Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

1.1.4.4.1; 1.1.8.1.1; 1.2.19.1.1; 2.1.7.1; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.5; 2.2.4.3; 2.4.6.1

2022 m. sausio 7 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Aleno Piesliako, Lino Šiukštos,

gynėjams advokatams Juzefui Stankevičiui (Juzef Stankevič), Linui Kuprusevičiui, Kęstučiui Betingiui, Rolandui Vaitekūnui, Gediminui Bukauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų P. B., V. R., S. Ž. bei nuteistųjų G. K. ir V. K. gynėjų apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda.

G. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda.

V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda.

S. Ž. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda.

V. R. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, nuspręsta iš P. B., G. K., V. K., V. R., S. Ž. išieškoti po 119,06 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. P. B., G. K., V. K. ir S. Ž. nuteisti už tai, kad būdami (duomenys neskelbtini), t. y. valstybės tarnautojais, bei dirbdami (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytu laikotarpiu, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d. veikdami bendrininkų grupėje kartu su kita valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) V. R., savo ir kitų bendrininkų naudai priėmė ne mažesnį kaip 595,32 Eur dydžio kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. (duomenys neskelbtini) įforminant muitinės deklaracijas, iš muitiniam tikrinimui dokumentus pateikusių asmenų S. Ž., G. K., V. K. ir P. B. rinko neteisėtas, niekuo nepagrįstas rinkliavas – pinigus, kuriuos sunešdavo į bendrą kasą S. Ž. arba V. K., ir kuriuos vėliau visi šie pareigūnai pasidalindavo tarpusavyje bei dalį tokiu neteisėtu būdu gautų pinigų perduodavo apie jų veiksmus žinojusiai, tokius neteisėtus veiksmus toleravusiai ir pagal užimamas pareigas jokių priemonių tokių veiksmų užkardinimui ar nutraukimui tyčia nesiėmusiai V. R..

Tokiu būdu (duomenys neskelbtini) P. B., G. K. V. K. ir S. Ž., bendrininkų grupėje ir su V. R., formindami muitinės deklaracijas:

- iš muitinės tarpininką UAB „C“ (duomenys pakeisti) atstovavusių L. J. ir I. F. tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį nei 1 MGL dydžio neteisėtą atlygį;

- iš muitinės tarpininką UAB „T“ (duomenys pakeisti) atstovavusios V. G. tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2015 m. pabaigos priėmė ne mažesnį kaip 50 EUR dydžio neteisėtą atlygį;

- iš muitinės tarpininką UAB „D“ (duomenys pakeisti) atstovavusių A. P. ir R. P. Č. tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį nei 75 EUR dydžio neteisėtą atlygį;

- iš muitinės tarpininką UAB „G“ (duomenys pakeisti) atstovavusių M. M. ir G. G. (ankstesnė pavardė – Š.) tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį nei 1 MGL dydžio neteisėtą atlygį;

- iš muitinės tarpininką UAB „A“ (duomenys pakeisti) atstovavusios J. J. tiksliai nenustatytu laiku, be ne anksčiau kaip nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį nei 50 EUR dydžio neteisėtą atlygį;

- iš muitinės tarpininką UAB „I“ (duomenys pakeisti) atstovavusios Au. Pi. laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2016 m. vasario 4 d. priėmė ne mažesnį nei 325 EUR dydžio neteisėtą atlygį;

- iš UAB „S“ (duomenys pakeisti) atstovaujančios N. Č. tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį nei 20 EUR dydžio neteisėtą atlygį.

P. B., G. K., V. K. ir S. Ž. inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus atliko veikdami tiesiogine tyčia, suvokdami pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, siekdami turtinės naudos tiek sau, tiek kitiems bendrininkams, ir norėdami taip veikti, nes pinigus iš muitinės deklaracijas pateikiančių asmenų rinko savo darbo vietoje, nesant tam jokio teisėto pagrindo, be to pažeidžiant teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias muitinės pareigūno elgesį darbo vietoje, pinigų rinkimas buvo sistemingas, truko ilgą laiką.

Imdami neteisėtą piniginį atlygį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus P. B., G. K., V. K. ir S. Ž. nevykdė: Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 patvirtinto Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodekso) 7.1.5. punkto reikalavimo, kad tarnybinėje veikloje ir viešajame gyvenime muitinės pareigūnas privalo jokia forma ar būdu neskatinti asmenų nesilaikyti įstatymų bei kitų teisės aktų, juos pažeisti, t. y. pažeidė šio kodekso 7.1. punkte bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą Pagarbos žmogui ir valstybei principą; Etikos kodekso 7.3.1. punkte įtvirtinto reikalavimo pareigūno veikloje vadovautis tik viešaisiais interesais ir vengti interesų konflikto, 7.3.2. punkte įtvirtinto reikalavimo nesinaudoti tarnybos teikiamomis galimybėmis netarnybinei veiklai, 7.3.3. įtvirtinto reikalavimo nesinaudoti savo tarnybine padėtimi ir neužsiimti kita veikla, kuri kenktų tarnybos autoritetui ar ją diskredituotų, t. y. pažeidė šio kodekso 7.3. punkte bei VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą Nesavanaudiškumo principą; Etikos kodekso 7.4.3. punkte įtvirtinto reikalavimo elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamu, nepriimti dovanų, pinigų ar neatlygintinų paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų, išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, t. y. pažeidė šio kodekso 7.4. punkte bei VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą Padorumo principą; Etikos kodekso 7.8.1. punkto reikalavimo muitinės pareigūnui būti nepriekaištingos reputacijos, gebėti deramai atlikti savo pareigas, 7.8.3. punkto reikalavimo tarnybinėje veikloje ir viešame gyvenime savo išvaizda, kalba ir elgesiu gerinti savo institucijos, profesijos ir visos šalies įvaizdį, t. y. pažeidė šio kodekso 7.8. punkte bei VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintą pavyzdingumo principą; Etikos kodekso 9.3. punkte įtvirtinto reikalavimo vengti elgesio, kuris gali būti suprastas kaip reikalavimas duoti kyšį, ar atlikti kitus pareigūnui naudingus veiksmus, nesusijusius su tarnybinėmis pareigomis, bei informuoti vadovą apie daromą neteisėtą poveikį.

Nesilaikydami aukščiau minėtų principų ir sąmoningai juos pažeisdami P. B., G. K., V. K. ir S. Ž. tuo pačiu pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 (toliau – Muitinės įstatymas) straipsnio 4 dalies 6 punktą, reikalaujantį laikytis Etikos kodekso reikalavimų, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktus, įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau – ir VPIDVTĮ) 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus, įpareigojančius asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti.

2. V. R. nuteista už tai, kad eidama (duomenys neskelbtini) pareigas, t. y. būdama valstybės tarnautoja, dirbdama (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir privalėdama vykdyti (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme, patvirtintame Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1B-930, įtvirtintas pareigas (7.3. punkte įtvirtintą pareigą kontroliuoti, kaip muitinės posto pareigūnai vykdo savo pareigas, užtikrinti tarnybinės drausmės ir Etikos kodekso reikalavimų laikymąsi muitinės poste; 7.7. punkte – laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų; 7.15. punkte – analizuoti ir apibendrinti muitinės posto pamainų darbo nustatytu laikotarpiu rodiklius, tarnybinius ir drausminius nusižengimus ir jų priežastis; 7.30. punkte – griežtai laikytis muitinės pareigūnams taikomų Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute nustatytų draudimų ir kontroliuoti, kaip šių draudimų laikosi muitinės posto pareigūnai; 7.31. punkte – organizuoti ir kontroliuoti muitinės posto darbą taip, kad būtų išvengta sisteminių korupcijos apraiškų muitinės poste) bei žinodama, kad jai pavaldūs (duomenys neskelbtini) P. B., G. K., V. K. ir S. Ž. siekdami turtinės naudos sau ir juos kontroliuoti privalančiai vadovei – V. R., priima kyšius už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už muitinių deklaracijų įforminimą (duomenys neskelbtini) poste, iš muitiniam tikrinimui dokumentus pateikusių asmenų renka neteisėtas, niekuo nepagrįstas rinkliavas – pinigus, sunešamus į bendrą kasą S. Ž. arba V. K., ne tik nesiėmė priemonių tokių neteisėtų veiksmų užkardinimui ir nutraukimui, bet toleruodama tokius jai pavaldžių pareigūnų neteisėtus bei nusikalstamus veiksmus ir pati netiesiogiai tokias rinkliavas rinko: tiksliau nenustatytu laikotarpiu, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d. minėtoje muitinio tikrinimo vietoje periodiškai gaudama dalį surinktų pinigų, kurią jai perdavė S. Ž., V. K. ir G. K..

Tokiu būdu, ji kartu su kitais bendrininkų grupės nariais – P. B., G. K., V. K. ir S. Ž., pastariesiems įforminant muitinės deklaracijas:

- iš muitinės tarpininką UAB „C“ (duomenys pakeisti) atstovavusių L. J. ir I. F. tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį nei 1 MGL dydžio neteisėtą atlygį;

- iš muitinės tarpininką UAB „T“ (duomenys pakeisti) atstovavusios V. G. tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2015 m. pabaigos priėmė ne mažesnį kaip 50 EUR dydžio neteisėtą atlygį;

- iš muitinės tarpininką UAB „D“ (duomenys pakeisti) atstovavusių A. P. ir R. P. Č. tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį nei 75 EUR dydžio neteisėtą atlygį;

- iš muitinės tarpininką UAB „G“ (duomenys pakeisti) atstovavusių M. M. ir G. G. (ankstesnė pavardė – Š.) tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį nei 1 MGL dydžio neteisėtą atlygį;

- iš muitinės tarpininką UAB „A“ (duomenys pakeisti) atstovavusios J. J. tiksliai nenustatytu laiku, be ne anksčiau kaip nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį nei 50 EUR dydžio neteisėtą atlygį;

- iš muitinės tarpininką UAB „I“ (duomenys pakeisti) atstovavusios Au. Pi. laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2016 m. vasario 4 d. priėmė ne mažesnį nei 325 EUR dydžio neteisėtą atlygį;

- iš UAB „S“ (duomenys pakeisti) atstovaujančios N. Č. tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį nei 20 EUR dydžio neteisėtą atlygį.

V. R. tarnybinių pareigų neatlikimas bei neteisėtu būdu gautų pinigų priėmimas už jai pavaldžių posto (duomenys neskelbtini) teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, buvo nulemtas tiesioginės tyčios: ji suvokė pavojingą P. B., G. K., V. K. ir S. Ž., veikimo bei savo neveikimo pobūdį, žalingas bendros veikos pasekmes, siekdama pati turėti iš to asmeninės turtinės naudos, norėjo taip veikti, nes žinojo, kad pinigai iš muitinės deklaracijas pateikiančių asmenų renkami muitinės pareigūnų darbo vietoje, nesant tam jokio teisėto pagrindo, be to pažeidžiant teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias muitinės pareigūno elgesį darbo vietoje, kad pinigų rinkimas yra sistemingas, trunka ilgą laiką, kad nesiėmus priemonių tokiems muitinės pareigūnų neteisėtiems veiksmams užkardinti, jie ir toliau bus tęsiami, o dalis tokiu neteisėtu būdu gautų pinigų bus perduodama jai.

Imdama neteisėtą piniginį atlygį V. R. nevykdė: Etikos kodekso 7.1.5. punkto reikalavimo, kad tarnybinėje veikloje ir viešajame gyvenime muitinės pareigūnas privalo jokia forma ar būdu neskatinti asmenų nesilaikyti įstatymų bei kitų teisės aktų, juos pažeisti, t. y. pažeidė šio kodekso 7.1. punkte bei VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą Pagarbos žmogui ir valstybei principą; Etikos kodekso 7.3.1. punkte įtvirtinto reikalavimo pareigūno veikloje vadovautis tik viešaisiais interesais ir vengti interesų konflikto, 7.3.2. punkte įtvirtino reikalavimo nesinaudoti tarnybos teikiamomis galimybėmis netarnybinei veiklai, 7.3.3. įtvirtinto reikalavimo nesinaudoti savo tarnybine padėtimi ir neužsiimti kita veikla, kuri kenktų tarnybos autoritetui ar ją diskredituotų, t. y. pažeidė šio kodekso 7.3. punkte bei VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą Nesavanaudiškumo principą; Etikos kodekso 7.4.3. punkte įtvirtinto reikalavimo elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamu, nepriimti dovanų, pinigų ar neatlygintinų paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų, išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, t. y. pažeidė šio kodekso 7.4. punkte bei VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą Padorumo principą; Etikos kodekso 7.8.1. punkto reikalavimo muitinės pareigūnui būti nepriekaištingos reputacijos, gebėti deramai atlikti savo pareigas, 7.8.3. punkto reikalavimo tarnybinėje veikloje ir viešame gyvenime savo išvaizda, kalba ir elgesiu gerinti savo institucijos, profesijos ir visos šalies įvaizdį, t. y. pažeidė šio kodekso 7.8. punkte bei VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintą pavyzdingumo principą; Etikos kodekso 9.3. punkte įtvirtinto reikalavimo vengti elgesio, kuris gali būti suprastas kaip reikalavimas duoti kyšį, ar atlikti kitus pareigūnui naudingus veiksmus, nesusijusius su tarnybinėmis pareigomis, bei informuoti vadovą apie daromą neteisėtą poveikį.

Nesilaikydama aukščiau minėtų principų ir sąmoningai juos pažeisdama, V. R. tuo pačiu pažeidė Muitinės įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 6 punktą, reikalaujantį laikytis Etikos kodekso reikalavimų, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktus, įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba, VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus, įpareigojančius asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

3. Nuteistojo P. B. apeliaciniame skunde pateikiami alternatyvūs prašymai:

1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį P. B. atžvilgiu ir P. B. išteisinti kaip nepadariusį nusikalstamos veikos; arba

2) sušvelninti P. B. paskirtą bausmę.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio dalis, kurioje P. B. buvo pripažintas kaltu padaręs BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra neteisėta ir nepagrįsta. Apelianto teigimu, apygardos teismas netinkamai ištyrė baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, nevertino ir neatsižvelgė į dalį įrodymų bei bylą nagrinėjant teisme nustatytas aplinkybes, nepašalino visų byloje esančių prieštaravimų, nepagrįstai rėmėsi slapta darytais vaizdo įrašais, kurie yra neinformatyvūs, tuo padarydamas esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, nulėmusį, jog teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, o ne prielaidomis ir spėlionėmis, visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai. Be to, skundžiamas nuosprendis nėra tinkamai motyvuotas, dėl kiekvieno nuteistojo pasisakyta bendrai ir standartiškai, tačiau nors tarp nuteistųjų galimai padarytų nusikalstamų veikų ir yra tam tikrų panašumo požymių, bet jos nėra analogiškos.

3.2. Teigiama, kad iš teismui pateiktų išslaptintų prokuroro teikimų ir teismo nutarčių dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo matyti, jog kriminalinės žvalgybos tyrimas S. Ž. atžvilgiu buvo pradėtas dar 2014 m. lapkričio 4 d., visų pirma sankcionavus techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka ir S. Ž. sekimą, o vėliau šiuos veiksmus taikant ir kitų nuteistųjų atžvilgiu bei muitinės tarpininkų atstovams I. F., L. J. bei Au. Pi.. Iš 2015 m. balandžio 21 d. Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos prašymo Generalinei prokuratūrai dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, sekimo ir dėl slapto patekimo į tarnybines patalpas sankcionavimo Nr. T10-76 KF galima spręsti, jog jau buvo nustatyti galimų nusikalstamų veikų, numatytų BK 229, 225 ir 227 straipsniuose, požymiai, tačiau pažeidžiant įstatymų reikalavimus sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nebuvo priimtas, o nutarta toliau taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus. 2015 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniame pranešime Nr. T7-239-KF nurodyta, jog atliekant slaptą patalpų stebėjimą užfiksuotų pokalbių metu L. J. ir I. F. skundėsi dėl to, kad nepaisant sumokėtų pinigų muitiniam tikrinimui priduoti dokumentai negauna pirmumo patikrinimui, bet ir dėl šios informacijos nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, toliau tęsiant slaptus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Dėl to galima daryti išvadą, kad tokiu būdu buvo siekiama įtraukti į galimai daromą nusikalstamą veiką kuo daugiau asmenų ir padidinti veikų skaičių, kas yra neleistina, prieštarauja Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) 8 straipsnio 3 dalies reikalavimams bei teismų praktikai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-696/2017). Kadangi šiuo atveju nebuvo laikytasi pareigos laiku nutraukti kriminalinės žvalgybos tyrimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pernelyg ilgai, be jokios objektyvios pateisinamos priežasties tęsiant kriminalinės žvalgybos tyrimą, todėl pareigūnų veiksmai vertintini kaip turintys pasyvios provokacijos požymių.

3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į Muitinės departamento Imuniteto tarnybos pareigūno tyrėjo D. Ž. (D. Ž.) parodymų nepatikimumą. Apklausiamas D. Ž. tvirtino, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas nuteistųjų atžvilgiu nebuvo atliekamas, visgi tai buvo paneigta teisminio bylos nagrinėjimo metu. Analogiškai nėra jokio pagrindo tikėti D. Ž. teiginiais apie tariamą anoniminio pranešėjo skambutį apie muitininkų galimai daromas nusikalstamas veikas.

3.4. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje itin kruopščiai turi būti įvertintas apklaustų liudytojų parodymų patikimumas ir leistinumas. Byloje liudytojais apklausti muitinės tarpininkų atstovai, davę parodymus apie neteisėtą pinigų perdavimą muitininkams, ikiteisminio tyrimo metu buvo įtariamieji ir galėjo būti kaltinamaisiais, tačiau buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba tyrimas jų atžvilgiu buvo nutrauktas BK 227 straipsnio 5 dalies pagrindu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad norint atleisti asmenį pagal laidavimą viena iš pagrindinių sąlygų yra pripažinti savo kaltę ir nuoširdžiai gailėtis. Todėl tokioje situacijoje asmeniui belieka sutikti su visomis jam inkriminuotų veikų aplinkybėmis ir duoti tokius parodymus, kurie tenkina tyrimą atliekančius pareigūnus, priešingu atveju asmuo būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Be to, pats savanoriškai nė vienas iš muitinės tarpininkų neatvyko pas tyrėją ir nepranešė apie papirkimą, o parodymus davė tik jau kai buvo pristatyti į ikiteisminio tyrimo įstaigą.

3.5. Apelianto vertinimu, nors užfiksuoto telefoninio pokalbio metu muitinės tarpininkė Au. Pi. kalbėjosi su P. B. dėl deklaracijų įforminimo, bet pokalbio turinys nepatvirtina, kad už deklaracijų įforminimą būtų kam nors sumokėta. Slapto sekimo protokole ir pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuoti atvejai, kai P. B. paima dokumentus per langelį, padeda ant darbo stalo ar nuneša į kitą kabinetą įdeda į stalčių, pasisveikina per langelį paduodamas ranką muitinės tarpininko atstovui, pasiima kažkokį voką ir pan. Tačiau tai savaime nepatvirtina papirkimo fakto, P. B. dėl objektyvių priežasčių negali paaiškinti užfiksuotų aplinkybių, nes šių įvykių tiesiog nebeprisimena, o sekimo protokolas buvo surašytas pagal subjektyvią pareigūnų nuomonę. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai, ištyrę jiems pateiktus vaizdo įrašus, konstatavo, jog vaizdo įrašai nėra informatyvūs, iš jų galima daryti prielaidas (specialistai tik tikėtinai galėjo įvardinti įrašuose tariamai užfiksuotų banknotų nominalus), bet ne kategoriškas išvadas. Kita vertus, net jei būtų pripažinta, jog P. B. vaizdo įrašuose disponuoja pinigais, byloje nėra paneigta nuteistųjų versija, jog muitininkai rinkdavo pinigus kavai, arbatai pirkti, skolindavosi ir pan. Visas šias aplinkybes paaiškintų kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija (vaizdo/garso įrašai, telefoniniai pokalbiai), tačiau tokios informacijos į bylą pareigūnai nepateikė. Tuo tarpu iš P. B. darbo stalo stalčiuje rastų dviejų po 5 Eur kupiūrų ir vienos 1 Eur nominalo monetos nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog tai yra kyšio dalykas, kadangi nėra aiškios šių pinigų atsiradimo aplinkybės, o jų smulkus nominalas tik patvirtina nuteistųjų parodymus apie disponavimą pinigais, skirtiems įvairiems buitiniams klausimams.

4. Nuteistojo V. K. gynėjo advokato Kęstučio Betingio apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendį V. K. atžvilgiu ir V. K. išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis V. K. atžvilgiu yra nepagrįstas, neteisėtas ir neteisingas, priimtas neišsamiai ir ne nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes bei jų visetą ir padarius esminių BPK pažeidimų, numatytų BPK 369 straipsnio 3 dalyje, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą V. K. atžvilgiu ir priimti teisingą nuosprendį. Pažymima, kad visos abejonės ir neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.

4.2. Teigiama, kad liudytojais apklaustų muitinės tarpininkų L. J., I. F., V. G., A. P., R. P. Č., M. M., G. G. (Š.), G. D., J. J., M. O. (M. O.), Au. Pi., N. Č. parodymus pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino įrodymais ir jais grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Liudytojai L. J., I. F., V. G., A. P., R. P. Č., M. M., G. G. (Š.), J. J., M. O. ir N. Č. jau ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo apklausti specialiaisiais liudytojais, o Au. Pi. bei G. D. ir įtariamaisiais. Ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro nutarimais, patvirtintais Vilniaus apygardos teismo nutartimis, ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje, visų jų atžvilgiu nutrauktas BK 227 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu. Tiktai nutraukus ikiteisminį tyrimą jų atžvilgiu, visi jie buvo apklausti liudytojais bei davė atitinkamus tyrimui pageidautinus parodymus apie savo kaip muitinės tarpininkų darbo aplinkybes, susijusias su deklaracijų forminimu muitinėje, kurias iš tyrimą atlikusių pareigūnų sužinojo tyrimo eigoje. Apelianto nuomone, šių liudytojų parodymai be jokio pagrindo buvo susieti į vieną visumą, nors kiekvienas iš jų net nepažinojo vienas kito ir nagrinėjamoje situacijoje veikė izoliuotai vienas nuo kito. Kiekvienas iš nurodytų liudytojų pasakojo tiktai apie savo tariamus veiksmus tariamai perduodant neteisėtą atlygį muitinės pareigūnams, niekas kitas tokių liudytojų parodymų nepatvirtino. Tuo labiau kad duodami parodymus liudytojai net negalėjo įvardinti, kuriam konkrečiai muitininkui neva perduodavo piniginį atlygį. Be to, liudytojų parodymai nenuoseklūs, nekonkretūs ir prieštaringi, ne kartą keitėsi, pagrįsti tik bendro pobūdžio teiginiais, prielaidomis, nuogirdomis, spėlionėmis, aritmetiniais deklaracijų ir tariamų piniginių sumų, kurias jiems įvardino tyrėjai ar tyrimo eigoje sužinojo kitu būdu, ir asmeniniais tendencingai kaltinančiais pamąstymais. Nė vienas toks tariamai buvęs pinigų perdavimo ir neteisėto piniginio atlygio tariamas priėmimas nebuvo kontroliuojamas tyrimą atliekančių pareigūnų bei nebuvo užfiksuotas specialiomis procesinėmis priemonėmis atliekant neatidėliotinus procesinius veiksmus. Priešingai, V. K. ir kitų nuteistųjų atžvilgiu ilgą laiką atliekant slaptus tyrimo veiksmus, liudytojų nurodytų faktų patvirtinančių duomenų nebuvo užfiksuota. Tai aiškiai patvirtina, kad šių liudytojų parodymai yra neteisingi ir kaltinimai V. K. atžvilgiu nepasitvirtino.

4.3. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nurodytų liudytojų parodymai byloje atsirado tik po to, kai jų atžvilgiu buvo atliktas slaptas sekimas, darant vaizdo ir garso įrašus, vykdytas penkta kamera, įrengta muitinės padalinio klientams / lankytojams skirtoje patalpoje (o L. J. ir I. F. atveju ir jų darbo vietoje). Liudytojus atgabenus į Muitinės departamento Imuniteto tarnybos patalpas, prieš apklausas ir apklausų metu buvo rodomi slapta daryti vaizdo įrašai bei nuotraukos, kuriuose jie atpažino save, o po to davė parodymus apie jiems parodytas aplinkybes. Tačiau byloje nebuvo gauta teismo sankcionuotų leidimų liudytojus (išskyrus L. J. ir I. F. darbo vietą) slapta sekti, daryti vaizdo bei garso įrašus ar fotografuoti, nėra ir tokių veiksmų atlikimo protokolų, nei procesinių dokumentų, kad vaizdo įrašai ar fotonuotraukos buvo teikiami atpažinimui. Dėl šių aplinkybių pagrįstai manytina, kad prieš V. K. tokiais veiksmais galėjo būti siekiama rinkti tiktai kaltinančius duomenis byloje, tam prieš liudytojus panaudojant neteisėtas poveikio priemones. Tuo labiau kad specialiaisiais liudytojais apklausti asmenys nuo sulaikymo ar pristatymo į Muitinės departamento Imuniteto tarnybą bei nuo pirmosios apklausos momento neturėjo gynėjo ar įgalioto atstovo.

4.4. Pažymima ir tai, kad pagal BPK 301 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Tokių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina ir kiti įrodymai. Gynėjo teigimu, analogiškai apkaltinamasis nuosprendis taip pat negali būti pagrįstas vien tik liudytojų, kurie apklausti specialiaisiais liudytojais, bei įtariamųjų, kurie net neįspėjami dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų ir neteisingų parodymų davimą, parodymais, o taip pat tokių asmenų, kurie vėliau jau apklausti liudytojais BPK nustatyta tvarka, parodymais. Kaip jau buvo nurodyta, nagrinėjamoje byloje minėtų liudytojų parodymai nenuoseklūs, nekonkretūs ir prieštaringi, pagrįsti tik bendro pobūdžio teiginiais, prielaidomis, nuogirdomis, spėlionėmis, duoti tik prieš tai supažindinus su galimai neteisėtai slapta užfiksuotomis aplinkybėmis bei kai po to kai visuotinai jau buvo paskelbtos ne tik nuteistųjų pavardės, bet ir jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybės. Taip pat šių liudytojų, prieš tai apklaustų specialiaisiais liudytojais ar net įtariamaisiais, parodymų nepatvirtina kiti duomenys.

4.5. Skunde akcentuojama ir tai, kad netgi pirmosios instancijos teismas pripažino, jog liudytoju apklaustas Muitinės departamento Imuniteto tarnybos pareigūnas D. Ž. siekė nuslėpti faktus apie nuteistųjų atžvilgiu dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, t. y. davė neteisingus ir melagingus parodymus, taip apsunkindamas bylos nagrinėjimą. Iš skundžiamo nuosprendžio galima suprasti, jog D. Ž. ne tik teisme davė parodymus, kurie neatitiko tikrovės, bet ir viso šios bylos tyrimo laikotarpiu jis atliko bei galėjo atlikti taip pat ir kitus neteisėtus veiksmus. Kartu neatmestina galimybė, kad taip pat nepatikimi ir neteisingi gali būti ir kitų Muitinės departamento Imuniteto tarnybos pareigūnų Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir BPK pagrindu atlikti veiksmai. Esant šioms aplinkybėms, Muitinės departamento imuniteto tarnybos pareigūno D. Ž. parodymai bei kartu su juo byloje jo vadovaujamų Muitinės departamento pareigūnų atlikti procesiniai veiksmai neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų, todėl tokiais parodymais ir procesiniais veiksmais gautais duomenimis negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

4.6. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, V. K. savo kaltės nepripažino ir tvirtino jokių nusikalstamų veiksmų neatlikęs, bei davė išsamius ir objektyviai patvirtintus parodymus, nurodydamas, kad vykdydamas savo pareigas vadovavosi muitinės pareigūno veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir pareiginiais įgaliojimais. Dėl vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotas pinigų skaičiavimas ir kiti piniginiai santykiai tarpusavyje su kolegomis muitininkais, V. K. paaiškino, kad yra ne kartą pirkęs dovanas, gėles kolegoms, muitinės tarpininkų atstovams sveikinimams įvairiomis progomis, pinigais tarp kolegų buvo atsiskaitoma už nupirktus pietus, įvairias buitines prekes bendroms reikmėms ir už perparduodamas daržoves, vaisius, kitus maisto produktus, kosmetikos priemones, o pinigus skaičiuodavo paslapčia, nes pagal nustatytą vidaus tvarką poste grynais pinigais buvo galima turėti iki 1 MGL pinigų sumą grynais. Be to, įvairių prekių buvo perkama ir iš muitinės tarpininkų. Nuteistojo teigimu, norėdamas įsigyti prekių už didesnę negu 1 MGL sumą, neretai pinigus skolindavosi iš kolegų, neturint pinigų tą pačią dieną, grąžindavo kitą dieną, o skola buvo pasižymima lapeliuose. Dažniausiai prekes bendroms reikmėms nupirkdavo S. Ž., o kiti pareigūnai jai grąžindavo patirtas išlaidas. Analogiškus parodymus davė ir kiti nuteistieji. Nuteistųjų parodymai liko nepaneigti, tyrimo metu nuteistųjų nurodytų aplinkybių net nebuvo bandyta ištirti. Priešingai, jų parodymus esminiais bylos klausimais, tame tarpe ir apie tarpusavio prekybą įvairiais daiktais, proginius pasveikinimus, patvirtino kai kurie apklausti muitinės tarpininkai, pvz. UAB „C“ (duomenys pakeisti) atstovės. Šiame kontekste pažymima, kad į bylą buvo pateikti tik tariamai kaltinimo aplinkybes patvirtinantys vaizdo įrašai, o kiti įrašai, tame tarpe ir galintys patvirtinti nuteistųjų nurodytas aplinkybes, buvo sunaikinti.

4.7. Apelianto vertinimu, netikėti išdėstytais V. K. ir kitų nuteistųjų parodymais ir jais nesivadovauti baudžiamojoje byloje nebuvo jokio pagrindo. Byloje nėra paimtas, apžiūrėtas ar kitaip užfiksuotas nė vienas lapelis, kuriame nuteistieji darė įrašus, nors tyrimą atlikę pareigūnai turėjo visas galimybes tuos lapelius apžiūrėti, nufotografuoti, padaryti jų kopijas ir pridėti prie bylos. Būtent tokio leidimo buvo prašoma teismo, kuris leido slapta patekti į muitinės pareigūnų patalpas, darbo vietas, apžiūrėti užrašus, padaryti jų kopijas. Nepaisant to bylos dokumentuose be jokio objektyvaus pagrindo nurodoma, kad tuose lapeliuose buvo fiksuojamos neteisėtos atlygių sumos ir jas davę muitinės tarpininkai. Neabejotina, kad jeigu tuose lapeliuose būtų buvę kas nors neteisėto, tų lapelių kopijos būtų byloje. UAB „C“ (duomenys pakeisti) patalpose kratos metu rasti lapeliai su I. F. įrašais apie muitinės pareigūnų skolas už įsigytas iš jos prekes tik patvirtina nuteistųjų pateiktą versiją.

4.8. Dėl tepalu „Ogoniok-980“ pažymėtų daiktų bei pinigų pas V. K., taip pat šio tepalo pėdsakų ant jo rankų ir kitų objektų suradimo nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartimi leido atlikti prieš S. Ž. ir V. K. slaptus tyrimo veiksmus – slapta patekti į darbo patalpas ir panaudojant žymėjimo priemonę – tepalą „Ogoniok-980“, pažymėti ja S. Ž. ir V. K. darbo stalus ir jų stalčius, ant darbo stalų esančias darbo priemones (kompiuterio klaviatūrą, rašiklius ir kt.). Ši teismo nutartis motyvuota tuo, kad minėtos žymėjimo priemonės panaudojimas sudarytų galimybę kratų metu rastus žymėtus pinigus išskirti iš rastų pinigų visumos ir juos identifikuoti kaip pinigus galimai gautus piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos, patvirtinti bendrininkavimo faktą, kiekvieną iš asmenų, pas kuriuos tokie pinigai bus rasti, susieti su nusikalstama veika. Tačiau muitinės pareigūnų surašytame 2016 m. vasario 7 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole (1 t., b. l. 177) ir jokiame kitame bylos dokumente nėra duomenų apie žymėjimo priemone – tepalu „Ogoniok-980“ pažymėtus kokius nors pinigus, kuriuos po to buvo siekiama surasti kratų metu.

