytas kaltinamasis aktas ydingas. Nustačius aplinkybę, jog dalis žalos buvo padaryta UAB „A.“ vežant krovinius UAB „L.“, tai turėjo atsispindėti suformuluotame kaltinime, išskiriant šias dvi veikas į du nusikalstamų veikų epizodus – vežimus UAB „E. K.“ atskiriant nuo vežimų, vykdytų UAB „L.“. Kaltinime šie vežimai ir transporto priemonių perkėlimai per Kuršių marias AB „S. P.“ keltais suskaičiuoti bendrai ir jų atriboti nuosprendyje neįmanoma niekaip kitaip, kaip tik surašius naują kaltinimą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme tokio turinio kaltinimas pažeidė traukiamų baudžiamojon atsakomybėn asmenų teisę į gynybą, o pats teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą su nekonkrečiu ir neaiškiu kaltinimu, negalėjo atsieti dviejų akivaizdžiai skirtingų veikų. Į prašymus patikslinti kaltinimą reaguota nebuvo. Dėl vežimų, kuriuos UAB „A.“ vykdė UAB „E. K.“ pavedimu, nėra požymių nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, o veika dėl vežimų, kuriuos UAB „A.“ vykdė UAB „L.“, panaudodama iš UAB „E. K.“ gautus leidimus neatlygintinai keltis AB „S. P.“ keltais, turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

4. Nuteistojo L. Ž. gynėjas advokatas J. E. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendį nuteistajam L. Ž. ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

4.1. Pirmosios instancijos teismas, neteisingai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, netinkamai kvalifikavo L. Ž. veikas. Tais atvejais, kai nustatoma, jog kaltininkas pats neklastojo dokumentų, o tik pasinaudojo suklastotais dokumentais, jo veika kvalifikuojama tik kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio atitinkamas dalis. Suklastotų dokumentų panaudojimas sudaro sukčiavimo objektyviąją pusę kaip nusikaltimo padarymo būdas. Kai nustatoma, kad kaltininkas pats suklastojo dokumentus ir juos panaudojo, tik tada jo veika kvalifikuojama kaip nusikaltimų sutaptis pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamas dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-818/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 straipsniai). Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad L. Ž. klastojo panaudos sutartis. A. R. parengė panaudos sutartis ir jas kartu su prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo pateikė Neringos miesto savivaldybės administracijai. Šią aplinkybę patvirtino R. S., kuris nurodė, kad būtent jis kreipėsi į UAB „A.“ direktorių A. M. ir pasiūlė jam šį darbą. Už sutartis buvo atsakingas UAB „E. K.“ pardavimų vadovas A. R., kuriam buvo pavesta gauti leidimus keltis į Smiltynę keltu. R. S., liepdamas A. M. atvežti UAB „A.“ transporto priemonių techninius pasus ir atvykti pasirašyti panaudos sutarčių, inicijavo bendradarbiavimą su UAB „A.“ ir organizavo panaudos sutarčių pasirašymą. Visą procesą nuo panaudos sutarčių parengimo ir leidimų gavimo kontroliavo tik R. S. ir A. R., o nuteistasis L. Ž. šiame procese nedalyvavo, tik pasirašė pateiktas sutartis. Liudytojas A. R. patvirtino, jog paruošė sutartį tarp UAB „E. K.“ ir UAB „A.“ dėl leidimų pagal panaudos sutartį ir siuntė į Neringos savivaldybę gauti leidimus. Byloje nenustatyta, kas įmonėje UAB „E. K.“ rengė sutarčių šablonus. Pasirašant panaudos sutartis L. Ž. vaidmuo buvo tik formalus. Nuteistojo L. Ž. veiksmuose nėra BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodytų būtinųjų nusikaltimo sudėties požymių – pavojingos veikos ir tiesioginės tyčios.

4.2. Skunde nurodė, kad nebuvo atsižvelgta į galiojančią leidimų išdavimo tvarką, kuri jau buvo nustatyta iki jam pradedant dirbti UAB „E. K.“ vadovu. AB „S. P.“ viešai deklaravo, jog, norint gauti leidimą, juridinis asmuo turi pateikti transporto priemonių registracijos liudijimų kopijas: jei transporto priemonė registruota ne asmens vardu – jo valdymo pagrindą įrodančio dokumento kopiją (banko lizingo pažymą, įgaliojimą, nuomos, panaudos sutartį). Toks pavyzdinis sąrašas patvirtina, kad kaltinamųjų veiksmuose nebuvo jokios tiesioginės tyčios. UAB „E. K.“ dėl savo buveinės vietos Neringoje turėjo lengvatą keliantis per Kuršių marias ir teisę gauti leidimus automobiliams pagal AB „S. P.“ nurodytą leidimų išdavimo tvarką. Panaudos sutartys buvo reikalingos tik norint gauti leidimus ir jos faktiškai nebuvo vykdomos, t. y. UAB ,,A.“ transporto priemonės nebuvo faktiškai perduotos naudotis UAB „E. K.“. Byloje esančios sąskaitos faktūros, šalių parodymai patvirtina, kad UAB ,,A.“ transporto priemonės, kurioms buvo išduoti leidimai, buvo naudojamos UAB „E. K.“ veikloje vežant šios bendrovės krovinius. UAB „E. K.“ su UAB ,,A.“ bendradarbiavo jau nuo 2010 m. R. S., kuris ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip specialusis liudytojas, 2018 m. rugpjūčio 2 d. apklausos metu parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 5 d. UAB „E. K.“ su UAB ,,A.“ buvo pasirašiusios pervežimo sutartį, kurios pagrindu UAB „A.“ teikdavo paslaugas UAB „E. K.“ (senasis pavadinimas UAB „Specialusis autotransportas“). L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugpjūčio 2 d. vykusioje apklausoje parodė, kad nauja sutartis su UAB „A.“ dėl anksčiau minėto užteršto grunto išvežimo paslaugų teikimo sudaryta nebuvo. Už suteiktas paslaugas mėnesio gale UAB „A.“ išrašydavo sąskaitas faktūras UAB „E. K.“ pagal faktiškai atliktus darbus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad mokėjimai pagal faktiškai atliktus darbus buvo padaryti.

4.3. Skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatribojo baudžiamosios ir civilinės atsakomybės.

4.3.1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridiniu asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas baudžiamojo įstatymo požiūriu nėra pavojinga veika, nes ji negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir todėl baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Apsimestinių sandorių sudarymo pasekmės visų pirma yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, apsimestinio sandorio sudarymo atveju, t. y. jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, teisinės pasekmės. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-62- 511/2018). Panaudos sutarčių pasirašymas pats savaime nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių padarinių, taip pat nepažeidė ir negalėjo pažeisti jokių kitų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Baudžiamoji atsakomybė už šį nusikaltimą nekyla asmeniui, kuris laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja netikrą ar suklastotą dokumentą nežinodamas, kad jis yra netikras ar suklastotas. Anksčiau skunde detaliai nurodyta, kad L. Ž. nežinojo, jog panaudos sutartys suklastotos, nes jis jas tik formaliai pasirašė.

4.3.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nustačius, jog išduoti leidimai nemokamai keltis keltais yra fiktyvūs, remiantis 2005 m. lapkričio 11 d. Keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarkos 19 ir 20 punktais, AB „S. P.“ turėjo paimti ir (ar) atimti leidimus. Tokių leidimų anuliavimą buvo galima išspręsti administracinėmis priemonėmis, o klausimą dėl žalos – civiline tvarka, t. y. valstybė turėjo visas galimybes kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Visa ši situacija galėjo ir turėjo būti sprendžiama pasitelkus ne tik civilinės teisės priemones, bet ir administracines priemones, o ne pasitelkiant baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso priemones. Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.

