Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;

1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.3.1.2.6; 1.2.3.1.2.9; 1.2.14.3.2.5; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4; 2.4.6.5.1.

2026 m. sausio 23 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Juozapavičiaus, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. P., K. G. (buvusi pavardė – Š.), nuteistojo J. G. gynėjos advokatės O. K., nukentėjusiųjų G. M. ir S. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)

24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060) ir nuteistas:

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (M. S. ir R. S. kvalifikuotas plėšimas) 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (G. V. ir G. M. kvalifikuotas plėšimas) 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060) 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir A. P. paskirta galutinė subendrinta 7 (septynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; į bausmės laiką įskaitytas A. P. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. spalio 13 d. iki 2024 m. sausio 10 d.

A. P. pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Kardomosios priemonės – užstatas ir dokumentų paėmimas iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktos nepakeistos.

J. G. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus ir nuteistas:

- pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (M. S. ir R. S. kvalifikuotas plėšimas) 5 (penkerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (G. V. ir G. M. kvalifikuotas plėšimas) 6 (šešerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir J. G. paskirta subendrinta 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu J. G. paskirta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme ir J. G. paskirta galutinė subendrinta 17 (septyniolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir J. G. laikinojo sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2020 m. spalio 13 d. iki 2021 m. liepos 13 d. ir nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. iki 2025 m. balandžio 18 d.

J. G. pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikta nepakeista.

K. G. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus ir nuteistas:

- pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (G. V. ir G. M. kvalifikuotas plėšimas) 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir K. G. paskirta subendrinta 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. baudžiamuoju įsakymu K. G. paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme ir K. G. paskirta galutinė subendrinta 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė; į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. spalio 13 d. iki 2025 m. balandžio 18 d.

K. G. pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikta nepakeista.

D. J. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 8 punktais, nuteistajam D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį tęsti darbą, neišvykti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d.

Vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos: G. V. ir G. M. kvalifikuotas plėšimas, M. S. ir R. S. kvalifikuotas plėšimas) D. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir užstatas iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktos nepakeistos.

Tuo pačiu nuosprendžiu D. J. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (G. V. ir G. M. kvalifikuotas plėšimas), tačiau apeliacinių skundų dėl jo Lietuvos apeliaciniame teisme negauta.

- Vilniaus socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai iš A. P., J. G. ir D. J. solidariai priteista 1 275,83 Eur žalos atlyginimo;

- Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš J. G. ir K. G. solidariai priteista 14 520,31 Eur, iš A. P., J. G., K. G., D. J. ir D. J. solidariai – 411,70 Eur, iš J. G. – 23,31 Eur žalos atlyginimo; Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai taip pat priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo;

- R. S. naudai iš A. P., J. G. ir D. J. solidariai priteista 1 895,68 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

- M. S. naudai iš A. P., J. G. ir D. J. solidariai priteista 3 000,33 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

- V. K. naudai iš J. G. ir K. G. solidariai priteista 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

- G. M. naudai iš A. P., J. G., K. G., D. J. ir D. J. solidariai priteista 1 680 Eur turtinės žalos atlyginimo;

- G. M. naudai iš J. G. ir K. G. solidariai priteista 5 391,70 Eur laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

- G. M. naudai iš J. G., K. G. ir D. J. solidariai priteista 2 800 Eur neturtinės žalos, susijusios su nesunkaus sveikatos sutrikdymu;

- S. M. naudai iš J. G., K. G. ir D. J. solidariai priteista 2 250 Eur neturtinės žalos, susijusios su nesunkaus sveikatos sutrikdymu;

- S. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos, susijusios su G. V. nužudymu, priteisimo netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. P. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, o J. G. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad A. P. subūrė organizuotą grupę ir koordinavo jos narių veiklą, parengė nusikalstamos veikos planą ir jai vadovavo, o J. G. ir D. J., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, vykdydami nusikalstamos veikos planą ir atlikdami jiems skirtas užduotis (vaidmenis), įsibraudami į patalpas, bendrais veiksmais grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudodami nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. atžvilgiu fizinį smurtą, grasindami panaudoti daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir surišdami nukentėjusiuosius, taip atimdami galimybę jiems priešintis, plėšimo būdu pagrobė svetimą 3788,59 Eur vertės turtą, o būtent: A. P. iš anksto suplanavus padaryti nusikalstamą veiką – plėšimo būdu užvaldyti M. S. ir R. S. priklausantį turtą, nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d., subūrus tam organizuotą grupę, įtraukus į ją J. G. ir D. J., nurodžius grupės nariams veikti pagal jo parengtą nusikalstamos veikos planą bei jiems skirtas užduotis (vaidmenis) – D. J. persirengus „DPD“ tarnybos apranga ir prisistačius kurjeriu, bendrais veiksmais su J. G. įsibrauti į nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. gyvenamąsias patalpas, šiuos surišti, surasti patalpose laikomus pinigus ir juos pagrobti. J. G. ir D. J. sutikus už atlygį dalyvauti šios nusikalstamos veikos padaryme, A. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. rugsėjo 20 d. – 2020 m. rugsėjo 22 d. nurodė J. G. perduoti D. J. „DPD“ tarnybos kurjerio aprangą. Tuo pačiu laikotarpiu, dienos metu, (duomenys neskelbtini), J. G. perdavus D. J. minėtą aprangą, A. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. rugsėjo 24 d., apie 14-15 val., prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), nurodė D. J. nusikalstamos veikos padarymui nupirkti darbines pirštines, lipnią juostą ir apie 18 val. susitikti (duomenys neskelbtini) miesto prieigose. 18:17 val. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), D. J. nupirko dvejas darbines pirštines ir du lipnios juostos ritinėlius, iki 19:50 val. atvyko į A. P. nurodytą vietą, esančią (duomenys neskelbtini), čia įvykusio susitikimo su J. G. ir D. J. metu, A. P. nurodė, kad D. J. turi persirengti „DPD“ tarnybos kurjerio apranga, įvykio vietoje pirmas prieiti prie gyvenamojo namo, prisistatęs kurjeriu užkalbinti M. S., įsibrauti į patalpas ir, pagal situaciją, rankomis uždengti M. S. arba R. S. burną, į patalpas įsibrovus J. G., D. J. lipnia juosta turi užklijuoti M. S. bei R. S. burnas ir juos saugoti, o J. G. – apieškoti patalpas, surasti ir paimti pinigus. Iš karto po šio susitikimo, J. G. ir D. J. veikiant pagal nusikalstamos veikos planą ir A. P. paskirtas užduotis (vaidmenis), (duomenys neskelbtini), ribose, D. J. persirengus „DPD“ tarnybos kurjerio apranga, apie 20:05 val. J. G., rodydamas važiavimo maršrutą, kartu su D. J. nuvyko prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur, D. J. prisistačius kurjeriu, D. J. ir J. G., veikdami bendrais veiksmais, įsibraudami į patalpas, grasindami nukentėjusiesiems M. S., R. S. panaudoti jų atžvilgiu daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, surišdami juos lipnia juosta ir taip atimdami galimybę priešintis, grasindami nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą ir nužudyti R. S., panaudodami fizinį smurtą – stumdami ir pargriaudami M. S., tuo jai padarydami poodines kraujosruvas nugaros kairėje ir dešiniame šone, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, suduodami R. S. mažiausiai aštuonis smūgius rankomis ir kojomis į šonus, nugarą, dešinę ranką, tuo jam padarydami poodines kraujosruvas šonuose, pilve, nugaros dešinėje pusėje ir dešiniame žaste, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, reikalavo nurodyti pinigų ir vertybių laikymo vietas, apieškojo patalpas ir iš miegamojo kambario pagrobė 2010 JAV dolerių (1719,12 Eur), 140 Norvegijos kronų (12,73 Eur), 1000 Ukrainos grivinų (30,54 Eur), 150 Lenkijos zlotų (33,33 Eur), 40 Bulgarijos levų (20,45 Eur), 500 Tailando batų (13,57 Eur), 170 Jungtinių Arabų Emyratų dirhamų (38,85 Eur) ir 1500 Eur, iš M. S. piniginės išėmė ir pagrobė 420 Eur. Tokiu būdu, A. P. organizavo nusikalstamos veikos padarymą ir veikdamas organizuota grupe su J. G. ir D. J. dalyvavo 3788,59 Eur vertės svetimo M. S. bei R. S. priklausančio turto pagrobime, įsibraunant į patalpas, grasinant tuoj pat panaudoti ir panaudojant fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, panaudojant daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir nukentėjusiuosius surišant, taip atimant galimybę jiems priešintis.

2. A. P. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, J. G. ir K. G. – pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, D. J. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad A. P. subūrė organizuotą grupę ir koordinavo jos narių veiklą, parengė nusikalstamos veikos planą ir jai vadovavo, D. J. organizuotos grupės nariams suteikė informaciją apie nukentėjusio asmens G. V. tapatybę, gyvenamąją vietą, šio asmens gyvenamojoje vietoje saugomas pinigines lėšas, nurodė vykimo į G. V. gyvenamąją vietą maršrutą, vietoje parodė ir kartu su kitais grupės nariais atliko G. V. gyvenamosios vietos aplinkos stebėjimą, o J. G., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį D. J., ir K. G., vadovaudamiesi A. P. ir D. J. jiems suteikta informacija, vykdydami nusikalstamos veikos planą ir atlikdami jiems skirtas užduotis (vaidmenis), įsibraudami į patalpas, grasindami tuoj pat panaudoti ir panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiųjų G. V., G. M. ir S. M. atžvilgiu, panaudodami peilius, daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir surišdami nukentėjusiuosius, taip bendrais veiksmais atimdami nukentėjusiųjų galimybę priešintis, plėšimo būdu pagrobė svetimą 1 780 Eur vertės turtą, o J. G. ir K. G., viršydami išankstinio susitarimo su organizuotos grupės nariais ribas, bendrais veiksmais, tyčia kankindami ir dėl savanaudiškų paskatų, atėmė gyvybę G. V.. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias šių nusikalstamų veikų aplinkybes:

2.1. A. P., gavęs informaciją apie G. V. gyvenamojoje vietoje laikomus pinigus ir iš anksto suplanavęs padaryti nusikalstamą veiką – plėšimo būdu, įsibraunant į gyvenamąsias patalpas, užvaldyti svetimą turtą, nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. iki 2020 m. spalio 5 d. subūrė organizuotą grupę, įtraukdamas į ją kaip padėjėją D. J., kaip vykdytojus – J. G. bei D. J., ir, remdamasis D. J. suteikta informacija apie G. V. tapatybę, veiklą, gyvenamąją vietą ir turimas pinigines lėšas, pranešė J. G. ir D. J., kad G. V. užsiima kontrabanda, gyvena (duomenys neskelbtini), kad pagal nusikalstamos veikos planą ir paskirstytas užduotis (vaidmenis) J. G. ir D. J. į įvykio vietą turi nuvykti persirengę „DPD“ tarnybos kurjerių apranga, D. J. turi prisistatyti kurjeriu ir taip patekti į patalpas, po to, į patalpas įsibrovus J. G., bendrais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą G. V. atžvilgiu, šį surišę ir taip atėmę galimybę priešintis, J. G. ir D. J. turi apieškoti gyvenamąsias patalpas ir pagrobti pinigus.

2.2. Tuo pačiu metu A. P. parūpinus negaliojančius automobilio valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), o J. G. – maskavimuisi skirtas darbines pirštines, „DPD“ tarnybos kurjerių aprangą, daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, žmogaus surišimui skirtą lipnią juostą ir plastikines sąvaržas, 2020 m. spalio 6 d., nuo 15.30 val. iki 20 val., J. G. ir D. J. automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvykus į A. P. nurodytą nuošalią vietą – miško aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir įvykus A. P. bei D. J. susitikimui su J. G. ir D. J., D. J. nurodžius, kad G. V. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) yra didelė suma pinigų, kurią galima pagrobti įsibrovus į patalpas, A. P. pranešė, kad pagrobtų pinigų penkiolikos procentų dalis bus perduota D. J., o likusią dalį kiti organizuotos grupės nariai pasidalins lygiomis dalimis, ir atskleidė nusikalstamos veikos padarymo planą, paskirstydamas J. G. ir D. J. užduotis (vaidmenis) – nurodė J. G. ir D. J. persirengti „DPD“ tarnybos kurjerių apranga, maskavimuisi panaudoti kaukes, darbines pirštines, į įvykio vietą vykti automobiliu „Toyota Prius“, tikruosius šio automobilio valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) pakeitus į negaliojančius valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), G. V. gyvenamojoje vietoje D. J. prisistatyti „DPD“ tarnybos kurjeriu ir pirmam įsibrauti į patalpas, po to, į patalpas įsibrovus J. G., bendrais veiksmais panaudoti G. V. atžvilgiu fizinį smurtą, surišti jį lipnia juosta bei plastikinėmis sąvaržomis, surasti ir pagrobti gyvenamajame name esančius pinigus. Po to, A. P., bendrais veiksmais su D. J., ant automobilio „Toyota Prius“ uždėjo A. P. parūpintus negaliojančius valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), ir, D. J. persirengus „DPD“ tarnybos kurjerio apranga bei pasilikus miško aikštelėje, mažiausiai du kartus, t. y. vieną kartą su D. J. ir J. G., o kitą kartą – tik su D. J., tyrimu nenustatytu „Mercedes Benz“ markės automobiliu, D. J. parodant važiavimo maršrutą, vyko į G. V. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), atitinkamai, kartu su J. G. ir D. J. stebėjo gyvenamojo namo aplinką, namų valdoje esančius žmones ir transporto priemones. Paaiškėjus, kad G. V. gyvenamojoje vietoje yra pašalinių asmenų ir įsibrovimui į patalpas sąlygos yra netinkamos, organizuotos grupės narių bendru sutarimu nusikalstamos veikos padarymas buvo atidėtas, susitarus susitikti kitą dieną.

2.3. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2020 m. spalio 7 d., nuo 12 val. iki 16 val., J. G. ir D. J. automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvykus į A. P. nurodytą nuošalią vietą – miško aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir įvykus A. P. bei D. J. susitikimui su J. G. ir D. J., A. P. nurodė D. J. G. V. gyvenamojoje vietoje prisistatyti „DPD“ tarnybos kurjeriu ir pirmam įsibrauti į patalpas. D. J. persirengus „DPD“ tarnybos kurjerių apranga, į drabužių kišenes įsidėjus lipnią juostą ir plastikines sąvaržas, ant automobilio „Toyota Prius“ uždėjus negaliojančius valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), A. P. su D. J. automobiliu „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) mažiausiai du kartus vyko į G. V. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), stebėjo gyvenamojo namo aplinką, namų valdoje esančius žmones ir transporto priemones. Paaiškėjus, kad G. V. gyvenamojoje vietoje yra pašalinių asmenų, J. G. pasiūlius į organizuotos grupės sudėtį nusikalstamos veikos padarymui vykdytoju įtraukti dar vieną asmenį – K. G., A. P. ir kiti organizuotos grupės nariai – D. J. ir D. J. – šiam pasiūlymui pritarė. Po to, J. G. ir D. J. automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestą, apie 18 val. susitiko su K. G., o šiam sutikus su J. G. perduotu organizuotos grupės narių pasiūlymu dalyvauti plėšime įsibraunant į patalpas, J. G., D. J. ir K. G. ketino vykti į įvykio vietą, tačiau A. P. nurodymu nusikalstamos veikos vykdymas buvo atidėtas iki 2020 m. spalio 9 d.

2.4. Tęsdami nusikalstamą veiką, J. G. 2020 m. spalio 9 d., apie 13.30 val. automobilių nuomos punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymui išnuomojus automobilį „Opel Vivaro“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apie 14 val. J. G., D. J. ir K. G. iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), minėtu automobiliu išvykus (duomenys neskelbtini) kryptimi, pakeliui J. G. informavus K. G., kad pagrobtų pinigų penkiolikos procentų dalis bus perduota D. J., o likusią pinigų dalį kiti organizuotos grupės nariai – A. P., J. G., D. J. ir K. G. pasidalins lygiomis dalimis, apie 16 val., J. G., D. J. ir K. G. atvykus į A. P. nurodytą nuošalią vietą – miško aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), įvykus A. P. bei D. J. susitikimui su J. G., D. J. ir K. G., D. J. paaiškinus, kad G. V. namuose yra didelė suma pinigų, kurią galima pagrobti plėšimo būdu įsibrovus į patalpas, A. P. perdavė J. G. plastikinį butelį su benzinu ir pasakė, kad įsibrovus į patalpas benziną galima panaudoti – G. V. apipilti ir taip pagąsdinti, jog šis greičiau nurodytų pinigų laikymo vietą. Iki 17.30 val. D. J. persirengus ir ant automobilio „Opel Vivaro“ uždėjus negaliojančius valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), A. P. su D. J. automobiliu „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) mažiausiai du kartus vyko į G. V. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), stebėjo gyvenamojo namo aplinką, namų valdoje esančius žmones ir transporto priemones. Paaiškėjus, kad planuotos nusikalstamos veikos tą dieną padaryti galimybių nėra, nurodė šios veikos padarymą atidėti iki 2020 m. spalio 12 d.

2.5. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2020 m. spalio 12 d., apie 8.30 val. J. G., D. J. ir K. G. susitikus degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), ir automobiliu „Opel Vivaro“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvykus (duomenys neskelbtini) kryptimi, o vėliau, apie 10.15 val., atvykus į A. P. nurodytą nuošalią vietą – miško aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir įvykus A. P. bei J. G., D. J., K. G. susitikimui, iki 10.50 val. A. P. su D. J. automobiliu „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, parodė D. J. G. V. gyvenamąją vietą, nurodė šio asmens tikslų vardą bei pavardę, kad atvykęs ir persirengęs kurjeriu, D. J. galėtų kreiptis į jį nesukeldamas įtarimo. Po to, A. P. ir D. J. automobiliu sugrįžus į miško aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), J. G. ir D. J. persirengus „DPD“ tarnybos kurjerių apranga, K. G. persirengus kitais, nusikalstamos veikos padarymui skirtais drabužiais, A. P. ir D. J. ant automobilio „Opel Vivaro“ uždėjus negaliojančius valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), J. G., D. J. ir K. G. užsidėjus maskavimuisi skirtas darbines pirštines ir kaukes, J. G. prieš tai automobilyje „Opel Vivaro“ padėjus lipnią juostą, plastikines sąvaržas, daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir plastikinį butelį su benzinu, J. G. ir K. G. prie savęs turint po peilį, apie 11.40 val., A. P. pasilikus laukti miško aikštelėje, J. G., D. J. ir K. G. automobiliu „Opel Vivaro“ nuvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kur iki 12.14 val. trise stebėjo G. V. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), aplinką. Pastebėję prie gyvenamojo namo moterį – G. M., apie 12.20 val., automobiliu „Opel Vivaro“ sugrįžo apie tai pranešti A. P.. Gavę A. P. sutikimą įsibrauti į G. V. gyvenamąsias patalpas ir atlikti plėšimo veiksmus ne tik G. V., bet ir G. M. atžvilgiu, 12.42 val. tuo pačiu automobiliu jie nuvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), o apie 12.43 val. – prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).

2.6. Tęsdami nusikalstamą veiką, D. J. prisistačius G. M. „DPD“ tarnybos kurjeriu, įsibrovus į gyvenamojo namo vidų, ranka uždengus G. M. burną ir jėga įstūmus ją į kambarį, tuo pačiu metu J. G. ir K. G., rankose laikydami ir demonstruodami du peilius bei daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, taip pat įsibrovė į gyvenamojo namo vidų. Po to, D. J. ir K. G. bendrais veiksmais lipnia juosta ir plastikinėmis sąvaržomis surišant G. M. ir gyvenamojo namo viduje buvusios nepilnametės S. M. rankas bei kojas, G. M. padarant linijines kraujosruvas odoje ir poodyje abiejuose riešuose, odos nubrozdinimus kairiame kelyje ir kairėje blauzdoje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, D. J. lipnia juosta užklijuojant G. M. ir S. M. burnas, D. J. ir K. G. bendrais veiksmais pernešant G. M. ir S. M. į virtuvės kambarį, J. G. reikalavo, kad G. M. nurodytų pinigų ir vertybių laikymo vietas, apieškojo gyvenamojo namo patalpas. Po to, iki 13.10 val., D. J. rankoje laikant daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir saugant G. M. bei S. M., J. G. ir K. G., rankose laikydami po peilį, gyvenamojo namo patalpose ieškojo pinigų. Tuo pačiu metu, D. J. nuo G. M. rankų pirštų numovė ir pagrobė du auksinius žiedus, kurių bendra vertė 400 Eur, J. G., D. J. ir K. G. bendrais veiksmais iš G. M. piniginės išėmė ir pagrobė 200 Eur, K. G. iš gyvenamojo kambario paėmė ir pagrobė G. M. priklausantį 800 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „iPhone Xs“, serijos numeris DNPX8BN1KPG6, su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 13.10 val. atvykus G. V., to paties namo koridoriuje, J. G., D. J. ir K. G. bendrais veiksmais grasindami G. V. atžvilgiu panaudoti daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir du peilius, pareikalavo, kad G. V. atsigultų ant grindų, o šiam paklusus, J. G. ir K. G. bendrais veiksmais lipnia juosta surišo G. V. rankas, J. G. apieškojo šio drabužių kišenes ir piniginę, išėmė iš piniginės ir pagrobė 380 Eur.

2.7. Tęsdami nusikalstamą veiką, reikalaudami nurodyti pinigų laikymo vietas, J. G. ir K. G. G. V. nuvedė į vonios kambarį. Jame panaudodami fizinį smurtą – tyčia suduodami G. V. daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo sukeldami jam fizinį skausmą, taip pat grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – kankinti G. V. apipilant šį benzinu ir padegant, toliau reikalavo nurodyti pinigų laikymo vietas. Po to, J. G. ir K. G., viršydami išankstinio susitarimo su kitais organizuotos grupės nariais – A. P., D. J. ir D. J. ribas, tyčia bendrais veiksmais apipylė G. V. benzinu, šį padegė ir tuo G. V. padarė terminį 1-2A-2B-3 laipsnio viso kūno nudegimą, apimantį 92 procentus kūno paviršiaus, dėl to G. V. patyrė dideles fizines kančias ir, išsivysčius poliorganiniam nepakankamumui, šokui bei asistolijai, (duomenys neskelbtini) 6.40 val. ligoninėje mirė.

2.8. Tokiu būdu, A. P. organizavo nusikalstamos veikos padarymą ir veikė organizuota grupe su D. J., J. G., D. J. bei K. G. svetimo G. M. ir G. V. priklausiusio 1780 Eur vertės turto pagrobime, įsibraunant į patalpas, grasinant tuoj pat panaudoti ir panaudojant fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, panaudojant peilius, daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, surišant nukentėjusiuosius ir taip atimant galimybę jiems priešintis. Taip pat J. G. ir K. G., viršydami išankstinio susitarimo su organizuotos grupės nariais A. P., D. J. ir D. J. ribas, bendrais veiksmais, tyčia kankindami, dėl savanaudiškų paskatų nužudė G. V..

3. D. J., J. G. ir K. G. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus nuteisti už tai, kad 2020 m. spalio 12 d., nuo 12.43 val. iki 13.36 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), plėšimo metu jie įsibrovė į patalpas, D. J. tyčia rankomis pastūmus G. M. ir uždengus jos burną, visi bendrais veiksmais grasino G. M. ir nepilnametei S. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, ir dviem peiliais, D. J. ir K. G. surišus jų rankas ir kojas lipnia juosta bei plastikinėmis sąvaržomis, D. J. užklijavus jų burnas lipnia juosta, minėto gyvenamojo namo koridoriuje, nukentėjusiųjų G. M. ir S. M. akivaizdoje, bendrais veiksmais tyčia grasino G. V. atžvilgiu panaudoti daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir du peilius, J. G., bendrais veiksmais su K. G., surišo G. V. rankas lipnia juosta ir nuvedė šį į vonios kambarį, grasino tuoj pat panaudoti ir panaudojo fizinį smurtą G. V. atžvilgiu, taip pat J. G., bendrais veiksmais su K. G., apipylė G. V. benzinu ir šį padegė ir dėl to G. V. patyrė viso kūno odos nudegimus, o gyvenamojo namo vonios kambaryje kilo gaisras. Tokiu būdu, D. J., J. G. ir K. G. atliko tyčinius veiksmus dėl kurių nukentėjusioji G. M. ir mažametė nukentėjusioji S. M. patyrė potrauminio streso sutrikimą ((duomenys neskelbtini)), kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiais veiksmais tyčia nesunkiai sutrikdė dviejų žmonių, vieno iš jų – mažamečio, sveikatą.

4. Be to, A. P. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. spalio 13 d., 5.18 val. laikė šviesios spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra 1,698 g narkotinės medžiagos kokaino, kai kratos metu šią narkotinę medžiagą (miltelius) surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (M. S. ir R. S. kvalifikuotas plėšimas) ir dėl šios nusikalstamos veikos jį išteisinti; pakeisti nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (G. V. ir G. M. kvalifikuotas plėšimas) ir šiuos jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, taip pat sušvelninti jam paskirtą bausmę.

5.1. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl jo nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (M. S. ir R. S. kvalifikuotas plėšimas) nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo parodymus vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, o J. G. – kaip siekį padėti A. P. išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Nuteistojo teigimu, kiekvienas įtariamasis ar kaltinamasis baudžiamojoje byloje turi teisę, o ne pareigą duoti parodymus byloje, jo atžvilgiu privalo galioti nekaltumo prezumpcija. Versti duoti parodymus prieš save draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, tokia pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 80 straipsnio 1 punkte. Apie tai savo jurisprudencijoje ne kartą pasisakė tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT). Taigi, vien tai, kad A. P. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o J. G. neigė A. P. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, nesudaro pagrindo jų parodymus atmesti kaip siekį išvengti ar padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl A. P. ir J. G. parodymų neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl šalintina.

5.2. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. parodymų vertinimu. Teigiama, kad pagal 2020 m. rugsėjo 24 d. M. S. pareiškime užfiksuotus duomenis, nusikaltimas buvo padarytas nenurodytame mieste ir nenurodytu adresu (kad tai įvyko (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuota tik vėliau), nei vieno į jos gyvenamąjį namą įsibrovusio asmens ji atpažinti negalėjo ir nežiojo, kas galėjo įsibrauti į jos namus. Apibūdindama daiktą, panašų į pistoletą, M. S. nurodė, kad juodos spalvos pistoletas buvo kiek ilgesnis ir plonesnis nei pareigūnų tarnybinis pistoletas, tačiau nei vieno procesinio veiksmo, patvirtinančio, kad apklausiant M. S., jai buvo parodytas tarnybinis policijos pareigūno ginklas, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad kvalifikuoti padarytą nusikaltimą buvo nutarta pagal įsibrovusių asmenų naudotą daiktą, panašų į pistoletą, parodymų dalis, susijusi su daikto, kurį naudojo įsibrovę į gyvenamąją patalpą asmenys, buvo itin svarbūs. Dėl šios priežasties 2020 m. rugsėjo 25 d. R. S. apklausoje ypatingas dėmesys buvo skirtas įsibrovėlių panaudotam daiktui. Jį R. S. apibūdino kaip pistoletą, nurodydamas, kad jis buvo ilgesnio vamzdžio negu pistoletas „Glock“, labiau panašus į pistoletą „TT“. Vis dėlto, pamatyti R. S. nurodytų pistoletų vamzdžių, kai ginklas laikomas rankoje, neįmanoma. R. S. taip pat patvirtino, kad į jo gyvenamąją vietą įsibrovusių asmenų jis negalėtų atpažinti ir nežino, kas galėjo tai padaryti. 2021 m. vasario 11 d. dar kartą apklausus M. S., ji paaiškino, kad pažįsta A. P. ir iš (duomenys neskelbtini) miestelyje sklandančių kalbų žino, jog jis užsiiminėja blogais dalykais, turi reikalų su policija, po dviejų dienų nuo apiplėšimo ji A. P. tėvui yra sakiusi, kad jai atrodo, jog čia jo sūnaus A. P. darbas. Toks M. S. parodymų turinys neatitinka jos ankstesnių apklausų metu nurodytų faktinių aplinkybių, šie parodymai duoti po D. J. sutikimo bendradarbiauti su policijos pareigūnais, be kita ko, to paties Alytaus policijos skyriaus pareigūnams, kurie vykdė neformalų apklausų metodą D. J. atžvilgiu, todėl neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų, yra subjektyvaus pobūdžio, nepatikimi ir atmestini.

5.3. Skunde pažymima, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie surasto daikto, panašaus į pistoletą, ar šaunamojo ginklo buvimą, su kuo būtų galima sieti BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikuojantį požymį. Nei pas D. J., nei pas J. G. toks daiktas surastas nebuvo, todėl tokio daikto panaudojimas turi būti pašalintas tiek iš A. P. pareikšto kaltinimo, tiek iš skundžiamu nuosprendžiu įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių. Lietuvoje formuojamoje teismų praktikoje analogiškose bylose, grasinimo papjauti, įrėmus nežinomą daiktą į šoną, teismai nevertina kaip kvalifikuojančio požymio argumentuodami, kad nukentėjusysis tiksliai nematė, kokį daiktą nuteistasis buvo įrėmęs į šoną. Nors grasinimo turinys rodė, kad buvo įremtas peilis, teismams vien tokios informacijos nepakanka kvalifikuojančiam požymiui pripažinti. Tokiais atvejais, kai įrankių nerandama, tačiau fiksuojamas tiesioginio panaudojimo ir nukentėjusiojo sužalojimo faktas, tokio požymio įrodymas pagrindžiamas padariniais, t. y. sužalojimų faktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2006, Nr. 2K- 178/2006, Nr. 2K-473/2006, Nr. 2K-278/2004, Nr. 2K-257/2009). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad lemiantis veiksnys, kuris leidžia daiktą priskirti šaunamiesiems, yra techninė ginklo charakteristika, vertinama specialistų, ir įstatyminis jo priskyrimas šaunamųjų ginklų kategorijai, o ne pats grasinimo pobūdis ir efektyvumas palaužiant nukentėjusiojo valią. Nagrinėjamoje byloje nebuvo surastas daiktas, panašus į šaunamąjį, todėl šis požymis negalėjo būti inkriminuotas nuteistajam A. P..

5.4. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistųjų veikimo organizuota grupe. Teigiama, kad byloje nėra jokių oficialių duomenų, patvirtinančių, jog A. P., D. J. ar J. G. iki jiems pareikštų įtarimų būtų oficialiai perspėti ar šiems būtų skirti teismo įpareigojimai dėl priklausymo kuriai nors organizuotai grupei ar bent jau turint ryšių su kitomis organizuotomis grupėmis pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymą. Be to, skundžiamame nuosprendyje neatskleisti jokie bendrininkavimo požymiai, kurie leistų manyti, jog asmenys šiuo atveju veikė aukštesniu organizuotumo lygmeniu, atitinkančiu veikimą organizuota grupe. Tokias išvadas pirmosios instancijos teismas grindė vien tik atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu siekusio liudytojo D. J. parodymais.

5.5. Kritiškai vertindamas D. J. parodymus, nuteistasis A. P. nurodo, kad 2020 m. spalio 15 d. apklausos metu jis teigė, jog J. G. pažįsta porą metų. 2020 m. spalio 19 d. apklausos metu, atsakydamas į tyrėjo klausimą, D. J. nurodė, kad su J. G. susipažino likus dviem savaitėms iki nusikaltimo. Trečiojoje apklausoje D. J. tas pačias aplinkybes vėlgi aiškino kitaip, nurodydamas, kad su J. G. susipažino likus savaitei iki nusikaltimo, o apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją jis jau teigė, kad su J. G. susipažino neseniai, t. y. likus vienai ar dviem savaitėms iki nusikaltimo. Iš tokių liudytojo parodymų galima daryti išvadą, kad susiburti padidinto pavojingumo organizuotai grupei, išsiskiriančiai specialiais požymiais (savita struktūra, bendra pinigų kasa, grupės pastovumas, griežti tarpusavio saitai ir kt.) per tokį trumpą laiką nebuvo galimybės. Esant tokiems D. J. parodymams, visiškai neaišku, kuo jie patvirtina organizuotos grupės buvimą nagrinėjamoje situacijoje. Juo labiau, kad J. J. savo sūnų D. J. apibūdino kaip visiškai ramų vaiką, niekada neturėjusį jokių problemų ir nepasižymėjusį keistu elgesiu, išskyrus tą vieną vakarą, kai namo grįžo visas purvinas. Šie parodymai patvirtina, kad D. J. jokiai organizuotai grupei nepriklausė, jokių pastovių hierarchinės grupės struktūros vaidmenų ir santykių nepalaikė, o nusikalstamą veiką sutiko atlikti atsitiktinai, susiformavus asmeninei jo tyčiai praturtėti.

5.6. Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka ir su jo veiksmų teisiniu vertinimu dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiojo G. V. atžvilgiu. Teigia, kad šie jo veiksmai turėtų būti vertinami ne pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, o pagal BK 294 straipsnį, kaip savavaldžiavimas. Nuteistasis pažymi, kad G. V. užsiėmė neteisėta cigarečių kontrabandos veikla, ką patvirtina Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo G. V. buvo nuteistas, be kita ko, jau penktą kartą, kaip organizatorius, organizavęs neteisėtą cigarečių kontrabandą bei neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) disponavimą Lietuvos Respublikoje. A. P. nurodė susipažinimo su G. V. aplinkybes bei papasakojo apie G. V. nuteistajam A. P. turėtą skolą, dėl kurios ir buvo paprašyta J. G. nuvykti pas G. V. ir dėl to su juo pakalbėti. Apie tai, kad A. P. nesiūlė apiplėšti G. V., ar juo labiau, jungtis į organizuotą grupę tai padarant, patvirtino ir nuteistasis J. G.. Be to, nuteistasis K. G., apklausiamas 2020 m. spalio 13 d., jokių duomenų apie A. P. nenurodė ir pažymėjo, kad J. G. jis pažįsta jau seniai, o dar vienas nusikalstamos veikos padaryme dalyvavęs asmuo jam nėra žinomas. 2020 m. lapkričio 4 d. apklausos metu, K. G. paklausus apie A. P., šis paaiškino, kad tokį asmenį pažįsta, tačiau jokių santykių su juo nepalaikė. Esant tokiems nuteistųjų parodymams, spręsti, kad plėšdami G. V. asmenys veikė organizuota grupe, nebuvo jokio pagrindo.

5.7. Pažymima ir tai, kad 2021 m. sausio 4 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-13280-21 nurodyta, jog tirti pateiktas 2020 m. spalio 12 d. įvykio vietos apžiūros metu iš mikroautobuso Opel Vivaro paimtas pramoninės gamybos šratasvydžio (airsoft) pistoletas „Colt 1911“, yra skirtas pramogai ir nėra priskiriamas ginklams. Pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas šio fakto ir neatsižvelgdamas į tai, kad pagal teismų praktiką lemiantis veiksnys, kvalifikuojant asmenų veiksmus pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, yra techninė ginklo charakteristika, o ne pats grasinimo pobūdis ir efektyvumas palaužiant nukentėjusiojo valią, visiškai nepagrįstai sprendė, kad plėšimo metu buvo panaudotas daiktas, panašus į ginklą.

5.8. Esant šių duomenų visumai, nuteistasis sprendžia, kad jo veiksmai G. V. atžvilgiu turėjo būti kvalifikuojami tik kaip savavaldžiavimas, kuris kitiems bendrininkams vykdant sutartus nusikalstamus, nepriklausomai nuo A. P. valios, peraugo į kitų labai sunkų nusikaltimą, kurio sutrukdymui nuteistasis A. P. jokios galios neturėjo, nes šių veiksmų atlikimas priklausė nuo kitų asmenų valios.