4.9. Skunde paaiškinama, kad 2016 m. vasario 8 d. atvykęs į darbo vietą V. K. apsižiūrėjo savo darbo stalą ir pasiruošė darbui tam reikalingas priemones, tame tarpe įsijungė kompiuterį, pasidėjo atskirus asmeninius daiktus ir pradėjo dirbti, taip neabejotinai paleisdamas įvairius specialiu tepalu išteptus daiktus, o po to specialiu tepalu išsiteptomis rankomis liečiant kitus daiktus, tokio tepalo likučiai pateko ant V. K. asmeninių daiktų, tame tarpe ir ant pinigų kupiūrų, kuriuos jis atsinešė iš namų asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad tokiu būdu ir tvarka panaudotas tepalas „Ogoniok-980“, galimai jo likučių fragmentinis suradimas ant V. K. rankų ar atskirų objektų, galimai ir ant 50 eurų kupiūros, priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, neįrodo, kad V. K. iš ko nors gavo ar priėmė kokį nors neteisėtą atlygį. Priešingai, akivaizdu, jog teismo sankcionuota speciali priemonė galėjo būti realizuota netinkamai ir neteisėtai, muitinės pareigūnų atliktais netinkamais veiksmais V. K. specialiai priverčiant „išsitepti“ jų atneštu tepalu. Šiame bylos kontekste aktuali teismų praktika, kad teisėtai sankcionuotus specialius veiksmus teisėtais daro ne tik jų sankcionavimo pagrindų, bet ir jų realizavimo teisėtumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016). Pareigūnų veiksmai, nurodyti 2016 m. vasario 7 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole, neabejotinai turėjo būti užfiksuoti tuo metu keturiomis kameromis stebint ir klausant muitinės pareigūnų darbo vietas ir pokalbius, o kita kamera ir dokumentų pridavimo muitinei kabinetą (patalpas). Tokie įrašai paneigtų bet kokias abejones dėl galimai specialiai sukurtos situacijos, kai asmuo (asmenys) būtų priverstas elgtis tariamai neteisėtai. Būtent dėl šios priežasties tokie vaizdo ir garso įrašai gali būti specialiai neįdėti į bylą ir slepiami.

4.10. Be to, paskyrus užduotį nustatyti ant daiktų, pinigų, V. K. rankų tepalo „Ogoniok-980“ pėdsakus, surašytoje 2016 m. gegužės 16 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tepalas „Ogoniok-980“ ant objektų gali būti nustatytas apšvietus objektus specialiu infraraudonuoju lazeriu, dirbančiu 980 nm bangos ilgyje, bet nurodyta, jog Lietuvos teismo ekspertizės centras tokio bangos ilgio lazerio neturi. Taigi, pagal kriminalistikos moksle nustatytą reikalavimą, pateikti tyrimui objektai nebuvo patikrinti ir įvertinti. Tai reiškia, kad ir kratos metu tikrinant V. K. ir kitų sulaikytųjų rankas, imant tariamo tepalo pavyzdžius nuo rankų, tokio prietaiso, kuriuo galima aptikti tikrą „Ogoniok-980“ tepalą, niekas negalėjo turėti, todėl lieka neaišku, ką Muitinės departamento Imuniteto tarnybos pareigūnai ištepė V. K. ir kitose darbo vietose, kuo tikrino tariamo tepalo pėdsakus. Neaišku ir tai, ar specialisto pasirinkimas tepalo „Ogoniok-980“ pėdsakų ieškoti kitais metodais, atitinka tyrimo metodikas. Galimai dėl to specialisto išvadoje nėra kategoriškos išvados, kad rasti atskirų objektų pėdsakai yra būtent tepalas „Ogoniok-980“, kuris pareigūnų buvo naudojamas specialios priemonės panaudojimo metu.

4.11. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2016 m. vasario 8 d. V. K. asmens kratos metu jo rankos buvo apšviestos ne tik neaiškaus pavadinimo ir techninių charakteristikų lazeriu, bet lyginamuosius pavyzdžius ėmė ne specialių žinių kaip tai daryti turintis specialistas, o tyrėjas, kuris neapmokytas ir neparuoštas kaip tai daryti. Iš vyr. tyrėjo O. G. surašyto pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo, neaišku kokiomis specialiomis rekomendacijomis vadovaujantis jis tai darė, bet aiškiai nurodyta, kad tepalo pėdsakų buvo ieškoma vienu steriliu vatos tamponėliu. Nėra jokių duomenų, iš kur šis tamponėlis, kokia jo būklė buvo iki procesinio veiksmo atlikimo, ar jis buvo švarus, ar ant jo prieš tai negalėjo patekti tepalo „Ogoniok-980“. Šio itin svarbaus procesinio veiksmo teisėtumas BPK nustatyta tvarka nepatikrintas ir neįvertintas.

4.12. Nors pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį specialiu tepalu „Ogoniok-980“ turėjo būti pažymėta ir S. Ž. darbo vieta, bet dėl neaiškių priežasčių atitinkamo veiksmų protokolo byloje nėra. Todėl neaišku, ar S. Ž. darbo vieta taip pat buvo ištepta tepalu, ar jis toks pat kaip ir naudotas V. K. atveju, ar galėjo ir kaip galėjo patekti šio tepalo pėdsakai pas kitus nuteistuosius. Tačiau visos šios aplinkybės byloje nebuvo tiriamos. Galimai tokių veiksmų protokolas S. Ž. atžvilgiu nebuvo pateiktas specialiai, kadangi BPK nustatyta tvarka patikrinus tokius veiksmus ir duomenis būtų buvę galima įsitikinti, jog atliktas procesinis veiksmas paneigia kaltinimus tiek V. K., tiek kitiems nuteistiesiems.

4.13. Taip pat kriminalinės žvalgybos tyrimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams daugybę kartų nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2016 m. sausio 14 d. teismų nutartimis buvo leista slapta patekti į muitinės pareigūno V. K. ir kitų nuteistųjų, o taip pat muitinės tarpininkų darbo vietas ir atlikti įvairius slaptus veiksmus. Įstatymų nuostatos imperatyviai reikalauja dėl atliktų veiksmų fakto surašyti protokolą (BPK 158 straipsnio 8 dalis). Tačiau baudžiamojoje byloje nėra nė vieno Muitinės departamento Imuniteto tarnybos pareigūno surašyto protokolo dėl atliktų slaptų veiksmų. Tai tik patvirtina, jog ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje buvo atliekamas iš esmės pažeidžiant BPK reikalavimus. Kita vertus, dėl slaptų tyrimo veiksmų protokolų nesurašymo galima spręsti, jog slaptų veiksmų atlikimo metu nebuvo surasta ir nustatyta jokių tariamai nusikalstamą veiką patvirtinančių duomenų.

4.14. Gynėjo teigimu, nuteistajam V. K. inkriminuota nusikalstamos veikos pradžia ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. yra nepagrįsta jokiais objektyviais bylos duomenimis. Nelogiška, kad V. K. buvo apkaltintas padaręs nusikalstamą veiką 2014 m. liepos 2 d., t. y. jau pirmą atvykimo į naują darbo vietą (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje dieną, ir nuo tos dienos nepažinodamas nė vieno čia dirbančio muitinės pareigūno, muitinės tarpininkų, kurie kreipiasi dėl muitinės paslaugų, galėjo padaryti inkriminuotas neteisėtas veikas. Kaip matyti iš Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos 2015 m. vasario 6 d. tarnybinio pranešimo dėl gautos informacijos Nr. T7-37KF ir tos pačios dienos prašymo dėl kreipimosi į prokurorą dėl leidimo sankcionuoti slaptus veiksmus gavimo, slapto teritorijos stebėjimo metu surašyti ir pateikti abejotini buitinio pobūdžio pastebėjimai bei prielaidos buvo paversti muitinės pareigūnų neteisėto piniginio atlygio reikalavimais. Tokios formuluotės kartojamos ir vėlesniuose tarnybiniuose pranešimuose bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros teikimuose teismui. Visgi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartyje Nr. SN-283KF dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, sekimo ir dėl slapto patekimo į tarnybines patalpas sankcionavimo nėra jokių įrašų apie galimai muitinės pareigūnų iš muitinės tarpininkų už TIR įforminimą reikalaujamą neteisėtą piniginį atlygį, nes tokių faktų paprasčiausiai nebuvo nustatyta. Taigi, dar 2015 m. vasario 10 d. nesant surinkta jokių duomenų net nebuvo prielaidų, jog V. K. iš ko nors būtų priėmęs neteisėtą piniginį atlygį. Be to, Muitinės departamento Imuniteto tarnybos vyriausiojo tyrėjo D. Ž. surašytame 2016 m. sausio 7 d. tarnybiniame pranešime dėl procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo nurodyta, kad slapto sekimo metu užfiksuoti vaizdo įrašai neleidžia patikimai daryti pagrįstą išvadą, jog muitinės pareigūnai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 137-141). Iš to seka, jog dar 2016 m. sausio mėnesio viduryje nebuvo jokių objektyviais faktiniais duomenimis pagrįstų įrodymų, kad V. K. padarė kokią nors nusikalstamą veiką.

4.15. Skunde akcentuojama tai, kad į bylą pateikti vaizdo ir garso įrašai nėra ištisiniai. Yra laiko tarpai, kada V. K. ar kitų nuteistųjų veiksmai nėra fiksuoti, vaizdo įrašai peršoka nuo vienos situacijos ir laiko prie kitos. Dėl to nėra aišku, ką V. K. veikė byloje neužfiksuotais laikotarpiais. Nepaisant to, remiantis prielaidomis ir spėlionėmis, skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog tokiais laikotarpiais buvo atlikti neteisėti veiksmai. Vaizdo ir garso įrašų fragmentiškumas kartu įvertinus tai, kad vaizdo ir garso įrašai galėjo būti daromi neteisėtai ir netinkamai vykdant teismų sankcionuotus veiksmus, leidžia pagrįstai abejoti vaizdo ir garso įrašų patikimumu, todėl nagrinėjamoje byloje šiais vaizdo ir garso įrašais negalėjo būti vadovaujamasi. Siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl vaizdo ir garso įrašų originalumo, vientisumo buvo prašoma paskirti atlikti vaizdo ir garso įrašų specialų fonoskopinį / techninį tyrimą, bet apygardos teismas tokį prašymą atmetė. Be to, byloje nėra pateikta prie surašyto slapto sekimo protokolų pridėto vaizdo įraše užfiksuotų asmenų pokalbių stenogramų, apsiribojant slapto sekimo protokoluose pareigūnų išdėstytu savitu užfiksuotų vaizdų interpretavimu, aiškiai šališkai situaciją aiškinant tyrimo metu tariamai nustatytų neteisėtų veiksmų naudai. Tačiau nepaisant to, apygardos teismas atskiromis pokalbių ištraukomis vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

4.16. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad penkta kamera darytais vaizdo įrašais skundžiamame nuosprendyje įvardijami įrašai, daryti nuo 2015 m. spalio 16 d., nors nuteistajam V. K. buvo pateikti kaip penkta kamera daryti įrašai tik nuo 2015 m. gruodžio 11 d. iki 2016 m. vasario 10 d. Be to, muitinės patalpa, kurioje buvo įrengta penktoji kamera, yra skirta klientų, lankytojų atvykimui, dokumentų surašymui ir jų pateikimui-atsiėmimui, ir niekada nebuvo V. K. ar kitų nuteistų muitininkų darbo vieta kaip įrašyta procesiniuose dokumentuose siekiant gauti teismo leidimą dėl slaptų procesinių priemonių taikymo. Kadangi tai bendra viešo naudojimo patalpa, todėl nebuvo jokio pagrindo filmuoti visus ten ateinančius asmenis. Atsižvelgiant į tai, penktąja kamera užfiksuoti duomenys, neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų ir negali būti pripažinti įrodymais. Kita vertus, tai, kad 2016 m. vasario 8 d. muitinės poste nevyko jokių pinigų perdavimo ar neteisėto atlygio priėmimo / gavimo faktų patvirtina ne tik nuteistųjų ir liudytojų parodymai, bet ir penktąja kamera daryti vaizdo įrašai, su kuriais ikiteisminio tyrimo metu susipažino V. K. ir jo gynėjas, taip pat prašę šiuos vaizdo įrašus peržiūrėti bylą nagrinėjant teisme, bet pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokį prašymą atmetė, taip suvaržydamas įstatymų garantuojamas V. K. teises.

4.17. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės teisingumą, prašoma atsižvelgti į tai, kad V. K. muitinės pareigūnu pradėjo dirbti dar nuo 1997 metų, tarnybos laikotarpiu buvo kelis kartus skatintas, pakeltas pareigose, apdovanotas už nepriekaištingą darbą, nuobaudų neturėjo ir neturi, charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Taip pat yra pateikti duomenys apie V. K. šeimoje auginamus tris mažamečius (trynukus), kurių priežiūrai, kitoms socialinėms reikmėms tenkinti, visos šeimos pragyvenimui reikalingos didelės lėšos. Visą laiką nuo ikiteisminio tyrimo pradžios 2016 m. vasario 9 d. V. K. yra nušalintas nuo pareigų ir negavo uždarbio. Esant šioms aplinkybėms, visiems nuteistiesiems paskyrus vienodas bausmes, neatsižvelgiant į V. K. nurodytus esminius duomenis bei nepriekaištingą elgesį viso proceso metu, o taip pat kitas nustatytas aplinkybes, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – 446 MGL (16 796,36 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, yra per didelė ir švelnintina.

5. Nuteistosios G. K. gynėjo advokato Lino Kuprusevičiaus apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį dėl G. K. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir G. K. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. K. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas padarius esminių BPK pažeidimų, grindžiant nuteistosios kaltę neteisėtu būdu gautais įrodymais, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ir paskyrus neteisingą bausmę.

5.2. Pažymima, kad kiekvienam nusikalstamos veikos padarymu įtariamam ar kaltinamam asmeniui yra numatyta teisė, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis). BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 255 ir 256 straipsniuose kaltinimo keitimo tvarka griežtai reglamentuojama tam, kad būtų užtikrintos kaltinamojo teisės žinoti kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo pareikšto kaltinimo. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad baudžiamosiose bylose visiškos, išsamios informacijos apie kaltinamajam pateikiamus kaltinimus, taigi ir apie tai, kaip teismas gali juos tuo konkrečiu atveju teisiškai vertinti, pateikimas yra būtina sąlyga proceso teisingumui užtikrinti. Kai kaltinimas iš esmės pakeičiamas, kaltinamajam turi būti suteikiama tinkama galimybė įgyvendinti savo gynybos teises dėl pakeisto kaltinimo. Šiuo atveju lemiamą reikšmę vertinant gynybos teisių užtikrinimo atitiktį Konvencijai turi būtent kaltinimo pakeitimo poveikis galimybėms gintis, t. y. jei gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia (2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Seliverstov prieš Rusiją, peticijos Nr. 19692/02).

5.3. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad bylą nagrinėjant teisme prokuroras ne kartą keitė kaltinimą, tikslindamas inkriminuotų neteisėto atlygio sumas, bet kaltinimo su nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra nustatytos skundžiamame nuosprendyje, prokuroras niekada nebuvo pateikęs. Nors po baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teismas ir informavo proceso dalyvius apie galimybę pakeisti kaltinimus dėl piktnaudžiavimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį į kaltinimus pagal BK 225 straipsnio 3 dalį arba pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ar 4 dalį, tačiau skundžiamame nuosprendyje buvo pakeista ne tik inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija, bet ir faktinės aplinkybės pakeistos iš esmės skirtingomis (tiek nusikalstamos veikos padarymo laikas, tiek neteisėtai priimtų atlygių sumos), apie ką proceso dalyviai teismo nebuvo iš anksto informuoti. Gynėjo vertinimu, G. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laiko ir inkriminuotų neteisėtai priimtų atlygių pakeitimas BK 225 straipsnio prasme turi esminę reikšmę gynybos pozicijai.

5.4. Nurodoma, kad visą bylos nagrinėjimo teisme laiką buvo keliamas klausimas dėl prokuroro pateiktame kaltinime nurodyto nusikalstamos veikos padarymo laiko, o būtent jo pradžios momento. Kaip G. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pradžia nurodyta 2014 m. liepos 2 d., nors byloje nėra nė vieno faktinio duomens, pagrindžiančio būtent šios datos pasirinkimą. Nė vienas iš byloje apklaustų nuteistųjų ir liudytojų nenurodė tokios nusikalstamos veikos padarymo pradžios datos kaip 2014 m. liepos 2 d. Iš byloje esančių vaizdo ir garso įrašų, matyti, kad pirmieji atvejai, kai nuteistieji disponuoja piniginėmis kupiūromis, yra užfiksuoti 2015 m. spalio 19 d. Pagal pateiktus kriminalinės žvalgybos tyrimo duomenis, kriminalinės žvalgybos tyrimas S. Ž. atžvilgiu buvo pradėtas 2014 m. lapkričio 5 d., o kriminalinės žvalgybos veiksmai jos atžvilgiu buvo sankcionuoti 2014 m. lapkričio 17 d. Visgi byloje nėra duomenų, kada buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas G. K. atžvilgiu, o kriminalinės žvalgybos veiksmus G. K. atžvilgiu leista taikyti 2015 m. vasario 10 d. Kadangi tikslus G. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikas nėra nustatytas, laikantis esminių baudžiamojo proceso principų, apygardos teismas turėjo nustatyti patį vėliausią galimą nusikalstamos veikos pradžios laiką. Nagrinėjamoje byloje kaltinimas, kai G. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos pradžia gali būti bet kada nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d., pažeidžia nuteistosios teisę žinoti kuo ji yra kaltinama ir gintis nuo pareikšto kaltinimo, nes nežinant vėliausiai galimos nusikalstamos veikos pradžios, neįmanoma formuluoti gynybos pozicijos ir pateikti G. K. teisinančius įrodymus. Pirmieji faktiniai duomenys apie nuteistųjų disponavimą piniginėmis kupiūromis yra užfiksuoti 2015 m. spalio 19 d. Tačiau bet kokiu atveju nusikalstamos veikos padarymo laikas negalėjo būti ankstesnis, nei paties tyrimo nuteistųjų atžvilgiu pradžia.

5.5. Gynėjo vertinimu, kaltinimo pakeitimas, neinformavus apie tokią galimybę ir nesuformulavus naujai inkriminuotinų faktinių aplinkybių, taip pat pakeistame kaltinime esanti nusikalstamos veikos padarymo laiko formuluotė „tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip“, laikytini esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais, suvaržę įstatymų garantuotas kaltinamojo teises ir sukliudę teismui priimti teisingą nuosprendį. Analogiškai vertinamas ir G. K. inkriminuotų neteisėtai priimtų piniginio atlygio sumų pakeitimas, kuris pirmą kartą buvo suformuluotas tik priimtame skundžiamame nuosprendyje. Iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo nuteistajai jokiu būdu ir jokia forma nebuvo pranešta apie tokius sumų dydžius bei nebuvo suteikta galimybė gintis nuo tokio kaltinimo. Tuo labiau kad ginantis nuo kaltinimo pagal BK 225 straipsnį inkriminuojamo kyšio dydis yra viena iš esminių faktinių aplinkybių, kadangi nuo to priklauso tiek veikos kvalifikacija kaip nusikaltimo ar tik baudžiamojo nusižengimo, tiek ir kitos reikšmingos pasekmės. Akivaizdu, jog žinant, kad inkriminuojamų sumų dydis kaltinime nebus nurodytas, bet bus apibrėžtas kaip ne mažesnis nei 1 MGL, gynyba nuo tokio kaltinimo nei nuo konkrečiai nurodytos neteisėto atlygio sumos būtų iš esmės kitokia.

5.6. Skunde akcentuojama tai, kad tik bylą nagrinėjant teisme pavyko atskleisti ikiteisminio tyrimo institucijos ir prokuratūros visais įmanomais stengtasi nuslėpti informaciją apie ilgą laiką prieš nuteistuosius vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą. Pagal byloje gautą informaciją, galima daryti išvadą, kad pirmieji ikiteisminio tyrimo veiksmai baudžiamojoje byloje, priešingai nei teisme liudijo Muitinės departamento Imuniteto tarnybos pareigūnas D. Ž., iš esmės buvo anksčiau taikyto kriminalinės žvalgybos tyrimo tąsa, o tikrovės neatitinkanti informacija apie neva buvusį anonimo skambutį. Liudytojas D. Ž. ne tik davė tikrovei prieštaraujančius parodymus, klaidino proceso dalyvius ir teismą, bet ir atliko kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmus. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepaisant nustatytų ikiteisminio tyrimo neteisėtumo faktų nuo pat jo pradžios, nepagrįstai konstatavo, jog sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą pats savaime nėra neteisėtas. Vertinant byloje surinktų įrodymų, kuriais grindžiama G. K. kaltė, leistinumo klausimą, atkreipiamas dėmesys į tai, kad būtent teisme du kartus melagingai liudijusio ir procesiniuose dokumentuose tikrovės neatitinkančią informaciją teikusio pareigūno D. Ž. parengtų dokumentų pagrindu nagrinėjamoje byloje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcionuotos BPK numatytos procesinės prievartos priemonės. Šiuo atveju aktualus teisės principas ex in juria non oritur jus (iš neteisės teisė neatsiranda), reiškiantis, kad ikiteisminio tyrimo metu priimami sprendimai, atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai ir jų metu gauti rezultatai, esant esminiams neteisėtumo požymiams jų priėmimo, sankcionavimo ar taikymo metu bei vėliau jų pagrindu formaliai teisėtai atlikti veiksmai ir jų rezultatai, pripažįstami neteisėtais ir jais remtis bei grįsti asmens kaltės negalima. Analogiška nuostata numatyta ir BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalyse, kuriose nurodyta, kad įrodymais baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtai gauti duomenys. EŽTT jurisprudencijoje taip pat ne kartą pažymėta, kad viešasis interesas negali pateisinti įrodymų, gautų pažeidžiant slaptų tyrimo veiksmų sankcionavimo ar atlikimo tvarką, panaudojimo (EŽTT sprendimas byloje Patraęcu prieš Rumuniją).

5.7. Anot gynėjo, nagrinėjamu atveju itin svarbu, kad ilgalaikio kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nebuvo gauta bent minimaliai duomenų, kurių būtų pakakę pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai patvirtino ir liudytoju apklaustas Ar. Pu., nurodęs, jog kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, kurie būtų reikšmingi ir kuriuos būtų galima panaudoti ikiteisminio tyrimo byloje. Akivaizdu, kad turint tikrą ir neiškraipytą informaciją, būtų visiškai kitaip išspręsti ir klausimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei BPK 154, 158 ir 160 straipsniuose numatytų procesinių prievartos priemonių sankcionavimo.

5.8. Kaip matyti iš teismo nutarčių, kuriomis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai nuteistųjų atžvilgiu ir tęsiamas jų terminas, laikotarpiais nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. vasario 27 d., nuo 2015 m. gegužės 27 d. iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. teismo leidimo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus S. Ž. atžvilgiu nebuvo duota. Tačiau tiek iš kriminalinės žvalgybos dokumentų, tiek iš kriminalinės žvalgybos subjekto pareigūnų liudijimų, taip pat ir ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ir nurodytais laikotarpiais, kuomet nebuvo teismo leidimo S. Ž. atžvilgiu taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus, tokie veiksmai jos atžvilgiu buvo atliekami ir buvo renkama informacija, kuri vėliau buvo nurodoma prašymuose bei teikimuose tęsti kriminalinės žvalgybos veiksmus kitų nuteistųjų, tame tarpe ir G. K., atžvilgiu. Kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas nesant teisinio pagrindo automatiškai lemia surinktų duomenų neteisėtumą. Kadangi duomenų, gautų kriminalinės žvalgybos metu neteisėtu būdu, pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei sankcionuotos BPK procesinės prievartos priemonės, kurių metu gautais duomenimis grindžiama G. K. kaltė, daroma išvada, jog byloje surinkti įrodymais, pagrindžiantys G. K. kaltę, yra gauti neteisėtu būdu ir neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus.

5.9. Be to, kriminalinės žvalgybos veiksmai yra nebegalimi pradėjus ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2015 m. spalio 9 d., todėl nuo šios datos byloje nebebuvo galima atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmų. BPK 158 ir 160 straipsniuose numatytas procesines prievartos priemones byloje buvo leista taikyti tik 2015 m. spalio 16 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Iš Muitinės kriminalinės tarnybos 2018 m. balandžio 25 d. rašto Nr. (14.4) 3R-958 „Dėl įrašų pateikimo“ matyti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai nuteistųjų atžvilgiu dar buvo taikomi nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2015 m. spalio 19 d., t. y. jau pradėjus ikiteisminį tyrimą. Baudžiamojoje byloje yra 2015 m. spalio 16 d. ištisinis vaizdo ir garso įrašas iš nuteistųjų darbo vietos nuo 00.00 val. iki 23.59 val. Teisme apklausti kriminalinės žvalgybos subjekto pareigūnai Ar. Pu. ir D. Ž. patvirtino, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą, vaizdo ir garso įrašymo priemonės, kurios buvo sumontuotos kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, nebuvo išmontuotos. D. Ž. teigė, kad jis sustabdė įrašų darymą ir buvo laukiama, kol ikiteisminio tyrimo teisėjas sankcionuos procesinių prievartos priemonių taikymą BPK nustatyta tvarka. Tačiau lieka neaišku, kaip tada buvo užfiksuotas 2015 m. spalio 16 d. vaizdo ir garso įrašas iš nuteistųjų darbo vietos.

5.10. Pažymima ir tai, kad 2015 m. spalio 20 d. veiksmų, neatskleidžiant savo tapatybės, atlikimo protokole užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija, jog D. Ž. kartu su kolega J. Z. 2015 m. spalio 16 ir 17 d. slapta pateko į (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietos bei UAB „C“ (duomenys pakeisti) tarnybines patalpas ir jose sumontavo vaizdo bei garso stebėjimo kameras, nors iš liudytojo D. Ž. parodymų teisme akivaizdu, jog tos kameros buvo sumontuotos gerokai anksčiau dar kriminalinės žvalgybos tyrimo metu.

5.11. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, skunde daroma išvada, kad tokie gausūs valstybės institucijų ir jų pareigūnų įstatymų pažeidimai įrodymų rinkimo procese, kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas nesant teisinio pagrindo, kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas pradėjus ikiteisminį tyrimą, dokumentų klastojimas, įrašant juose žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, įrodymų rinkimo procese aktyviai dalyvavusio valstybės pareigūno melagingi liudijimai teisme daro visą įrodymų rinkimo procesą ir jo metu surinktus duomenis neteisėtais. Baudžiamojo proceso įstatymas draudžia tokiais įrodymais remtis apkaltinamajame nuosprendyje, grįsti asmens kaltę, todėl šiuo atveju buvo padarytas esminis BPK pažeidimas, kuris ne tik suvaržė nuteistosios įstatymų garantuojamas teises, bet ir sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

5.12. Taip pat skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas liudytojų, apklaustų BPK 80 straipsnio 1 punkte ir 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu bei teisme. Specialiaisiais liudytojais buvo apklausti muitinės tarpininkai, forminę deklaracijas muitinės poste, kuriame dirbo nuteistieji, ir kurie buvo užfiksuoti neteisėtu būdu padarytuose garso ir vaizdo įrašuose. Tačiau specialiuoju liudytoju gali būti apklausiamas tik toks asmuo, apie kurio galimai padarytą nusikalstamą veiką yra duomenų, bet jų nėra pakankamai, kad asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas. Jeigu byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir ją padarė konkretus asmuo, tokiam asmeniui turi būti suteiktas įtariamojo statusas. Nagrinėjamoje byloje, kai G. K. ir kiti nuteistieji buvo sulaikyti, jiems buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų padarymo kartu su muitinės tarpininkais, iš ko galima spręsti, kad byloje buvo pakankamai duomenų ir muitinės tarpininkų galimai padarytas nusikalstamas veikas. Visgi tuo pačiu metu muitinės tarpininkai buvo apklausiami specialiaisiais liudytojais, nors tiek nutiestųjų, tiek muitinės tarpininkų atžvilgiu prieš apklausas buvo disponuojama ta pačia informacija. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad sprendimai apklausti muitinės tarpininkus specialiaisiais liudytojais buvo priimti išimtinai siekiant tik išgauti iš jų parodymus nuteistųjų atžvilgiu mainais siūlant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminio tyrimo nutraukimą BK 227 straipsnio 5 dalies pagrindu. Be to, specialiaisiais liudytojais buvo apklausiami išimtinai tik tie muitinės tarpininkai, kurie buvo užfiksuoti kaip perduodantys galimai pinigines kupiūras nuteistiesiems, ir nebuvo apklaustas joks kitas muitinės tarpininkas, nors muitinio tikrinimo vietoje, kurioje dirbo nuteistieji, be specialiaisiais liudytojais apklaustų asmenų deklaracijas formino ir daugelis kitų muitinės tarpininkų. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad G. G. (Š.) pirmą kartą buvo apklausta praėjus net kelioms savaitėms po nuteistųjų sulaikymo ir kitų muitinės tarpininkų apklausų tiek pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kai be užfiksuotų vaizdo ir garso įrašų apie G. G. vykdytus neteisėtus pinigų mokėjimus muitinės pareigūnams buvo paliudijusi jos kolegė M. M.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad prokuroro nutarimai apklausti muitinės tarpininkus specialiaisiais liudytojais buvo priimti pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, todėl negali būti pripažinti teisėtais, o tokiu būdu gauti duomenys – muitinės tarpininkų parodymai neatitinka BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimų ir nepripažintini įrodymais.

5.13. Apelianto teigimu, byloje nebuvo pagrindo ikiteisminio tyrimo metu specialiaisiais liudytojais apklaustų muitinės tarpininkų, kurių parodymais grindžiamas skundžiamas nuosprendis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 227 straipsnio 5 dalies (šiuo metu galiojančio BK 227 straipsnio 6 dalies) nuostata. Šiuo pagrindu asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia. Tačiau dauguma specialiaisiais liudytojais apklaustų muitinės tarpininkų (N. Č., M. M., G. D., A. P., V. G., Au. Pi., M. O.) parodė, kad nuteistieji iš jų nereikalavo ir neprovokavo duoti neteisėtą atlygį, taip jie elgėsi savo iniciatyva arba jų klientų – vairuotojų prašymu, kad būtų greičiau įforminamos muitinės procedūros, arba dėl abipusio susitarimo su muitinės pareigūnais, nedavus pinigų už muitinės dokumentų įforminimą, dokumentai vis tiek pagal nustatytą tvarką būdavo įforminami ir jokios kliūtys nebuvo sudaromos. Kadangi įstatyminio pagrindo atleisti minėtus asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo, tokie sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, o tokių asmenų duoti parodymai negali būti laikomi įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, nes buvo gauti neteisėtu būdu.