4.3.3. Teismas konstatavo nuosprendžiu, jog leidimų išdavimo tvarka ydinga. Neringos miesto savivaldybė ikiteisminio tyrimo subjektams nurodė, kad leidimus išduoda vadovaudamasi 2005 m. lapkričio 3 d. Keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 punktais. Tačiau minėtos Tvarkos aprašo 6 punktas numato, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 841 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 258 „Dėl kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją (-os) bei neatlygintino perkėlimo užlieta krašto kelio Šilutė – Rusnė atkarpa sąnaudoms kompensuoti tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punkto 2.2 papunkčiu, Neringos miesto savivaldybė AB „S. P.“ pateikia: 6.1. Neringos mieste gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir jų lengvųjų transporto priemonių bei juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, darbuotojų ir transporto priemonių sąrašus ir skaičių, patvirtintus savivaldybės administracijos direktoriaus parašu ir antspaudu, o pasikeitus duomenims – juos atnaujina; 6.2. Nurodytų juridinių asmenų sąrašuose pateikia: juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės registracijos adresą, juridinio asmens transporto priemonių markes, tipus, valstybinius numerius, techninių pasų numerius, darbuotojų darbo sutarčių galiojimo laiką, darbuotojų, kuriems norima suteikti neatlygintinio perkėlimo leidimus, skaičių. Visų svarbiausia yra tai, kad teisės aktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. 841 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 258 „Dėl kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją j (iš) Kuršių neriją (-os) bei neatlygintino perkėlimo užlieta krašto kelio Šilutė – Rusnė atkarpa sąnaudoms kompensuoti tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ – negalioja nuo 2015 m. sausio 10 d. Taigi Neringos miesto savivaldybė, rinkdama ir teikdama duomenis AB „S. P.“ dėl leidimų išdavimo, vadovaujasi tvarkos punktais, kurie priimti vadovaujantis negaliojančiu teisės aktu. Taigi tokios tvarkos 6.1 ir 6.2 punktai taip pat yra negaliojantys. Todėl asmeniui negali kilti baudžiamoji atsakomybė dėl ydingo teisinio reglamentavimo ir asmuo negali atsakyti baudžiamąja tvarka dėl įstatymo rengėjų klaidų.

4.4. Teismas netinkamai nustatė nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnyje, dalyką. UAB „A.“ negavo jokios naudos, o, nesant nusikalstamos veikos dalyko, nėra ir nusikalstamos veikos požymių.

4.4.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad naudos gavėju laikoma UAB „A.“, nes išvengė mokėjimų už perkėlimo keltu paslaugas AB „S. P.“. UAB „A.“ negavo jokios naudos, įmonė neišvengė jokių mokėjimų. Tuo atveju, jei UAB „A.“ būtų mokėjusi už persikėlimus keltu, visos šios sumos įmonei būtų buvusios atlygintos užsakovo. Projekto, dėl kurio UAB „E. K.“ nusprendė bendradarbiauti su UAB „A.“, užsakovė yra Neringos miesto savivaldybė. Vadinasi, naudą gavo Neringos miesto savivaldybė kaip užsakovė, todėl įtarimai byloje turėjo būti pareikšti ne UAB „A.“, bet Neringos miesto savivaldybei. Teismas galėjo nebent konstatuoti, kad padariniai pasireiškė kaip Neringos miesto savivaldybės naudai panaikinta prievolė sumokėti didelės vertės mokesčius už persikėlimą keltais. Iš byloje esančių duomenų nėra aišku, kokiu būdu UAB „A.“ praturtėjo dėl to, kad nemokėjo mokesčių už persikėlimą keltais veždama UAB „E. K.“ krovinius. Atsižvelgus į tai, kad UAB „A.“ negavo jokios naudos, nepraturtėjo, darytina išvada, jog nebuvo panaudota apgaulė panaikinant turtinę prievolę UAB „A.“ naudai.

4.4.2. Teismas neteisingai nusprendė, kad UAB „A.“ naudodamasi UAB „E. K.“ galėjo sumažinti teikiamų paslaugų kainą, neįtraukdama persikėlimo keltu mokesčio, dėl to UAB „E. K.“ ir UAB „B.“ Neringos savivaldybės administracijos paskelbtame viešojo pirkimo konkurse Nr. 287322 įgavo pranašumą, lyginant su kitomis, analogiškas paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Liudytojas A. K., UAB „B.“ direktorius, parodė, jog aplinkybė, kad UAB „E. K.“ pasamdė UAB „A.“, įtakos šalutinei kainai neturėjo. Darbus reikėjo atlikti per gana trumpą laiką, t. y. iki gegužės 1 d., tačiau leidimai nemokamai keltis AB „S. P.“ keltais UAB „A.“ transporto priemonėms išduoti vieneriems metams. Tokia tvarka įtvirtinta 2005 m. lapkričio 3 d. Keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarkos aprašo 4 punkte, kuris numato, jog leidimai asmenims ir jų transporto priemonėms išduodami kalendoriniams metams. Kitokie leidimų galiojimo terminai paprasčiausiai negalimi.

4.5. Teismas ne tik neteisingai įvertino liudytojų duotus parodymus, bet ir nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų, tai laikytina esminiu BPK 20 straipsnio pažeidimu. Teismas nepagrįstai nesivadovavo nuteistųjų L. Ž. ir A. M. parodymais, nemotyvavo, kodėl jų parodymus laikė tik gynybine versija, nors L. Ž. ir A. M. parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs. Teismas nuosprendį grindė tik liudytojų teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, tačiau jų nesutikrino su parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Teismas vertino įrodymus selektyviai ir nevertino įrodymų visumos. Nuosprendyje nurodyta, kad teisme kaip liudytojai apklausti S. B., L. B., A. M., J. G., V. K. ir A. V. parodė, jog kėlėsi keltu į Smiltynę nemokamai, turėjo UAB „E. K.“ vardu išduotus leidimus. Tačiau liudytojas A. V., priešingai nei nustatė teismas, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad už keltą nemokėjo, turėjo kortelę, o kortelę davė direktorius A. M., joje buvo nurodytas jo vairuojamo automobilio valstybinis numeris. Kortelė priklausė UAB „A.“.

4.6. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad nuteistieji A. M. ir L. Ž. susitarė suklastoti panaudos sutartis, jas pateikti Neringos miesto savivaldybei ir apgaulės būdu panaikinti UAB „A.“ prievolę mokėti mokesčius už perkėlimą keltais. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bent dviejų bendrininkų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus, toks susitarimas yra būtinas subjektyviosios bendrininkavimo pusės požymis. Bylos duomenys rodo, kad tarp A. M. ir L. Ž. nebuvo jokio susitarimo, todėl teismas nepagrįstai inkriminavo veikimą bendrininkų grupe. A. M. parodė, kad dėl bendradarbiavimo su UAB „E. K.“ į jį kreipėsi ne L. Ž., o R. S. ir su juo buvo viskas sutarta. L. Ž. parodė, kad jis tiesiogiai su A. M. nebendravo, tik kelis kartus buvo jį sutikęs įmonės buveinėje. A. M. pasirašė sutartis L. Ž. net nebūnant, o leidimus jam padavė R. S. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad žinojo, jog UAB „E. K.“ direktorius yra L. Ž., tačiau asmeninių artimų santykių, bičiulystės nepalaikė, asmeniškai su juo reikalų nederindavo, visus reikalus derindavo tik per UAB „E. K.“ vadybininkus. L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad su A. M. nebendravo nei telefonu, nei tiesiogiai, nei per kitus asmenis. Įvertinus įrodymų visumą, akivaizdu, jog A. M. ir L. Ž. jokiomis priemonėmis nėra bendravę vienas su kitu, todėl joks šių asmenų bendrininkavimas nėra galimas. Jeigu teismas būtų tinkamai įvertinęs jų tarpusavio ryšius, nebūtų padaręs išvados, kad A. M. ir L. Ž. veikė bendrininkų grupe.

4.7. Teismas nuosprendžiu nepagrįstai priteisė Lietuvos automobilių kelių direkcijai 16 197,15 Eur dydžio žalos atlyginimą solidariai iš nuteistųjų A. M., L. Ž. ir UAB „A.“ remdamasis tuo, kad tarp visų trijų asmenų nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam juridiniam asmeniui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Nepaisant to, kad L. Ž. veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, požymių, pažymėtina ir tai, kad civilinis ieškinys yra pareikštas netinkamam subjektui. Visos anksčiau išdėstytos aplinkybės ir argumentai leidžia pagrįstai teigti, kad civilinis atsakovas gali būti tik Neringos miesto savivaldybė, kadangi būtent šis subjektas gavo turtinę naudą dėl išduotų leidimų nemokamai keltis keltais.

5. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 18 d. nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės, nuteistojo A. M. ir UAB ,,A.“ atstovo advokato Mindaugo Repšo bei nuteistojo L. Ž. gynėjo advokato J. Elzbergo apeliacinius skundus atmetė.

