Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.2.3.1.2.6; 1.2.3.1.2.9; 1.2.14.3.2.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2022 m. rugsėjo 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Algirdo Jaliniausko ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

M. A., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2006 m. kovo 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, kurio vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2. 2006 m. liepos 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsniu, laisvės atėmimu 2 metams;

3. 2009 m. lapkričio 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 mėnesiams;

4. 2010 m. kovo 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalis – laisvės atėmimu 1 metams;

5. 2012 m. sausio 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams; 2012 m. liepos 11 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimas pakeistas 90 parų areštu;

6. 2016 m. lapkričio 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, BK 65 straipsniu – laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

7. 2017 m. kovo 2 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmes subendrinus pagal 2017 m. kovo 2 d. ir 2016 m. lapkričio 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžius – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams;

8. 2018 m. gruodžio 20 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimu 4 mėnesiams, ir

V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vykdantis individualią veiklą statybų sektoriuje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2001 m. liepos 13 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal tuo metu galiojusio BK 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, kurio vykdymas atidėtas 2 metams, su ½ turto konfiskavimu;

2. 2002 m. rugsėjo 26 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal tuo metu galiojusio BK 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams su ½ turto konfiskavimu;

3. 2004 m. kovo 31 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 40 parų areštu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4. 2004 m. lapkričio 17 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 189 straipsnio 3 dalį – 65 parų areštu, vykdymą atidedant 3 metams;

5. 2007 m. rugsėjo 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

6. 2012 m. balandžio 20 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

7. 2013 m. spalio 16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 2 mėnesiams;

8. 2015 m. liepos 8 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 36 parų areštu;

9. 2017 m. lapkričio 6 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 9 mėnesiams,

kaltinami pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamieji M. A. ir V. G., veikdami bendrininkų grupėje, dėl savanaudiškų paskatų tyčia itin žiauriai nužudė kitą žmogų, įsibrovę į patalpą bei panaudodami fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: 2020 m. lapkričio 30 d. apie 15.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, V. G. alkūne išdaužus kambario lango stiklą bei iš vidaus atkabinus durų kablį, įsibrovė į P. R. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir bendrais veiksmais, siekdami priversti P. R. atiduoti pinigus, kankindami, itin žiauriai, per ilgą laiko tarpą, sukeliant dideles fizines kančias, sudavė kojomis, rankomis bei pagaliu ne mažiau kaip 12 smūgių P. R. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarė P. R. odos nubrozdinimus kaktos abejose pusėse, muštinę žaizdą su aplinkiniu odos nubrozdinimu nosies kairėje pusėje, kraujosruvas odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke bei kairės akies vokuose, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose momens – smilkinio srityje abipus ir pakaušio srityje, kraujosruvas abiejuose smilkininiuose raumenyse, plačią kraujosruvą veido minkštuosiuose audiniuose, viršutinio žandikaulio lūžimą pagal La Fort II tipą, nosies kaulų lūžimą, kraujosruvas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų galvos smegenų pusrutulių visame paviršiuje, tarpslankstelinio disko tarp kaklinių VI ir VII stuburo slankstelių plyšimą bei nežymią kraujosruvą priestuburiniuose minkštuosiuose audiniuose plyšimo vietoje, krūtinkaulio tiesioginį lūžimą bei masyvią kraujosruvą užkrūtinkauliniuose puriuosiuose audiniuose ir tarpusienio priekinės dalies puriuosiuose audiniuose, dešinės pusės I, II, III, VI, VII, VIII, IX ir kairės pusės II, III, IV tiesioginius lūžimus bei kraujosruvas tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, dešinės pusės I, II, IV, V, VI, VII ir kairės pusės II, III, V, VI, VII netiesioginius lūžimus bei kraujosruvas tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, kraujosruvą nugaros kairės pusės raumenyse mentės srityje, kraujosruvas odoje ir poodyje bei muštines žaizdas abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose, ko pasėkoje dėl stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio dauginiais veido kaulų lūžimais, stuburo kaklinės dalies tarpslankstelinio disko plyšimu, dauginiais krūtinės ląstos kaulų lūžimais, nukraujavimu į kūno audinius ir išorę - trauminiu šoku, nukentėjusysis P. R. mirė įvykio vietoje, t. y. jį nužudė ir pasikėsino pagrobti jo pinigus, tačiau plėšimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes pinigų nerado.

Tokiais savo veiksmais kaltinamieji M. A. ir V. G. padarė nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis M. A., savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2020 m. pavasarį susitiko su G. G. (duomenys neskelbtini). Kartu gėrė alų, išsikalbėjo ir papasakojo jam, jog buvo apkaltintas vagyste iš P. R., už tai atliko bausmę. Jam pasakė, kad P. R. taupus žmogus, turi pinigų, todėl pasiūlė gal kada išvilioti iš jo pinigus, tačiau tuo viskas ir baigėsi. 2020 m. lapkričio 30 d. atėjo V. G. ir atsinešė du butelius alaus. Begerdami alų, V. G. pasiūlė nuvažiuoti pas tą žmogų apie kurį buvo kalbėję ir jį apvogti arba išvilioti pinigus iš jo. Iš pradžių kaltinamasis M. A. nesutiko ir pasakė, kad yra po dviejų sunkių operacijų, vos juda ir nenori ten vykti. Po kažkiek laiko V. G. vėl pasiūlė važiuoti, išviso siūlė kelis kartus. Po jo įkalbinėjimų, sutiko važiuoti, kadangi V. G. nežinojo kelio, o kaltinamasis M. A. žinojo. V. G. paskambino pažįstamui taksistui, kad juos nuvežtų iki kaimo, kur gyveno tas asmuo. Kol laukė taksi, nuėjo kartu į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), kur V. G. nusipirko 1 litro talpos butelį „Tauro Tradicinis“. Atvykus taksi automobiliui, V. G. atsisėdo šalia vairuotojo į keleivio vietą, o jis ant galinės keleivio sėdynės. Važiuojant, V. G. su taksi vairuotoju tarėsi dėl sumos ir kiek reikės palaukti, kad jis atvažiuotų juos paimti iš tos pačios vietos. Kaltinamasis M. A. paaiškino, jog jis rodė kelią. Nuvažiavus iki vietos, jis su V. G. išlipo iš automobilio ir V. G. pasakė taksistui, jog atvyktų už valandos ar pusantros. Kaltinamieji nuėjo iki sodybos, kadangi taksi juos paleido iki sodybos likus apie 400-500 metrų. Nežinojo, ar namuose bus P. R.. Abu priėjo prie namo, prie durų ir pabarškino porą kartų. Už durų girdėjosi, kad kažkas kalba ir prieidinėja prie durų, tačiau durys buvo uždarytos ir užrakintos. V. G. priėjo prie lango, esančio prie durų dešinėje pusėje ir alkūne išdaužė langą. V. G. įlipo per langą į namą ir atkabino ar atrakino duris iš vidaus, po ko į namą įėjo ir pats M. A.. Įžengus į prieangį, per kambario duris po dešine matė stovintį P. R. tarpduryje tarp didžiojo kambario ir virtuvės. Kaltinamasis M. A. atsisėdo ant kėdės prie išdaužto lango, o V. G. atsisėdo ant lovos. P. R. atsisėdo ant kitos kėdės, esančios prie stalo. M. A. parodė, jog prašė P. R. paskolinti pinigų, V. G. taip pat paprašė. P. R. nesutiko ir nesuprantamai murmėjo. Kaltinamasis M. A. parodė, kad su V. G. sudavė smūgius P. R. jam sėdint ant kėdės. Nuo jų abiejų suduotų smūgių, P. R. nukrito nuo kėdės, po ko būdamas ant žemės pasikėlė pusiau sėdėdamas ir atsirėmė į lovą. Kaltinamasis M. A. pradėjo ieškoti pinigų ir įmetė į pečių porą pagalių. Beieškant virtuvėje, kambaryje neradus pinigų, grįžo į didįjį kambarį. Tarpduryje pamatė, kaip V. G. spiria dešine koja tiesiai į veidą, P. R. sėdint ant žemės. Paklausus P. R. kur laiko pinigus, nurodė pečiaus pusę, tačiau ir ten kaltinamasis pinigų nerado. Buvo nuėjęs ir kitoje namo pusėje, tačiau ten taip pat pinigų nerado. Grįžo atgal prie krosnies, tarpduryje V. G. pastūmė P. R. ar jis pats nukrito, bet P. R. atsidūrė ant žemės prie spintelės ir atsirėmė į spintelę pusiau sėdintis. V. G. paėmė apvalų pagalį ir sudavė 2-3 smūgius P. R. per rankas ir per pakaušį. Išėjo iš namo palikdami P. R. virtuvėje prie spintelės ir nuėjo abu kartu iki taksisto ir grįžo į Alytų. Kai ieškojo pinigų, tai buvo po kaire puse atidaręs spintą, ieškojo po lova, po stalu, spintelėje, po pečiumi, visą gultą išvertė, buvo užlipęs ir į antrą aukštą, ten kur palėpė, bet kadangi buvo tamsu, nėjo. Kaltinamasis M. A. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai skyrėsi, kadangi taip kalbėjo V. G. nurodymu, jis sukūrė planą dėl butelio ir dėl lango. V. G. sugalvojo planą, kad jie važiavo pas M. A. dėdę. V. G. planas yra toks, kad jis išdaužė langą, bet kad tai nuslėptų, jis pasakė, kad pirko butelį ir ten buvo jie jį palikę, nuėjo iki taksi ir jis užsirakino iš vidaus, bet taip nebuvo. Pirminiuose parodymuose sakė kitaip, kadangi taip buvo sugalvojęs V. G.. Be to, sulaikymo vietoje, per ventiliaciją kalbėjosi ir jis prašė, kad laikytųsi „bonkės“ parodymų. Kodėl V. G. įmetė sudeginti kirvį, nežino. Kas išvilko P. R. iš namų nežino, kadangi jį paliko namuose, V. G. negalėjo jo išvilkti, kadangi jie abu grįžo pas taksistą. Nežino kodėl V. G. sako, jog išvilko jį iš namo, prie jo akių to nedarė, galbūt antrą kartą grįžo ir išvilko. Ar be jų, įvykio vietoje buvo daugiau asmenų nežino, kartu su jais, jokio kito asmens nebuvo. Kaltinamasis M. A. parodė, kad pats asmeniškai tik ranka sudavė ne mažiau 5 ir nedaugiau 8 smūgių P. R.. Kirvio į rankas neėmė, ant nukritusio P. R. nešokinėjo, to negalėtų padaryti, kadangi jam neleidžia sveikata. Gulinčio kojomis jo taip pat nespardė. V. G. rankomis sudavė smūgius, kojomis ir pagaliu, kad būtų užlipęs ar trypęs P. R., nematė. Name užtruko apie valandą ar pusantros, visą laiką ieškojo pinigų, per tą laiką buvo išėjęs į lauką nusišlapinti ar parūkyti. Tiek V. G., tiek pats kaltinamasis M. A. buvo nuėję iki taksisto. Kaltinamasis M. A. parodė, kad jis prašė taksisto jų palaukti. V. G. taip pat buvo vieną kartą išėjęs iki taksisto paprašyti, kad palauktų. Kaltinamasis nurodė, kad tą dieną mažiau vartojo alkoholio, kadangi buvo po operacijos, dėl ko jam yra sutrikusi ir atmintis. Nesijautė įvykio metu girtas, nors prieš tai buvo vartojęs alkoholį. Kuris pirmas sudavė P. R. smūgius, pasakyti negali. Pats kaltinamasis nurodė, kad sudavė į galvą, į krūtinę, pečių lygmenyje. Kiek konkrečiai sudavė smūgių į galvą, pasakyti negali. Nebuvo to, kad V. G. kas 5 minutes išeidinėtų parūkyti, ar jis rūkė pačiame name, nematė. V. G. nuo pat pirmųjų parodymų viską meluoja, šiai dienai jis savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažįsta, kad nuo jų apsilankymo P. R. neteko gyvybės. Tikėjosi, kad ekspertai nustatys, nuo kurio iš jų mirė P. R., kadangi jam sudavė smūgius tik ranka ir tai, jo smūgiai nebuvo stiprūs, kadangi buvo ribojami paties kūno skausmo judesiais. Su V. G. nebuvo pasiskirstę vaidmenimis, tiesiog buvo susitarę išvilioti pinigus. Iki lapkričio 30 d. su V. G. santykiai buvo geri.