6. Nuteistojo J. G. gynėja apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendį ir: pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos) jį išteisinti arba šiuos jo veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį; pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus jį išteisinti dėl vykdytojo eksceso; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus jį išteisinti arba pripažinti esant sutaptį; iš naujo išspręsti civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems klausimą, sumažinant priteistos neturtinės žalos dydį.

6.1. Nuteistojo gynėjos teigimu, teismo įrodytomis pripažintos aplinkybės yra pažodžiui pakartoti kaltinamojo akto teiginiai. Byloje iš esmės neatsižvelgta į nuteistųjų parodymus, išvardinti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, kiti baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai, perkeliant šiuos duomenis iš kaltinamojo akto ir nepateikiant jų analizės. Tai kelia pagrįstas abejones dėl priimto nuosprendžio pagrįstumo, teisėtumo bei nešališkumo. Anot nuteistojo, D. J. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes jis apkalba ne tik nuteistąjį J. G., bet ir kitus nuteistuosius, turėdamas aiškų tikslą palengvinti savo padėtį ar išvengti baudžiamosios atsakomybės.

6.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad, priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis J. G. neneigė R. S. ir R. S. namuose radęs JAV dolerius. Šią aplinkybę jis patvirtino ir šios pozicijos laikėsi viso proceso metu. Jis nesutiko tik su tuo, kad pagrobė eurus ir aukso dirbinius, nes tokių daiktų R. S. ir R. S. namuose nerado. Tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo priešingą išvadą, spręsdamas, kad J. G. neigė radęs JAV dolerius, rodo, jog apygardos teismas buvo šališkas J. G. atžvilgiu. Nesutinkama, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistieji veikė organizuota grupe. Nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje nepateikti svarūs argumentai bei neginčijami įrodymai dėl organizuotos grupės buvimo, todėl esant pagrįstoms abejonėms, ar nusikalstama veika įvykdyta veikiant organizuota grupe ar visgi bendrininkų grupe, tokios abejonės turi būti vertinamos nuteistųjų naudai.

6.3. Be to, anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai J. G. veiksmus R. S. ir R. S. atžvilgiu kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Šios nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis yra šaunamasis ginklas, o ginklo priskyrimas šaunamojo ginklo kategorijai yra apibrėžtas įstatyme. J. G. nurodė, kad R. S. ir R. S. plėšimo metu su savimi turėjo žaislinį pistoletą, tačiau jis negali būti pripažintas šaunamuoju ginklu. Kitokių įrodymų, paneigiančių J. G. parodymus bei juos patvirtinančius D. J. parodymus dėl žaislinio ginklo, nagrinėjamoje byloje nėra, todėl ši nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

6.4. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl J. G. veiksmų nukentėjusiojo G. V. atžvilgiu teisinio vertinimo. Nurodoma, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas itin sureikšmino D. J. parodymus, taip pat nukentėjusiosios G. M. parodymus, ir visiškai ignoravo nuteistojo J. G. nurodytas faktines aplinkybes. Jis neneigė dalyvavęs apiplėšime, nemenkina savo vaidmens, o atskirų faktinių aplinkybių nesutapimas nuteistųjų ir nukentėjusiosios parodymuose yra neišvengiamas, nes kiekvienas asmuo aplinkybes, įvykius, faktus vertina pagal savo suvokimo ir matymo prizmę. Be to, neatmestinas ir psichologinis faktorius: nukentėjusioji tvirtino, kad buvo išsigandusi, todėl tai galėjo turėti reikšmės aplinkybių nurodymui, atskirų faktų vertinimui. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ir ši nusikalstama veika padaryta asmenims veikiant organizuota grupe, tačiau jokių būtinų organizuotos grupės požymių skundžiamame nuosprendyje nėra. Šios nusikalstamos veikos ir bendrininkavimo formos vertinimas apsiribojo tuo, jog tokia bendrininkavimo forma nurodyta kaltinamajame akte, visiškai neatsižvelgiant į gynėjų baigiamosiose kalbose išsakytus argumentus.

6.5. Pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas ir šiame epizode nuteistojo J. G. veiksmus nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas. Pagal 2021 m. sausio 26 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą Nr.lBPS-V-181167-21, tirti pateiktas pistoletas, paimtas 2020 m. spalio 12 d. įvykio vietos apžiūros metu iš mikroautobuso Opel Vivaro, yra pramoninės gamybos pneumatinis šratasvydžio (airsoft) pistoletas „Colt 1911“, skirtas pramogai. Tai patvirtina, jog nusikaltimo metu panaudotas pistoletas nepriskiriamas ginklams, todėl nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

6.6. Analizuojant skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam J. G. inkriminuotas G. V. nužudymo aplinkybes, apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal nuteistojo K. G. parodymus G. V. grįžus namo, jis (K. G.) rankoje turėjo peilį ir pareikalavo, kad nukentėjusysis gultų ant žemės; po to nukentėjusysis buvo surištas ir jis kartu su J. G. nutempė G. V. į vonios kambarį, kur J. G. kažką sakė apie pinigus, bet nėra tikras, kad kalbėjo apie skolą; liepė J. G. atnešti virdulį, norėjo G. V. pagąsdinti, tačiau virdulys neveikė; grįžęs pamatė, kad J. G. ant nukentėjusiojo kojų pila benziną, tada jis kažkaip ekspromtu padegė prie G. V. kojų telkšojusią benzino balą ir nukentėjusysis užsiliepsnojo. Visi nuteistieji teigė, kad benzinas buvo paimtas siekiant pagąsdinti G. V., bet ne realiai jį padegti. Taigi, akivaizdu, jog šioje situacijoje įžvelgiamas vykdytojo ekscesas. G. V. padegimas nebuvo numatytas ir planuotas, todėl šiuo atveju kiekvienas turėjo atsakyti pagal pasekmes. G. V. mirtį nagrinėjamu atveju sukėlė kūno apdegimas, bet ne benzino užpylimas ant asmens, siekiant jį pagąsdinti. Į šias aplinkybes, turinčias svarbią reikšmę tinkamai kvalifikuojant kiekvieno nuteistojo veiksmus, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, todėl netinkamai įvertino J. G. veiksmus. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad nuteistojo J. G. veiksmai sąlygojo G. V. mirtį.

6.7. Nesutinkant su J. G. veiksmų kvalifikavimu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus, apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. G. neneigia nustatytų faktinių bylos aplinkybių, tačiau abejoja, ar iš tiesų įvykio situacija galėjo sukelti nukentėjusiosioms skundžiamu nuosprendžiu įrodytomis pripažintas pasekmes. G. ir S. M. negalėjo patirti stiprių dvasinių išgyvenimų, matydamos G. V. padegimą, nes jos abi įvykio metu buvo gyvenamojo namo virtuvėje, o G. V. – vonioje, esančioje kitoje koridoriaus pusėje. Nuteistasis K. G., kaip ir nuteistieji J. G. bei D. J., parodė, kad G. V. buvo nuvestas į vonią tam, kad jo nematytų moteris ir mergaitė. Taigi, nukentėjusiosios nematė ir negalėjo matyti, kas vyksta vonioje. Nors jos girdėjo keiksmus, riksmus bei reikalavimus atiduoti pinigus, tačiau jokių smurtinių veiksmų G. V. atžvilgiu negalėjo matyti. G. M. G. V. pamatė tik tada, kai jis iššoko per langą, apimtas liepsnos. Kalbant apie S. M., nurodoma, kad nuteistiesiems nebuvo žinomas jos buvimo gyvenamajame name faktas, todėl ji negalėjo būti tyčinės nusikalstamos veikos objektu. Nesunkus sveikatos sutrikdymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik esant tyčiai, tačiau byloje nustatyta, jog nei vienos jų atžvilgiu nebuvo atlikti kokie nors tyčiniai smurtiniai veiksmai, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, pabrėžiama, kad nuteisus nuteistuosius pagal BK 180 straipsnį, BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nurodyta ir nuteistiesiems inkriminuota nusikalstama veika turėjo būti vertinama kaip sutaptis.

6.8. Apeliantė, nesutikdama su J. G. paskirta bausme, nurodo, kad nuteistasis neigiamai vertino savo nusikalstamus veiksmus ir dėl jų gailisi. Be to, jis yra atlikęs bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, todėl jam paskirta galutinė 17 (septyniolikos) metų 6 (šešių) mėnesių bausmė, įskaitant atliktą bausmę, yra aiškiai per griežta. Įstatymų leidėjas kryptingai siekia peržiūrėti skiriamas bausmes, mažinti nuteistųjų laisvės atėmimu asmenų skaičių. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060, kuriuo pakeista didžioji dalis BK normų. Su įstatymo įsigaliojimu siejami raštai, kuriuose keliami bausmių švelninimo, nuteistųjų laisvės atėmimo mažinimo klausimai, auklėjimo ir prevencijos uždaviniai, palaikoma aktyvesnė BK 54 straipsnio taikymo praktika. Pažymima, jog realus laisvės atėmimas yra kraštutinė priemonė, todėl, esant galimybei, būtina išnaudoti nuteistojo motyvaciją, norą ir pastangas siekti pokyčių savo gyvenime. Be to, pirmosios instancijos teismo buvo prašoma švelninti nuteistiesiems skiriamas bausmes dėl pernelyg ilgo proceso ir nors į šiuos prašymus buvo atsižvelgta, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio neaišku, kokia dalimi nuteistiesiems buvo sumažintos bausmės šiuo pagrindu.

6.9. Patenkinus nuteistojo J. G. gynėjos apeliacinio skundo dalį dėl netinkamo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, prašoma mažinti ir iš jo priteistų civilinių ieškinių dydžius, pažymint, jog jie ženkliai didesni, nei formuojama teismų praktika panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose: Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-290/2022 nukentėjusiajam dėl brolio mirties priteista 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-198-923/2024 dėl brolio mirties priteista 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

7. Nuteistasis K. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę.

7.1. Nuteistasis nurodo, kad D. J. davė tokius parodymus, kokie buvo reikalingi prokurorui ir bylą tyrusiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams, už jam pažadėtą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Dėl tokių prokuroro ir tyrėjų veiksmų D. J. melagingų parodymų pagrindu buvo sukurta istorija apie daug sunkesnį nusikaltimą, nei jis buvo iš tiesų.

7.2. Skirdamas bausmę nuteistajam, K. G., pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad jis vienintelis visą laiką buvo suimtas ir laikomas griežtesnėmis sąlygomis. Be to, teismas nepagrįstai jo prisipažinimo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nors baudžiamojo proceso metu jis paaiškino faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, rašė atsiprašymo laišką nukentėjusiajai.

8. Nukentėjusiosios G. M. ir S. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajai G. M. priteistos 50 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl G. V. nužudymo, ir ją padidinti iki 116 000 Eur; pakeisti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiosioms G. M. ir S. M. priteistos 5 000 Eur neturtinės žalos dėl joms padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir ją padidinti iki 14 000 Eur; pakeisti nuosprendžio dalį dėl S. M. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos, susijusios su G. V. nužudymu, ir jį patenkinti, solidariai iš G. G. ir K. G. priteisiant 50 000 Eur neturtinės žalos.

8.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiosios G. M. prašomą priteisti neturtinę žalą už sugyventinio G. V. nužudymą nuo 116 000 Eur iki 50 000 Eur ir nukentėjusiųjų G. ir S. M. prašomą neturtinę žalą už patirtą nesunkų sveikatos sutrikdymą kiekvienai nuo 14 000 Eur iki 5 000 Eur. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas motyvuojamas tik bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo, sąžiningumo, tačiau visiškai nenurodant, kokios konkrečios aplinkybės lėmė tokį prašomos neturtinės žalos sumažinimą. Tokiu būdu buvo pažeisti BPK 305 straipsnio 5 dalies reikalavimai, nes teismui kiekvieną kartą kyla pareiga pagrįsti, kodėl nusprendė sumažinti neturtinę žalą, aiškiai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės lėmė tokį teismo sprendimą.

8.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad G. M. su nužudytuoju gyveno kaip sugyventiniai, jų santykiai buvo labai artimi, ji laukėsi jo kūdikio. G. V. buvo padegtas, jį beveik sudegusį matė nukentėjusioji, po to jis dar buvo gydomas ligoninėje, kur mirė kančiose. Šių aplinkybių visuma dar labiau stiprino G. M. ir G. V. emocinį ryšį bei sukūrė bendrai planuojamos ateities kontekstą. Be to, nužudymas įvyko itin žiauriu būdu – aukos kūnas buvo padegtas, jis kankinosi ligoninėje, kur jį matė nukentėjusioji, o tai padidino jos patirtą emocinį šoką, baimę, stresą ir psichologines kančias. Atsižvelgiant į tokius nukentėjusiosios G. M. patirtus dvasinius išgyvenimus, įvertinus ir tai, kad visą nusikaltimą G. V. atžvilgiu ji matė savo akimis, pirmosios instancijos teismo jai priteistas neturtinės žalos dydis yra aiškiai per mažas ir turi būti padidintas.

8.3. Apeliantės pažymi, kad vertindamas nukentėjusioms padarytą neturtinę žalą dėl jų patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad prieš jas buvo vartojamas fizinis ir psichologinis smurtas, kas sukėlė joms didelius išgyvenimus, išgąstį, netikrumo jausmą, emocinį sukrėtimą, dėl ko joms buvo padarytas psichikos sutrikimas – potrauminio streso sutrikimas. Šis sutrikimas nukentėjusiąsias gali lydėti visą gyvenimą, todėl joms priteista 5 000 Eur neturtinė žala yra neproporcingai maža.

8.4. Apeliaciniame skunde nesutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti nukentėjusiosios S. M. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos, susijusios su G. V. nužudymu, pažymima, kad nors teismas sprendė, jog ji nėra biologinė G. V. dukra, nėra pateikta jokių duomenų, kad ji buvo įvaikinta ar buvo išlaikoma G. V. ir dėl to nėra pagrindo spręsti jai priteistinos neturtinės žalos klausimo, tačiau toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, pagrįstas tik tuo, jog S. M. nesiejo jokie giminystės ryšiai su G. V., yra teisiškai ydingas. Juo labiau, kad G. M. taip pat nebuvo teisiškai susijusi jokiais giminystės ryšiais su G. V., tačiau jai neturtinė žala skundžiamu nuosprendžiu buvo priteista.

8.5. Pabrėžiama, kad G. M. su savo dukra daug metų gyveno su G. V. ir nors oficialiai jų santuoka nebuvo įregistruota, jie laikėsi šeimos struktūrų ir vertybių, dalijosi kasdieniu gyvenimu, kartu planavo ateitį, ir jų santykiai buvo pagrįsti stipriais emociniais, socialiniais ir ekonominiais ryšiais. Taigi, G. M. ir G. V. buvo ilgalaikiai sugyventiniai, gyvenę kartu su jos dukra ir sudarę šeimą pagal gyvenimo faktą. Nors S. M. nebuvo biologinė G. V. dukra, tačiau jų santykiai buvo artimi ir tėviški. Norint pagrįsti artimą ryšį tarp nukentėjusiosios S. M. ir G. V., su apeliaciniu skundu pateikiami vaizdiniai įrodymai (nuotraukos, vaizdo įrašai), kurie aiškiai iliustruoja jų glaudų, nuolatinį ir emociškai reikšmingą bendravimą. Šie įrodymai nėra vien pavienės akimirkos, bet atspindi pastovią, ne vienerių metų, jų bendravimo dinamiką, leidžiančią daryti pagrįstą išvadą apie artimą, pasitikėjimu, rūpesčiu ir tarpusavio emociniu ryšiu paremtą santykį. Tokių ryšių buvimas leidžia ją pripažinti nukentėjusiąją ir pripažinti, kad ji patyrė neturtinę žalą dėl savu itin artimo nužudyto asmens netekties.

9. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Teismo posėdyje nuteistieji bei jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusiųjų G. M. ir S. M. apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašė nuteistųjų, jų gynėjų ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų A. P. ir K. G., nuteistojo J. G. gynėjos advokatės O. K. ir nukentėjusiųjų G. M. bei S. M. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu A. P. ir J. G. buvo pagrįstai pripažinti kaltais dėl kvalifikuoto nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšimo, nuteistieji A. P., J. G. ir K. G. – dėl kvalifikuoto G. V. ir nukentėjusiosios G. M. plėšimo, nuteistieji J. G. ir K. G. – dėl G. V. nužudymo itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų bei už šiuos nusikaltimus nuteistiesiems paskyrė proporcingas ir jų neteisėtų veiksmų pavojingumą atitinkančias bausmes. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai D. J., J. G. ir K. G. pripažino kaltais pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus (taip kvalifikuotus nuteistųjų veiksmus apima kitas nusikaltimas – plėšimas), todėl ši nuosprendžio dalis panaikinama (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Be to, teismas kvalifikuodamas nuteistųjų veiksmus pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, nebuvo tikslus, nes nenurodė kokią įstatymo redakciją taiko (šiuo atveju taikytina nusikaltimų padarymo metu galiojusi ir nuteistųjų teisinę padėtį švelninanti redakcija), o pripažinęs, jog nuteistojo A. P. padaryti plėšimai įvykdyti veikiant organizuota grupe, nepagrįstai tokius jo veiksmus kvalifikavo su nuoroda į BK 24 straipsnio 4 dalį (tokia nuoroda reikalinga, kai asmenys veikia bendrininkų grupe), taip pat neteisingai subendrino bausmes K. G., nes už nusikaltimus, padarytus esant idealiai nusikaltimų sutapčiai jas sudėjo (turėjo apimti), neteisingai nustatė iš nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. pagrobto turto vertę, padarė klaidas spręsdamas nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo klausimus ir nepagrįstai atsisakė priteisti neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai S. M.. Šios skundžiamo nuosprendžio dalys keičiamos (BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktai).

Dėl nagrinėjamų klausimų esmės

11. Skundžiamu nuosprendžiu A. P. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, o J. G. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį buvo nuteisti už tai, kad A. P. subūrė organizuotą grupę ir koordinavo jos narių veiklą, parengė nusikalstamos veikos planą ir jai vadovavo, o J. G. ir D. J., kuris skundžiamu nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, vykdydami nusikalstamos veikos planą ir atlikdami jiems skirtas užduotis (vaidmenis), įsibraudami į nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. gyvenamuosius namus, bendrais veiksmais grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodami, grasindami panaudoti daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir surišdami nukentėjusiuosius, taip atimdami galimybę jiems priešintis, plėšimo būdu pagrobė 3 788,59 Eur vertės nukentėjusiųjų turtą.

12. Nesutikdami su tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis ir skundžiamame nuosprendyje pateikta įrodymų analize bei vertinimu, apeliacinius skundus dėl šios skundžiamo nuosprendžio dalies pateikė nuteistieji A. P. ir J. G.. Nuteistasis A. P. prašo jį išteisinti, o nuteistasis J. G. jį išteisinti arba jo veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Motyvuodami tokius savo prašymus nuteistieji pateikia iš esmės analogiškus motyvus ir nurodo, kad A. P. šiame plėšime nedalyvavo ir jį kaltinančius parodymus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. davė tik siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Abu nuteistieji taip pat pažymi, kad žaislinis pistoletas, kurį plėšimo metu su savimi turėjo J. G., nepriskiriamas šaunamiesiems ginklams ir byloje nėra jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių jų veikimą organizuota grupe, todėl jų veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka, nors pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateikta šios nusikalstamos veikos įrodymų analizė itin lakoniška ir paviršutiniška. Tai lėmė apeliacinės instancijos teismo pareigą šiame sprendime atlikti visiškai savarankišką ir iš esmės naują įrodymų analizę.

Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistųjų veiksmų teisinio vertinimo

13. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, kad 2020 m. rugsėjo 24 d., apie 20.05 val., į nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. namus įsibrovė D. J. ir nuteistasis J. G., kurie, grasindami panaudoti fizinį smurtą, jį panaudodami, taip pat grasindami panaudoti rankose turėtą daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, surišdami nukentėjusiuosius lipnia juosta, reikalavo nukentėjusiųjų nurodyti pinigų ir vertybių laikymo vietas, apieškojo nukentėjusiųjų gyvenamuosius namus ir iš jų pagrobė grynuosius pinigus tiek eurais, tiek skirtingų užsienio valstybių valiuta.

14. Tokias faktines aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino nukentėjusieji M. S. ir R. S. (t. 1, b. l. 139–142, 143–144, 145–148, 160–164, 165–167; t. 37, b. l. 96–102), joms neprieštaravo ir pirmosios instancijos teisme duoti bei tarpusavyje sutampantys atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. ir nuteistojo J. G. parodymai, kad D. J., apsivilkęs DPD kurjerio apranga, pabeldė į nukentėjusiųjų namo duris, o M. S. jas atidarius, griebė ją ir paguldė ant žemės; tuo metu į namus įėjo J. G., rankose jis turėjo žaislinį pistoletą; pamatęs ant laiptų R. S., J. G. liepė jam gultis ant žemės ir jį surišo; D. J. surišo M. S. ir saugojo nukentėjusiuosius, o J. G. namuose ieškojo pinigų; J. G. vertė R. S. pasakyti, kur yra pinigai, sudavė jam smūgius kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas; D. J. iš M. S. piniginės paėmė apie 400 Eur, o J. G. rado grynuosius pinigus (užsienio valiuta) ir juos visus paėmė. D. J. ir nuteistasis J. G. taip pat patvirtino, kad tuo metu jiems reikėjo pinigų; kad J. G. turėjo DPD kurjerio aprangą; kad nusikaltimo įgyvendinimui D. J. nupirko lipnios juostos ir pirštines; kad į nukentėjusiųjų namus kelią rodė J. G.; kad automobilį vairavo D. J. (t. 40, b. l. 163–169; t. 41, b. l. 77–87; b. l. 151–157, 177–186; t. 43, b. l. 73–80).

15. Tokius nuteistojo J. G. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. parodymus iš esmės patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir tinkamai pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai.

15.1. Kaip nustatyta įvykio vietos apžiūros protokole, 2020 m. rugsėjo 25 d. įvykio vietos apžiūros metu iš jos buvo paimti lipnios juostos fragmenatai, su galimais užpuolikų biologiniais pėdsakais, bei užfiksuoti ir ant daktiloskopinių lentelių perkelti įvykio vietoje rasti avalynės pėdsakai (t. 1, b. l. 107–136). Remiantis Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro išvada Nr. IBPS-V-1084515, ant įvykio vietoje paimtos lipnios juostos fragmentų buvo rasti nukentėjusiosios M. S. ir nuteistojo D. J. bei nukentėjusiojo R. S. ir D. J. genotipai (t. 2, b. l. 188–191). 2021 m. sausio 27 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvados Nr. IBPS-V-200746-21 duomenimis, vienas įvykio vietoje rastas pėdsako fragmentas, galėjo būti paliktas iš D. J. paimtos ir tirti pateiktos avalynės (t. 25, b. l. 109–122), o pagal 2021 m. balandžio 16 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvadą Nr. IBPS-V-842519-21, kita dalis įvykio vietoje rastų pėdsako fragmentų galėjo būti palikti avalyne „Vty“, kuri ikiteisminio tyrimo metu buvo paimta iš J. G. (t. 25, b. l. 188–192). Taigi matyti, kad apžiūrėjus nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. gyvenamuosius namus, juose buvo aptikti tiek D. J., tiek J. G. pėdsakai, patvirtinantys, jog įvykio metu jie buvo nukentėjusiųjų namuose.

15.2. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistų išvadų Nr. G2776/2020 (01) ir G2777/2020 (01) matyti, kad netrukus po vertinamo įvykio nukentėjusiajai M. S. buvo konstatuotos poodinės kraujosruvos nugaros kairėje, dešiniame šone, dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), o nukentėjusiajam R. S. – poodinės kraujosruvos šonuose, pilve, nugaros dešinėje pusėje, dešiniame žaste, padarytos kietu buku daiktu (daiktais) (t. 2, b. l. 164, 167). Tokie nukentėjusiesiems nustatyti sužalojimai atitinka tiek D. J. ir nuteistojo J. G., tiek ir nukentėjusiųjų parodymus dėl įvykio metu nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, jo mechanizmo ir mąsto – jokie tiesioginiai smūgiai nukentėjusiajai M. S. nebuvo suduoti, tačiau jai atidarius namų duris, D. J. uždengė jai burną ir kartu su ja įėjo į namo vidų, pargriovė ją ant grindų ir lipnia juosta ją surišo, nuvedė į antrą aukštą; J. G., reikalaudamas nukentėjusiojo R. S. pasakyti, kur pinigai, sudavė jam smūgius į įvairias kūno vietas tiek kojomis, tiek rankomis.

15.3. Be to, remiantis liudytojų E. B. ir D. G. parodymais, 2020 m. rugsėjo 24 d. jos laiką leido kartu su J. G., tačiau kažkuriuo metu jis išvyko iš namų, juose nebuvo apie tris valandas ir apie 21.30 val. (teisėjų kolegijos pastaba – jau po įvykdyto nukentėjusiųjų plėšimo) susisiekė su D. G. ir paprašė jį paimti iš (duomenys neskelbtini) kaimo (teisėjų kolegijos pastaba – anot D. J., būtent šiame kaime po įvykdyto M. S. ir R. S. plėšimo jis persirengė DPD aprangą, perdavė ją J. G. ir išvyko į (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 27–30, 33–36; t. 8, b. l. 33–37, 51–53, 54; t. 37, b. l. 168–172). Liudytojos E. B. teigimu, kitą dieną po vertinamo įvykio, t. y. 2020 m. rugsėjo 25 d., J. G. (duomenys neskelbtini), prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esančioje valiutos keitykloje, iškeitė užsienio valiutą, už kurią gavo apie 500 Eur (teisėjų kolegijos pastaba – iš nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. buvo pagrobti pinigai užsienio valiuta) (t. 8, b. l. 51–53, 54). Kaip nustatyta 2020 m. rugsėjo 25 d. UAB „K.“ valiutos keitimo kvito Nr. 00043197, kurį, remiantis liudytojos E. B. parodymais, J. G. po valiutos keitimo perdavė jai ir kuris vėliau buvo surastas kratos metu policijos pareigūnų, duomenimis, 2020 m. rugsėjo 25 d., 20:39:53 val. valiutos keitykloje buvo priimta 600 JAV dolerių ir klientui išmokėta 489,60 Eur (t. 25, b. l. 131, 165–171). Tiek nukentėjusieji M. S. ir R. S., tiek nuteistasis J. G. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. patvirtino, kad tarp iš nukentėjusiųjų užsienio valiuta pagrobtų pinigų buvo ir JAV doleriai.

15.4. Paminėtų duomenų kontekste aktualūs ir liudytojo A. Š. parodymai. Jo teigimu, kažkuriuo metu (datos neprisimena) J. G. jam pasakė, jog „rado lobį“; tuo metu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)skersgatvyje), (duomenys neskelbtini), buvo apiplėšti žmonės ir iš jų buvo pagrobti (JAV) doleriai; iš J. G. pasakojimo suprato, kad šis kalbėjo apie įvykdytą plėšimą ir pagrobtus pinigus; girdėjo kalbas, kad plėšimas buvo padarytas panaudojant kurjerių aprangą; prieš tai J. G. jam buvo pasakojęs, kad tokią kurjerių („DPD“ ar „Venipak“, tiksliai neatsimena) aprangą jis turi; po įvykio (duomenys neskelbtini) jis matė J. G. ir vaikiną vardu D. (teisėjų kolegijos pastaba – toks yra ir aptariame plėšime dalyvavusio D. J. vardas), sėdinčius raudonos spalvos automobilyje „Toyota Prius“ (tokiu automobilių bylai aktualiu metu disponavo D. J., su ja buvo vykstama į nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. namus plėšimo metu (t. 8, b. l. 164–167).

16. Visa tai, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad D. J. ir J. G. dalyvavo M. S. ir R. S. plėšime, nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, grasino jį panaudoti reikalaudami pasakyti, kur paslėpti pinigai, juos radę (skirtinga užsienio valiuta) pasisavino ir dalį jų (600 JAV dolerių) jau kitą dieną J. G. iškeitė (duomenys neskelbtini) mieste esančioje valiutos keitykloje.

17. Vis dėlto, kaip nustatyta skundžiamame nuosprendyje, plėšime dalyvavo ne tik nuteistasis J. G. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. J., bet ir A. P., kuris buvo šio nusikaltimo organizatorius ir pagrindinis sumanytojas. Nors su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistųjų J. G. ir A. P. apeliaciniuose skunduose kategoriškai nesutinkama, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad jos yra teisingos. Jas patvirtina byloje surinktų, ištirtų ir toliau aptariamų įrodymų visuma.

18. Nuteistasis A. P. savo kaltės dėl šio nusikaltimo pirmosios instancijos teisme nuteistasis nepripažino ir duoti bet kokius paaiškinimus atsisakė (t. 41, b. l. 151–157; t. 43, b. l. 145–151). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (2020 m. spalio 19 d. apklausa) jis nurodė, kad nukentėjusiuosius M. S. ir R. S. pažįsta, kaip su jo tėvais artimai bendravusius asmenis; praėjus maždaug savaitei po jų plėšimo, J. G. prisipažino, kad tai jis apiplėšė nukentėjusiuosius, tačiau jokių išsamesnių įvykio aplinkybių nepaaiškino; nukentėjusiųjų plėšimo metu jis buvo pas savo tėvus (duomenys neskelbtini) mieste, vėliau vyko į degalines „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, vakare dar važinėjosi (duomenys neskelbtini)mieste, kol galiausiai išvyko į (duomenys neskelbtini); jis pažįsta D. J., kaip pavežėjo paslaugas teikiantį asmenį, tačiau artimesnių ryšių su juo nepalaiko (t. 33, b. l. 117–118). Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus teisiamojo posėdžio metu nuteistasis A. P. pažymėjo, kad J. G. jam nėra sakęs, jog dalyvavo nukentėjusiųjų plėšime (t. 41, b. l. 151–157). Pažymėtina, kad nepaisant fakto, jog ikiteisminio tyrimo metu A. P. buvo apklaustas keturis kartus, tik pirmosios apklausos metu, vykusios 2020 m. spalio 19 d., jis davė išsamesnius parodymus. Vėlesnių apklausų metu jis arba apskritai neišsakė savo pozicijos dėl kaltės ir atsisakė duoti bet kokius paaiškinimus (t. 33, b. l. 168–170; t. 34, b. l. 15–21), arba savo kaltę neigė ir paaiškinimus pateikė raštu, paties surašytame dokumente (t. 33, b. l. 173–176, 179–184; t. 34, b. l. 3–9, 26–34).

19. Panašios pozicijos dėl nuteistojo A. P. vaidmens apklausiamas pirmosios instancijos teisme laikėsi ir nuteistasis J. G.. Jo teigimu, A. P. jam duotu telefono numeriu jis susisiekė su D. J., kurį A. P. jam rekomendavo dėl baldų pervežimo iš (duomenys neskelbtini) miesto į kaimą; susitikimo metu D. J. pasiskundė, kad jam reikalingi pinigai, todėl jis (J. G.), žinodamas, jog (duomenys neskelbtini) šalia upės gyvena pasiturintys M. S. ir R. S., pasiūlė juos apiplėšti; abu spontaniškai sugalvojo ir aptarė nusikaltimo planą, pagal bendrą sutarimą D. J. nupirko lipnios juostos ir pirštines; šiame plėšime A. P. niekaip nedalyvavo (t. 41, b. l. 151–157, 177–186). Vis dėlto, tokius parodymus nuteistasis J. G. davė tik apklausiamas pirmosios instancijos teisme (t. 41, b. l. 151–157, 177–186) ir ikiteisminio tyrimo metu apie tai neužsiminė: 2020 m. spalio 16 d. ir 2021 m. vasario 12 d. apklausų metu savo kaltės jis nepripažino, o 2021 m. birželio 4 d. ją pripažino iš dalies, tačiau jokių detalesnių paaiškinimų dėl jam inkriminuoto nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšimo nepaaiškino (t. 29, b. l. 95, 181–183, 193–195).

20. Taigi matyti, kad nuteistųjų A. P. ir J. G. versijos dėl A. P. nedalyvavimo nukentėjusiųjų plėšime nors ir sutapo tarpusavyje, tačiau nebuvo nuoseklios. Nuteistasis A. P., ikiteisminio tyrimo metu teigęs, kad po nukentėjusiųjų S. plėšimo J. G. jam buvo prisipažinęs, jog tai „jo darbas“, pirmosios instancijos teisme šios savo parodymų dalies atsisakė. Be to, jis nepatvirtino nuteistojo J. G. teiginių, kad jam prireikus pavežėjo paslaugų, būtent A. P. jam davė D. J. telefono numerį, apie tai apskritai neužsimindamas. Šių duomenų kontekste svarbu paminėti, kad nuteistasis J. G. nors ir buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu tris kartus, tačiau savo kaltę dėl nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšimo iš esmės pripažino ir parodymus dėl įvykio davė tik apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tokiu būdu, jau turėdamas galimybę susipažinti su visa baudžiamosios bylos medžiaga ir, suprasdamas, kad jo kaltę patvirtina pakankamai tvirti įrodymai (be kita ko aptarti šio nuosprendžio 15.1. – 15.4. pastraipose), prie jos priderinti savo parodymus, pateikiant savo ilgamečiam draugui nuteistajam A. P. palankią versiją (teisėjų kolegijos pastaba – tokie nuteistųjų tarpusavio ryšiai dar bus aptarti).

21. Aptartus nuteistųjų J. G. ir A. P. parodymus visiškai paneigia skundžiamu nuosprendžiu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. parodymai bei juos tam tikrose detalėse patvirtinantys kiti bylos įrodymai, kurių visumos vertinimas D. J. parodymų kontekste, betarpiškai patvirtina ne tik J. G. ir D. J. dalyvavimą nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšime, bet ir pagrindinį nuteistojo A. P. vaidmenį jame.

22. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme duotų D. J. parodymų, priešingai nei teigė nuteistasis J. G., ne jis, o būtent A. P. jam pasiūlė užsidirbti pinigų, su J. G. įsilaužiant į pagyvenusios poros namus ir atimant jų pinigus; A. P. nurodymu, iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ jis nupirko du ritinėlius lipnios juostos ir dvejas poras pirštinių; pieš plėšimą susitiko su A. P. ir J. G., aptarė veiksmų planą, kurį išdėstė A. P., nurodydamas, kad jis (D. J.) turės apsirengti DPD kurjerio aprangą, pabelsti į nukentėjusiųjų namų duris ir pasakyti, kad atvežė siuntinį; duris atidariusiam asmeniui čiupti už burnos, įeiti į namus ir tą asmenį surišti; tuo metu J. G. turėjo laukti už namo kampo, įsibrauti į namus, užrakinti duris ir namuose ieškoti pinigų; sutartą dieną prie nukentėjusiųjų namo važiavo „Toyota Prius“ automobiliu; važiavo su J. G., kuris rodė kelią; A. P. su jais nevažiavo, sakė, kad tuos žmones pažįsta ir tam, kad ant jo nekristų įtarimas, plėšimo metu jis bus su šeima; kiek tiksliai nukentėjusiųjų namuose rado pinigų, negali pasakyti, nes, jo nuomone, tuos pinigus J. G. atidavė A. P. (t. 40, b. l. 163–169; t. 41, b. l. 77–87; t. 43, b. l. 73–80)

23. Taigi matyti, kad nuteistiesiems A. P. ir J. G. teigiant, jog nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšime A. P. niekaip nedalyvavo, nuteistajam J. G. pripažįstant, jog šį nusikaltimą organizavo tik jis ir D. J., be kita ko, tokiai minčiai kilus spontaniškai, D. J. parodė priešingai, t. y. kad mintis apiplėšti nukentėjusiuosius kilo ir nusikaltimo planą parengė A. P., būtent jis paskirstė vaidmenis, o nusikaltimo padaryme tiesiogiai nedalyvavo, nes, kaip pats teigė, pažinojo nukentėjusiuosius. Nors nuteistųjų A. P. ir J. G. apeliaciniuose skunduose teigiama, kad tokius D. J. parodymus lėmė jo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl jie negali būti pripažinti patikimais, tačiau su tokiais nuteistųjų motyvais nesutiktina.