5.14. Be to, vertinant specialiųjų liudytojų parodymus ir jų atitikimą įstatymo reikalavimams, atsižvelgtina į tai, kad muitinės tarpininkams jų apklausų metu buvo rodomos nuotraukos ir / ar vaizdo bei garso įrašai, kuriuose užfiksuota kaip jie perduoda galimai neteisėtą atlygį muitinės pareigūnams. Šią aplinkybę patvirtino N. Č., M. M., G. G., J. J., A. P., R. P. Č., V. G., Au. Pi.. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti, kokios nuotraukos ir vaizdo ar garso įrašai apklausų metu buvo rodomi minėtiems liudytojams. Baudžiamosios bylos medžiagoje iš viso nėra jokių nuotraukų. Nė viename iš muitinės tarpininkų apklausų specialiaisiais liudytojais protokolų nėra nurodyta, kad apklausos metu būtų parodytos nuotraukos ir vaizdo bei garso įrašai, tokios nuotraukos ir rodyti įrašai nėra pridėti prie apklausų protokolų kaip priedai. Dėl to neįmanoma nustatyti, kokias nuotraukas ir kokius įrašus ikiteisminio tyrimo pareigūnai rodė apklausiamiems muitinės tarpininkams. Byloje nėra galimybės patvirtinti ar paneigti, kad apklausiamiems specialiaisiais liudytojais muitinės tarpininkams buvo rodomi ir duomenys, gauti kriminalinės žvalgybos metu, kurie, kaip jau buvo nurodyta, neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nė vienoje iš muitinės tarpininkų apklausų nedalyvavo įgaliotasis atstovas – advokatas arba advokato padėjėjas. Todėl ir šiuo aspektu specialiaisiais liudytojais apklaustų muitinės tarpininkų apklausos ir jų metu gauti duomenys neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, kadangi naudojant neteisėtu būdu gautus duomenis, buvo sukuriama situacija, kai apklausiamam muitinės tarpininkui buvo sukeliama grėsmė būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn ir tuo pačiu būdavo pasiūlomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės mainais už kaltinimui naudingų parodymų davimą.

5.15. Gynėjo nuomone, nagrinėjamoje byloje turi būti įvertinti pareigūnų veiksmai ir galimos provokacijos kontekste. Teismų praktikoje pripažįstama, kad dėl ilgalaikio asmens, kurio atžvilgiu vykdomas tyrimas, nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, net kai pati iniciatyva kyla ne iš pareigūnų, o iš asmens, kurio atžvilgiu vykdomas tyrimas, susidaro situacija, kai formaliai teisėti valstybės veiksmai supanašėja su provokacija ir tampa neteisėtais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-786/2011). Tokiu atveju teisėsaugos institucijų pareigūnai, ilgainiui suteikdami laisvę asmeniui ir toliau „rinktis“ savo veiksmų pobūdį ir neužkirsdami kelio tolesniems nusikalstamiems veiksmams, netiesiogiai, pasyvia forma, formaliai elgdamiesi teisėtai, skatina nusikalstamų įvykių atsiradimo faktą. Kaip teigia gynėjas, teisėsaugos pareigūnų elgesys, kai imituojant nusikalstamą veiką ar fiksuojant galimai daromas nusikalstamas veikas, nieko nedaroma, jog kaltininkas nebetęstų, toliau nevykdytų nusikalstamų sumanymų, kad ir vienarūšių, nėra suderinamas nei su Kriminalinės žvalgybos įstatyme ir BPK 158 straipsnyje numatytų tyrimo veiksmų paskirtimi, nei su konstituciniu baudžiamojo proceso principu – tinkamu teisiniu procesu.

5.16. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje pasyvios provokacijos požymių nebuvo nustatyta ir dėl neviešo pobūdžio veiksmų taikymo trukmės pareigūnų veiksmai negali būti vertinami kaip provokacija ar dirbtinis skatinimas daryti naujas nusikalstamas veikas. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, jos nepatvirtina jokie faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas nuteistųjų atžvilgiu buvo pradėtas 2014 m. lapkričio 5 d., nuo 2014 m. lapkričio 17 d. buvo sankcionuotas kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pasyvios provokacijos versiją, iš esmės rėmėsi kriminalinės žvalgybos pareigūnų surašytais ir dalinai išslaptintais tarnybiniais pranešimais. Tačiau nebuvo atsižvelgta į tai, kad bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo, jog pareigūnai iš dalies nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, galimai klastojo dokumentus, o tai kartu verčia abejoti ir jų surašytais kitais tarnybiniais pranešimais. Tuo labiau kad tarnybinis pranešimas ir jame nurodoma informacija nepripažįstamas įrodymu. Tarnybiniuose pranešimuose nurodoma informacija, kuri yra gauta kriminalinės žvalgybos tyrimo ar BPK numatytų proceso veiksmų atlikimo metu ir kuri turi būti įforminama surašant protokolus bei pridedant prie šių protokolų vaizdo ir / ar garso įrašus. Pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą išreikalauti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus ir vaizdo bei garso įrašus, kuriuose būtų užfiksuota informacija, nurodyta dalinai išslaptintuose tarnybiniuose pranešimuose, todėl byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų tuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytą informaciją. Tarnybiniuose pranešimuose detaliai aprašomi nuteistųjų veiksmai, netgi nurodomos pinigų kupiūros galimai gautos kaip neteisėtas atlygis. Tokiu atveju dar 2015 m. pavasarį kriminalinės žvalgybos tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų apie daromą nusikalstamą veiką, kurie įpareigotų teisėsaugos institucijas nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą, bet jo nepradėjimas dar daugiau nei pusę metų, toliau nepagrįstai taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus, vertinamas kaip teisėsaugos institucijų provokacija, kurstant G. K. tęsti toliau galimai nusikalstamus veiksmus, sunkinti savo padėtį, didinti galimai priimtų kyšių sumas, dėl ko nuteistosios veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 1 dalį, o ne 4 dalį. Kita vertus, jeigu tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys būtų tikrai užfiksuoti, jie neabejotinai būtų panaudoti baudžiamojoje byloje kaip nuteistųjų kaltę pagrindžiantys duomenys, visgi jokie kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys į baudžiamąją bylą perkelti nebuvo. Buvus provokaciją patvirtina ir tai, kad 2015 m. spalio mėnesį pradėjus ikiteisminį tyrimą ir BPK nustatyta tvarka sankcionavus slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų nuteistųjų atžvilgiu atlikimą, muitinės pareigūnai nebebuvo rotuojami tarp muitinio tikrinimo postų, G. K. ir kiti nuteistieji nebuvo išleidžiami atostogų. Nurodytos aplinkybės rodo, kad teisėsaugos institucijų specialiai buvo sudaryta tokia situacija, kai nuteistieji nuo 2015 m. spalio mėnesio iki 2016 m. vasario 8 d. buvo priversti dirbti išimtinai vienoje muitinio tikrinimo vietoje, negalėjo išeiti atostogų, dėl ko per visą šį beveik pusės metų laikotarpį įformino ženkliai daugiau deklaracijų, už kurias apygardos teismo vertinimu gavo ženkliai didesnį neteisėtą atlygį, kurio dydis leido G. K. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

5.17. Atkreipiamas dėmesys, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu kriminalinės žvalgybos subjektai kriminalinės žvalgybos veiksmus nuteistųjų atžvilgiu taikė ne tik siekdami atskleisti nusikalstamas veikas, bet ir siekdami testuoti techninę įrangą. Iš byloje dalinai išslaptintų kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos dokumentų matyti, kad nuteistųjų atžvilgiu beveik metus laiko buvo vykdomas vaizdo ir garso įrašymo įrangos, interneto veikimo testavimas. Visgi tokio tyrimo veiksmo nėra numatyta jokiame įstatyme ar kitame teisės akte. Tokio veiksmo atlikti nebuvo leista ir teismų nutartimis.

5.18. Be to, nė vienoje teismo nutartyje dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo nėra nurodyta, kiek kartų leidžiama slapta patekti į nuteistųjų tarnybines patalpas, todėl darytina išvada, kad kiekviena nutartimi buvo leista slapta patekti į nurodytą nutartyje vietą tik vieną kartą. Pirmosios instancijos teismui atmetus gynybos prašymą išreikalauti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus, nėra galimybės nustatyti kiek kartų kriminalinės žvalgybos metu kriminalinės žvalgybos pareigūnai pagal kiekvieną teismo nutartį buvo patekę į nuteistųjų darbo patalpas ir kokius veiksmus ten atliko. Tačiau dalinai išslaptintuose tarnybiniuose pranešimuose minimi techninės įrangos veikimo sutrikimai, tokios įrangos montavimai, testavimai, patikrinimai ir jų gausa leidžia daryti išvadą, kad kriminalinės žvalgybos pareigūnų patekimai į nurodytas patalpas buvo daugkartiniai.

5.19. Gynėjas teigia, kad nepagrįstai nuteistųjų veika, nepaisant 7 skirtingų įmonių, kurių deklaracijos buvo forminamos, buvo pripažinta tęstine ir kvalifikuota kaip viena bendra nusikalstama veika. Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių, analogišku būdu ir aplinkybėmis padarytų veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-7-48/2012, 2K-438/2012 ir kt.). Tačiau kyšininkavimas, esant ne vienam kyšio priėmimo epizodui, iš esmės beveik visada yra kvalifikuojamas kaip atskiros nusikalstamos veikos, išskyrus atvejus, kai kyšis yra priimamas dalimis per kelis kartus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-207/2013, 2K-243-942/2016). Tokią kyšininkavimo kvalifikaciją lemia šios nusikalstamos veikos ypatumai, kai kyšis priimamas valstybės tarnautojui vykdant įgaliojimus, t. y. atliekant konkrečias tarnybines funkcijas, kaip buvo ir nagrinėjamoje byloje. Be to, kyšio priėmėją ir kyšio davėją sieja išskirtinis, apibrėžtas ir konkretus ryšys, kas sąlygoja, kad kyšio ėmėjas su konkrečiu kyšio davėju dėl kyšio tariasi ir ima jį būtent už šio konkretaus kyšio davėjo pageidaujamą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Iš to seka, kad kelių skirtingų kyšio davėjų, tarpusavyje neturinčių jokių bendrų interesų, nejungia bendras sumanymas, tikslas, susitarimas su valstybės tarnautoju dėl kyšio priėmimo. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kiekvienas iš kyšius mokėjusių muitinės tarpininkų su muitinės pareigūnais dėl kyšių tarėsi atskirai, nustatyti net tokie atvejai, kai tos pačios įmonės vieni muitinės tarpininkai mokėdavo kyšius, o kiti – ne. Pagal bylos duomenis, piniginius atlygius mokėjo tik palyginti nedidelė muitinės deklaracijas forminusių muitinės tarpininkų dalis. Taip pat muitinės poste be nuteistųjų dirbo ir daug kitų pareigūnų, paneigusių bet kokias galimai vykdytas neteisėtas pinigines rinkliavas. Iš specialiaisiais liudytojais apklaustų muitinės tarpininkų N. Č., J. J., M. O., V. G., Au. Pi., G. D., R. P. Č., M. M., G. G. parodymų matyti, kad piniginiai atlygiai būdavo mokami tik atskirais ir pavieniais atvejais, kai būdavo siekiama konkretaus tikslo, už konkrečios deklaracijos įforminimą, o L. J. ir I. F. nurodė, kad už importo deklaracijas visai nemokėjo pinigų. Taigi, kiekvienu atveju sumanymas ir tyčia duoti ir imti kyšius susiformuodavo atskirai. Tai teismo paneigia išvadas apie nuteistųjų veikos sistemingumą, ilgą trukmę, bendrą ir vieningą nusikalstamą sumanymą, vienodą elgesio modelį, vaidmenų pasiskirstymą.

5.20. Anot apelianto, apygardos teismas nepagrįstai, prieš tai net nepatikrinęs, atmetė versiją, kurią patvirtina byloje surinkti įrodymai (kratų metu paimti užrašai, nuteistųjų ir liudytojų parodymai, kita bylos medžiaga), kad muitinės posto patalpose vyko prekyba tarp ten dirbančių muitinės pareigūnų, ir vaizdo kameromis užfiksuotas pinigines kupiūras priskyrė kyšiui, nors ten buvo pinigai, kuriais nuteistieji tarpusavyje atsiskaitydavo už prekes.

5.21. Nurodoma ir tai, kad pagal specialiųjų liudytojų muitinės tarpininkų parodymus, užfiksuotus vaizdo ir garso įrašus, mokestis už vienos deklaracijos įforminimą siekė keletą eurų, bet visais atvejais neviršijo 50 eurų sumos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai kyšio vertė iš byloje surinktų duomenų nėra nustatyta, veika turi būti kvalifikuojama pagal mažiausią iš atitinkamoje BK normoje numatytų kyšio dydžių (šiuo atveju iki 1 MGL) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-506-788/2015, 2K-180-976/2017). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nė karto iš visų inkriminuotų atvejų tariamai perduodamo piniginio atlygio vertė neviršijo 1 MGL dydžio sumos. Atitinkamai baudžiamoji atsakomybė už pažadą ar susitarimą priimti, reikalavimą ar provokavimą duoti, arba priėmimą mažesnės nei 1 MGL vertės kyšio yra numatyta BK 225 straipsnio 4 dalyje ir tokia veika laikoma baudžiamuoju nusižengimu. Vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktu, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję treji metai, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad G. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos pabaiga yra 2016 m. vasario 8 d. Atsižvelgiant į tai, apkaltinamojo nuosprendžio senatis dėl G. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, kvalifikuotinos pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, suėjo 2019 m. vasario 8 d., t. y. dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos.

5.22. Skunde nesutinkama ir su G. K. paskirtos baudos dydžiu. Nors skundžiamame nuosprendyje ir nurodyta, jog atsižvelgiama į pernelyg užsitęsusią baudžiamojo proceso trukmę, G. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, tačiau nuteistajai buvo paskirta itin artima numatytam sankcijos vidurkiui bauda – 450 MGL. Atkreipiamas dėmesys, kad net valstybinis kaltintojas, siūlęs G. K. nuteisti pagal sunkesnį straipsnį bei nevertindamas baudžiamojo proceso trukmės, siūlė skirti baudą gana artimą paskirtajam dydžiui. Skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į tai, kad iš pagal kaltinimą inkriminuotų neteisėto atlygio sumų (24 547,18 Eur) ir prašyto konfiskuoti iš G. K. turto (4 439,70 Eur), skundžiamame nuosprendyje beliko 592,32 Eur dydžio piniginio atlygio suma bei 119,06 Eur vertės turto konfiskavimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, G. K. asmenybę apibūdinančius duomenis, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, G. K. skirtina artima minimaliam dydžiui baudos bausmė.

6. Nuteistosios V. R. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį dėl V. R. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir V. R. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nesilaikė BPK įtvirtintų ir teismų praktikoje išplėtotų įrodymų vertinimo taisyklių, taip padarydamas esminius BPK pažeidimus, sukliudžiusius išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti teisingą nuosprendį, dėl to skundžiamame nuosprendyje padarytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, draudžiama esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Taip pat Vilniaus apygardos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę.

6.2. Skunde teigiama, kad iš byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, jog nė vienas muitinės tarpininkas, davę kyšius atitinkamiems muitinės pareigūnams, nenurodė, kad V. R. kada nors būtų davęs kokį nors piniginį atlygį ar kad V. R. kaip nors tiesiogiai ar netiesiogiai būtų reikalavusi kokio nors nepagrįsto atlygio, ar kad iš V. R. veiksmų būtų galima spręsti apie tai, jog jai buvo žinomas kitų nuteistųjų neteisėtas veikimas imant nepagrįstą atlygį už deklaracijų įforminimą. Pavyzdžiui, liudytoja I. F., kurios parodymais iš esmės rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad niekas iš verslininkų V. R. niekada nemokėjo pinigų bei kad V. R. galėjo nežinoti apie neteisėtus muitinės pareigūnų veiksmus renkant nepagrįstas rinkliavas. Tuo labiau kad nei posto viršininkas, nei pavaduotojas jokių deklaracijų netvarko.

6.3. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kriminalinės žvalgybos byla S. Ž. atžvilgiu buvo pradėta 2014 m. lapkričio 4 d., vėliau kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo sankcionuoti ne tik nuteistųjų, bet ir kitų asmenų, kurių duomenys neišslaptinti, atžvilgiu. Tačiau į baudžiamąją bylą pateiktoje kriminalinės žvalgybos bylos dalyje nėra nė vieno kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo, kuriame būtų užfiksuotas koks nors neteisėtas V. R. veiksmas. Tokių veiksmų nėra nurodyta ir tarnybiniuose pranešimuose. V. R. kriminalinės žvalgybos byloje minima tik bendrai su kitais asmenimis, nenurodant ir neišskiriant konkrečių jos neteisėtų veiksmų bei jų nepagrindžiant faktiniais duomenimis. Iš to galima spręsti, kad tokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip neteisėti arba kaip atlikti bendrai kartu su kitais nuteistaisiais, tiesiog nebuvo.

6.4. Nuteistosios vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog slapto sekimo metu nuo 2015 m. spalio 19 d. iki 2016 m. vasario 8 d. daryti vaizdo įrašai patvirtina nuteistosios neteisėtus veiksmus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad per visą šį laikotarpį buvo iš viso užfiksuoti tik 10 bylai reikšmingų vaizdo įrašų su tariamai neteisėtais V. R. veiksmais. Be to, tik dalyje šių vaizdo įrašų (2015 m. spalio 26 d., 2015 m. lapkričio 9 d., 2015 m. lapkričio 16 d., 2015 m. gruodžio 14 d. ir 2016 m. vasario 1 d.) galimai buvo perduotos pinigų kupiūros. Tik 5 atvejų, kai V. R. iš kolegų galimai paėmė kažkokias pinigų sumas, nustatymas, priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, neleidžia teigti apie nuteistosios veiksmų sistemingumą. Iš vaizdo įrašų matyti, jog kiekvienu V. R. inkriminuotu atveju tariamai kaip kyšis gautos piniginės lėšos buvo perduodamos be jokios nusistovėjusios tvarkos, kiekvienu atveju skirtingai, kas taip pat neleidžia daryti išvados apie kažkokią nusistovėjusią sistemą. Be to, 2015 m. spalio 26 d. vaizdo įraše fiksuoti net du atvejai (10.01 val. iš S. Ž. ir 11.46 val. iš G. K.), kai V. R. neva būdavo perduota jos kyšių dalis. Byloje nustatyta, kad tą savaitgalį iš nuteistųjų dirbo tik G. K., todėl nelogiška, jog po savaitgalio, t. y. pirmadienį, dvi tariamos V. R. bendrininkės kiek daugiau nei vienos valandos skirtumu būtų perdavusios dalį iš nusikalstamos veikos gautų pinigų, kai S. Ž. savaitgalį net nedirbo. Nuteistosios teigimu, G. K., kaip ir kiti pareigūnai, pirmadieniais nurodydavo V. R. žodžiu ar užrašydavo ant popieriaus lapų kiek per savaitgalį buvo įforminta deklaracijų, kiek vyko vagonų ir kt., nes V. R. darydavo ataskaitas MP-2, ką galima buvo patikrinti tyrimo metu. Būtent tokio pobūdžio G. K. veikimas ir užfiksuotas 2015 m. spalio 26 d. vaizdo įraše. Be to, jei vadovautis teismo išvada apie nusistovėjusią sistemą, tai pinigai už įformintas vienuolika deklaracijų turėjo būti perduoti įdėti į voką ar į popieriaus lapą. Tuo labiau kad pagal teismo nustatytas aplinkybes neteisėtos rinkliavos buvo renkamos pirmadieniais ir penktadieniais, todėl aptariamame vaizdo įraše jokiu būdu ryte dar negalėjo būti dalinamos neteisėtai tą pačią dieną surinktos rinkliavos. Pažymima ir tai, kad 2016 m. sausio 25 d., 10.43 val., vaizdo įraše užfiksuota, kaip posto viršininkas E. B., dirbdamas prie to paties stalo kaip ir V. R., pasidėjo ant stalo dvi po 50 eurų kupiūras, bet tokie E. B. veiksmai nebuvo įvertinti kaip nusikalstami.

6.5. Nuteistosios teigimu, tai, kad atitinkami muitinės pareigūnai ateidavo pas ją į kabinetą pirmadienio rytais, t. y. po savaitgalio, bei išsakydavo atitinkamas frazes, susijusias su deklaracijomis, jų skaičiumi, kaip tik patvirtina tinkamą pareigų atlikimą, nes įvairių ataskaitų apie muitinės posto veiklą, tame tarpe ir suforminamų deklaracijų skaičių, vedimas įėjo į tiesiogines V. R. pareigas.

6.6. Nurodoma, kad V. R. kaltės bei bendro veikimo su kitais nuteistaisiais nepatvirtina ir nustatytos aplinkybės dėl galimybės laisvai naudotis kabinete esančiu stalčiumi, daiktų į stalčių padėjimas V. R. akivaizdoje. Šiuo atveju nebuvo įvertinta svarbi aplinkybė, jog minėtame stalčiuje buvo laikomi įvairūs prisijungimo kodai prie muitinės bazių, seifų raktai ir pan., kuriais naudojosi visi muitinės pareigūnai, atlikdami savo pareigas. Pastaroji aplinkybė byloje nebuvo paneigta, naudojimosi stalčiumi aplinkybės net nebuvo tiriamos. Taigi, V. R. kabinete esantis stalčius iš esmės buvo bendro naudojimo ir kitų nuteistųjų veiksmai naudojantis aptariamu stalčiumi neturi nieko bendro su neteisėtų rinkliavų dalies perdavimu V. R. ir nepatvirtina V. R. susitarimo dėl neteisėtos veiklos su kitais nuteistaisiais. Be to, V. R., o kartu ir posto viršininko kabinetas niekada nebuvo rakinamas, rakinamos buvo tik koridoriaus durys.

6.7. Taip pat teigiama, jog byloje nebuvo paneigti ne tik V. R., bet ir kitų nuteistųjų parodymai, paaiškinantys piniginių sumų perdavimus tarp muitinės pareigūnų. Nuteistieji nuosekliai teigė, kad nuolat buvo renkamos įvairios rinkliavos buitinėms reikmėms (kavai, arbatai pan.), šventėms, kolegų pasveikinimui įvairiomis progomis ir panašiai kaip ir kiekvienoje kitoje darbovietėje, net ir sulaikymo dieną turėjo būti bendrai perkamos gėlės muitinės tarpininkės sveikinimui su gimtadieniu. Taip pat kartais kolegos sumokėdavo vieni už kitus, o vėliau tarpusavyje atsiskaitydavo. Vaizdo įrašuose užfiksuoti V. R. veiksmai darant atžymas žaliame darbo kalendoriuje tik patvirtina nuteistųjų parodymus, nes atitinkamos atžymos buvo daromos apie tai, kas ir kokias sumas dėl sveikinimo ar kažkokių daiktų pirkimo yra padavęs. Akivaizdu, kad dėl nusikalstamu būdu gautų pinigų tokie įrašai nebūtų daromi. Be to, S. Ž. platindavo kosmetiką ir siūlydavo jos įsigyti bendradarbiams ir muitinės tarpininkams. Tai patvirtina ne tik apklaustų asmenų parodymai, bet ir 2015 m. lapkričio 9 d., 09.15 val., vaizdo įrašas kaip S. Ž. į jau minėtą stalčių įdeda vyriškus kvepalus, kuriuos buvo užsisakiusi V. R.. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog muitinės poste vyko įvairūs piniginiai santykiai, kurie niekaip nesusiję nei su deklaracijų forminimu, nei su neteisėto atlygio ėmimu. Tuo labiau kad įvairių progų rinkliavoms buvo pakankamai daug (gruodžio ir sausio mėnesiais buvo S. Ž., P. B., V. R. gimtadieniai, Kalėdos, Muitininkų diena), o tai paaiškina dažną piniginių lėšų perdavimą būtent gruodžio gale, kuris kaip matyti, vyko ne tik pirmadieniais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kiekvieną vaizdo įrašuose užfiksuotą pinigų perdavimą vertino kaip nusikalstamos veikos įrodymą. Vien dėl to, kad vaizdo įrašuose užfiksuotų pinigų perdavimo metu nebuvo įvardijama, kokia proga perduodami pinigai, nesudaro pagrindo spręsti apie tarp nuteistųjų naudotą konspiraciją, o tai, kad įvairios vidinės pinigų rinkliavos buvo vykdomos ne atvirai, paaiškinama tuo, jog darbo taisyklės draudė darbo vietoje turėti didesnę nei 1 MGL grynųjų pinigų sumą. Netgi preziumuojant, kad kiti nuteistieji tam tikras pinigų sumas, kurias vėliau perduodavo V. R., prieš tai gaudavo iš muitinės tarpininkų atstovų kaip kyšį, tai nepaneigia galimybės, jog pinigai buvo perduodami kaip rinkliava buitinėms reikmėms, o ne kaip dalinimasis nusikalstamu pelnu. Nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad 2015 m. gruodžio 22 d., 10.46 val., vaizdo įraše užfiksuota, kaip posto viršininkas E. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, vieno iš pareigūnų jam paduotą pinigų kupiūrą įsideda į vidinę švarko kišenę, tačiau tokie E. B. veiksmai nebuvo traktuoti kaip nusikalstama veika. Be to, E. B. privalėjo būti apklaustas teisme dėl šių pinigų kilmės ir jo parodymai būtų patvirtinę nuteistųjų parodymus, bet to nebuvo padaryta.

6.8. Be to, skundžiamame nuosprendyje V. R. kaltė veikus bendrai kartu su kitais nuteistaisiais nepagrįstai preziumuojama tuo metu užimtų pareigų (posto viršininko pavaduotoja) pagrindu. Nesuprantama, kodėl atsakomybėn nebuvo traukiamas postui vadovavęs ir už visapusišką muitinės posto darbo organizavimą atsakingas posto viršininkas E. B., kurio pareigas V. R. atlikdavo tik jam nesant (atostogaujant, nedarbingumo laikotarpiu ir kt.). Todėl šiuo atveju buvo nepagrįstai išplėsta V. R. tarnybinių pareigų apimtis.

6.9. Skunde nurodoma ir tai, kad apygardos teismas nepagrįstai V. R. pripažino kalta už kitų asmenų įvykdytus nusikalstamus veiksmus, kadangi byloje nebuvo jokio pagrindo pripažinti V. R. veikus bendrininkų grupėje kartu su kitais nuteistaisiais. Byloje nėra jokių patikimų duomenų apie V. R. ir kitų asmenų bendrą veikimą neteisėtai imant kyšius. Kaip jau buvo nurodyta, pagrindinis V. R. kaltės įrodymas yra muitinės poste nuo 2015 m. spalio 19 d. iki 2016 m. vasario 8 d. užfiksuoti vaizdo įrašai, tačiau nesant jokių kitų duomenų, pagrindžiančių tariamą kyšio priėmimą veikiant bendrai su kitais asmenimis, V. R. nepagrįstai inkriminuoti ne tik minėtu laikotarpiu užfiksuoti konkretūs atvejai tariamai priimant kyšį, bet papildomai ir laikotarpis nuo 2014 m. liepos 2 d. Vien tai, kad nurodytu laikotarpiu V. R. užėmė vadovaujančias pareigas, t. y. buvo viršininko pavaduotoja, o muitinės pareigūnai tuo metu rinko neteisėtas ir nepagrįstas rinkliavas, savaime neleidžia konstatuoti, jog V. R. buvo žinoma apie šių asmenų neteisėtą veikimą ir netgi susitarimą veikti bendrai bei gauti turtinės naudos iš jų veiksmų. Be to, V. R. prisijungimas prie kitų nuteistųjų vykdytų neteisėtų veiksmų grindžiamas konkliudentiniais veiksmais, t. y. neprieštaravimu, jog nuteistieji kažką įdėtų į stalčių, o V. R. vėliau iš stalčiaus pasiimtų ten įdėtus daiktus ar pinigus. Tačiau, kaip jau minėta, tariami V. R. konkliudentiniai veiksmai veikti bendrai su kitais nuteistaisiais yra užfiksuoti tik vaizdo įrašuose, kurie apima tik dalį V. R. inkriminuos nusikalstamos veikos laikotarpio, todėl V. R. galėjo būti inkriminuoti nebent nuo 2015 m. spalio mėnesio padaryti nusikalstami veiksmai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. R. tikslintinas ne tik inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpis, bet atitinkamai perskaičiuotina tariamai V. R. priimtų kyšių suma, bei visa tai iš naujo įvertintina sprendžiant dėl veikos teisinės kvalifikacijos ir bausmės paskyrimo.

6.10. Taip pat nuteistoji tvirtina, kad apygardos teismas, parinkdamas baudos dydį už nusikaltimą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko paskirtoji bausmė yra aiškiai per griežta, neatitinkanti nei nuteistosios asmenybės, nei veikos pavojingumo. Pažymima, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, jos pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui, bei kaltininko asmenybei. Nors skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas ir išdėstė visas BK nurodytos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės bei bausmių skyrimo motyvus, bet atsižvelgiant į vienodą tiek V. R., tiek kitiems nuteistiesiems paskirtos baudos dydį, darytina išvada, kad paskirta bausmė nebuvo tinkamai individualizuota. Skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į iš esmės skirtingą V. R. padėtį ir nustatytų nusikalstamų veiksmų apimtį nei kitų nuteistųjų atveju. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, V. R. tariamai nusikalstami veiksmai truko tik tris mėnesius, jų apimtis daug mažesnė, kartu tai rodo daug mažesnį V. R. nusikalstamų veiksmų pavojingumą lyginant su kitais nuteistaisiais. Atsižvelgtina ir į tai, kad visų nuteistųjų paimtų kyšių suma per jiems inkriminuotą laikotarpį sudarė tik 592,32 Eur. Be to, tariami V. R. bendrininkai už paimtus kyšius neatliko jokių jų įgaliojimus viršijančių ar neteisėtų veiksmų. Netgi pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nors V. R. ėjo posto viršininko pavaduotojos pareigas ir sudarė prielaidas kitų nuteistųjų neteisėtam veikimui, bet pati tiesiogiai neteisėtų rinkliavų neėmė, susitarimuose dėl neteisėtų rinkliavų dydžių nedalyvavo, o kitų nuteistųjų veiksmai renkant neteisėtas rinkliavas buvo aktyvesni. Taigi, ne tik išimtinai teigiamai V. R. charakterizuojantys duomenys, bet ir nurodyti mažesnio pavojingumo veiksmai suponuoja švelnesnės bausmės nei kitiems nuteistiesiems paskyrimą. Vertinant V. R. paskirtos baudos dydį, kuris pagal veikos metu galiojusį įstatymą yra artimas šios bausmės rūšies vidurkiui atsižvelgtina ir į pirmosios instancijos teismo konstatuotą nuteistųjų teisės į procesą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą, kurį nulėmė piktybiški ir galimai nusikalstami (duodant melagingus parodymus teisme) ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad viso proceso metu V. R. buvo taikoma kardomoji priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų, sukėlęs itin neigiamas pasekmes, sukūręs dideles finansines kliūtis. Vien švelniausios sankcijoje numatytos bausmės rūšies – baudos parinkimas savaime neleidžia manyti, jog buvo efektyviai kompensuotas nuteistosios teisių pažeidimas. Tuo labiau kad pagal BK 55 straipsnio nuostatas pirmą kartą teisiamam asmeniui už apysunkį nusikaltimą paprastai nėra skiriama su laivės atėmimu susijusi bausmė. Taigi, kad nesant jokių išskirtinių sąlygų laisvės atėmimo bausmė iš esmės V. R. ir taip negalėjo būti paskirta, todėl baudos paskyrimu niekaip nebuvo kompensuota nepagrįstai ilga proceso trukmė, ypač kai už daugiau nei 100 Eur dydžio kyšio priėmimą buvo paskirta beveik 17 000 Eur bauda.

7. Nuteistosios S. Ž. apeliaciniame skunde nurodomi alternatyvūs prašymai:

1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendį ir S. Ž. išteisinti, nepadarius jai inkriminuotos nusikalstamos veikos; arba

2) S. Ž. nusikalstamą veiką iš BK 225 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 4 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui; arba

3) Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti ir S. Ž. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį paskirtą baudą sumažinti iki artimo sankcijoje nustatyto minimalaus dydžio.