Kaltinamasis V. G., apklaustas teisme parodė, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje pripažįsta, jeigu teismas įžvelgs šios nusikalstamos veikos sudėtį, nors mano, jog tai turėtų būti inkriminuojama kaip BK 178 straipsnio 2 dalis, kadangi su M. A. važiavo vogti, tačiau ne plėšti. Dėl kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, kaltės nepripažino ir parodė, kad jokio psichologinio ar fizinio smurto P. R. atžvilgiu nenaudojo ir niekaip tiesiogiai ar netiesiogiai neprisidėjo prie veiksmų privedusių prie mirties. Nesutinka, jog veikė bendrininkų grupėje su M. A., kadangi veiksmai nebuvo tarpusavyje derinti ir atliekami bendrai susitarus iš anksto. Jie nebuvo koordinuoti ir kiekvienas veiksmas buvo atliekamas atskirai neturėdami bendro ryšio tarpusavyje, o buvo savaiminiai, improvizaciniai. Sieja ir yra bendra tik tai, jog į sodybą atvyko kartu apvogti P. R.. Smurto nenaudojo, pinigų nereikalavo. 2020 m. lapkričio 30 d. ryte jam parašė M. A., pasiūlydamas alaus. Apie 11 val. nuėjo pas M. A. ir nusinešė 2 litrus alaus „Tauro tradicinis“, kurį išgėrę nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kur nusipirko dar 2 butelius alaus. M. A. pradėjo skųstis, jog nėra pinigų ir jo sugyventinė priekaištauja, kad neprisideda finansiškai prie namų ūkio, niekur nedirba ir neparneša pinigų, yra išlaikytinis. M. A. eilinį kartą užsiminė ir įkalbinėjo nuvažiuoti pas kažkokį žmogų iš jo kaimo. Neva jis taupus, turi pinigų, anksčiau jau yra jį apvogęs. Praėjo nemažai laiko, todėl tas žmogus pardavinėdamas gyvulius turės pinigų. Jau ir anksčiau jis yra ne kartą įkalbinėjęs V. G. ten nuvykti. Kaltinamasis nurodė, kad iš savo mobilaus telefono apie 13.30 val. paskambino pažįstamam taksistui ir paprašė atvykti prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur gyvena M. A.. Netrukus paskambino taksi vairuotojas – A. R. ir pasakė, kad laukia kieme. Savo telefoną padavė M. A. ir paprašė įdėti krauti, ar jis pats turėjo telefoną, nežino. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) kaimą, jis sėdėjo prie vairuotojo, o M. A. gale, bet kelią rodė jis, kadangi pats nežinojo. Atvykus į (duomenys neskelbtini) taksistas juos išleido prie pagrindinio kelio nuo sodybos 400-500 metrų atstumu, kadangi buvo purvynas. A. R. pasakė, kad atvažiuotų jų paimti už valandos. Pėsčiomis nuėjo iki P. R. namo ir pabeldus į duris, jų niekas neatidarė. Pagalvojo, kad gal nieko nėra namie, todėl pasitarę nusprendė išmušti lango stiklą ir taip patekti į namo vidų. Priėjęs prie lango dešinės rankos alkūne išmušė lango stiklą ir įlipo į vidų. Prieblandoje pamatė ant lovos sėdint žmogaus siluetą. Nuėjo prie lauko durų ir atkabino vidinį kablį ir M. A. įėjo į vidų, po ko atsisėdo ant lovos šalia žmogaus. M. A. apkabino per kaklą P. R. ir pasakė „sveikas, ar turi paskolinti pinigų“. P. R. kelis kartus nerišliai pakartojo, jog pinigų neturi. M. A. pradėjo versti kambarį, ieškodamas pinigų ir rėkdamas ant P. R., kad jis pasakytų kur yra pinigai. Kaltinamasis V. G. nurodė, jog stovėjo šalia šviesos jungiklio, tačiau jį pajunginėjus, šviesa neatsirado. M. A. šaukdamas, P. R. sėdinčiam ant lovos sudavė į veidą, į krūtinę, nemažiau 4-5 smūgius. Rėkdamas kur pinigai, čiupo P. R. už atlapų ir nusviedė ant žemės nuo lovos. P. R. nukritus ir neaiškiai sakant, jog pinigų neturi, M. A. vertė lovą jų ieškodamas lovoje bei po ja. Ten neradus, M. A., ant žemės gulinčiam P. R. į viršutinę kūno dalį spyrė 3-4 kartus. Kaltinamasis parodė, kad jam tai nebuvo priimtina, kadangi jie tarėsi tik apvogti, o ne apiplėšti. Kaltinamasis išėjo į kiemą, rūkė ir vis paėjęs pažiūrėdavo ar neatvyko taksi. Pamatęs, jog laukia taksistas, M. A. pasakė, jog atvažiavo taksi ir galvodamas, jog jis irgi eina, išėjo link taksi, bet pusiaukelėje atsisukęs pamatė, kad M. A. neateina iš paskos. Nuėjo prie taksi ir paprašė jo palaukti 10 min., sutarė, jog pridės prie žadėtų 50 Eur dar 10 Eur. Nuėjęs atgal į namo vidų, į kambarį kur buvo P. R., kad pasikviesti M. A., matė, kad P. R. buvo tame pačiame kambaryje, gulėjo nugara ant grindų, galva į lauko duris, o M. A. buvo ten kur krosnis, viską vertė ir ieškojo pinigų. Pabandžius pakelti P. R. ir išvesti iš patalpos, P. R. nenorėjo stotis, tuo metu jam atrodė, jog iš baimės, kad nemuštų. Todėl paėmė jį už pažastų ir ištempė į kiemą tarp namo ir tvoros tam, kad išeitų M. A.. P. R. veidas buvo kraujuotas, bet pagalvojo, kad gulėdamas išsiterliojo, o kraujas bėgo iš nosies. Jam neatrodė, kad reikalinga skubi medicinos pagalba, kadangi pasodinus jis sėdėjo ir nerišliai kažką vapėjo. Iš namo išėjus M. A. abu nuėjo iki laukiančio taksi ir grįžo į Alytų. Taksistui pinigų nesumokėjo ir pasakė, kad paduos po savaitės. Taksi juos paleido prie posūkio į kiemą (duomenys neskelbtini), ir su M. A. nuėjo iki parduotuvės nusipirkti porą alaus. Prie M. A. durų išgėrė alų ir išsiskirstė. Kartu pasitarė ką sakys atvykus policijai, kadangi manė, jog turėtų likti jų pėdsakų. Apie P. R. mirtį sužinojo 2020 m. gruodžio 13 d., jam tai pranešė M. A., pagalvojo, kad gal mirė nuo Covid. Nuo tos dienos M. A. nepaleido jo iš akių, vis kviesdavo pasikalbėti. Kiekvieną kartą vis begeriant, M. A. vis primindavo ką sakyti pareigūnams dėl išdaužto lango ir pėdsakų. Kaltinamasis paaiškino, jog nenorėjo toliau bendrauti su M. A., įkalbinėjo jį patiems nueiti į policiją ir pasakyti, jog bandė apvogti P. R.. Dėl savo duotų parodymų komisariate ir įvykio vietoje 2021 m. sausio 25 d. ir 26 d. gali paaiškinti, jog jis yra rūkantis nuo 14 metų, todėl neparūkęs tampa nervingas, neramus, neranda sau vietos, mano, jog turi priklausomybę tabakui, todėl tyrėjas Ž. U. tuo pasinaudojo, matydamas per kameras, kad be rūkalų jis neturi sau vietos, negali užmigti. Artimieji perdavė rūbų ir rūkalų, kurių nepriėmė areštinė, tačiau tyrėjas Ž. U. pasisiūlė juos perduoti. Jis vaikščiojo pas jį ir aiškino, kad M. A. davė parodymus. Jis prižadėjo, kad jei pripažins kaltę, tai duos jam artimųjų atneštus tabako gaminius ir net suorganizuos porai valandų pasimatymą savo kabinete su sugyventine. Padavė 2 pakelius cigarečių ir pasakė, kad gerai pagalvotų. Dėl šių priežasčių, sutiko save apkalbėti. 2021 m. sausio 25 d. 13.00 val. atėjo Ž. U. nusivedė į apklausų kambarį, padavė dar 2 pakelius LD cigarečių ir pasakė, kad tuoj ateis tyrėja su gynėja, o po to bus suorganizuotas susitikimas su sugyventine. Tą pačią dieną apie 16.00 val. atėjo Ž. U. ir atnešė tabako LD pakuotę, vyniojimo popieriaus, Chize filtriukų 2 pakuotes po 120 vnt. bei tabako sukimo mašinėlę, tai matė budintis pareigūnas. Tyrėjas pažadėjo, kad po parodymų patikrinimo įvykio vietoje, paskambins sugyventinei ir ją iškvies susitikimui. Dėl šių priežasčių vyko į įvykio vietą ir davė analogiškus parodymus. 2021 m. balandžio 8 d. davė tikslius parodymus kaip ir apklaustas teisme. Kaltinamasis V. G. parodė, kad pats asmeniškai nesudavė nė vieno smūgio P. R.. Įvykio dieną buvo išgėrę 3 butelius alaus. Degtinės butelio nebuvo, taip buvo kalbėta dėl to, kad bus pirštų pėdsakai, dėl to buvo pasakyta, kad buvo butelis, dėl to išmušė langą. Jis pats neprašė P. R. paskolinti pinigų, o tik M. A. prašė, nenurodydamas konkrečios sumos. Labai ilgai namo viduje nebuvo, daugiausia prabuvo kieme. Kadangi jam buvo nepriimtini mušimai, todėl išėjo į kiemą, stebėjo, kad niekas neateitų. Iš viso užtruko apie valandą ar pusantros. Atsisako parodymų, kuriuose sakė, kad nuo krosnies paėmė pliauską ir P. R. sudavė per plaštaką ir per koją žemiau kelio, nes į virtuvę prie krosnies nuėjęs nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu davė skirtingus parodymus, kadangi pats save apkalbėjo, tikėdamasis, kad tyrimas bus atliktas objektyviai ir bus paneigti jo parodymai. P. R. jis ištempė į lauką paėmęs už pažastų, pasodinęs jo nebuvo. Tempė iš didelio kambario, jis galva gulėjo į lauką, o tuo metu M. A. toliau ieškojo pinigų. Jis nematė M. A. sėdinčio ant kėdės prie išdaužto lango.