24. Pirmiau paminėti D. J. parodymai, betarpiškai patvirtinantys ne tik nuteistojo A. P. dalyvavimą nukentėjusiųjų plėšime, bet ir jo veiksmus, nulėmusius nusikaltimo padarymą, visiškai sutapo su D. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl vertinamo įvykio ikiteisminio tyrimo metu D. J. buvo apklaustas net šešis kartus, iš kurių du kartus – pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 27, b. l. 171–173, 174–191, 194–197; t. 28, b. l. 4–5, 65–69, 75–82, 91). Visų apklausų metu, priešingai nei nuteistieji A. P. ir J. G., jis davė detalius, nuoseklius ir tarpusavyje sutampančius parodymus. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskelbus D. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, D. J. juos patvirtino ir papildomai nurodė tik tai, kad jam nebuvo žinoma, kuo konkrečiai vertėsi A. P., tačiau jis suprato, jog A. P. užsiima nelegalia veikla (teisėjų kolegijos pastaba – nuteistasis A. P. praeityje buvo teistas, be kita ko, ir už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, apie ką dar bus pasisakyta detaliau; t. 40, b. l. 163–169; t. 41, b. l. 77–87; t. 43, b. l. 73–80).

25. Ikiteisminio tyrimo metu D. J. parodymai buvo tikrinami ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Atliekant šį procesinį veiksmą, D. J. patvirtino, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. jis buvo susitikęs su A. P. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini); vėliau, tą pačią dieną, šiame prekybos centre pirko dvi poras darbinių pirštinių ir du ritinėlius lipnios juostos (teisėjų kolegijos pastaba – peržiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus vaizdo kamerų įrašus nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 24 d., 18.16 val. – 18.18 val. vyriškis, vilkintis mėlynos spalvos kelnes, pilkos spalvos megztinį, avintis juodos spalvos batus, burną ir nosį užsidengęs juodos spalvos kaukę, pirko du lipnios juostos ritinėlius (vienas rudos spalvos, kitas – skaidrus) ir nailonines pirštines, už prekes atsiskaitydamas grynaisiais pinigais (t. 2, b. l. 80-81, 82–93)); parodė susitikimo su J. G. vietą – prie sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), persirengimo „DPD“ kurjerio apranga vietą (apie 300 metrų atstumu nuo sodybos; teisėjų kolegijos pastaba – ji sutapo ir su nuteistojo J. G. nurodyta vieta) bei vykimo į įvykio vietą maršrutą; nurodė gyvenamąjį namą, pažymėtą ženklu „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), į kurio patalpas plėšimo metu kartu su J. G. buvo įsibrovęs (t. 27, b. l. 174–191).

26. Dar daugiau, kaip matyti iš 2020 m. gruodžio 7 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole bei 2021 m. balandžio 13 d. – 2021 m. balandžio 14 d. garso įrašo apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, 2020 m. spalio 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės patalpose D. J. bendraudamas su kitu asmeniu (asmenimis) nurodė aplinkybes: „Prieš reikalą susitikome taške trise, viską aptarėm (necenzūrinis žodis), kas prie ko (necenzūrinis žodis). Nu ką, išvažiavome į namą; aš dar prieš šį namą pabaigiau butelį, ten buvo du šimtai gramų (nesuprantama). Nu, ir viskas tvarkoje, pirštinės (necenzūrinis žodis), „DPD“ švarkas (necenzūrinis žodis), trumpiau, kaukė (nesuprantama) <...> O ten dar toks kiemas (necenzūrinis žodis), garažai aplinkui <...> Ten prisiparkavau, net neužgesinau mašinos. Prieinu prie durų, aš atseit pirmas toks, užvedantis. „Tuk-tuk-tuk-tuk-tuk“, „Kas ten?“ (nesuprantama) „DPD siuntinukas“. Ten pagyvenusi boba, trumpiau, moteris ir vyras, bet jau pagyvenę penkiasdešimties – šešiasdešimties. <...> Ji atidaro duris. „Labas vakaras, „DPD“ siuntinukas“. Tik matau, kad pas mus kalba jau nesigauna, tada aš iš karto užšokau, aš ją va taip va, ji mėgina truputį rėkti, šitas atbėga, uždaro duris (necenzūrinis žodis), iš viršaus šitas senelis (necenzūrinis žodis) išeina. Jis prie jo (necenzūrinis žodis), jam ten truputį „bych, bych“. Jis krenta (necenzūrinis žodis), trumpiau, juos apklijuojam ir viskas (necenzūrinis žodis). „Kur babkės?“ <...> Aš taip nieko ir nekalbėjau. <...> Šita bobutė, aš ją apvyniojau izoliacija ir sakau – „nesijaudinkite, močiute, neskriausiu tavęs, aš pažadu“ (teisėjų kolegijos pastaba – nukentėjusioji M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ją saugojęs D. J. jai sakė „<...> aš čia nekaltas, čia mane įvėlė, supratai <...> moterų nemušu <...>“ (t. 1, b. l. 39–41). <...> Namas labai didelis, nu, labai didelis. Aš iš jos piniginės, močiutės, paėmiau ten 300 eurų. Ir jis ten (necenzūrinis žodis) rado, visame name kratą padarė, na, (necenzūrinis žodis), gal tūkstantį ir du šimtus. <...> epizodą užsidirbome, tūkstantį du šimtus išnešėm, trise pasidalinom, suprask, po 400 eurų (t. 5, b. l. 41–45, 52–62). Tokie garso įrašo duomenys ne tik sutampa su viso baudžiamojo proceso metu D. J. duotais nuosekliais parodymais, bet ir patvirtina A. P. dalyvavimą nusikaltime – pokalbio metu aiškiai nurodoma, kad plėšimo planą aptarinėjo trys asmenys, kurie ir pasidalino nukentėjusiųjų namuose rastus pinigus tarpusavyje. Šis D. J. pokalbis užfiksuotas tą pačią dieną ir atitinka pirmosios jo apklausos metu duotus parodymus (t. 27, b. l. 171–173), todėl pagrindo abejoti jame užfiksuotomis vertinamo įvykio aplinkybėmis, taip pat ir nuteistojo A. P. veiksmais planuojant nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšimą, teisėjų kolegija neįžvelgia.

27. Esant tokiems duomenims, pagrįstai spręstina, kad D. J. parodymai, baudžiamojo proceso metu tikrinti įvairiais procesiniais veiksmais, nei vienoje proceso stadijoje iš esmės nekito, sutapo su kitais pirmiau paminėtais bylos įrodymais ir nuosekliai atitiko pirmosios instancijos teisme D. J. nurodytas faktines aplinkybes, betarpiškai patvirtinančias ne tik nuteistojo J. G., bet ir nuteistojo A. P. dalyvavimą nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšime.

28. Priešingai nei teigiama nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių dėl kurių D. J. galėjo apkalbėti kitus nuteistuosius. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, su nuteistuoju J. G. D. J. susipažino tik prieš nukentėjusiųjų plėšimą, iki to laiko jo nepažinojo, o A. P. nors ir pažinojo kelerius metus, tačiau, apie jokius artimesnius jųdviejų ryšius neužsiminė. Tokius ryšius apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu iš esmės neigė ir nuteistasis A. P., nurodydamas, kad D. J. jis pažinojo tik kaip pavežėjo paslaugas teikiantį asmenį, tačiau artimiau su juo nebendravo (t. 33, b. l. 117–118). Apie jokius tarpusavio konfliktus nenurodė nei vienas iš nuteistųjų.

29. Iš bylos matyti, kad apeliantai D. J. parodymų nepatikimumą sieja su jo siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir tuo, kad skundžiamu nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu (kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės, ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas).

29.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad visus parodymus ikiteisminio tyrimo metu D. J. davė kaip įtariamasis, be kita ko, ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – kaip kaltinamasis. Taigi, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis nebuvo įspėjamas dėl melagingų parodymų davimo, naudojosi visomis jam, kaip įtariamajam, vėliau – kaltinamajam priklausančiomis procesinėmis garantijomis ir toks procesinis statusas jam pačiam nesudarė jokio pagrindo tikėtis ar juo labiau būti tikram dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, byloje nenustatyta, kad už kaltinimui palankių parodymų davimą D. J. buvo iš anksto siūlomos ar žadamos kokios nors procesinės privilegijos (lengvatos). Priešingai, įvertinus tai, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jis buvo tik baigiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y. skundžiamu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, tokia galimybė atmestina.

29.2. Be to, dalyvaujant nuteistųjų gynėjams, D. J. buvo išsamiai apklaustas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek teismo posėdžiuose dalyvavusiems nuteistiesiems, tiek jų gynėjams suteikiant galimybę jam užduoti klausimus. Atsakinėti į juos D. J. nevengė, į klausimus atsakinėjo nuosekliai ir detaliai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tvarka buvo perskaityti D. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kuriuos jis patvirtino iš esmės. Taigi, galimybė ginčyti D. J. parodymus, kas pagal EŽTT formuojamą teismų praktiką pripažįstama būtina sąžiningo proceso sąlyga, tiek nuteistiesiems, tiek jų gynėjams buvo suteikta ir gynybos teisės, kurios pagal EŽTT jurisprudenciją paprastai reikalauja, kad kaltinamajam būtų suteikta pakankama ir tinkama (adekvati) galimybė ginčyti prieš jį liudijančio asmens parodymus bei pateikti jam klausimų, ar Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtinta kaltinamojo teisė pačiam apklausti parodymus prieš juos duodančius asmenis, nagrinėjamu atveju pažeistos nebuvo.

29.3. Aktualu ir tai, kad parodymus D. J. davė ne tik apie kitus asmenis bei jų dalyvavimą padarant nagrinėjamoje byloje tiriamas nusikalstamas veikas, bet ir apie savo paties neteisėtus veiksmus, be kita ko, ne tik nežinodamas, kad bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, bet ir nebandydamas nuslėpti ar sumenkinti savo vaidmens darant nusikaltimus. Apklausų metu D. J. patvirtino pats asmeniškai dalyvavęs nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšime, be kita ko, ir ne antraeiliame vaidmenyje – persirengęs DPD kurjerio apranga prisistatė nukentėjusiajai kurjeriu, atvežusiu siuntinį, pirmasis įsibrovė į nukentėjusiųjų namus, tokiais savo veiksmais sudarydamas tinkamas sąlygas ir nuteistojo J. G. patekimui į nukentėjusiųjų namus. Be to, jis patvirtino, kad, vykdydamas A. P. nurodymą, pasirūpino nusikaltimo padarymui būtinomis priemonėmis – nupirko lipnios juostos ir pirštines, į nusikaltimo padarymo vietą buvo vykstama ir iš jos išvykta būtent jo naudotu automobiliu.

29.4. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo pripažinti, kad šioje byloje aktualūs D. J. parodymai in corpore (iš lot. k. – visa apimtimi, visi drauge) yra nepatikimi ar kad kiti asmenys yra nepagrįstai apkalbėti.

30. Vertinant atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. parodymus ir sprendžiant jų patikimumo klausimą, atskirai paminėtinos ir tam tikros jo nurodytos tiriamo įvykio detalės, kurios ne tik atitiko kitus baudžiamosios bylos įrodymus, bet ir leidžia susieti nuteistąjį A. P. su nukentėjusiųjų plėšimu. Jų patikimumu teisėjų kolegija neabejoja.

31. D. J. teigimu, prieš pat plėšimą, jis buvo susitikęs su J. G. ir A. P. šio nurodytoje vietoje, kur buvo aptartas A. P. sumanytas plėšimo veiksmų planas. Nors šio susitikimo A. P. nepatvirtino, o J. G. teigė, kad susitikęs jis buvo tik su D. J., tačiau pagrindo abejoti tokiais D. J. teiginiais, teisėjų kolegija neįžvelgia. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšimas buvo įvykdytas netrukus po 20.00 val. Taigi, visų bendrininkų susitikimas, aptariant nusikalstamos veikos planą, tikint D. J. pateikta versija, turėjo įvykti iki to laiko. Kaip matyti iš byloje užfiksuoto nuteistųjų A. P. ir J. G. mobiliojo ryšio telefonų judėjimo, įvykio dieną, nuo 18.30 val. iki 20.31 val. A. P. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas buvo fiksuojamas mobiliojo ryšio operatoriaus stočių, esančių (duomenys neskelbtini), veikimo zonose. Tose pačiose veikimo zonose (taip pat ir (duomenys neskelbtini)), iš esmės ir tuo pačiu metu, buvo fiksuojamas ir nuteistojo J. G. mobiliojo ryšio telefono judėjimas (t. 17, b. l. 167, 186–189). Tai patvirtina galimą nuteistųjų A. P. ir J. G. buvimą toje pačioje vietoje prieš pat nusikaltimo padarymą, apie ką parodymus davė D. J. ir ką kategoriškai neigė nuteistieji A. P. ir J. G.. Nors tokios pačios aplinkybės tiriant atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. mobiliojo ryšio telefono judėjimą užfiksuotos nebuvo, tačiau tai paaiškina jo parodymai, jog vykdant nukentėjusiųjų plėšimą savo mobiliojo ryšio telefoną A. P. jam buvo nurodęs palikti namuose, t. y. (duomenys neskelbtini) mieste.

32. Be to, kaip nustatyta tarpusavyje sutampančiais atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. ir nukentėjusiosios M. S. parodymais, nukentėjusiųjų namuose D. J. ir J. G. užtruko apie 30 min (t. 37, b. l. 96–102). Po to, remiantis D. J. parodymais ir juos patvirtinusiomis nuteistojo J. G. nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, D. J. išvyko į (duomenys neskelbtini), o J. G. liko (duomenys neskelbtini) mieste. Bylos duomenimis nustatyta, kad vertinamo įvykio metu nuteistasis A. P. gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšimo dieną jis lankėsi savo tėvų namuose (duomenys neskelbtini) mieste. Nukentėjusioji M. S. parodė, kad iš A. P. tėvo jai buvo žinoma, jog įvykio dieną nuteistasis A. P. lankėsi pas savo tėvus ir atgal į (duomenys neskelbtini) išvyko apie 21.00 val., panašiu metu iš jos namų pasišalino ir plėšikai (t. 37, b. l. 96–102). A. P. ikiteisminio tyrimo metu neneigė nukentėjusiųjų plėšimo metu buvęs pas savo tėvus (duomenys neskelbtini) mieste ir paaiškino, kad apie 20.00 val. čia jis sutiko savo pusbrolį K. L., vėliau vyko į degalines „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, vakare dar važinėjosi (duomenys neskelbtini) mieste, kol galiausiai išvyko į (duomenys neskelbtini), konkretaus savo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) miesto laiko nenurodydamas (t. 33, b. l. 117–118). Liudytojas K. L. patvirtino, kad 2020 metų rugsėjo pabaigoje (tikslios datos neprisimena), apie 19-20 val. jis matė A. P. (duomenys neskelbtini) mieste, su juo netyčia susitiko prie A. P. tėvų namų laiptinės, trumpai pabendravo (t. 2, b. l. 48–51; t. 37, b. l. 168–172). Remiantis tą dieną užfiksuotais A. P. naudoto mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo duomenimis, nuo 14.28 val. iki 21.09 val. jo mobiliojo ryšio telefonas buvo fiksuojamas (duomenys neskelbtini) mieste bei (duomenys neskelbtini) rajone, o nuo 21.33 val. – jau (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės veikimo zonoje (t. 3, b. l. 71–72, 82; t. 17, b. l. 167). Tą pačią dieną, 21.09 val., t. y. netrukus po įvykdyto plėšimo, dar būdamas (duomenys neskelbtini) mieste, nuteistasis A. P. skambino D. J., kuris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) miesto veikimo zonoje, jų pokalbis užtruko 108 s (t. 3, b. l. 82; t. 17, b. l. 167–169). Visa tai patvirtina, kad į (duomenys neskelbtini) miestą nuteistasis A. P. atvyko dar gerokai iki nukentėjusiųjų plėšimo ir atgal į (duomenys neskelbtini) išvyko netrukus po nusikaltimo padarymo ir telefoninio skambučio D. J..

33. Toks nuteistojo A. P. elgesys, jo atvykimas į (duomenys neskelbtini) miestą nusikaltimo padarymo dieną bei apsilankymas pas savo tėvus tuo metu, kai D. J. ir J. G. buvo nukentėjusiųjų namuose, išvykimas į (duomenys neskelbtini) miestą netrukus po D. J. ir J. G. pasišalinimo iš nukentėjusiųjų namų, skambutis D. J. netrukus po nusikaltimo padarymo, ne tik patvirtina D. J. parodymus, bet ir leidžia pagrįstai spręsti, kad įvykio dieną (duomenys neskelbtini) mieste A. P. buvo ne tik dėl būtino susitikimo su J. G. ir D. J., aptariant nusikalstamos veikos planą, bet ir dėl siekio išvengti bet kokių sąsajų su D. J. ir J. G. nusikalstamais veiksmais, taip pat ir galimo įtarimo, kad ir jis prisidėjo prie nukentėjusiųjų plėšimo.

34. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, paaiškinama ne tik nuteistojo A. P. siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, bet ir artimais jo šeimos narių santykiais su nukentėjusiaisiais. Anot nukentėjusiosios M. S., ji labai artimai bendravo su A. P. tėvo seserimi, per kurios šermenis jų namuose buvo ir pats A. P.; su A. P. tėvu ir jo šeimos nariais bei giminaičiais yra ne kartą bendravusi švenčių metu, A. P. pas nukentėjusiųjų dukterį gydėsi dantis, o pas M. S. ateidavo teisinių konsultacijų (t. 1, b. l. 145–148; t. 37, b. l. 96–102). Savo pažinties su nukentėjusiaisiais neneigė ir nuteistasis A. P., patvirtindamas, kad M. S. ir R. S. jis pažįsta kaip artimus savo tėvų draugus (t. 33, b. l. 117–118).

35. Artimi A. P. ir nukentėjusiųjų santykiai taip pat patvirtina, kad būtent A. P. galėjo žinoti apie nukentėjusiųjų finansinę padėtį, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ir tapo esmine aplinkybe, lėmusia nusikalstamą sumanymą apiplėšti būtent jų namus, tikintis juose rasti didelį turtą. Artimas A. P. ir nukentėjusiųjų tarpusavio ryšys kartu paaiškina ir D. J. parodymus, kad būtent A. P. parodė kelią iki nukentėjusiųjų gyvenamojo namo J. G., kuris jau plėšimo metu kelią rodė automobilį vairavusiam D. J..

36. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir D. J. parodymais apie tai, kad jis turėjo finansinių sunkumų ir sutiko su A. P. pasiūlymu apiplėšti nukentėjusiuosius S. Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą dėl A. P., kaip nusikalstamo sumanymo autoriaus ir nusikaltimo organizatoriaus, vaidmens sustiprina ir nuteistojo J. G. sesers D. G. parašyti laiškai, kuriuose D. G. nurodo: „<...> labai pikta ant jo (teisėjų kolegijos pastaba – A. P.) <...> mes visi žinom, kad jis viską sugalvojo, jūs tik kvaileliai jo pasakų paklausėt ir darėt... <...>“; „<...> kad tas šunsnukis A. atsakytų už viską, ką jums liepė daryti ir turi būti teisingumas jis brudas priorganizuodavo čia jums visokių nesamonių ir miegojo piniguose <...>“ (t. 16, b. l. 81–84, 85–86).

37. Tokių faktinių aplinkybių kontekste nuteistojo J. G. parodymai apie jo susipažinimo su D. J. aplinkybes – tik prieš nukentėjusiųjų plėšimą, kai jam reikėjo baldų pervežėjo paslaugų, o A. P. šiam darbui pasiūlė D. J., bei spontaniškai jiems abiem kilusią mintį apiplėšti J. G., kaip pasiturinčius asmenis, neva žinomus nukentėjusiuosius, teisėjų kolegijos neįtikina. Tokia nuteistojo J. G. versija neatitinka pirmiau paminėtų D. J. parodymų, ji prieštarauja kitiems bylos įrodymams (ištyrus J. G. ir D. J. telefoninių pokalbių analizę nuo 2020 m. balandžio 19 d. iki 2020 m. spalio 16 d., jokie jų tarpusavio kontaktai, taip pat ir tas, apie kurį parodymus davė J. G. – skambino D. J. nuteistojo A. P. jam duotu D. J. telefono numeriu, prašydamas padėti pervežti baldus, užfiksuoti nebuvo (t. 3, b. l. 74); jokių įrodymų, patvirtinančių, kad be keleivių pavežėjo paslaugų D. J. teikė ir baldų pervežimo paslaugas, byloje nėra; D. J. byloje tiriamu metu disponavo transporto priemone – „Toyota Prius“, kuri galėjo būti naudojama tik keleivių, bet ne baldų pervežimui ir kt.).

38. Net ir manant priešingai, t. y. tikint nuteistojo J. G. pateikta jo susipažinimo su D. J. versija, tolesni jo parodymai dėl bendro vien tik jųdviejų (teisėjų kolegijos pastaba – nuteistajam A. P. nedalyvaujant) susitarimo daryti nusikaltimą, yra nelogiški ir paaiškinimai tik nuteistojo J. G. siekiu padėti A. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės. J. G. teigimu, susipažinęs su D. J. tik dėl baldų pervežimo ir vos pirmojo susitikimo metu šiam pasiguodus apie turimas finansines problemas, J. G., iki to laiko jokio nusikaltimo neplanavęs, D. J. pasiūlė kartu apiplėšti nukentėjusiųjų namus. Nesant jokių artimesnių nuteistojo J. G. ir D. J. tarpusavio ryšių, nuteistajam J. G. turint nemenkos patirties vykdant kitų asmenų plėšimus (teisėjų kolegijos pastaba – už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą praeityje jis buvo teistas net tris kartus, be kita ko, veikiant ir bendrininkų grupe), mažai tikėtina, kad vos vieną dieną pažįstamam D. J. J. G. būtų siūlęs ne tik pagalbą išsprendžiant jam iš esmės nepažįstamo D. J. turėtas finansines problemas, bet ir bendrą nusikalstamą veikimą. Toks bendrininkų elgesys paprastai suponuoja tam tikrą tarpusavio pasitikėjimo lygį, kurio trumpalaikiai bei paviršutiniški ryšiai, vertinamu atveju susiklostę tarp nuteistojo J. G. ir D. J., užtikrinti negalėjo.

39. Visiškai priešinga situacija įžvelgiama vertinant nuteistųjų J. G. ir A. P. tarpusavio ryšius. Nuteistojo J. G. teigimu, su A. P. jis pažįstamas nuo vaikystės, jųdviejų tėvai turi bendrą verslą, jie bendraudavo šeimomis (t. 41, b. l. 151–157, 177–186). Nors nuteistasis A. P. jokių išsamių parodymų nei vienoje proceso stadijoje nedavė, tačiau draugiškų ir ilgalaikių santykių su J. G. taip pat neneigė (teisėjų kolegijos pastaba – anot A. P., kreipėsi į J. G., prašydamas pagalbos išsireikalauti pinigus iš G. V.). Tokie itin glaudūs ir ilgalaikiai nuteistųjų J. G. ir A. P. tarpusavio santykiai, apimantys artimą jųdviejų bendravimą bei dėl to atsiradusį pasitikėjimą vienas kitu, nagrinėjamu atveju lėmė ne tik itin palankų bendrą jųdviejų nusikalstamą veikimą, bet ir natūralų jo siekį apsaugoti savo ilgametį draugą A. P. nuo šiam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, kai paties J. G. baudžiamosios atsakomybės išvengimas dėl baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nukentėjusiųjų plėšime, gausos, tapo iš esmės neįmanomas.

40. Vertinant nuteistųjų J. G. ir A. P. tarpusavio ryšių stiprumą, atkreiptinas dėmesys ir į jau įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendyje nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys, baudžiamoji byla Nr. 1-393-827/2021). Šiuo nuosprendžiu J. G. buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad bendrininkaudamas su kitu asmeniu plėšimo būdu iš nukentėjusiojo pagrobė motociklą KTM SX25OF. Vėliau tas pats motociklas buvo rastas pas A. P., šiam bandant jį parduoti. A. P. paaiškino, kad skelbimą apie parduotą motociklą jis rado internete, tačiau jį pardavinėjo ne J. G.; įsigijęs motociklą, juo šiek tiek pavažinėjo ir nutarė parduoti; pirkimo-pardavimo sutarties nepateikė, teigė, kad nerado. Šioje byloje A. P. buvo apklaustas tik specialiuoju liudytoju ir baudžiamojon atsakomybėn patrauktas nebuvo, tačiau iš esmės davė J. G. teisinančius parodymus, teigdamas, kad motociklą įsigijo tikrai ne iš J. G., kad šis tikrai negalėjo būti susijęs su paminėtu motociklo pagrobimu ir pan., tokiais savo veiksmais akivaizdžiai siekdamas padėti J. G. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

41. Be to, teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą dėl nuteistojo A. P. dalyvavimo ir jo vaidmens nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšime, taip pat ir šias aplinkybes patvirtinančius atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. parodymus, be pirmiau paminėtų įrodymų analizės, patvirtina ir praeityje pasireiškęs nuteistojo A. P. neteisėtas elgesys, kuris savo pobūdžiu buvo iš esmės analogiškas skundžiamame nuosprendyje nustatytam nuteistojo elgesiui. Bylos duomenimis nustatyta, kad jau įsiteisėjusiu ir vykdomu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžiu A. P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį ir 159 straipsnį. Visos šiuo nuosprendžiu A. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos, išskyrus BK 159 straipsnyje numatytą nusikaltimą, buvo padarytos A. P. dalyvaujant organizuotos grupės veikloje, ją subūrus, koordinavus jos narių veiklą, parengus nusikaltimo paną ir jam vadovavus, A. P. suradus, ką apiplėšti, nusikaltimų bendrininkus aprūpinus nusikaltimų padarymui reikiamomis priemonėmis, po nusikaltimų atsiskaičius su bendrininkais. Aktualu tai, kad šių nusikaltimų padarymo metu, kaip ir nagrinėjamu atveju, buvo panaudotas netikras šaunamasis ginklas, o nusikaltimų bendrininkams atliekant aktyvius plėšimo veiksmus, A. P. juose tiesiogiai nedalyvavo ir savo bendrininkų visais atvejais laukė kiek nuošaliau automobilyje, prieš tai jiems susitarus po nusikaltimo įvykdymo susitikti A. P. numatytoje vietoje (Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys).

42. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti pirmiau aptartais ir patikimais bylos įrodymais patvirtintais atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. parodymais, betarpiškai patvirtinančiais, kad nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšime be jo ir nuteistojo J. G. dalyvavo ir savo kaltę viso baudžiamojo proceso metu kategoriškai neigęs A. P..

Dėl veikimo organizuota grupe

43. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistieji J. G. ir A. P. bei atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. J., nagrinėjamu atveju veikė iš anksto savo veiksmus suderinusia organizuota asmenų grupe. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad savo neteisėtus veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu jie iš anksto planavo, pasirūpino nusikaltimo padarymui būtinomis priemonėmis, pasiskirstė vaidmenimis ir veikė iš anksto aptartose nusikalstamo sumanymo ribose. Tokia išvada grindžiama byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, pirmiau nustatytas faktines bylos aplinkybes sujungus į logišką ir nuoseklią įrodymų grandinę, leidžiančią atskleisti kaltininkų veiksmų eigą, kiekvieno jų dalyvavimo įgyvendinant nusikalstamą sumanymą veiksmų apimtį bei kitus baudžiamajame įstatyme ir teismų praktikoje aprašytus ir šioje byloje kaltininkams inkriminuotos organizuotos grupės požymius.

44. Pagal BK 25 straipsnio 4 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikalstamos veikos padarymą organizuota grupe taip pat apibūdina tokios aplinkybės, kaip apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumas, veikų padarymo intensyvumas, narių pasiskirstymas vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimas siekiant bendro tikslo. Organizuotos grupės nariai paprastai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus – parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-1-719/2020, Nr. 2K-30-788/2023, Nr. 2K-149-648/2023). Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog nėra būtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius; organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, Nr. 2K-408-139/2016, Nr. 2K-75-648/2017, Nr. 2K-179-719/2022, Nr. 2K-149-648/2023). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad nėra būtina, jog visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka tarpusavio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75-648/2017, Nr. 2K-90-895/2020, Nr. 2K-149-648/2023).

45. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšimas nebuvo spontaniškas, priešingai, jis buvo iš anksto ir detaliai planuojamas. Nuteistasis A. P., gerai pažinojęs nukentėjusiuosius, žinodamas jų gyvenamąją vietą ir finansinę padėtį, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjusią esminę reikšmę bendram kaltininkų sumanymui juos apiplėšti, taip pat žinodamas, kad tiriamu metu D. J. dėl COVID-19 pandemijos metu įvestų ribojimų susiduria su finansiniais sunkumais, dėl ko, D. J. prašė A. P. įtraukti jį į kokią nors veiklą ir padėti užsidirbti, pasiūlė D. J. apiplėšti nukentėjusiuosius, pažymėdamas, kad kartu dalyvaus ir dar vienas asmuo, t. y. artimus ryšius su A. P. palaikęs nuteistasis J. G.. Pasiūlymo pateikimo metu nuteistasis A. P. atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. detaliai paaiškino nusikalstamos veikos planą – yra DPD kurjerių apranga, kuria turės persirengti D. J.; jis turės pabelsti į pagyvenusios poros, turinčios pinigų, namus, pranešti apie tariamą siuntinį ir nukentėjusiajam atidarius duris, įsibrauti į vidų, užspausti duris atidariusio nukentėjusiojo burną, surišti jo rankas ir kojas lipnia juosta, kitus veiksmus patalpų viduje atliekant kitam bendrininkui, t. y. J. G.. Tokį patį veiksmų planą A. P. pateikė ir vertinamo įvykio dieną (duomenys neskelbtini) mieste vykusio susitikimo su D. J. ir J. G. metu. Vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, nuteistasis J. G. pasirūpino DPD apranga, kurią plėšimo metu vilkėjo D. J., o šis, vykdydamas A. P. nurodymus, nupirko nusikaltimo padarymui būtinas priemones – pirštines ir lipnią juostą, kuri nusikalstamos veikos padarymo metu buvo panaudota tiksliai taip, kaip buvo nurodęs nuteistasis A. P. – ja buvo surišti nukentėjusieji, užklijuotos jų burnos.

46. Sutartą plėšimo dieną nuteistieji A. P. ir J. G., taip pat atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. susitiko iš anksto sutartoje ir nuteistojo A. P. nurodytoje vietoje, kurioje A. P. dar kartą paaiškino planuojamo nusikaltimo detales ir nuteistajam J. G. parodė maršrutą iki nukentėjusiųjų namų. Tuo metu D. J. persirengė DPD kurjerio aprangą ir kartu su J. G., šiam rodant ką tik jam A. P. parodytą maršrutą iki nukentėjusiųjų namų, D. J. automobiliu nuvyko pas nukentėjusiuosius, kur toliau buvo nuosekliai vykdomi A. P. nurodymai – D. J., dėvėdamas kurjerio aprangą, pasibeldė į nukentėjusiųjų namų duris ir pranešė, kad turi siuntinį; nukentėjusiajai M. S. atidarius duris, į namus su ja, užkimšęs jai burną, įėjo D. J., pargriaudamas nukentėjusiąją ant žemės ir ją surišdamas; tuo metu į nukentėjusiųjų namus įėjo nuteistasis J. G., kuris surišo kitą namuose buvusį ir tuo metu pasirodžiusį nukentėjusįjį R. S.. Kaip buvo nurodęs nuteistasis A. P., surišę nukentėjusiuosius, juos saugoti pasiliko D. J., o nuteistasis J. G. apieškojo nukentėjusiųjų namus, be kita ko, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo R. S. atžvilgiu, tokiu būdu, reikalaudamas jo pasakyti, kur paslėpti pinigai. Po įvykdyto nusikaltimo, visi nuteistieji pasidalino surastus ir pagrobtus pinigus. Taigi matyti, kad kaltininkai veikė organizuotai, aiškiai pasidaliję vaidmenimis ir nuosekliai juos realizuodami tiek rengiantis plėšimui, tiek ir jį įgyvendinant.

47. Nors A. P. tiesiogiai plėšime ir įsibraunant į nukentėjusiųjų namus nedalyvavo (tiek dėl pažinties su nukentėjusiaisiais, tiek dėl jam labiau įprasto elgesio modelio organizuojant nusikaltimus (tą teisėjų kolegija mato tiek iš ankstesnių teistumų, tiek iš šioje byloje nustatytų nusikaltimų), tačiau suplanavo nusikaltimą, jį organizavo ir koordinavo, o J. G. ir D. J., vykdydami A. P. nurodymus, pasirūpino nusikaltimo padarymui būtinomis priemonėmis (kurjerio apranga, pirštinėmis, lipnia juosta, automobiliu, J. G. su savimi turėjo ir žaislinį pistoletą), ir vykdydami išankstinį nusikalstamą sumanymą tiesiogiai atliko plėšimo veiksmus nukentėjusiųjų namuose, tokiu būdu, pagrobdami nukentėjusiųjų turtą. Jie visi suvokė veikos pavojingumą bei jos padarinius ir to vieningai siekė, juos visus siejo bendras nusikaltimo planas, jo įgyvendinimo būdai bei priemonės, padarymo aplinkybės ir tikslai. Visa tai betarpiškai patvirtina aukštesnį bendrininkų organizuotumo lygmenį ir, priešingai nei savo apeliaciniuose skunduose teigia nuteistieji A. P. ir J. G., atitinka organizuotos, bet ne paprastos bendrininkų grupės požymius.

48. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo A. P. apeliacinio skundo motyvai, kad J. G. ir D. J. susipažino tik prieš nusikaltimo padarymą, todėl per tokį trumpą laiką neva nebuvo galimybės susiburti padidinto pavojingumo organizuotai grupei. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, nebūtina nustatyti, jog visi organizuotos grupės nariai pažįsta vieni kitus, tiesiogiai tarpusavyje bendrauja ar juos visus sieja ilgalaikiai tarpusavio ryšiai. Šiuo atveju esminės aplinkybės yra bendras nusikalstamas sumanymas ir tyčia, kuri bendrininkavimo atveju pasireiškia kiekvieno iš bendrininkų suvokimu, kad jis kartu su kitais asmenimis dalyvauja įgyvendinant bendrą nusikalstamą sumanymą. Teismų praktikoje taip pat nuosekliai aiškinama, kad apie subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių (taigi, ir tyčios) turinį sprendžiama remiantis ne tik kaltininko paaiškinimais, bet ir vertinant bylos aplinkybių visumą: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89-693/2015, Nr. 2K-90-895/2020, Nr. 2K-132-942/2021 ir kt.). Taigi, aplinkybė, kad J. G. ir D. J. susipažino tik prieš nusikaltimą ir jokių ilgalaikių tarpusavio ryšių neturėjo, savaime nepanaikina galimybės nusikalstamas veikas padariusiems asmenims inkriminuoti veikimo organizuota grupe. Juo labiau, kad D. J. gerai pažinojo nuteistąjį A. P., ko neneigė ir jis pats, o su J. G. jį supažindino siekiant įgyvendinti bendrą nusikalstamą sumanymą. Pagrindo manyti, kad kiekvienas iš bendrininkų, atlikdamas jam paskirtus veiksmus, suprato, jog dalyvauja įgyvendinant bendrą nusikalstamą sumanymą, nagrinėjamoje situacijoje teisėjų kolegija neįžvelgia.