7.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. Ž. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas padarius esminių BPK pažeidimų, kadangi nebuvo tinkamai ištirti ir įvertinti byloje surinkti įrodymai, neatsižvelgta į nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios paneigia nuteistosios kaltę, tokiu būdu byloje surinkti įrodymai buvo vertinami šališkai, vadovaujantis tik kaltinimui palankiais duomenimis, to pasėkoje skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pažymima, kad byloje buvo pažeista nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principas, nes teismo išvados nėra pagrįstos patikimais ir neginčijamais įrodymais, o grindžiamos tik prielaidomis bei spėjimais, neaiškinant byloje esančių prieštaravimų ir abejonių nuteistosios naudai. Padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

7.2. Teigiama, kad sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų BPK reglamentuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas ir teisės pasirengti gynybai (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, šiuo aspektu itin svarbu tinkamai įgyvendinti BPK 219 straipsnio 3 punkte numatytus reikalavimus, nes iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nagrinėjamoje byloje kaltinimas suformuluotas taip, kad ir gramatiškai, ir logiškai sunku išskirti, kokius konkrečius veiksmus konkrečiu laikotarpiu atliko kiekvienas iš asmenų, kaip ir kada pasireiškė tariamos grupės susitarimas daryti inkriminuotą veiką, nes nuteistųjų veiksmai aprašyti tik bendrai, todėl sunku spręsti apie kiekvieno asmens nusikalstamų veikų apimtį ir vaidmenį tų nusikalstamų veikų padaryme. Neaišku ir kokiu pagrindu S. Ž. nuteista už tai, kad tariamos veikos (tariamo susitarimo) pradžioje bei kitu laiku dėl perkėlimo dirbti į kitą vietovę, atostogų, nedarbingumo ir pan. S. Ž. net nedirbo kaltinime nurodytame muitinės poste.

7.3. Skunde nesutinkama su teismo išvada, jog byloje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad muitinės poste vyko piniginių rinkliavų sistema, kurioje dalyvavo visi nuteistieji. Pažymima, kad tokius parodymus davė tik 12 liudytojais apklaustų asmenų. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad muitinės poste buvo aptarnaujami daugiau nei 60 asmenų, teikiančių muitinės deklaracijas, kurių likusi dalis paneigė teiginius apie pinigines rinkliavas muitinės poste. Šie prieštaravimai tarp liudytojų parodymų byloje liko nepaneigti. Specialiuoju liudytojų apklaustas muitinės tarpininkas V1. G., kuris neigė davęs piniginius atlygius muitinės pareigūnams ir tvirtino nebuvus tokios nusistovėjusios piniginių rinkliavų rinkimo tvarkos (5 t., b. l. 92-93), net nebuvo kviečiamas į teismą, galimai dėl to, kad šio liudytojo parodymai yra nenaudingi kaltintojams. Nuteistosios manymu, siekiant nustatyti piniginių rinkliavų poste buvimo (ar nebuvimo) faktą bei pašalinti prieštaravimus, privaloma apklausti visus analogiškas muitinės tarpininko/deklaranto funkcijas vykdžiusius asmenis. Taip pat liko neįvertinti muitinės pareigūnų Ed. Bi., A. N., A. L. (pagrinde sėdėjusios prie dokumentų priėmimo langelio ir privalėjusios peržiūrėti pateikiamus dokumentus bei dėl to neabejotinai turėjusios matyti perduodamus pinigus, jei tokie buvo), N. P., K. S., S. J., dirbusių tame pačiame muitinės poste kaltinime nurodytu laikotarpiu, parodymai, kuriais buvo kategoriškai paneigta neva ilgą laiką nusistovėjusi piniginių rinkliavų sistema.

7.4. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal 2014 m. liepos mėnesio darbo grafiką S. Ž. inkriminuoto veikos laikotarpio pradžioje, t. y. 2014 m. liepos 2 d., nedirbo (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje, nes nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 8 d. dirbo kitame (duomenys neskelbtini) struktūriniame padalinyje „(duomenys neskelbtini)“ mutinio tikrinimo vietoje. Be to, šeštadieniais dirbdavo tik po vieną pareigūną, tame tarpe ir ne tik nuteistieji, bet, kaip buvo minėta, kiti muitinės pareigūnai kategoriškai paneigė bet kokių neteisėtų piniginių rinkliavų gavimą. Ši aplinkybė paneigia muitinės tarpininkų duotus parodymus, jog neteisėtas pinigines rinkliavas duodavo visada ir bet kam.

7.5. Taip pat pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo atmetė iškeltą versiją, jog muitinės tarpininko paslaugas teikiantys asmenys tiesiog galėjo papildomai pasipelnyti iš paslaugas perkančių klientų prisidengiant tariamais muitinės pareigūnų reikalavimais, todėl siekdami išvengti atsakomybės, neteisėtai surinktų ir galimai pasisavintų sumų konfiskavimo, apkalbėjo muitinės pareigūnus. Kaip matyti iš išslaptintų kriminalinės žvalgybos duomenų, Muitinės imuniteto tarnyba jau nuo 2015 m. balandžio 9 d. disponavo informacija, kad apie UAB „C“ (duomenys pakeisti) direktorės I. F. ir įmonės akcininkės L. J. galimai iš muitinės tarpininko paslaugas perkančių asmenų renkamas neteisėtas rinkliavas neva muitinės poste dirbantiems muitinės pareigūnams tam, kad pagreitintų muitinės procedūrų įforminimą. Tačiau jokių duomenų apie neteisėtai surinktų pinigų likimą nėra, todėl neatmestina, jog neteisėtai surinkti pinigai tiesiog buvo pasisavinti, o ne perduoti muitinės pareigūnams. Išanalizavus viešai skelbiamus analogiškas paslaugas teikiančių įmonių kainoraščius, skunde daroma išvada, kad UAB „C“ (duomenys pakeisti) objektyviai negalėjo uždirbti tiek pinigų, jog ne tik padengtų savo veiklos išlaidas, bet dar ir jų liktų tariamai mokamoms neteisėtoms rinkliavoms. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog I. F. ir L. J. susitarė su tyrimą atlikusiais pareigūnais dėl kaltinimui palankių parodymų davimo mainais į tai, kad nebūtų tiriama pačių liudytojų galimai neteisėta veikla.

7.6. Skunde dėl V. G. parodymų apie iš Nyderlandų atvykusį krovinį nurodoma, kad 2015 m. lapkričio 5 d. įforminta eksporto deklaracija ir TIR dokumentas yra pateikti į bylą, dokumentuose jokių neatitikimų ar pažeidimų nefiksuota. 2015 m. lapkričio mėnesio darbo grafikas paneigia V. G. parodymus neva ji 30 minučių iki perduodant pinigus dėl krovinio iš Nyderlandų susitarė su S. Ž., kadangi pagal grafiką S. Ž. darbą pradėjo tik 9 valandą. Anot nuteistosios, kritiškai vertintini ir UAB „G“ (duomenys pakeisti) darbuotojų M. M. ir G. G. (Š.) parodymai, kad pinigus muitinės pareigūnams mokėjo pagal beveik visas jų formintas muitinės atitinkamas procedūras. Šiuo atveju taip pat nėra pašalinta pagrįsta abejonė, jog liudytojos, prisidengdamos tariamu pinigų davimu muitinės pareigūnams, iš tikrųjų tuos pinigus pasisavindavo. Tuo labiau kad, kaip nurodė liudytojos, jos gaudavo fiksuotą atlyginimą, nepriklausantį nuo darbo rezultatų, todėl joms nebuvo tikslo ar kitokio logiškai paaiškinamo pagrindo papirkinėti muitinės pareigūnus. Analogiškai kritiškai vertintini ir A. P. parodymai, kuris gaudavo apie 2 500 Lt siekiantį darbo užmokestį ir neva tai iš jo mokėdavo neteisėtas rinkliavas, nors tokiam jo elgesiui nėra jokio logiško paaiškinimo. Liudytojų I. F. ir L. J. deklaratyvius parodymus apie tariamus pinigų perdavimus paneigia ir tai, kad per visą laiką nuo 2014 m. lapkričio 17 d. atliekant slaptus kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus nebuvo surinkta jokių nuteistųjų kaltę patvirtinančių duomenų (tą liudija kriminalinės žvalgybos duomenų neišslaptinimas ir nepanaudojimas ikiteisminiame tyrime bei jų sunaikinimas). Byloje liko neįvertinti supaprastintų procedūrų įforminimo ypatumai, kai deklaracijų pateikimą kontroliuoja patys muitinės tarpininkai, o įforminimą atlieka sukurta informacinė sistema be jokio muitinės pareigūno įsikišimo. Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad muitinės pareigūnai galima sąmoningai vilkina procedūrų įforminimą.

7.7. Pažymima, kad kaltinamojo (nuteistojo) parodymai, nežiūrint jų specifiškumo, taip pat yra savarankiškas įrodymų šaltinis. Norint parodymus atmesti, nepakanka vien jais netikėti, būtina nurodyti ir kokie kiti patikimi įrodymai, kurių įrodomoji reikšmė nekelia abejonių, juos paneigia. Byloje nebuvo jokiais objektyviais duomenimis paneigti S. Ž. parodymai dėl vaizdo įrašuose užfiksuotų pinigų skaičiavimo ir perdavimo aplinkybių, jog S. Ž. platino „Oriflame“ produkciją (ką patvirtino I. F. ir L. J.), be to, dažnai pagal iš kolegų gautus prašymus vykdama į darbą nupirkdavo įvairių maisto produktų, todėl S. Ž. rinkdavo tiek avansu, tiek ir po šių prekių pristatymo (realizacijos) pinigus už šias prekes, atiduodavo grąžą, darydavo šių mokėjimų skaičiavimus ant lapukų. Taip pat darbe būdavo renkami pinigai įvairių progų (gimtadienių, kitų švenčių) minėjimui, pavyzdžiui, dėl V. R. gimtadienio (duomenys neskelbtini), Kalėdų ir Naujųjų metų, S. Ž. gimtadienio (duomenys neskelbtini), P. B. gimtadienio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vykusio I. F. ir L. J. gimtadienių. Dėl pastarosios progos pinigus S. Ž. buvo suspėjęs paduoti tik V. K., davęs gėlėms 50 Eur kupiūrą, kurią S. Ž. įsidėjo į piniginę, pati S. Ž. turėjo apie 150-170 Eur, bet jie buvo skirti automobilio stiklo keitimui. Išvykdama S. Ž. atsižymėjo elektroniniame žurnale, nuvyko į servisą, kur nustatė, jog pakanka tik suremontuoti įdaužą, be to, tai padengia automobilio kasko draudimas, kadangi už stiklo remontą nieko mokėti nereikėjo, S. Ž. gimtadienio sveikinimui gėles pirko iš savo turėtų pinigų, nes iš V. K. duotų 50 Eur gėlių pardavėja neturėjo grąžos, todėl V. K. duoti pinigai liko piniginėje, o apie automobilio dėtuvėje esančius 200 Eur S. Ž. nieko nežinojo, nes juos buvo palikęs sutuoktinis. Vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės, kai S. Ž. pinigus skaičiuodavo paslapčia, paaiškinamos tuo, jog pagal nustatytą vidaus tvarką muitinės poste grynais pinigais buvo galima turėti iki 1 MGL grynų pinigų sumą.

7.8. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vieni pagrindinių nuteistųjų kaltės įrodymų yra liudytojais apklaustų asmenų, kurių atžvilgiu tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis BK 227 straipsnio 5 dalimi arba BK 40 straipsniu, tačiau jų parodymai vertintini itin kritiškai, nes jų patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad parodymų, kuriuos liudytojai duoda mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas, panaudojimas gali pakenkti baudžiamojo proceso prieš kaltinamąjį teisingumui ir gali būti duodami tik siekiant gauti mainais pasiūlytus privalumus arba dėl asmeninio keršto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartą pasisakęs, kad vertinant parodymus liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus. Be to, niekada apkaltinamojo nuosprendžio negalima grįsti vien tokių asmenų parodymais, jei jų nepatvirtina kiti įrodymai. Bendrakaltinamųjų, įskaitant asmenis, atleistus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį padėtis iš esmės skiriasi nuo paprastųjų liudytojų, kurie duoda parodymus prisiekę. Bendrininkai neatsako už melagingų parodymų davimą, šie asmenys įprastai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Tokiais atvejais asmenys gali jausti spaudimą pasakoti tai, kas paranku kaltinimui, priešingu atveju jie rizikuoja netekti privilegijų, taip pat kyla grėsmė dėl galimo teisėsaugos pareigūnų atliekamo spaudimo apklausų metu. Todėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų liudytojų procesinis statusas įpareigoja ypač kruopščiai vertinti pastarųjų parodymų patikimumą, atsižvelgiant ir į tai, kad jie, turėdami tikslą išvengti baudžiamosios atsakomybės, galėjo apkalbėti kitus asmenis.

7.9. Kaip jau buvo nurodyta, ne visi muitinės tarpininkai / deklarantai davė parodymus apie tariamai egzistavusią ilgą laiką veikusią neteisėtų rinkliavų sistemą. Be to, liudytojai, kurių parodymais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, proceso metu pateikė net keletą skirtingų įvykio versijų, bet visos jos yra abstrakčios ir prieštaringos, jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Liudytojai negalėjo aiškiai nurodyti, kodėl mokėjo pinigus muitinės pareigūnams, nors tai niekaip neįtakojo pareigūnų atliekamų veiksmų. Iš to taip pat spręstina, jog liudytojų parodymai yra melagingi, siekiant nuslėpti iš pervežėjų surinktas pinigų sumas. Be to, dalis liudytojų parodymų yra susiję su kitais nuteistaisiais ir niekaip nepatvirtina S. Ž. inkriminuotų veiksmų.

7.10. Dėl liudytojo D. Ž. parodymų patikimumo pažymima, kad liudytojas, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo, ikiteisminio tyrimo metu bei teisme melavo, o jo rašytuose procesiniuose dokumentuose, susijusiuose su slaptu kamerų, tame tarpe kurių vaizdo įrašais grindžiama ir S. Ž. kaltė, nurodyta informacija yra melaginga ir neatitinka tikrovės. Iš esmės objektyviai negalima nustatyti, kurioje dalyje D. Ž. parodymai yra teisingi, o kurioje melagingi. Dėl to negalima vadovautis šio liudytojo parodymais ir byloje surašytais procesiniais dokumentais. Kyla pagrįstų abejonių ir dėl D. Ž. parodymų apie kamerų montavimo aplinkybes, kai neva kameros buvo montuojamos nejungiant šviesų, o tik pasinaudojant išoriniu gatvės apšvietimu. Tačiau (duomenys neskelbtini) patalpų lubų aukštis yra ne mažesnis nei 4 metrai, dėl to vykdant bet kokius montavimo darbus buvo reikalinga pasilypėjimo įranga, taigi, esant silpnam išoriniam apšvietimui ir dideliam aukščiui, įrengti kamerų nepavyktų. Kita vertus, bet kokiu atveju net ir esant silpnam išoriniam apšvietimui, pareigūnų patekimas į patalpą būtų užfiksuotas nepertraukiamą įrašą nuo 2015 m. spalio 16 d., 00.00 val., nakties dariusiai kamerai Nr. 4, bet iš šios kameros užfiksuoto nepertraukiamo vaizdo įrašo matyti, kad niekas į patalpą nepateko ir jokių kameros montavimo / keitimo / įrengimo bei bet kokių kitų darbų neatliko. Iš to daroma išvada, kad vaizdo kameros veikė nuolatos nuo jų pirminio įrengimo ir informacija buvo renkama net tada, kai tyrimą atliekantys pareigūnai tam neturėjo teismo leidimo (laikotarpis nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2015 m. rugpjūčio 13 d.) bei dėl nurodytų aplinkybių neteisėtai veikė ir ikiteisminio tyrimo metu. Abejonių kelia ir paaiškinimas, kad neva buvo filmuojami kiti muitinės posto pareigūnai, kurių atžvilgiu buvo gautas teismo leidimas, kadangi kamera 2015 m. gegužės 26 d. buvo sumontuota ir veikė virš S. Ž. darbo vietos esančiame šviestuve bei tiesiogiai filmavo tik ją.

7.11. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje atsiradus nepertraukiamam 2015 m. spalio 16 d. vaizdo įrašui, padarytam dar iki teismo sankcijos gavimo, buvo pateiktos įvairios versijos apie savaime įsijungiančias ir filmuojančias kameras, gendančius kietuosius diskus, blogai veikiančias kameras, įrašymo įrenginius. Liko nepaneigta abejonė, kad visi ankstesni neteisėtai iki 2015 m. spalio 16 d. padaryti įrašai buvo ištrinti, pamiršus sunaikinti ir 2015 m. spalio 16 d. įrašą, nors teismo leidimas slaptam stebėjimui buvo gautas tik 2015 m. spalio 16 d., 21.30 val. Byloje nėra pateikta kitų įrodymais galimų pripažinti duomenų, patvirtinančių vaizdo kamerų, ypatingai kameros Nr. 4, įrengimo faktines aplinkybes ir to pasėkoje naudojimo teisėtumą todėl šių kamerų naudojimo metu surinkti duomenys nelaikytini įrodymais, kadangi jie gauti ne įstatymų nustatyta tvarka (neteisėtai) ir jų negalima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

7.12. Kaip matyti iš tarnybinių pranešimų, įrengta techninė įranga veikė su trukdžiais, buvo perduodamas tik garsas be vaizdo. Iš 2015 m. gegužės 6 d. tarnybinio pranešimo T7-141KF matyti, kad tuo metu garsas buvo perduodamas be vaizdo, neveikė įrašymo įranga, todėl garsą buvo galima klausyti tik realiu laiku. Iš 2015 m. birželio 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad tik gegužės mėnesį buvo sumontuota nauja įranga, kurią testuojant užfiksuota duomenų apie pinigų dalybas tarp nuteistųjų. Iš 2015 m. rugpjūčio 12 d. tarnybinio pranešimo Nr. T7-239KF matyti, kad tuo metu sumontuotų vaizdo ir garso fiksavimo techninių priemonių kiekis bei kokybė yra nepakankami pilnam ir kokybiškam, galimai vykdomų nusikalstamų veikų fiksavimui. Iš 2015 m. rugsėjo 8 d. tarnybinio pranešimo T7-256KF matyti, kad vis dar nebuvo pašalintos priežastys, trukdžiusios fiksuoti ir įrašyti vaizdą bei garsą patalpose. Šie duomenys patvirtina liudytoju apklausto Ar. Pu. parodymus, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu buvo gaunama duomenų, jog formindami muitinės dokumentus nuteistieji renka pinigus, juos dalijasi, bet dėl techninės įrangos trikdžių nebuvo galimybės užfiksuoti konkrečiai kokie pinigai ir už ką buvo renkami. Atsižvelgiant į tai, pažymima, kad ir kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, kurių iniciatorius ir pagrindinis vykdytojas buvo D. Ž., yra neteisėti, o pats tyrimas buvo subjektyvus, šališkas ir neteisėtas.

7.13. Taip pat nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. SN-2074KF nuo 2014 m. lapkričio 17 d. iki 2015 m. vasario 17 d. S. Ž. atžvilgiu buvo sankcionuotas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių ir kitoks sekimas. Tačiau iš 2015 m. vasario 19 d. tarnybinio pranešimo Nr. T7-45KF matyti, kad nuo 2015 m. vasario 18 d. iki 2015 m. vasario 26 d. sekimas buvo vykdomas be teismo leidimo, nes neva jo nereikėjo dėl S. Ž. atostogų. Visgi S. Ž. visą vasario mėnesį dirbo, tai patvirtina ir pateikti darbo apskaitos žiniaraštis ir darbo grafikas. Pakartotinai S. Ž. stebėjimas buvo sankcionuotas Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. SN-356KF nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. gegužės 27 d. 2015 m. birželio 4 d. tarnybiniame pranešime Nr. T7-183KF informuojama, kad virš S. Ž. darbo vietos yra sumontuota vaizdo ir garso stebėjimo įranga, nors teismo nutartimi kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo sankcionuoti tik iki 2015 m. gegužės 27 d. Tai reiškia, kad nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2015 m. rugpjūčio 13 d. pareigūnai veikė neteisėtai toliau fiksuodami vaizdo ir garso įrašus (2015 m. gegužės 29 d., birželio 1 d., birželio 2 d., birželio 9 d., birželio 22 d., birželio 25 d., birželio 26 d., birželio 30 d.), nurodytus tarnybiniuose pranešimuose 2015 m. birželio 4 d. Nr. T7-183KF, 2015 m. birželio 12 d. Nr. T7-186KF, 2015 m. birželio 30 d. Nr. T7-218. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo subjektyvus ir dalyje neteisėtas, todėl kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkti duomenys taip pat nelaikytini įrodymais, kadangi jie gauti ne įstatymų nustatyta tvarka (neteisėtai) ir jų negalima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

7.14. Nuteistosios teigimu, ikiteisminis tyrimas buvo neteisėtas nuo pat jo pradžių, kadangi buvo pradėtas iškreipiant tikrąjį ikiteisminio tyrimo pradžios faktinį pagrindą ir nurodant, kad jis pradėtas po anonimo skambučio, nuslepiant informaciją apie prieš tai vykdytus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Todėl priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, yra neteisėtas ir leidžia konstatuoti nuteistųjų atžvilgiu vykdyto baudžiamojo persekiojimo neteisėtumą nuo pat jo pradžios. Akivaizdu, kad tokiu būdu dėl ikiteisminio tyrimo pagrindo, apimties ir kt. buvo iš esmės suklaidintas tiek Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus viršininkas, priėmęs rezoliuciją atlikti ikiteisminį tyrimą, tiek prokuroras, pavedęs tokį tyrimą atlikti Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams. Iš nurodytų neteisėtų veiksmų kilęs ikiteisminis tyrimas negali sukelti teisinių pasekmių šio tyrimo pasėkoje nuteistiems asmenims.

7.15. Vertinant D. Ž. ir kitų kriminalinės žvalgybos tyrimą atlikusių pareigūnų veiksmus, daroma išvada, kad vietoje priežasčių ir sąlygų korupcijai analizės ir aplinkybių tam šalinimo pareigūnai šešiolika mėnesių nesiėmė jokių prevencinių veiksmų, bet būdami pasyviais stebėtojais rinko vaizdinę ir garsinę medžiagą, kurią pakoregavus, t. y. sunaikinus tą dalį, pagal kurią nuteistieji būtų išteisinti, pateikė kaip tariamą korupcinę veiką tariamai pagrindžiančius duomenis. Dėl tokių kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikusių pareigūnų veiksmų nebegalima pašalinti abejonių dėl to, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu buvo gauti specialiaisiais liudytojais apklaustus asmenis kompromituojantys duomenys, kuriais pasinaudojus specialieji liudytojai buvo įtikinti duoti būtent kaltinimui palankius parodymus. Taip pat kriminalinės žvalgybos pareigūnų veiksmai, kai turint informacijos apie korupcinio pobūdžio veikas pakankamai ilgą laiką buvo tik pasyviai stebima siekiant nustatyti daugiau galimai korupcinės veiklos požymių, vertintini kaip pasyvioji provokacija. Be to, muitinės imuniteto tarnybos pareigūnai prevencine tvarka kituose muitinės postuose tikrindavo pareigūnų darbo vietas, asmeninius daiktus, kišenes, rankines, pinigines, asmenines transporto priemones ir kt., bet nuteistųjų darbo poste tokios prevencinės priemonės taikytos nebuvo, iš karto pradėjus vykdyti neaiškios apimties, pobūdžio ir turinio stebėjimą.

7.16. Skunde nesutinkama ir su tuo, kad nuteistieji bendrininkaudami padarė vientisą tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje. Konstatuojant bendrininkavimą turėjo būti nustatyta, nuo kada tarp konkrečių asmenų atsirado susitarimas veikti bendrai, nuo kada jų tyčia apėmė ne tik savo, bet ir kitų bendrininkų veiksmus. Skundžiamame nuosprendyje kaip visų nuteistųjų bendrų nusikalstamų veiksmų pradžia nurodyta 2014 m. liepos 2 d., bet ši aplinkybė jokiais faktiniais duomenimis nėra pagrįsta. Tuo labiau kad iš S. Ž. darbo grafiko matyti, jog nuteistoji nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 8 d. dirbo visai kitoje muitinio tikrinimo vietoje, todėl niekaip nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos pradžioje negalėjo veikti kartu su kitais. Be to, skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kada ir kuris nuteistasis pats tiesiogiai iš muitinės tarpininkų atstovų priėmė kyšį ar iš kitų nuteistųjų gavo neteisėtai surinktų rinkliavų dalį. Nuteistosios nuomone, nenustačius tokio susitarimo ir konkretaus jo laiko, nuteistųjų veikos gali būti kvalifikuojamos pagal kiekvieno iš nuteistųjų atžvilgiu nustatyto tariamo kyšio priėmimo faktines aplinkybes. Iš byloje apklaustų muitinės tarpininkų parodymų, užfiksuotų vaizdo ir garso įrašų, negalima nustatyti kiekvienu atveju galimai perduotų kyšių sumų. Muitinės tarpininkų parodymuose figūruoja sumos nuo kelių litų iki keliolikos / keliasdešimties eurų už vieną muitinės deklaracijos ar procedūros įforminimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kyšio vertė iš byloje surinktų duomenų nėra nustatyta, veika turi būti kvalifikuojama pagal mažiausią iš atitinkamoje BK normoje numatytų kyšio dydžių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-506-788/2015, 2K-180-976/2017). BK 225 straipsnio 4 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už pažadą ar susitarimą priimti, reikalavimą ar provokavimą duoti, arba priėmimą mažesnės nei 1 MGL vertės kyšio. Tokia veika yra laikoma baudžiamuoju nusižengimu. Vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktu, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję treji metai, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas. Kadangi S. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos pabaiga yra ne vėlesnė nei 2016 m. vasario 8 d., todėl apkaltinamojo nuosprendžio senatis dėl nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos suėjo 2019 m. vasario 8 d. ir nagrinėjama baudžiamoji byla turi būti nutraukta.

7.17. Taip pat nuteistosios vertnimu, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir dėl aiškiai per griežtos jai paskirtos bausmės – 450 MGL (16 947 EUR) dydžio baudos. Tokio dydžio paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir prieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 ir 54 straipsniai), kadangi nebuvo jokio objektyvaus pagrindo paskirti tokią didelę baudą. Pirmosios instancijos teismas realiai neatsižvelgė į tai, kad S. Ž. teisiama pirmą kartą, yra stipriai socializuota ir teigiamai charakterizuojama, brandaus amžiaus, turinti šeimą bei tampriais ryšiais susijusi su artimaisiais, darboviete, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, gyvena su neįgaliu sutuoktiniu, išlaiko ir rūpinasi nors ir pilnamečiu, bet studijuojančiu sūnumi, rūpinasi savo senyvo amžiaus ir ligotais tėvais, kuriems reikalinga tiek materialinė, tiek visapusiška kitokia pagalba. Nuteistosios materialinė padėtis yra sunki. S. Ž. inkriminuota viena nesmurtinė nusikalstama veika. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo nuteistajai skirti tokią didelę baudą. Atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeistas proceso greitumo principas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kriminalinės žvalgybos tyrimas, kuris laikytinas sudedamąja baudžiamojo persekiojimo prieš asmenį dalimi, S. Ž. atžvilgiu buvo pradėtas dar 2014 m. lapkričio 17 d., todėl procesas S. Ž. atžvilgiu trunka jau daugiau kaip 5 metus, nors jokių ypatingų, išimtinių aplinkybių, pateisinančių tokią proceso trukmę, byloje nėra ir nebuvo, o pati nuteistoji niekada nevilkino proceso ir jam netrukdė. Pagal teismų praktiką, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama ir švelnesnė bausmė (BK 54 straispnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje procesas nebuvo užbaigtas per protingą terminą, tyrimą atlikusių pareigūnų veiksmai ikiteisminiame tyrime buvo nekokybiški, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, kaltinimas S. Ž. nėra grindžiamas didelės apimties specialistų išvadomis ar kitais įrodymais, kuriems gauti reikėtų daug laiko, bylos trukmei jokios įtakos neturėjo ir nuteistųjų bei jų gynėjų elgesys. Taigi, daroma išvada, kad ilgą baudžiamojo proceso trukmę lėmė baudžiamąjį persekiojimą vykdžiusių pareigūnų veiksmai. Dėl šios priežasties baudžiamosios bylos laikas vertintinas kaip neadekvatus ir į tai turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio nuostatų taikymo. Nurodoma ir tai, kad teismų praktikoje pagal BK 225 straipsnio 1 dalį skiriamų bausmių vidutiniai dydžiai yra ženkliai mažesni nei buvo paskirtas S. Ž.. Pirmosios instancijos teismas nesant tam jokių faktinių duomenų konstatavo, kad S. Ž. veikos pavojingumas buvo ženkliai didesnis nei paprastai nustatomas kitose analogiško pobūdžio bylose. Atsižvelgiant į tai, bausmės tikslai byloje gali būti pasiekti ir paskyrus artimesnio sankcijoje nustatytam minimaliam dydžiui baudą.

8. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Giedrius Tarasevičius atsiliepime prašo nuteistųjų S. Ž., V. R., P. B. bei G. K. gynėjo ir V. K. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

8.1. Nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendyje suformuluotos išvados dėl visų nuteistųjų kaltės, jų veiksmų teisinio vertinimo atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal baudžiamąjį įstatymą, be to, vertinant byloje surinktus įrodymus nebuvo padaryta BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimų ar kitų baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie būtų sutrukdę išsamiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

8.2. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, pripažino, jog nėra pagrindo kriminalinės žvalgybos veiksmų vertinti kaip pasyvios provokacijos. Apeliantų argumentai dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautų duomenų nepakankamumo ikiteisminiam tyrimui pradėti, taip pat dėl teisėsaugos institucijų nuteistųjų atžvilgiu vykdytos provokacijos yra deklaratyvūs. Byloje kriminalinės žvalgybos tyrimas 2014 m. lapkričio 5 d. pradėtas S. Ž., o nuo 2015 m. vasario 10 d. ir kitų nuteistųjų atžvilgiu, kriminalinės žvalgybos veiksmai nuteistųjų atžvilgiu nutraukti 2015 m. spalio 9 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą. Kaip matyti iš tarnybinių pranešimų, gaunamų duomenų apie nusikalstamos veikos aplinkybes bei ją galimai padariusius asmenis apimtis didėjo ir buvo apdorojama palaipsniui, dėl to sprendimai dėl tolesnio kriminalinės žvalgybos tyrimo tęsimo buvo priimami siekiant nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir su šiomis veikomis susijusius asmenis. Pradėjus ikiteisminį tyrimą procesinės prievartos priemonės buvo taikytos trumpai. Bylos duomenys patvirtina tiek vykdyto kriminalinės žvalgybos tyrimo tęsimo bei pabaigos, tiek pradėto ikiteisminio tyrimo teisėtumą. Šios išvados nepaneigia nustatytas liudytojo D. Ž. dalies parodymų neatitikimas faktinėms bylos aplinkybėms.

8.3. Taip pat apeliaciniuose skunduose nepagrįstai abejojama liudytojais apklaustų muitinės tarpininkų, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti specialiaisiais liudytojais, parodymų patikimumu ir leistinumu. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia kaip liudytojus apklausti asmenis, anksčiau baudžiamajame procese turėjusius įtariamojo ar kaltinamojo statusą ir vėliau išteisintus arba atleistus nuo baudžiamosios atsakomybės. Liudytojų, kurie galėjo būti ar buvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn, parodymai turi būti vertinami su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Tai ir buvo padaryta nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie muitinės tarpininkų parodymų neobjektyvumą dėl tariama teisėsaugos institucijų neteisėto spaudimo ar siekio išvengti baudžiamosios atsakomybės apkalbant nuteistuosius. Tuo labiau kad muitinės tarpininkų parodymai dėl esminių bylos aplinkybių, t. y. muitinės poste buvusios piniginių rinkliavų sistemos, viso bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs bei patvirtina vieni kitus.

8.4. Teigiama, kad nors nuteistųjų veiksmai kiekvienas atskirai atitinka BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau pagrįstai buvo įvertinti kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Visi nuteistųjų veiksmai vienarūšiai, padaryti analogišku būdu, pagal tą pačią schemą, iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, siejami vieno sumanymo – turtinės naudos. Muitinės tarpininkų atstovų parodymai apie susiformavusią pinigų rinkimo muitinės poste dirbant nuteistiesiems sistemą tik patvirtina, jog nuteistųjų veiksmus siejo vieninga tyčia. Atitinkamai nėra pagrindo nuteistųjų veikų perkvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, o kartu ir bylą nutraukti dėl senaties.