Be pačių kaltinamųjų paaiškinimų ir parodymų, jų kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis ir paaiškinimais, rašytiniais, daiktiniais bei kitais, byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

Nukentėjusysis V. R. teisme parodė, kad nužudytasis P. R. buvo jo brolis, kuris gyveno atskirai, jų tėvų namuose. Jam paskambino V. Ž. – brolio švogeris ir pranešė, kad brolis užmuštas. Tą pačią dieną į įvykio vietą nenuvyko. Kai nuvažiavo, brolis buvo jau ligoninėje, jis atrodė baisiai, veidas labai sudaužytas, o rankos kirviu sudaužytos. P. buvo pensininkas, laikė gyvulius, gyveno normaliai, gaudavo 140 Eur pensiją. Pas jį balių nevykdavo, ten nueidavo ir S. G., M. A.. Brolio laidotuvėms seniūnija skyrė lėšų, taip pat iš Sodros gavo pašalpą. Pareikštas civilinis ieškinys 15 000 Eur yra tik dėl neturtinės žalos. Brolio netekimas tai yra didelė trauma, tai netikėta tiek jam, tiek seserims, metė darbą, kadangi buvo labai sunku, vyriausioji sesuo dabar serga. Brolis P. gyveno kaip kaimo žmogus, buvo tvarkingas, pinigų turėjo, gyvulius augino pardavimui, negirtuokliavo, nerūkė, kartais tik išgerdavo. M. A. yra tolimas giminaitis. Yra girdėjęs, kad M. A. buvo P. apvogęs, tačiau brolis jam nepasakojo apie šį įvykį. Jis nebuvo minėjęs, kiek turėjo santaupų. Paskutinį kartą su broliu matėsi pavasarį apie gegužės mėnesį. Broliui pagalbos prižiūrint namus nereikėjo, jis vienas ūkininkaudavo, namuose elektros neturėjo, nes už ją nemokėjo.

Liudytojas J. B. parodė, kad pažinojo nužudytąjį P. R., jį aplankydavo, nes jis gyveno vienas, skurdžiai. Užsukdavo, atveždavo jam maisto. Gruodžio 12 d. apie 11 val. priėjo prie vartų ir pamatė lauke ant šono gulintį P., buvo šalta. Matė, kad sužalotas veidas, namo durys išlaužtos, langas išmuštas. Matėsi, kad jis seniai guli, gal apie savaitę, nes vienas veršiukas tvarte jau buvo nugaišęs badu. Pravėrus namo duris, toliau nėjo, tik duris pastūmė lazda. Pro duris matė, kad lova buvo perversta. Kadangi jis gyveno vienas, tai buvo ten viskas apleista, netvarkinga. Matėsi sužalotas veidas, buvo išrengtas, kelnės nusmukusios, gulėjo ant šono, matėsi, kad buvo ištemptas iš namų ir paguldytas. Matėsi mušimo žymės, veidas buvo paraudęs, nosis sulaužyta. P. R. gaudavo pensiją, augino gyvulius, gyveno vienas, su broliais nebendravo. Mano, kad buvo pardavęs vasarą bulių, kadangi jo nebebuvo. S. G. buvo P. kaimynas, jie bendraudavo, nes gyveno per miškelį, padėdavo vienas kitam su gyvuliais. Pažiūrėjus į P. namelį negalėtum pasakyti, kad jis turėjo pinigų. Kūnas gulėjo per kokius 5 metrus nuo namo, galva buvo link tvarto, link vidinio kiemo.