49. Pirmiau paminėtais duomenimis nustatyti nuteistųjų ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. veiksmai, atlikti iki nukentėjusiųjų plėšimo (A. P. pasiūlymas D. J., dalyvaujant J. G., padaryti bendrą nusikalstamą veiką, A. P. parengtas ir nusikaltimo vykdytojams aiškiai išdėstytas veiksmų planas, jo vykdymo metu atlikti paruošiamieji J. G. ir D. J. veiksmai), plėšimo metu (nusikaltimas buvo vykdomas tiksliai taip, kaip buvo nurodęs tiesiogiai nusikaltimo padaryme nedalyvavęs nuteistasis A. P.) ir po šio nusikaltimo (A. P. atsiskaitymas su D. J. ir dar vienos analogiškos nusikalstamos veikos padarymas, apie kurią dar bus pasisakyta), laikotarpis nuo paruošiamųjų veiksmų pradžios iki plėšimo įgyvendinimo bei pats nusikalstamos veikos mechanizmas patvirtina, kad nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšimas buvo kruopščiai planuojamas tam tikrą laiką ir jam iš anksto buvo ruošiamasi detaliai suderintais kelių asmenų veiksmais (pasirūpinant būtinomis priemonėmis, nuodugniai suderinant veiksmų planą, suplanuojant atvykimą į nusikaltimo vietą ir pasitraukimą iš jos, maršrutą iki nukentėjusiųjų namo, A. P. pasirūpinant ir bet kokių sąsajų su bendrininkų atliktais neteisėtais veiksmais išvengimo planu), kiekvienam iš bendrininkų turint savo vaidmenį ir nuosekliai vykdant jam priskirtą užduotį. Tai rodo, kad nuteistųjų veiksmai buvo gerai suplanuoti ir iš anksto suderinti, bei leidžia daryti pagrįstą išvadą apie jų suvokimą prisidedant prie bendro tikslo, kurį nagrinėjamoje situacijoje lėmė bendras byloje nustatytas tikslas pagrobti nukentėjusiųjų turtą.

50. Tokių iš anksto suplanuotų veiksmų kontekste, kaip nepagrįsti, atmestini nuteistojo A. P. apeliacinio skundo motyvai, kad D. J. veiksmai vertinamu atveju buvo vienkartinio pobūdžio, nes šis požymis yra tik vienas iš kriterijų atskiriant organizuotą grupę nuo bendrininkų grupės, tačiau neesminis. Esminis organizuotos grupės požymis – tai organizuotumo laipsnis. Nustačius, kad bendrininkų veiksmai, siekiant bendro nusikalstamo sumanymo, pasireiškė detaliu savo nusikalstamų veiksmų planavimu, aiškiu vaidmenų ir užduočių pasiskirstymu, priemonių, būtinų nusikalstamai veikai padaryti, pasirūpinimu ir pan., aplinkybė, ar tokia asmenų grupė susibūrė vienam (apysunkiam, sunkiam ar labai sunkiam) nusikaltimui daryti, ar buvo pastovesnė, t. y. suburta keliems nusikaltimams daryti, esminės reikšmės neturi. Nagrinėjamoje byloje abejonių pakankamai aukštu organizuotumo lygiu dėl pirmiau nurodytų bendrų kaltininkų veiksmų apimties, jų turinio, jiems atlikti būtinų asmenų ir priemonių gausos teisėjų kolegijai nekyla ir dėl apelianto minimų kitų specifinių požymių (tokių kaip bendros pinigų kasos, griežtos hierarchijos ir pan.) nebuvimo. Tokie požymiai, nors ir gali būti nustatyti organizuotos grupės veikloje, tačiau nėra privalomi ir dažniau būdingi nusikalstamam susivienijimui. Visgi, vertinant šioje byloje nustatytos organizuotos grupės narių ryšius pastebėtina, kad tokiu pačiu būdu buvo veikiama padarant ir kitą šiame nuosprendyje toliau aptariamą G. V. ir nukentėjusiosios G. M. plėšimą, peraugusį į G. V. nužudymą. Nors šios nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant penkiese, t. y. dar dviem asmenim, visgi, kaip ir nukentėjusiųjų M. S. bei R. S. atveju, jų plėšimo organizatorius buvo tas pats nuteistasis A. P., o jį įgyvendinant organizuotoje grupėje veikė tiek nuteistasis J. G., tiek ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. J..

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad pripažinus, jog asmenys veikė organizuota grupe, visi bendrininkai laikomi nusikaltimo vykdytojais ir kvalifikuojant jų padarytas veikas BK 24 straipsniu nesiremiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255/2013). Taigi, vertinamu atveju nustačius, jog nuteistieji A. P. ir J. G. veikė organizuota grupe kartu su atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės D. J., nuteistajam A. P. tiesiogiai plėšime nedalyvavus ir atlikus tik organizatoriaus vaidmenį, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, kvalifikuojant jo veiksmus pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, papildomos nuorodos į BK 24 straipsnio atitinkamą dalį nereikia.

52. Tokiu būdu, A. P. veiksmai, skundžiamu nuosprendžiu kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuojami pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.

Dėl BK 180 straipsnio 3 dalies taikymo

53. Nustačius, kad nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšimas buvo padarytas nuteistiesiems A. P. ir J. G. veikiant organizuota grupe, nėra pagrindo abejoti jų veiksmų kvalifikavimu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.

54. Pagal BK 180 straipsnio 3 dalį baudžiamas tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšė pagrobdamas labai didelės vertės svetimą turtą ar didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Taigi matyti, kad BK 180 straipsnio 3 dalis išskiria kelis alternatyvaus pobūdžio požymius: šaunamojo ginklo ar sprogmens panaudojimą; labai didelės vertės svetimo turto ar vertybių pagrobimą; plėšimą organizuota grupe. Nustačius bent vieną šių alternatyviųjų požymių, asmens veiksmai kvalifikuojami pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.

55. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistųjų A. P. ir J. G. apeliacinių skundų motyvais, kad daikto, tik panašaus į šaunamąjį ginklą, tačiau neturinčio šaunamiesiems ginklams būdingų požymių, panaudojimas plėšimo metu negali lemti kaltininkų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pažymint, kad pagal BK 180 straipsnio 3 dalį kaltininko veiksmai kvalifikuojami tada, kai šaunamasis ginklas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį ir plėšimo metu panaudojamas kaip fizinio ar psichologinio smurto priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2013, Nr. 2K-259-697/2017 ir kt.). Taip pat sutiktina ir su nuteistųjų teiginiais, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kokiu konkrečiu daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, buvo grasinama nukentėjusiesiems M. S. ir R. S..

56. Vis dėlto, priešingai nei mano nuteistieji, jų veiksmų kvalifikavimą pagal BK 180 straipsnio 3 dalį lėmė ne plėšimo metu panaudotas daiktas (panašus į šaunamąjį ginklą, kurio panaudojimą, be kita ko, patvirtino ne tik nukentėjusieji M. S. ir R. S., bet ir nuteistasis J. G. bei atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. J.), bet jų veikimas organizuota grupe. Daikto, panašaus į šaunamąjį ginklą, panaudojimas nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašyme pateiktas tik kaip nuteistųjų veiksmus (grasinimo nukentėjusiesiems pobūdį) apibūdinanti faktinė aplinkybė, kuri neturėjo įtakos jų veiksmų kvalifikavimui pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.

57. Atsižvelgiant į visa tai, nuteistojo A. P. apeliacinio skundo motyvai, kiek jie susiję su nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. parodymais dėl plėšimo metu panaudoto daikto, panašaus į ginklą, savybėmis, jo panašumu/nepanašumu į pareigūnų naudojamus tarnybinius ginklus bei R. S. galimybėmis užpuolimo metu matyti šio daikto vamzdį, jokios reikšmės nagrinėjamu atveju neturi, todėl išsamiau neanalizuotini.

58. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšimo metu galiojo 2018 m. gruodžio 4 d. įstatymu Nr. XIII-1682 patvirtinta BK 180 straipsnio 3 dalies redakcija, pagal kurią, už plėšimą, įvykdytą organizuota grupe asmenims grėsė laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dešimties metų. Iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo BK 180 straipsnio 3 dalies redakcija buvo pakeista du kartus: 1) 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 (nuo 2023 m. birželio 1 d.), kuriuo buvo pakeista BK 180 straipsnio 3 dalies dispozicija, į sudėtį įtraukiant naują objektyvųjį požymį – labai didelės vertės svetimo turto pagrobimą, ir 2) 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 (nuo 2025 m. vasario 1 d.), kuriuo patikslinta tiek BK 180 straipsnio 3 dalies dispozicija (teisėjų kolegijos pastaba – redakcinis pakeitimas, neturintis jokios reikšmės nagrinėjamu atveju), tiek ir sankcija, padidinant minimalią sankcijoje numatytos ir galimos skirti laisvės atėmimo bausmės ribą nuo dvejų iki trejų metų.

59. Skundžiamame nuosprendyje nenurodyta nuteistiesiems taikytina BK 180 straipsnio 3 dalies redakcija (nuorodos į atitinkamą BK 180 straipsnio 3 dalies redakciją nėra), tačiau, įvertinusi tai, kad pirmiau paminėtais pakeitimais ji buvo keičiama iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taikė aktualią BK 180 straipsnio 3 dalies redakciją. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas, todėl ištaisytinas.

60. Minėta, kad pagal naujos redakcijos BK 180 straipsnio 3 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) už šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą galimos skirti laisvės atėmimo bausmės minimali riba buvo padidinta nuo dvejų iki trejų metų, ir tai sunkina nuteistųjų teisinę padėtį. Pagal BK 3 straipsnio 3 dalį baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios, išskyrus išimtis, nustatytas už nusikaltimus, numatytus BK 99–103, 105, 106, 110, 111, 112, 113¹ straipsnius.

61. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, įvertinus dar ir tai, kad 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 (nuo 2023 m. birželio 1 d.) buvo pakeista tik BK 180 straipsnio 3 dalies dispozicija, į sudėtį įtraukiant naują objektyvųjį požymį – labai didelės vertės svetimo turto pagrobimą, kas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jokios reikšmės nuteistųjų veiksmų teisiniam vertinimui neturi, nuteistųjų A. P. ir J. G. veiksmai nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. atžvilgiu, skundžiamu nuosprendžiu kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuojami pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 180 straipsnio 3 dalies (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682) redakciją.

Dėl nepasitvirtinusių faktinių aplinkybių

62. Pagrindo abejoti, kad vertinamo plėšimo metu iš nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. buvo pagrobti jų nurodyti pinigai užsienio valiuta – JAV doleriai, Norvegijos kronos, Ukrainos grivinos, Lenkijos zlotai, Bulgarijos levai, Tailando batai, ir iš M. S. piniginės išimti ir pagrobti 420 Eur, teisėjų kolegija neįžvelgia. Tai nukentėjusieji M. S. ir R. S. patvirtino jau pirmųjų apklausų metu, nurodydami, kad jų namuose buvo rastas vokas su įvairia užsienio valiuta ir iš nukentėjusiosios M. S. piniginės ištraukti grynieji pinigai eurais (t. 1, b. l. 139–142, 160–164). Tokios pozicijos jie laikėsi ir vėlesnių apklausų metu (t. 1, b. l. 143–144, 145–148, 165–167), taip pat ir apklausiami pirmosios instancijos teisme. Tokias aplinkybes iš esmės patvirtino ir nuteistasis J. G. bei atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. J., be kita ko, pažymėjęs, kad nukentėjusiosios M. S. piniginėje buvusius pinigus (apie 400 Eur) išėmė ir pagrobė būtent jis, o voką su užsienio valiuta nukentėjusiųjų namuose rado nuteistasis J. G.. Šios pirmosios instancijos teismo įrodytomis pripažintos faktinės aplinkybės, taip pat ir skundžiamu nuosprendžiu nustatytos pagrobtų pinigų sumos neginčijamos ir nuteistųjų apeliaciniuose skunduose.

63. Vis dėlto, apeliaciniame skunde nuteistojo J. G. gynėja nesutinka, kad be paminėtų pinigų, iš nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. namų buvo pagrobti dar ir 1 500 Eur. Anot apeliantės, jokių kitų pinigų eurais, nei tie, kuriuos iš M. S. piniginės išėmė D. J., nukentėjusiųjų namuose jie nerado.

64. Vertinant tokius apeliantės argumentus, visų pirma pažymėtina, kad apie iš jų namų pagrobtus 1 500 Eur, rastus miegamojo spintelėje, įvyniotus į naktinius marškinius, parodė tik nukentėjusioji M. S., be kita ko, tik papildomos apklausos metu 2020 m. rugsėjo 29 d. (t. 1, b. l. 143–144). Apie šių pinigų pagrobimą jos sutuoktinis nukentėjusysis R. S. nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neužsiminė, patvirtindamas tik tai, kad iš jų namų buvo pagrobtas vokas su užsienio valiuta ir iš M. S. piniginės buvo pagrobta apie 400 Eur (t. 1, b. l. 160–164, 165–167; t. 37, b. l. 96–102). Apklausiama pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji M. S. nors ir nurodė, kad iš jos namų buvo pagrobtas vokas su užsienio valiuta, o iš jos piniginės pagrobta apie 400 Eur, apie 1 500 Eur pagrobimą vėlgi neužsiminė, šią aplinkybę patvirtindama tik po jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų perskaitymo BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka (t. 37, b. l. 96–102). Aktualu tai, kad iš esmės visų apklausų metu nukentėjusioji M. S. teigė, jog grynųjų pinigų savo namuose ji su sutuoktiniu nelaikė, jie visi buvo jų banko sąskaitose, pažymėdama ir tai, kad visai neseniai ji su sutuoktiniu iš turėtų santaupų buvo įsigiję naują automobilį, todėl didesnių santaupų nebeturėjo (t. 1, b. l. 145–148).

65. Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste paminėtina ir tai, kad apie 1 500 Eur pinigų egzistavimą ir jų pagrobimą nei vienos apklausos metu neužsiminė ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. J., to nepatvirtindamas ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Jis patvirtino tik tai, kad iš nukentėjusiųjų namų buvo pagrobtas vokas su užsienio valiuta, kurį rado nuteistasis J. G., ir iš M. S. piniginės buvo pagrobta apie 400 Eur, kuriuos paėmė jis. Gretinant atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. parodymus su nukentėjusiosios M. S. nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, svarbu paminėti, kad, anot nukentėjusiosios M. S., 1 500 Eur buvo rasti miegamojo spintelėje, įvynioti į naktinius marškinius. Tiek nuteistasis J. G., tiek atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. patvirtino, kad J. G. ieškant pinigų nukentėjusiųjų namuose, D. J. saugojo nukentėjusiuosius, kurie tuo metu buvo suguldyti ant grindų miegamojo kambaryje. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai spręstina, kad J. G., pagal išankstinį bendrininkų susitarimą ieškojusiam pinigų nukentėjusiųjų namuose ir miegamojo spintelėje suradus grynuosius pinigus eurais, kaip nurodė nukentėjusioji M. S., šių pinigų suradimo faktas būtų žinomas toje pačioje patalpoje tuo metu buvusiam D. J., ko nei vienos apklausos metu jis nepatvirtino. Pagrindo manyti, kad tokiu būdu D. J. siekė sušvelninti savo teisinę padėtį, atsižvelgiant į jo pirmiau aptartą procesinį elgesį, visišką savo kaltės pripažinimą, be kita ko, jam neginčijant ir nukentėjusiųjų pareikšto civilinio ieškinio, teisėjų kolegija neįžvelgia.

66. Be to, anot D. J., iš nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. namų pagrobtus pinigus jis ir nuteistieji J. G. bei A. P. buvo susitarę pasidalinti lygiomis dalimis; po nukentėjusiųjų plėšimo M. S. piniginėje rastus pinigus jis perdavė nuteistajam J. G. ir nusikaltimo vakarą A. P. už atliktą darbą jam davė 50 Eur, o po kurio laiko sumokėjo dar 300 JAV dolerių, kuriuos iškeitęs valiutos keitykloje jis gavo apie 260 Eur (t. 27, b. l. 171–173, 194–197; t. 28, b. l. 65–69; 75–82). Tokia D. J. sumokėta pinigų suma, siekianti vos 310 Eur, net ir įvertinus faktą, kad pinigai tarp bendrininkų nebuvo dalinami lygiomis dalimis, atsižvelgiant į tai, kad iš nukentėjusiųjų namų pagal pirmosios instancijos teismo įrodytomis pripažintas faktines aplinkybes buvo iš viso pagrobta 3 788,59 Eur, teisėjų kolegijai taip pat neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad be voko su užsienio valiuta ir 420 Eur, paimtų iš nukentėjusiosios M. S. piniginės, nukentėjusiųjų namuose buvo rasta ir pagrobta nukentėjusiosios M. S. vos vienoje apklausoje nurodyta 1 500 Eur pinigų suma. Jokių kitų patikimų šios pinigų sumos pagrobimą patvirtinančių įrodymų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Dar daugiau abejonių dėl šios aplinkybės kyla ir vertinant 2021 m. balandžio 13 d. – 2021 m. balandžio 14 d. apžiūros protokole užfiksuoto D. J. pokalbio su nenustatytu asmeniu, jiems abiem būnant (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės patalpose nurodytos aplinkybės. Iš jų matyti, kad pasakodamas apie nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšimą, D. J., be kita ko, nurodė, kad „<...> jis (teisėjų kolegijos pastaba – J. G.) ten gerai rado, visame name kratą padarė, na (necenzūrinis žodis) tūkstantį du šimtus galbūt <...> uždirbome tūkstantis du šimtus išnešėm, ant trijų pasidalinom, suprask po keturis šimtus eurų <...>“ (t. 5, b. l. 52–60).

67. Teisėjų kolegija pažymi, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Vadovaujantis principu in dubio pro reo (lot. abejojant – kaltinamojo viršus), visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau šis principas gali būti taikomas tik tada, kai pagrįstai konstatuojama, jog nėra galimybės abejonių ir neaiškumų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-719/2019).

68. Atsižvelgiant į paminėtą teismų praktiką, jos kontekste įvertinus pirmiau aptartas faktines aplinkybes, nesant jokių patikimų įrodymų, kad iš nukentėjusiųjų namų buvo pagrobtas ne tik vokas su užsienio valiuta bei 420 Eur, išimti iš nukentėjusiosios M. S. piniginės, bet ir 1 500 Eur, ši aplinkybė iš skundžiamu nuosprendžiu įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių pašalinama, konstatuojant, kad iš nukentėjusiųjų namų plėšimo metu buvo pagrobtas iš viso 2 288,59 Eur vertės turtas.

Dėl nagrinėjamų klausimų esmės

69. Skundžiamu nuosprendžiu A. P. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, J. G. ir K. G. – pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, D. J. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, buvo nuteisti už tai, kad A. P. subūrė organizuotą grupę ir koordinavo jos narių veiklą, parengė nusikalstamos veikos planą ir jai vadovavo, D. J. organizuotos grupės nariams suteikė informaciją apie nukentėjusio G. V. tapatybę, gyvenamąją vietą, šio asmens gyvenamojoje vietoje saugomas pinigines lėšas, nurodė vykimo į G. V. gyvenamąją vietą maršrutą, kartu su kitais grupės nariais atliko G. V. gyvenamosios vietos aplinkos stebėjimą, J. G., K. G. ir pagal BK 39¹ straipsnį nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas D. J., vadovaudamiesi A. P. ir D. J. jiems suteikta informacija, vykdydami nusikalstamos veikos planą ir atlikdami jiems skirtas užduotis, įsibrovė į G. V. namus, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodami nukentėjusiųjų G. V. ir G. M. atžvilgiu, panaudodami peilius bei daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, surišdami namuose buvusius nukentėjusiuosius G. M., S. M. ir G. V., taip bendrais veiksmais atimdami galimybę jiems priešintis, plėšimo būdu pagrobė nukentėjusiųjų turtą (du G. M. priklausiusius auksinius žiedus, iš G. M. piniginės išėmė ir pagrobė 200 Eur, jai priklausiusį 800 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Iphone“ ir iš G. V. piniginės išėmė 380 Eur), po to, J. G. ir K. G., viršydami išankstinio susitarimo su organizuotos grupės nariais ribas, bendrais veiksmais padegė nukentėjusįjį G. V., tokiu būdu tyčia jį kankindami, dėl savanaudiškų paskatų jį nužudė.

70. Be to, D. J., J. G. ir K. G. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus buvo nuteisti už tai, kad plėšimo metu surišo nukentėjusiąsias G. M. ir S. M., jų akivaizdoje bendrais veiksmais tyčia grasino G. V., jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, J. G. ir K. G. bendrais veiksmais tyčia apipylė G. V. benzinu ir šį padegė, dėl ko, G. V. patyrė viso kūno nudegimus, o dėl tokių nuteistųjų veiksmų nukentėjusiosios G. M. ir S. M. patyrė potrauminio streso sutrikimą (F43.1), kuris vertinamas, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

71. Nesutikdami su jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų teisiniu vertinimu, apeliacinius skundus dėl šios skundžiamo nuosprendžio dalies pateikė nuteistieji A. P., K. G. ir J. G. gynėja.

71.1. Nuteistasis A. P., teigdamas, kad vertinamu atveju jis tik prašė nuteistojo J. G. padėti iš nukentėjusiojo G. V. išsireikalauti skolą, tačiau jokių nurodymų jį sužaloti, plėšti ar juo labiau jungti į organizuotą grupę tai darant, nedavė, prašo jo veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį.

71.2. Nuteistojo J. G. gynėjos apeliaciniame skunde nuteistojo kaltė dėl nukentėjusiųjų G. V. bei G. M. plėšimo neginčijama, nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuos veiksmus J. G. atliko veikdamas organizuota grupe, taip pat ginčijama ginamojo kaltė padegant G. V. (teigiama, kad G. V. padegimas nagrinėjamu atveju nebuvo sutartas, tokiems veiksmams J. G. nepritarė, todėl prašo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus jį išteisinti). Be to, teigiama, kad vertinamu atveju nukentėjusiųjų G. M. ir S. M. atžvilgiu nebuvo atlikti tyčiniai smurtiniai veiksmai, galėję sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl šių veiksmų kvalifikavimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, tokius pačius veiksmus kvalifikuojant ir pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, yra perteklinis.

71.3. Nuteistasis K. G. detalesnių argumentų apeliaciniame skunde neišsakė, nesutiko tik su atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. parodymų vertinimu, teismo posėdyje teigė, kad nuteistasis A. P. nenurodinėjo kokius veiksmus atlikti, kad nuteistasis J. G. tik apipylė nukentėjusįjį benzinu, norėdamas jį pagąsdinti. Todėl padegant ir nužudant nukentėjusįjį G. V. jokio bendrininkavimo nebuvo, jis, t. y. K. G., tą padarė vienas (uždegė benziną ir nukentėjusįjį jį norėdamas pagąsdinti, jam atrodė, kad tokiu atveju nukentėjusysis pasakys, kur pinigai).

Dėl kvalifikuoto G. V. ir nukentėjusiosios G. M. plėšimo

72. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad 2020 m. spalio 12 d., apie 12.43 val., vykdydami G. V. ir nukentėjusiosios G. M. plėšimą, nuteistieji J. G., K. G. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. J., šiam persirengus DPD kurjerio apranga, atvyko prie G. V. namų išnuomotu mikroautobusu „Opel Vivaro“, D. J. prisistačius G. V. namuose buvusiai nukentėjusiajai G. M. DPD kurjeriu (teisėjų kolegijos pastaba – įvykio metu DPD kurjerių striukę dėvėjo J. G., D. J. – likusias aprangos dalis, t. y. kelnes ir džemperį) ir ją informavus, kad turi siuntinį G. V., pro atviras duris įbėgo į namo vidų; paskui D. J. įbėgo nuteistieji J. G. ir K. G.; D. J. surišo G. M., o K. G. – namuose taip pat buvusią S. M.; D. J. jas saugant, J. G. ir K. G. namuose ieškojo pinigų ir kitų vertybių; nuo G. M. pirštų buvo nuimti du auksiniai žiedai, iš jos piniginės ištraukti 200 Eur ir pagrobtas jai priklausęs mobiliojo ryšio telefonas; su savimi jie turėjo peilius ir daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą; sulaukus į namus grįžusio G. V., J. G., grasindamas daiktu, panašiu į pistoletą, G. V. liepė atsigulti ant grindų, iš jo piniginės išėmė 380 Eur, J. G. ir K. G. jį surišo, išnešė į vonios kambarį, grasino panaudoti fizinį smurtą – kankinti G. V. apipilant jį benzinu ir padegant, ir jį panaudojo – tyčia sudavė G. V. daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, reikalavo šio pasakyti, kur namuose laikomi pinigai, o kai G. V. užsiliepsnojo (neginčijama aplinkybė, kad liepsną uždegė nuteistasis K. G., tačiau neigiama J. G. kaltė ir bendrininkavimas), J. G., K. G. ir D. J. iš įvykio vietos pasišalino ir bėgo link mikroautobuso, su kuriuo buvo atvykę į įvykio vietą; mikroautobusui neužsivedus, visi išsiskirstė ir išsibėgiojo (esminis ginčas byloje yra dėl to, kiek ir kokia apimtimi šioje veikoje dalyvavo nuteistasis A. P. ir ar J. G. kaltas dėl G. V. nužudymo).

73. Tokias pirmosios instancijos teismo įrodytomis pripažintas faktines aplinkybes patvirtino nukentėjusioji G. M., nurodžiusi, kad į G. V. namus, jai ir jos dukrai S. M. būnant juose, įsiveržė trys asmenys, vienas kurių, buvo persirengęs DPD kurjerių aprangą, grasino jai daiktu, panašiu į pistoletą, jas surišo ir reikalavo pasakyti, kur yra laikomi pinigai ir kitokios vertybės; vienas vyras liko jas saugoti, o kiti du – ieškodami pinigų namuose, viską griovė, vertė, pjaustė, iš jos piniginės išėmė apie 200 Eur, nuo pirštų numovė du auksinius žiedus; į namus sugrįžus G. V., šį pargriovė ant žemės, mušė ir nunešė jį į vonios kambarį, iš kurio ji nuolat girdėjo klausimus, kur yra pinigai, ir po to sekančius G. V. šūksnius; po to, pasigirdo kažkoks šauksmas ir su G. V. vonios kambaryje buvę du asmenys greitai išbėgo iš vonios kambario ir ją su dukra saugojusiam vyrui liepė bėgti; tuo metu pamatė iš vonios kambario sklindančius dūmus, išsilaisvino ir įbėgo į vonios kambarį; G. V. nematė, todėl išbėgo į gatvę ir ėmė šauktis pagalbos; bėgo link netoliese stovėjusio mikroautobuso, iš kurio tuo metu jau šalinosi paminėti asmenys; G. V. buvo kieme stipriai apdegęs ir sakė, kad jį „pakūrė“ (t. 37, b. l. 96–102). Tokiems nukentėjusiosios parodymams neprieštarauja ir 2021 m. balandžio 28 d. apžiūros protokole užfiksuotas policijos pareigūnų A. J., T. P., E. I. ir į ligoninę atvežto stipriai apdegusio, tačiau dar galėjusio rišliai kalbėti G. V. pokalbis. G. V. teigimu, jam grįžus į namus, juose jis jau rado tris įsibrovusius ir kaukes dėvinčius asmenis, kurie jį surišo, reikalaudami pinigų jo atžvilgiu atliko smurtinio pobūdžio veiksmus ir grasino jį padegti, tuo tikslu vertė jį uostyti talpoje buvusį benziną, vėliau apipylė jį benzinu ir padegė (t. 20, b. l. 66–71).

74. Kaip nustatyta 2020 m. spalio 12 d. – 2020 m. spalio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole, apžiūrėjus G. V. gyvenamojo namo patalpas ir šio namo aplinką, taip pat netoli G. V. gyvenamojo namo buvusį mikroautobusą „Opel Vivaro“ (teisėjų kolegijos pastaba – į jį, bylos duomenimis, bandė sugrįžti nuteistieji J. G., K. G. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. J., juos, bėgančius link šio mikroautobuso, matė nukentėjusioji G. M., tačiau mikroautobuso varikliui neužsivedus, iš įvykio vietos jie pasišalino pėsčiomis), ant kurio uždėti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (teisėjų kolegijos pastaba – tikrieji šio mikroautobuso valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) tyrimo metu buvo rasti miške, atremti į medį (t. 5, b. l. 130–135), bei netoli G. V. gyvenamojo namo esantį griovį (upelį), buvo rasta: lipnios juostos fragmentai bei jos likutis rulonuose; DPD kurjerių striukė; kelios medžiaginės kaukės; rankų ir avalynės pėdsakai; 1,5 l butelis su užrašu „Akvile“ ir jame buvusiu skysčiu, turinčiu benzino kvapą; raudonos spalvos kepurė; daiktas, panašus į pistoletą; automobilyje „Opel Vivaro“ paimti kvapo, mikrodalelių pavyzdžiai, taip pat nuoplova nuo mikroautobuso vairo paviršiaus, cigarečių pakelis su viduje esančia nuorūka, pirštinės ir kepurė (t. 5, b. l. 76–102). 2020 m. lapkričio 23 d., 2021 m. sausio 7 d. ir 2021 m. vasario 3 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadų duomenimis, ant dalies įvykio vietos apžiūros metu rastų ir tirti pateiktų daiktų buvo užfiksuoti J. G. (ant kaukių, cigarečių pakelyje rastos nuorūkos, kepurės, daikto, panašaus į pistoletą, DPD striukės, kurią įvykio metu vilkėjo J. G.), K. G. (ant medžiaginės kaukės) ir D. J. (ant tampono su nuoplova nuo automobilio „Opel Vivaro“ vairo ir cigaretės nuorūkos) biologiniai pėdsakai (t. 25, b. l. 56–66).

75. Be to, remiantis 2020 m. spalio 12 d. savanoriško dokumentų pateikimo protokolu, liudytojas J. Ž. pateikė mikroautobuso „Opel Vivaro“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (t. 7, b. l. 80–84), kurioje nurodyta, kad mikroautobusas nuo 2020 m. spalio 9 d. 13:30 val. iki 2020 m. spalio 10 d. 13:30 val. buvo išnuomotas J. G.; paliktas užstatas – 100 Eur, bei mikroautobuso kelionių duomenis nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2020 m. spalio 12 d. (t. 7, b. l. 83–84, 85, 86–95). Nustatyta, kad 2020 m. spalio 9 d. šiuo mikroautobusu buvo vykstama iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kryptimi ir grįžta į (duomenys neskelbtini) miestą (teisėjų kolegijos pastaba – J. G. ir K. G. gyvenamoji vieta), 2020 m. spalio 12 d. – iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini). Pagal 2020 m. spalio 9 d. – 2020 m. spalio 12 d. nustatytą mikroautobuso maršrutą apžiūrėjus 2020 m. lapkričio 11 d. vaizdo kamerų stebėjimo įrašus iš „Neste“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), nustatytas 2020 m. spalio 9 d. bendras automobilių „Opel Vivaro“ ir „Toyota Prius“, kuriuo vertinamo įvykio metu disponavo D. J., atvykimas ir išvykimas iš degalinės teritorijos, užfiksuoti automobiliuose buvę asmenys, vienas kurių identifikuotas kaip J. G. (t. 9, b. l. 112–114; t. 20, b. l. 91–99); apžiūrėjus 2020 m. spalio 28 d. gautus vaizdo kamerų stebėjimo įrašus iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), nustatytas 2020 m. spalio 9 d. bendras automobilių „Opel Vivaro“ ir „Toyota Prius“ atvykimas ir išvykimas iš degalinės teritorijos, užfiksuoti automobiliuose buvę asmenys, kurie identifikuoti kaip D. J., J. G., K. G. (t. 9, b. l. 117–118; t. 20, b. l. 100–119); apžiūrėjus 2020 m. spalio 20 d. gautus vaizdo kamerų stebėjimo įrašus iš „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), nustatytas 2020 m. spalio 12 d. automobilio „Opel Vivaro“ atvykimas ir išvykimas iš degalinės teritorijos, užfiksuotas iš automobilio išlipęs asmuo, identifikuotas kaip J. G. (t. 9, b. l. 117–118; t. 20, b. l. 91–99).

76. Paminėtų įrodymų visuma patvirtina, kad vertinamo įvykio metu nuteistieji J. G., K. G. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. buvo įvykio vietoje ir atliko plėšimo veiksmus G. V. ir nukentėjusiosios G. M. atžvilgiu. Tokių pirmosios instancijos teismo įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių iš esmės neneigia ir nuteistieji J. G., K. G. bei atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. J., jokių prieštaravimų dėl jų nuteistasis J. G. neišsakė ir savo apeliaciniame skunde. Jie patvirtino, kad įvykio dieną buvo G. V. namuose, į (duomenys neskelbtini) vyko nuteistojo J. G. išsinuomotu mikroautobusu, G. V. namuose rado G. M. ir S. M., jas surišo ir laukdami į namus grįžtančio G. V., namuose ieškojo pinigų ir kitų vertybių; tuo metu paėmė iš G. M. du auksinius žiedus ir jos pinigus; į namus sugrįžus G. V., jo atžvilgiu atliko smurtinio pobūdžio veiksmus, iš jo piniginės išėmė grynuosius pinigus, jį surišo, J. G. ir K. G. jį nunešus į vonią, o D. J. likus saugoti G. M. ir S. M., vonioje G. V. sudavė smūgius kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, grasino jį padegti, reikalavo pasakyti, kur yra pinigai; iš įvykio vietos, nepavykus užvesti automobilio variklio, pasišalino pėsčiomis (t. 41, b. l. 77–87, 151–157, 177–186; t. 43, b. l. 73–80).

77. Vis dėlto, kaip nustatyta skundžiamame nuosprendyje, šiame plėšime dalyvavo ne tik nuteistieji J. G., K. G. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. J., bet ir A. P., kuris, kaip ir plėšimo nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. atveju, skundžiamo nuosprendžio duomenimis, buvo šio nusikaltimo organizatorius bei pagrindinis sumanytojas (teismo nuosprendžiu dėl nukentėjusiųjų plėšimo, kaip padėjėjas, suteikęs informaciją A. P. ir kitiems bendrininkams apie nukentėjusiojo G. V. gyvenamąją vietą ir kt., nuteistas ir D. J., tačiau nuosprendžio apeliacine tvarka jis neskundė). Nors su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo A. P. apeliaciniame skunde kategoriškai nesutinkama, teigiama, kad jis tik prašė nuteistojo J. G. padėti iš nukentėjusiojo G. V. išsireikalauti skolą ir jokių nurodymų jį sužaloti, plėšti ar juo labiau jungtis į organizuotą grupę tai darant, nedavė, tačiau įvertinus byloje esančius įrodymus, tokie nuteistojo apeliacinio skundo motyvai atmestini kaip nepagrįsti.

78. Vertinant nuteistojo A. P. poziciją dėl jo dalyvavimo padarant aptariamą nusikalstamą veiką pažymėtina, kad dėl to jis buvo apklaustas ne vieną kartą, tačiau tik pirmosios apklausos metu, vykusios 2020 m. spalio 13 d., išsamiai paaiškino vertinamo įvykio aplinkybes (t. 33, b. l. 124–128). Kitais atvejais jis arba pateikė iš anksto parengtus savo paties rašytinius paaiškinimus (2020 m. lapkričio 25 d., 2021 m. gegužės 5 d. apklausos), arba savo pozicijos dėl kaltės apskritai neišsakė ir parodymus duoti atsisakė (2021 m. sausio 27 d., 2021 m. birželio 3 d. pranešus jam apie įtarimus) (t. 33, b. l. 131–133, 134–139, 145–149, 152–163, 168–170, 173–176, 179–184; t. 34, b. l. 22–24, 26–43). Tokią poziciją nuteistasis A. P. išlaikė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kur jis nors ir sutiko atsakyti į proceso dalyvių klausimus, tačiau išsamesnių parodymų dėl vertinamo įvykio nedavė ir dėl to BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka buvo perskaityti 2020 m. lapkričio 25 d. jo rašytiniai paaiškinimai (t. 41, b. l. 151–157; t. 43, b. l. 145–151).