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

6.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje nurodė, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, nes pirmosios instancijos teismas, nesant įrodytiems visiems nusikalstamos veikos sudėtiems požymiams, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas šių klaidų neištaisė. BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio reikalavimų pažeidimai laikytini esminiais, nes suvaržė įstatymų garantuotas nuteistojo L. Ž. teises ir sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šie esminiai BPK pažeidimai taip pat susiję su nuteistųjų A. M. ir jo kaip direktoriaus atstovaujamo juridinio asmens UAB „A.“ procesinių teisių į gynybą suvaržymu, taip pat su kliūtimis tinkamai laikantis BPK nuostatų išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

6.2. Nutartyje nurodė, kad sukčiavimo sudėties požymių buvimą nuteistųjų veiksmuose teismai nustatė tik formaliai. Iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku, ar visi trys nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe, suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule, panaudodami aiškiai suklastotus dokumentus, išvengė turtinės prievolės kiekvienas savo ir kitų bendrininkų naudai, ar tik UAB „A.“ naudai. Apeliacinės instancijos teismas, pakartodamas pirmosios instancijos teismo teiginius, kad nuteistieji nusikalstamai veikė tik juridinio asmens UAB „A.“ naudai, nekreipė dėmesio į skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje dviprasmiškai aprašytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, detaliai neanalizavo visų šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos neištaisė. Nedetalizavo, kas gavo turtinę naudą ir kuo ji pasireiškė, apsiribojo tik turtinės naudos gavimo fakto formaliu nustatymu. Taip pat, nustatant žalos faktą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad tik dalis „reisų“ buvo įvykdyti kitoms bendrovėms nei UAB „E. K.“. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir dėl pervežimų, kuriuos UAB „A.“ atliko skirtingoms bendrovėms – UAB „E. K.“ ir UAB „L. L.“, išskyrimo surašant kaltinimą ir kvalifikuojant padarytas veikas.

6.3. Nutartyje nurodė, kad nebuvo atskleistas abiejų nuteistųjų A. M. ir L. Ž. tyčios turinys, t. y. ar L. Ž. tyčia, naudojantis UAB „E. K.“ parūpintais leidimais, savo bendrovės transportu teikiant birių krovinių pervežimo paslaugas UAB „L. L.“ (dabartinis pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“), apėmė A. M. atliekamus veiksmus ir ar L. Ž. yra atsakingas už tokiais veiksmais padarytą žalą.

6.4. Nutartyje nurodė, kad tarp UAB „A.“ ir UAB „E. K.“ buvo susiformavę teisiniai santykiai, tačiau tarp jų sudaryta ydinga (neatitinkanti tikrosios šalių valios) panaudos sutartis turėjo būti aiškinta ne formaliai, kaip darė žemesniųjų instancijų teismai, o aiškinantis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, bei nustatant, ar sandoris sukėlė teisines pasekmes. Taip pat nevertinta, ar šiuo atveju siekiamų rezultatų nebuvo galima pasiekti kitomis priemonėmis.

6.5. Nutartyje nurodė, kad iš skundžiamo nuosprendžio turinio galima spėti, jog šiame baudžiamajame įstatyme nurodytas didelės žalos padarymo požymis tapatinamas su didelės vertės, viršijančios 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis), turtinės žalos valstybės biudžetui padarymu sukčiaujant. Didelės žalos požymis nėra tapatus didelės turtinės žalos požymiui ir negali būti preziumuojamas, jis turi būti įrodinėjamas atskirai, kaip kvalifikuojamasis BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymis. Apeliaciniame skunde nuteistojo L. Ž. gynėjas kėlė klausimą, kad nagrinėjamoje byloje dokumento suklastojimas baudžiamojo įstatymo požiūriu nėra pavojinga veika, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, todėl neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Dėl šio apeliacinio skundo argumento apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisakė.

7. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų A. M. ir nuteistosios UAB ,,A.“ atstovo advokato Mindaugo Repšo bei nuteistojo L. Ž. gynėjo advokato J. E. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis A. M., jo ir nuteistosios UAB „A.“ gynėjas advokatas Mindaugas Repšas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro skundo netenkinti. Nuteistasis L. Ž., jo ir išteisintojo R. S. gynėjas advokatas Jovitas Elzbergas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro skundo netenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ingos Mačiulienės apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo A. M. ir nuteistosios UAB „A.“ atstovo advokato Mindaugo Repšo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistojo L. Ž. gynėjo advokato Jovito Elzbergo apeliacinis skundas tenkintinas.

8. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarinėti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo argumentą.

Dėl R. S. išteisinimo

9. Šioje byloje R. S. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis būdamas UAB „E. K.“ logistikos vadovu, atsakingu už įmonės transporto koordinavimą ir logistinę veiklą, L. Ž. pritarimu UAB „A.“ direktoriui A. M. patarė UAB „A.“ vardu su UAB „E. K.“ sudaryti fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, kurias UAB „E. K.“ pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su prašymu dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo UAB „A.“ transporto priemonėms. A. M. sutikus, R. S. UAB „E. K.“ vardu suderino sumažintą UAB „A.“ teiktinų UAB „E. K.“ transportavimo paslaugų kainą, į ją neįtraukiant mokesčio už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją. Tuomet UAB „E. K.“ direktoriaus L. Ž. ir R. S. nurodė darbuotojui A. R., nesuvokusiam minėtų asmenų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, paruošti transporto priemonių panaudos sutarčių projektus, kuriuos pastarasis paruošė, o A. M. ir L. Ž. pasirašė. Skundžiamu nuosprendžiu R. S. dėl šių jam pareikštų kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių.

10. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Inga Mačiulienė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendį, kuriuo buvo išteisintas R. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, motyvuojant tuo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai nurodė, kad R. S. atlikti veiksmai neatitinka nė vieno iš alternatyvių BK 24 straipsnio 6 dalyje numatytų padėjėjo požymių. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą nuosprendį ir prokuroro apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai R. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį išteisino, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

11. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015, 2K-433-507/2016, 2K-104-1073/2020).

12. BK 182 straipsnyje numatytas sukčiavimas – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Vadinasi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė pavartojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-104-1073/2020).

13. BK 24 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą. Padėjimas yra aktyvūs veiksmai, kuriais padėjėjas sudaro sąlygas nusikalstamai veikai padaryti ar kitaip palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimą. Padėjėjas atsako pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 6 dalį. BK 182 straipsnio prasme įrodinėjant padėjimą sukčiauti, tyčios turinys reikalauja įrodyti, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais padeda nusikaltimo vykdytojams apgauti valstybę ir užvaldyti jai priklausantį turtą. Padėjimas visuomet yra tyčinė veika.

14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, tiesiogiai patvirtinančių, kad kaltinamojo R. S. veiksmai tiesiogiai prisidėjo prie turtinės prievolės – prievolės mokėti kelto mokestį – išvengimo, ir buvo reikšminga sukčiavimo schemos dalis bei lėmė svetimo turto įgijimą, o be R. S. pastangų ir indėlio į bendrą nusikalstamą sumanymą, nebūtų įgyvendintas nusikalstamas sumanymas, ir kiekvieno bendrininko veiksmai buvo būtini, kad būtų apgaule išvengta didelės vertės turtinės prievolės. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, jog buvo neteisingai vertintos faktinės aplinkybės, kurios pagrindžia, kad būtent R. S. veiksmai tiesiogiai prisidėjo prie turtinės prievolės – prievolės mokėti kelto mokestį – išvengimo, ir buvo reikšminga sukčiavimo schemos dalis bei lėmė svetimo turto įgijimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.

15. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo nusikaltimo, kuriuo buvo kaltinamas R. S., aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė patį kaltinamąjį R. S., kitus kaltinamuosius A. M., L. Ž., juridinio asmens UAB ,,A.“ atstovą advokatą Mindaugą Repšą, liudytojus S. U., S. B., L. B., G. J., I. K., J. M., A. M., A. R., J. G., V. K., A. K., N. M., A. V., R. R., I. J. ir civilinės atsakovės UAB ,,E. K.“ atstovą advokatą Jovitas Elzbergą, ištyrė rašytinius įrodymus: 2018 m. gegužės 29 d., 2018 m. birželio 18 d. FNTT ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinius pranešimus, FNTT patikrinimo metu surinktą medžiagą (tarnybinį pranešimą dėl UAB „E. K.“ patikrinimo Nr. 04/12-1-19-5204 baigimo, pavedimą atlikti patikrinimą, patikrinimo aktus), 2018 m. gegužės 14 d. dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktą Nr. 04/12-1-19-5204-D3, UAB „E. K.“ 2018 m. gegužės 18 d. raštą Nr. 201, dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktus Nr. 04/12-1-19-5204-D4, Nr. 04/12-1-19-5204-D1, UAB „E. K.“ direktoriaus L. Ž. paaiškinimą, FNTT patikrinimo metu surinktą medžiagą (tarnybinį pranešimą dėl UAB „A.“ patikrinimo Nr. 04/12-1-19-5353 baigimo, pavedimo atlikti patikrinimą, patikrinimo aktus), A. M. 2018 m. gegužės 28 d. paaiškinimą, 2018 m. gegužės 25 d. UAB „A.“ raštus Nr. 0-9034 ir Nr. 0-9032, 2018 m. gegužės 16 d. informaciją apie kelių transporto priemones, pateiktą iš VĮ „Regitra“, 2018 m. liepos 23 d. – 2018 m. liepos 24 d. objektų apžiūros protokolus, 2018 m. rugpjūčio 23 d. – 2018 m. rugpjūčio 28 d. dokumentų (važtaraščiai, išklotinės, banko išrašai) apžiūros ir informacijos sugretinimo protokolus, Neringos savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 6 d. raštą Nr. (4.416)V15-1140 „Dėl dokumentų pateikimo“, AB „S. P.“ 2018 m. birželio 7 d. raštą Nr. 2R(1.12.)-340 „Dėl informacijos pateikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 04-6-00035-18“, AB „S. P.“ 2018 m. birželio 14 d. raštą Nr. 2R(1.12.)-358, AB „S. P.“ 2018 m. gruodžio 4 d. raštą Nr. 2R(1.12.)-665, Neringos savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 20 d. raštą Nr. (4.16)V15-1955, 2018 m. lapkričio 27 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinį pranešimą, 2018 m. lapkričio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „L. L.“) raštą Nr. KS18-177 ir kartu su juo pateiktus duomenis, 2018 m. birželio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą Nr. KS18-91, 2018 m. spalio 8 d. – 2018 m. spalio 9 d. objektų apžiūros protokolus, 2018 m. lapkričio 27 d. apžiūros protokolą, iš kurio matyti, kad kaip tyrimui reikšmingi duomenys apžiūrėti 2018 m. liepos 11 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, L. Ž. pateiktus dokumentus (paslaugų sutartį Nr. Y9-2026, 2017 m. kovo 17 d. transportavimo paslaugų sutartį, statybinių atliekų tvarkymo sutartį Nr. 2011-04/06 5T, PVM sąskaitos faktūras).

16. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad išteisintasis R. S. kaltės nepripažino nuo pat pradžių. Jis paaiškino, jog yra atsakingas už UAB „E. K.“ transporto padalinį, skirsto transportą ir darbuotojus, yra atsakingas už tai, kad sėkmingai vyktų darbai. 2017 m. UAB „E. K.“ direktorius L. Ž. jį, R. S., informavo, jog UAB „E. K.“ su UAB „B.“ laimėjo viešųjų pirkimų konkursą. UAB „B.“ turėjo Smiltynėje atlikti kasimo darbus, o UAB „E. K.“ turėjo išvežti naftos produktais užterštą gruntą į Vilniaus r. Buvo įpareigotas apskaičiuoti vežimo kainą. Darbus reikėjo atlikti per gana trumpą laikotarpį, todėl nusprendė į pagalbą pasitelkti UAB „A.“, su kuria bendradarbiavo nuo 2010 m. UAB „A.“ yra anksčiau teikusi transportavimo paslaugas, įvykdė daug projektų. Jis, R. S., kreipėsi į UAB „A.“ direktorių A. M., pasiūlė jam šį darbą. Jie su A. M. pasikalbėjo, aptarė kainą už reisą, šią kainą pateikė generaliniam direktoriui L. Ž. Jis, R. S., tiesiogiai bendravo ir su UAB „B.“ vadovu, aptarė, koks reikalingas kiekis transporto priemonių, kokie krovos darbai numatyti, tada kontaktuodavo su UAB „A.“ direktoriumi A. M., derino, kiek transporto priemonių reikia pateikti. Pačių panaudos sutarčių asmeniškai nerengė. Už sutartis atsakingas pardavimų vadovas A. R., jam taip pat buvo pavesta gauti leidimus keltis nemokamai į Smiltynę. Jis su UAB „A.“ sudarytų sutarčių nematė ir jų neanalizavo.

17. Byloje nustatyta ir šalys neginčija, kad būtent R. S. pasiūlė pasirašyti minėtas panaudos sutartis, suprato ir galėjo suprasti, jog UAB „E. K.“ panaudos sutartyse nurodytos transporto priemonės faktiškai perduotos nebuvo ir nebus. Tačiau jis ėjo UAB „E. K.“ logistikos vadovo pareigas. Jis buvo atsakingas už darbų planavimą, paskirstymą vadovaujamiems darbuotojams bei kontrolę, logistikos procesų (prekių užsakymo, sandėliavimo, paskirstymo) optimizavimą ir valdymą, logistikos strategijos kūrimą ir įgyvendinimą. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamųjų A. M., L. Ž. ir UAB „A.“ veikos bendrumas bei tyčia padaryti nusikalstamą veiką kartu su R. S. nustatyta nebuvo.

18. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog R. S. padėjo UAB „A.“ naudai išvengti didelės turtinės prievolės, todėl jis išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl nuteistųjų apeliacinių skundų

19. Nuteistieji A. M., UAB „A.“, L. Ž. apeliaciniais skundais prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendį, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pagal 300 straipsnio 3 dalį, L. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, UAB „A.“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį, ir juos išteisinti. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

20. Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi viena iš tinkamo įrodymų vertinimo sąlygų – ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos ir įvertintos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai.

21. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimą ir įvertinęs papildomai ištirtus įrodymus bei apeliacinių skundų argumentus konstatuoja, jog apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir išvadą dėl L. Ž., A. M., UAB „A.“ kaltės padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė vadovaudamasis prielaidomis, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendis dėl dalių, kuriomis A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pagal 300 straipsnio 3 dalį, L. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, UAB „A.“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, panaikintinas ir priimtinas dėl šių dalių naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių L. Ž., A. M. bei juridinio asmens UAB „A.“ kaltės, naudos gavėjo, žalos ir kitų būtinųjų sukčiavimo ir dokumentų klastojimo padarant didelę žalą sudėties požymių.

22. BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2006, 2K-671/2010, 2K-425/2011, 2K-7-201/2013, 2K-81-648/2018).

23. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs (2006 m. sausio 16 d. nutarimas), kad teismas baudžiamajame procese turi būti ir nešališkas arbitras, objektyviai vertinantis baudžiamojoje byloje esančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių duomenis (įrodymus) ir priimantis teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo, ir kartu teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, atlikti tam tikrus proceso veiksmus, asmenims, dalyvaujantiems teisme vykstančiame procese, neleisti piktnaudžiauti savo teisėmis ar įgaliojimais, spręsti kitus su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme susijusius klausimus. Kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, turi veikti taip, kad baudžiamojoje byloje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Konstitucijoje (31 straipsnyje) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalyje, 20 straipsnio 5 dalyje ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai bei nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-7-398/2013, 2K-155-693/2015, 2K-104-1073/2020 ir kt.).

24. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog šioje baudžiamojoje byloje yra inkriminuota iš esmės tokia sukčiavimo (turtinės prievolės išvengimo) schema: A. M., UAB „A.“ direktorius ir vienintelis akcininkas, ir L. Ž., UAB „E. K.“ direktoriaus, veikdami bendrininkų grupe, bei kaltinamas juridinis asmuo UAB „A.“, atstovaujamas direktoriaus A. M., 2017 m. vasario 28 d. ir 2018 m. sausio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 03 ir 2018-01 dėl tariamo UAB „A.“ nuosavybės teise priklausančių krovininių automobilių „Volvo FM12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Volvo FM12-420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Renault Kerax 420.32“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Volvo FL12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „MAN TGA18.410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „MAN TGA18.410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „MAN TGS18.400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei priekabų „SCHMITZ GOTHA SKI24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „OVA OVA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 420.32“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo FM12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo neatlygintinai juos valdyti bei naudoti sutartyje nenurodytą terminą, žinodami, kad faktiškai šių automobilių sutartyje nurodytu laikotarpiu UAB „E. K.“ nepriima, nepriėmė ir nepriims bei jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus. Tuomet A. R., nesuvokęs kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2017 m. kovo 1 d. ir 2018 m. balandžio 9 d. Neringos miesto savivaldybės administracijai pateikė šias transporto priemonių panaudos sutartis kartu su L. Ž. pasirašytais prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo, kuriuose nurodė aiškiai melagingus duomenis apie UAB „E. K.“ tariamai pagal panaudos sutartis valdomas ir naudojamas anksčiau minėtas transporto priemones, nors pastarosios faktiškai ne tik priklausė, bet ir buvo valdomos bei naudojamos UAB „A.“. Tuomet Neringos miesto savivaldybės administracija, būdama suklaidinta pateiktų aiškiai melagingų duomenų, AB „S. P.“ pateikė duomenis apie tai, kad Neringos mieste buveinę turinti UAB „E. K.“ naudojasi anksčiau minėtomis transporto priemonėmis. AB „S. P.“, remdamasi Neringos miesto savivaldybės pateiktais duomenimis, UAB „E. K.“ vardu 2017 m. kovo 2 d. išdavė leidimus Nr. 75456, Nr. 75457, Nr. 75458, Nr. 75459, Nr. 75460, Nr. 75461, 2017-03-20 Nr. 75547, Nr. 75548 bei 2018 m. balandžio, gegužės mėn. išdavė leidimą Nr. 85736. Pasinaudojant UAB „E. K.“ vardu išduotais šiais leidimais, suteikiančiais teisę nemokamai keltis AB „S. P.“ keltais, realiai UAB „A.“ valdomos ir naudojamos transporto priemonės, nurodytos anksčiau minėtose panaudos sutartyse, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. nemokamai kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „S. P.“ keltais buvo perkeltos kaltinime nurodytomis datomis, nemokant nustatyto perkėlimo mokesčio. Tokiu būdu UAB „A.“ naudai buvo išvengta didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „S. P.“ už suteiktas paslaugas (perkėlimo keltu paslaugas) iš viso 24 881,15 Eur, kurie AB „S. P.“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarant didelę – 24 881,15 Eur – žalą valstybės biudžetui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, jog A. M. ir L. Ž. neteisėtais veiksmais, pasirašydami automobilių panaudos sutartis, suvokė, kad kiekvienas iš jų nusikalstamą veiką daro ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, dėl to UAB „A.“ išvengė prievolės mokėti 24 881,15 Eur už persikėlimą keltais per Kuršių marias. Teismo nuomone, kaltinamieji A. M. ir L. Ž., einantys juridinio asmens vadovo pareigas ir būdami atsakingi už įmonių veiklos organizavimą, aiškiai suvokė tokių veiksmų neteisėtumą, žinojo ir suprato, kad tokiu būdu tik imituoja panaudos teisinius santykius. Kaltinamieji aiškiai suvokė minėtų dokumentų turinį ir teisines pasekmes. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo bylos aplinkybių vertinimu negali sutikti.

25. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas įrodyti, patvirtinti juridinę reikšmę turinčius faktus. Tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2009, 2K-7-35/2011, 2K-4-689/2019). Žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-775/2007, 2K-328/2014, 2K-32-696/2015, 2K-385-942/2017, 2K-117-697/2017, 2K-104-1073/2020).

26. Jeigu, be kita ko, dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padaroma didelė žala, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Šiuo atveju yra būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, bet ir pavojingus padarinius – didelę žalą bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ir kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisinių pasekmių, ir tai atlieka sąmoningai – nori taip veikti, be to, supranta, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių nori arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Tai, kad didelė žala yra būtinasis BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymis, kelia atitinkamus reikalavimus ir įrodinėjimo procesui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2010, 2K-7-251/2013, 2K-7-47-895/2016, 2K-46-699/2018, 2K-104-1073/2020).

27. Analizuodamas BK 182 ir 300 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų santykį Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nurodytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-45-511/2020).???

28. Baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis ypatumai šiame procesiniame sprendime jau buvo aptarti, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja. Tačiau papildomai pažymėtina, jog esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės vartojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju vartojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant pavartojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. BK 182 straipsnio dispozicija nenumato, dėl kokių aplinkybių ar faktų asmuo sukčiavimo atveju turi būti suklaidintas. Tai gali būti nukentėjusiojo suklaidinimas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-150/2014, 2K-526/2014). Tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama. Esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo. Be to, tokiais atvejais svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas itin lakoniškai ir nepagrįstai atmetė nuteistųjų argumentus dėl jiems inkriminuojamų veikų padarymo laikotarpiu galiojusios ydingos transporto priemonių ir darbuotojų perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti tvarkos.

30. 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 nuostata, jog Vyriausybės nustatyta tvarka Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšos taip pat naudojamos ir juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonių ir darbuotojų perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti, šiame įstatyme yra įtvirtinta jau nuo 2003 m. liepos 10 d. (2003 m. liepos 4 d. įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1703 redakcija, 11 straipsnio 5 dalis), galiojo inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu (nauja įstatymo redakcija nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Nr. XII-898, 9 straipsnio 5 dalies 5 punktas), galioja ir šiuo metu. Neringos savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 18 d. rašte Nr. (4.16)V15-2182 nurodyta, kad Neringos savivaldybės administracija 2015 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu duomenis iš juridinių asmenų, turinčių Neringoje registruotą buveinę, ir Neringoje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų renka ir teikia AB „S. P.“ vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 ir 7 punktais, Keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarkos, patvirtintos 2005 m. lapkričio 3 d., 6.1 ir 6.2 papunkčiais, bei atsižvelgdama į 2005 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento raštą Nr. 420-S-20 „Dėl sąvokų išaiškinimo“, AB „S. P.“ raštą Nr. 21(10.17)-57 „Dėl leidimų išdavimo Neringos juridinių asmenų transporto priemonėms“, 2005 m. lapkričio 3 d. Neringos, Klaipėdos miestų savivaldybių ir AB „S. P.“ pasitarimo protokolą Nr. 34, 2005 m. vasario 7 d. AB „S. P.“ 2005 m. vasario 7 d. rašte Nr. 2R (10.17)-57 „Dėl leidimų išdavimo Neringos juridinių asmenų transporto priemonėms“ nurodyta, kad atsakant į Neringos savivaldybės administracijos raštą, informuojama, kad 2005 m. vasario 2 d. Susisiekimo ministerijoje pas sekretorių A. V. vyko pasitarimas neatlygintino perkėlimo į Kuršių neriją klausimais. Pasitarime prieita prie bendros nuomonės, jog juridiniai asmenys, turintys Kuršių nerijoje registruotą buveinę, neatlygintinai gali keltis su transporto priemonėmis, valdomomis nuosavybės, nuomos, panaudos teisėmis ar pagal lizingo sutartį. Be to, šiame rašte Neringos savivaldybės administracijos prašoma visus juridinius asmenis, kurie kreipiasi į Neringos savivaldybės administraciją dėl neatlygintino leidimo išdavimo transporto priemonėms, valdomoms nuomos ar panaudos teisėmis, įtraukti į sąrašus, ir AB „S. P.“ šioms transporto priemonėms išduos leidimus. 2005 m. lapkričio 3 d. Neringos, Klaipėdos miestų savivaldybių ir AB „S. P.“ pasitarimo protokole nurodyta, kad nutarta transporto priemonių valdymu laikyti: nuosavybės teisę, pasitikėjimo teisę, panaudos sutartį, lizingo sutartį, įgaliojimą.