Liudytoja J. J. parodė, kad pažinojo P. R., atnešdavo jam pensiją. Šeštadienį jam vežė pensiją, dar buvo prieš 8 val. ryto, prietema. Atvažiavus prie vartų pamatė atidarytas namo duris. Girdėjo, kad tvarte bliauna gyvuliai. Praeidama pamatė atidarytą langą, nors langai pas jį visada būdavo užkalti. Kieme visada netvarkinga, tuo metu buvo pasnigta. Pašaukė, P. vardu, tačiau niekas neatsiliepė, todėl sėdo į automobilį ir užsuko pas kaimyną ir jam pasakė, kad P. nerado. Per pietus sužinojo kas nutiko. Atvykus pro duris nieko nesimatė, į vidų ji nėjo, kadangi kaimynė sakė, kad labai nešvaru ir geriau neiti. Durys buvo praviros, tačiau pėdų nesimatė. P. labai geras žmogus, bet keistokas. Matė, kad jis laikė gyvulius. Kartą skundėsi, kad jis riša šluotas, o kažkoks kaimynas jas paima ir pinigų neatiduoda. Nebuvo pasakojęs, kad būtų kažkas atėjęs ir jį apvogęs. Šviesos nebuvo ir jis net pečiaus nekūreno. Pensijos gaudavo 143 Eur. Kai jo nebūdavo namie, tai durys būdavo užremtos pagaliu, o kai namuose, durys užkabintos iš vidaus. Belstis reikėdavo smarkiai ir ilgai. Pensiją jam nešdavo tą pačią dieną – mėnesio 12 dieną. Fiziškai P. neatrodė silpnas, vasarą šienaudavo.

Liudytojas A. R. parodė, kad teikia pavežėjimo paslaugas. Jam teko važiuoti į kaimą su kaltinamaisiais. V. G. paskambino numeriu, kurį jam buvo davęs. Neatsimena mėnesio, gali būti 30 diena, buvo prieš 3 val. dienos. Paklausė ar gali pavežti link kaimo iki (duomenys neskelbtini). Kaltinamuosius paėmė iš Alytaus, (duomenys neskelbtini). Kelionė užtruko gerą pusvalandį, apie 20 kilometrų. Važiuojant kelią rodė M. A., bet kur važiuoja – nesakė. Su savimi jie jokių daiktų neturėjo. Iš kvapo jautė, kad kaltinamieji buvo išgėrę, mano, jog turėjo vieną butelį alaus. Privažiavus iki kažkurios vietos pasuko nuo plento į šunkelį. Ten prasidėjo blogas kelias, už 30-50 metrų buvo didelė bala todėl pasakė, kad toliau nevažiuos. V. G. buvo įspėjęs jį, kad reikės juos parvežti. Juos išleido ir jie kažkur nuėjo. Sutarė, kad po dviejų valandų parveš. Pažadėjo, kad atsiskaitys už vežimą į abi puses. Jis grįžo į Alytų, o po 2 val. atvažiavo į tą pačią vietą ir laukė, tačiau jie vis neatėjo. Skambino V. G. kelis kartus, tačiau šis neatsiliepė. Palaukė apie 10-15 min., tada priėjo M. A. ir paprašė palaukti dar 10-15 min. Dar vėliau atėjo V. G., kuris paprašė dar šiek tiek palaukti. Kadangi buvo vėsu, laukė užkūręs variklį. Pralaukė gal pusę valandos, buvo gal apie 6 val., buvo sutemę. Sugrįžę sakė vežti į Alytų. Su savimi jie nieko neturėjo, kraujo ant jų nepastebėjo. Šalia atsisėdo V. G., kitas M. A. – ant galinės sėdynės. Grįžę atrodė išgėrę. Paleido kur gyvena V. G. – (duomenys neskelbtini). Žadėtų 50 eurų nesumokėjo. V. G. pažinojo iš anksčiau, būdavo, kad kažkur nuveža, tai po savaitės atiduoda už tai pinigus. Šį kartą pinigų taip pat nesumokėjo, nes sakė, jog jų neturi. Važiuodami jie nieko nekalbėjo. Vėliau automobilyje rado tuščią alaus butelį. Mano, jog šis butelis priklausė kaltinamiesiems.

Teismo med. ekspertas L. U. parodė, kad byloje pateiktos specialisto išvados yra teisingos. Jis paaiškino, jog yra atsakyta į 8 klausimus, o 9 punktas yra 8 klausimo dalis. Nėra metodikos pagal kurią būtų galima nustatyti tikslų mirties laiką. Histologiniais tyrimais buvo nustatomas mirties laikas, kurių tikimybė yra kelios valandos. Laiku patekus į ligoninę, asmuo galėjo būti išgelbėtas. P. R. mirė nuo trauminių poveikių, mirė nuo patirto šoko. Rasti sužalojimai buvo – 12 trauminių poveikių, o žmogus mirė nuo sužalojimų visumos, kadangi sužalojimai padaryti galvoje ir krūtinės srityje. Atskirti sužalojimų negalima. Nėra duomenų apie tai, ar gamtinės oro sąlygos turėjo įtakos mirčiai. Negalima nustatyti tikslesnio laiko nuo mirties fakto iki suradimo, kadangi praėjo ilgas laiko tarpas, todėl nebuvo atlikti kai kurie histologijos tyrimai nustatyti konkrečiau mirties laikui. Kol vystėsi šokas, asmuo turėjo būti gyvas, ląstelinė infiltracija dar buvo. Sužalojimai daugybiniai, lūžimai keliose linijose. Skausmas stiprus, nes vystosi šokas, kuris susijęs su skausmu. Mirties laiką lengviau nustatyti trumpame laiko tarpe. Sužalojimams tirti neturi reikšmės ar šiltame ar šaltame klimate.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, teisminio bylos nagrinėjimo metu perskaityti ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 23 d. parodymų patikrinimo vietojo protokolas patvirtina, kad M. A. parodė ir paaiškino, jog atvykus pas P. R. su V. G. pasiskolinti pinigų, P. R. namo lauko pirmosios durys buvo atidarytos į kiemo pusę, o antrosios durys uždarytos, todėl jis į jas keletą kartų pabeldė, po to pastūmė ir įėjo į prieangį, iš kurio pasukę į dešinę, pro duris įėjo į kambarį ir tuo metu pamatė iš kambariuko, kuriame yra krosnis, link jų ateinantį P.. Jis pasakė: „sveikas, P., kaip laikaisi“, pradėjo vykti pokalbis, paklausė ar gali paskolinti pinigų, P. nerišliai kalbėjo. Tada susėdo prie stalo, jis pats atsisėdo ant kėdės prie lango dešiniau stalo, P. R. atsisėdo ant kėdės kairiau stalo, V. atsisėdo ant lovos, stovinčios prie kairės sienos, arčiau P. R.. M. A. paaiškino: „mes turėjom bonką, ją išgėrėm, mes pradėjom prašyti pas jį kad paskolintų, vieną kartą jisai sako paskolinsiu, kitą kartą nepaskolinsiu, nes nerišliai kalbėjo, po to mes sudavėm smūgius“. Kuris pirmas pradėjo mušti P. R. neatsimena. Jis pats, ant kėdės sėdėjusiam P. R. smūgiavo kumščiais į krūtinę, pilvą, gal sudavė ir į galvą, nes buvo tamsu, nematė, sudavė gal 5-6 smūgius, tiksliai neskaičiavo. Po to P. R. nuo kėdės nukrito ant grindų prie lovos. Nežino ar P. R. nugriuvo po suduotų smūgių ar kažkuris iš jų jį patempė. P. R. nukrito šonu, po to atsirėmė nugara į lovą. Parodymų patikrinimo metu matosi ant lovos užmestas senovinis matracas, ant stalo ir grindų primėtyta įvairių rūbų. M. A. paaiškino, kad jiems atvykus pas P. R. nebuvo ant lovos užmesto matraco. Patraukus į šoną matracą, tęsiame parodymų patikrinimą. M. A. ant manekeno parodė ir paaiškino, kad P. nuo kėdės nugriuvo galva į durų pusę, po ko atsisėdo ir nugara atsirėmė į lovą. Tada jis pats nuėjo į greta esantį kambariuką uždėti į krosnį malkų ir nematė kiek smūgių P. R. sudavė V. G.. Užmetęs malkų grįžo į kambarį ir pamatė kaip V. G. P. R. spyrė tiesiai į veidą. Nematė ar V. G. šiame kambaryje sudavė daugiau smūgių P. R., bet teigia, kad V. G. sudavė daugiau kartų nei jis, matė kaip spirdamas sudavė „pagrindinį“ smūgį į veidą. Parodymų patikrinimo metu M. A. pareiškia, kad jis yra pasimetęs, kad jam stresas, depresija, mąsto, daug visko neatsimena ir visa kita, kad jis vakar pasakė vienaip, šiandien pasakys kitaip, rytoj pasakys dar kitaip, nes jis pergyvena, stresas, nervai ir panašiai. Po to M. A. parodė ir paaiškino, kad jis ėjo į krosnį uždėt malkos, paskui jį ėjo P. R.. Būdamas prie krosnies pamatė kaip P. R. krito, gal jį pastūmė, nežino, bet P. R. atsidūrė ant grindų netoli krosnies, kojomis į durų pusę. Ant manekeno parodė ir paaiškino, kad nukritęs P. R. šiek tiek pasikėlė, nugaros dalimi ir galva rėmėsi į spintelę. Kadangi krosnies durelės buvo atidarytos, nuo jų buvo apšviesta, tada jis pamatė kruviną P. R. veidą ir didelį guzą ant galvos. Šioje vietoje, P. R. būnant ant grindų pusiau sėdimoj pozoje, V. G. du-tris kartus sudavė jam į galvos viršutinę dalį ir vieną ar du kartus per rankas neskeltu apvaliu pagaliu, kokių matosi prie krosnies. Paklausus ar kambaryje ant grindų besimėtantis beržinis neskeltas pagalys, ant kurio matosi kraujo dėmių, panašus į pagalį, kuriuo V. G. sudavė smūgius P. R. į galvą, M. A. paaiškino, kad tai ne tas pagalys, jis buvo mažesnis ir plonesnis, neskeltas, apvalus. Matydamas, kad V. G. pagaliu muša P. R. į galvą, jam pasakė: „stabdyk, ką tu čia darai“. Išeidami paliko P. R. pusiau sėdimoj pozoj prie spintelės netoli krosnies, P. R. kvėpavo, jisai judėjo, bandė atsikelti ir panašiai. Klausimas M. A.: kuriuo metu P. R. ranka rodė link krosnies ir jis suprato, kad pinigus jis slepia kažkur prie krosnies? M. A. atsakė ir ranka parodė, kad P. R. ranka link krosnies rodė tada, kai buvo nukritęs nuo kėdės ir sėdėjo ant grindų atsirėmęs į lovą. Paklausus kur ieškojo pinigų, M. A. parodė, kad pinigų ieškojo ant krosnies ir prie krosnies, bet jų nerado. P. R. nepaskolino pinigų. Dėl kokios priežasties mušė ir tokiu būdu nužudė P. R. nežino. Po to, M. A. parodė kambario langą, kurio stiklus sudaužė V. G., tikslu įlipti ir pasiimti nebaigtą gerti butelį, nes P. jau buvo iš vidaus užsikabinęs duris (4 t., b. l. 26–30).