79. Toks nuteistojo procesinis elgesys pats savaime nors ir nesudaro pagrindo jo parodymus atmesti kaip netinkamą įrodymų šaltinį byloje, tačiau teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti jų patikimumu, juolab, kad didžioji nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalis buvo parengti iš anksto ir pateikti raštu, t. y. nurodant tik tai, ką norėjo paaiškinti pats nuteistasis ir neatsakant į jokius klausimus. Be to, tą nuteistasis A. P. padarė jau po kitų reikšmingų duomenų gavimo: 2020 m. spalio 13 d., 2020 m. lapkričio 11 d. ir 2020 m. lapkričio 12 d. jau buvo apklaustas nuteistasis J. G., nurodęs, kad A. P. pasiūlė apiplėšti G. V., organizavo ir koordinavo šiuos veiksmus, jo parodymai 2020 m. spalio 16 d. jau buvo patikrinti parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 29, b. l. 110–114, 115–140, 159–165, 168–174); 2020 m. spalio 23 d., 2020 m. spalio 19 d., 2020 m. lapkričio 16 d. buvo apklaustas D. J., paaiškinęs, kad A. P. organizavo G. V. plėšimą, parengė šios nusikalstamos veikos planą ir koordinavo nusikaltime dalyvavusių asmenų veiksmus (t. 28, b. l. 32–42, 24–29, 48–52); iš esmės tokius pačius parodymus, atskleidžiančius aktyvius nuteistojo A. P. veiksmus G. V. plėšime, 2020 m. spalio 13 d., 2020 m. lapkričio 4 d., 2020 m. lapkričio 6 d. jau buvo davęs ir nuteistasis K. G. (t. 31, b. l. 47–48, 54–59, 62–67). Be to, tuo metu jau buvo surinkta dalis šio nuosprendžio 72 – 75 pastraipose paminėtų įrodymų. Visa tai patvirtina, kad pateikdamas 2020 m. lapkričio 25 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuos nuteistasis A. P. patvirtino ir pirmosios instancijos teisme, jis turėjo galimybę ir pakankamai laiko priderinti savo parodymus prie byloje surinktų įrodymų visumos ir pateikti sau palankią versiją apie tariamą jo dalyvavimą tik prašant padėti atgauti skolą.

80. Kaip matyti iš nuteistojo A. P. 2020 m. lapkričio 25 d. rašytinių paaiškinimų, maždaug 2016 metais su G. V. jį supažindino pažįstamas T., gyvenantis (duomenys neskelbtini), jo kontaktinių duomenų nežino. Žinojo, kad G. V. užsiėmė neteisėtai į Lietuvą atgabentų cigarečių prekyba. Maždaug 2019 metų rudenį – 2020 metų žiemą R., paskolino jam (A. P.) 130 000 Eur. Sutarė, kad pinigus su 7 procentų mokesčiu jis grąžins, kai tik galės tai padaryti. R. gyvena Anglijoje, su juo bendraudavo „Telegram“ programėle, jo kontaktinių duomenų nežino. Praėjus kelioms dienoms jis visus gautus pinigus perdavė G. V., pažadėjusiam už perduotus pinigus pristatyti 280 dėžių kontrabandinių cigarečių „Fest“. Realizavęs cigaretes tikėjosi gauti 30 000 Eur pelno. Praėjus 2-3 dienoms jokių žinių iš G. V. negavo. Susitarė susitikti ir sutikimo metu G. V. pasakė, kad nei cigarečių, nei pinigų nebus ir jei bus bandoma jo ieškoti, G. V. kreipsis į policiją. Įsitikinęs, kad G. V. pinigų geruoju negrąžins, susitiko su J. G. ir paklausė, ar šis galėtų nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir priminti G. V. apie skolą. J. G. tai padaryti sutiko. Planavo už sėkmingą pinigų atgavimą J. G. atsilyginti. Maždaug 2020 metų spalio mėnesio pradžioje jis su J. G. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir parodė jam G. V. namą. Maždaug po kelių dienų su J. G. susitiko netoli (duomenys neskelbtini). Į sutartą vietą J. G. atvažiavo automobiliu „Toyota Prius“ su draugu, vardu D. (teisėjų kolegijos pastaba – D. J., kurį, bylos duomenimis, A. P. pažinojo). Pasakė J. G. ir D. J., kad jiems reikia nuvažiuoti pas G. V. ir priminti šiam apie skolą. J. G. ir D. J. nuvyko į G. V. namus, o jis liko laukti sutartoje vietoje. Tąkart J. G. ir D. J. susitikti su G. V. nepavyko. Praėjus kelioms dienoms susitarė vėl nuvažiuoti į G. V. namus. J. G. ir D. J. į susitikimą atvyko su nepažįstamu tamsaus gymio vyriškiu (teisėjų kolegijos pastaba – K. G.) šviesios spalvos mikroautobusu (teisėjų kolegijos pastaba – atitinka J. G. vardu išnuomoto mikroautobuso „Opel Vivaro“ apibūdinimą). Priminė, kad prašė tik pasikalbėti su G. V. apie skolą ir nesiimti jo atžvilgiu jokių kitų veiksmų. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pravažiavo pro G. V. namą. Kieme matė du vyrus ir vieną moterį. (duomenys neskelbtini) kurį laiką palaukė, po to dar kelis kartus pravažiavo pro G. V. namą, tačiau kieme vis dar buvo žmonių, todėl sugrįžo į susitikimo vietą ir pasakė J. G., kad tą dieną jokių veiksmų nesiims, nes gali išgąsdinti pašalinius asmenis. Su J. G. jis vėl susitiko 2020 m. spalio 11 d. prie šio namų ir jis dar kartą paprašė rytojaus dieną nuvažiuoti pas G. V. priminti šiam apie skolą. Susitarė susitikti kelio atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Į sutartą vietą mikroautobusu atvažiavo J. G. su D. J. bei prieš tai matytu tamsaus gymio vyriškiu. Išlipę iš automobilių trumpai pasikalbėjo. J. G. paprašė paskolinti pinigų, todėl davė šiam 250 Eur. Tamsaus gymio vyriškis ėmė kalbėti apie G. V. kankinimą, tačiau liepė liautis kalbėti nesąmones ir net neturėti minčių apie smurtą. Po šio pokalbio J. G., D. J. ir tamsaus gymio vyriškis mikroautobusu išvažiavo, o jis pasiliko jų laukti. Maždaug po pusvalandžio J. G., D. J. ir tamsaus gymio vyriškis sugrįžo. J. G. pasakė, kad G. V. namo kieme matė moterį. Paklausė, kodėl jie nepalaukė G. V., juk prašė tik pasikalbėti su juo. Netrukus jie vėl išvyko, o jis pasiliko toje pačioje vietoje. Laukė apie pusantros valandos, tada pamatė du policijos automobilius įjungtais švyturėliais. Jau norėjo išvažiuoti, tačiau tuo metu iš miško atėjo D. J.. Šis buvo stipriai susijaudinęs, sakė, kad G. V. buvo padegtas ir užsiliepsnojo, o J. G., D. J. ir tamsaus gymio vyriškis pabėgo. Jam reikėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), todėl tuo pačiu nuvežė D. J. į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį ir šis išvyko į (duomenys neskelbtini). Apie 13-15 val., susitiko su D. J., gyvenančiu (duomenys neskelbtini). Su šiuo pabendravo, tačiau apie (duomenys neskelbtini) įvykius nepasakojo. Po kurio laiko internete perskaitė žinutes apie įvykį, labai išsigando. D. J. prireikė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), tačiau šis negalėjo vairuoti, nes buvo išgėręs alkoholio, todėl pasisiūlė šį nuvežti. D. J. jis nuvežė į šio tėvo namus, o po to abu važiavo į (duomenys neskelbtini). Vėliau išvažiavo į (duomenys neskelbtini) (t. 33, b. l. 134–139; t. 41, 151–157; t. 43, b. l. 145–151).

81. Vertindama tokių nuteistojo A. P. parodymų patikimumą, teisėjų kolegija pažymi, kad nors šie ikiteisminio tyrimo metu A. P. pateikti rašytiniai paaiškinimai esminėse aplinkybėse sutapo su vėlesniais A. P. pateiktais rašytiniais paaiškinimais (2021 m. gegužės 4 d. ir 2021 m. birželio 29 d.), tačiau sugretinus juos su nuteistojo A. P. pirmosios apklausos metu (2020 m. spalio 13 d.) duotais parodymais, juose įžvelgiami neatitikimai, kurių visuma sumenkina tiek nuteistojo pateiktą versiją apie G. V. skolą ir J. G. pateiktą prašymą priminti apie ją, tiek ir jo parodymus dėl jo vaidmens vertinamame plėšime.

82. Rašytiniuose paaiškinimuose teigęs, kad 130 000 Eur, reikalingus cigarečių įsigijimui iš G. V., jam paskolino asmuo, vardu R., gyvenantis Anglijoje, ir cigaretes G. V. turėjo atiduoti jam (A. P.), pirmosios apklausos metu apie 130 000 Eur gavimo aplinkybes apskritai nepasakojo ir teigė, kad cigaretes G. V. turėjo perduoti R. (teisėjų kolegijos pastaba – galimai tai tas pats A. P. įvardintas „R.“). Rašytiniuose paaiškinimuose nurodęs, kad G. V. delsiant atiduoti cigaretes ir dėl to suorganizavus susitikimą su juo, G. V. jam paaiškino, kad nei cigarečių, nei pinigų nebus, o pirmosios apklausos metu teigė, kad apie tai G. V. jam pranešė telefonu. Be to, rašytiniuose paaiškinimuose A. P. kategoriškai neigė nurodęs nuteistajam J. G. G. V. atžvilgiu panaudoti smurtą, tačiau pirmosios apklausos metu jis toks kategoriškas nebuvo ir nurodė, kad J. G. turėjo nuvykti pas G. V., pranešti, jog atvyko „nuo jo“, o prireikus – suduoti smūgius. Svarbu ir tai, kad rašytiniuose paaiškinimuose nuosekliai ir itin detaliai (teisėjų kolegijos pastaba – tiksliai įvardino susitikimų vietas, juose dalyvavusius asmenis, automobilių markes, kuriomis jis ir J. G. su kitais asmenimis atvykdavo į susitikimus, taip pat detaliai paaiškino savo veiksmus po kiekvieno susitikimo – kur ir kokiu tikslu vykdavo, ką ten veikdavo ir pan.) pasakojęs apie iki vertinamo įvykio vykusius susitikimus su J. G., D. J. ir K. G. (teisėjų kolegijos pastaba – A. P. įvardintas tamsaus gymio vyras), nurodęs, kad vis nepavykdavo surasti tinkamo laiko J. G. pasikalbėti su G. V., pirmosios apklausos metu apie tokius susitikimus A. P. apskritai neužsiminė, nurodydamas, kad toks susitikimas buvo tik vienas (teisėjų kolegijos pastaba – sprendžiant iš parodymų visumos, jis vyko vertinamo įvykio dieną), kai J. G. paprašė paskolinti pinigų, todėl susitiko su juo prie (duomenys neskelbtini), kur J. G. atvyko su D. J. ir K. G. šviesios spalvos mikroautobusu ir informavo, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini) priminti G. V. apie skolą (t. 33, b. l. 124–128, 134–139).

83. Paminėtų neatitikimų nuteistojo A. P. parodymuose kontekste aktualu ne tik tai, kad nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšimas, kurį pagal nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pasitvirtinusias faktines aplinkybes, išsamiai išanalizuotas pirmiau šiame nuosprendyje, organizavo nuteistasis A. P., buvo įvykdytas asmenims veikiant tokia pačia schema, bet ir tai, kad jokie patikimi įrodymai nuteistojo paaiškinimų, kad jis tik prašė nuteistojo J. G. pasikalbėti su G. V. dėl šio skolos, tačiau jokių plėšimo veiksmų neorganizavo, nepatvirtina. Priešingai, juos paneigia.

84. Analizuojant 2021 m. balandžio 28 d. apžiūros protokole užfiksuotą policijos pareigūnų A. J., T. P., E. I. ir į ligoninę atvežto stipriai apdegusio, tačiau dar galėjusio rišliai kalbėti G. V. pokalbio turinį matyti, kad iš esmės neneigdamas savo sąsajų su akcizais apmokestinamų prekių kontrabanda, G. V. kategoriškai neigė, jog nusikalstami veiksmai jo atžvilgiu buvo atlikti dėl kokios nors skolos, be kita ko, pažymėdamas „<...> tai sakytų atiduok už tiek ten už kažką, bet niekas nieko <...>“. G. V. pažymėjo, kad yra pasiskolinęs apie 1 000 Eur iš savo giminaičių, bet po truputį skolą jiems grąžina, daugiau jokių skolų ar konfliktų su niekuo neturi (t. 20, b. l. 66–71). Tai, kad G. V., nepaisant jo sąsajų su neteisėta cigarečių kontrabanda, jokių skolų ir konfliktų su kitais asmenimis neturėjo, patvirtino ir artimas jo draugas liudytojas P. Ž. (t. 7, b. l. 3–6; t. 40, b. l. 163–169) bei jo sugyventinė nukentėjusioji G. M. (t. 37, b. l. 96–102).

85. Nuteistojo A. P. versiją paneigia ir pirmosios instancijos teisme duoti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. parodymai (be kita ko, juos iš esmės atitinkančius parodymus, kaip dar bus detaliau aptarta, ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, davė ir J. G. bei K. G.). D. J. teigimu, po nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšimo, nuteistasis A. P. pasiūlė kitą plėšimą, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) gyvena vyras, užsiimantis kontrabanda, todėl jo namuose yra daug pinigų, o jį apiplėšus, toks asmuo net pareiškimo nerašytų. Nurodė, kad reikės įsilaužti į namus ir paimti pinigus. Teigė, kad plėšime dalyvautų jis (D. J.) ir J. G.. Viską koordinavo nuteistasis A. P., jis buvo nusikaltimo organizatorius, parodė G. V. gyvenamąją vietą. Jų planas buvo nuvykti į nukentėjusiojo namus, D. J., apsirengusiam DPD kurjerio uniforma, pasakyti, kad atvežtas siuntinys, atidariusį duris asmenį čiupti už burnos, įstumti į vidų, jį surišti ir išgauti informaciją apie pinigų buvimo vietą namuose. Į (duomenys neskelbtini) važiavo kelis kartus, netoli (duomenys neskelbtini) miškelyje turėjo savo „štabą“, kur susirinkdavo ir aptardavo plėšimo planą, tačiau savo planų įgyvendinti vis nepavykdavo, nes G. V. namuose buvo ne vienas. Po to, J. G. pasiūlė paimti dar vieną žmogų, kuris nieko nebijo ir yra daug kartų dalyvavęs tokiuose dalykuose – K. G. (teisėjų kolegijos pastaba – bylos duomenimis nustatyta, kad jis buvo daug kartų teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat ir plėšimą). Nuteistajam A. P. sutikus, jie nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir susitiko su K. G.. Vėliau apie detales, kaip bus išgaunama informacija apie pinigų buvimo vietą G. V. namuose, tarėsi nuteistieji A. P., J. G. ir K. G.. A. P. pasakė, kad jei G. V. nesakys, kur pinigai, reikia jį „gerai padaužyti“, jei ir tai nepadės – apipilti benzinu. Apie jo padegimą kalbos nebuvo. Planuojamam plėšimui J. G. buvo išsinuomojęs mikroautobusą, kuriuo jis (D. J.), J. G. ir K. G. įvykio dieną važiavo prie G. V. namų. Kieme nepamatę G. V. automobilio, suprato, kad jo nėra namuose. Matė, kaip iš namo šiukšles išnešė moteris, todėl grįžo į miškelį (vadinamą „štabą“), kur jų laukė A. P., pasitarti su juo. Šis liepė grįžti. Grįžę, atliko suplanuotus veiksmus (teisėjų kolegijos pastaba – išsamiau aptarti šio nuosprendžio 69 pastraipoje). Plėšimo metu jis (D. J.) turėjo žaislinį pistoletą, kurį jam buvo davęs nuteistasis A. P. ir kurį nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšime turėjo J. G.. Nuteistasis J. G. su savimi turėjo kuprinę, kurioje buvo likę daiktai po nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšimo – lipni juosta, sąvaržos, joje buvo ir mineralinio vandens „Neptūnas“ butelyje supiltas benzinas, kurį prieš tai A. P. perdavė J. G.. Saugodamas nukentėjusiąsias G. M. ir S. M., girdėjo, kaip vonioje K. G. ir J. G. reikalavo G. V. pasakyti, kur pinigai, išgirdo J. G. žodžius „duodu tau paskutinį šansą“, netrukus po to, išgirdo, kad reikia bėgti ir pamatė degantį G. V.. Visi nubėgo prie mikroautobuso, tačiau jo užvesti nepavyko, todėl visi išsibėgiojo. Matė, kaip iš namo išbėgo G. M. ir G. V.. Jis (D. J.) nubėgo už mokyklos, į šiukšlių dėžę išmetė DPD džemperį ir jam pavyko pasiekti vadinamą „štabą“, kuriame laukė nuteistasis A. P.. Papasakojo jam, kas įvyko ir šis nuvežė jį į (duomenys neskelbtini). Ten nupirko džinsus, nes buvo su DPD kelnėmis, nuvežė į autobusų stotį, iš kurios jis (D. J.) išvyko į (duomenys neskelbtini). Buvo susitarę vėliau susitikti ir susitikimo metu A. P. nurodė, kad jei jis (D. J.) bus sulaikytas, privalo sakyti, jog drabužius (DPD aprangą) paaukojo vaikų namams. Pasakojo, kad visi (duomenys neskelbtini) aptverti policijos. Susitarė palaikyti ryšį, tačiau po dviejų dienų jį sulaikė (t. 41, b. l. 77–87, 151–157).

86. Pagrindo netikėti tokiais atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. parodymais, priešingai nei teigiama nuteistojo A. P. apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neįžvelgia. D. J. dėl vertinamos nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas net šešis kartus ir tik pirmosios apklausos, vykusios 2020 m. spalio 15 d., nors ir pripažino savo kaltę, tačiau nusikaltimo padaryme dalyvavusių asmenų bei jų veiksmų neatskleidė (t. 28, b. l. 17–20). Vis dėlto, praėjus vos keturioms dienoms po pirmosios apklausos, t. y. 2020 m. spalio 19 d., D. J. nuosekliai papasakojo visas G. V. ir nukentėjusiosios G. M. plėšimo aplinkybes, detaliai nurodydamas visų nusikaltime dalyvavusių asmenų – A. P., J. G., K. G. ir D. J. veiksmus (t. 28, b. l. 24–29). Šiuos savo parodymus jis patvirtino ir vėlesnių apklausų metu, taip pat ir du kartus (2020 m. spalio 23 d. ir 2021 m. gegužės 12 d.) apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 28, b. l. 34–42, 53–58, 65–70, 75–82), tapačios pozicijos laikėsi ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme. D. J. pagrindas apkalbėti nuteistuosius nagrinėjamoje byloje nenustatytas (teisėjų kolegijos pastaba – apie tai išsamiau pasisakyta šio nuosprendžio 28 pastraipoje), abejoti jo parodymų patikimumu dėl baigiamojoje baudžiamosios bylos nagrinėjamo stadijoje – skundžiamu nuosprendžiu, jam suteikto procesinio statuso – atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia (teisėjų kolegijos pastaba – apie tai taip pat jau pasisakyta šio nuosprendžio 29.1. – 29.4. pastraipose).

87. Šios išvados kontekste pažymėtina ir tai, kad pirmiau paminėti nuoseklūs ir detalūs atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. parodymai, nuteistąjį A. P. įvardijant pagrindiniu G. V. ir G. M. organizatoriumi ir apie jokią G. V. neva nuteistajam A. P. turėtą skolą neužsimenant, buvo užfiksuoti ir 2021 m. balandžio 13 d. – 2021 m. balandžio 14 d. apžiūros protokole aprašytame D. J. pokalbyje su nenustatytu asmeniu, jiems abiem būnant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės patalpose: „<...> pas mus buvo toks taškas, kur parodė organizatorius, kad pasikeisti mašinos numerius (teisėjų kolegijos pastaba – kalbama apie D. J. įvardinta „štabą“ netoli (duomenys neskelbtini) miškelyje) <...> pirmą valandą susirinkome <...> stovim, laukiam <...> taigi boba yra (teisėjų kolegijos pastaba – G. M.), tai gerai, sako, einam į chatą <...> aš toks <...> (necenzūrinis žodis) ta boba, sakau, važiuojam, pasitarsim <...> grįžome atgal į štabą, ten labai gera vieta, ten apskritai mašinos nevažinėja <...> toks miškelis <...> atvažiuojam <...> visą situaciją paaiškinam <...> tai kaip tik gerai, įlįsite su kauke <...> gal nereikės to (teisėjų kolegijos pastaba – G. V.) laukti, pabėgsite ir viskas <...> su tuo kontrabandistu buvo šansas, kad neparašys pareiškimo <...> (teisėjų kolegijos pastaba – toliau pasakojamos aplinkybės, susijusios su D. J., J. G. ir K. G. veiksmais G. V. namuose ir jų pasišalinimu iki mikroautobuso) aš niekaip mašinos užvesti negaliu <...> iššokau iš mašinos ir bėgau kiek turėdamas jėgų, pakeliui striukę numečiau (teisėjų kolegijos pastaba – ji buvo rasta šiltnamyje, įmesta į plastikinę statinę, kartu su kitais daiktais (t. 5, b. l. 76–102) <...> bėgau ten miškais <...> man svarbu buvo nusigauti iki organizatoriaus, kuris laukė <...> jis laukė, kad mes atvažiuotume <...> perduotume jam pinigus, paskui Vilniuje susitiktume <...> paskui viską pasidalintume visi <...> aš atbėgau iki tos vietos <...> aš jam viską papasakojau, kaip buvo <...> jis (necenzūrinis žodis) važiuojam <...> jis nuvežė mane į (duomenys neskelbtini) <...> įsėdau į autobusą ir atvažiavau į (duomenys neskelbtini) <...>“ (t. 5, b. l. 52–60). Šis D. J. pasakojimas buvo užfiksuotas D. J. apie tai nežinant, todėl manyti, kad tokioje situacijoje jis melagingai apkalbėjo nuteistuosius, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog sprendžiant iš šio pokalbio turinio, D. J. nebandė sušvelninti savo padėties, teigė, jog buvo „įvadinis“, jog pirmasis turėjo įeiti į G. V. namus ir tokiais savo veiksmais sudaryti tinkamas sąlygas K. G. ir J. G. patekimui į patalpas.

88. Taigi matyti, kad nors dalis D. J. parodymų atitiko nuteistojo A. P. 2020 m. lapkričio 25 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas faktines aplinkybes (dėl susitikimų vietos, mikroautobuso, plėšime dalyvavusių asmenų (J. G., D. J. ir K. G.), nusikaltimo padarymo vietos parodymo, nuteistojo A. P. laukimo, D. J. nuvežimo į (duomenys neskelbtini) po nusikaltimo padarymo ir kt.), tačiau versijos, jog nuteistasis A. P. tik prašė J. G. priminti G. V. apie skolą ir jokių plėšimo veiksmų neorganizavo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. nepatvirtino. Priešingai, jo teigimu, po nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšimo, kuriame asmenims nepavyko uždirbti didelių pinigų, nuteistasis A. P. pasiūlė kitą plėšimą, be kita ko, veikiant tokia pačia schema (nuvykti į nukentėjusiojo namus, D. J., apsirengusiam DPD kurjerio uniforma, pasakyti, kad atvežtas siuntinys, atidariusį duris asmenį čiupti už burnos, įstumti į vidų, jį surišti ir kartu su kitais asmenimis išgauti informaciją apie pinigų buvimo vietą namuose), pažymint, kad G. V. užsiima cigarečių kontrabanda, todėl ne tik turės daug pinigų, bet ir negalės kreiptis į policijos pareigūnus dėl iš jo pagrobtų nelegaliu būdu gautų pinigų.

89. Kaip jau minėta, D. J. parodymus iš esmės atitinkančius parodymus bei tokias pačias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, ir apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtino ir nuteistasis J. G.. Jis nurodė, kad pasiskundus A. P., jog neturi pinigų, šis pasakė, kad žino kontrabandininką, vardu G. (teisėjų kolegijos pastaba – G. V.), gyvenantį (duomenys neskelbtini), kuris visą gyvenimą verčiasi neteisėtu cigarečių gabenimu, todėl galima iš jo paimti pinigų. J. G. teigimu, mikroautobusas jiems buvo reikalingas tuo atveju, jei G. V. namuose būtų radę cigarečių. A. P. pasiūlė plėšimo metu naudoti DPD kurjerio aprangą, kurią turėjo jis (J. G.), parūpino pirštinėmis, kaukėmis, lipnia juosta ir sąvaržomis. A. P. sutiko su K. G. įtraukimu į nusikalstamą sumanymą, nes žinojo, kad šis turi patirties plėšimuose. A. P. davė netikrus automobilio numerius (teisėjų kolegijos pastaba – būtent jie buvo uždėti ant J. G. išnuomoto mikroautobuso, po nusikaltimo padarymo rasto netoli nusikaltimo vietos) ir butelį su benzinu, nurodydamas, kad jis bus reikalingas pagąsdinimui, tai patikrintas būdas išgauti pinigus, sakė, kad benziną reikės užpilti ant G. V. ir tokiu būdu jį pagąsdinti. A. P. pasakė D. J. G. V. vardą ir pavardę, nes to reikėjo jo kurjerio „vaidmeniui“. Žinojo, kad plėšimo metu bus naudojamas fizinis smurtas, A. P. liepė G. V. mušti (t. 29, b. l. 110–114, 159–165, 168–174).

90. Taigi, apie jokią tariamą G. V. skolą A. P. ikiteisminio tyrimo metu neužsiminė ir J. G.. Priešingai, jis iš esmės patvirtino atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. parodymus tiek dėl A. P. vaidmens, tiek ir dėl vertinamo nusikaltimo eigos, jame dalyvavusių asmenų bei kiekvieno jo turėtos užduoties, siekiant bendro nusikalstamo sumanymo iš G. V. pagrobti pinigus, kurių jo namuose, būtent nuteistojo A. P. žiniomis, turėjo būti dėl nelegalios G. V. vykdytos veiklos, susijusios su cigarečių kontrabanda.

91. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokius savo parodymus nuteistasis J. G. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydamas susitikimo vietą (duomenys neskelbtini), kur jis, D. J. ir A. P. buvo susitikę aptarti nusikalstamos veikos plano; susitikimo vietą miške netoli (duomenys neskelbtini), kur 2020 m. spalio 9 d. ir 2020 m. spalio 12 d. buvo keičiami mikroautobuso valstybiniai numeriai, o D. J. persirengdavo DPD kurjerių apranga; vietą netoli G. V. gyvenamojo namo, kur paliko mikroautobusą; šiltnamį, kuriame po nusikaltimo padarymo išmetė kuprinę ir DPD kurjerio striukę su iš G. V. pagrobtais pinigais; parodė degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini) sav., į kurią 2020 m. spalio 12 d. mikroautobusu „Opel Vivaro“ buvo užsukęs jis, D. J. ir K. G. (t. 29, b. l. 115–140). Gretinant šiuos duomenis su kitais bylos įrodymais, matyti, kad J. G. nurodytoje vietoje miške, netoli (duomenys neskelbtini), buvo rasti tikrieji mikroautobuso „Opel Vivaro“ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 130–135); J. G. parodytame šiltnamyje buvo rasti jo nurodyti daiktai 2020 m. spalio 12 d. – 2020 m. spalio 13 d. įvykio vietos apžiūros metu (t. 5, b. l. 76–102); o 2021 m. gegužės 18 d. apžiūros metu peržiūrėjus 2020 m. spalio 20 d. gautus vaizdo kamerų stebėjimo įrašus iš „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) (t. 9, b. l. 117–118), nustatyta, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas 2020 m. spalio 12 d. automobilio „Opel Vivaro“ atvykimas ir išvykimas iš degalinės teritorijos bei iš automobilio išlipęs asmuo, identifikuotas kaip J. G. (t. 20, b. l. 91–99). Esant tokiems nuteistojo J. G. parodymams, atitinkantiems tiek atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, tiek ir kitus bylos įrodymus, pagrindo jais netikėti, teisėjų kolegija neįžvelgia.

92. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo J. G. parodymų dėl nuteistojo A. P. vaidmens pakeitimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kai jis patvirtino nuteistojo A. P. versiją apie G. V. jam neva turėtą skolą ir prašymą apie ją priminti. Bylos duomenimis nustatyta, kad teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaičius nuteistojo J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jų J. G. nepatvirtino ir teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu jis melavo, buvo streso būsenos ir siekė išvengti didesnės bausmės; pažymėjo, kad A. P. jokių nurodymų nedavė, jis, D. J. ir K. G. patys suplanavo nusikaltimą ir jį padarė savo nuožiūra (t. 41, b. l. 177–186). Vertinant tokias nuteistojo J. G. parodymų pakeitimų priežastis, būtina pažymėti, kad, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu dėl vertinamos nusikalstamos veikos jis buvo apklaustas ne vieną kartą, be kita ko, skirtingu laiku (2020 m. spalio 13 d., 2020 m. spalio 16 d. (parodymų patikrinimas vietoje), 2020 m. lapkričio 11 d., 2020 m. lapkričio 12 (apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją), 2021 m. vasario 12 d., 2021 m. birželio 4 d.), tačiau nei vienos apklausos metu pirminių savo parodymų jis neatsisakė, priešingai, juos patvirtino, be kita ko, ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, po įvykio praėjus net vienam mėnesiui. Atsižvelgdama į visa tai ir įvertinusi šio nuosprendžio 39 – 40 pastraipose aptartus jo itin artimus tarpusavio ryšius su nuteistuoju A. P., nuteistojo J. G. parodymų pakeitimą pirmosios instancijos teisme teisėjų kolegija vertina tik kaip siekį padėti nuteistajam A. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Juo labiau, kad panašus nuteistajam A. P. palankus nuteistojo J. G. elgesys pasireiškė ir dėl pirmiau aptarto nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšimo – ikiteisminio tyrimo metu parodymų dėl šios nusikalstamos veikos jis apskritai nedavė, o apklausiamas pirmosios instancijos teisme teigė, kad prie nusikaltimo padarymo nuteistasis A. P. niekaip neprisidėjo ir plėšimas buvo įvykdytas bendrais jo (J. G.) ir D. J. veiksmais, kas nagrinėjamoje byloje nepasitvirtino.

93. Paminėtų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad išankstinį bendrininkų susitarimą apiplėšti G. V., bet ne priminti šiam apie skolą, patvirtina ir nuteistojo K. G. parodymai. Nors prie nusikalstamo sumanymo jis prisijungė vėliau (teisėjų kolegijos pastaba – vis nepavykstant užtikti G. V. namuose vieno, K. G. buvo įtrauktas į nusikaltimą), tačiau tam tikras nuteistojo A. P. pateiktos versijos apie G. V. neva A. P. turėtos skolos priminimo aplinkybes, jis vis dėlto žinojo ir jas paaiškino apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Remiantis nuteistojo K. G. parodymais, į jį kreipėsi jo senas pažįstamas J. G. ir pasiūlė dalyvauti „plėšime“, žinodamas, kad jis (K. G.) praeityje buvo ne kartą teistas. Jam buvo paaiškinta, kad reikia „apiplėšti kontrabandininką“. Po kiek laiko J. G. jam parašė SMS pranešimą ir paprašė išeiti į kiemą. Ten įsėdo į automobilį – išnuomotą mikroautobusą, kuriame buvo D. J. ir J. G.. Tokiu būdu susipažino su D. J.. Važiavo link (duomenys neskelbtini). Nuvykus į vietą, jų laukė A. P., su juo kažką tarėsi, po to važiavo apžiūrėti G. V. namo. Tądien (teisėjų kolegijos pastaba – kalbama apie 2020 m. spalio 9 d.) buvo nutarta nieko nedaryti. Antrą kartą (teisėjų kolegijos pastaba – 2020 m. spalio 12 d.) su D. J. ir J. G. nuvyko į tą pačią vietą prie (duomenys neskelbtini) (teisėjų kolegijos pastaba – tą vietą D. J. savo parodymuose vadino „štabu“). Ten juos vėl pasitiko A. P., kažką su juo pakalbėjo. Jam, J. G. ir D. J. nuvykus į vietą, G. V. namuose pamatė moterį, todėl grįžo į mišką pasitarti su jų laukiančiu A. P.. Buvo nutarta vykdyti plėšimą. Planas buvo toks, kad D. J., persirengęs DPD kurjerių apranga, čiumpa G. V. namų duris atidariusią moterį ir tada į namą įbėga jis (K. G.) ir J. G.. Veikė pagal planą. Surišę G. M. ir S. M., namuose ieškojo pinigų, vėliau į namus sugrįžo G. V.. Liepė atsigulti ant grindų, jį surišo ir nutempė į vonios kambarį, reikalavo jo pasakyti, kur pinigai. G. V. nenurodant pinigų buvimo vietos, J. G. ant jo kojų užpylė benzino, o jis padegė. Po to, jie visi pabėgo (t. 41, b. l. 177–186; t. 43, b. l. 73–80).

94. Taigi, ir nuteistajam K. G. nusikalstamas sumanymas buvo pristatytas ne kaip priminimas apie nukentėjusiojo G. V. nuteistajam A. P. turėtą skolą, bet kaip plėšimas, paaiškinant, kad G. V. yra pinigų turintis kontrabandininkas, kurį galima apiplėšti. Nuteistojo K. G. parodymais nustatyta, kad vykdant nusikalstamą sumanymą, į (duomenys neskelbtini) jis, J. G. ir D. J., vyko du kartus išnuomotu mikroautobusu, abu kartus sutartoje vietoje juos pasitiko A. P.. Būtent su juo buvo derinamos visos reikšmingos nusikaltimo padarymo aplinkybės, tariamasi, ką daryti, G. V. namuose pamačius moterį, nuteistojo A. P. nurodymu nusikalstamas sumanymas buvo tęsiamas. Tokias pačias aplinkybes, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino tiek nuteistasis J. G., tiek viso baudžiamojo proceso metu nuoseklius parodymus davęs ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas D. J..

95. Atmesdama nuteistojo A. P. versiją, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog G. V. pažinojo A. P. ir buvo susijęs su juo kokiais nors „verslo reikalais“, išskyrus paties nuteistojo A. P. deklaratyvius teiginius, nagrinėjamoje byloje nėra. Nuteistojo A. P. draugė G. N., nors ir įvardino kitus A. P. draugus, pvz. D. J. ir T. M., tačiau patvirtino, kad G. V. jai nebuvo girdėtas, apie jį A. P. jai nebuvo užsiminęs (t. 8, b. l. 3–7, 8–12; t. 38, b. l. 161–163). Be to, kaip matyti iš 2021 m. gegužės 13 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinių tyrimų valdybos rašto, apie A. P. ir G. V. galimus tarpusavio ryšius, konkrečios neteisėtos veiklos ar kontaktų atvejus, panaudotas pinigų sumas ir tarpusavio įsiskolinimus – taip pat. Visgi šiame rašte nurodyta, kad tarnyba turi kriminalinės žvalgybos informacijos, jog G. V. ir D. J. gali būti susiję su kontrabanda ar neteisėta akcizais apmokestinamų prekių apyvarta (t. 13, b. l. 189–190).