31. Teisiamajame posėdyje liudytoja Neringos savivaldybės administracijos darbuotoja I. K. parodė, jog dirba nuo 2016 m. Leidimai nemokamai keltis keltais buvo išduodami tik Neringos mieste registruotiems juridiniams asmenims, leidimus išduodavo pagal pateiktus dokumentus, papildomų dokumentų, tokių kaip lizingo, panaudos, nuomos sutarčių, reikalaudavo tik tada, jei transporto priemonė priklausydavo ne įmonei, kuri registruota Neringoje. Jei įmonė kreipdavosi ir įrodydavo, kad naudos transporto priemones, nebuvo jokių apribojimų dėl automobilių skaičiaus. Leidimų naudojimo nekontroliavo, tai turėjo daryti keltai. Šias aplinkybes patvirtino ir AB „S. P.“ darbuotoja J. M., kuri buvo atsakinga už leidimų gaminimą. Liudytoja R. R., AB „S. P.“ Klientų aptarnavimo skyriaus vadybininkė, parodė, kad leidimai juridiniams asmenims buvo išduodami tokia tvarka – liudytoja iš savivaldybės gaudavo paraišką, kurioje nurodytas įmonės pavadinimas, buveinės adresas, įmonės kodas, automobilio, kuriam buvo reikalingas leidimas, markė ir valstybinis numeris. Remdamasi ta paraiška, ji gamindavo leidimą. Pagamintą leidimą atsiimti ateidavo juridinio asmens atstovas, kuriam leidimą išduodavo pasirašytinai. Atsiimant leidimą ji išaiškindavo, kad turi važiuoti automobiliu, kuriam išduotas leidimas – pats leidimas buvo išduodamas konkrečiam automobiliui. Kai ateidavo nauja įmonė, ji išsamiai išaiškindavo taisykles, o nuolatiniams klientams kiekvieną kartą detaliai taisyklių neaiškino, nes jie jas žinojo. Už dokumentų teisingumą atsakė savivaldybė. AB „S. P.“ dokumentų netikrindavo. Jau išduotus leidimus tikrindavo kasoje, nes visi duomenys buvo suvesti į duomenų bazę. Prieš persikeliant keltu kasoje kasininkei paduodamas leidimas. Ji mato valstybinį numerį, nuskenuoja kortelę. Naudojimosi kontrolės nebuvo, jokių duomenų, kad nutraukta panaudos sutartis, jie negaudavo. Vyriausybės nutarimams, pagal kuriuos buvo nustatyta leidimų išdavimo tvarka, netekus galios, jie Neringos savivaldybės apie tai atskirai neinformavo, tačiau pats įstatymas nebuvo panaikintas, todėl leidimų išdavimo esmė visiškai nesikeitė, tiesiog buvo panaikintas išplėstinis įmonių, galinčių keltis nemokamai, sąrašas.

32. Apeliacinės instancijos teisme 2020 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. V. parodė, kad 2016–2017 m. dirbo Neringos savivaldybės administracijoje – administracijos direktoriumi, tvirtindavo sutartis po viešųjų pirkimų. Juridinis asmuo, turintis Neringoje registruotą buveinę, darydavo sutartį dėl automobilių panaudos ir buvo išduodami leidimai. Anksčiau panaudos sutarties pagrindu išduoti leidimų nebuvo galima, tačiau B. apskundus jų priimtą sprendimą teismui, šis pripažino, kad pagal panaudos sutartis leidimus galima išduoti. Leidimai buvo ne Neringos savivaldybės, o Smiltynės perkėlos. Jie atlikdavo mechaninį darbą, darbuotojas sutikrindavo pagal susitarimą su S. P., kokie buvo reikalingi dokumentai, pažymos ar sutartys, perduodavo, kad nereikėtų važinėti gyventojams, į Smiltynės perkėlą, kai pasikeičiamas automobilis ar numeris. Nebuvo tikrinamas darbuotojų skaičius pagal įmonės automobiliams išduodamus leidimus.

33. Aptartas leidimų išdavimo teisinis reglamentavimas ir jų vykdymo tvarka leidžia daryti išvadą, jog šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu teisėtai gauti leidimus, suteikiančius teisę nemokamai persikelti keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos, turėjo teisę tie Kuršių nerijoje registruotą buveinę turintys juridiniai asmenys, kurie savo veikloje naudojo ne tik jiems nuosavybės teise priklausančias, bet ir kitokiu (pavyzdžiui, panaudos sutarties) pagrindu valdomas transporto priemones. Tai reiškia, jog UAB „E. K.“, kurios buveinė registruota adresu (duomenys neskelbtini), inkriminuojamų veikų padarymo laikotarpiu turėjo teisę gauti leidimus nemokamai keltis keltais toms transporto priemonėms, kurios buvo naudojamos jos veikloje.

34. Nagrinėjamu atveju viso baudžiamojo proceso metu nuteistieji pripažino, jog leidimai buvo išduoti, transporto priemonės faktiškai perduotos UAB „E. K.“ naudojimui nebuvo, tačiau panaudos sutartyse minimos transporto priemonės buvo naudojamos UAB „E. K.“ vykdomuose darbuose.

35. Iš byloje esančių centrinės viešųjų pirkimų sistemos duomenų nustatyta, kad 2016 m. Neringos savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą Nr. 287322 „(duomenys neskelbtini)“. 2017 m. kovo 17 d. UAB „E. K.“ su UAB „B.“ pasirašė transportavimo paslaugų sutartį dėl transportavimo paslaugų teikimo ne mažiau kaip 560 m³ , t. y. 1 064 t naftos produktais užteršto grunto kiekio transportavimo paslaugos, reise vežant ne mažiau kaip 26 t, iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) bei krautuvo nuomos paslaugos 8 darbo dienoms įskaitant kurą. UAB „B.“ pasirašė sutartį su Neringos savivaldybe, UAB „E. K.“ buvo oficialus užteršto grunto vežėjas iš Juodkrantės. L. Ž. teisme patvirtino, jog prieš pradedant darbus buvo susitikę su UAB „B.“ vadovu A. K. objekte, sudarė grafikus, iškilo vienas nenumatytas atvejis, t. y. Neringos savivaldybės administracija draudžia statybos darbus nuo gegužės 1 d., o kainos pagrindimas ir kiti dokumentai šiek tiek užtruko, todėl turėjo nedaug laiko išvežti gruntą, todėl buvo nuspręsta pasitelkti ilgalaikį jų partnerį UAB „A.“. Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklausus liudytoją A. K. (A. K.), šis parodė, kad UAB „B.“ 2016 m. dalyvavo konkurse, pakvietė partnerį UAB „E. K.“ (buvęs pavadinimas – UAB „S. A.“), kuris apskaičiavo sąmatą prieš konkursą. Jų siūloma kaina buvo mažesnė ir tai buvo esminis momentas, nors jų pačių įmonė turėjo pakankamai savo technikos ir savo transporto įsipareigojimams įvykdyti. Negalėjo patikslinti, ar pagal pasirašytą sutartį UAB „E. K.“ galėjo pasitelkti subrangovą, tačiau tai nebuvo svarbu, įmonė nesigilino, su kokiu transportu, t. y. savo ar subrango, bus įvykdyti įsipareigojimai.

36. Teisme apklausti kaltinamieji bei liudytojas A. R. tvirtino, kad UAB „E. K.“ pasitelkė UAB „A.“ būtent šiam projektui vykdyti. Su UAB „A.“ nebuvo sudaryta vežimo paslaugų sutartis, tačiau šalis siejo ilgalaikiai partnerystės santykiai. Nuteistasis L. Ž. 2020 m. spalio 29 d. teismo posėdžio patvirtino šias aplinkybes ir nurodė, kad panaudos sutartis buvo dėl leidimų išdavimo, nes buvo jų krovinys, praktika buvo ne vienerius metus, projektų buvo daug: Juodkrantės statybinis laužas, Smiltynėje statybinio laužo išvežimas, pasitelkdavo UAB „A.“ tokiems darbams. Panaudos sutartys buvo rašomos konkrečiam UAB „E. K.“ krovinių išvežimui. Išteisintasis R. S. 2020 m. spalio 29 d. teismo posėdžio metu parodė, kad kreiptis į UAB „A.“ buvo naudinga, nes UAB „E. K.“ neturėjo tokių transporto priemonių, kokias turėjo A. M.. UAB „A.“ transporto priemonių vežamoji galia krovinio yra žymiai didesnė negu UAB „E. K.“ turimų transporto priemonių. A. M. tokioje sistemoje jau buvo dirbęs 2012 m. išvežant sąvartyną, per tą laikotarpį iki 2017 m. su Neringos savivaldybe, ir UAB „E. K.“ buvo pasirašiusi ne vieną panaudos sutartį, kad jų transporto priemonės galėtų vežti Neringos savivaldybei reikalingus krovinius.