2021 m. sausio 22 d. Alytaus apylinkės teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad M. A., sprendžiant jo suėmimo klausimą, parodė, jog jis prisipažįsta dėl nužudymo iš dalies, nepripažįsta, kad tik jis vienas mušė, nes mušė abu su V.. Jie su V. abu sudavinėjo smūgius. Važiavo pasiskolinti pinigų pas P. R. (4 t., b. l. 45–47).

2021 m. sausio 26 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad V. G. įvyko vietoje parodė ir paaiškino, jog 2020 m. lapkričio 29 ar 30 dieną, gerai nepamena, susitiko su M. A. pas jį laiptinėje, išgėrė porą butelių alaus, nuėjo nusipirko dar, M. A. pergyveno, kad žmona priekaištauja, kad jis neturi darbo, neturi pinigų, nėra pajamų. M. A. pasakė, kad turi žmogų, pas kurį galima paimt pinigų, bet neturi kuo važiuot. Išgėrė dar butelį, taip susisuko, kad vienu žodžiu, sako M.: „aš turiu pažįstamą taksistą, tai nuvažiuosim“. Paskambino pažįstamam taksistui A. ir apie 13.30 val. atvyko į (duomenys neskelbtini). Taksisto paprašė palaukt prie pagrindinio kelio, atėjo į P. R. sodybą, priėjo iki namo durų, M. A. pabeldė gal du ar tris kartus, niekas neatidarė, tada jis priėjo prie lango, pamatė ant lovos sėdintį senolį, tiksliau žmogaus siluetą. Perlipo per tvorą, dešinės rankos alkūne išmušė lango dviejų varčių stiklus, per langą įlipo į namą, nuėjęs prie lauko durų iš vidaus atkabino didesnį kablį ir į kambarį grįžo su M. A.. Žmogus sėdėjo ant lovos. Ant manekeno parodė kurioje vietoje ant lovos sėdėjo P. R. ir paaiškino, kad M. atsisėdo žmogui iš kairės, apkabino jį už kaklo, paklausė ar turi pinigų. Žmogus pasakė, kad neturi. M. pasakė kažką panašaus: „nemeluok, turi tu tų pinigų, taupai čia“. Tada M. atsistojo, iš visur pradėjo viską mėtyt, verst. Jis pats tuo metu stovėjo arčiau durų. Paskui M. atsisuko į P. R. ir pasakęs: „kur, sūka, pinigai“, smogė dešine ranka P. R. į galvos sritį, tačiau į kur tiksliai pataikė nematė. Žmogus atsilošė, o M. toliau ieškojo pinigų ant stalo ir po stalu, viską vartė, atsisuko dar kartą į P. R. ir paklausęs: „kur pinigai?“, sudavė smūgį dešine ranka tiesiai į krūtinės ląstą. Žmogus kartojo, kad neturi pinigų. M. toliau ieškojo pinigų, o jis pats iš krūvos malkų, sudėtų prie krosnies, paėmė pliauską ir grįžo į kambarį, paėmęs ant sofos sėdinčio P. R. kairę ranką, prispaudė jo delną į sofos sėdimą dalį ir pliauska sudavė du kartus į viršutinę kairės rankos plaštakos dalį. Žmogus ištraukė sumuštą ranką ir kita ranka susiėmė už jos, tada jis P. R. sudavė dar du smūgius pliauska į vieną ar į abi kojas, po to pagalį numetė kažkur kambaryje ant grindų ir, reikalaudamas pasakyti kur pinigai, keturis ar penkis kartus dešinės rankos kumščiu sudavė smūgius P. R. į kairį šoną. Nuo smūgių P. R. pavirto dešiniu šonu ant lovos. Pasakęs: „viskas, niekas čia nieko neduos, tų pinigų“, priėjo arčiau durų. Tada prie P. R. priėjo M., paėmė jį už drabužių krūtinės srityje, pakėlė nuo lovos ir paklausęs: „kur, žertva, pinigai“, numetė jį ant grindų. Numestas P. R. ant grindų gulėjo lyg dešiniu šonu, buvo susirietęs, galva į išdaužto lango pusę. Tada M. pradėjo versti lovą, pinigų ieškojo lovoje, po lova. Neradęs lovoje pinigų, M. ant grindų gulinčiam P. R. tris kartus spyrė į krūtinę. Tada jis išėjo parūkyti. Rūkydamas prieangyje prie lauko durų, girdėjo kaip M. rėkavo, reikalaudamas pasakyti kur pinigai, bet žmogus kartojo, kad jų neturi. Parūkęs nuėjo prie taksi, paprašė taksisto dar palaukti, pažadėjęs „damesti“ 10 eurų. Jam sugrįžus į namą, M. buvo patalpoje, kurioje krosnis, viską vertė ir ieškojo pinigų, o P. R. jau gulėjo nugara ant grindų, galva į durų pusę. Pagalvojęs, kad P. R. reikia išnešti į kiemą, kad įkvėptų gryno oro, paėmęs už pažastų bandė jį statyti ant kojų, bet jis nesistojo, tik aimanavo ir inkštė. Suėmęs P. R. už pažastų, jį ištepė per slenksčius į kiemą ir pasodino ant žemės. Neatsimena kurioje tiksliai vietoje jį pasodino, lyg prieš namo duris, atstumu nuo slenksčio apie 2 m. P. R. veidas buvo kruvinas, jis sėdėjo, aimanavo, lingavo ir inkštė. Išėjus iš namo M., abu nuėjo į taksi. Ar M. rado pinigų nežino, jam nesakė ir jis pas M. pinigų nematė nei tuo metu, nei vėliau (4 t., b. l. 147–151).