8.5. Be to, pagrįstai nustatyta, kad nuteistieji nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe, kadangi nuteistieji buvo susitarę iš muitinės tarpininkų rinkti nepagrįstas rinkliavas, pinigus sunešti į bendrą kasą ir juos pasidalinti, jie suvokė savo nusikalstamos veikos bendrumą, kiekvieno iš nuteistųjų veiksmai buvo reikšmingi nusikalstamos veikos darymui ir konstatavimui apie jos baigtumą. Nagrinėjamu atveju P. B., G. K., V. K., S. Ž. iš muitiniam tikrinimui dokumentus pateikusių asmenų už savo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus priėmė kyšį, o V. R., eidama muitinės posto viršininkės pareigas ir žinodama apie jai pavaldžių asmenų veikimą, ne tik nesiėmė veiksmų tokiems jų veiksmams sustabdyti, bet ir pati dalyvavo tokių neteisėtų veiksmų atlikime, t. y. dalis neteisėtai gautų pinigų buvo perduodama ir jai.

8.6. Prokuroro vertinimu, atsižvelgiant į teismų praktiką, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nusikalstamos veikos padarymo laiką apibrėžęs kaip tiksliau nenustatytą laikotarpį, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d., bei formuluodamas kitokias nei kaltinime nurodyta išvadas apie iš muitinės tarpininkų gautų sumų dydžius (iš esmės juos mažindamas), faktinių bylos aplinkybių nepakeitė iš esmės skirtingomis, dėl ko nuteistųjų gynyba galėjo būti kitokia.

8.7. Nesutinkama su apeliantų teiginiais, jog byloje užfiksuotais vaizdo įrašais negalėjo būti grindžiama nuteistųjų kaltė. Pažymima, kad apygardos teismas, darydamas išvadas dėl vaizdo įrašų turinio informatyvumo, vaizdo įrašus vertino ne atsietai, bet kartu su kitais byloje ištirtais įrodymais (specialisto išvada, kratų protokolais, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolais ir kitais), detaliai išanalizavo visą vaizdo įrašuose matomą turinį, t. y. nuteistųjų konkrečius veiksmus perdavinėjant neteisėtai gautą atlygį.

8.8. Taip pat jokių pažeidimų nepadaryta vykdant teismo sankcionuotą priemonę specialia žymėjimo priemone „Ogoniok-980“ pažymint S. Ž. ir V. K. darbo vietas ir priemones. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tokiu pažymėjimu siekta sudaryti galimybę identifikuoti kratos metu rastus pinigus, bet joks pinigų žymėjimas teismo nutartyje nebuvo numatytas. Todėl atliekant atlikdami slaptus tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepažeidė teismo nutartimi nustatytų tokių veiksmų atlikimo ribų.

8.9. Anot prokuroro, nepagrįsti apeliantų teiginiai apie netinkamai individualizuotas ir nuteistiesiems paskirtas per griežtas bausmes. Priešingai, pirmosios instancijos teismas išdėstė išsamius bausmių skyrimo motyvus, įvertino padaryto nusikaltimo sunkumą, stadiją, trukmę, sistemingumą, mastą, kaltės formą, sunkinančią aplinkybę apie nusikalstamos veikos padarymą bendrininkų grupėje, nusikalstama veika padarytą žalą, nuteistuosius charakterizuojančius duomenis. Taip pat buvo atsižvelgta ir į ilgą proceso trukmę, nulėmusią ilgą procesinės prievartos priemonės – nušalinimo nuo pareigų taikymą. Būtent įvertinus visas nurodytas aplinkybes nebuvo pagrindo svarstyti arešto ar laisvės atėmimo bausmių skyrimo, kiekvienam nuteistajam paskiriant 450 MGL dydžio baudą.

9. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis P. B. ir jo gynėjas advokatas Juzefas Stankevičius prašė nuteistojo P. B. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistoji G. K. ir jos gynėjas advokatas Linas Kuprusevičius prašė nuteistosios G. K. gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis V. K. ir jo gynėjas advokatas Kęstutis Betingis prašė nuteistojo V. K. gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistoji S. Ž. ir jos gynėjas advokatas Rolandas Vaitekūnas prašė nuteistosios S. Ž. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistoji V. R. ir jos gynėjas advokatas Gediminas Bukauskas prašė nuteistosios V. R. apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras Giedrius Tarasevičius prašė nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmetami.

10. Nuteistųjų P. B., S. Ž., V. R. bei nuteistųjų G. K. ir V. K. gynėjų apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, teigiama, kad vertinant įrodymus buvo pažeisti įrodymų vertinimo reikalavimai, teismo išvados pagrįstos neteisėtai surinktais ir nepatikimais įrodymais, o padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, todėl prašoma nuteistųjų atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nuteistieji nepadarė jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos.

11. Tačiau, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei papildomo įrodymų tyrimo metu bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gautus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas tinkamai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl nuteistiesiems P. B., G. K., S. Ž., V. K. ir V. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų, byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, ko pasėkoje padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų kaltės, su kuriomis teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.

12. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, taip pat nurodyti aiškūs ir išsamūs įrodymų vertinimo motyvai, kodėl darydamas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių teismas nesivadovavo nuteistųjų parodymais bei kokie byloje surinkti įrodymai paneigė nuteistųjų parodymus. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl nusikalstamų veikų aplinkybių, nuteistųjų kaltės padarė įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, kartu patikrinęs įrodymų patikimumą, ko pasėkoje pagrįstai pripažino, jog byloje surinktų įrodymų pakanka nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti bei P. B., G. K., S. Ž., V. K. ir V. R. kaltei konstatuoti.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, inter alia (be kita ko) Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia (be kita ko) prokurorams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, negalima sutikti su apeliantų teiginiais, jog nagrinėdamas baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių. Priešingai, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėjus naujų bylai reikšmingų aplinkybių (dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo, dėl slapto sekimo metu užfiksuotų vaizdo įrašų (ne)išsaugojimo) ar kilus neaiškumų dėl nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių (dėl taikomų procedūrų forminant importo, eksporto, įskaitant ir supaprastintą eksportą, tranzito deklaracijas, dėl tikslaus įformintų deklaracijų skaičiaus), tiek pirmosios instancijos teismas, tiek teismo pavedimu prokuroras ne kartą kreipėsi į Muitinės departamento Imuniteto tarnybą, Muitinės kriminalinę tarnybą, muitinės tarpininkus dėl papildomų duomenų išsireikalavimo. Vykdydami teismo pavedimus tiek prokuroras, tiek kiti subjektai papildomai pateikė daug reikšmingų duomenų, susijusių su teiktomis muitinės tarpininkų deklaracijomis (20 t., b. l. 3–5, 7–12, 14­–17, 19–88, 91–93; 21 t., b. l. 18–21, 54–56), atliekant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus užfiksuotais vaizdo bei garso įrašais (19 t., b. l. 116; 20 t., b. l. 107), kriminalinės žvalgybos tyrimu (21 t., b. l. 188–199; 22 t., b. l. 9–10, 71–74, 83–104, 144–196). Taip pat iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo ribojama teisė į gynybą, byla buvo nagrinėjama laikantis rungimosi principo – nuteistieji ir jų gynėjai teikė įvairius prašymus dėl įrodymų tyrimo (išreikalauti papildomą medžiagą, apklausti liudytojus), dalį kurių apygardos teismas patenkino, o kitą dalį motyvuotai atmetė. Šiame kontekste pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, įrodinėjimo veiksmai atliekami tiek, kiek jais gali būti nustatytos svarbios bylai aplinkybės, tačiau bylą nagrinėjantis teismas neturi pareigos besąlygiškai tenkinti visų pateiktų prašymų dėl įrodymų tyrimo papildymo, ypač jei naujų duomenų tyrimas neturės reikšmės nustatant bylai svarbias aplinkybes. Taigi, visos bylai aplinkybės reikšmingos buvo nustatytos ir įvertintos priimant skundžiamą nuosprendį.

14. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent apeliaciniuose skunduose byloje surinkti įrodymai vertinami selektyviai. Skunduose išskirtinai remiamasi nuteistųjų pateiktais paaiškinimais, neanalizuojant byloje surinktų įrodymų visumos bei nepagrįstai liudytojų parodymus ar atliekant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus surinktus įrodymus vertinant kaip nepatikimus. Be to, apeliaciniuose skunduose minimi prieštaravimai ir neaiškumai jau prieš tai buvo keliami ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tiek reiškiant prašymus atlikti papildomus įrodymų tyrimo veiksmus, tiek pasisakant baigiamosiose kalbose. Iš esmės visos apeliantų keliamos abejonės buvo įvertintos apygardos teismo ir pagrįstai atmestos kaip prieštaraujančios kitiems byloje surinktiems įrodymams bei neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių, dalis apeliantų keliamų abejonių buvo pašalinta ir atlikus papildomą įrodymų tyrimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Dėl teisės į gynybą pažeidimo

15. Apeliaciniuose skunduose akcentuojami tariamai padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai pirmiausia yra siejami su teisės į gynybą pažeidimu. Dėl kitų klausimų, susijusių su kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų teisėtumu, atskirų įrodymų vertinimu, kuriais apeliaciniuose skunduose taip pat grindžiami tariamai byloje padaryti esminiai BPK pažeidimai, bus pasisakyta kitose nutarties dalyse, vertinant, ar nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką.

16. Sutiktina su apeliantais, jog viena iš sudėtinių Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės į teisingą teismą dalių yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be BPK įtvirtintų teisių, tokių kaip teisė žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas ir teisė pasirengti gynybai (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis), užtikrinimo. Tačiau teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinių skundų argumentus, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šios nuteistųjų (tuo metu kaltinamųjų) teisės buvo pažeistos.

17. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje kaltinimas suformuluotas taip, jog nuteistųjų veiksmai aprašyti tik bendrai, iš tokio abstraktaus kaltinimo negalima spręsti apie kiekvieno asmens vaidmenį nusikalstamoje veikoje, nusikalstamų veiksmų apimtį, kaip ir kada pasireiškė tariamos grupės susitarimas daryti nuteistiesiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Be to, anot apeliantų, nuteistųjų teisė į gynybą taip pat buvo suvaržyta pirmosios instancijos teismui skundžiamame nuosprendyje perkvalifikavus nuteistiesiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, pakeitus nusikalstamos veikos aplinkybes iš esmės skirtingomis.

18. Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą, kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką turi būti nurodyta ir padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis (kaltinamasis) suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos bylos nagrinėjimo teisme ribos. Vertinant apeliantų teiginius dėl BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų pažeidimų, pažymėtina, kad iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio, dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016, 2K-10-719/2021). Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos šioje normoje išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-34-303/2017, 2K-244-895/2020).

19. Kita vertus, praktikoje pakankamai dažni atvejai, kai kaltinamajame akte nebūna detalizuoti nusikaltimo padarymo laikas, vieta, kai kurios kitos faktinės aplinkybės, kadangi kai kuriais atvejais tiesiog objektyviai neįmanoma nustatyti daugiau ar mažiau tikslų nusikaltimo padarymo laiką, vietą ar kitas aplinkybes, bet tai nelaikoma absoliučia kliūtimi priimti apkaltinamąjį nuosprendį, be to, teismui neradus kaltinamajame akte nurodytų bylos faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, teismas jas gali pašalinti iš kaltinimo ar pakeisti kaltinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-469-648/2015, 2K-1-696/2016, 2K-40-895/2016).

20. Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalį, kaltinamasis gali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, jei apie tokią galimybę prieš tai jam iš anksto pranešta teisiamajame posėdyje. Kaltinime nurodytų veikos faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisiamojo posėdžio metu tvarka reglamentuota BPK 256 straipsnyje, kurio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis arba rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Taip pat ir bylą nagrinėjantis teismas savo iniciatyva, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis arba kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Šiais atvejais teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai bei, patenkinęs tokį prašymą, nustato konkretų pertraukos laiką (BPK 256 straipsnio 3 dalis).

21. Prokuroro surašytame kaltinamajame akte P. B., G. K., V. K., S. Ž., V. R. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, o būtent, kad būdami valstybės tarnautojais, veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. P. B., G. K., V. K., S. Ž., siekdami turtinės naudos sau ir kitiems toje pačioje muitinio tikrinimo vietoje dirbantiems pareigūnams, įforminant muitinės deklaracijas, iš muitiniam tikrinimo dokumentus pateikusių asmenų rinko neteisėtas, niekuo nepagrįstas rinkliavas – pinigus, kuriuos sunešdavo į bendrą kasą, kuriuos vėliau tarpusavyje pasidalindavo, o dalį tokiu neteisėtu būdu gautų pinigų perduodavo apie jų veiksmus žinojusiai, tokius neteisėtus veiksmus toleravusiai ir pagal užimamas pareigas jokių priemonių tokių veiksmų užkardinimui ar nutraukimui tyčia nesiėmusiai V. R.. Tokiu būdu iš muitinės tarpininką UAB „C“ (duomenys pakeisti) atstovavusių I. F. ir L. J. laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. priėmė ne mažesnį nei 29 190 Lt (8 454,01 Eur), o nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. ne mažesnį nei 7 089 Eur neteisėtą atlygį; iš muitinės tarpininką UAB „T“ (duomenys pakeisti) atstovavusios V. G. laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2015 m. gruodžio mėnesio pabaigos priėmė ne mažesnį nei 100 Eur neteisėtą atlygį; iš muitinės tarpininką UAB „D“ (duomenys pakeisti) atstovavusių A. P. ir R. P. Č. laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. priėmė ne mažesnį nei 1 930 Lt (558,97 Eur), o nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d. ne mažesnį nei 951 Eur neteisėtą atlygį; iš muitinės tarpininką UAB „G“ (duomenys pakeisti) atstovavusių M. M. ir G. G. (ankstesnė pavardė – Š.) laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį nei 7 370 Eur neteisėtą atlygį; iš muitinės tarpininką UAB „A“ atstovavusios J. J. laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį nei 200 Eur neteisėtą atlygį; iš muitinės tarpininką UAB „I“ (duomenys pakeisti) atstovavusios Au. Pi. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį nei 565 Eur neteisėtą atlygį; iš UAB „S“ (duomenys pakeisti) atstovaujančios N. Č. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį nei 60 Eur neteisėtą atlygį.

22. Pirmosios instancijos teismui perkvalifikavus nusikalstamą veiką, P. B., G. K., V. K., S. Ž. ir V. R. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteisti pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, tiksliau nenustatytu laikotarpiu, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d., savo ir kitų bendrininkų naudai priėmė ne mažesnį kaip 595,32 Eur dydžio kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. įforminant muitinės deklaracijas, iš muitiniam tikrinimui dokumentus pateikusių asmenų S. Ž., G. K., V. K. ir P. B. rinko neteisėtas, niekuo nepagrįstas rinkliavas – pinigus, kuriuos sunešdavo į bendrą kasą S. Ž. arba V. K., ir kuriuos vėliau visi šie pareigūnai pasidalindavo tarpusavyje bei dalį tokiu neteisėtu būdu gautų pinigų perduodavo apie jų veiksmus žinojusiai, tokius neteisėtus veiksmus toleravusiai ir pagal užimamas pareigas jokių priemonių tokių veiksmų užkardinimui ar nutraukimui tyčia nesiėmusiai V. R.. Tokiu būdu iš muitinės tarpininką UAB „C“ (duomenys pakeisti) atstovavusių L. J. ir I. F. tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d., priėmė ne mažesnį nei 1 MGL dydžio neteisėtą atlygį; iš muitinės tarpininką UAB „T“ (duomenys pakeisti) atstovavusios V. G. tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2015 m. pabaigos, priėmė ne mažesnį kaip 50 Eur dydžio neteisėtą atlygį; iš muitinės tarpininką UAB „D“ (duomenys pakeisti) atstovavusių A. P. ir R. P. Č. tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d., priėmė ne mažesnį nei 75 Eur dydžio neteisėtą atlygį; iš muitinės tarpininką UAB „G“ (duomenys pakeisti) atstovavusių M. M. ir G. G. tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d., priėmė ne mažesnį nei 1 MGL dydžio neteisėtą atlygį; iš muitinės tarpininką UAB „A“ (duomenys pakeisti) atstovavusios J. J. tiksliai nenustatytu laiku, be ne anksčiau kaip nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d., priėmė ne mažesnį nei 50 Eur dydžio neteisėtą atlygį; iš muitinės tarpininką UAB „I“ (duomenys pakeisti) atstovavusios Au. Pi. laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2016 m. vasario 4 d. priėmė ne mažesnį nei 325 Eur dydžio neteisėtą atlygį; iš UAB „S“ (duomenys pakeisti) atstovaujančios N. Č. tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d., priėmė ne mažesnį nei 20 Eur dydžio neteisėtą atlygį.

23. Įvertinus visą bylos medžiagą ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigą, darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamoje byloje buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai sutrukdė tinkamai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai ir garantuojamos procesinės teisės nebuvo pažeistos pirmosios instancijos teismui skundžiamame nuosprendyje perkvalifikavus nusikalstamą veiką bei patikslinus nusikalstamos veikos aplinkybes.

23.1. Apeliantų pozicija, teigiant, kad kaltinimas nėra aiškus ir tai trukdė įgyvendinti savo teisę į gynybą yra deklaratyvi ir prieštarauja proceso eigai. Apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais dėl nepagrįstai nustatyto nusikalstamos veikos pradžios momento, neatskleisto bendrininkavimo, neužfiksuotų neteisėto atlygio priėmimo faktų iš esmės abejojama kaltinime nurodytų ir nuosprendyje pripažintų įrodytomis aplinkybių pagrįstumu, tačiau šie klausimai sprendžiami vertinant įrodymų pakankamumo nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti ir kaltininkų kaltei konstatuoti klausimą, bet nesudaro pagrindo spręsti apie kaltinimo neatitikimą BPK reikalavimams. Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigos, nei nuteistųjų teisė žinoti kuo yra kaltinami, nei teisė į gynybą nebuvo suvaržytos. Kaltinamajame akte išdėstytos inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės netrukdė bylą nagrinėti teisme, akivaizdu, jog nuteistiesiems ir jų gynėjams buvo aišku, dėl ko nagrinėjama byla, kokia kaltinimų apimtis, pobūdis ir esmė. Nuteistieji ir jų gynėjai aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime, reiškė prašymus dėl papildomų įrodymų tyrimo veiksmų atlikimo, uždavinėjo klausimus apklausiamiems asmenims, nuteistieji teikė paaiškinimus dėl deklaracijų pateikimo ir įforminimo.

23.2. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą bylos medžiagą būtų svarbios veikos kvalifikavimui ir būtų nenurodytos ar neteisingai nurodytos kaltinamajame akte, tuo labiau kad bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme dalis nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių buvo patikslintos. Skundžiamame nuosprendyje patikslinta, kad nusikalstama veika padaryta tiksliau nenustatytu laikotarpiu, bet ne anksčiau kaip kaltinamajame akte nurodyta data – 2014 m. liepos 2 d., taip pat palyginus su prokuroro teiktu kaltinimu ženkliai sumažintos iš muitinės tarpininkų atstovų priimto neteisėto atlygio sumos. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės buvo patikslintos įvertinus liudytojais apklaustų muitinės tarpininkų atstovų parodymus apie muitinės pareigūnams mokėtas neteisėtas rinkliavas, jų dydį už kiekvieną teiktą įforminti deklaraciją, šių mokėjimų dažnumą, papildomai bylos nagrinėjimo metu išsireikalautus duomenis apie kiekvieno iš muitinės tarpininkų teiktas deklaracijas ir jų pobūdį bei pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad byloje surinktų duomenų pagrindų galima daryti kategoriškas išvadas tik dėl mažos dalies iš kaltinime nurodytų piniginių sumų sumokėjimo. Pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo metu tiek kaltinamieji, tiek jų gynėjai ne kartą kritikavo kaltinime nurodytų neteisėtai rinktų piniginių rinkliavų dydžius, akcentuodami, jog priimto neteisėto atlygio sumos negalima nustatyti remiantis vien aritmetiniais skaičiavimais pagal liudytojų parodymus apie neteisėtos rinkliavos dydžius už kiekvieną deklaraciją ir duomenis apie bendrą kiekvieno iš muitinės tarpininkų teiktų įforminti deklaracijų skaičių. Be to, valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, net du kartus (2018 m. spalio 8 d. ir 2019 m. vasario 13 d.) teikė prašymus dėl kaltinimo pakeitimo, kuriuose buvo mažinamos iš muitinės tarpininkų UAB „C“ (duomenys pakeisti), UAB „D“ (duomenys pakeisti), UAB „I“ (duomenys pakeisti) atstovų galimai priimto neteisėto atlygio sumos (20 t., b. l. 108–113; 21 t., b. l. 57–62). Kadangi pagal byloje apklaustų liudytojų parodymus neteisėtas atlygis muitinės pareigūnams buvo mokamas sistemingai ir ilgą laiką, nė vienas iš liudytojų negalėjo tiksliai nurodyti, kada pradėjo muitinės pareigūnams mokėti neteisėtą atlygį, o neviešo pobūdžio tyrimo veiksmais užfiksuota tik maža dalis tokių atvejų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikslino nusikalstamos veikos pradžios momentą nurodydamas, kad veika buvo padaryta tiksliau nenustatytu laikotarpiu, bet ne anksčiau nei kaltinime nurodyta data – 2014 m. liepos 2 d. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia nusikalstamos veikos pradžios momento formuluotė atitinka byloje ištirtus įrodymus. Nors išnagrinėjus bylą ir negalima nustatyti tikslaus nusikalstamos veikos laikotarpio, bet, kaip jau buvo minėta, vien dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad byloje pateiktas kaltinimas neatitinka BPK reikalavimų ir taip buvo iš esmės suvaržyta kaltinamųjų teisė į gynybą. Analogiškai kaltinime nėra atskleisti konkretūs kiekvieno iš nuteistųjų veiksmai priimant neteisėtą atlygį iš muitinės tarpininkų atstovų, nes dėl ilgo nusikalstamos veikos laikotarpio, nevienkartinio pobūdžio, neteisėto atlygio priėmimo faktų objektyviai neįmanoma kaltinime aprašyti kiekvieno neteisėto atlygio priėmimo fakto, nurodant kuris iš muitinės pareigūnų kokius konkrečius veiksmus atliko.

23.3. Skundžiamame nuosprendyje patikslinus nusikalstamos veikos aplinkybes, jokių naujų nusikalstamos veikos aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą. Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-233/2008, 2K-381/2011, 2K-651/2012, 2K-282/2013, 2K-262/2014, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Apeliantų teiginiai dėl to, kad gynyba nuo teismo patikslinto kaltinimo būtų buvusi kitokia yra deklaratyvūs, nė viename iš apeliacinių skundų nenurodyta jokių papildomų argumentų, susijusių su teismo patikslintomis veikos aplinkybėmis, kurie nebuvo išsakyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

23.4. Nagrinėjamoje byloje taip pat buvo laikytasi BPK 256 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma, apie galimai ne pagal tinkamą baudžiamojo įstatymo straipsnį kvalifikuotą nusikalstamą veiką baigiamųjų kalbų metu pasisakė P. B. gynėjas advokatas Juzefas Stankevičius, G. K. gynėjas advokatas Linas Kuprusevičius, V. R. gynėjas advokatas Gediminas Bukauskas. Atsižvelgiant į tai, 2019 m. gruodžio 2 d. teisiamajame posėdyje bylą nagrinėjęs teisėjas proceso dalyvius informavo apie galimybę kaltinimus dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos pakeisti į kaltinimus dėl kyšio priėmimo už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus bei kvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal byloje ištirtų įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes atitinkamai pagal BK 225 straipsnio 3 dalį arba to paties straipsnio 1 ar 4 dalį, tuo tarpu proceso dalyviai nurodė, kad neprašys pertraukos pasiruošti gynybai pagal galimai pakeistą kaltinimą ir dėl to pasisakys pasinaudodami replikos teise, todėl baigiamosios kalbos buvo tęsiamos toliau.

24. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinių skundų argumentai dėl iš esmės suvaržytos nuteistųjų teisės į gynybą, taip pat pažeistos teisės į teisingą teismą, rungtyniškumo principo atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų teisėtumo

25. Apeliaciniuose skunduose taip pat keliamos abejonės dėl nuteistųjų atžvilgiu vykdyto kriminalinės žvalgybos tyrimo teisėtumo, provokavimo daryti nusikalstamas veikas, neteisėtų pareigūnų veiksmų atliekant neviešo pobūdžio kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmus.

26. Pažymėtina, kad tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškėjo aplinkybės apie nuteistųjų atžvilgiu vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą. Ši aplinkybė nustatyta užklausus Muitinės kriminalinę tarnybą apie tai, kokių skirtingų kamerų ir už kokį laikotarpį fiksuoti vaizdo bei garso įrašai yra išlikę (19 t., b. l. 116). Iki tol nei baudžiamosios bylos medžiagoje, nei surašytame kaltinamajame akte jokios informacijos apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą nebuvo nurodyta. Tačiau nuteistųjų kaltė ir jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės nagrinėjamoje byloje buvo įrodinėjamos išimtinai jau pradėjus ikiteisminį tyrimą surinktais duomenis, nei ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, nei skundžiamame nuosprendyje nesiremiama kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktais duomenimis. Kita vertus, pagal Muitinės kriminalinės tarnybos pateiktą informaciją ir teisme apklausto Muitinės departamento Imuniteto tarnybos viršininko Ar. Pu. parodymus, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nebuvo surinkta neabejotinai nuteistųjų nusikalstamus veiksmus patvirtinančių duomenų, todėl šie duomenys nebuvo perduoti į ikiteisminio tyrimo bylą ir nėra išsaugoti. Nepaisant to, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti bet kokias keliamas abejones dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo teisėtumo, išsireikalavo visą su kriminalinės žvalgybos tyrimu susijusią informaciją (21 t., b. l. 188–199; 22 t., b. l. 9–10, 71–74, 83–104, 144–196).

27. Byloje nėra pagrindo abejoti tuo, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo pradėti esant faktiniam pagrindui. Kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindai yra numatyti KŽĮ 8 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pagrindas – tam tikra turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius nusikaltimus, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį.

27.1. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kriminalinės žvalgybos tyrimo byla Nr. TTT-T-2014-008 S. Ž. atžvilgiu buvo pradėta 2014 m. lapkričio 5 d. dėl galimai jos daromų nusikaltimų, numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje (22 t., b. l. 72). Kriminalinės žvalgybos tyrimo byla S. Ž. atžvilgiu buvo pradėta remiantis 2014 m. lapkričio 4 d. tarnybiniu pranešimu Nr. T7-331KF, kuriame nurodyta, kad Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnyba disponuoja informacija apie tai, jog (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje dirbanti (duomenys neskelbtini) S. Ž. iš muitinės tarpininkų už TIR įforminimą reikalauja neteisėto piniginio atlygio (pagal turimą informaciją reikalaujama 100 Lt už vienos TIR įforminimą), užmokestis savaitės gale atnešamas už kiek per savaitę įforminta TIR, taip pat asmuo, susijęs su plataus vartojimo prekių kontrabandos organizavimu iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis, iš anksto prašo S. Ž. fiziškai netikrinti tam tikrų vilkikų bei neplombuoti priekabos, o plombą perduoti vairuotojui tam, kad paskui būtų galima tarp deklaruotų prekių pridėti nedeklaruotų prekių bei užplombuoti priekabą (22 t., b. l. 73).

27.2. Taip pat Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos 2015 m. vasario 6 d. T7-37KF tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. sausio 19 d. buvo pradėtas (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo teritorijos stebėjimas, atliekant sankcionuotus veiksmus nustatyta, kad ne tik S. Ž., bet ir kiti toje pačioje muitinio tikrinimo vietoje dirbantys pareigūnai V. R., P. B., G. K., V. K. darbo metu nuo 17 val. iki 20 val. į tarnybines patalpas įleidžia asmenis (tikėtina, įmonių, teikiančių muitinės tarpininkavimo paslaugas, darbuotojus), kurie su savimi atsineša bei išsineša dokumentus, panašius į TIR knygeles, kartu su muitinės pareigūnais vaikšto po kabinetus, prieina prie muitinės pareigūnų tarnybinių kompiuterių ir kartu kažką pildo, taip pat nustatyta atvejų, kai muitinės pareigūnai kartu su galimai muitinės tarpininkais nueina į atskirą kabinetą (poilsio kambarį), kur vienas kitam kažką perduoda, vėliau muitinės pareigūnas nueina prie rūbų spintos, kažką išima iš kišenės ir deda į kitų muitinės pareigūnų striukes, taip galimai padalina pinigus kitiems muitinės pareigūnams už TIR įforminimą (22 t., b. l. 148–149).

27.3. Taigi, pirmiausia kriminalinės žvalgybos tyrimo byla buvo pradėta ir kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai sanckionuoti S. Ž., o vėliau ir V. R., P. B., G. K., V. K. atžvilgiu dėl KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų nusikalstamų veikų.

28. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina buvus ir teisinį pagrindą kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti.

28.1. Teisinis pagrindas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (KŽĮ 10, 11, 12 straipsniuose, 15 straipsnio 8 dalyje nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti), arba 2) prokuroro sankcionuoti kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (KŽĮ 12, 13 straipsniuose, 15 straipsnio 1 dalyje nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti).

28.2. Pagal Muitinės departamento Tarnybinių tyrimo tarnybos 2014 m. lapkričio 13 d. prašymą Nr. T10-265KF, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2014 m. lapkričio 13 d. teikimą Nr. S9-153KF, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi Nr. SN-2074KF S. Ž. atžvilgiu sankcionuota elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas, kitų techninių priemonių naudojimas specialia tvarka bei sekimas nuo 2014 m. lapkričio 17 d. iki 2015 m. vasario 17 d. (22 t., b. l. 159–160, 175–176, 190). Tų pačių kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas S. Ž. atžvilgiu iš naujo sankcionuotas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. vasario 27 d., Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartimi Nr. SN-356KF pagal Muitinės departamento Tarnybinių tyrimo tarnybos 2015 m. vasario 19 d. prašymą Nr. T10-40KF ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. vasario 20 d. teikimą Nr. S9-34KF (22 t., b. l. 164–165, 180–181, 192).

28.3. Pagal Muitinės departamento Tarnybinių tyrimo tarnybos 2015 m. vasario 6 d. prašymą Nr. T10-29KF, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. vasario 6 d. teikimą Nr. S9-27KF, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartimi Nr. SN-283KF V. R., P. B., G. K., V. K. atžvilgiu sankcionuota elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas, naudojant technines priemones specialia tvarka, sekimas, slaptas patekimas į V. R., P. B., G. K., V. K. naudojamas tarnybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. vasario 10 d. (22 t., b. l. 161–163, 177–179, 191). Tolimesnis tų pačių kriminalinės žvalgybos veiksmų V. R., P. B., G. K., V. K. atžvilgiu taikymas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. gegužės 11 d., sankcionuotas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi Nr. SN-860KF pagal Muitinės departamento Tarnybinių tyrimo tarnybos 2015 m. gegužės 7 d. prašymą Nr. T10-88KF ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. gegužės 7 d. teikimą Nr. S9-67KF (22 t., b. l. 168–172, 183–186, 195–196).

28.4. Pagal Muitinės departamento Tarnybinių tyrimo tarnybos 2015 m. balandžio 21 d. prašymą Nr. T10-76KF, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. balandžio 21 d. teikimą Nr. S9-57KF, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi Nr. SN-752KF I. F. ir L. J. atžvilgiu sankcionuota elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas, naudojant technines priemones specialia tvarka, sekimas, slaptas patekimas į naudojamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio 27 d. (22 t., b. l. 166–167, 181–183, 193–194).