37. A. M. visos bylos nagrinėjimo metu ir papildomai apklaustas 2020 m. spalio 29 d. teismo posėdyje tvirtino, jog suprato, kad minėtas transporto priemonių panaudos sutartis būtina sudaryti tik dėl buhalterinių, sutartinių formalumų, būtinų dėl UAB „E. K.“ laimėto viešųjų pirkimų konkurso, t. y. tam, kad būtų gauti leidimai, o UAB „A.“ nebuvo jokio skirtumo, kaip įvardyti susiklosčiusius santykius tarp UAB „E. K.“ ir „A.“ išvežant UAB „E. K.“ krovinius. Pagal nusistovėjusią tarp šalių ilgo bendradarbiavimo praktiką tik paduodavo visus dokumentus, pasus, UAB „E. K.“ pasidarydavo kopijas, nuveždavo į Neringos savivaldybę. Nebuvo tikslo kažką suklaidinti, nes čia visi savivaldybės darbai.

38. Teisme kaip liudytojai apklausti S. B., L. B., A. M., J. G., V. K. ir A. V., dirbę UAB „A.“ vairuotojais, parodė 2017–2018 m. vežę UAB „E. K.“ ir UAB „Lemminkainen“ krovinius į (iš) Smiltynę, patys vairavę UAB „A.“ jiems priskirtas transporto priemones, nurodė, kad kiti asmenys automobilių nevairavo. Nurodė, kad kėlėsi keltu į Smiltynę nemokamai, turėjo UAB „E. K.“ vardu išduotus leidimus, kuriuos jiems įteikė įmonės direktorius A. M.. Būtent A. M. nurodydavo, kur ir kokį krovinį gabenti. Darbo užmokestį jiems mokėjo UAB „A.“, kurą įsipildavo taip pat su UAB „A.“ kuro kortele, automobilius laikydavo UAB „A.“ aikštelėje.

39. Byloje esantys apmokėjimo faktai – sąskaitos faktūros – yra, iš važtaraščių matosi jų tikslas ir ketinimas, kam krovinys buvo vežtas (t. 1, b. l. 62–88, 171–290; t. 2, b. l. 1–22; t. 6, 107–117). Vadinasi, jog byloje nėra iki galo paneigta nuteistųjų versija, jog UAB „E. K.“ paprašė UAB „A.“ užtikrinti jos naudojamų transporto priemonių atvykimą į bendrovės vykdomos statybos objektą, o panaudos teise gautos transporto priemonės buvo naudojamos būtent šiems darbams atlikti.

40. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog UAB „A.“ vadovas A. M., turėdamas tikslą Neringoje neregistruotai bendrovei UAB „A.“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją, susitaręs su Neringoje registruotos UAB „E. K.“ vadovu L. Ž., žinodami, kad faktiškai jie sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad jiems priklausančių ir naudojamų transporto priemonių UAB „E. K.“ faktiškai neperims, ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus.

41. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog šiuo aspektu aktuali teismų praktika suformuota civilinėse bylose, kuriose išaiškinta, kad situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-104-1073/2020). Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad toks sandoris neturi teisinių padarinių (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2003). Taigi tariamasis sandoris neturi esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-47/2006, 3K-3-418/2008).

42. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant klausimą, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-68/2005, 3K-3-418/2008).

43. Nagrinėjamu atveju svarbus ir tariamojo sandorio atribojimas nuo apsimestinio sandorio. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011). Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-18-469/2016, e3K-3-109-248/2018).

44. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad tarp UAB „E. K.“ ir UAB „A.“ buvo susiformavę teisiniai santykiai, tačiau tarp jų sudarytos ydingos (neatitinkančios tikrosios šalių valios) panaudos sutartys turėjo būti aiškintos ne formaliai, kaip darė pirmosios instancijos teismas lakoniškai nurodydamas, jog UAB „E. K.“ faktiškai transporto priemonių neperėmė, o aiškinantis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgiant į sandorių sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, bei nustatant, ar sandoriai sukėlė teisines pasekmes. Darytina išvada, jog UAB „E. K.“ vadovas L. Ž. sudaręs transporto priemonių panaudos sutartis su UAB „A.“, taip išreikšdamas tikrąją valią naudoti šioms įmonėms priklausančias transporto priemones UAB „E. K.“ veikloje (Juodkrantėje vežimo darbams), kreipėsi į Neringos savivaldybės administraciją dėl leidimų išdavimo ir gavo leidimus minėtais automobiliais nemokamai keltis AB „S. P.“ keltais.

45. Kaip jau minėta, byloje nėra patikimai paneigta nuteistųjų versija, jog transporto priemonių panaudos sutartys buvo vykdomos atliekant statybos darbus ir teikiant paslaugas UAB „E. K.“ nurodytuose objektuose Juodkrantėje, todėl šių sutarčių pagrindu šalims atsirado realios teisės ir pareigos, tokių teisių ir pareigų šalys siekė, o numatyti Juodkrantėje darbai buvo atlikti. Aiškinantis tikrąją sandorius sudariusių šalių valią pažymėtina, jog byloje esantys nuteistųjų ir liudytojų paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog panaudos sutartis sudarę asmenys suprato, jog transporto priemonės panauda yra transporto priemonės panaudojimas UAB „E. K.“ veikloje. Atsižvelgdama į aptartą Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ir bylos įrodymų visumą teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju negalima vien formaliai tvirtinti, jog minėtos ydingos formos transporto priemonių panaudos sutartys buvo fiktyvios (nevykdomos) ir tarp šalių buvo sudarytos sutartys, kurių iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti civilinių teisių ir pareigų.

46. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas niekaip neaptarė ir neįrodinėjo būtinojo BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties – didelės žalos padarymo – požymio. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas šiame baudžiamajame įstatyme nurodytą didelės žalos padarymo požymį tapatino su didelės vertės, viršijančios 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis), prievole, t. y. nusikalstamais veiksmais, panaudojant suklastotus dokumentus, buvo panaikinta didelės vertės – 24 881,15 Eur – turtinė prievolė. Tiesioginė žala buvo padaryta valstybei biudžetui, nes UAB „A.“ nemokėtą perkėlimo mokestį, remiantis 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktu (įstatymo redakcija nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Nr. XII-898), 9 straipsnio 6 dalies 5 punktu (2017 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIII-320 redakcija), juridiniam asmeniui AB „S. P.“ kaip sąnaudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų. Baigiamųjų kalbų metu prokuroras patikslino, kad vertinant didelės žalos buvimą turi būti atsižvelgta ne tik į didelės vertės, viršijančios 250 MGL dydžio sumą, t. y. 24 881,15 Eur, prievolę, bet ir į kitus baudžiamojoje byloje nustatytus objektyvius duomenis, t. y. persikėlimų skaičių – persikelta 325 kartus, nusikalstamų veikų trukmę – keltasi naudojant apgaule gautais leidimais ilgiau kaip metus, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2018 m. gegužės 14 d., nusikalstamos veikos daryme panaudotų transporto priemonių skaičių – panaudotos 7 transporto priemonės ir dvi priekabos, kurias vairavo teisės į lengvatą neturinčios įmonės darbuotojai, t. y. UAB „A.“, o ne UAB „E. K.“ darbuotojai. Be to, UAB „L. L.“ laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 6 d. iki 2017 m. lapkričio 25 d. gavo 1 599,75 Eur kaip 30 proc. kompensaciją už tariamai patirtus kaštus naudojantis už persikėlimą su AB „S. P.“ keltais į (iš) Smiltynę UAB „L. L.“. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog didelės žalos požymis nėra tapatus didelės turtinės žalos požymiui ir negali būti preziumuojamas, jis turi būti įrodinėjamas atskirai, kaip kvalifikuojamasis BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2010, 2K-7-251/2013, 2K-7-47-895/2016, 2K-46-699/2018, 2K-104-1073/2020).

47. Išanalizavus bylos medžiagą ir skundžiamo nuosprendžio turinį, konstatuotina, kad sukčiavimo sudėties požymių buvimą nuteistųjų veiksmuose pirmosios instancijos teismas nustatė tik formaliai. Kaip minėta, sukčiavimo (BK 182 straipsnis) dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę pavartojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai nurodė, kad UAB „A.“ naudodamasi UAB „E. K.“ galėjo sumažinti teikiamų paslaugų kainą, neįtraukdama persikėlimo keltu mokesčio, dėl to UAB „E. K.“ ir UAB „B.“ Neringos savivaldybės administracija paskelbtame viešojo pirkimo konkurse Nr. 287322 „(duomenys neskelbtini)“ įgavo pranašumą, lyginant su kitomis, analogiškas paslaugas teikiančiomis įmonėmis, ir išvengė turtinės prievolės – mokėjimų AB „S. P.“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją – išvengimu. Teisėjų kolegija pažymi, jog viso bylos proceso metu nuteistieji nurodė, kad pagal susiklosčiusią verslo praktiką leidimus persikelti keltu visada parūpina užsakovas (nagrinėjamu atveju – UAB „E. K.“), todėl, jeigu nuteistųjų bendrovėms būtų reikėję pirkti leidimus iš savo lėšų, šią sumą užsakovas vis vien turėtų padengti pagal sąskaitą faktūrą. Byloje nėra duomenų, kurie galėtų paneigti šias nuteistųjų nurodytas aplinkybes.

48. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino ir kilusią žalą, jos neanalizavo ir nesiaiškino jos atsiradimo aplinkybių ir dydžio pagrįstumo. Teismas nurodė, jog iš AB „S. P.“ pateiktų persikėlimo keltais duomenų matyti, kad pasinaudojant išduotais leidimais nemokamai keltis AB „S. P.“ keltais, realiai UAB „A.“ valdomos ir naudojamos transporto priemonės su jų vairuotojais nemokamai, kaip Neringos mieste registruotą buveinę turinčio juridinio asmens transporto priemonės, per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „S. P.“ keltais buvo perkeltos daug kartų. Kaip jau minėta, užsakovė UAB „E. K.“ kaip Neringoje registruota įmonė pagal galiojusį teisinį reguliavimą turėjo teisę keltis per perkėlą nemokamai (tokią teisę turėjo ir šios įmonės veikloje panaudos sutarčių pagrindu naudojamos transporto priemonės), tačiau apylinkės teismas bylos situacijos ir įprastos verslo praktikos kontekste neįvertino nuteistųjų teiginių dėl užsakovui kylančio įsipareigojimo atlyginti kelto išlaidas.

49. Pagrįstų abejonių kelia ir tiesioginės tyčios nuteistųjų A. M., L. Ž. veiksmuose buvimas. Kaip minėta, sukčiavimo atveju tyčia reiškiasi tuo, kad kaltininkas suvokia, jog, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad nuteistieji pasirašė kaltinime nurodytas panaudos sutartis, žinodami, jog tarp šalių nėra panaudos santykių, o transporto priemonės, nurodytos panaudos sutartyse, UAB „E. K.“ perduotos nebuvo, nusprendė, kad nuteistieji suprato, jog šiose sutartyse nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, ir tai suprasdami šiuos aiškiai suklastotus dokumentus panaudojo, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pateikdami Neringos miesto savivaldybei kartu su prašymais išduoti leidimus panaudos sutarčių pagrindu valdomoms transporto priemonėms nemokamai keltis į Neringą. Nustatęs, kad tai lėmė Neringos miesto savivaldybės sprendimą kreiptis į AB „S. P.“ ir kad dėl šios priežasties prašymuose nurodytoms transporto priemonėms buvo išduoti leidimai keltis perkėla nemokamai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistieji yra kalti dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju skundžiamame nuosprendyje nustatant tiesioginę tyčią turėjo būti ne tik perrašytas kaltinimas, tačiau ir apsvarstytos nuteistųjų nurodytos aplinkybės, atskleidžiančios jų tyčios turinį, ir, įvertinus visą bylos įrodymų kontekstą, patvirtintas tiesioginės tyčios atliekant kaltinime nurodytus veiksmus buvimas, tačiau to nebuvo padaryta.

50. Nagrinėjamu atveju labai aktualus civilinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo klausimas, nes kaltinimai A. M., UAB „A.“, L. Ž. yra kildinami iš fiktyvių sandorių. Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia nuspręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011, 2K-7-152-895/2019 ir kt.). Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-433-507/2016, 2K-104-1073/2020).

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad tarp nuteistųjų ir civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos susiklostę civiliniai teisiniai santykiai turėtų būti sprendžiami pasitelkiant baudžiamosios teisės priemones. Nenustatyta, kad civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos galbūt pažeistų teisių gynyba civiline tvarka būtų iš esmės apsunkinta. Byloje nėra duomenų, kad kuris nors iš nuteistųjų būtų tyčia sudaręs situaciją, kuri neleistų civiliniam ieškovui civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų tiek apsunkintas, kad taptų neįmanomas. Pažymėtina, jog nė vienas nuteistasis neneigia faktinių nemokamo kėlimosi keltais aplinkybių (jie tik nesutinka, kad tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimus).

52. Byloje ištirtais ir išnagrinėtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad UAB „A.“, naudodamasi UAB „E. K.“ vardu išduotais leidimais nemokamai keltis AB „S. P.“ keltais, teikė paslaugas ir kitiems užsakovams ir turėjo iš to turtinės naudos. Liudytojas G. J., nagrinėjamų įvykių metu dirbęs UAB „L.“, parodė, kad 2017 metais UAB „A.“ iš Kuršių nerijos vežė UAB „L.“ krovinius, tai yra žvyrą, skaldą, asfaltą. UAB „A.“ turėjo metams išduotus leidimus keltis keltu. Buvo sutarta, kad UAB „A.“ bus kompensuojama 30 proc. kelto mokesčio. Iš 2018 m. lapkričio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „L. L.“) pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 6 d. iki 2017 m. lapkričio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 1 599,75 Eur UAB „A.“ kaip 30% kompensaciją už tariamai patirtus kaštus naudojantis už persikėlimą su AB „S. P.“ keltais į(iš) Smiltynę (t. 4, b. l. 152–170). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 4 d. nutartyje Nr. 2K-104-1073/2020 pažymėjo, kad šiuo atveju tikrąją turtinę žalą valstybei sudaro A. M. ir juridinio asmens UAB „A.“ UAB „L. L.“ naudai vykdyti užsakymai, turint UAB „E. K.“ išduotus leidimus nemokamai keltis keltu (12 p.). Baudžiamojoje byloje nustatyta ir šalys neginčija, kad tokiu būdu buvo padaryta 8 684 Eur turtinė žala valstybei. Tačiau UAB „A.“ 2018 m. rugsėjo 25 d. mokėjimu nurodymu Nr. 1715 savanoriškai atlygino žalą civilinei ieškovei, pervesdami 8 684 Eur Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (t. 6, b. l. 125).

53. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog teismų praktikoje yra įtvirtinti aukšti kokybiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, ir įvertinusi bylos įrodymus, konstatuoja, kad išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir, nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių A. M. kaltę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį; L. Ž. kaltę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį; UAB „A.“ kaltę pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, visos abejonės, kurioms pašalinti, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, buvo išnaudotos visos galimybės, turi būti vertinamos kaltinamųjų naudai.

54. A. M. dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį; L. Ž. dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį; UAB „A.“ dėl kaltinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį išteisintini, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Todėl ši Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis.

Dėl civilinio ieškinio

55. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

56. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pareikštą civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš kaltinamųjų A. M., L. Ž. ir UAB „A.“ 16 197,15 Eur Lietuvos automobilių kelių direkcijai turtinei žalai atlyginti. Procesą dėl civilinio ieškinio nutraukė. Atsižvelgus į tai, kad priimtas išteisinamasis nuosprendis dėl A. M., L. Ž. ir UAB „A.“, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ingos Mačiulienės apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. M. ir nuteistosios UAB „A.“ atstovo advokato Mindaugo Repšo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Nuteistojo L. Ž. gynėjo advokato Jovito Elzbergo apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dalį dėl A. M. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį; L. Ž. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį; UAB „A.“ nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį ir priimti naują nuosprendį:

A. M. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

L. Ž. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

UAB „A.“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dalį, kuria civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš kaltinamųjų A. M., L. Ž. ir uždarosios akcinės bendrovės „A.“ 16 197,15 Eur Lietuvos automobilių kelių direkcijai turtinei žalai atlyginti; procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktas; ir priimti naują nuosprendį:

Ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Sauliaus Galmino 2018 m. liepos 3 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamojo A. M. nekilnojamajam turtui:1) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypo daliai 500/2800, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 3) miškų ūkio paskirties sklypo daliai 33000/65900, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 4) garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, t. y. uždraudžiant turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dalį, kuria priteista lygiomis dalimis – po 13,80 eurus – iš kaltinamųjų A. M., L. Ž. ir uždarosios akcinės bendrovės „A.“ proceso išlaidų valstybei 41,40 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.