2020 m. gruodžio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta – sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuota: sodyba-vienkiemis aptvertas medine tvora. Vartai į kiemą yra mediniai, tarp vartų ir medinės tvoros yra tarpas pro kurį patenkame į kiemą. Namas medinis, vieno aukšto, šlaitiniu stogu. Namas neprižiūrėtas. Nuo kiemo, namą skiria dar viena medinė tvora, kuri baigiasi ties įėjimu medinėmis durimis į namo vidų. Namo sienoje, yra du langai. Pirmas langas iš dešinės pusės yra praviras. Langas yra 1 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Po langu ant žemės yra prikritusių sudžiūvusių medžių lapų, ant jų matomos stiklo šukės, kurios galimai iškritusios iš lango. Langas yra dvivėris su viršlangiu. Apatinė dešinė lango rėmo dalis, kuri yra be stiklo, atsidaro į išorę ir yra šiek tiek praverta. Apatinė kairioji lango rėmo dalis, kuri yra be stiklo atsidaro į išorę, ir yra pilnai atidaryta. Viršlangis yra su stiklu, uždarytas. Dešinioji apatinio lango rėmo dalis dešinėje pusėje yra išsiskyrusi-sulūžusi. Ant palangės iš lauko pusės prie lango rėmo yra stiklo šukė. Namo sienoje esantis antras langas užkaltas medinėmis langinėmis. Priėjus prie įėjimo durų ant žemės yra betoninė pakyla. Namo durys medinės atsidaro į kairę pusę į išorę, uždarytos. Namo kieme, ant sušalusios žemės matomas nedidelis sniego kiekis. Ant žemės, dešiniu šonu, kojomis į namą, keturių metrų atstumu, guli vyriškos lyties lavonas. Galva dešiniu momens sritimi remiasi į žemės paviršių. Dešinė ranka žastu ir alkūnės sritimi paspausta po kūnu. Dilbis užpakaliniu paviršiumi remiasi į žemės paviršių. Dešinioji plaštaka į kumštį lengvai sulenktais pirštais ir delniniu paviršiumi pirštais liečiasi su dešinės šlaunies priekinio paviršiaus apatiniu trečdaliu. Kairės ranka stačiu kampu sulenkta alkūnės sąnaryje, žastas atmestas į priekį smailiu kampu kūno išilginės ašies atžvilgiu. Kairė plaštaka į kumštį lengvai sulenktais pirštais delniniu paviršiumi pasukta kojų kryptimi pirštų nugariniais paviršiai remiasi į žemę. Kojos nežymiai sulenktos klubų ir kelių sąnariuose. Dešinioji koja yra priekiau kairiosios kojos ir savo išoriniais paviršiumi liečiasi su žeme. Kairė koja kelio vidiniu paviršiumi ir blauzdos vidiniu paviršiumi liečiasi su žeme. Dešinė pėda išoriniu kraštu ir kairės pėda vidiniu kraštu remiasi į žemės paviršiumi. Lavonas aprengtas juoda medžiagine striuke, tamsios spalvos striuke, šviesios spalvos megztiniu, žalsvais marškiniais, baltais marškiniais, pilkomis kelnėmis, tamsiai pilkomis kelnėmis, be apatinių, avi tamsiai žaliais guminiais auliniais batais. Lavondėmės violetinei raudonos spalvos dešiniuose paviršiuose, paspaudus spalvos nekeičia. Sustingimas išreikštas tiriamosiose grupėse (lavonas įšalęs). Dešinėje klubinėje srityje oda žalsva. Veido minkštieji audiniai įšalę, veido oda raudonai violetinės spalvos. Dėl audinių įšalimo vyzdžių ir akių obuolių junginės apžiūrėti negalima. Šnervėse kraujas, nosies kaulai čiuopiant paslankūs. Lūpos sučiauptos, liežuvis tarp dantenų. Burnos ertmės gleivinė melsvai rausva, nesužalota. Kaukolės skliauto kaulų paslankumo čiuopiant nėra. Kaktos dešinėje pusėje ir kaktos kairėje pusėje yra paviršinės nelygiais kraštais žaizdos. Dešinės akies vokuose violetinė melsva kraujosruva. Kairės plaštakos nugariniame paviršiuje yra nelygiais kraštais paviršinių žaizdelių. Krūtinkaulis, šonkauliai čiuopiant nelūžę. Rankų, kojų kaulai čiuopiant nelūžę. Lavoniniai reiškiniai vertinti 15.20 val. Baigus lavono apžiūrą, toliau apžiūrimas įėjimas į namo prieangį pro esančias medines duris. Namo viduje apšvietimo nėra (elektros energija atjungta). Ant durų išorės įtaisytas metalinis užkabinimo kablys. Durų varčioje įtaisyta įleidžiama spyna galimai yra nenaudojama. Durų varčios vidinėje pusėje įtaisyti du metaliniai užkabinimo kabliai, skirtingų dydžių. Vizualiai metaliniai kabliai tvarkingi. Įėjus į prieangį, kairėje ir dešinėje pusėse yra medinės durys. Dešinėje pusėje durys pravertos. Prie prieangio priekinės sienos, ant betoninių grindų stovi metaliniai bidonai, medinė statinė ir dviratis. Iš prieangio galima patekti į mansardą mediniais laiptais. Kairėje pusėje už durų yra į sieną atremtas surūdijęs metalinis lakštas, į lakštą atremti du kastuvai. Iš prieangio pro duris kairėje, įeiname į pereinamą kambarį. Šalia įėjimo durų, abiejose pusėse stovi metaliniai bidonai. Kambario grindys purvinos, dulkinos. Kairėje pusėje prie sienos atremtas dviračio ratas, toliau stovi lova, kuri yra šalia lango į kiemą, langas uždengtas užuolaida. Priekinėje sienoje langas, kuris uždengtas užuolaida. Dešiniajame tolimesniame kampe prie sienos išardyta lovos rėmas su čiužiniu, greta stovi dviračio rėmas. Dešinėje yra įėjimas į kambarį. Matome sustatytas ant grindų medines kėdes ir medinį rėmą. Giliau kambaryje stovi medinė spintelė, medinė spinta, metalinė vonia. Abu kambariai smarkiai apdulkėję ir apleisti. Apžiūrint pereinamo kambario grindis, nuo įėjimo durų slenksčio 1,2 metro atstumu, aptiktas galimai avalynės pėdsakas Nr. 4 nufotografuojamas. Grįžtame į namo prieangį ir pro dešinėje esančias praviras duris patenkame į kitą pereinamą kambarį. Nuo durų slenksčio kairiau, ant dulkinų, purvinų medinių grindų matome slydimo-tempimo pėdsaką ne mažiau 1,5 metro ilgio. Namo kambaryje matoma didelė netvarka, netvarkingai sudėti baldai, drabužiai, patalynė, sienos smarkiai aprūkusios, kabo voratinkliai. Šalia traukimo žymių, kairėje pusėje nuo įėjimo ant suoliuko yra sudėti trys kibirai, kurie yra su sušalusiu į ledą skysčiu, šone suoliuko yra medinė kėdė, rudos spalvos pagalvė ir žalsvos spalvos striukė. Ant pagalvės (pažymėta Nr. 5) ir žalios spalvos striukės (pažymėta Nr. 3) yra raudonos spalvos dėmės, kurios savo spalva panašios į kraują. Sterilių tamponų pagalba nuo žalios spalvos striukės (pažymėta Nr. 3) ir pagalvės (pažymėta Nr. 5) paimami ėminiai, kurie patalpinami į atskirus konteinerius ir supakuojami į popierinius vokus atitinkamai Nr. 3 ir Nr. 5. Žalios spalvos paltas taip paimtas ir supakuotas į kartoninę dėžę Nr. 17. Kambario centre ant grindų yra medinis rąstelis (pažymėta Nr. 1), ant kurio matosi raudonos spalvos dėmė, kuri savo spalva panaši į kraują, Sterilaus tampono pagalba paimamas ėminys kurie patalpinami į konteinerį ir supakuojamas į voką Nr. 1. Šalia rąstelio yra padėta pagalvė (pažymėta Nr. 2) ant kurios matosi raudonos spalvos dėmės. Sterilaus tampono pagalba paimamas ėminys, kuris patalpinami į konteinerį ir supakuojamas į voką Nr. 2. Ant grindų paguldytas dviratis. Ant dviračio kairės pusės pedalo (pažymėta Nr. 6) (viršutinės dalies) matoma raudonos spalvos dėmė. Sterilaus tampono pagalba paimamas ėminys kurie patalpinami į konteinerį ir supakuojamas į voką Nr. 6. Prie dviračio priekinio rato ant drabužių esančių ant grindų yra medinės kėdės dalys (pažymėta Nr. 7). matosi raudonos spalvos dėmės. Supakuota į paketą Nr. 7. Kambario dešinėje prie sienos yra medinis rankinis galąstuvas, dviratis, šaldytuvas. Prie priekinės sienos stovi stalas. Į stalą yra atremtas lovos medinis rėmas su čiužiniu. Ant stalo yra netvarkingai sukrauti nešvarūs drabužiai. Stalas turi kojų sutvirtinimą šalia grindų, kuris jungia dvi stalo kojas. Ant sutvirtinimo yra baltos spalvos medžiaginė pirštinė (pažymėta Nr. 9), patalpinta į paketą Nr. 9. Šalia šaldytuvo ant grindų yra dėvėta vienkartinė medicininė kaukė sulenkta per vidurį (pažymėta Nr. 8). Kaukė patalpinta į paketą Nr. 8. Prie lango ant ten esančios kėdės ir ant grindų matomos sudužusio stiklo šukės (pažymėta Nr. 10). Stiklo šukių pavyzdžiai paimti ir supakuoti į popierinį voką Nr. 10. Kairėje kambario pusėje, tolimesniame kairiajame kampe yra lova, ant jos yra į maišus sukrautų drabužių, raudonos spalvos antklodė, drabužių. Prie lovos galo esančio yra dar maišų su drabužiais juose, medinė statinė, kibiras ant grindų, baltos spalvos medinis suoliukas, ant kurio yra kibirai su užšalusiu vandeniu. Ant suoliuko dešiniojo krašto matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (pažymėta Nr. 11). Sterilaus tampono pagalba paimamas ėminys kuris patalpintas į konteinerį ir supakuojamas į voką Nr. 11. Šalia suoliuko yra medinės kėdės dalis (pažymėta Nr. 16). Pereinamos patalpos kairėje esantis įėjimas į kitą kambarį yra uždengtas raudonos spalvos audeklu, kurį patraukus patenkame į kambarį su krosnimi, kuriame yra didžiulė netvarka, netvarkingai sukrauta didelis kiekis nešvarių drabužių. Kairėje pusėje yra mūrinė-metalinė krosnis ant kurios sudėti įvairūs puodai. Ant kambario grindų priekyje yra drabužiai, pilkos spalvos paltas, kuris yra stipriai dulkinas ir pelenuotas matosi raudonos spalvos dėmės, kurios panašios į kraują. Ant medžiaginio palto yra padėtas popierinis lapas-kalendorius (pažymėta Nr. 13), ant kurio yra dėmė panaši į kraują. Kalendorius patalpintas į kartoninę dėžę Nr. 13. Ant medžiaginio palto yra medinis rąstelis (pažymėtas Nr. 12), ant kurio matosi raudonos spalvos dėmė, kuri panaši į kraują. Sterilaus tampono pagalba paimamas ėminys kuris patalpintas į konteinerį ir supakuojamas į voką Nr. 12. Prie mūrinės metalinės krosnies tarp medinio suoliuko ir krosnies sienelės yra medinės kėdės dalis (pažymėtas Nr. 14), ant kurios yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Kėdės dalis paimta ir supakuota į dėžę Nr. 14. Krosnies pakūros durelės yra atidarytos. Viduje, tarp pelenų yra kirvio galva su joje likusia apdegusia medine kirvio koto dalimi (pažymėta Nr. 15). Kirvio galva pasidengusi melsvai vaivorykštine spalva (paveikta aukšto temperatūros). Kirvio galva su koto dalimi supakuota į medine dėžę Nr. 15. Įvykio vietos apžiūros metu naudoti daktiloskopiniai milteliai rankų pėdsakų nerasta. Apžiūrint vienkiemio teritorijoje esančius pagalbinius-ūkinius pastatus šalia šieno kūgio ant žemės aptiktas negyvo veršelio lavonas. Šieno kūgio dešinėje pririštas grandine stovėjo panašaus amžiaus veršelis, kuris iš pažiūros buvo išsekęs. Mediniame ūkiniame pastate atkabinus užkabą ir atidarius medines duris rastas pilkšvos spalvos arklys. Arklys buvo pririštas trumpa virve per kaklą ir supančiotomis priekinėmis kojomis. Žemė po arklio kojomis buvo smarkiai sutrypta, iš ko galima spręsti, kad ilgą laiko tarpą nebuvo išvestas iš gardo (1 t., b. l. 17–21).