96. Iš to matyti, kad byloje yra nustatyti A. P. ir D. J., bei D. J. ir nukentėjusiojo G. V. ryšiai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu D. J., kurio tėvas, bylos duomenimis, gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, patvirtino, kad pažinojo G. V., kaip kontrabanda užsiimantį asmenį, žinojo jo gyvenamąją vietą ir ją parodė nuteistajam A. P. (t. 31, b. l. 189–194). Taigi, A. P. versiją paneigia ir ankstesnius tiek D. J., tiek J. G. ir K. G. parodymus ikiteismini tyrimo metu, patvirtina ir nuosprendžio neskundusio bei už padėjimą įvykdant plėšimą nuteisto D. J. parodymai.

97. Kaip nustatyta atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. parodymais, nuteistasis A. P. buvo kategoriškas dėl to, kad 15 procentų nuo iš G. V. pagrobtų pinigų bus atiduoti D. J., būtent jis pasakojo, kad vykdant cigarečių kontrabandą, per G. V. praeityje mirė vienas žmogus, dėl to A. P. nurodė G. V. plėšimo metu jam būtinai pasakyti, kad „per tave mirė kitas žmogus“ (t. 28, b. l. 75–82, t. 41, b. l. 77–87, 151–157). Tokias aplinkybes apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino ir nuteistasis K. G., be kita ko, pažymėdamas, kad plėšimo metu J. G. pasakė G. V. „žmogus per tave mirė, kur pinigai“ (t. 31, b. l. 62–67). Dar daugiau, apklausiamas 2021 m. vasario 19 d. apklausos metu, nuteistasis K. G. parodė, kad vieno susitikimo metu D. J. paaiškino, jog G. V. „yra skolingas už vaiko mirtį ir pasižadėjo už tą vaikį pinigus“ (t. 31, b. l. 73–78). Kaip nustatyta nukentėjusiosios G. M. parodymais, jai buvo žinoma, jog praeityje G. V. užsiėmė kontrabanda ir vieno įvykio metu, jį su bendrininkais besivejant pasieniečiams, pareigūnui panaudojus ginklą, vienas asmuo mirė; įvykio metu į namus įsiveržę vyrai jos klausė, ar ji pamena šį įvykį, sakė, kad visa tai už tą nušautą vaikiną. Be to, nukentėjusioji paaiškino, kad G. V. jai yra pasakojęs apie D. J., kuris skleidė gandus apie G. V., kaip apie asmenį, turintį daug pinigų (t. 37, b. l. 96–102). Būtent tai, įvertinus faktą, kad D. J. pažinojo G. V., žinojo jo gyvenamąją vietą ir manė, kad G. V. turi daug pinigų, teisėjų kolegijos vertinimu, tapo esmine aplinkybe, suformavusia bendrą nuteistųjų A. P., D. J., J. G., K. G. ir ateisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. sumanymą apiplėšti G. V..

98. Teisėjų kolegija pažymi, kad D. J. apklausiamas pirmosios instancijos teisme savo kaltės prisidėjus prie G. V. ir G. M. plėšimo nepripažino. Tai, kad D. J. niekaip neprisidėjo prie vertinamo nusikaltimo padarymo, teisiamojo posėdžio metu kategoriškai tvirtino ir kiti nuteistieji – J. G., K. G. ir A. P.. Vis dėlto, įvertinus tai, kad tokią poziciją nuteistieji išsakė tik pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į nuoseklius atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. parodymus ir kitus bylos įrodymus, tokia nuteistųjų pozicija vertinama tik kaip siekis padėti D. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Juo labiau, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu D. J., teigęs, jog buvo nepagrįstai „pakištas A. P.“, šių savo parodymų pirmosios instancijos teisme atsisakė, nurodydamas, kad tokius jo žodžius tyrėja į apklausos protokolą įrašė savavališkai ir tokių žodžių jis nesakė, tokiu būdu, iš esmės teisindamas nuteistąjį A. P.. Toks nuteistųjų procesinis elgesys teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo bandoma sušvelninti nuteistojo A. P. teisinę padėtį ir padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės D. J., kuris, kaip minėta, šio nuosprendžio ir įrodyto jo dalyvavimo padedant įvykdyti G. V. plėšimą neskundžia.

99. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, tenkinti nuteistojo A. P. apeliacinio skundo prašymą ir perkvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, nėra pagrindo. Jo versija dėl neva G. V. jam turėtos skolos ir bandymo ją susigrąžinti J. G., D. J. ir K. G. veiksmais, nagrinėjamoje byloje yra paneigta byloje surinktais ir jau aptartais įrodymais.

100. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau aprašyti nuteistųjų veiksmai, kaip ir nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. atveju, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį buvo kvalifikuoti ne dėl daikto, panašaus į šaunamąjį ginklą, panaudojimo G. V. ir nukentėjusiosios G. M. plėšimo metu – bylos duomenimis nustatyta, kad siekdami įbauginti nukentėjusiuosius, nuteistieji panaudojo į šaunamąjį ginklą panašų, tačiau ginklams nepriskiriamą daiktą (t. 25, b. l. 85–90), bet dėl jų veikimo organizuota grupe, todėl nuteistųjų apeliacinių skundų motyvai dėl netinkamo šaudyti ginklo ir jo neatitikimo BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiams, į analogiškus nuteistųjų argumentus jau atsakius šio nuosprendžio 53 – 57 pastraipose, dar kartą išsamiau neanalizuotini.

Dėl veikimo organizuota grupe

101. Pagrindo abejoti, kad G. V. ir nukentėjusiosios G. M. plėšimas buvo padarytas asmenims veikiant organizuota grupe, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, teisėjų kolegija neįžvelgia.

102. Byloje nustatyta, kad po nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšimo 2020 m. rugsėjo 24 d., be kita ko, nuteistiesiems A. P., J. G. ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. nepasitenkinus iš nukentėjusiųjų pagrobto turto verte (tokią bendro sumanymo apiplėšti G. V. priežastį 2021 m. gegužės 12 d. apklausos metu nurodė D. J. (t. 28, b. l. 75–82), 2020 m. spalio pradžioje buvo pradėti kito nusikaltimo siekiant apiplėšti G. V. parengiamieji veiksmai. Planuojant nusikalstamą veiką, nuteistasis A. P. parengė nusikalstamos veikos planą, be kita ko, analogišką jau prieš tai įvykdytam nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšimui – D. J. persirengia J. G. turėta kurjerių apranga, G. V. namų duris atidariusiam asmeniui prisistato kurjeriu, praneša apie tariamą siuntinį, įsibrauna į vidų, tokiu būdu sudarydamas tinkamas sąlygas į namus patekti ir kitiems nusikaltimo bendrininkams – J. G. ir K. G.. Patekus į namus, D. J. saugo surištus asmenis, o J. G. ir K. G. namuose ieško pinigų. Nuteistieji A. P. ir D. J. tiesiogiai plėšime nedalyvauja, A. P. laukia nusikaltimo vykdytojų sutartoje vietoje, kurią D. J. vadino „štabu“.

103. Tinkamam nusikalstamo sumanymo įgyvendinimui buvo pasirūpinta būtinomis priemonėmis – medžiaginėmis kaukėmis, pirštinėmis, lipnia juosta ir sąvaržomis, kas, anot nuteistojo J. G. buvo likę po nusikaltimo nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. atžvilgiu, taip pat mikroautobusu, kurį, bylos duomenimis, išnuomojo J. G. iš nuteistojo A. P. jam duotų pinigų (teisėjų kolegijos pastaba – nustatyta J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 29, b. l. 159–165) ir D. J. nurodytomis aplinkybėmis), netikrais valstybiniais numeriais, kuriuos nusikaltimo bendrininkams perdavė nuteistasis A. P. (teisėjų kolegijos pastaba – nustatyta J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 29, b. l. 159–165) ir D. J. nurodytomis aplinkybėmis), bei nusikaltimo vietoje J. G., K. G. ir D. J. turėtu benzinu, kuris, A. P. nurodymu, turėjo būti panaudotas siekiant pagąsdinti G. V., jei šis nesutiks parodyti pinigų laikymo vietos po smurtinio pobūdžio veiksmų jo atžvilgiu.

104. Nors nuteistasis A. P. kategoriškai neigė aprūpinęs nusikaltimo bendrininkus benzinu, o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis J. G. kėlė versiją, kad benzinu pasirūpino atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. J., tačiau ši versija yra paneigta. Viso baudžiamojo proceso metu D. J. nuosekliai teigė, kad benziną jam ir kitiems bendrininkams perdavė nuteistasis A. P., nurodęs jį panaudoti tuo atveju, jei G. V. nesutiks nurodyti pinigų laikymo vietos po fizinio smurto veiksmų jo atžvilgiu. Būtent tokias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nuteistasis J. G., nurodydamas, kad A. P. perdavė butelį su benzinu, o paklaustas, kam jis reikalingas, paaiškino, jog pagąsdinimui, nes tai patikrintas būdas išgauti pinigus „benziną naudoti užpilant, kad pagąsdinti“ (t. 29, b. l. 159–165). Šią aplinkybę, kaip ir apskritai visus savo parodymus, kiek jie susiję su nuteistojo A. P. vaidmeniu komentuojamame nusikaltime, nuteistasis J. G. pakeitė tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir, kaip nustatyta pirmiau aptartais duomenimis, tik siekdamas sušvelninti nuteistojo A. P. teisinę padėtį, todėl jo teiginiais, kad benziną parūpino atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. J., teisėjų kolegija nesivadovauja. Juo labiau, jog kaip matyti iš nuteistojo J. G. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, benziną į butelį D. J. įpylė 2020 m. spalio 12 d., jiems mikroautobusus sustojus degalinėje, tačiau pagal byloje esantį 2020 m. spalio 12 d. mikroautobuso „Opel Vivaro“ kelionės maršrutą nustatyta, jog tą dieną asmenys buvo sustoję „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), matyti, jog šioje degalinėje iš automobilio buvo išlipęs tik vienas asmuo, kuris nagrinėjamu atveju identifikuotas kaip nuteistasis J. G. (t. 9, b. l. 117–118; t. 20, b. l. 91–99).

105. Sprendžiant klausimą dėl nuteistųjų veikimo organizuota grupe nagrinėjamu atveju, aktualu ir tai, kad nusikaltimo padarymui buvo pasitelktos ir konspiracinės priemonės – vengiama tiesioginių telefoninių skambučių, tarpusavyje bendraujama žinučių turinį ištrinančiomis programėlėmis, į pasitarimo vietą („štabą“) vykstama skirtingomis transporto priemonėmis (teisėjų kolegijos pastaba – A. P. ir D. J. į susitikimo vietą atvykdavo atskirai nuo nuteistųjų J. G., K. G. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J.). Nusikaltimas buvo planuojamas pakankamai ilgą laiką – bylos duomenimis, į nusikaltimo vietą, siekiant atrasti tinkamą laiką nusikalstamo sumanymo įgyvendinimui, buvo vykstama net keturis kartus – 2020 m. spalio 6 d., 2020 m. spalio 7 d., 2020 m. spalio 9 d. ir 2020 m. spalio 12 d., susitikimų metu buvo stebima G. V. gyvenamoji vieta, šiuos veiksmus atliekant nuteistajam A. P. su kitais bendrininkais, taip pat ir D. J., kuris, bylos duomenimis, be kita ko, dalyvavo ne viename bendrininkų susitikime ir žinojo nusikalstamos veikos planą. Keletą kartų nepavykstant G. V. surasti namuose, arba juose jį rasti vieną, nusikalstamo plano įgyvendinimui buvo pasitelktas dar vienas asmuo – K. G., kurį gerai pažinojo nuteistasis J. G. ir žinojo, kad K. G., praeityje ne kartą teistas, be kita ko, už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, turi patirties tokiuose nusikaltimuose.

106. Nusikaltimo padarymo dieną (2020 m. spalio 12 d.) nuteistieji A. P., J. G., K. G. ir D. J., susitikę įprastoje vietoje netoli (duomenys neskelbtini) esančiame miške, ėmėsi vykdyti suplanuoto nusikaltimo, tačiau J. G., K. G. ir D. J. nuvykus prie G. V. gyvenamojo namo, pastebėjus nukentėjusiąją G. M. ir dėl to sudvejojus dėl tolesnio nusikalstamo sumanymo vykdymo, jie grįžo į jiems įprastą vietą dėl tolesnių veiksmų pasitarti su šioje vietoje jų laukusiu A. P.. Jis nurodė tęsti suplanuotus veiksmus, be kita ko, pažymėdamas, kad gal tokiu atveju neprireiks ir G. V., nes G. M. nurodys pinigų laikymo vietas. Taigi, vykdydami gautus nurodymus, J. G., K. G. ir D. J. dar kartą nuvyko prie G. V. namų ir atliko iš anksto suplanuotus plėšimo veiksmus, tiksliai taip, kaip jiems buvo nurodęs nuteistasis A. P.. Nesant išankstinio susitarimo padegti G. V. (teisėjų kolegijos pastaba – pagal bendrą sumanymą jis turėjo būti tik pagąsdinamas benzinu) ir D. J. nepavykus užvesti mikroautobuso, iš nusikaltimo padarymo vietos asmenys pasišalino į skirtingas vietas ir tik D. J. sugrįžo į sutartą vietą, kur jų laukė nuteistasis A. P.. Šiam papasakojus apie G. V. padegimą, nuteistasis A. P. nuvežė D. J. į (duomenys neskelbtini), kur, be kita ko, gyveno D. J., D. J. nupirko naujas kelnes (teisėjų kolegijos pastaba – tuo metu D. J. vis dar dėvėjo DPD kurjerio kelnes, džemperį išmetęs bėgdamas iš nusikaltimo padarymo vietos), tokiu būdu, stengdamasis nuslėpti D. J. dalyvavimą nusikaltime, tuo pačiu ir savo veiksmus jį organizavus. Sužinojęs apie G. V. padegimą ir nuvykęs į (duomenys neskelbtini) miestą, nuteistasis A. P. susitiko su D. J. ir siekdami įvertinti G. V. namuose įvykdyto nusikaltimo detales, nuvyko į (duomenys neskelbtini), be kita ko, šiam tikslui išsinuomoję kitą automobilį.

107. Taigi, visi nuteistieji ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. nagrinėjamu atveju veikė kaip tvirtas ir vieningas junginys, patikimai ir pakankamai ilgą laiką vykdęs sau iškeltą užduotį apiplėšti G. V., pašalinant bet kokias kliūtis šiam tikslui įgyvendinti – vis nepavykstant G. V. rasti namuose vieno, tinkamam nusikalstamo sumanymo įgyvendinimui buvo pasitelktas dar vienas asmuo (K. G.), nusikaltimo dieną G. V. neradus namuose, tačiau juose buvus nukentėjusiajai G. M., nutarta veikti pagal planą, tikintis, kad G. V. gali ir neprireikti, nes G. M. geranoriškai pasakys, kur G. V. namuose laikomi pinigai. Visi bendrininkai buvo pasiskirstę vaidmenimis – D. J. nurodė G. V. gyvenamąją vietą, vykdė jos stebėjimą kartu su A. P. ir kitais bendrininkais, J. G., K. G. ir D. J. buvo nusikalstamos veikos vykdytojai, pagal iš anksto aptartą planą jie turėjo įsibrauti į G. V. namus, surišti juose buvusius asmenis ir rasti namuose buvusius pinigus, o nuteistasis A. P. veikė kaip pagrindinis nusikalstamos veikos koordinatorius ir organizatorius – parengė nusikalstamos veikos planą, paskirstė vaidmenis, pasirūpino tinkamam nusikalstamo sumanymo įgyvendinimui būtinomis priemonėmis tiesiogiai bei perduodamas bendrininkams pinigus jų įsigijimui („mikroautobuso „Opel Vivaro“ nuomai), pasirūpino negaliojančiais automobilio valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kurie buvo uždėti ir panaudoti vykstant į nukentėjusiojo namus, laukė po nusikaltimo padarymo grįžtančių bendrininkų, D. J. nuvežė į (duomenys neskelbtini), vyko į (duomenys neskelbtini) po nusikalstamos veikos padarymo, su D. J. derino veiksmus po nusikalstamos veikos padarymo – nurodė sakyti, kad DPD kurjerio aprangą jis paaukojo vaikų namams, kad suradus ją, ji nebūtų susieta nei su D. J., nei juo labiau su A. P..

108. Atsižvelgdama į tokį pasirengimą ir nusikaltimo įgyvendinimo organizuotumą, teisėjų kolegijai nekyla jokio pagrindo abejoti asmenų veikimu organizuota grupe. Visi nuteistojo A. P. parengtą nusikalstamą planą vykdę (J. G., K. G., D. J.) ir padėję jį įgyvendinti (D. J.) asmenys betarpiškai žinojo iš anksto suderintą bendrą sumanymą apiplėšti G. V. bei pasidalinti iš jo pagrobtus pinigus ir to siekdami veikė pagal jiems pavestas užduotis.

109. Kaip jau minėta šio nuosprendžio 51 pastraipoje, pripažinus, jog asmenys veikė organizuota grupe, visi bendrininkai laikomi nusikaltimo vykdytojais ir kvalifikuojant jų padarytas veikas BK 24 straipsniu nesiremiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255/2013). Taigi, vertinamu atveju nustačius, jog nuteistieji A. P., D. J., J. G. ir K. G. veikė organizuota grupe kartu su atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės D. J., nuteistajam A. P. tiesiogiai plėšime nedalyvavus ir atlikus tik organizatoriaus vaidmenį, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, kvalifikuojant jo veiksmus pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, papildomos nuorodos į BK 24 straipsnio atitinkamą dalį nereikia. Todėl A. P. veiksmai, skundžiamu nuosprendžiu kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuojami pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.

110. Nuteistasis D. J. Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu yra nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 180 straipsnio 3 dalį, t. y. taip pat su nuoroda į BK 24 straipsnį, tačiau šiuo atveju jo veiksmai vertinti, kaip padėjėjo. Nei nuteistasis D. J., nei prokuroras nuosprendžio neskundė ir aplinkybės dėl D. J., kaip padėjėjo, veikimo neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismas negalėdamas pasunkti nuteistojo D. J. teisinės padėties, jo veiksmų neperkvalifikuoja.

111. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad G. V. ir nukentėjusiosios G. M. plėšimo metu, kaip ir plėšimo nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. atveju, galiojo 2018 m. gruodžio 4 d. įstatymu Nr. XIII-1682 patvirtinta BK 180 straipsnio 3 dalies redakcija.

112. Skundžiamame nuosprendyje nenurodyta nuteistiesiems taikytina BK 180 straipsnio 3 dalies redakcija (teisėjų kolegijos pastaba – nuorodos į atitinkamą BK 180 straipsnio 3 dalies redakciją nėra), tačiau, įvertinusi tai, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo ji buvo keičiama du kartus, paskutinį kartą – 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 (nuo 2025 m. vasario 1 d.), teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taikė aktualią BK 180 straipsnio 3 dalies redakciją.

113. Nekartodama šio nuosprendžio 58 – 61 pastraipose nurodytų motyvų, nuteistųjų A. P., J. G. ir K. G. veiksmai G. V. ir nukentėjusiosios G. M. atžvilgiu, skundžiamu nuosprendžiu kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuojami pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 180 straipsnio 3 dalies (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682) redakciją.

114. Pagrindo tokį patį procesinį sprendimą priimti ir dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendžio neskundusio nuteistojo D. J., teisėjų kolegija neįžvelgia. Priešingai, nuosprendžio peržiūrėjimas nuteistajam D. J. nedalyvavus apeliaciniame procese ir jam nežinant apie tokią galimybę, reikštų procesinį netikėtumą bei lyginant su tokio klausimo nagrinėjimu BPK 362¹ straipsnio tvarka, t. y. nuosprendžio vykdymo stadijoje, susiaurintų jo galimybes pasisakyti šiuo klausimu ir jį ginčyti.

Dėl G. V. nužudymo

115. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistiesiems J. G., K. G. ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. vykdant pirmiau aptartą G. V. ir nukentėjusiosios G. M. plėšimą, nuteistieji J. G. ir K. G., viršydami išankstinio susitarimo su organizuotos grupės nariais A. P., D. J. ir D. J. ribas, bendrais veiksmais padegdami G. V., tyčia, dėl savanaudiškų paskatų jį nužudė, tokiais savo veiksmais be kvalifikuoto G. V. ir nukentėjusiosios G. M. plėšimo padarydami dar ir BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose numatytą nusikalstamą veiką.

116. Nuteistasis K. G. savo kaltės dėl G. V. nužudymo neginčija ir apeliacinės instancijos teisme nesutiko su teismo išvadomis tik dėl to, jog tai padarė kartu su J. G.. Tiek jis, tiek ir J. G. teigė, kad G. V. padegimas nebuvo sutartas, tokiems veiksmams J. G. nepritarė, tai buvo K. G. kaip vykdytojo ekscesas, todėl J. G. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus yra nuteistas nepagrįstai. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų teiginiais nesutinka.

117. Vykdytojo ekscesas yra bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas padaro tokių veiksmų, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio ir sudaro kvalifikuotą to nusikaltimo rūšį, arba kai jis padaro dar kokį nors kitą nusikaltimą, dėl kurio su kitais bendrininkais nebuvo susitarta. Nustatant, ar buvo ekscesas, reikėtų vadovautis dviem kriterijais: pirma, koks buvo bendrininkų susitarimas ir ar jis buvo tiksliai apibrėžtas; ir antra, jei susitarimas nebuvo tiksliai apibrėžtas, reikėtų nustatyti, ar vykdytojo veiksmai buvo tikėtini kitiems bendrininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2014, Nr. 2K-55-699/2017, Nr. 2K-203-895/2017, Nr. 2K-126-387/2022).

118. Paminėtos teismų praktikos kontekste pažymėtina, kad planuojant G. V. plėšimą, benziną plėšimo vykdytojams – J. G., K. G. ir D. J. perdavė nuteistasis A. P. (Žr. šio nuosprendžio 104 pastraipa), nurodydamas, kad jį nusikaltimo vykdytojai gali panaudoti pagąsdindami G. V. ir užpilant benziną ant jo, šiam nenurodant pinigų buvimo vietos. Nei vienas nuteistasis, taip pat ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. nenurodė, kad benzinas buvo skirtas G. V. padegimui. Priešingai, kaip nustatyta nuosekliais ir abejonių teisėjų kolegijai nekeliančiais D. J. parodymais, apie G. V. padegimą nei vieno bendrininkų susitikimo metu kalbama nebuvo. Tai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos patvirtino ir nuteistieji J. G. bei K. G.. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad J. G. ir K. G. veikdami kartu, ir ne tik pagąsdindami, bet ir padegdami G. V., abu peržengė bendro susitarimo ribas.

119. Tiek K. G., tiek ir J. G. teigia, kad G. V. padegimas buvo savarankiškas nuteistojo K. G. sumanymas, prie kurio įgyvendinimo nuteistasis J. G. jokiais aktyviais veiksmais neprisidėjo ir apie jį nežinojo.

120. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis J. G. nurodė, kad jam, K. G. ir G. V. būnant vonios kambaryje ir reikalaujant G. V. pasakyti, kur paslėpti pinigai, jis (J. G.) apliejo šio kojas benzinu, tačiau G. V. ir toliau nesakė, kur yra pinigai; tuomet jis paėmė arbatinuką ir ruošėsi apipilti G. V. verdančiu vandeniu, tačiau jam pasilenkus įjungti arbatinuką, K. G., nieko nesakęs, padegė G. V. (t. 41, b. l. 177–186). Tokius nuteistojo J. G. parodymus, o būtent tai, kad G. V. padegė K. G., nuteistajam J. G. apie tai nieko nežinant, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nuteistasis K. G.. Šio teigimu, jis matė, kaip J. G. ant G. V. kojų užpylė benzino ir tada jis (K. G.) ekspromtu uždegė G. V. kojas, po to, G. V. ėmė degti (t. 41, b. l. 177–186; t. 43, b. l. 73–80).

121. Vis dėlto, sugretinus paminėtus nuteistojo J. G. parodymus su ikiteisminio tyrimo metu jo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, jose įžvelgia esminių prieštaravimų, neleidžiančių nuteistojo J. G. parodymų pripažinti patikimu įrodymų šaltiniu ir remtis jais sprendžiant jo kaltės dėl G. V. nužudymo klausimą. Ikiteisminio tyrimo metu teigęs, kad benziną ant G. V. užpylė nuteistasis K. G., kad valė benziną nuo G. V. veido rankšluosčiu (t. 29, b. l. 110–114, 159–165), apklausiamas pirmosios instancijos teisme šios savo parodymų dalies nuteistasis J. G. atsisakė ir nurodė, kad benziną ant G. V. užpylė būtent jis, o nuteistasis K. G. jį tik padegė, pažymėdamas ir tai, kad benzino nuo G. V. jis nevalė, o ikiteisminio tyrimo metu sakydamas priešingai, melavo (t. 41, b. l. 151–157; b. l. 177–186).

122. Be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis K. G. taip pat davė visiškai kitokius parodymus apie G. V. padegimo aplinkybes. 2020 m. lapkričio 4 d. apklausos metu jis nurodė, kad reikalaujant G. V. pasakyti, kur pinigai, šis nekalbėjo, todėl J. G. užpylė ant jo kojų benzino ir dar kartą paklausė „kur pinigai?“, į ką G. V. atsakė – „aš tikrai nieko neturiu“; tuo metu J. G. paklausė K. G., ar šis turi žiebtuvėlį, todėl jis (K. G.) turėtu žiebtuvėliu padegė prie G. V. kojų buvusią balą, po ko, visas G. V. kūnas užsidegė (t. 31, b. l. 54–59). Perskaičius tokius nuteistojo K. G. parodymus pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, nuteistasis juos patvirtino ir pažymėjo, kad J. G. sakė G. V. „paskutinį kartą klausiu, kur pinigai, deginsiu tau kojas ir tu man viską pasakysi, kur pinigai“, po to, paprašė K. G. paimti žiebtuvėlį, dėl ko, šis padegė G. V. (t. 41, b. l. 177–186; t. 43, b. l. 73–80). Teisėjų kolegija pažymi, kad paminėtos apklausos metu nuteistasis K. G. niekaip nemenkino savo indėlio į G. V. padegimą, kaip ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad G. V. buvo padegtas tiesioginiais jo veiksmais, t. y. jam uždegant žiebtuvėlį.

123. Taigi matyti, kad nuteistasis J. G. ne tik ant nukentėjusiojo G. V. užpylė benziną, bet ir pasiteiravo savo bendrininko, ar šis turi žiebtuvėlį. Toks klausimas, teisėjų kolegijos vertinimu, ne tik patvirtina visišką nuteistojo J. G. pritarimą tolesniems nuteistojo K. G. veiksmams – G. V. padegimui, bet ir rodo, kad šių veiksmų iniciatorius buvo būtent J. G..

124. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. nuoseklius ir abejonių teisėjų kolegijai nekeliančius parodymus. Jo teigimu, G. V. grįžus į namus, jis buvo paguldytas ant grindų, surištas ir nutemptas į vonios kambarį; jis (D. J.) liko saugoti nukentėjusiųjų G. M. ir S. M., o į vonios kambarį su G. V. nuėjo nuteistieji J. G. ir K. G.; nors jis (D. J.) nieko nematė, tačiau girdėjo G. V. riksmus, suprato, kad jo atžvilgiu smurtaujama; netrukus jis išgirdo nuteistojo J. G. žodžius „duodu tau paskutinį šansą, kur pinigai?“, po ko išgirdo iš vonios kambario sklindantį triukšmą ir pamatė iš jo išbėgančius J. G. ir K. G., necenzūriniais žodžiais skatinančius bėgti iš namų, ir degantį G. V. (t. 41, b. l. 77–87, 151–157). Tokias pačias aplinkybes apie paskutinius nuteistojo J. G. žodžius G. V. „duodu tau paskutinį šansą, kur pinigai?“ ir netrukus po to pamatytą jau degantį G. V., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, jau pirmosios apklausos, vykusios 2020 m. spalio 13 d., metu, juos pakartodamas ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 28, b. l. 32–42, 65–70).

125. Sugretinus tokius D. J. parodymus su pirmiau paminėtomis nuteistojo K. G. 2020 m. lapkričio 4 d. apklausos metu nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, sujungus šiuos duomenis į vieningą ir logišką įrodymų grandinę, nėra pagrindo abejoti, kad pasakydamas G. V. apie „paskutinį šansą“, J. G. aiškiai suvokė tolesnius savo ir K. G. veiksmus – G. V. padegimą, ir tam neprieštaravo, todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad padegdami nukentėjusįjį J. G. ir K. G. veikė kartu yra visiškai pagrįstos ir teisingos.

Dėl nesunkaus nukentėjusiųjų G. M. ir S. M. sveikatos sutrikdymo

126. Kaip nustatyta skundžiamu nuosprendžiu, po G. V. ir nukentėjusiosios G. M. plėšimo, kurio metu namuose buvo ir nepilnametė nukentėjusioji S. M., nukentėjusiosioms G. M. ir S. M. buvo konstatuotas potrauminio streso sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

127. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šį sutrikimą, tuo pačiu ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiosioms sukėlė tyčiniai nuteistųjų J. G., K. G. ir D. J. veiksmai, kai veikdami organizuota grupe ir vykdydami iš anksto suplanuotą G. V. plėšimą, jie įsibrovė į G. V. gyvenamąjį namą: D. J. pastūmė G. M., uždengė jos burną ir tokiu būdu visi plėšime dalyvavę asmenys pateko į G. V. gyvenamąjį namą; daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, bei dviem peiliais, grasino G. M. ir S. M.; surišo jas ir užklijavo jų burnas; jų akivaizdoje bendrais veiksmais tyčia grasino kiek vėliau į namus sugrįžusiam G. V.; sudavė jam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas; nepavykstant iš G. V. išgauti informacijos, kur jo namuose laikomi pinigai, J. G. ir K. G. apipylė G. V. benzinu ir šį padegė, dėl ko, G. V. patyrė viso kūno nudegimus nuo kurių ligoninėje jis mirė.

128. Tokius nuteistųjų J. G., K. G. ir D. J. veiksmus, atsižvelgdamas į po įvykio nukentėjusiosioms konstatuotą potrauminio streso sutrikimą, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus.

129. Vertinant tokio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose numatytos nusikalstamos veikos aprašymas iš esmės sutampa tiek su BK 180 straipsnio 3 dalyje, tiek ir BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punkte numatytų nusikalstamų veikų faktinėmis aplinkybėmis, konstatuotomis skundžiamame nuosprendyje.

130. Toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas ne tik neatitinka teismų praktikos bet ir nebuvo išsamiau argumentuotas. Be to, sprendžiant iš skundžiamo nuosprendžio turinio, toks sprendimas ir teismo išvados yra prieštaringos ir dviprasmiškos – pvz. spręsdamas klausimą dėl D. J. skirtinos bausmės, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „Dėl kvalifikuoto nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 5 punktas), kuris buvo padarytas išeinant iš susitarimo su suorganizuotos grupės nariais ribų, kaltinamasis savo kaltę taip pat pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto <...>“ (skundžiamo nuosprendžio 78 lapas). Taigi, viena vertus, teismas sprendė, kad iš visų organizuotos grupės narių, bendro susitarimo ribas padegant G. V. peržengė tik du nuteistieji, t. y. K. G. ir J. G., tuo pačiu sprendė, kad D. J. taip pat veikė bendrai, savo veiksmais sukeldamas padarinius, kurie kilo tik dėl K. G. ir J. G. veiksmų padegant G. V. (kaip minėta, jie nurodyti aprašant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktą kvalifikuotus veiksmus ir jų padarinius).

131. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tuo, kad nuteistųjų J. G., K. G. ir D. J. veiksmai įsibraunant į G. V. namus, surišant nukentėjusiąsias G. M. ir S. M., užkemšant jų burnas, grasinant joms daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, bei dviem peiliais, joms girdint, kaip vonios kambaryje G. V. suduodami smūgiai, jam grasinama, galiausiai, nukentėjusioms pamatant stipriai apdegusį G. V., kuris nuo patirtų apdegimų kiek vėliau ligoninėje mirė, tiek G. M., tiek S. M. patyrė potrauminio streso sutrikimu apibrėžtus stiprius emocinius išgyvenimus ir kad šie išgyvenimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su G. V. namuose atliktais tyčiniais nuteistųjų J. G., K. G. ir D. J. veiksmais.

132. Kaip nustatyta nukentėjusiajai G. M. atliktu teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės aktu ir kitais bylos duomenimis, po vertinamo įvykio ji ruošėsi laidotuvėm, tačiau dėl patirto streso, neteko kūdikio. Dėl kūdikio netekties jautėsi sunkiai, nes kūdikis buvo planuotas. Ji nuolat verkė ir gailėjosi dėl visko, pergyveno, kad po G. V. nužudymo neliko jokios jo dalelės (teisėjų kolegijos pastaba – kalbama apie prarastą kūdikį). Mintys nuolat sukosi apie įvykį, ji labai gailisi, kad G. V. nebėra, dažnai pagalvoja apie į G. V. namus įsiveržusius asmenis, dėl to, nuolat jaučia baimę ir nerimą. Nukentėjusioji vengia kalbėti apie vertinamus įvykius, nes tuo metu padidėja įtampa, nerimas, jos emocinė būsena labai svyruoja. Nors ji stengiasi užsimiršti atlikdama buitinius darbus, bendraudama su artimaisiais ar vykdama pailsėti į užsienio šalis, tačiau ją vis dar aplanko nerimas ir baimė, eidama miegoti ji vis tikrina, ar uždarytos durys, jai užeina graudulio periodai, išlieka miego sutrikimai, vargina naktiniai sapnai, dažni prabudimai bei vis grįžtantys prisiminimai apie įvykius, taip pat ir įvykio metu verkiančios dukters S. M. bei stipriai apdegusio G. V. vaizdai (t. 23, b. l. 122–126). Remiantis nukentėjusiajai S. M. atliktos teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės duomenimis, apie vertinamus įvykius ji nelinkusi kalbėti, tačiau paklausta, sako bijanti naktį eiti miegoti, visos dienos metu jaučia nerimą, ją vargina įkyrios mintys apie įvykį, vis galvoja, kaip viskas buvo, kas galėjo nutikti ir kas nutiko. Be to, prisiminusi vertinamą įvykį bei jo metu matytus vaizdus – verkiančią mamą ir apdegusį G. V., ji dažnai verkia, jai gaila G. V., kurį ji mylėjo (t. 24, b. l. 51–57). Be to, kaip nustatyta nukentėjusiosios G. M. parodymais, ji stipriai išgyvena dėl vertinamo įvykio prarasto kūdikio; taip pat įvykio metu jai ir S. M. lipnia juosta ir sąvaržomis buvo stipriai užveržti rankų riešai ir čiurnos, dėl to, liko žymės; dėl įvykio, ji labai išgyvena; tokius pačius jausmus po įvykio patiria ir nukentėjusioji S. M., kuri iki įvykio jokių sveikatos problemų, taip pat ir psichologinių, neturėjo; S. M. jaučiasi blogai, jai užeina baimės priepuoliai, dėl to, buvo kreiptasi į psichiatrus (t. 5, b. l. 165–169; t. 37, b. l. 96–102).

