- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-09
- Bylos Nr.
- 2K-358/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Benediktas Stakauskas (pirm.), Ona Aldona Budienė (pran.), Gintaras Goda
- Nuteistasis
- A. C.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Gintaro Godos ir pranešėjos Onos Aldonos Budienės,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. C. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. C. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 8 d. nutartis, kuria nuteistojo A. C. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo A. C. gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. C. nuteistas už tai, kad 2005 m. balandžio 27 d., apie 15 val., Vilniuje, Studentų g., prie namo Nr. 41, veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, panaudodamas prieš nukentėjusįjį J. M. fizinį smurtą ir peilį, pagrobė iš jo 1120 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia 6600“ su SIM kortele ir dėklu: kartu su nenustatytu asmeniu A. C. griebė nukentėjusįjį už pečių ir, taip laikant jį, nenustatytas asmuo nuplėšė nuo nukentėjusiojo kaklo mobiliojo ryšio telefoną. Po to jis bei A. C. bandė pasišalinti iš nusikaltimo padarymo vietos. Nukentėjusysis, norėdamas susekti užpuolikus, nuėjo paskui A. C. ir minėtą nenustatytą asmenį. Tai pastebėjęs A. C. priėjo prie J. M. ir išsitraukęs peilį, įrėmė jį nukentėjusiajam į krūtinę, pareikalavo eiti šalin ir pagrasino jį sužaloti, jeigu nukentėjusysis ir toliau bandys juos sekti.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis A. C. prašo panaikinti teismų sprendimus ir kasacinės instancijos teisme visus įrodymus tirti iš naujo todėl, kad jis nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas, nepadarė ir padaryti negalėjo, nes tuo laiku buvo namuose. Jis teigia, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių. Jis mano, kad teismas buvo šališkas, nes iš liudytojų buvo išreikalauti nukentėjusiajam palankūs parodymai. Nuosprendyje nurodyta, kad jį nukentėjusysis atpažino iš nuotraukos ir tiesiogiai, tačiau kasatorius pažymi, kad atpažinimo iš nuotraukų metu nukentėjusysis nurodė, kad jis, kasatorius, tik labai panašus į jį apiplėšusį asmenį. Kasatorius tvirtina, kad prieš jį parodant atpažinti nukentėjusysis matė koridoriuje, kaip jis buvo vedamas. Teismas neatsižvelgė į netikslumus, esančius nukentėjusiojo parodymuose: vieną kartą jis tvirtino, kad peilis jam buvo įremtas į krūtinę, kitą – kad į pilvą, teigė, kad mobiliojo ryšio telefonas kabėjo ant virvutės, vėliau – kad ant grandinėlės.
Nuteistasis dar nurodo, kad, pagal nukentėjusiojo parodymus, peiliu jam grasinęs asmuo buvo apsirengęs juoda medžiagine striuke, pilkomis medžiaginėmis kelnėmis. Tačiau kratos metu jo bute tokia apranga nebuvo rasta, nes jis tokios aprangos neturi. Tai patvirtino ir jo motina.
Kasatorius teigia, kad teismas nuosprendyje neteisingai akcentavo, kad jo gyvenimas buvo asocialus, kad vartojo narkotikus, nes jis yra baigęs gydymosi nuo narkotikų kursą, dėjo daug pastangų integruotis į visuomenę.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Nagrinėdamas bylą kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu ir tai reiškia, kad šis teismas tikrina baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumą teismų sprendimais nustatytoms veikos aplinkybėms ir todėl šių aplinkybių nenustatinėja. Kasacinės instancijos teismas taip pat iš naujo nevertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų įvertintų įrodymų, išskyrus tuos atvejus, kai nustatomi baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, padaryti tiriant bylą ar ją nagrinėjant teisme, tačiau tokių pažeidimų kolegija nenustatė. Todėl kolegija neanalizuoja nuteistojo A. C. kasacinio skundo argumentų dėl faktinių aplinkybių nustatymo, nes tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas ir kasatoriaus skunde nurodytus argumentus nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymu.
Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, kolegija konstatuoja, kad teismai A. C. pagrįstai pripažino kaltu ir jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.
Dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo
Kasaciniame skunde nuteistasis A. C. nurodo, kad teismas nepagrįstai jo kaltę pagrindė nukentėjusiojo J. M. parodymais, nes jie buvo netikslūs ir prieštaringi, teigdamas, kad jo alibi patvirtino liudytojai. Iš esmės analogiškus argumentus nuteistasis nurodė ir savo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas visus esminius apeliacinio skundo argumentus, laikydamasis BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų, išnagrinėjo, dėl jų išsamiai pasisakė, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas faktines veikos padarymo aplinkybes pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo parodymais.
Iš tikrųjų A. C. dalyvavimas grupės asmenų padarytame plėšime yra pagrįstas iš esmės vieninteliais nukentėjusiojo J. M. parodymais. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nuosprendį pagrįsti vien nukentėjusiojo, kurio asmenybė nėra įslaptinta, parodymais, jeigu jie buvo gauti teisėtais būdais, išnagrinėti ir patikrinti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 2 dalis). Pranešdamas apie nusikaltimą nukentėjusysis nurodė jo aplinkybes, apibūdino jį padariusius asmenis. Nors asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis, parodydamas į A. C. nuotrauką, nurodė, kad šis asmuo tik labai panašus į tą, kuris padarė plėšimą, tačiau asmens parodymo atpažinti metu jis kategoriškai nurodė, jog A. C. yra būtent tas asmuo, kuris jį apiplėšė. Atpažinimas buvo atliktas laikantis BPK 191, 192, 195 straipsnių reikalavimų: prieš atpažinimą nukentėjusysis buvo apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ir įsidėmėjo atpažintiną asmenį, atpažintinas asmuo buvo parodytas drauge su kitais dviem asmenimis, iš išorės panašiais į atpažintiną, nukentėjusysis nurodė, pagal kokias žymes jis tą asmenį atpažino. Be to, atpažinimas buvo atliktas dalyvaujant gynėjui, jokių pareiškimų iš dalyvaujančių asmenų dėl šio procesinio veiksmo nebuvo pateikta.
Pažymėtina, kad nukentėjusiojo duotuose parodymuose buvo kai kurių nesutapimų: 2005 m. balandžio 28 d. pirminiame protokole-pareiškime ir liudytojo apklausos protokole nurodyta, kad iš jo buvo atimtas mobiliojo ryšio telefonas, kuris kabėjo ant virvutės ant kaklo, pagrasinus jam peiliu, prikištu prie krūtinės, o liudytojo papildomos apklausos protokoluose užfiksuota, kad peilis buvo įremtas nukentėjusiajam į pilvą po to, kai buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas, kurį nukentėjusysis buvo pasikabinęs ant grandinėlės. Tačiau tokie nesutapimai paaiškintini tuo, kad protokolas-pareiškimas ir pirminiai nukentėjusiojo parodymai buvo duoti Vilniaus m. VPK tyrėjui kitą dieną po įvykio ir jie nebuvo išsamūs ir detalūs, pagrindinis dėmesys buvo nukreiptas tik užfiksuoti patį plėšimo faktą ir jį padariusių asmenų požymius, nesigilinant į konkrečias plėšimo detales. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis buvo apklaustas apie visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, davė išsamius parodymus, kuriuos patvirtino ir akistatos su kaltinamuoju metu bei teisiamajame posėdyje.
Nuteistasis taip pat teigia, kad jis tokių drabužių, kokius nurodė nukentėjusysis, apibūdindamas jį apiplėšusio asmens aprangą (medžiaginių striukės ir kelnių), neturi, kratos metu tokie drabužiai nebuvo rasti. Tačiau šis kasatoriaus argumentas nėra pagrįstas, nes pagal bylos medžiagą nuteistojo namuose krata nebuvo atliekama, todėl ir tokie rūbai negalėjo būti rasti.
Priešingai, nei teigia kasatorius, liudytojai N. D. ir L. C. nei ikiteisminio tyrimo metu apklausti 2005 m. gegužės 11 d., nei teisiamajame posėdyje kategoriškai ir neabejotinai nepatvirtino A. C. alibi apie tai, kad jis 2005 m. balandžio 2 d., apie 15 val., buvo namuose. Ši kasatoriaus pateikta gynybinė versija teismų buvo išsamiai ištirta ir argumentuotai paneigta.
Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams panaikinti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o skundžiami nuosprendis bei nutartis laikytini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. C. kasacinį skundą atmesti.