28.5. Pagal Muitinės departamento Tarnybinių tyrimo tarnybos 2015 m. rugpjūčio 12 d. prašymą Nr. T10-166KF, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. rugpjūčio 12 d. teikimą Nr. S9-94KF, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi Nr. SN-1438KF sankcionuota V. R., P. B., G. K., V. K., S. Ž. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas, naudojant technines priemones specialia tvarka, bei sekimas, slaptas patekimas į muitinės pareigūnų naudojamas tarnybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir stovinčius ten seifus, tikslu įrengti vaizdo bei garso stebėjimo technines priemones ir jas naudoti specialia tvarka, taip pat patekus į patalpas paimti tirti dokumentus, daiktus, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus, juos apžiūrėti, daryti kopijas, neskelbiant apie jų paėmimą, trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. (21 t., b. l. 189–191, 193–194, 198–199).

28.6. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. spalio 16 d. nutartimis leista nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2016 m. sausio 15 d. klausytis E. B., V. R., P. B., G. K., V. K., S. Ž., L. J., I. F., Au. Pi. telefoninių pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti bei kaupti; taip pat neatskleidžiant savo tapatybės atlikti prieš E. B., V. R., P. B., G. K., V. K., S. Ž., L. J., I. F., Au. Pi. atlikti slaptus tyrimo veiksmus (slapta patekti į (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietos patalpas ir į UAB „C“ (duomenys pakeisti) tarnybines patalpas bei ten dirbančių muitinės pareigūnų ir muitinės tarpininko atstovių darbo vietose įrengti technines priemones asmenų pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolei bei fiksavimui, atlikti garso ir vaizdo kontrolę ir fiksavimą, panaudojant garso ir vaizdo įrašymo įrenginius, jų metu daryti garso ir vaizdo įrašus, slapta patekti į muitinės pareigūnų ir muitinės tarpininko atstovių darbo patalpas, į tose patalpose esančius seifus, darbo stalų stalčius, siekiant surasti ir paimti tyrimui dokumentus, užrašus bei lapelius su juose nurodytomis pinigų sumomis, daiktus, kitus ikiteisminiam tyrimui reikalingus objektus, juos apžiūrėti ir daryti kopijas, neskelbiant apie jų paėmimą); taip pat atlikti E. B., V. R., P. B., G. K., V. K., S. Ž., L. J., I. F., Au. Pi., (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietos ir UAB „C“ (duomenys pakeisti) darbo patalpų slaptą sekimą, leidžiant pareigūnams naudoti garso ir vaizdo įrašymo įrenginius, daryti vaizdo ir garso įrašus, filmuoti, fotografuoti, panaudojant visų rūšių vaizdo, garso įrašymo, fotografavimo, sekimo technines priemones (1 t., b. l. 49–50, 110–112, 119–121). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. sausio 14 d. nutartimis šių neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmų taikymas pratęstas nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. vasario 15 d. (1 t., b. l. 71–72, 146–148, 152–153).

29. Apie kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo teisėtumą sprendžiama ne tik patikrinant, ar buvo faktinis ir teisinis pagrindas taikyti šiuos veiksmus, bet ir įvertinus tokių veiksmų realizavimo teisėtumą. Neviešo pobūdžio veiksmai turi būti atlikti griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir negali peraugti į provokavimą daryti nusikaltimą. Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismo sankcijos reikalaujantys operatyviniai (kriminalinės žvalgybos) veiksmai skirti baudžiamojo proceso tikslams pasiekti ir negali tęstis neribotą laiką. Tuo atveju, kai įvertinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad ilgesnį laiką imituojant nusikalstamą veiką ar tęsiant kitus neviešo pobūdžio veiksmus, buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kaltininko baudžiamąją atsakomybę (pvz., kai tuo siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar tiesiog tikimasi atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką), bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, 2K-530/2012, 2K-249-788/2015, 2K-7-85-696/2016, 2K-8-788/2017 ir kt.). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas itin detaliai išanalizavo neviešo pobūdžio tiek kriminalinės žvalgybos veiksmų, tiek ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo chronologiją ir išsamiai pasisakė dėl apeliantų akcentuojamo užsitęsusio kriminalinės žvalgybos tyrimo ir tariamo peraugimo į provokaciją (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio 50–56 lapai).

30. Kaip jau buvo nurodyta, kriminalinės žvalgybos tyrimas S. Ž. atžvilgiu buvo pradėtas 2014 m. lapkričio 5 d., neviešo pobūdžio kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas S. Ž. atžvilgiu sankcionuotas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi Nr. SN-2074KF, kuriuos atliekant nuo 2015 m. sausio 9 d. surinkta informacijos ir apie V. R., P. B., G. K., V. K. galimai neteisėtus veiksmus, todėl ir šių asmenų atžvilgiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartimi Nr. SN-283KF buvo sankcionuotas kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas. Ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje buvo pradėtas 2015 m. spalio 9 d. (1 t., b. l. 2). Neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmus V. R., P. B., G. K., V. K., S. Ž. atžvilgiu leista taikyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartimis, kurių taikymas buvo pratęstas iki 2016 m. vasario 15 d. Byloje nustatyta, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą nuteistųjų naudojamose tarnybinėse patalpose kriminalinės žvalgybos tyrimo metu įrengtos vaizdo bei garso stebėjimo techninės priemonės nebuvo išmontuotos, motyvuojant tuo, jog buvo laukiama ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcijos toliau tęsti neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nepaisant kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikusių pareigūnų teiginių apie sustabdytą muitinės pareigūnų tarnybinių patalpų stebėjimą iki ikiteisminio tyrimo teisėjos priimtų nutarčių priėmimo, byloje surinkta informacija sudaro pagrindą manyti, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai nebuvo nutraukti. Tai liudija Muitinės kriminalinės tarnybos 2018 m. balandžio 25 d. rašte nurodyta informacija apie išlikusius kameros Nr. 4 vaizdo įrašus nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2015 m. spalio 19 d., kurie buvo padaryti kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje, kiti kamerų išlikę vaizdo įrašai nuo 2015 m. spalio 19 d. yra padaryti jau pagal ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis (19 t., b. l. 116). Nors tokie pareigūnų veiksmai, kai pradėjus ikiteisminį tyrimą toliau buvo tęsiami kriminalinės žvalgybos veiksmai yra nepateisinami, bet šių veiksmų metu surinktais duomenimis nuteistųjų kaltė nėra grindžiama, tokių veiksmų laikotarpis nėra ilgas, todėl šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, dėl kurio būtų pagrindas pripažinti neteisėtais tiek kriminalinės žvalgybos tyrimą, tiek po to sekusiais ikiteisminio tyrimo veiksmais surinktus įrodymus. Net ir įvertinus tai, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo taikomi iki 2015 m. spalio 19 d., kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo trukmė neviršijo KŽĮ 10 straipsnio 5 dalyje numatyto bendro 12 mėnesių kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo termino. Tuo tarpu neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo taikomi sąlyginai trumpai – tik 4 mėnesius bei atitinka BPK 154, 158, 160 straipsniuose numatytą tokių veiksmų taikymo trukmę.

31. Neviešo pobūdžio kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo teisėtų veiksmų taikymo trukmę pateisina ir byloje pateiktų išslaptintų tarnybinių pranešimų apie taikytų veiksmų eigą turinys.

31.1. Iš 2014 m. lapkričio 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad turima pirminė informacija buvo tik apie S. Ž., kuri iš muitinės tarpininkų už TIR įforminimą reikalauja neteisėto piniginio atlygio, užmokestis savaitės gale atnešamas už kiek per savaitę įforminta TIR, be to, turėta informacijos, kad su plataus vartojimo prekių kontrabandos organizavimu iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis susijęs asmuo iš anksto prašo S. Ž. fiziškai netikrinti tam tikrų vilkikų bei neplombuoti priekabos, o plombą perduoti vairuotojui tam, kad paskui būtų galima tarp deklaruotų prekių pridėti nedeklaruotų prekių bei užplombuoti priekabą (22 t., b. l. 73). Tik nuo 2015 m. sausio 19 d. pradėjus vykdyti S. Ž. darbo vietos stebėjimą gauta informacijos ir apie V. R., P. B., G. K., V. K. galimai neteisėtus veiksmus: darbo metu nuo 17 val. iki 20 val. į tarnybines patalpas įleidžia asmenis (tikėtina, įmonių, teikiančių muitinės tarpininkavimo paslaugas, darbuotojus), kurie su savimi atsineša bei išsineša dokumentus, panašius į TIR knygeles, kartu su muitinės pareigūnais vaikšto po kabinetus, prieina prie muitinės pareigūnų tarnybinių kompiuterių ir kartu kažką pildo, taip pat nustatyta atvejų, kai muitinės pareigūnai kartu su galimai muitinės tarpininkais nueina į atskirą kabinetą (poilsio kambarį), kur vienas kitam kažką perduoda, vėliau muitinės pareigūnas nueina prie rūbų spintos, kažką išima iš kišenės ir deda į kitų muitinės pareigūnų striukes (22 t., b. l. 148–149). Taigi, pirminė informacija, kuria disponavo pareigūnai, buvo pakankamai bendro pobūdžio apie, tikėtina, muitinės tarpininkų atstovų galimai mokamą atlygį už TIR forminimą, bet nebuvo nustatytos nei konkrečios procedūros, už kurias galimai buvo mokamas neteisėtas atlygis, nei tokio atlygio dydis, nei galimai tokį neteisėtą atlygį mokėdavę asmenys bei pareigūnai galimai dalinęsi šiuo atlygiu.

31.2. 2015 m. kovo 26 d. tarnybiniame pranešime Nr. T7-73KF nurodyta, kad užfiksuota, kaip 2015 m. kovo 21 d., 09.11 val., S. Ž., laikydama rankose A4 formato nenustatytus dokumentus, užėjo į tarnybinį tualetą, kurio infrastruktūra skirta vienam žmogui, o jai iš paskos užėjo kol kas tyrimo metu nenustatyta moteris, tualete užsidariusios moterys prabuvo apie dvi minutes (22 t., b. l. 151). Kaip matyti ir tolimesnio slapto muitinės pareigūnų darbo stebėjimo metu nebuvo nustatyta konkretesnių galimai nusikalstamo veikimo aplinkybių (nežinoma muitinės procedūra, dėl kurios S. Ž. bendravo su nenustatyta moterimi, nenustatyta ir moters tapatybė, nefiksuotas galimas neteisėto atlygio perdavimo faktas).

31.3. Tik 2015 m. balandžio 9 d. tarnybiniame pranešime Nr. T7-86KF pirmą kartą nurodyta konkretesnė informacija apie galimai neteisėtą muitinės pareigūnų veikimą – 2015 m. balandžio 4 d., 11.40 val., užfiksuotas V. K., kuriam UAB „C“ (duomenys pakeisti) muitinės tarpininkė L. J. perdavė galimai nenustatytą pinigų sumą, sakydama „didelis ačiū, klientai liko labai patenkinti“, nustatyta ir tai, kad V. K. tos pačios dienos 11.20 val. baigė forminti deklaraciją, pateiktą L. J. (22 t., b. l. 151–152). Tačiau nuo 2015 m. vasario 11 d. muitinės tarnybinėse patalpose įrengtos garso ir vaizdo stebėjimo techninės priemonės veikė su trikdžiais (dažnai buvo perduodamas tik garsas be vaizdo, neveikė įrašymo įrenginiai, garsą buvo galima klausyti tik realiu laiku) (2015 m. vasario 19 d. tarnybinis pranešimas Nr. T7-46KF (22 t., b. l. 150)). Apie tai, kad muitinės pareigūnų tarnybinėse patalpose sumontuota įranga vis dar veikia su trikdžiais nurodyta ir 2015 m. gegužės 6 d. tarnybiniame pranešime Nr. T7-141KF (22 t., b. l. 152–153). Taip pat šiame tarnybiniame pranešime paaiškinta, jog 2015 m. balandžio 4 d. užfiksuoto atvejo, kai L. J. galimai perdavė V. K. neteisėtą piniginį atlygį, vaizdo įrašo kokybė yra nepakankama patvirtinti, kad tikrai buvo perduoti pinigai. Taigi, ir 2015 m. balandžio mėnesį kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nebuvo surinkta tiek informacijos, kad jos pakaktų ikiteisminiam tyrimui pradėti.

31.4. 2015 m. birželio 4 d. tarnybiniame pranešime Nr. T7-183KF nurodyta, kad slapto patekimo į muitinės pareigūnų tarnybines patalpas metu nuo 2015 m. gegužės 25 d., 23.30 val., iki 2015 m. gegužės 26 d., 02.10 val., lubose virš muitinės pareigūnų G. K., V. K., S. Ž. darbo vietų įmontuota ir testuota nauja vaizdo bei garso techninė įranga, šalinti techninių priemonių veikimo trikdžiai (22 t., b. l. 153–154). Be to, 2015 m. gegužės 26 d., 2015 m. gegužės 29 d., 2015 m. birželio 2 d. fiksuoti S. Ž., G. K. veiksmai galimai perduodant, dalinantis pinigus. Taip pat V. K. ir S. Ž. veiksmai galimai perduodant ir priimant pinigus užfiksuoti 2015 m. birželio 9 d. (2015 m. birželio 12 d. tarnybinis pranešimas Nr. T7-186 KF (22 t., b. l. 154–155)), S. Ž., G. K. ir P. B. analogiško pobūdžio veiksmai fiksuoti 2015 m. birželio 22, 25, 26 ir 30 dienomis (2015 m. birželio 30 d. tarnybinis pranešimas Nr. T7-218KF (22 t., b. l. 155)).

31.5. Kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, 2015 m. vasarą jau buvo surinkta nemažai informacijos, kuri reikšminga siekiant atskleisti galimus muitinės pareigūnų nusikalstamus veiksmus. 2015 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniame pranešime Nr. T7-239KF nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų metu surinkta informacija apie galimai vykdomus korupcinio pobūdžio nusikaltimus, susijusius su kyšininkavimu bei piktnaudžiavimu (BK 225 straipsnio 1 dalis ir 228 straipsnio 1 dalis), o būtent, jog visą posto darbo pamainą (nuo 08.00 val. iki 20.00 val.) posto pareigūnai 1-3 val. intervalais prieidavo prie S. Ž. darbo stalo ir įdėdavo į jos darbo stalo stalčių įvairių nominalų pinigų kupiūras arba perduodavo į rankas, S. Ž. padėtus ir gautus pinigus suskaičiuodavo, padarydavo atžymas mažo formato lape, esančiame darbo stalo viršutiniame stalčiuje, ir sudėdavo į savo asmeninę rankinę, fiksuoti atvejai, kai S. Ž. išėmė pinigų kupiūras iš rankinės ir perdavė poste dirbančiam (duomenys neskelbtini) (kurio duomenys neišslaptinti), taip pat užfiksuoti keli atvejai, kai į muitinės tarnybines patalpas užėję pašaliniai asmenys padavė pinigų kupiūras ar monetas S. Ž., tokiu būdu galimai fiksuojama nusikalstama veika – papirkimas (BK 227 straipsnio 1 dalis), dalis tokių pašalinių asmenų nustatyti (L. J., I. F., Au. Pi.) (22 t., b. l. 155–157). Taigi, nors aptariamu metu jau buvo surinkta informacijos, leidusios detaliau nustatyti galimus muitinės pareigūnų neteisėtus veiksmus priimant neteisėtą atlygį, bet dar nebuvo išaiškintos tikslios galimai neteisėto atlygio mokėjimo priežastys (už kokius konkrečiai muitinės pareigūnų veiksmus galimai mokami pinigai), nebuvo žinomi visi asmenys galimai mokantys neteisėtą atlygį muitinės pareigūnams. Atsižvelgiant į tai, numatyta toliau realiu laiku kontroliuoti visas (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje vykdomas muitinės procedūras, tam, kad pastebėjus naują pinigų perdavimą (duomenys neskelbtini) atvejį, būtų galima jį susieti su konkrečia deklaracija bei atlikti iš posto išvažiuojančių vilkikų pakartotinius tikrinimus, kadangi vis dar buvo manoma, jog pinigai muitinės pareigūnams mokami ne tik už greitesnį deklaracijų forminimą, bet ir už tam tikrą padarytą ar nepadarytą privalomą muitinės kontrolės veiksmą. Būtent po pastarojo tarnybinio pranešimo surašymo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi paskutinį kartą buvo pratęstas kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas, papildomai leidžiant slapta patekti į muitinės pareigūnų naudojamas tarnybines patalpas ir stovinčius ten seifus, patekus į patalpas paimti tirti dokumentus, daiktus, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus, juos apžiūrėti, daryti kopijas, neskelbiant apie jų paėmimą, taip išplėtus galimybes surinkti tyrimui reikšmingos informacijos.

32. Įvertinus išdėstytas aplinkybes apie kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimą, darytina išvada, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas vyko kryptingai ir nebuvo nepagrįstai tęsiamas. Kaip jau minėta, pirmiausia tyrimas vykdytas tik S. Ž. atžvilgiu, vėliau tyrimo veiksmai taikyti ir kitų toje pačioje muitinio tikrinimo vietoje dirbusių pareigūnų atžvilgiu. Tačiau pirmaisiais kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo mėnesiais nebuvo surinkta pakankamai informacijos apie galimus muitinės pareigūnų nusikalstamus veiksmus, nebuvo aiškūs ir asmenys ateinantys į muitinės pareigūnų tarnybines patalpas bei galimai mokantys neteisėtą atlygį, be to, muitinės pareigūnų tarnybinėse patalpose įmontuota vaizdo bei garso fiksavimo techninė įranga veikė su trikdžiais, užfiksuotas vaizdas nebuvo kokybiškas. Pirmas konkretus atvejis dėl galimo pinigų perdavimo buvo užfiksuotas 2015 m. balandžio 4 d., 11.40 val., bet dėl nekokybiško vaizdo nebuvo galima daryti kategoriškos išvados apie pinigų perdavimą. Tik po 2015 m. gegužės 26 d., kai buvo pakeista dalis įmontuotos įrangos, pašalinti kiti techniniai trukdžiai, pradėti fiksuoti atvejai, kai muitinės pareigūnai galimai perduoda vienas kitam pinigus, nustatyti muitinės tarpininkai galimai mokantys neteisėtą atlygį muitinės pareigūnams. Visgi net prieš paskutinį kartą pratęsiant kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymą, nebuvo pašalintos abejonės dėl to, ar neteisėtas piniginis atlygis mokamas tik už greitesnį muitinės procedūrų atlikimą, ar galimai už kokį kitą teisėtą ir neteisėtą muitinės pareigūnų veikimą, piniginių sumų mokėjimą siejant su prisidėjimu prie kontrabandos vykdymo. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo siekiama išsiaiškinti galimai grupės toje pačioje muitinio tikrinimo vietoje dirbusių pareigūnų sistemingai ir ilgą laiką darytas nusikalstamas veikas, todėl pavienių nustatytų galimai pinigų perdavimo atveju nepakako ikiteisminiam tyrimui pradėti, tuo labiau kad dar reikėjo identifikuoti asmenis, galimai mokėjusius neteisėtą atlygį, ir už ką galimai buvo mokamas neteisėtas atlygis muitinės pareigūnams. Šios aplinkybės pateisina kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo trukmę nagrinėjamoje byloje. Akivaizdu, kad kriminalinės žvalgybos veiksmais siekta ne pasunkinti muitinės pareigūnų teisinę padėtį, o pašalinti bet kokias abejones dėl galimai muitinės pareigūnų daromų nusikalstamų veikų, kuo tiksliau nustatyti nusikalstamus veiksmus, identifikuoti galimai nusikalstamoje veikloje dalyvaujančius asmenis. Pažymėtina, kad paskutinį kartą pratęsus kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymą, kriminalinės žvalgybos veiksmai baigti taikyti dar iki numatyto termino pabaigos 2015 m. lapkričio 14 d. ir, kaip jau buvo minėta, nuo 2015 m. spalio 19 d. toliau neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai buvo taikomi pagal BPK nuostatas. Neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės ikiteisminio tyrimo metu buvo taikytos pakankamai trumpą laiką – tik 4 mėnesius, kas taip pat rodo pareigūnų siekį neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus taikyti tik tiek, kiek tai yra būtina nusikalstamų veikų aplinkybėms išsiaiškinti, nesunkinant galimai nusikalstamas veikas dariusių asmenų teisinės padėties.

33. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo neviešo pobūdžio veiksmai buvo atliekami teisėtai ir pagrįstai, bei pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje atliktų kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip pasyvios provokacijos daryti naujas nusikalstamas veikas.

34. Iš aptartų išslaptintų duomenų apie kriminalinės žvalgybos tyrimą matyti, kad S. Ž. atžvilgiu kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas nebuvo sankcionuotas nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. vasario 27 d., taip pat byloje nebuvo pateikta duomenų apie kriminalinės žvalgybos veiksmų S. Ž. atžvilgiu sankcionavimą nuo 2015 m. gegužės 27 d. iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. Akivaizdu, kad nurodytais laikotarpiais muitinės pareigūnų tarnybinės patalpos buvo stebimos atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus kitų nuteistųjų atžvilgiu, tuo pačiu buvo stebima ir S. Ž.. Apie tai galima spręsti iš to, kad apie užfiksuotus galimus pinigų perdavimus S. Ž. nurodyta aptartuose tarnybiniuose pranešimuose apie kriminalinės žvalgybos tyrimo eigą. Visgi, kaip jau buvo minėta, ne tik šiais laikotarpiais surinktais, bet ir viso kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktais duomenis byloje nuteistųjų kaltė nėra įrodinėjama, o tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija, kiek ji susijusi su kitais muitinės pareigūnais, vertinama tik išimtinai sprendžiant dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo eigos. Atitinkamai nėra jokio pagrindo pripažinti neteisėtais jau ikiteisminio tyrimo metu atliktais procesiniais veiksmais surinktus įrodymus.

35. Taip pat nėra pagrindo abejoti nagrinėjamoje byloje išsireikalautais duomenimis, pagrindžiančiais vykdyto kriminalinės žvalgybos tyrimo teisėtumą, ir tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teisme apklaustas Muitinės departamento Imuniteto tarnybos pareigūnas D. Ž. iš pradžių davė neteisingus parodymus apie nuteistųjų atžvilgiu (ne)taikytus kriminalinės žvalgybos veiksmus. 2018 m. kovo 5 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas D. Ž. neigė, kad nuteistųjų atžvilgiu iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo atliekami neviešo pobūdžio kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, bet bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus priešingai informacijai ir papildomai apklaustas 2019 m. gegužės 14 d. teismo posėdyje pripažino, kad ankstesnės apklausos metu duoti parodymai, kiek jie susiję su kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimu, neatitinka tikrovės. Papildomai apklaustas D. Ž. nurodė, kad dalyvavo ir atliekant teismo sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus nuteistųjų atžvilgiu, bet pirmą kartą apklausiamas teisme negalėjo atskleisti tuo metu neišslaptintos informacijos apie nuteistųjų atžvilgiu vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, todėl nurodė, kad tokie veiksmai nuteistųjų atžvilgiu nebuvo atliekami. Taip pat liudytojas pripažino, kad nenorėdamas atskleisti informacijos apie anksčiau vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą nurodė neteisingus duomenis 2015 m. spalio 20 d. protokole apie veiksmų, neatskleidžiant savo tapatybės, atlikimą, o būtent, kad 2015 m. spalio 16 d., 21.30 val., slapta patekus į muitinės pareigūnų tarnybines buvo sumontuotos vaizdo bei garso stebėjimo kameros, kadangi ši įranga jau buvo sumontuota prieš tai vykdyto kriminalinės žvalgybos tyrimo metu. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad liudytojo D. Ž. parodymai, neteisingai nurodant bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su kriminalinės žvalgybos tyrimo, net jei tuo ir buvo siekiama neatskleisti tuo metu neišslaptintų duomenų, yra nepateisinami. Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, apie kurias aplinkybes D. Ž. davė neteisingus parodymus, todėl vien dalies liudytojo parodymų neatitikimas byloje nustatytoms aplinkybėms savaime nesudaro pagrindo besąlygiškai nepatikimais pripažinti visus byloje surinktus duomenis apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą.

Dėl P. B., G. K., V. K., S. Ž. ir V. R. kaltės pagal BK 225 straipsnio 1 dalį

36. Kaip jau buvo nurodyta ankstesnėje nutarties dalyje, P. B., G. K., V. K., S. Ž. ir V. R. skundžiamu nuosprendžiu perkvalifikavus nusikalstamą veiką buvo nuteisti pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, tiksliau nenustatytu laikotarpiu, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d., savo ir kitų bendrininkų naudai priėmė ne mažesnį kaip 595,32 Eur dydžio kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. įforminant muitinės deklaracijas, iš muitiniam tikrinimui dokumentus pateikusių asmenų S. Ž., G. K., V. K. ir P. B. rinko neteisėtas, niekuo nepagrįstas rinkliavas – pinigus, kuriuos sunešdavo į bendrą kasą S. Ž. arba V. K., ir kuriuos vėliau visi šie pareigūnai pasidalindavo tarpusavyje bei dalį tokiu neteisėtu būdu gautų pinigų perduodavo apie jų veiksmus žinojusiai, tokius neteisėtus veiksmus toleravusiai ir pagal užimamas pareigas jokių priemonių tokių veiksmų užkardinimui ar nutraukimui tyčia nesiėmusiai V. R.. Įvertinęs byloje surinktus ir nagrinėjant bylą teisme ištirtus įrodymus pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta, kad nuteistieji iš muitinės tarpininką UAB „C“ (duomenys pakeisti) atstovavusių L. J. ir I. F. priėmė ne mažesnį nei 1 MGL dydžio neteisėtą atlygį; iš muitinės tarpininką UAB „T“ (duomenys pakeisti) atstovavusios V. G. priėmė ne mažesnį kaip 50 Eur dydžio neteisėtą atlygį; iš muitinės tarpininką UAB „D“ (duomenys pakeisti) atstovavusių A. P. ir R. P. Č. priėmė ne mažesnį nei 75 Eur dydžio neteisėtą atlygį; iš muitinės tarpininką UAB „G“ (duomenys pakeisti) atstovavusių M. M. ir G. G. priėmė ne mažesnį nei 1 MGL dydžio neteisėtą atlygį; iš muitinės tarpininką UAB „A“ (duomenys pakeisti) atstovavusios J. J. priėmė ne mažesnį nei 50 Eur dydžio neteisėtą atlygį; iš muitinės tarpininką UAB „I“ (duomenys pakeisti) atstovavusios Au. Pi. priėmė ne mažesnį nei 325 Eur dydžio neteisėtą atlygį; iš UAB „S“ (duomenys pakeisti) atstovaujančios N. Č. priėmė ne mažesnį nei 20 Eur dydžio neteisėtą atlygį.

37. P. B., G. K., V. K., S. Ž. ir V. R. pirmosios instancijos teisme nepripažino savo kaltės dėl jiems pareikšto kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, taip pat nuteistieji nepripažino savo kaltės ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, už kurią yra nuteisti skundžiamu nuosprendžiu.

37.1. Nuteistieji kategoriškai neigė padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką ir tvirtino, kad neprašė, neprovokavo, nereikalavo ir nepriėmė iš muitinės tarpininkų jokių neteisėtų piniginių rinkliavų, nežino, kad tai būtų darę kiti kolegos. Apklausiami pirmosios instancijos teisme nuteistieji nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kad muitinės tarpininkams nebuvo jokio tikslo mokėti neteisėtas rinkliavas, kadangi deklaracijos buvo teikiamos elektroniniu būdu ir bet kokiu atveju būdavo įforminamos. Kaip paaiškino nuteistieji, importo, eksporto ir tranzito deklaracijos buvo forminamos eilės tvarka, priklausomai nuo darbo krūvio ir nuo to, ar reikėjo tikrinti krovinį. Nuteistoji V. R. parodė, kad kaip muitinės posto viršininko pavaduotoja padėjo vykdyti pareigas viršininkui, jai priklausė visi organizaciniai dalykai, žiniaraščių pildymas, tuo tarpu už visą posto veiklą buvo atsakingas posto viršininkas. V. R. teigimu, muitinės tarpininkai jai nėra skundęsi, kad muitininkai reikalauja kažkokių piniginių rinkliavų, yra buvę tik skundų dėl per lėto darbo, bet lėtą deklaracijų forminimą lemdavo muitinės sistemos trikdžiai. Apklausiama G. K. dėl muitinės poste nustatytos darbo tvarkos paaiškino, kad P. B. priimdavo interesantų pateikiamus dokumentus per dokumentų priėmimo langelį, atnešdavo ir padėdavo ant S. Ž. darbo stalo, po to (duomenys neskelbtini) eilės tvarka pasiimdavo dokumentus įforminimui. G. K. tvirtino, kad tarp muitinės tarpininkų pateiktų dokumentų ar šalia jų niekada nėra radusi pinigų kupiūrų ar vokų su pinigais. Tuo tarpu P. B. paaiškino, kad vaizdo įrašuose užfiksuotais atvejais, kai muitininko tarpininko atstovas galimai kartu su dokumentais perduodavo ir kažkokį mažą daiktą, galėjo būti perduodama elektroninė laikmena, nes kartais strigdavo muitinės sistema.

37.2. Nuteistieji vaizdo įrašuose užfiksuotus tarpusavio pinigų perdavimus vienas kitam aiškino tuo, kad tarp muitinės poste dirbusių pareigūnų buvo paplitusi praktika vienas kitam parduoti įvairių prekių: per G. K. buvo galima užsisakyti „Amway“ produkcijos, S. Ž. platino „Oriflame“, V. R. – „Mary Kay“ kosmetiką, V. K. turėjo galimybę su nuolaida įsigyti prekių iš prekybos bazių, taip pat S. Ž. atveždavo pigesnių maisto produktų iš turgaus, dažniausiai pirkdavo įvairias bendro naudojimo prekes (kavą, arbatą, indus, buitinius reikmenis), įvairių prekių yra tekę įsigyti ir iš muitinės tarpininkų, be to, dažnai vienas iš muitinės pareigūnų bendrai kitiems nupirkdavo pietus ar parveždavo kitų prekių iš parduotuvės. Kadangi pagal nustatytą tvarką muitinės poste pareigūnams su savimi buvo leidžiama turėti ne daugiau kaip 1 MGL dydžio grynųjų pinigų sumą, todėl muitinės pareigūnai dažnai vieni kitiems skolindavo pinigus, tai atsižymėdami lapeliuose, kartais nusižengdavo tvarkai ir darbo vietoje turėjo daugiau grynųjų nei galima, dėl galiojančios tvarkos buvo stengiamasi pinigus vienas kitam perduoti slapta. Anot nuteistųjų, buvo renkami pinigai įvairiomis progomis pasveikinti ne tik poste dirbančius muitinės pareigūnus, bet ir muitinės tarpininkų atstovus. V. K. nurodė, kad pinigai buvo renkami V. R. gimtadienio 2015 m. gruodžio mėnesio pradžioje proga, Kalėdų bei Naujųjų metų šventėms, 2016 m. pradžioje – dėl S. Ž. ir P. B. gimtadienių. V. K. ir S. Ž. parodė ir tai, kad sulaikymo dieną, t. y. 2016 m. vasario 8 d., vyko muitinės tarpininkių I. F. ir L. J. sveikinimas gimtadienio proga.

38. Nors nuteistieji P. B., G. K., V. K., S. Ž. ir V. R. savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų neigia, bet jų kaltę patvirtina byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – liudytojais apklaustų muitinės tarpininkų parodymai, 2016 m. lapkričio 10 d. specialisto išvada Nr. 11K-205(16), 11-1358(16) dėl vaizdo įrašuose užfiksuotų objektų, galimai banknotų, identifikavimo (6 t., b. l. 133–167), 2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 91–111) bei slapto sekimo metu padaryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti pinigų priėmimo ir dalinimosi faktai, 2016 m. spalio 11 d. ir 2016 m. spalio 12 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai (1 t., b. l. 53–65, 74–77), telefoninių pokalbių pasiklausymo metu padaryti garso įrašai ir pokalbių suvestinė (1 t., b. l. 81–96), kuriuose užfiksuoti Au. Pi. telefoniniai pokalbiai su nuteistaisiais.