133. Taigi, iš aptartų įrodymų visumos pagrįstai spręstina, kad visi nukentėjusiųjų G. M. ir S. M. emociniai išgyvenimai, sukėlę joms potrauminio streso sutrikimą, yra susiję tiek su padaryto plėšimo, tiek ir su G. V. nužudymu susijusiais nuteistųjų veiksmais. Įvertinus tai, kad tokie patys J. G., K. G. ir D. J. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, kaip plėšimas, o organizuotos grupės narių susitarimą peržengę nuteistųjų J. G. ir K. G. veiksmai padegant G. V. – ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, kaip G. V. nužudymas itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, jokio teisinio pagrindo tokius pačius J. G., K. G. ir D. J. veiksmus kvalifikuoti dar ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus, nagrinėjamu atveju nebuvo.

134. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, analizuojant BK 180 straipsnyje numatyto plėšimo požymius, laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tuo atveju, kai turto pagrobimo metu asmens atžvilgiu panaudojamas fizinis ar psichinis smurtas, tokie veiksmai kvalifikuojami kaip plėšimas pagal BK 180 straipsnį; fizinio smurto padariniai plėšimo atveju gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas ir tik tuo atveju, kai plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika turi būti kvalifikuojama tiek pagal atitinkamą BK 180 straipsnio dalį (priklausomai nuo to, kokie yra plėšimą kvalifikuojantys požymiai), tiek ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nes BK 180 straipsnis, apimantis tiek fizinio skausmo sukėlimą, tiek ir nežymų bei nesunkų sveikatos sutrikdymą, sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių, neapima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. Teismų praktikos nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl sudėtingų pavienių nusikalstamų veikų ir nusikalstamų veikų sutapčių apžvalga Nr. AB-44-1. Teismų praktika. 2016, 44, p. 570-626). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju dėl plėšimo metu nukentėjusiųjų G. M. ir S. M. patirtų dvasinių išgyvenimų, apibrėžtų potrauminio streso sutrikimu, nukentėjusiosioms buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris pagal paminėtą teismų praktiką įeina į plėšimo sudėtį ir papildomai pagal atitinkamą BK 138 straipsnio dalį nekvalifikuojamas.

135. Įvertinus tai, kad kvalifikuojant nuteistųjų veiksmus pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus skundžiamu nuosprendžiu buvo vertinamos ir G. V. nužudymo aplinkybės, (girdėjo fizinio smurto panaudojimą, taip pat matė jį degantį ir vėliau stipriai apdegusį) svarbu paminėti, kad nužudymas pagal BK129 straipsnio 2 dalies 6 punktą kvalifikuojamas, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Teismų praktikoje nužudymas pripažįstamas padarytas itin žiauriai, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų; kai prieš atimant gyvybę ar jos atėmimo metu iš nukentėjusiojo buvo tyčiojamasi (jis verčiamas pats save žaloti ir pan.) arba kai kaltininkas tyčia trukdo suteikti pagalbą jo sužalotam nukentėjusiajam; arba kai nukentėjusysis nužudomas artimųjų akivaizdoje, taip sukeliant jiems dideles dvasines kančias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2011, Nr. 2K-146/2014, ir kt.). Be to, kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-699/2017 nustatytų faktinių aplinkybių, teismas, pripažinęs, jog tėvo nužudymas mažametės dukters akivaizdoje, t. y. mažametei matant, kaip į tėvą paleidžiamas šūvis, ir tai suvokiant, mergaitę akivaizdžiai sukrėtė, išgąsdino ir taip sukėlė jai dideles dvasines kančias, tokius veiksmus mažametės mergaitės tėvo atžvilgiu vertino tik kaip nužudymą itin žiauriai, o dėl mergaitės patirtų dvasinių išgyvenimų pasisakė vertindamas jai padarytos neturtinės žalos dydį. Būtent tokiu būdu, nukentėjusiosioms G. M. ir S. M. nustatyti potrauminio streso sutrikimai turėjo būti vertinami ir nagrinėjamu atveju, t. y. papildomai pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus nuteistųjų veiksmų nekvalifikuojant.

136. Atsižvelgiant į visa tai, D. J., J. G. ir J. G. veiksmams, skundžiamu nuosprendžiu kvalifikuotiems pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus, atitinkant tiek plėšimo, tiek nužudymo itin žiauriai sudėties požymius, tokių pačių veiksmų kvalifikavimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus yra perteklinis, todėl D. J., J. G. ir J. G. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus išteisinami, jiems nepadarius šios nusikalstamos veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

137. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas bei teisingas bausmes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nustatyti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalyje teismui nustatyta pareiga skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

138. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Taigi, teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K-98-1073/2019).

139. Nustatyto teisinio reguliavimo kontekste atsižvelgdama į nuteistųjų J. G. ir K. G. apeliacinių skundų motyvus dėl skundžiamu nuosprendžiu per griežtų jiems paskirtų bausmių, bei šiuo nuosprendžiu atliktus Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendžio pakeitimus (dėl nukentėjusiesiems M. S. ir R. S. padarytos turtinės žalos, nuteistųjų J. G. ir K. G. veiksmų perteklinio kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus), teisėjų kolegija įvertino ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems A. P., J. G. ir K. G. paskirtas bausmes.

140. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistieji A. P. ir J. G., kartu su atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. veikę organizuota grupe ir bendrais veiksmais padarė sunkų nusikaltimą – nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšimą (BK 180 straipsnio 3 dalis), savo, kaip organizuotos grupės, neteisėtus veiksmus tęsė toliau ir į nusikalstamos veikos padarymą įtraukę dar du asmenis (D. J. ir K. G.), padarė dar vieną sunkų nusikaltimą – G. V. ir nukentėjusiosios G. M. plėšimą (BK 180 straipsnio 3 dalis). Šio nusikaltimo vykdymo metu nuteistieji J. G. ir K. G. peržengė bendro organizuotos grupės susitarimo ribas ir padegę G. V. jį nužudė, tokiu būdu, padarydami dar vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktai).

141. BK 180 straipsnio 3 dalyje numatyti nusikaltimai padaryti nuteistiesiems veikiant organizuota grupe, siekiant bendro sumanymo – pagrobti nukentėjusiųjų turtą, vieniems nuteistiesiems vykdant gautus nurodymus, kitiems – juos duodant. Nusikaltimai buvo planuojami iš anksto, organizuotos grupės nariams veikiant pagal kiekvienam jų paskirtą užduotį, jiems visiems turint konkrečius vaidmenis. Nors nuteistasis K. G. prie nuteistojo A. P. suburtos organizuotos grupės prisijungė vėliau ir dalyvavo tik G. V. ir nukentėjusiosios G. M. plėšime, tačiau jis aiškiai suvokė savo veikimą organizuotos grupės sudėtyje, dalyvavo organizuotos grupės narių susitikimuose, žinojo nusikalstamą planą ir jo detales. Abiem atvejais nuteistasis A. P. skrupulingai parengė nusikaltimo planą, kiti jo nurodymu veikę bendrininkai – nuteistasis J. G. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. J., iš anksto pasirūpino nusikaltimų padarymui būtinomis priemonėmis ir įrankiais, tiesiogiai įgyvendino nusikalstamą organizuotos grupės sumanymą apiplėšti nukentėjusiuosius M. S., R. S., bei veikiant kartu su K. G. ir D. J. – G. V. ir nukentėjusiąją G. M.. Abiem plėšimo atvejais siekiant įsibrauti į nukentėjusiųjų namus, buvo veikiama pagal analogišką veikimo schemą – panaudojant J. G. turėtą DPD kurjerio aprangą, D. J. prisistačius kurjeriu ir sulaikius namų duris atidariusį asmenį (M. S. ir G. M.), buvo patenkama į nukentėjusiųjų namus, nukentėjusiųjų bauginimui naudojamas daiktas, panašus į šaunamąjį ginklą, kurį nukentėjusieji M. S., R. S. ir G. M. apibūdino ir suvokė kaip šaunamąjį ginklą, G. V. ir nukentėjusiosios G. M. plėšimo metu – dar ir peilius bei benziną, todėl nukentėjusieji nesipriešino ir vykdė visus įsibrovėlių nurodymus.

142. Tokių aplinkybių visuma, taip pat įvertinus ir kiekvieną nuteistąjį individualiai charakterizuojančias aplinkybes, buvusius jų teistumus, kiekvieno jų vaidmenį padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, teisėjų kolegijai leidžia visiškai sutikti su apygardos teismo išvadomis dėl nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių. Pagrindo svarstyti švelnesnės rūšies bausmių skyrimą ar švelninti nuteistiesiems paskirtas bausmes peržengiant įstatyme numatytų straipsnio sankcijų ribas, net ir įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės, teisėjų kolegija neįžvelgia. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių ar kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė formuoja nebaudžiamumo įspūdį ir sudaro prielaidas menkinti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, jas pažeisti pakartotinai.

143. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo J. G. apeliacinio skundo motyvais, kad iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku, kiek nuteistiesiems paskirtos bausmės buvo sušvelnintos dėl pernelyg ilgos baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmės, tačiau vien tik tai, kad teismas nenurodė kokia dalimi švelnino bausmę, nereiškia, kad į tai nebuvo atsižvelgta. Šioje byloje teismas švelnino bausmes atitinkamų nusikaltimų sankcijos ribose ir pats savaime toks teismo sprendimas nėra neteisingas (Žr. pvz., atitinkamus skundų argumentus ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-13-307/2022 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartį toje pačioje byloje (Nr. 2K-235-511/2022;). Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju už atskirus nusikaltimus nuteistiesiems paskirtos bausmės yra pakankamai švelnios, o jas bendrinant pridėtos bausmių dalys nebuvo didelės.

Dėl bausmės nuteistajam A. P.

144. Nuteistasis A. P. iš viso padarė tris nusikaltimus, du iš jų priskiriamus sunkių (BK 180 straipsnio 3 dalis) ir vieną nesunkių (BK 259 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Už M. S. ir R. S. plėšimą jam paskirta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė; už G. V. ir G. M. plėšimą – 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už narkotinės medžiagos laikymą – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirdamas galutinę bausmę A. P., pirmosios instancijos teismas prie 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių pagal BK 180 straipsnio 3 dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėjo 1 (vienerius) metus iš 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmės, jam paskirtos pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir paskyrė 7 (septynerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą (teisėjų kolegijos pastaba – bausmė, paskirta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, subendrinta apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, t. y. dėl to, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį).

145. Nuteistasis A. P. sunkius nusikaltimus padarė veikdamas organizuota grupe, dėl jų žala padaryta net penkiems asmenims. Nuteistojo A. P. nusikaltimams daryti suburtoje organizuotoje grupėje A. P. veikė kaip pagrindinis nusikalstamų veikų sumanytojas ir organizatorius, ne tik parengęs nusikaltimo planą, bet ir parinkęs jų subjektus, t. y. nukentėjusiuosius. Siekdamas apsunkinti savo paties (nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. atveju) ir kitų bendrininkų identifikavimą, būtent nuteistasis A. P. savo bendrininkams nurodė pasirūpinti veidą ir rankas dengiančiomis priemonėmis (kaukėmis ir pirštinėmis), G. V. ir nukentėjusiosios G. M. plėšimo atveju būtent jis pasirūpino netikrais transporto priemonės, kuria buvo vykstama į G. V. namus, valstybiniais numeriais, stebėdamas G. V. gyvenamąjį vietą naudojosi skirtingais automobiliais. Jo, kaip asmens subūrusio organizuotą grupę, veiksmai yra pavojingesni lyginant su kitų bendrininkų (tiek, kiek jie veikė susitarimo ribose, t. y. siekiant įvykdyti plėšimus). Esant tokiems duomenims, vien tik faktas, kad tiesiogiai plėšimuose jis nedalyvavo, nesudaro pagrindo jo veiksmus vertinti kaip mažiau pavojingus.

146. Vertinant nuteistojo A. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis matyti, kad praeityje jis buvo teistas (t. 32, b. l. 40–44), Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžiu, be kita ko, už iš esmės analogiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Šios nusikalstamos veikos, kaip ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, buvo padarytos A. P. dalyvaujant organizuotos grupės veikloje, ją subūrus, koordinavus jos narių veiklą, parengus nusikalstamą veiką ir jai vadovavus, A. P. suradus, ką apiplėšti, nusikaltimų bendrininkus aprūpinus nusikaltimų padarymui reikiamomis priemonėmis, po nusikaltimų atsiskaičius su bendrininkais. Šių nusikaltimų padarymo metu, kaip ir nagrinėjamu atveju, buvo panaudotas netikras šaunamasis ginklas, būtent A. P. nurodė bendrininkams pasiimti benzino ir juo, esant reikalui pagąsdinti G. V., kas šiuo atveju turėjo įtakos kitų nuteistųjų veiksmams nužudant G. V.. Nusikaltimų bendrininkams atliekant aktyvius plėšimo veiksmus, A. P. juose tiesiogiai nedalyvavo ir savo bendrininkų visais atvejais laukė kiek nuošaliau automobilyje, prieš tai jiems susitarus po nusikaltimo įvykdymo susitikti A. P. numatytoje vietoje.

147. Visa tai teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. P. inkriminuoti nusikaltimai yra jam būdingo elgesio modelio dalis, o įvertinus dar ir tai, kad šios nusikalstamos veikos buvo padarytos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžiu nuteistajam A. P. paskirto bausmės vykdymo atidėjimo metu, spręstina ir apie nuteistojo polinkį nusikalsti, leidusį pirmosios instancijos teismui jį pagrįstai pripažinti recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad praeityje A. P. buvo ne tik teistas, bet ir daugybę kartų baustas administracine tvarka (t. 32, b. l. 30–39), pažeidimus taip pat ir pakankamai įžūlius bei pasikartojančius, darė nepaisydamas vykstančio šios bylos nagrinėjimo (t. 48, b. l. 43–61), kas rodo, kad jo elgesys tinkama linkme nėra koreguojamas, jis nesiekia pasitaisyti.

148. Už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 3 dalyje (2018 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija), padarymą įstatymų leidėjas numatė laisvės atėmimo bausmę nuo dviejų iki dešimties metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistojo veiksmus kvalifikavus pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (teisėjų kolegijos pastaba – taikytina įstatymo redakcija nenurodyta), pirmosios instancijos teismas A. P. paskyrė 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmę už nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšimą ir šešiais mėnesiais griežtesnę bausmę (6 (šešerius) metus 6 (šešis) mėnesius) už vėlesnį G. V. ir nukentėjusiosios G. M. plėšimą. Tokia bausmė atitiko bausmės vidurkį pirmu atveju ir yra nežymiai griežtesnė už vidurkį antru atveju. Šioje byloje nebuvo nustatytos nuteistojo A. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bet buvo konstatuota pernelyg ilga proceso trukmė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Be to, nusikaltimai padaryti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, t. y. ignoruojant jam išreikštą valstybės ir teismo pasitikėjimą, todėl tokios bausmės vertintinos kaip itin švelnios ir realiai sušvelnintos dėl pernelyg ilgos proceso trukmės (nesant šios aplinkybės, nuteistajam turėtų būti paskirta žymiai bausmės vidurkį viršijanti laisvės atėmimo bausmė).

149. Kaip minėta, paskirdamas galutinę subendrintą bausmę nuteistajam A. P., pirmosios instancijos teismas prie griežtesnės bausmės, paskirtos už G. V. ir G. M. plėšimą, pridėjo tik 1 (vienerius) metus nuteistajam už M. S. ir R. S. plėšimą paskirtos bausmės, o tokia subendrinta bausmė taip pat vertintina kaip pakankamai švelni. Tai teisėjų kolegijai taip pat leidžia spręsti, kad apygardos teismas iš tiesų ir realiai atsižvelgė į ilgą proceso trukmę šioje byloje, todėl dar labiau švelninti paskirtų bausmių nėra pagrindo. Pagal teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (kaip jau minėta šio nuosprendžio 113 pastraipoje, šiuo atveju nuteistųjų nusikalstamas veikas kvalifikuojant pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, o A. P. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 180 straipsnio 3 dalį, baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai ir šios nusikalstamos veikos turi būti perkvalifikuojamos pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 180 straipsnio 3 dalies (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682) redakciją), turi iš naujo nurodyti ir sprendimus dėl bausmės (net, jei skiriama tokia pati bausmė, kokia buvo paskirta pirmosios instancijos teismo) ir atitinkamai iš naujo subendrinti bausmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-495/2025). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje skirs naujas bausmes, nors dėl pirmiau išdėstytų motyvų, atskleidžiančių tiek nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei, jos savo dydžiu atitiks pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmes.

150. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, subendrinęs už šioje byloje nustatytas A. P. nusikalstamas veikas jam paskirtas bausmes ir paskyręs jam subendrintą 7 (septynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos nesubendrinto su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžiu nuteistajam A. P. paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas 3 (trejiems) metams. Šis klausimas apeliaciniuose skunduose nebuvo keliamas, jis nebuvo sprendžiamas ir apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija šių bausmių nebendrina (tą teismas gali padaryti bausmių vykdymo metu).

Dėl bausmės nuteistajam J. G.

151. Šiuo nuosprendžiu nuteistąjį J. G. išteisinus pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus, konstatuotina, kad jis padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos sunkių (BK 180 straipsnio 3 dalis) ir viena labai sunkių (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktas) nusikaltimų kategorijoms. Už M. S. ir R. S. plėšimą jam paskirta 5 (penkerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už G. V. ir G. M. plėšimą – 6 (šešerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už G. V. nužudymą itin žiauriai ir dėl savanaudiškų paskatų – 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirdamas galutinę bausmę J. G., pirmosios instancijos teismas už pavienius nusikaltimus jam paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, bei paskyrė subendrintą 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę. Skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kokias bausmes teismas subendrino jas sudėdamas ir kokias – apimdamas, taip pat, priešingai nei įpareigoja BK 63 straipsnio 4 dalis, nenurodė kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvų, todėl teisėjų kolegija bausmės skyrimo klausimą J. G. peržiūrėjo iš esmės.

152. J. G. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punkte, įvykdytas peržengus bendro organizuotos grupės narių susitarimą, tačiau bendrininkaujant su K. G.. Nekartojant kitų bendrai aptartų nusikalstamų veikų aplinkybių (šio nuosprendžio 137 – 142 pastraipos), pažymėtina, kad nuteistasis J. G. organizuotoje grupėje užėmė vykdytojo vaidmenį, jo veiksmai padarytose nusikalstamose veikose buvo aktyvūs. Jis palaikė itin artimus ir ilgalaikius ryšius su organizuotos grupės organizatoriumi ir jos koordinatoriumi A. P., pagal jo parengtą planą abiejuose plėšimuose buvo panaudota nuteistojo J. G. turėta DPD kurjerio apranga, būtent jis, siekdamas išgauti pinigų laikymo vietas nukentėjusiųjų namuose, jų atžvilgiu atliko smurtinio pobūdžio veiksmus, G. V. ir nukentėjusiosios G. M. plėšimo atveju nuteistojo J. G. vardu buvo išnuomotas nusikaltimo padarymui reikalingas mikroautobusas, vadovaudamasis A. P. nurodymu, būtent jis ant G. V. kojų užpylė A. P. jam perduotą benziną. Be to, nuteistasis J. G. nagrinėjamu atveju peržengė bendrą organizuotos grupės susitarimo ribas ir, veikdamas bendrai su nuteistuoju K. G., padegė G. V., kuris, nuo patirtų apdegimų mirė. Toks itin brutalus nuteistojo J. G. elgesys, neįvertinant galimų itin skaudžių pasekmių – žmogaus mirties, be kita ko, tokius jo ir K. G. veiksmus matant kartu su jais namuose buvusioms nukentėjusioms G. M. ir mažametei S. M., atskleidžia neprognozuojamą nuteistojo elgesį, nuo kurio nagrinėjamu atveju būtina apsaugoti visuomenę, skiriant nuteistajam teisingą ir jo itin žiaurius veiksmus geriausiai atspindinčią bausmę.

153. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad iki sulaikymo nuteistasis J. G. niekur nedirbo, praeityje buvo ne kartą baustas administracine tvarka (t. 28, b. l. 122–129), taip pat ir teistas, be kita ko, ir už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto pagrobimu plėšimo būdu (t. 28, b. l. 131–137). Šių duomenų kontekste svarbu paminėti, kad netrukus po nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu J. G. buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnį, tačiau nei šis nuteisimo faktas, nei jam paskirta arešto bausmė, nuo tolesnio nusikalstamo elgesio nuteistojo nesustabdė ir praėjus kiek daugiau nei savaitei, nusikalstamo sumanymo apiplėšti G. V. jis neatsisakė. Visa tai rodo nuteistojo J. G. polinkį nusikalsti ir jokių pastangų koreguoti savo elgesį teigiama linkme nebuvimą. Juo labiau, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nuteistasis J. G. padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, ir tai pirmosios instancijos teismui leido jį pagrįstai pripažinti recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

154. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. G. nesutinka su pirmosios instancijos motyvais dėl byloje nenustatytų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nurodo, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Vis dėlto, jokių nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat ir numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, neįžvelgia ir teisėjų kolegija.

154.1. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tuo atveju, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, turi būti nustatyti du šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės aspektai: pirma, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; antra, kaltininko nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimu laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372-697/2017, Nr. 2K-132-976/2023, Nr. 2K-57-1073/2024). Sutiktina, kad prisipažinimas nereiškia, jog kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi, – turi būti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės; taip pat kaltinamasis neturi visiškai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020, Nr. 2K-132-976/2023, Nr. 2K-57-1073/2024). Visgi, kai pripažįstama tik dalis nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių ar surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372-697/2017, Nr. 2K-57-1073/2024).

154.2. Nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020, Nr. 2K-132-976/2023, Nr. 2K-57-1073/2024).

154.3. Paminėtos teismų praktikos kontekste vertinant nuteistojo J. G. poziciją viso baudžiamojo proceso metu matyti, kad nors jis ir neneigė įsibrovęs į nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. bei G. V. ir nukentėjusiosios G. M. namus ir pagrobęs šių asmenų turtą, tačiau pasakodamas apie nuteistojo A. P. veiksmus nebuvo nuoširdus. Teigė, kad prie nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšimo nuteistasis A. P. apskritai neprisidėjo, plėšti G. V., prašydamas tik pasikalbėti su juo dėl skolos, taip pat neplanavo, tačiau tokie nuteistojo J. G. parodymai buvo paneigti patikimais bylos įrodymais. Be to, nuteistasis J. G. menkino savo kaltę dėl G. V. padegimo, teigė, kad šiuos veiksmus atliko nuteistasis K. G. savarankiškai, nors ir ši aplinkybė buvo paneigta patikimais bylos įrodymais bei detalia jų analize. Taigi, bylai reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos kitais nagrinėjamoje byloje surinktais, ištirtais ir įvertintais įrodymais, kuriuos savo apklausų metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis J. G. siekė pakreipti jam ir savo draugui nuteistajam A. P. palankia linkme, todėl tokį nuteistojo elgesį pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra pagrindo.

155. Esant šių duomenų visumai, taip pat įvertinusi ilgą proceso trukmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad už plėšimus nuteistajam J. G. skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai paskirtos kiek švelnesnės bausmės nei šių nusikaltimų iniciatoriui ir organizatoriui nuteistajam A. P.. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistojo J. G. veiksmus kvalifikavęs pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (teisėjų kolegijos pastaba – kaip ir nuteistojo A. P. atveju, nenurodyta taikyta įstatymo redakcija), už nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšimą pirmosios instancijos teismas jam paskyrė švelnesnę bausmę, nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, už G. V. ir nukentėjusiosios G. M. plėšimą – dviem mėnesiais griežtesnę laisvės atėmimo bausmę nei jos vidurkis, o už G. V. nužudymą, esant dviem kvalifikuojančioms aplinkybėms, nesant nuteistojo J. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, esant vienai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir veiką padarius bendrininkaujant su K. G., J. G. paskyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį atitinkančią laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus nuteistojo J. G. asmenybę, ankstesnius jo teistumus ir jo elgesį darant naują nusikalstamą veiką netrukus po jo atžvilgiu priimto nuosprendžio kitoje byloje, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas realiai atsižvelgė į ilgą proceso trukmę, todėl dar labiau švelninti nuteistajam J. G. paskirtas bausmes, net ir įvertinus jo nusikalstamų veikų perkvalifikavimą pagal tinkamą BK 180 straipsnio 3 dalies 2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakciją, nėra pagrindo (kaip jau minėta šio nuosprendžio 149 pastraipoje, perkvalifikavus nuteistojo veikas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu bausmės turi būti skiriamos iš naujo, net jei jos yra tokios pačios, kokias paskyrė pirmosios instancijos teismas).

156. Skiriant subendrintą bausmę ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalies 1 punktu, dalimi, pirmiausia teismas subendrina bausmes už nusikaltimus padarytus esant idealiai sutapčiai (G. V. ir G. M. plėšimas, esant tapačiam tyčios turiniui, peraugo į G. V. nužudymą). Šiuo atveju griežtesnė bausmė (14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė, paskirta už G. V. nužudymą) apima švelnesnę bausmę, paskirtą už G. V. ir G. M. plėšimą. Atsižvelgdama į tai, kad nuteistajam J. G. paskirtų bausmių pirmosios instancijos teismas nebendrino BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, teisėjų kolegija jas subendrina iš naujo ir, vadovaudamasi BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie J. G. paskirtos subendrintos 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmės, prideda už M. S. ir R. S. plėšimą jam paskirtą bausmę. Minėta, kad iš skundžiamo nuosprendžio neaišku, kaip pirmosios instancijos teismas subendrino nuteistiesiems, taip pat ir nuteistajam J. G., paskirtas bausmes ir kokias bausmių dalis pridėjo, tačiau turint omenyje, kad teismas vadovavosi BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, kuris, galėjo būti taikomas tik apimant bausmę, paskirtą už BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose numatytą nusikaltimą (pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus J. G. šiuo nuosprendžiu išteisinamas, tačiau jo išteisinimas jokios reikšmės skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtai subendrintai bausmei šiuo atveju neturi, nes ji buvo apimama), taikyti šias nuostatas nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

157. Įvertinus nuteistojo J. G. teistumus ir asmenybę akivaizdu, kad praeityje jam skiriamos bausmės nebuvo efektyvios, jis ir toliau elgiasi nusikalstamai ir labai pavojingai, todėl vis pasikartojant nusikalstamam nuteistojo elgesiui, bausmių bendrinimo metu jam pridedamos bausmės dalis negali būti menka ir tokia, kuri leistų manyti, jog dėl bausmių bendrinimo taisyklių padarius naują nusikalstamą veiką, galima išvengti žymios pridedamos bausmės dalies. Taigi, ir nagrinėjamu atveju už nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšimą nuteistajam J. G. pridedamos bausmės dalis turi būti žymi ir panaikinanti bet kokias sąlygas tinkamo nuteistojo nubaudimo išvengimui. Visgi, byloje nesant prokuroro ar nukentėjusiųjų skundo dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių, apeliacinės instancijos teismas, bendrindamas bausmes iš naujo, yra varžomas apeliacinių skundų ribų ir negali pridėti didesnės bausmės dalies nei pridėjo pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, subendrinant nuteistajam J. G. paskirtas bausmes, prie subendrintos 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmės (paskirtos už G. V. ir G. M. plėšimą ir G. V. nužudymą) pridėtina 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšimą, dalis ir nuteistajam J. G. skiriama subendrinta16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Dar labiau švelninti šios bausmės, net ir konstatavus ilgą proceso trukmę (kaip minėta į tai buvo atsižvelgta parenkant bausmes už atskirus nusikaltimus), teisėjų kolegija neturi pagrindo.

158. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas baudžiamajame įstatyme nustatytų bausmių bendrinimo taisyklių, parinkdamas nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo bendrinimo būdą nuteistajam J. G. už šioje byloje padarytus nusikaltimus paskirtą subendrintą bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrino su nuteistojo jau atlikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, skiriant nuteistajam J. G. galutinę 17 (septyniolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi, prie 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausmės apygardos teismas nagrinėjamu atveju pridėjo 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius iš ankstesniais procesiniais sprendimais jam paskirtos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės. Manyti, kad tokia galutinė bausmė yra per griežta, nėra pagrindo. Teismas į paskirtos bausmės laiką įskaitė bausmę, visiškai atliktą pagal ankstesnį nuosprendį ir nutartį. Toks apygardos teismo procesinis sprendimas atitinka formuojamą teismų praktiką, pagal kurią, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, net ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai ar iš dalies atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, Nr. 2K-133/2012, Nr. 2K-519/2013, Nr. 2A-7-3/2014, Nr. 2K-151-489/2019, Nr. 2A-6-495/2022 ir kt.).

Dėl bausmės nuteistajam K. G.

159. Vertinant skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam K. G. paskirtą bausmę, pažymėtina, kad šiuo nuosprendžiu nuteistąjį K. G. išteisinus pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus, nustatytina, jog jis padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių (BK 180 straipsnio 3 dalis) ir labai sunkių (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktas) nusikaltimų kategorijoms. Už G. V. ir G. M. plėšimą pirmosios instancijos teismas K. G. paskyrė 6 (šešerių) metus laisvės atėmimo; už G. V. nužudymą itin žiauriai ir dėl savanaudiškų paskatų – 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę. Paskirdamas galutinę bausmę, pirmosios instancijos teismas jas subendrino dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir K. G. paskyrė subendrintą 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę. Skundžiamame nuosprendyje, priešingai nei to reikalauja BK 63 straipsnio 4 dalis, nenurodyti kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai ir nepaaiškinta, kokios bausmės vertinamu atveju buvo subendrintos jas sudedant, ir kokios bausmės – jas apimant, tačiau turint omenyje, kad buvo vadovaujamasi BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, kuris, galėjo būti taikomas tik apimant bausmę, nuteistajam K. G. paskirtą už BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose numatytą nusikaltimą, galima spręsti, kad už G. V. ir nukentėjusiosios G. M. plėšimą bei už G. V. nužudymą nuteistajam K. G. paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas subendrino dalinio sudėjimo būdu (teisėjų kolegijos pastaba – skundžiamame nuosprendyje taikyti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdai). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija bausmės skyrimo klausimą K. G. peržiūrėjo iš esmės.

160. BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas padarytas nuteistajam K. G. veikiant organizuota grupe, BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punkte numatytas nusikaltimas, be kita ko, sukėlęs negrįžtamas pasekmes – peržengus bendro organizuotos grupės narių susitarimą. Nekartojant kitų bendrai aptartų nusikalstamų veikų aplinkybių (šio nuosprendžio 137 – 142 pastraipos), pažymėtina, kad nuteistasis K. G. prie nuteistojo A. P. suburtos organizuotos grupės prisijungė tik planuojant G. V. ir nukentėjusiosios G. M. plėšimą, be kita ko, nuteistajam A. P. jau parengus nusikalstamos veikos planą ir J. G. bei D. J., nuteistojo A. P. nurodymu, pasirūpinus tinkamomis nusikalstamo sumanymo įgyvendinimui būtinomis priemonėmis. Prisijungus nuteistajam K. G., jam buvo detaliai paaiškintas nusikalstamos veikos planas, apibrėžti jo veiksmai nusikaltime – padėti nuteistajam J. G. ieškoti pinigų G. V. namuose ir iš jo išgauti pinigų laikymo vietas panaudojant fizinį smurtą. Veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, nuteistasis K. G. tiesiogiai dalyvavo G. V. ir nukentėjusiosios G. M. plėšime, atliko smurtinio pobūdžio veiksmus G. V. atžvilgiu, o nuteistajam J. G. apipylus jį benzinu, G. V. padegė. Toks itin brutalus nuteistojo K. G. elgesys, neįvertinant galimų itin skaudžių pasekmių – galimos žmogaus mirties, be kita ko, tokius jo ir J. G. veiksmus matant kartu su jais namuose buvusioms nukentėjusioms G. M. ir mažametei S. M., rodo itin pavojingą nuteistojo elgesį, nuo kurio nagrinėjamu atveju būtina apsaugoti visuomenę, skiriant nuteistajam teisingą ir jo itin žiaurius veiksmus geriausiai atspindinčią bausmę.

161. Bylos duomenimis nustatyta, kad praeityje nuteistasis K. G. buvo ne kartą teistas, taip pat ir už svetimo turto pagrobimą plėšimo būdu, o įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju plėšimo metu jis nužudė žmogų, pagrįstai spręstina, kad praeityje pasireiškęs nuteistojo elgesys yra ne tik jam būdingo elgesio modelio dalis, bet ir savo pobūdžiu sunkėja (t. 30, b. l. 31–48). Įvertintina ir tai, kad nuteistasis nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, šeimos nėra sukūręs, niekur nedirba. Esant tokioms aplinkybėms ir jų kontekste įvertinus buvusius nuteistojo teistumus, taip pat ir už analogiško finansinio pobūdžio nusikaltimus, pagrįstai spręstina, kad nuteistasis K. G. pajamas gaudavo ir iš nusikalstamų veikų darymo. Toks siekis paskatino jį veikti ir nagrinėjamu atveju – bylos duomenimis nustatyta, kad už tinkamą G. V. plėšimo įgyvendinimą visiems bendrininkams buvo pažadėtas piniginis atlygis. Be to, sprendžiant iš byloje esančių įrodymų visumos, K. G. piktnaudžiavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, jas vartojo ir prieš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vertinamo nusikaltimo padarymą, yra įrašytas VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro įskaitą (t. 30, b. l. 13). Vis dėlto, jokių aktyvių veiksmų, siekdamas atsikratyti savo priklausomybės, teisėjų kolegijos vertinimu, dažnu atveju tampančios esmine aplinkybe, lemiančia nuteistojo nusikalstamą elgesį, K. G. nededa.

162. Sutikdama su nuteistojo K. G. apeliacinio skundo motyvais, teisėjų kolegija pažymi, kad jis atskleidė tam tikras G. V. ir nukentėjusiosios G. M. plėšimo aplinkybes, rašė atsiprašymo laišką nukentėjusiosioms. Vis dėlto, pagrindo pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, priešingai nei mano nuteistasis, teisėjų kolegija neįžvelgia. Nekartodama šio nuosprendžio 154.1 – 154.2 pastraipose apžvelgtos teismų praktikos, susijusios su paminėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimu, teisėjų kolegija pažymi, kad jo parodymai dėl nuteistojo D. J. vaidmens G. V. ir nukentėjusiosios G. M. plėšime viso baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu teigęs, kad planuojant G. V. plėšimą, organizuotos grupės susitikimuose dalyvavo ir visus nuteistojo A. P. kitiems organizuotos grupės nariams duotus nurodymus girdėjo D. J., apklausiamas pirmosios instancijos teisme šiuos savo parodymus nuteistasis K. G. pakeitė, nurodydamas, kad D. J. apie planuojamą nusikaltimą nieko nežinojo ir jokiuose veiksmuose nedalyvavo. Tokie nuteistojo K. G. parodymai buvo paneigti patikimais bylos įrodymais. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai pasakojęs apie vertinamą nusikaltimą, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme K. G. teigė, kad tam tikrų vertinamo įvykio detalių nepamena, kaip minėta, nuteistasis savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino tik iš dalies, be kita ko, pažymėdamas, kad apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus metu jis taip pat buvo apsvaigęs, todėl galėjo suklysti dėl tam tikrų detalių (teisėjų kolegijos pastaba – dėl nuteistojo D. J. vaidmens). Be to, jis nebuvo nuoširdus ir apeliacinės instancijos teisme, nes menkino nuteistojo J. G. vaidmenį G. V. nužudyme, teigė, kad tai padarė vienas, nors byloje surinkti ir ištirti įrodymai leido daryti kitokias išvadas. Esant tokiam nuteistojo K. G. elgesiui, pripažinti jo veiksmuose esant nuoširdų gailestį, nepaisant jo atsiprašymo laiško nukentėjusiosioms bei tikrojo savo vaidmens atskleidimo bylos nagrinėjimo metu, nėra pagrindo.