2020 m. gruodžio 29 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad papildomai buvo apžiūrėta įvykio vieta – sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), ir nuo medinio lango, kurio stiklai sudaužyti, dalių paimtos mikropluošto dalelės (1 t., b. l. 36–38).

2020 m. gruodžio 16 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad VTMT Alytaus skyriaus sanitarė pateikė mirusiojo P. R. kairės ir dešinės rankų nagų nuokarpas su panagių turiniu, striukę, tris megztinius, marškinius, dvejas kelnes, batus, autkojus (1 t., b. l. 112–115).

2021 m. vasario 4 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti P. R. rūbai ir avalynė: 1. Vatinė striukė juodos spalvos, užsegama sagomis, kurių yra trys. Striukės stipriai padėvėta, pamušalas vietomis suplyšęs, matosi vatinis kamšalas. 2. Megztinis juodos spalvos su sugedusiu metaliniu užtrauktuku, labiau panašus į sportinį džemperį. Krūtinės kairėje pusėje yra užrašai SCOUT. Skvernų išorinėse pusėse yra po kišenę. Apykaklės dešinėje pusėje matoma rudos spalvos dėmė, panaši į kraują. 3. Megztinis rausvos spalvos, labiau panašus į džemperį, velkamas per galvą. Stipriai susidėvėjęs, nešvarus. Priekinėje dalyje, ant apykaklės ir žemiau jos matosi rudos spalvos didelė dėmė, panaši į kraują. 4. Megztinis žalios spalvos, velkamas per galvą ir užsegamas dvejomis sagomis ties kaklu. Vidinėje apykaklės pusėje prisiūta balta juostelė su užrašu „Sille Co“. Priekinėje megztinio pusėje, ant apykaklės ir krūtinės srityje matosi gausios rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. 5. Marškiniai ilgomis rankovėms, šviesios spalvos, ant apykaklės ir žemiau jos matosi rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Visi marškiniai sutepti smulkiomis, rudos spalvos, į kraują panašiomis dėmėmis. 6. Kelnės pilkos spalvos, vilnonio audinio. Kairės pusės klešnė, juosmuo iš nugaros pusės ir kairė kišenė stipriai aplipę šviesios spalvos žemėmis. 7. Kelnės juodos spalvos kostiuminio audinio. Ant vidinės juosmens juostos matosi rudos spalvos, smulkios, į kraują panašios dėmės. 8. Batai guminiai, auliniai, žalios spalvos. 9. Autkojis - pilkšvai melsvas, nešvarus audeklo gabalas. 10. Autkojis - tamsiai mėlynos spalvos audeklo gabalas, aplipęs medžio pjuvenomis (1 t., b. l. 117–126).

2021 m. sausio 20 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad M. A. pateikė savo juodos spalvos medžiaginę striukę su užrašu ant rankovės ,,NIKE“, mobiliojo ryšio telefoną ,,XIAOM REDMI9“, 1 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 2 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 127–130).

2021 m. sausio 27 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad iš M. A. paimta striukė yra juodos spalvos, medžiaginė, kairės pusės krūtinės srityje yra baltos spalvos siūlu išsiuvinėtas ,,NIKE“ prekės ženklas. Striukė užsegama užtrauktuku. Su nenusegamu gobtuvu. Turi dvi išorines kišenes, užsegamas užtrauktukais. Be vidinių kišenių. Striukės pamušalas pilkos spalvos. Vizualiai apžiūrint jokių sutepimų ar audinio pažeidimų nematyti. Paimto mobiliojo ryšio telefono modelis ,,XIAOM REDMI9“. Telefono klaviatūra surinkus simbolių seką *#06#, ekrane matomi: 1 IMEI (duomenys neskelbtini), 2 IMEI (duomenys neskelbtini), serijos numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 131–136).

2021 m. sausio 20 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad M. A. pateikė savo juodos spalvos sportines kelnes ,,NIKE“, savo pasą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 137–140).

2021 m. sausio 27 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad iš M. A. paimtos kelnės yra juodos spalvos, medžiaginės, sportinio tipo, juosmens srityje užrišama raišteliais, su dvejomis kišenėmis, užsegamomis užtrauktukais, žemiau kairės pusės kišenės yra išsiuvinėtas baltos spalvos siūlu ,,NIKE“ prekinis ženklas. Vizualiai apžiūrint, sutepimų ar audinio pažeidimų nematyti. Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išd. M. A. vardu 2015 m. lapkričio 18 d., galioja iki 2025 m. lapkričio 18 d. (1 t., b. l. 141–145).

2021 m. sausio 21 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad V. G. pateikė savo striukę, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną ,,SAMSUNG GALAXY S5“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 146–149).

2021 m. sausio 27 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad iš V. G. paimta striukė yra medžiaginė, juodos spalvos, L dydžio, užsegama užtrauktuku, kurį užsegus ant jo matosi baltos spalvos besikartojantis užrašas ,,KEEP GOING“. Pamušalas - juodos spalvos trumpo plauko sintetinis kailiukas. Su nenusegamu gobtuvu, kurio vidinė pusė geltonos spalvos. Rankovių ilgis nuo peties siūlės 65 cm. Ant kairės rankovės, alkūnės srityje, 35 cm žemyn nuo peties siūlės matosi 1 cm kiauryminis audinio pažeidimas, trimis centimetrais žemiau jo matosi dar keturi kiauryminiai audinio pažeidimai, kurių ilgis nuo 1 cm iki 2 cm. Pro kiauryminius viršutinio audinio pažeidimus matosi baltos spalvos dirbtinio pluošto užpildas. Asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota V. G. vardu 2014 m. balandžio 15 d., galioja iki 2024 m. balandžio 15 d. Mobiliojo ryšio telefonas ,,SAMUNG GALAXY S5“ įdėtas į rudos spalvos atverčiamą dėklą. Telefono klaviatūra surinkus simbolių seką *#06#, ekrane matosi IMEI (duomenys neskelbtini), serijos Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 150–158).

2021 m. sausio 20 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas patvirtina, kad lyginamajam tyrimui paimtas įtariamojo M. A. seilių pavyzdys (1 t., b. l., 172–173).

2021 m. sausio 28 d. kitų daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta A. R. naudojamų mobiliojo ryšio telefono numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinė, pateikta kompaktiniame diske su 2021 m. sausio 26 d. prašymu dėl duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius gavimo Nr. 52-IL-813. Atliekant išklotinėje pateikto Nr. (duomenys neskelbtini) analizę, matyti, kad 2020 m. lapkričio 30 d. 13:29:30 A. R. buvo skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio V. G., pokalbio trukmė 60 sek., 2020 m. lapkričio 30 d. 13:37:06 A. R. skambino V. G., pokalbio trukmė 11 sek., 2020 m. lapkričio 30 d. 16:42:20 fiksuotas praleistas A. R. skambutis V. G.. 2020 m. lapkričio 30 d. 16:42:20 A. R. naudojamas telefono numeris (duomenys neskelbtini) veikė mobiliojo ryšio retransliacinio bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. A. R. naudojamo telefono (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinėje ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos bei duomenų nėra (3 t., b. l. 84–87).