38.1. Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojos apklaustos muitinės tarpininko UAB „C“ (duomenys pakeisti) darbuotojos L. J. ir I. F. davė iš esmės analogiškus, vienas kitą papildančius parodymus. Liudytojos parodė, kad ruošdavo dokumentus muitinės forminimui, kuriuos nešdavo forminti į (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietą, nes jų darbo patalpos buvo tame pačiame pastate. Liudytojos nurodė, kad įprastai formindavo eksporto, importo, tranzito deklaracijas. Anot liudytojų, buvo viešai žinoma, kad šiame muitinės poste yra renkamos neteisėtos rinkliavos, apie tokią tvarką liudytojos sužinojo iš kitų muitinės tarpininkų. Liudytojos nurodė, kad mokėdavo muitinės pareigūnams už eksporto ir tranzito (TIR Carnet) deklaracijų įforminimą, už eksporto deklaracijos įforminimą mokėdavo 20 Lt, už tranzito (TIR Carnet) deklaraciją – 30 Lt, įvedus eurą už eksporto deklaraciją mokėdavo 8 Eur, už tranzito – 5 Eur. Paprastai pinigus mokėdavo penktadieniais, kartais pirmadieniais, iš karto visą sumą už bendrą tą savaitę įformintų deklaracijų skaičių, pinigus paduodavo kartu su dokumentais per dokumentų priėmimo langelį, įsuktus į muitinės įvažiavimo leidimus. Liudytojos nurodė, kad dažniausiai pinigus su dokumentais paduodavo prie dokumentų priėmimo langelio sėdėjusiam P. B., taip pat yra perdavusios ir S. Ž.. Liudytojų teigimu, buvo stengiamasi apmokėti kiekvieną deklaraciją, nebent dėl suklydimo galėjo sumokėti mažiau nei buvo įforminta deklaracijų, be to, nereikėdavo mokėti už įformintą eksportą, kai procedūra būdavo baigiama įforminant tranzitą. Liudytojos nurodė ir tai, kad apie 2015 m. gruodžio mėnesį buvo laikinai nustojusios mokėti muitinės pareigūnams už deklaracijų įforminimą ir iš karto pastebėjo, jog deklaracijų forminimas tuo metu trukdavo ilgiau.

38.2. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja V. G., dirbusi UAB „T“ (duomenys pakeisti), taip pat parodė, jog mokėdavo neteisėtą atlygį (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje dirbusiems pareigūnams. Kaip paaiškino liudytoja, neteisėtą atlygį (apie 20 Eur) mokėdavo už dokumentų įforminimą, bet tik tais atvejais, kai vežėjai prašydavo, kad nebūtų prastovų ir būtų suspėta įforminti dokumentus, tada V. G. iš vežėjų gautus pinigus perduodavo muitinės pareigūnams. V. G. nurodė, kad pinigus sumokėdavo tam, kas tuo metu dirbdavo poste, yra davusi pinigų P. B., S. Ž., pinigus perduodavo arba koridoriuje į rankas, arba padėdavo į stalčių įėjusi į tarnybines patalpas. Liudytojos teigimu, tiriamuoju laikotarpiu taip galėjo sumokėti apie 150 Eur, bet ne mažiau kaip 100 Eur.

38.3. Pirmosios instancijos teisme buvo peržiūrėtas 2015 m. lapkričio 5 d., 09.06 val., V. G. susitikimo su S. Ž. vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip prie S. Ž. darbo stalo priėjusi V. G. padavė S. Ž. daugiau nei vieną popieriaus lapą sakydama „ar gerai čia“, susipažinusi su dokumentu, S. Ž. atsakė „gerai“, po to V. G. apėjo S. Ž. stalą ir į atidarytą stalčių įdėjo piniginę kupiūrą, sakydama „ačiū“ (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 93), vaizdo įrašas „2015-11-05_09:06:00_1“). Peržiūrėjus vaizdo įrašą V. G. paaiškino, kad įraše užfiksuota, kaip liudytoja perdavė S. Ž. 50 Eur, nes tuo metu buvo iškilusi problema su vilkiko patikra, reikėjo pasverti mašiną, o klientas norėjo išvengti svėrimo, todėl buvo sutarta dėl 50 Eur atlygio už tai, kad mašina nebūtų sveriama. 2016 m. lapkričio 10 d. specialisto išvados Nr. 11K-205(16), 11-1358(16) 1.5. punkte konstatuota, kad aptartame vaizdo įraše užfiksuota į S. Ž. darbo stalo stalčių įdėta pinigų kupiūra, tikėtina, yra 2002 m. laidos 50 Eur nominalo banknotas (6 t., b. l. 163).

38.4. Liudytojas A. P., dirbęs UAB „D“ (duomenys pakeisti) muitinės tarpininku, pirmosios instancijos teisme parodė, kad nuo 2014 m. spalio mėnesio pradėjo savarankiškai teikti muitinės deklaracijas. Liudytojo teigimu, nuėjus į muitinės postą ((duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vieta), pokalbio metu P. B. pasakė, jog egzistuoja tam tikros taisyklės, apie kurias pasiūlė sužinoti iš kitų muitinės tarpininkų. Po šio pokalbio A. P. iš kito muitinės tarpininko sužinojo, kad už deklaracijų įforminimą reikia mokėti nustatyto dydžio atlygį: už eksportą ir importą – 20 Lt, už TIR – 30 Lt, pasikeitus valiutai atitinkamai už eksportą ir importą – 6 Eur, už TIR – 9 Eur. Liudytojas nurodė, kad pinigus muitininkams perduodavo dažniausiai savaitės pabaigoje, kartais ir pirmadieniais, pinigus perduodavo įdėjęs į voką kartu su dokumentais bet kuriam tuo metu prie dokumentų priėmimo langelio sėdinčiam muitininkui, tačiau mokėdavo ne už kiekvieną forminamą deklaraciją, o tik tais atvejais, kai klientui reikėdavo greičiau įforminti dokumentus. A. P. nurodė ir tai, kad vėliau jo padėjėju pradėjo dirbti R. P. Č., kuris esant dideliam darbo krūviui, nunešdavo į muitinės postą dokumentus, taip pat ir voką su pinigais, bet A. P. apie voke perduodamus pinigus R. P. Č. nieko nesakė.

38.5. Pirmosios instancijos teisme liudytojas R. P. Č. parodė, kad UAB „D“ (duomenys pakeisti) dirbo transporto vadybininko asistentu, padėdavo A. P. suruošti dokumentus, nunešdavo dokumentus į muitinę – ateidavo prie langelio, paduodavo dokumentus ir palaukdavo kol jie bus įforminti. Liudytojas patvirtino A. P. parodymus, kad tarp muitinės pareigūnams perduodamų dokumentų būdavo ir vokelis, dėl voko A. P. buvo paaiškinęs, jog tai yra susiję su muitinės forminimu, bet pats R. P. Č. yra matęs kaip A. P. į voką dėdavo pinigus. Dokumentus, taip pat ir voką su pinigais perduodavo bet kuriam iš muitinės pareigūnų tuo metu priėjusiam prie dokumentų priėmimo langelio, dažniausiai tai būdavo P. B., po to matydavo, kaip vokelį muitinės pareigūnai įsidėdavo į stalčių. R. P. Č. patvirtino ir tai, kad vokelis su pinigais kartu su dokumentais būdavo perduodamas ne visada.

38.6. Pirmosios instancijos teisme peržiūrėtame 2015 m. spalio 26 d., 12.04 val., vaizdo įraše užfiksuota, kaip atėjęs A. P. per dokumentų priėmimo langelį perdavė P. B. baltos spalvos voką, kurį P. B. įsidėjo į kairės pusės uniformos kelnių kišenę (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 93), vaizdo įrašas „15-10-26 ? 12-04 ? 1“). Peržiūrėjus vaizdo įrašą liudytojas A. P. atpažino save ir P. B., nurodė, kad vaizdo įrašo pradžioje perdavė P. B. voką, nors vaizdo įraše pinigų nesimato, bet liudytojas patikino, kad niekada nėra perdavinėjęs tuščio voko. Nagrinėjamu atveju reikšmingas ir vaizdo įrašas, padarytas kamera, įmontuota virš S. Ž. darbo stalo, kuriame matyti, kad netrukus po pokalbio su A. P. P. B., priėjęs prie S. Ž., į pastarosios darbo stalo stalčių įdėjo perlenktą voką (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 93), vaizdo įrašas „15-10-26 ? 12-04 ?2“).

38.7. 2015 m. lapkričio 16 d., 11.29 val., vaizdo įraše matyti, kaip A. P. padėjėjas R. P. Č. perdavė V. K. įmautę su dokumentais ir baltos spalvos voką (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 96), vaizdo įrašai „? 15-11-16 ? 11-30 ?2“ ir „? 15-11-16 ? 11-30 ?1“). Tuo tarpu virš S. Ž. darbo vietos įrengta vaizdo kamera 11.30 val. užfiksuota, kaip V. K. priėjo prie S. Ž. ir jai į rankas perdavė baltos spalvos voką, kurį S. Ž. atidarė slėpdama po stalu ir išėmė 50 Eur banknotą, po to lapelyje padarė įrašą (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 96), vaizdo įrašas „? 15-11-16 ? 11-30 ?3“). Peržiūrėtuose vaizdo įrašuose R. P. Č. atpažino save, nurodė, kad apie vaizdo įraše užfiksuotą situaciją paaiškinimus jau davė ir ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose liudytojas nurodė, kad kartu su dokumentais perdavė ir voką su A. P. įdėtais pinigais (14 t., b. l. 115-116).

38.8. 2016 m. sausio 26 d., 12.39 val., vaizdo įraše užfiksuota, kaip R. P. Č. perdavė P. B. perlenktą lapą išplėštą iš bloknoto (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 107), vaizdo įrašai „16-01-26 ? 12-41 ?1“, „16-01-26 ? 12-41 ?2“). Netrukus vaizdo kamera, įrengta virš V. K. darbo vietos, užfiksuotas prieinantis P. B. ir į V. K. darbo stalo stalčių įdedantis prieš tai iš R. P. Č. gautą perlenktą popieriaus lapą (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 107-108), vaizdo įrašas „16-01-26 ? 12-41 ?3“). Vėliau, tos pačios dienos 13.55 val., užfiksuota, kaip V. K., išėmęs R. P. Č. atneštą popieriaus lapą, paklausė „Kas čia?“, į ką P. B. atsakė, jog „šitas, A. iš „D“ (duomenys pakeisti), po to V. K. imant popieriaus lapą iš stalčiaus iškrito ir vokas, iš voko V. K. išėmė dvi pinigų kupiūras, kurias pasidėjo į stalčių ir kažką pažymėjo lapelyje (vaizdo įrašas „16-01-26 ? 13-55 ?1“). 2016 m. lapkričio 10 d. specialisto išvados Nr. 11K-205(16), 11-1358(16) 1.39 punkte konstatuota, kad V. K. iš voko išimti banknotai yra 2013 m. laidos 5 Eur nominalo banknotas ir 2002 m. laidos 20 Eur nominalo banknotas (6 t., b. l. 166).

38.9. Be to, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuota, kad A. P. atpažino P. B., kaip muitinės pareigūną vardu P., apie kurį davė parodymus, G. K. – kaip muitinės pareigūnę vardu G., V. K. – kaip muitinės pareigūną vardu V., S. Ž. – kaip muitinės pareigūnę vardu S. (3 t., b. l. 155–178). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuota, kad R. P. Č. atpažino S. Ž., kaip pareigūnę, dirbančią (duomenys neskelbtini) poste, V. K., kaip muitinės pareigūną, kuriam ne mažiau nei 5 kartus perdavė dokumentus su juose esančiu voku su pinigais, G. K., kaip muitinės pareigūnę vardu G., kuriai ne mažiau nei 2 kartus perdavė dokumentus su juose esančiu voku su pinigais, P. B., kaip muitinės pareigūną, dažniausiai sėdėjusį prie dokumentų priėmimo langelio, kuriam ne mažiau 20 kartų perdavė dokumentus su juose buvusiu voku su pinigais (4 t., b. l. 20–43).

38.10. UAB „G“ (duomenys pakeisti) muitinės tarpininkėmis dirbusios M. M. ir G. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad į (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietą nešdavo įforminti TIR Carnet knygeles, eksporto deklaracijas ir kartais importo deklaracijas. Liudytoja G. G. paaiškino, kad iki 2014 m. gruodžio mėnesio muitines procedūras atlikdavo UAB „C“ (duomenys pakeisti), bet paskui liudytojos pačios pradėjo teikti dokumentus muitinei, pirmiausia liudytoja nuėjo į muitinės postą ir pokalbio su S. Ž. metu sužinojo apie įkainį už įforminamas deklaracijas, šią informaciją papasakojo įmonės direktoriui, kuris neprieštaravo neteisėto atlygio mokėjimui. Po šio pokalbio (liudytojos įvardinto susitarimu su muitinės pareigūnais) už kiekvieną įformintą TIR Carnet knygelę buvo mokamos nedidelės pinigų sumos (10 Eur), su muitinės pareigūnais būdavo atsiskaitoma kas savaitę, dažniausiai pirmadieniais, už per tą laiką įformintas deklaracijas, kartu su dokumentais muitininkams paduodant voką su pinigais. Liudytojos nurodė, kad pinigus perduodavo bet kuriam tuo metu prie dokumentų priėmimo langelio buvusiam muitinės pareigūnui – P. B., S. Ž., taip pat V. K..

38.11. UAB „G“ (duomenys pakeisti) direktorius G. D. patvirtino liudytojų M. M. ir G. G. parodymus, jog buvo informuotas apie muitinės poste nustatytą tvarką mokant už TIR įforminimus simbolines pinigų sumas. Liudytojas paaiškino, kad tokiais mokėjimais buvo siekta pagreitinti muitinės procedūras, nes priešingu atveju galėtų susidarytų prastovos ir būtų patirti nuostoliai. G. D. teigimu, buvo mokama ne už kiekvieną įformintą TIR knygelę, bet tik tais atvejais, kai buvo norima, kad mašina su kroviniu neužtruktų muitinėje.

38.12. 2015 m. lapkričio 12 d., 13.01 val., vaizdo įraše matyti, kad M. M. perdavė V. K. įmautę su dokumentais ir voku bei du atskirus dokumentus (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 95), vaizdo įrašai „15-11-12 ? 13-02 ? 2“ ir „15-11-12 ? 13-02 ? 1“). Vaizdo kamera, įmontuota virš S. Ž. darbo stalo, užfiksuota, kaip netrukus po to V. K. priėjo prie S. Ž. darbo vietos, atidarė darbo stalo stalčių ir į jį iš įmautės iškratė voką, S. Ž. paėmė voką, jį paslapčia atidarė, apžiūrėjo voko turinį bei kažką atžymėjo lapelyje (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 95), vaizdo įrašas „15-11-12 ? 13-02 ?3“). Peržiūrėjus vaizdo įrašą pirmosios instancijos teisme liudytoja M. M. patvirtino, kad šis vaizdo įrašas jai buvo parodytas ikiteisminio tyrimo metu ir šiame vaizdo įraše yra užfiksuota, kaip ji perduoda dokumentus ir voką su pinigais už TIR Carnet įforminimą.

38.13. 2016 m. sausio 25 d., 11.40 val., vaizdo įraše užfiksuota, kaip G. G. parodė P. B. dokumentą, tarpusavyje bendravo dėl dokumento ir po to perdavė P. B. voką (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 106), vaizdo įrašai „? 16-01-25 ? 11-40 ?1“ ir „? 16-01-25 ? 11-40 ?2“). Liudytoja G. G. patvirtino teismo posėdyje perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad vaizdo įraše užfiksuotu atveju buvo perduotas vokas su pinigais (14 t., b. l. 127-128). Be to, iš karto po bendravimo su G. G. užfiksuota, kaip 11:41 val. P. B. atidarė S. Ž. darbo stalo stalčių ir į jį įdėjo voką, uždarė stalčių, atidarė kitą stalčių, išėmė popieriaus lapelį ir jame kažką parodė (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 106), vaizdo įrašas „? 16-01-25 ? 11-40 ?3“).

38.14. Liudytoja J. J., dirbusi UAB „A“ (duomenys pakeisti), taip pat parodė, kad teikiant įforminti dokumentus (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje buvo reikalaujama sumokėti tam tikrą pinigų sumą – iki 50 Eur, pinigus perduodavo įdėtus į vokelį kartu su kitais dokumentais. Liudytoja nurodė, kad pinigus yra perdavusi V. K., kuris prieš tai užrašydavo ant lapelio turimą sumokėti pinigų sumą, tokių atvejų buvo trys, perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja patikslino, kad galėjo būti keturi atvejai, kai muitinės pareigūnams mokėjo pinigus už dokumentų įforminimą. V. K. nurodžius pinigų sumą, liudytoja grįždavo į biurą ir mokėtiną sumą gaudavo iš direktoriaus. UAB „A“ (duomenys pakeisti) komercijos vadovu dirbęs M. O. pirmosios instancijos teisme patvirtino įmonėje muitinės tarpininke dirbusios J. J. parodymus, kad yra buvę keli (gal trys) atvejai, kai atėjusi J. J. prašė pinigų (40–50 Eur) muitinės procedūrų tvarkymui paskubinti tam, kad neužstrigtų savaitgaliui gabenami kroviniai, iš viso galėjo duoti apie 200 Eur.

38.15. 2016 m. sausio 27 d., 16.08 val., užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kad moteris, apsirengusi mėlyna striuke, perduoda V. K. TIR knygelę, kurią atidarius, parodo į viduje esančią įmautę su baltos spalvos popieriumi, po ko V. K. pasiima dokumentus ir nueina (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 108). Kamera, įrengta virš V. K. darbo vietos, užfiksuota, kad grįžęs prie savo darbo vietos V. K. iš įmautės išėmė voką, pažiūrėjo į vidų ir įdėjo į stalčių, taip pat į voką įsidėjo iš kelnių kišenės išsiimtą 10 Eur banknotą, voką pasidėjo ant stalo, padarė įrašą lapelyje ir voką įdėjo į stalčiuje buvusį didesnį voką, iš kurio ištraukė žalios ir raudonos spalvos kupiūras bei įdėjo į pirmąjį voką. (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 108–109), vaizdo įrašas „? 16-01-27 ? 16-10 ?2“). Peržiūrėjus vaizdo įrašą, liudytoja J. J. atpažino save pagal striukę ir paaiškino, kad vaizdo įraše užfiksuotu atveju perdavė voką su 50 Eur, šiame vaizdo įraše užfiksuota, kai ji jau grįžo į muitinės postą antrą kartą ir žinojo, kokią pinigų sumą reikia sumokėti. Peržiūrėjus prokuroro papildomai patiktus tos pačios dienos vaizdo įrašus, liudytoja J. J. nurodė, kad kamera Nr. 3 padarytame vaizdo įraše „01-27-2016 Wed 14:52:54“ matė, kaip vienas iš pareigūnų kažką užrašė ant popieriaus lapo kitos pusės, būtent taip galėjo būti nurodyta, kiek reikia sumokėti už deklaracijos įforminimą.

38.16. Be to, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad J. J. atpažino V. K., kaip muitinės pareigūną, kuriam mokėjo pinigus už įformintas TIR knygeles (3 t., b. l. 113–117).

38.17. Liudytoja Au. Pi., dirbusi UAB „I“ (duomenys pakeisti) muitinės tarpininke, parodė, kad norėdama, jog mašina greičiau išvyktų iš Lietuvos, ar žinodama, jog mašina gali atvykti muitinės nedarbo laiku, stengdavosi, kad dokumentai būtų įforminti mašinai nebūnant muitinės zonoje, todėl paskambindavo muitinės pareigūnams, dažniausiai P. B. ir V. K., padiktuodavo paskutinius tris deklaracijos numerio skaičius, už tokią paslaugą muitinės pareigūnams reikėdavo susimokėti. Liudytoja nurodė, kad teikdavo tik eksporto deklaracijas, už vieną deklaraciją reikėdavo mokėti 5 Eur, pinigus paduodavo į rankas prie dokumentų priėmimo langelio sėdinčiam muitinės pareigūnui, pinigus perduodavo vieną kartą per savaitę, dažniausiai penktadienį arba pirmadienį.

38.18. Iš 2016 m. spalio 11 d. ir 2016 m. spalio 12 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų matyti, kad Au. Pi. laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2016 m. vasario 4 d. 38 kartus skambino V. K., 7 kartus – P. B. ir 3 kartus – S. Ž. bei daugelyje telefoninių pokalbių diktavo trijų skaičių kombinacijas (1 t., b. l. 53–65, 74–77). Pirmosios instancijos teisme apklausta Au. Pi. paaiškino, kad telefoninių pokalbių metu diktuoti skaičiai atitinka paskutinius tris forminamos deklaracijos numerio skaičius, tai buvo tos deklaracijos, kurios turėjo būti įformintos greičiau ir už kurių įforminimą buvo atsiskaityta pinigais. Skundžiamo nuosprendžio 42–44 lapuose pateikta lentelė, kurioje pirmosios instancijos teismas palygino telefoniniuose pokalbiuose nurodytus skaičius su įformintomis deklaracijomis ir nustatė, kad tokių deklaracijų buvo iš viso 65.

38.19. Taip pat byloje yra užfiksuotas 2015 m. spalio 23 d., 13.45 val., vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad Au. Pi. priėjus prie dokumentų priėmimo langelio ir rankos mostu pakvietus prieiti muitinės pareigūną, prie dokumentų priėmimo langelio priėjo V. K., kuriam Au. Pi. perdavė kažką į rankas bei pasakė „ačiū“. Netrukus po to kamera virš S. Ž. darbo vietos užfiksuota, kaip V. K. atidarė S. Ž. darbo stalo stalčių ir įdėjo piniginę kupiūrą, kurią S. Ž. paėmė į rankas, kažką pažymėjo lapelyje bei pinigus įsidėjo į rankinę (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 92), vaizdo įrašai „? 15-10-23 ? 13-45 ?1“, „? 15-10-23 ? 13-45 ?2“ ir „? 15-10-23 ? 13-45 ?3“). Aiškindama teismo posėdyje peržiūrėtus vaizdo įrašus liudytoja Au. Pi. nurodė, kad tai galėjo būti atvejis, kai ji perdavė muitinės pareigūnams 15–20 Eur už deklaracijų įforminimą. Nors atsakydama į užduodamus klausimus, liudytoja paaiškino, jog būdavo atvejų, kai stringant muitinės sistemai atnešdavo ir muitinės pareigūnams paduodavo elektroninę laikmeną, bet Au. Pi. negalėjo prisiminti, jog būtų kada nors taip padavusi elektroninę laikmeną V. K., todėl nėra pagrindo abejoti liudytojos paaiškinimu dėl vaizdo įraše užfiksuoto pinigų perdavimo fakto.

38.20. Liudytoja N. Č., dirbusi UAB „S“ (duomenys pakeisti) deklarante, parodė, kad ruošdavo importo ir eksporto dokumentus, kuriuos teikdavo įforminti (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje dirbusiems pareigūnams, dokumentus priduodavo per dokumentų priėmimo langelį ir laukdavo, kol deklaracijos būdavo įformintos. N. Č. nurodė, kad retais atvejais, kai vairuotojai prašydavo, jog deklaracijos būtų įformintos greičiau, kartu su teikiamais dokumentais perduodavo tam tikrą pinigų sumą – 5 ar 10 Eur, iš viso tokių atvejų galėjo būti 4–5, todėl bendra muitinės pareigūnams perduotų pinigų suma gali būti apie 40 Eur. Kaip paaiškino liudytoja, nemokant pinigų, deklaracijos taip pat būtų buvusios įformintos, bet procedūra užtruktų ilgiau.

38.21. 2016 m. sausio 21 d., 10.25 val., vaizdo įraše užfiksuota, kad V. K. per dokumentų priėmimo langelį kaire ranka perdavė dokumentus moteriai, o dešine ranka iš moters kažką pasiėmė, tuo metu moteris padėkojo „ačiū, ačiū kaip greitai“ (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 106), vaizdo įrašai „? 16-01-21 ? 10-25 ?1“ ir „? 16-01-21 ? 10-25 ?2“). Peržiūrėjus vaizdo įrašą pirmosios instancijos teisme, liudytoja N. Č. patvirtino, kad vaizdo įraše yra užfiksuota ji, bet negalėjo patvirtinti, kad vaizdo įraše užfiksuotas ir pinigų perdavimas. Analogiška situacija užfiksuota 2016 m. sausio 27 d., 09.33val., vaizdo įraše, kuriame matyti, kad S. Ž. kaire ranka N. Č. perdavė dokumentus, o dešine kažką paėmė iš N. Č. (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 108), vaizdo įrašai „? 16-01-27 ? 09-34 ?1“ ir „16-01-27 ? 09-34 ?2“). Liudytojos paaiškinimus apie tariamą saldainio perdavimo atsidėkojant už deklaracijos įforminimą paneigia 2016 m. sausio 21 d. kamera, įrengta virš S. Ž. darbo vietos, užfiksuotas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip V. K. po pokalbio su N. Č. iškart atėjo prie S. Ž. darbo stalo ir atidaręs stalčių, dešinėje rankoje turėtą daiktą padėjo į stalčių, po ko S. Ž. padarė įrašą lapelyje (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 10), vaizdo įrašai „? 16-01-21 ? 10-25 ?2”, „? 16-01-21 ? 10-25 ?3” ir „? 16-01-21 ? 10-25 ?4“). Akivaizdu, kad šiuo atveju buvo veikta taip pat kaip ir anksčiau aptartais atvejais, kai buvo atsižymima iš muitinės tarpininkų paimta atlygio suma, o ne pasižymėtas liudytojos nurodytas tariamas saldainio perdavimas.

39. Priešingai nei deklaratyviai teigiama apeliaciniuose skunduose, aptarti liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Nors apklausiami pirmosios instancijos teisme liudytojai negalėjo prisiminti kai kurių ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių (pavyzdžiui, A. P. negalėjo nurodyti kaip buvo forminamos eksporto deklaracijos, pasibaigiančios tranzitu, dalis liudytojų nebuvo tikri, kiek kartų galėjo duoti piniginį atlygį muitinės pareigūnams ir pan.), bet teismo posėdyje perskaičius atskiras ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalis, liudytojai savo anksčiau duotus parodymus patvirtino, tam tikrų aplinkybių neprisiminimą aiškino praėjusiu pakankamai ilgu laiko tarpu nuo įvykių. Suprantama ir tai, kad duodant parodymus apie sistemingai ilgą laiką mokėtą neteisėtą piniginį atlygį muitinės pareigūnams, objektyviai neįmanoma atsiminti kiekvieno tokio neteisėto veikimo, tiksliai įvardinti, kiek kartų ir kokiems pareigūnams perdavė pinigus. Kita vertus, liudytojai ne kartą buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme liudytojų parodymai dėl esminių veikos aplinkybių nekito. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų išankstinį liudytojų nusistatymą prieš nuteistuosius, suinteresuotumą sąmoningai duoti nepalankius nuteistiesiems parodymus, juos apkalbėti. Taip pat apeliaciniuose skunduose nepagrįstai keliamos abejonės dėl to, kad liudytojai galėjo pasisavinti iš klientų gautus ir tariamai muitinės pareigūnams perduotus pinigus, o po to tiesiog apkalbėjo muitinės pareigūnus. Tokių apeliantų teiginių nepatvirtina jokie bylos duomenys, tuo labiau kad iš byloje esančių vaizdo įrašų galima daryti kategorišką išvadą, jog neteisėtas atlygis muitinės pareigūnams iš tikrųjų buvo mokamas. Be to, kaip jau buvo nurodyta, liudytojų parodymai atitinka ir kitus byloje surinktus įrodymus.

40. Dalis byloje apklaustų liudytojų (V. G., M. M., J. J., N. Č., R. P. Č., A. P.) nurodė ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu per pirmą apklausą jiems buvo rodomi vaizdo įrašai ir nuotraukos (galimai vaizdo įrašų fragmentai). Apklausų protokoluose nėra užfiksuota, kokie konkrečiai vaizdai, buvo rodomi liudytojams, bet bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu peržiūrint byloje užfiksuotus vaizdo įrašus atpažino ikiteisminio tyrimo metu jiems rodytus vaizdo įrašus. Teisėjų kolegijos nuomone, vaizdo įrašų ir nuotraukų rodymo per apklausą nėra pagrindo pripažinti neteisėtu spaudimu apklausiamiems asmenims, verčiant juos duoti sau ir kitiems nepalankius parodymus. Kita vertus, nė vienas iš apklaustų asmenų nenurodė, jautęs spaudimą iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų duoti būtent kaltinimui palankius parodymus. Liudytojos M. M., G. G., J. J. nurodė, kad bet kuriuo atveju apklausų metu sakė teisybę ir jų parodymams įtaka nebuvo padaryta.

41. Liudytojų N. Č., M. M., G. G., V. G., L. J., I. F., M. O., A. P., R. P. Č. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje, prokuroro nutarimais, patvirtintais Vilniaus apygardos teismo nutartimis, nutrauktas atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 5 dalį (3 t., b. l. 15–16, 33–35, 56–58, 73–74, 88–90, 103–105, 126–128, 144–145, 190–192; 4 t., b. l. 9–11, 56–57, 71–72, 93–95, 110–114, 136–137, 150–152; 5 t., b. l. 33–35, 50–52, 68–69, 83–85), liudytojų G. D., Au. Pi. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimais, patvirtintais Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, nutrauktas pagal laidavimą vadovaujantis BK 40 straipsniu, BPK 212 straipsnio 1 dalies 6 punktu (5 t., b. l. 180–182; 6 t., b. l. 31–35). Tačiau vien ikiteisminio tyrimo nutraukimas nesudaro pagrindo abejoti liudytojų parodymų patikimumu, kadangi duodami parodymus liudytojai nurodė ne tik aplinkybes dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų, bet ir dėl savo galimai nusikalstamų veiksmų, liudytojų parodymai nekito nei juos apklausiant prieš atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nei po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, be to, liudytojus apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją dalyvavo tiek nuteistieji (tuo metu įtariamieji), tiek jų gynėjai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis iš pradžių buvo atsisakyta tvirtinti prokuroro nutarimus dėl liudytojų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 5 dalį (3 t., b. l. 18–21, 60–63, 92–95, 130–133, 194–197; 4 t., b. l. 59–62, 97–100, 139–142; 5 t., b. l. 37–40, 71–74) ir tik išnagrinėjęs prokuroro skundus Vilniaus apygardos teismas priėmė priešingą sprendimą. Taigi, prokuroro nutarimų teisėtumas ir pagrįstumas ikiteisminio tyrimo metu jau buvo patikrintas. Prokuroro nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytų liudytojų atžvilgiu yra įsiteisėję ir galiojantys, bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija nenagrinėja šių nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo, kaip ir nesprendžia dėl išskirtinai ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro kompetencijai priklausančių sprendimų ikiteisminio tyrimo metu vienus asmenis apklausti kaip liudytojus apie savo paties galimai padarytas nusikalstamas veikas, kitus kaip įtariamuosius.

42. Taip pat atmetami kaip nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad anksčiau aptartais liudytojų parodymais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Pažymėtina, kad BPK 301 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šiame straipsnyje neminimi liudytojais apklausti asmenys, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kita vertus, BPK 301 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas grįsti apkaltinamąjį nuosprendį nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais nėra besąlyginis, tokių asmenų parodymais gali būti remiamasi, kai juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Be to, net ir teismų praktikoje, daugiausia aptariant nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų pagal BK 39¹ straipsnį asmenų parodymų patikimumą, laikomasi pozicijos, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės faktas nėra pagrindas tokio asmens parodymus laikyti nepatikimais ar neturinčiais įrodomosios galios, egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje paprastai gali išgauti neteisingus parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-7-107/2013, 2K-230-489/2019, 2K-72-489/2020). Teismas turi atsargiau vertinti tokio asmens parodymus apie savo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį bei reikšmę padarant nusikalstamas veikas, skirti didesnį dėmesį jų objektyvumui ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2006, 2K-177/2008, 2K-153-693/2017). Nagrinėjamoje byloje liudytojų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymai buvo išsamiai išanalizuoti, palyginti tarpusavyje ir su kitais bylos duomenis, todėl, kaip jau minėta, nekyla jokių abejonių liudytojų parodymų patikimu. Tuo labiau kad liudytojų, ikiteisminio tyrimo metu atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymai nors ir labai reikšmingi, bet nėra vieninteliai nuteistųjų kaltės įrodymai.