163. Visos paminėtos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad skundžiamu nuosprendžiu už pavienius nusikaltimus nuteistajam K. G. paskirtos ir bausmių vidurkius atitinkančios bausmės, nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, esant vienai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, taip pat įvertinus ir ilgą proceso trukmę, nėra per griežtos. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje padaryta klaida, kad nuteistojo K. G. veiksmais žala buvo padaryta penkiems asmenims (teisėjų kolegijos pastaba – toks žmonių skaičius buvo sužalotas vertinant du šioje byloje padarytus plėšimus, o kaip jau minėta, nuteistasis K. G. dalyvavo tik G. V. ir nukentėjusiosios G. M. plėšime ir dėl tokių jo veiksmų žala buvo padaryta trims asmenims), nes tai galėjo turėti įtakos tik skiriant subendrintą bausmę ir nuteistojo elgesį vertinant visumoje. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad dar labiau švelninti nuteistajam K. G. paskirtas bausmes, net ir įvertinus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikavimą pagal tinkamą BK 180 straipsnio 3 dalies 2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakciją, nėra pagrindo (kaip jau minėta šio nuosprendžio 149 pastraipoje, perkvalifikavus nuteistojo nusikalstamas veikas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu bausmės turi būti skiriamos iš naujo, net jei ji atitiks pirmosios instancijos teismo nustatytą bausmę).

164. Minėta, kad G. V. ir G. M. plėšimas, esant tapačiam tyčios turiniui ir peraugęs į G. V. nužudymą, buvo padarytas esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, todėl skiriant subendrintą bausmę už šiuos nusikaltimus turi būti vadovaujamasi BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal kurį bausmės turi būti bendrinamos ne sudėjimo, o apėmimo būdu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo nuteistajam K. G. (teisėjų kolegijos pastaba – taikytas bausmių sudėjimas ir prie 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmės pridėjus 2 (dvejus) metus, nuteistajam K. G. buvo paskirta subendrinta 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė) keičiama ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 5 dalies 1 punktu, K. G. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus paskirta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę, subendrinama su pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) jam paskirta bausme.

165. Iš naujo subendrinus bausmes ir nuteistajam K. G. paskyrus švelnesnę 14 (keturiolikos) metų subendrintą laisvės atėmimo bausmę, ji iš naujo subendrinama su kitais nuosprendžiais nuteistajam K. G. paskirtomis bausmėmis, lygiai taip, t. y. palankiausiu nuteistajam būdu, kaip tą padarė pirmosios instancijos teismas.

166. Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus ir pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) nuteistajam K. G. paskirta subendrinta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė, apėmimo būdu subendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausme, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 22 d. nuosprendžiu jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme ir nuteistajam K. G. skirti galutinę subendrintą 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę (nuosprendžio dalis dėl sulaikymo ir suėmimo laiko įskaitymo yra teisinga ir paliekama galioti).

Dėl civilinių ieškinių

167. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo iš viso pareikšti penki civiliniai ieškiniai: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (t. 2, b. l. 8–17), Vilniaus teritorinės ligonių kasos (t. 6, b. l. 159–164), nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. (t. 1, b. l. 178–186), V. K. (t. 6, b. l. 77–81), G. M. bei S. M. (t. 6, b. l. 13–43).

168. Ginčo dėl skundžiamu nuosprendžiu išspręstų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, jų dydžiui jokios reikšmės neturi ir šiuo nuosprendžiu atlikti skundžiamo nuosprendžio pakeitimai dėl iš nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. pagrobto turto vertės bei nuteistųjų J. G., K. G. ir D. J. išteisinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalis 1 ir 5 punktus, todėl dėl jų išsamiau nepasisakytina. Kartu pažymėtina, kad spręsdamas žalos atlyginimo klausimą civilinius ieškinius pareiškusiems asmenims, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją priteisė ir iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J.. Tokios praktikos laikomasi ir naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pagal kurią, iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, galima priteisti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-654/2025).

Dėl nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. civilinio ieškinio

169. Nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. civiliniu ieškiniu (t. 1, b. l. 178–186) buvo prašoma solidariai iš A. P., D. J. ir J. G. priteisti 1 894,30 Eur turtinės žalos R. S. naudai ir 2 998,30 Eur turtinės žalos M. S. naudai bei po 6 000 Eur neturtinės žalos. Įvertinęs civiliniuose ieškiniuose pateiktus argumentus, nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. parodymus bei kitus bylos įrodymus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad plėšimo metu nukentėjusiajam R. S. buvo padaryta 1 895,68 Eur dydžio turtinė žala, o nukentėjusiajai M. S. – 3 000,33 Eur, taip pat priteisdamas jiems abiem po 5 000 Eur neturtinės žalos, konstatuodamas, kad jų prašomas 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis.

170. Nors skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiesiems M. S. ir R. S. priteista turtinė ir neturtinė žala bei jos dydžiai nuteistųjų apeliaciniais skundais neginčijami, tačiau, atsižvelgiant į šio nuosprendžio 62 – 68 pastraipose nurodytus motyvus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatytos iš nukentėjusiųjų pagrobto turto vertės, ją sumažinus iki 2 288,59 Eur, iš naujo spręstinas nukentėjusiems padarytos turtinės žalos klausimas.

171. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos, taikomas bendrasis reikalavimas, kad nukentėjusiojo prašomos priteisti turtinės žalos dydis turi būti pagrįstas įrodymais. Vis tik, šis reikalavimas ne visais atvejais vertinamas griežtai. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tais atvejais, kai nukentėjusysis nepateikia konkrečių įrodymų dėl nusikalstamais veiksmais jam padarytos turtinės žalos (pvz., prarastų daiktų vertę patvirtinančių dokumentų), turtinės žalos dydis gali būti nustatomas vadovaujantis ir nukentėjusiojo parodymais, jeigu jie atitinka protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-699/2015). Teismų praktikoje daikto savininko nuomonė apie to daikto vertę pripažįstama reikšmingu įrodymu nustatant turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-495/2021).

172. Nekartodama šio nuosprendžio 62 – 68 pastraipose nurodytų motyvų, teisėjų kolegija pažymi, kad nepasitvirtinus nukentėjusiosios M. S. teiginiams dėl iš jų namų pagrobtų 1 500 Eur, suvyniotų į naktinius marškinius, šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog nuteistiesiems A. P. ir J. G., veikiant organizuota grupe kartu su atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės D. J., iš nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. namų buvo pagrobtas vokas su įvairia užsienio valiuta ir 420 Eur, išimti iš nukentėjusiosios M. S. piniginės ir bendra šio turto vertė atitinka 2 288,59 Eur.

173. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, šie pinigai buvo bendra nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. nuosavybė ir jiems abiem priklausė lygiomis dalimis. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusiųjų bendras turtas buvo padalintas kitokiu būdu (pvz. pasirašius vedybinę sutartį), nagrinėjamoje byloje nėra, jų nepateikė ir nukentėjusieji. Tokiu būdu, įvertinus iš jų pagrobto turto bendrą vertę – 2 288,59 Eur, pagrįstai spręstina, kad kiekvienam jų priklauso po 1 144,30 Eur turtinės žalos atlyginimo. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad plėšimo metu nukentėjusioji M. S. buvo sužalota ir dėl to buvo nedarbinga. Per tą laiką ji prarado 1 104,65 Eur darbinių pajamų (t. 1, b. l. 183–186).

174. Visa tai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam R. S. buvo padaryta 1 144,30 Eur turtinė žala, o nukentėjusiajai M. S. – 2 248,95 Eur (1 144,30 Eur + 1 104,65 Eur), todėl skundžiamu nuosprendžiu solidariai iš nuteistųjų A. P., J. G. ir iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. nukentėjusiajai M. S. priteista turtinė žala mažinama nuo 3 000,33 Eur iki 2 248,95 Eur, mažinama R. S. – nuo 1 895,68 Eur iki 1 144,30 Eur.

Dėl nukentėjusiųjų G. M. ir S. M. civilinio ieškinio

175. Įvertinęs nukentėjusiųjų G. M. ir S. M. civiliniame ieškinyje nurodytus motyvus (t. 6, b. l. 13–43), nukentėjusiosios G. M. parodymus ir kitus byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas jį tenkino iš dalies ir:

175.1. solidariai iš nuteistųjų A. P., J. G., K. G., D. J. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. nukentėjusiajai G. M. priteisė 1 680 Eur turtinę žalą, atsiradusią dėl plėšimo metu iš nukentėjusiosios G. M. pagrobto turto;

175.2. solidariai iš nuteistųjų J. G. ir K. G. nukentėjusiajai G. M. priteisė 5 391,70 Eur G. V. laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų;

175.3. solidariai iš nuteistųjų J. G. ir K. G. nukentėjusiajai G. M. priteisė 50 000 Eur neturtinę žalą dėl G. V. nužudymo;

175.4. solidariai iš nuteistųjų J. G., K. G. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. nukentėjusiajai G. M. priteisė 2 800 Eur neturtinę žalą, nukentėjusiajai S. M. – 2 250 Eur dėl joms padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo;

175.5. S. M. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos, susijusios su G. V. nužudymu, priteisimo, netenkino.

176. Ginčo dėl nukentėjusiosios G. M. patirtos ir skundžiamu nuosprendžiu jai priteistos turtinės žalos (šio nuosprendžio 175.1 – 175.2 pastraipos) nagrinėjamoje byloje nėra. Nukentėjusiųjų G. M., S. M. ir nuteistojo J. G. apeliaciniais skundais nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nukentėjusiųjų G. M. ir S. M. patirtos neturtinės žalos (šio nuosprendžio 175.3 – 175.5 pastraipos).

177. Nuteistojo J. G. gynėja, teigdama, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai G. M. priteistos neturtinės žalos dydis yra ženkliai didesnis nei teismų praktikoje už tapačius išgyvenimus asmenims priteisiamą neturtinę žalą, prašo ją sumažinti. Nukentėjusiųjų G. M. ir S. M. apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiųjų prašytos neturtinės žalos dydžiai skundžiamu nuosprendžiu buvo sumažinti be jokių aiškių motyvų, be to, skundžiamu nuosprendžiu neįvertinta, kad nukentėjusioji S. M. ir G. V. buvo artimi, jų santykiai atitiko dukters ir tėvo santykius, todėl pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas atsisakyti jai priteisti neturtinę žalą dėl G. V. netekties, yra nepagrįstas.

178. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).??? Nors CK nėra apibrėžtos konkrečios priteistinos žalos ribos, tačiau šios žalos dydis turi būti nustatomas, atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes), kuriuos teismas kiekvienu atveju privalo išsamiai ištirti ir įvertinti, remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Taigi, teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 3K-3-219/2010, Nr. 3K-3-171/2011 ir kt.).???

179. Nagrinėjamos situacijos kontekste pažymėtina ir tai, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta reikšminga neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet išgyveno dėl jo vaiko sužalojimo, patyrė dvasinius išgyvenimus dėl neaiškumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo vaiko sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti jį gydant, teisingumo sumetimais neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-225-895/2016, Nr. 2K-80-697/2025).

180. Vertindama paminėtą teismų praktiką skundžiamu nuosprendžiu išspręsto klausimo dėl nukentėjusiosioms padarytos neturtinės žalos kontekste, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad nukentėjusiųjų civiliniame ieškinyje neturtinę žalą buvo prašoma priteisti dėl G. V. netekties ir dėl nukentėjusiosioms po įvykio nustatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Vis dėlto, šio nuosprendžio 126 – 136 pastraipose nurodytais motyvais nuteistieji J. G., K. G. ir D. J. dėl nukentėjusiosioms padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvo išteisinti, konstatuojant, kad toks jų veiksmų kvalifikavimas buvo perteklinis. Priimdama tokį procesinį sprendimą, teisėjų kolegija sprendė, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas, apibrėžtas potrauminio streso sutrikimu, nukentėjusiosioms buvo nustatytas tiek dėl G. V. nužudymo, tiek ir dėl plėšimo metu nukentėjusiųjų bei G. V. atžvilgiu atliktų kaltininkų veiksmų (jų surišimas, burnų užkimšimas, nukentėjusiųjų saugojimas, kol iš G. V. buvo bandoma išgauti pinigų laikymo vietas, G. V. suduoti smūgiai į įvairias kūno vietas, jo skausmo šūksniai, nuolatiniai jam reiškiami reikalavimai pasakyti, kur laikomi pinigai, bei jo padegimas).

181. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia skundžiamo nuosprendžio išvada, kad nukentėjusioji S. M. su G. V. nebuvo susijusi giminystės ryšiais ir todėl neturtinė žala dėl G. V. netekties jai negali būti priteisiama. Tokia apygardos teismo išvada prieštarauja šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai, pagal kurią, tuo atveju, kai du asmenys gyvena neįteisinę savo santykių įstatymo nustatyta tvarka ir kartu su jais gyvena nepilnametis asmuo, jis gali būti pripažintas savo mamos ar tėvo sugyventinio šeimos nariu ir jam gali būti priteisiama neturtinė žala dėl tokio jam artimo asmens mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-196-303/2022).

181.1. Pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BPK 38 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai (2010 m. rugsėjo 21 d. įstatymo redakcija). Be pirmiau nurodytų asmenų, asmens šeimos nariais laikomi ir jo išlaikytiniai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-301-139/2016, 2K-77-942/2017, 2K-383-1073/2018, 2K-63-511/2021) šeimos nario sąvoka aiškinama remiantis ir Konstitucinio Teismo išaiškinimais. Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodė, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Tai suponuoja išvadą, kad šeimos teisine apsauga, kylančia iš Konstitucijos, gali naudotis nebūtinai kraujo ryšiais susiję asmenys, tarp kurių egzistuoja jau minėti supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba grindžiami ilgalaikiai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-95-648/2021, Nr. 2K-7-196-303/2022).

181.2. Sprendžiant klausimą, ar veikos žmogaus sveikatai kaltininko šeimos nariu pripažintinas jo neįvaikintas sutuoktinio (sugyventinės) vaikas, kuriam dar nesuėjo aštuoniolika metų, pirmiau išdėstyti principai dėl asmenų tarpusavio šeimos santykių taikytini su atitinkamais pakeitimais ta prasme, kad, vaiko motinai sukūrus su kaltininku šeimos santykius ir vaikui gyvenant kartu su jais, t. y. šioje šeimoje, vaikas, atsižvelgiant ir į kitų šeimos santykių požymių visumos buvimą, paprastai faktiškai tampa tokios šeimos nariu, nepriklausomai nuo savo tiesioginio apsisprendimo ir formalaus teisinio statuso kaltininko atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-95-648/2021, Nr. 2K-7-196-303/2022). Be to, teismų praktikoje gausu ir ankstesnių pavyzdžių, kai baudžiamosiose bylose priteisiama neturtinė žala įstatymiškai su mirusiu asmeniu nesusijusiam patėviui, neįvaikintai dukrai ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-379-303/2017), todėl pagrindo manyti, kad nukentėjusiajai S. M. negalėjo būti priteista neturtinė žala dėl G. V. nužudymo, teisėjų kolegija neįžvelgia.

182. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. M. ir G. V. nebuvo susituokę, tačiau vedė bendrą ūkį, kartu su jais gyveno ir nukentėjusiosios G. M. dukra nukentėjusioji S. M.. Be to, G. M. vertinamo įvykio metu laukėsi G. V. kūdikio, kurio neteko dėl tiek įvykio metu, tiek ir po jo patirto streso – persileido. Tokiu būdu, abejoti artimais G. V. santykiais su nukentėjusiosiomis, kuriuos, be kita ko, patvirtina ir su nukentėjusiųjų apeliaciniu skundu pateikti vaizdiniai įrodymai, susiję su bendromis G. V. ir nukentėjusiųjų gyvenimo akimirkomis (t. 47, b. l. 50–56), nėra pagrindo. Tokius jų artimus tarpusavio santykius iš esmės patvirtino ir G. V. artimi liudytojai V. K. (G. V. sesuo) bei I. B. (G. V. pusbrolis) (t. 6, b. l. 54–57, 58–61, 172–175; t. 37, b. l. 96–102, 168–172).

183. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, G. V. ir nukentėjusiosios G. M. plėšimas, kurio metu namuose buvo ir mažametė nukentėjusioji S. M., buvo padarytas asmenims veikiant organizuota grupe, tiesiogiai plėšime dalyvaujant trims asmenims. Nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškų priežasčių, kaltininkams turint informacijos, kad G. V. užsiima cigarečių kontrabanda ir dėl to savo namuose jis gali turėti didelių pinigų. Tinkamam nusikalstamo sumanymo apiplėšti G. V. įgyvendinimui, jo namai buvo stebimi, o pasitaikius tinkamai progai ir organizuotos grupės lyderiui A. P. nurodžius nusikaltimo vykdytojams tęsti nusikalstamo plano įgyvendinimą G. V. namuose esant kitiems asmenims (teisėjų kolegijos pastaba – pastebėjus G. M. šalia namo), nuteistieji J. G., K. G. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. įsiveržė į G. V. namus, ten buvusias nukentėjusiąsias G. M. ir mažametę S. M. surišo, užkimšo joms burnas ir grasindami daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, taip pat rankose turėdami peilius, savo veidus dengdami kaukėmis, reikalavo G. M. pasakyti pinigų laikymo vietas namuose. Kaip jau minėta, jos girdėjo, kaip tokius veiksmus nuteistieji J. G. ir K. G. atliko G. V. atžvilgiu, taip pat matė jį degantį, o vėliau ir stipriai apdegusį. Dėl patirtų nudegimų G. V. kiek vėliau ligoninėje mirė.

184. Nėra abejonių, kad dėl tokių vertinamo įvykio metu atliktų nuteistųjų veiksmų abi nukentėjusiosios patyrė didelį išgąstį ir stresą, kas neabejotinai sukėlė joms stiprius dvasinius išgyvenimus, taip pat ir nukentėjusiosios G. M. persileidimą, dėl ko, netrukus po įvykio joms abiem buvo nustatytas potrauminio streso sindromas (t. 23, b. l. 122–126; t. 24, b. l. 51–57).

185. Kaip nustatyta nukentėjusiajai G. M. atliktos teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės (t. 23, b. l. 122–126) duomenimis, po vertinamo įvykio ji neteko kūdikio, dėl to jautėsi blogai, nes kūdikis buvo planuotas. Ji nuolat verkė ir gailėjosi dėl visko, pergyveno, kad po G. V. nužudymo neliko jokios jo dalelės (teisėjų kolegijos pastaba – kalbama apie prarastą kūdikį). Mintys nuolat sukosi apie įvykį, ji labai gailisi, kad G. V. nebėra, dažnai pagalvoja apie į G. V. namus įsiveržusius asmenis, dėl to, nuolat jaučia baimę ir nerimą, sutriko jos miegas, kurio gerinimui vartoja žolinius preparatus. Teisėjų kolegija pažymi, kad po vertinamo įvykio nukentėjusioji G. M. ne tik neteko kūdikio, bet ir sutriko jos sveikata – atsirado kankinantis skausmas širdies plote bei dažnas galvos skausmas, dėl ko, ji buvo konsultuojama gydytojų. Be to, kalbant apie vertinamus įvykius, padidėja įtampa, nerimas, jos emocinė būsena labai svyruoja. Nors ji stengiasi užsimiršti atlikdama buitinius darbus, bendraudama su artimaisiais ar vykdama pailsėti į užsienio šalis, tačiau ją vis dar aplanko nerimas ir baimė, eidama miegoti ji vis tikrina, ar uždarytos durys, jai užeina graudulio periodai, išlieka miego sutrikimai, vargina naktiniai sapnai, dažni prabudimai bei vis grįžtantys prisiminimai apie įvykius, taip pat ir verkiančios dukters S. M. bei stipriai apdegusio G. V. vaizdai.

186. Vertinant nukentėjusiosios S. M. dvasinius išgyvenimus, visų pirma pažymėtina, kad į namus įsiveržus nuteistiesiems J. G., K. G. ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D. J., nukentėjusioji S. M. (teisėjų kolegijos pastaba – įvykio metu jai buvo 13 (trylika) metų) miegojo, todėl akivaizdu ir neginčytina, kad pažadinta kauke veidą prisidengusio ir rankose peilį turėjusio asmens, ji patyrė didžiulį išgąstį bei sukrėtimą. Pagal jai atliktos teismo psichologijos ekspertizės (t. 24, b. l. 51–57) duomenis, apie vertinamus įvykius ji nelinkusi kalbėti, sako bijanti naktį eiti miegoti, visos dienos metu jaučia nerimą, ją vargina įkyrios mintys apie įvykį, vis galvoja, kaip viskas buvo, kas galėjo nutikti ir kas nutiko ir tai trukdo susikaupti. Prisiminusi vertinamą įvykį ir jo metu pamatytus vaizdus – verkiančią mamą ir apdegusį G. V., ji dažnai verkia, gailisi G. V.. Psichiatro konsultacijos metu nustatyta, kad nukentėjusiosios S. M. nuotaikos fonas ženkliai pažemintas, ji kalba labai tyliu balsu, todėl sunku suprasti, ką sako, mergaitė įsitempusi, nerimastinga, akyse ašaros, žvilgsnis sustingęs, pokalbyje jokios iniciatyvos nerodė, tik trumpai atsakė į pateiktus klausimus. Savo būklės atžvilgiu ji buvo kritiška, prašydama jai paskirti gydymą, kad galėtų nors išsimiegoti. Nustatyta, kad po įvykio nukentėjusiajai S. M. pasireiškė tiek miego, tiek valgymo sutrikimai, nuo jai paskirtų vaistų ji skundėsi negalinti jausti savo kūno „noriu juoktis, bet negaliu“, jai kalbant apie įvykį, pastebėtas dešinės kojos drebulys, kuris, užduodant vis daugiau klausimų apie įvykį, intensyvėjo, todėl jį specialistai vertino, kaip pasekmę dėl patirto streso. Be to, po įvykio nukentėjusioji turėjo suicidinių minčių, buvo save susižalojusi. Nukentėjusiosios S. M. elgesys ėmė keistis ir mokykloje – ji atrodė sutrikusi, itin rami, netgi kiek apatiška, pasimetusi, nesiorientuojanti aplinkoje, nežinanti, ką ir kada reikia daryti, pamokų metu dažnai prašydavo ją išleisti į koridorių, sakydavo, kad prastai jaučiasi, keletą kartų buvo išleista iš pamokų namo, auklėtojai klausiant ir įvardijant šiuos pokyčius, S. M. paminėjo, kad turėjo problemų už mokyklos ribų, šiuo metu lankosi pas gydytojus ir laikosi jai paskirto gydymo. Po vertinamo įvykio bendraudama su ekspertais, nukentėjusioji S. M. akcentavo savo liūdesį, praeities ir ateities nesėkmes, savęs kaltinimą, nusivylimą savimi, sunkumą apsispręsti, susikaupti, menkavertiškumą, sutrikusį miegą ir apetitą, padidėjusį irzlumą, nerimą, nuovargį, sumažėjusią energiją.

187. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, įvertinus abiem nukentėjusioms po vertinamo įvykio konstatuotą potrauminio streso sutrikimą bei pirmiau paminėtais duomenimis nustatytas jo priežastis nėra pagrindo abejoti žymiais abiejų nukentėjusiųjų patirtais dvasiniais išgyvenimais. Minėta, kad po vertinamo įvykio nukentėjusioji G. M. neteko ne tik savo sugyventinio G. V., bet ir jųdviejų dar negimusio kūdikio, jai sutriko sveikata. Be to, ji turėjo rūpintis ir to paties įvykio metu nukentėjusia savo dukterimi S. M., kuriai pasireiškė miego ir valgymo sutrikimai, taip pat lankė suicidinės mintys, dėl kurių ji buvo save susižalojus. Visa tai kartu patvirtina ir itin stiprius neigiamus nukentėjusiosios S. M. emocinius išgyvenimus, kuriuos, sprendžiant ir iš jos pačios ekspertams pateiktų paaiškinimų, sąlygojo tiek plėšimo metu matyti vaizdai (verkianti mama, degantis patėvis), tiek ir tiesioginis patyrimas (jai miegant, į namus įsiveržė trys kaukes dėvintys ir daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, bei peiliais apsiginklavę asmenys, kuria surišo nukentėjusiąsias, užkimšo jų burnas, reikalavo G. M. pasakyti, kur laikomi pinigai ir pan., kankino G. V. ir jį padegė).

188. Paminėtų aplinkybių kontekste sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiosioms priteistinos neturtinės žalos, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dvasinius išgyvenimus galima įvertinti tik sąlygiškai, kompensuojant juos materialiai; neretai dvasinių išgyvenimų apskritai niekas, taip pat ir jokia materiali kompensacija negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti, todėl piniginė kompensacija už tokią žalą, kaip materialus tokios žalos atitikmuo, turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, įvertinant tai, kad bet kokia piniginė kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo moralinės žalos turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) visiškai atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios piniginės kompensacijos paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020).

189. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiųjų G. M. ir S. M. išgyvenimų ir patirtos žalos visiškai nepanaikins jokia piniginė kompensacija, tačiau 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai G. M. ir 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai S. M. labiausiai atitiktų jų patirtus emocinius išgyvenimus, kartu būtų proporcingas ir nuteistųjų turtinei padėčiai – jokio materialaus turto, iš kurio gali būti atlyginti byloje pareikšti civiliniai ieškiniai, nei vienas jų neturi, dėl nusikalstamų veikų padarymo jiems paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Toks neturtinės žalos atlyginimas, neprieštarauja ir šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai, todėl pagrindo jas padidinti, tenkinant nukentėjusiųjų G. M. ir S. M. apeliacinį skundą, ar sumažinti, tenkinant nuteistojo J. G. gynėjos apeliacinį skundą, teisėjų kolegija neįžvelgia.

190. Bylos duomenimis nustatyta, kad abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo priimti sprendimai dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu (iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo), iš kurių matyti, kad S. M. nutarta kompensuoti 2 750 Eur neturtinės žalos, o G. M. – 2 200 Eur neturtinės žalos (t. 46, b. l. 1–13). Taigi, šios pinigų sumos atimamos iš nukentėjusiosioms priteisiamos neturtinės žalos, tokiu būdu, nukentėjusiajai S. M. priteisiant 27 250 Eur neturtinės žalos (40 000 – 2750 = 37 250), o G. M. – 47 800 Eur (50 000 – 2 200 = 47 800).

191. Minėta, kad neturtinę žalą nukentėjusiosios patyrė tiek dėl nuteistųjų plėšimo veiksmų, tiek ir dėl G. V. nužudymo. G. V. nužudymas skundžiamu nuosprendžiu buvo inkriminuotas tik nuteistiesiems J. G. ir K. G., nukentėjusiosios G. M. ir G. V. plėšimas – nuteistiesiems A. P., J. G., K. G., D. J. ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D. J... Šiuo nuosprendžiu nuteistieji J. G., K. G. ir D. J. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus buvo išteisinti, konstatuojant, kad toks jų veiksmų kvalifikavimas, juos kvalifikuojant ir pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, yra perteklinis. Įvertinusi visa tai, taip pat atsižvelgdama į tai, kad G. V. nužudymas padarytas peržengiant bendro organizuotos grupės narių susitarimą jį apiplėšti, negalėdama bloginti nuteistųjų A. P. ir D. J. teisinės padėties, teisėjų kolegija sprendžia, kad neturtinė žala nukentėjusiosioms G. M. ir S. M. priteistina tik iš nuteistųjų J. G. ir K. G.. Pagrindo ją priteisti ir iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J., kuris neatliko tiesioginių smurtinių veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu, taip pat nedalyvavo smurtaujant G. V. atžvilgiu ir jį padegant, taip pat nėra atsakingas už jo nužudymą, teisėjų kolegija neįžvelgia, kartu pažymėdama, kad esminę žalą ir padarinius nagrinėjamu atveju lėmė ne tiesioginiai veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu, bet jų artimojo netektis bei itin brutalus jo nužudymo būdas (padegimas), kurio pasekmes (degančio G. V. vaizdą, jo kančias ir galiausiai mirtį), nukentėjusiosios matė ir girdėjo tiesiogiai.). Tokios praktikos panašaus pobūdžio bylose, konstatavus vykdytojo ekscesą plėšimo atveju ir jo ribų peržengimą, padarant savarankišką kitą nusikaltimą nukentėjusiojo sveikatai, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-495/2021, kurioje plėšimu padaryta turtinė žala priteista iš visų bendrininkų, o neturtinė, tik iš susitarimo apiplėšti ribas peržengusio kaltininko).

192. Atsižvelgiant į visa tai, teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo G. M. ir S. M. keičiama: nukentėjusiajai G. M. solidariai iš nuteistųjų J. G. ir K. G. priteisiamas 47 800 (50 000 – 2 200 = 47 800) Eur neturtinės žalos atlyginimas; nukentėjusiajai S. M. solidariai iš nuteistųjų J. G. ir K. G. priteisiamas – 37 250 (40 000 – 2750 = 37 250) Eur neturtinės žalos atlyginimas. Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiosioms G. M. ir S. M. priteistos neturtinės žalos, patirtos dėl joms nustatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo (G. M. 2 800 Eur, S. M. – 2 250 Eur), panaikinama.

Dėl V. K. civilinio ieškinio

193. Nagrinėjamoje byloje taip pat buvo pareikštas G. V. sesers V. K. civilinis ieškinys, kuriuo buvo prašoma priteisti jai 58 000 Eur neturtinę žalą, patirtą dėl brolio netekties (t. 6, b. l. 77–81). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiosios V. K. parodymus, atsižvelgdamas į itin artimus jos santykius su G. V., sprendė, kad 30 000 Eur neturtinės žalos priteisimas yra tinkama kompensacija nukentėjusiosios dvasiniams išgyvenimams, patirtiems dėl brolio netekties, atlyginti.

194. Pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir mažinti nukentėjusiajai V. K. priteistos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija neįžvelgia.

195. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. V. buvo nukentėjusiosios V. K. brolis, miręs itin brutaliomis aplinkybėmis – plėšimo metu reikalaujant pasakyti, kur paslėpti pinigai, jis buvo padegtas ir vėliau nuo patirtų apdegimų ligoninėje mirė. Kaip nustatyta nukentėjusiosios V. K. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais (t. 37, b. l. 96–102), jos santykiai su G. V. buvo itin artimi, jie bendraudavo beveik kiekvieną dieną, viskuo dalindavosi. Su broliu nukentėjusioji bendravo ir nusikaltimo dieną, taip pat ir ligoninėje, kol G. V. dar buvo sąmoningas, taigi matė jį apdegusį. Artimus nukentėjusiosios santykius su G. V. patvirtina ir tai, kad apie nusikaltimą G. V. atžvilgiu ją informavo ne tik nukentėjusioji G. M., bet ir buvusi G. V. sutuoktinė, kas rodo, kad V. K. tiek išlaikė artimus santykius su buvusia G. V. šeima, tiek juos kūrė su naująja G. M. šeima.

196. Svarbu ir tai, kad G. V. buvo vienintelis gyvas likęs nukentėjusiosios V. K. artimasis – jos teigimu, jųdviejų tėvai ir dar vienas brolis jau buvo mirę, kitų brolių ar seserų jie neturėjo (t. 6, b. l. 77–81).

197. Taigi, akivaizdu ir neginčytina, kad netrukus po įvykio miręs brolis, taip pat ligoninėje matytas itin stipriai apdegusio G. V. kūnas, nukentėjusiajai V. K. sukėlė didžiulius dvasinius išgyvenimus, stresą ir išgąstį, galinčius turėti įtakos ir tolesniam jos gyvenimui.

198. Atsižvelgiant į itin artimus jos ir G. V. santykius, į tai, kad jie nuolat bendraudavo ir palaikė artimus ryšius, manyti, kad 30 000 Eur neturtinė žala, skundžiamu nuosprendžiu priteista V. K., yra per didelė, nėra pagrindo. Ji atitinka šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, turint galvoje reikšmingas tik šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. G. V. nužudymo itin žiaurų ir savanaudišką pobūdį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-976/2016, 23 169 Eur neturtinė žala buvo priteista žuvusiojo seseriai, kai jos brolis žuvo dėl kelių asmenų veiksmų, spardžiusių žuvusįjį kojomis ir daužant rankomis; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-648/2019 buvo priteista 30 000 Eur neturtinė žala seserims, kai jų brolis žuvo dėl jam rankomis ir kojomis suduotų ne mažiau kaip keturiolikos smūgių į įvairias kūno vietas ir pan.).

Dėl proceso išlaidų

199. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apeliacinės instancijos teismui pateikė 2025 m. lapkričio 10 d. pažymą Nr. APD-2025-12542 dėl 1 316,67 Eur išlaidų, susidariusių advokatui R. Ž. teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam K. G. bylą nagrinėjant apeliacinė instancijos teisme, atlyginimo, prašant šias išlaidas išieškoti iš nuteistojo K. G..

200. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tos pačios nuostatos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimo galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-240-489/2022), tačiau tokiais atvejais, priteisiant pinigų sumas, skirtas atlyginti išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019, Nr. 2K-41-648/2022 ir kt.).

201. Baudžiamasis procesas Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamu atveju vyko ne tik pagal nuteistojo K. G. apeliacinį skundą, kuris šiuo nuosprendžiu iš dalies tenkinamas, bet ir pagal kitų nuteistųjų bei jų gynėjų, taip pat nukentėjusiųjų G. M. ir S. M. apeliacinius skundus. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistasis K. G. buvo suimtas. Dėl savo finansinės padėties ir kalinimo nuteistasis turėjo ribotas galimybes susirasti gynėją, kurio dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad sprendimas išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas nagrinėjamu atveju nebūtų racionalus, proporcingas ir teisingas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 3 ir 4 dalimis, 328 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendžio dalį dėl D. J., J. G. ir K. G. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus, dėl šios dalies priimti naują nuosprendį ir D. J., J. G. ir K. G. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl A. P. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį (nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšimas; 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), šią nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) ir skirti A. P. 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl A. P. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį (G. V. ir nukentėjusiosios G. M. plėšimas; 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), šią nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) ir skirti A. P. 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti A. P. subendrintą 7 (septynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) A. P. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirti A. P. galutinę subendrintą 7 (septynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl J. G. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšimas, 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), šią nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) ir skirti J. G. 5 (penkerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl J. G. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (G. V. ir nukentėjusiosios G. M. plėšimas, 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), šią nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) ir skirti J. G. 6 (šešerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (G. V. ir nukentėjusiosios G. M. plėšimas; 2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) ir BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus (G. V. nužudymas) J. G. paskirtas bausmes, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir J. G. skirti subendrintą 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. plėšimas; 2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) J. G. paskirta bausme, prie griežtesnės 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir skirti J. G. subendrintą 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi jam paskirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme ir skirti J. G. galutinę subendrintą 17 (septyniolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl K. G. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (G. V. ir nukentėjusiosios G. M. plėšimas; 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), šią nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) ir skirti K. G. 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus K. G. paskirta bausme ir skirti K. G. subendrintą 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausme, ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 22 d. nuosprendžiu jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, ir skirti K. G. galutinę subendrintą 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl iš nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. pagrobtos turto vertės ir ją sumažinti nuo 3788,59 Eur iki 2 288,59 Eur.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiesiems M. S. ir R. S. solidariai iš A. P., J. G. ir D. J. priteistos turtinės žalos ir ją sumažinti: M. S. nuo 3 000,33 Eur iki 2 248,95 Eur, R. S. – nuo 1 895,68 Eur iki 1 144,30 Eur.

Pakeisti nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiųjų G. M. ir S. M. civilinio ieškinio dalies, susijusios su joms padaryta neturtine žala, išsprendimo ir solidariai iš nuteistųjų J. G. ir K. G. nukentėjusiajai G. M. priteisti 47 800 Eur, nukentėjusiajai S. M. – 37 250 Eur neturtinės žalos.

Kitą Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo K. G. atmesti.