43. Įvertinus surinktus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, byloje nustatytas aplinkybes galima susieti į vieną loginę grandinę ir tai leidžia daryti neginčytiną išvadą apie dalies (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje dirbusių pareigūnų sistemingus nusikalstamus veiksmus imant neteisėtą atlygį iš minėtų muitinės tarpininkų atstovų už muitiniam tikrinimui gautų dokumentų forminimą.

43.1. Liudytojais apklausti muitinės tarpininkų atstovai nurodė, kad apie muitinės poste galiojančias neformalias taisykles sužinojo iš kitų muitinės tarpininkų, atskirais atvejais apie galiojančias tam tikras taisykles užsiminė muitinės pareigūnai P. B. ir S. Ž.. Daugumos apklaustų liudytojų parodymai dėl mokėto neteisėto atlygio dydžio, mokėjimo būdo iš esmės sutampa. Liudytojai vienodai nurodė, kad už importo ir eksporto deklaracijas mokėdavo po 20 Lt, už tranzito deklaracijas – 30 Lt, po euro įvedimo už importo ir eksporto deklaracijas mokėdavo po 5–6 Eur, tranzito – 8–9 Eur, o UAB „G“ (duomenys pakeisti) muitinės tarpininkės mokėdavo po 10 Eur. Atskiriems asmenims taikomas nevienodas neteisto atlygio dydis savaime nepaneigia sistemingo nusikalstamo veikimo, kadangi su skirtingais muitinės tarpininkais buvo sudaromi skirtingi susitarimai. Pagal liudytojų parodymus, už deklaracijų įforminimą buvo atsiskaitoma kartą per savaitę – dažniausiai penktadieniais, rečiau pirmadieniais, dažniausiai pinigai buvo perduodami voke, susukti į popieriaus lapą, tai patvirtina ir byloje užfiksuoti vaizdo įrašai. Tik N. Č., V. G. ir J. J. nurodė, kad neteisėtą atlygį mokėdavo pavieniais atvejais, kai vežėjai pageidavo greičiau sutvarkyti muitinės procedūras ar susidūrus su specifine muitinės procedūros problema, už kurios išsprendimą buvo nurodomas konkretus atlygis. Tokiais atvejais neteisėtas atlygis muitinės pareigūnams paprastai buvo sumokamas iš karto po atliktos muitinės procedūros. Pagal liudytojų parodymus, pinigai buvo perduodami iš esmės bet kuriam muitinės pareigūnui, dažnai net nežinant, kuris iš pareigūnų tvarkė ar tik tvarkys deklaracijas. Iš vaizdo įrašų matyti, kad po to pinigai būdavo nešami atiduoti arba S. Ž., arba V. K., kurie iš karto tai pasižymėdavo lapelyje. Pinigų perdavimas tarp muitinės pareigūnų dažniausiai vykdavo be žodžių, padedant juos į darbo stalo stalčių ar kiek įmanoma paslapčia perduodant į rankas. Atskirais atvejais tarpusavio pinigų perdavimas vyko matant ir kitiems nuteistiesiems. Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje nuteisti muitinės pareigūnai žinojo apie vienas kito veiksmus, suprato šių veiksmų prasmę ir jiems pritarė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje veikė koordinuota piniginių rinkliavų sistema, muitinės pareigūnams priimant neteisėtą atlygį už savo veiksmus.

43.2. Nors apeliantai tvirtino, kad byloje nėra pagrindo susieti skirtingų muitinės tarpininkų atstovų parodymų į visumą, bet, priešingai nei teigia apeliantai, tai, kad skirtingų muitinės tarpininkų atstovai nurodė iš esmės identiškas aplinkybes apie nuteistųjų nusikalstamą veiką, tik patvirtina sistemingą nuteistųjų veikimą.

43.3. Anksčiau aptartais liudytojų parodymais ir šiuos parodymus papildančiais vaizdo įrašais nustatyti konkretūs atvejai, kai 2015 m. spalio 23 d., spalio 26 d., lapkričio 5 d., lapkričio 12 d., lapkričio 16 d., 2016 m. sausio 21 d., sausio 25 d., sausio 26 d., sausio 27 d. muitinės pareigūnams buvo perduotas neteisėtas piniginis atlygis už muitinės deklaracijų įforminimą. Be to, byloje užfiksuota ir daug kitų vaizdo įrašų, kai muitinės pareigūnai tarpusavyje dalinosi pinigus, kurių negalima susieti su konkrečiu neteisėto atlygio priėmimo faktu. Visgi, apklausti muitinės tarpininkų UAB „C“ (duomenys pakeisti), UAB „D“ (duomenys pakeisti), UAB „G“ (duomenys pakeisti) darbuotojai negalėjo įvardinti tikslaus deklaracijų, už kurių įforminimą mokėjo muitinės pareigūnams neteisėtą atlygį, skaičiaus, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, aiškindamas nepašalintas abejones kaltinamųjų naudai, pripažino įrodyta, jog buvo sumokėta ne mažesnė neteisėto atlygio suma nei galima nustatyti iš byloje esančių vaizdo įrašų.

43.4. Vertinant už kokio pobūdžio veiksmus nuteistieji rinko neteisėtą atlygį, pastebėtina, kad apklausti liudytojai buvo nuoseklūs dėl to, jog muitinės pareigūnams sumokėti tam tikro dydžio pinigines sumas buvo reikalinga tam, kad būtų greičiau atliekamos muitinės procedūros. Apklausti muitinės tarpininkų atstovai nurodė, kad nemokant neoficialaus atlygio, pateiktos muitinės deklaracijos būtų įformintos, bet įprasta tvarka, užtruktų atskiri muitinės procedūrų formalumai, o liudytojams buvo svarbu, kad nebūtų prastovų. Taigi, mokant neteisėtą atlygį buvo siekiama užsitikrinti sklandų muitinės procedūrų atlikimą, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad neteisėtas piniginis atlygis muitininkams visgi buvo mokamas už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus BK 225 straipsnio prasme.

44. Kaip jau buvo nurodyta, byloje pakanka įrodymų pripažinti, kad P. B., G. K., V. K. ir S. Ž. rinko neteisėtas, niekuo nepagrįstas rinkliavas – pinigus, kuriuos paskui bendrai pasidalindavo, bet nė vienas iš muitinės tarpininkų atstovų nenurodė, kad mokėjo neteisėtą atlygį ir V. R. ar kad V. R. būtų reikalavusi kokio nors nepagrįsto atlygio, visgi byloje surinktų įrodymų pakanka ir V. R. kaltei konstatuoti.

44.1. Kaip jau buvo nurodyta, byloje nustatyta, kad 2015 m. spalio 23 d., t. y. penktadienį, muitinės tarpininko UAB „I“ (duomenys pakeisti) atstovė Au. Pi. sumokėjo V. K. neteisėtą piniginį atlygį, kurį šis iš karto perdavė S. Ž.. Vaizdo įraše užfiksuota, kad 2015 m. spalio 26 d., pirmadienį, kai dažniausiai vykdavo neteisėto atlygio dalybos, 09.57 val., S. Ž. perdavė voką V. K. su, kaip nustatyta 2016 m. lapkričio 10 d. specialisto išvados Nr. 11K-205(16), 11-1358(16) 1.3. punkte, tikėtina, 20 ir 50 Eur banknotais (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 92), vaizdo įrašas „? 15-10-26 ? 09-56 ? 2“). Netrukus, t. y. 10.01 val., S. Ž. voką taip pat įdėjo ir į V. R. darbo stalo stalčių (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 92), vaizdo įrašas „? 15-10-26 ? 09-56 ? 3“). Tos pačios dienos 11.45 val. užfiksuota, kaip G. K. nuo savo darbo stalo nuėjo rankose nešdama melsvą pinigų kupiūrą (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 92), vaizdo įrašas „? 15-10-26 ? 11-46 ? 1“). Netrukus, 11.46 val., vaizdo kamera, esančia V. R. kabinete, užfiksuota, kaip G. K. kaire ranka V. R. į dešinos rankos delną paslapčia, po stalu, perdavė aiškiai nematomą objektą, sakydama „vienuolika tik buvo, vienuolika deklaracijų“ (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 92), vaizdo įrašas „? 15-10-26 ? 11-46 ? 2“).

44.2. 2015 m. gruodžio 14 d., 08.42 val., vaizdo įraše užfiksuotas V. K. iš savo darbo stalo stalčiaus išėmė ir į kelnių kišenę įsidėjo du objektus, kurie, kaip nustatyta 2016 m. lapkričio 10 d. specialisto išvados Nr. 11K-205(16), 11-1358(16) 1.28. punkte, yra pinigų banknotai (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 102), vaizdo įrašas „15-12-14 ? 8-45 ?1“). Kitame vaizdo įraše, 08.45 val., V. K. užfiksuotas V. R. darbo kabinete, kur atidaręs V. R. darbo stalo stalčių į vidų įdėjo iš kelnių kišenės išimtą objektą (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 102), vaizdo įrašas „? 15-12-14 ? 8-45 ?2“).

44.3. 2016 m. sausio 29 d., 09.55 val., užfiksuota, kaip S. Ž., stovėdama prie savo darbo stalo, iš piniginės išėmė žalios spalvos pinigų kupiūrą, nuo stalo paėmė popieriaus lapą, iškirpo dalį popieriaus ir į jį įvyniojo žalios spalvos banknotą, o 09.56 val. išėjo iš savo darbo vietos, po to S. Ž. jau užfiksuota vaizdo kamera, esančia V. R. darbo kabinete, kur S. Ž. priėjo prie V. R. darbo stalo, atidarė stalčių ir įdėjo atsineštą į popieriaus lapą suvyniotą pinigų banknotą (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 109), vaizdo įrašai „? 16-01-29 ? 09-55 ?1“ ir „? 16-01-29 ? 09-55 ?2“). 2016 m. lapkričio 10 d. specialisto išvados Nr. 11K-205(16), 11-1358(16) 1.48 punkte nurodyta, kad vaizdo įraše užfiksuotas objektas, kurį S. Ž. suvyniojo į iškirptą lapą, tikėtina, yra 100 Eur banknotas.

44.4. 2016 m. vasario 1 d., 08.58 val., užfiksuota, kaip V. K. į savo darbo stalo stalčių įdėjo 20 Eur banknotą bei iš stalčiuje buvusio voko išsiėmė du 50 Eur banknotus, kurių vieną įdėjo atgal į stalčių, o kitą sulankstė ir išėjo (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 109, vaizdo įrašas „ ? 16-02-01 ? 08-58 ?1“, 2016 m. lapkričio 10 d. specialisto išvados Nr. 11K-205(16), 11-1358(16) 1.52 punktas). Netrukus V. K. užfiksuotas V. R. darbo kabinete, kur į V. R. darbo stalo stalčių padėjo atsineštą pinigų banknotą, o pastaroji pinigų kupiūrą nedelsdama įsidėjo į piniginę (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 109–110), vaizdo įrašas „? 16-02-01 ? 08-58 ?2“).

44.5. Slapto sekimo metu užfiksuota ir daugiau atvejų, kai G. K., S. Ž. ir V. K. perduoda objektus V. R. tiesiai į rankas ar įdėdami į darbo stalo stalčių. Analogiškas aptartiems atvejams nuteistųjų veikimas užfiksuotas: G. K. 2015 m. lapkričio 16 d., 10.55 val., 2015 m. gruodžio 14 d., 10.54 val., 2016 m. sausio 28 d., 10.55 val. (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 96, 102–103, 109), vaizdo įrašai „15-11-16 ? 10-55 ? 1“, „15-12-14 ? 10-52 ? 1“, „16-01-28 ? 10-55 ? 1“), S. Ž. 2015 m. lapkričio 16 d., 09.36 val., 2015 m. gruodžio 21, 09.02 val., gruodžio 23 d., 07.51 val. (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 96, 103–104), vaizdo įrašai „15-11-16 ? 09-38 ?2“, „15-12-21 ? 09-02 ?2“, „15-12-23 ? 07-51 ?1“), V. K. 2015 m. lapkričio 9 d., 08:56 val. (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 94), vaizdo įrašas „? 15-11-09 ? 08-55 ?3“).

44.6. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, nuteistieji G. K., S. Ž., V. K. sistemingai perduodavo V. R. objektus (atskirais atvejais nustatyta, kad tai buvo pinigų banknotai) tomis pačiomis dienomis, dažniausiai pirmadieniais, kai muitinės poste buvo fiksuojamas pinigų dalijimasis tarp P. B., G. K., S. Ž. ir V. K.. Atsižvelgiant į liudytojų parodymus, užfiksuotus neteisėto atlygio mokėjimo faktus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad aptartais atvejais dalijamasis būtent iš muitinės tarpininkų atstovų priimtas neteisėtas atlygis. Nuteistieji G. K., S. Ž., V. K., kaip ir dalindamiesi pinigus tarpusavyje, taip ir atėję pas V. R. į darbo kabinetą, nieko nesakydami padėdavo į V. R. darbo stalo stalčių vokus ar popieriaus lapus su pinigais arba pinigus perduodavo į rankas V. R., į tokius nuteistųjų veiksmus V. R. niekaip nesureaguodavo, neklausdavo, kas ir kodėl perduodama. Tik vienu atveju G. K., perduodama pinigus, nurodė deklaracijų skaičių, kas leidžia pinigų perdavimą susieti būtent su įformintomis deklaracijomis, ne su tarpusavio atsiskaitymu už įvairias prekes, dovanas ir panašiai. Akivaizdu, kad V. R. supranta, iš kur gauti jai perduodami pinigai, pritaria kitų nuteistųjų veiksmams bei kartu su kitais nuteistaisiais dalinasi iš muitinės tarpininkų atstovų surinktu neteisėtu atlygiu.

45. Tenkinus nuteistųjų ir jų gynėjų prašymus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas liudytojas V1. G., byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų metu taip pat dirbęs muitinės tarpininku bei teikdavęs forminti deklaracijas (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje. Liudytojas nurodė, kad muitinės pareigūnams niekada nėra mokėjęs jokių piniginių rinkliavų, tokių reikalavimų iš muitinės pareigūnų nebuvo. Tačiau V1. G. pripažino, kad yra girdėjęs kalbų apie muitinės pareigūnų renkamas rinkliavas, bet šiomis kalbomis nesivadovavo. V1 G. nurodė, kad buvo nepasitenkinimo dėl per lėto prekių išmuitinimo, bet, liudytojo nuomone, tai lemdavo objektyvios priežastys. Tokie liudytojo V1. G. parodymai, priešingai nei teigia apeliantai, nei patvirtina, nei paneigia nuteistųjų kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos. Pažymėtina, kad baudžiamoji byla teisme nagrinėjama tik dėl sistemingo neteisėto atlygio priėmimo iš konkrečių muitinės tarpininkų atstovų, tačiau V1. G. nieko nežinojo ir negalėjo pasakyti apie buvusius susitarimus tarp byloje nuteistų muitinės pareigūnų ir muitinės tarpininkų atstovų L. J., I. F., V. G., A. P., R. P. Č., M. M., G. G., J. J., Au. Pi. bei N. Č.. Analogiškai jokių bylai reikšmingų aplinkybių dėl byloje nagrinėjamos veikos aplinkybių nebūtų nustatyta kitų muitinės tarpininkų atstovų, teikusių forminti muitinės deklaracijas (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje, apklausų metu. Kita vertus, liudytojas V1. G., pakankamai dažnai teikęs forminti muitinės deklaracijas, kaip ir kiti byloje apklausti muitinės tarpininkų atstovai, paneigė apeliantų keliamas versijas dėl A. L., kuri neva priimdavo interesantų teikiamus dokumentus ir pirmiausia galėjo matyti bei pasiimti perduodamus pinigus. Tiek V1. G., tiek kiti byloje apklausti muitinės tarpininkai nurodė, kad dokumentus dažniausiai per dokumentų priėmimo langelį priimdavo P. B.. Byloje nėra jokių duomenų, nei surinktų atliekant kriminalinės žvalgybos, nei ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurie patvirtintų apeliantų teiginius.

46. Taip pat bylą nagrinėjant apeliacine tvarka kaip liudytojas buvo apklaustas tiriamuoju laikotarpiu (duomenys neskelbtini) posto viršininku buvęs E. B.. Liudytojas paaiškino, kad buvo atsakingas už viso posto veiklą, bet už posto padalinio – (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietos darbo organizavimą buvo atsakinga viršininko pavaduotoja V. R.. Nors liudytojas neigė, žinojęs apie (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje buvusią neteisėtų piniginių rinkliavų sistemą, bet nei šio liudytojo, nei pirmosios instancijos teisme atsisakytų apklausti kitų tame pačiame muitinės poste dirbusių pareigūnų parodymai nepaneigia atskirai nuo kitų muitinės pareigūnų veikusių nuteistųjų kaltės.

47. Iš dalies galima sutikti su apeliantais, jog nėra pagrindo besąlygiškai atmesti nuteistųjų nurodytų aplinkybių apie tarp muitinės poste dirbusių muitinės pareigūnų vykusius atskirų prekių pirkimus ir pardavimus, atsiskaitymus už bendrai perkamas įvairias prekes. Šiuos nuteistųjų parodymus iš dalies patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Liudytoja L. J. nurodė, kad iš S. Ž. yra pirkusi kvepalų ir kitų prekių, taip pat paprašyta atveždavo pietus, už kuriuos jai muitinės pareigūnai grąžindavo pinigus, be to, liudytoja nurodė ir tai, kad 2016 m. vasario 8 d., t. y. nuteistųjų sulaikymo dieną, kažkas iš muitinės pareigūnų ją pasveikino gimtadienio proga padovanodami gėlių. Liudytojas E. B. taip pat nurodė, kad muitinės poste būdavo renkami pinigai sveikinimams su gimtadieniais, į postą atėję pardavėjai siūlydavo įsigyti įvairių prekių (kosmetikos, rūkytos žuvies). Tačiau, kaip jau buvo išsamiai pasisakyta anksčiau, byloje pakanka duomenų susieti aptartuose vaizdo įrašuose užfiksuotus nuteistųjų tarpusavio pinigų perdavimus su neteisėtai iš muitinės tarpininkų atstovų rinktomis piniginėmis rinkliavomis, todėl muitinės poste vykęs ir kitokio pobūdžio tarpusavio atsiskaitymas nepaneigia byloje nustatytų konkrečių pinigų perdavimo atvejų nusikalstamo pobūdžio. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie liudytojos L. J. sveikinimą su gimtadieniu ir pinigų gėlėms rinkimą, nepripažino 2016 m. vasario 8 d. kratų metu pas nuteistuosius rastų pinigų nusikalstamos veikos rezultatu ir jų nekonfiskavo.

48. 2016 m. gegužės 16 d. specialisto išvadoje Nr. 11-791(16) konstatuota, kad ant 2016 m. vasario 8 d. vykusio nuteistųjų sulaikymo ir kratų metu paimtų ir tirti pateiktų: 1) dviejų 5 Eur kupiūrų ir vienos 20 Eur kupiūros, paimtų iš P. B. darbo stalo stalčiuje buvusios juodos piniginės; 2) deklaracijos skiaučių, paimtų iš šiukšlių dėžės, stovinčios prie V. K. darbo stalo, V. K. rankų nuoplovų ir dviejų popieriaus lapelių, vienos 50 Eur kupiūros bei praplėštos pakuotės servetėlių „Solo Talant“, paimtų iš V. K. uniforminių kelnių užpakalinės kišenės; 3) trijų 50 Eur kupiūrų ir vienos 5 Eur kupiūros, paimtų iš po ant G. K. darbo stalo stovėjusio kompiuterio procesoriaus; 4) 50 Eur kupiūros, paimtos iš S. Ž. piniginės, tikėtina, yra tepalo „Ogoniok-980“ (rusiškai „??????-980“) pėdsakų (6 t., b. l. 112–116). Nors tuo, kad ant 2016 m. vasario 8 d. vykusio nuteistųjų sulaikymo ir kratų metu paimtų ir tirti pateiktų objektų buvo rasta tepalo „Ogoniok-980“, nuteistųjų kaltė neįrodinėjama, tačiau teisėjų kolegija atmeta apeliacinių skundų argumentus, kad šie duomenys yra nepatikimi, gauti neteisėtai ir dėl to nepripažintini įrodymu. Iš 2016 m. vasario 7 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kad 2016 m. vasario 7 d. slapta patekus į (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietos dirbančių pareigūnų tarnybines patalpas, žymėjimo priemone – tepalu „Ogoniok-980“ tepant teptuku buvo pažymėta V. K. darbo stalo stalviršio viršutinė dalis, ant jo esančios darbo priemonės, kompiuterinė pelė, klaviatūra, pirmų dviejų darbo stalo stalčių išorinė sienelė ir stalčių rankenos (1 t., b. l. 177). Šis procesinis veiksmas buvo sankcionuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. sausio 27 d. nutartimi pagal prokuroro prašymą, kadangi pagal turimus duomenis 2016 m. vasario 8 d. tarp muitinės pareigūnų turėjo būti dalinamasi iš muitinės tarpininkų atstovų surinktais pinigais (1 t., b. l. 171–173, 174–176). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistojo V. K. gynėjo pateiktoje informacijoje apie tepalo „Ogoniok-980“ paskirtį nurodyta, kad tai vazelino pagrindo liuminescencinis tepalas, pasižymintis puikia adhezija su oda, užtepus ant rankų, gerai prilimpa, yra skirtas aptikti asmenį, atlikusį neteisėtus veiksmus, tuo tikslu gali būti užtepamas ant tvirtų paviršių, kurių būklę ir buvimo vietą būtina nustatyti arba atsekti atliekant paieškos operacijas, kadangi prisilietus prie tokių objektų, ant rankų lieka tam tikras kiekis tepalo, tepalu išteptomis rankomis vėliau liečiant įvairius paviršius, ant jų taip pat lieka tepalo pėdsakai. Liuminescencinė veiklioji medžiaga ima žaliai švytėti, kai į ją nukreipiamas infraraudonųjų spindulių 980 nm bangos ilgio lazeris (25 t., b. l. 81–82). Kadangi byloje buvo turima informacijos apie galimą pinigų pasidalijimą, bet nesant galimybės pažymėti pačių pinigų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, tepalu „Ogoniok-980“ pažymint įvairius V. K. darbo vietos paviršius atitinka nustatytus tepalo „Ogoniok-980“ naudojimo reikalavimus. Nors minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras neturėjo tinkamo lazerio tepalo „Ogoniok-980“ liuminescencinėms savybėms ant tirtų objektų nustatyti, bet teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ekspertų naudotos kitos metodikos tepalo „Ogoniok-980“ pėdsakams ant tirtų objektų nustatyti patikimumu. Tuo labiau kad 2016 m. vasario 8 d. V. K. asmens kratos protokole nurodyta, kad apšvietus V. K. rankas lazeriu „NK“, jo kairės rankos vidurinis ir bevardis pirštai, dešinės rankos visi pirštai švietė liuminescensuojančiais taškeliais (10 t., b. l. 118-122). Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teisme V. K. neneigė, kad 2016 m. vasario 8 d. atėjęs į darbą atsisėdo prie stalo, įjungė kompiuterį, suvedė slaptažodį, t. y. lietė tepalu „Ogoniok-980“ pažymėtus paviršius, po to iš kelnių kišenės išsitraukė turėtas du 50 Eur banknotus, kurių vieną davė S. Ž., nes pastaroji turėjo nupirkti gėlių pasveikinti L. J. su gimtadieniu. Byloje nėra išlikusių 2016 m. vasario 8 d. vaizdo įrašų, todėl negalima paneigti nuteistųjų V. K. ir S. Ž. parodymų apie pinigų perdavimą vienas kitam, taip pat negalima nustatyti, kaip ant pinigų rastų pas P. B. ir G. K. galėjo atsirasti tepalo „Ogoniok-980“ pėdsakų. Atsižvelgiant į tai, negalint pašalinti abejonių dėl 2016 m. vasario 8 d, vykusių pinigų dalybų tarp nuteistųjų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šiais duomenimis įrodinėjant nuteistųjų kaltę.

49. 2016 m. vasario 16 d. slapto sekimo protokole nurodyta, kad 2016 m. vasario 8 d. užfiksuoti vaizdo įrašai neišsaugoti dėl atminties laikmenos – vidinio kietojo disko gedimo (1 t., b. l. 155–161). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. kovo 22 d. akte Nr. D7559 nustatyta, kad gedimas yra sudėtingas, nes dalinai pažeistas magnetinis paviršius, taip pat yra paviršiaus duobės, todėl sektorių nuskaitymas gali būti apsunkintas (kai kuriose vietose iš viso neįmanomas), pilnai atstatyti paviršių nėra galimybių (1 t., b. l. 168). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme gautame Muitinės kriminalinės tarnybos 2018 m. balandžio 25 d. rašte Nr. (14.4)3R-958 nurodyta, kad byloje yra išsaugoti šie vaizdo įrašai: kameromis Nr. 1–3 daryti įrašai nuo 2015 m. spalio 19 d., 09.44 val., iki 2016 m. vasario 2 d., kamera Nr. 4 daryti įrašai nuo 2015 m. spalio 19 d., 11.16 val., iki 2015 m. spalio 29 d. ir nuo 2015 m. gruodžio 11 d., 18.08 val., iki 2016 m. vasario 10 d., kamera Nr. 5 daryti įrašai nuo 2015 m. gruodžio 11 d.,18.08 val., iki 2016 m. vasario 10 d. (19 t., b. l. 116). Be to, Muitinės kriminalinės tarnybos 2018 m. spalio 1 d. rašte paaiškinta, kad kamerų Nr. 1–3 ištisiniai įrašai buvo vykdomi vaizdo kaupiklyje, kurio vienas kietųjų diskų sugedo, todėl neliko šių kamerų įrašų nuo 2016 m. vasario 2 d., neaišku, kodėl neliko ištisinių kamerų Nr. 4–5 įrašų, galimai dėl techninių gedimų (elektros, ryšio sutrikimai ir kt.) arba informacijai užpildžius esamą kaupiklio talpą tolesni įrašai atliekami trinant seniausius duomenis, kita vertus, vaizdo stebėjimas lygiagrečiai vyko realiuoju laiku ir dalis tyrimui reikšmingų įrašų fragmentų buvo įrašomi į kompaktinius diskus, pateiktus byloje, kas paaiškina vaizdo įrašų fragmentų išsaugojimą byloje, nors ištisinių vaizdo įrašų nebeliko (20 t., b. l. 107). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka papildomai buvo apklaustas sugedusio vidinio kietojo disko apžiūrą atlikęs M. K., kuris paaiškino, jog Muitinės kriminalinė tarnyba kreipėsi siekdama atkurti vidiniame kietajame diske buvusius duomenis, atlikus pateikto vidinio kietojo disko diagnostiką, paaiškėjo, kad ant disko paviršiaus yra duobės, įbrėžimai ir duomenų atkūrimas yra labai sudėtingas, kartais net neįmanomas, iš esmės tik baigus darbą, kuris truktų labai ilgai, paaiškėtų, ar galima atstatyti duomenis. M. K., įvertinęs aplinkybę, kad kietajame diske išsaugoti didelės apimties vaizdo įrašai, nurodė, kad jei atstatant duomenis, dėl paviršiaus sugadinimo nebūtų galima atstatyti vos vieno baito, tada neatsidarytų ir visas failas. Atsižvelgiant į duomenų vidiniame kietajame diske atkūrimo proceso sąnaudas ir trukmę bei įvertinus mažą tikimybę, kad kietajame diske esantys ištisiniai, didelės apimties vaizdo įrašų failai bus nepažeisti ir juos bus galima atkurti, pagrįstai buvo atsisakyta kreiptis į ekspertizės įstaigą dėl vaizdo įrašų atkūrimo.

50. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad objektyvieji ir subjektyvieji P. B., G. K., V. K., S. Ž. ir V. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai yra neginčijamai įrodyti ir nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais padarę nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje. Nėra pagrindo sutikti su tuo, kad kiekvienas iš nustatytų neteisėto atlygio priėmimo atvejų turi būti kvalifikuojamas kaip atskira nusikalstama veika, nes nuteistųjų veika renkant neteisėtas rinkliavas iš muitinės tarpininkų buvo sisteminga, pasižymėjo vienodu elgesio modeliu, vaidmenų pasiskirstymu, todėl darytina išvada, kad savo veiksmais kiekvienu atveju nuteistieji įgyvendino bendrą nusikalstamą sumanymą, dėl ko nuteistųjų veika laikytina tęstine.

Dėl paskirtų bausmių

51. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kuria būtų pasiekti jos tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta neteisinga – aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

52. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

53. BK 225 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad asmuo baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 5 metų. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems P. B., G. K., V. K., S. Ž. ir V. R. buvo paskirtos 450 MGL (16 947 Eur) dydžio baudos.

54. Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistieji iš esmės yra charakterizuojami teigiamai, anksčiau neteisti, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas byloje nėra, dirba, yra sukūrę šeimas, augina vaikus. Skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, kad nuteistieji padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Vertinant nusikaltimo pavojingumą, pažymėtina, kad byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės rodo didesnį veikos pavojingumą. Neteisėtas atlygis buvo imamas, nors tiksliai ir nenustatytą, bet pakankamai ilgą laikotarpį, nusikalstami veiksmai buvo gerai organizuoti, dėl ko užtruko nusikalstamos veikos aplinkybių atskleidimas, ir sistemingi. Nustatyti net septynių skirtingų muitinės tarpininkų atstovai, kurie muitinės pareigūnams mokėjo neteisėtą atlygį, neteisėtas atlygis buvo imamas praktiškai už visų muitinės procedūrų atlikimą. Kiekvienas iš nuteistųjų savo veiksmais tiesiogiai prisidėjo prie nusikalstamos veikos padarymo, nė vieno iš nuteistųjų vaidmens nusikalstamoje veikoje negalima pripažinti antraeiliu ar mažiau reikšmingu. Nepaisant to, kad V. R., skirtingai nuo kitų nuteistųjų, tiesiogiai nesitarė su muitinės tarpininkais dėl neteisėto atlygio mokėjimo, deklaracijų neformino ir už jų įforminimą pinigų nepriėmė, bet būdama posto viršininko pavaduotoja, turėjusi kontroliuoti poste dirbusių muitinės pareigūnų veiklą, žinodama apie neteisėto atlygio priėmimo faktus, nesiėmė jokių veiksmų nusikalstamai veikai užkirsti, toleravo pavaldinių nusikalstamus veiksmus ir kartu su kitais nuteistaisiais dalinosi neteisėtai iš muitinės tarpininkų surinktą atlygį. Be to, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į užsitęsusį baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme, kurį nulėmė nesąžiningi baudžiamojo persekiojimo institucijų veiksmai, klaidinant teismą, slepiant svarbią informaciją apie šių veikų tyrimą, atliktus kriminalinės žvalgybos veiksmus, vienam iš pareigūnų duodant melagingus parodymus, dėl ko reikėjo net kelis kartus atlikti papildomus įrodymų tyrimo veiksmus (laikotarpis nuo 2019 m. kovo 21 d. teismo posėdžio, kai buvo pirmą kartą pareikalauta pateikti papildomus duomenis, iki 2019 m. lapkričio 12 d., kai įrodymų tyrimas teisme buvo baigtas).

55. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo skundžiamame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių vertinti kitaip ir tokiu būdu sušvelninti P. B., G. K., V. K., S. Ž. ir V. R. paskirtų bausmių. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, pirmosios instancijos teismas, nustatęs užsitęsusį bylos nagrinėjimą, tai kompensavo nuteistiesiems skirdamas švelnesnę bausmę sankcijos ribose. Teisėjų kolegijos nuomone, už padarytą nusikalstamą veiką nuteistiesiems paskirtos bausmės tiek savo rūšimi (bauda), tiek dydžiu (mažesniu nei nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto redakcijoje numatytos baudos vidurkis) neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, padės įgyvendinti bausmės tikslus bei negali būti vertinamos kaip aiškiai per griežtos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų P. B., V. R., S. Ž. bei nuteistųjų G. K. ir V. K. gynėjų apeliacinius skundus atmesti.