2021 m. kovo 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad P. R. mirtis įvyko dėl stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio dauginiais veido kaulų lūžimais, stuburo kaklinės dalies tarpslankstelinio disko plyšimu, dauginiais krūtinės ląstos kaulų lūžimais, nukraujavimu į kūno audinius ir išorę - trauminiu šoku. Nustatyti tikslų P. R. mirties laiką nėra galimybės. Nuo P. R. mirties momento iki jo lavono autopsijos momento praėjęs laikas, atsižvelgiant į lavono buvimo aplinkos sąlygas (žema aplinkos temperatūra), gali būti skaičiuojamas savaitėmis. P. R. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Duomenų, nurodančių į lavono pozos pakeitimą po mirties, nėra. P. R. lavone rasta odos nubrozdinimai kaktos abejose pusėse, muštinė žaizda su aplinkiniu odos nubrozdinimu nosies kairėje pusėje, kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke bei kairės akies vokuose, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose momens – smilkinio srityje abipus ir pakaušio srityje, kraujosruvos abiejuose smilkininiuose raumenyse, plati kraujosruva veido minkštuosiuose audiniuose, viršutinio žandikaulio lūžimas pagal La Fort II tipą, nosies kaulų lūžimas, kraujosruvos po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų galvos smegenų pusrutulių visame paviršiuje, tarpslankstelinio disko tarp kaklinių VI ir VII stuburo slankstelių plyšimas bei nežymi kraujosruva priestuburiniuose minkštuosiuose audiniuose plyšimo vietoje, krūtinkaulio tiesioginis lūžimas bei masyvi kraujosruva užkrūtinkauliniuose puriuosiuose audiniuose ir tarpusienio priekinės dalies puriuosiuose audiniuose, dešinės pusės I, II, III, VI, VII, VIII, IX ir kairės pusės II, III, IV tiesioginiai lūžimai bei kraujosruvos tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, dešinės pusės I, II, IV, V, VI, VII ir kairės pusės II, III, V, VI, VII netiesioginiai lūžimai bei kraujosruvos tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, kraujosruva nugaros kairės pusės raumenyse mentės srityje, kraujosruvos odoje ir poodyje bei muštinės žaizdos abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose padaryta trumpame laiko tarpe (iki kelių valandų laikotarpyje ) iki mirties, veikiant su kietais bukais žalojančiais daiktais. Šių sužalojimų visuma yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi (1 t., b. l. 175–188).

2021 m. kovo 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad P. R. lavone rasti sužalojimai padaryti mažiausiai dvylikos trauminių poveikių pasėkoje: mažiausiai 6 trauminiai poveikiai į galvos sritį, mažiausiai 4 trauminiai poveikiai į krūtinės ląstos sritį ir mažiausiai 2 trauminiai poveikiai į rankų sritį. Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam esant horizontalioje padėtyje. Esant sužalojimams kraujosruvų odoje ir poodyje bei muštinių žaizdų pavidalu abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose, neatmetama buvusios kovos ar savigynos galimybė. Sužalojimų visumos padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą pagrindą, atmestina. Sužalojimai padaryti artimu vienas kitam laiku (audiniuose iš sužalojimų vietų panašus histologinis vaizdas). Nuo sužalojimų padarymo momento iki mirties momento galėjo praeiti iki kelių valandų laiko tarpas. Nustatyti, kokia tiksliai būtų buvusi sužalojimų išeitis suteikus savalaikę kvalifikuotą medicinos pagalbą nėra galimybės, kadangi nukentėjusysis mirė. Tačiau, atsižvelgiant į šiuolaikines chirurginės terapijos bei reanimacijos – intensyvios terapijos galimybes, neatmetama, jog savalaikė kvalifikuota medicinos pagalba būtų padėjusi išvengti mirties (1 t., b. l. 192–193).

2021 m. sausio 15 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad: 1. Ant tirti pateiktos apsauginės veido kaukės, paimtos 2020 m. gruodžio 12 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini): mėg. Nr. 20 rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno asmens, vyro, tapatybei nustatyti. Mėginyje Nr. 20 rasti asmens tapatybei nustatyti tinkami vyro biologiniai pėdsakai nepriklauso P. R.. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso mėg. Nr. 20 rastas žmogaus kraujas; mėg. Nr. 22 rasta susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybėms nustatyti. Vieno asmens biologinių pėdsakų genotipas sutampa su vyro, kurio biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, rasta ant apsauginės veido kaukės mėginyje Nr. 20; kito asmens biologiniai pėdsakai nepriklauso P. R.; mėg. Nr. 21, Nr. 23 rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, netinkamų asmens tapatybei nustatyti. Negalima atsakyti, kam priklauso mėginiuose Nr. 21, Nr. 23 rastas žmogaus kraujas. 2. Ant tirti pateiktos pirštinės, paimtos 2020 m. gruodžio 12 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini): mėg. Nr. 24-26 žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti; mėg. Nr. 27 rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti. 3. Ant tirti pateiktų tamponų su nuoplovomis, tiriant pažymėtų Nr. 1-7, padarytomis 2020 m. gruodžio 12 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su P. R. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų P. R. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 8×10-20.Tirti pateikto tampono su nuoplova, tiriant pažymėta Nr. 3, konteinerio viduje rastas objektas, panašus į plauką, yra žmogaus plaukas, netinkamas DNR tyrimui. 4. Ant tirti pateiktos kėdės dalies, tiriant pažymėtos Nr. 1, paimtos 2020 m. gruodžio 12 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini): mėg. Nr. 10-13, Nr. 15 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su P. R. genotipu; mėg. Nr. 14 rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti. Ant tirti pateiktos kėdės dalies, tiriant pažymėtos Nr. 2, paimtos 2020 m. gruodžio 12 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini): mėg. Nr. 16, Nr. 18 rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti; mėg. Nr. 17 žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti. Ant tirti pateiktos kėdės dalies, tiriant pažymėtos Nr. 3, paimtos 2020 m. gruodžio 12 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), mėginyje Nr. 19 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su P. R. genotipu. Ant tirti pateikto lapo-kalendoriaus, paimto 2020 m. gruodžio 12 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), mėginiuose Nr. 28, Nr. 29 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su P. R. genotipu. Ant tirti pateikto palto, paimto 2020 m. gruodžio 12 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini): mėg. Nr. 30, Nr. 31 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su P. R. genotipu; mėg. Nr. 32, Nr. 34 rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti; mėg. Nr. 33 žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti. 5. Ant tirti pateiktų P. R. dešinės ir kairės rankų nagų nuokarpų rasta žmogaus kraujo, nustatytas vyro genotipas, tinkamas asmens tapatybei nustatyti, kuris sutampa su P. R. genotipu (2 t., b. l. 6–15).

2021 m. vasario 25 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ant apsauginės veido kaukės, paimtos 2020 m. gruodžio 12 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini): mėginyje Nr. 20 rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su M. A. genotipu; mėginyje Nr. 22 rastų dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybėms nustatyti, vieno asmens biologinių pėdsakų genotipas sutampa su M. A. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų M. A. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 5×10-22 (1 t., b. l. 21–24).

2021 m. sausio 18 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo medinio lango dalių, yra pavienių tekstilės pluoštų, dažų dalelių, pavienių stiklo dalelių, augalinių dalelių, vabzdžių ir voro liekanų, buitinių nešvarumų (1 t., b. l. 29–30).

2021 m. kovo 26 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo medinio lango dalies su užrašu „Nr. 2 Palangė vidus medinė“, rasta pavienių juodos spalvos poliesterinių pluoštų, kurie yra vienodi su tirti pateiktos V. G. striukės audeklo atitinkamais pluoštais. Ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo medinio lango dalių su užrašais – „Nr. 1 Palangė išorė lango)“, „Nr. 3 Palangė vidus medinė“, „Nr. 4 Lango stakta vidus dešinė pusė vertikaliai“, „Nr. 5 Lango stakta vidus kairės pusės vertikaliai“ - nėra V. G. striukės pluoštų (1 t., b. l. 38–41).

2021 m. balandžio 21 d. tarnybinis pranešimas dėl celių išklotinių analizės patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 30 d. V. G. telefonu 2020 m. lapkričio 30 d. 10:36:55 ir 10:41:02 bendravo su M. A.. Tuo metu V. G. mobilaus ryšio telefono numeris jungėsi prie bokštų - retransliatorių veikimo zonos, adresu (duomenys neskelbtini), o M. A. mobilaus ryšio telefono numeris jungėsi prie bokštų - retransliatorių veikimo zonos adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 30 d. V. G. 13:29:30 skambino taksi vairuotojui A. R. į mobilaus ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuris atvykęs ir nuvežė V. G. bei M. A. į (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 30 d. 16:42:20 A. R. naudojamas mobilaus ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini) jungėsi prie bokštų – retransliatorių veikimo zonos adresu (duomenys neskelbtini). Analizuojant taksi vairuotojo A. R. kito naudojamo mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) judėjimą, nustatyta, kad po V. G. skambučio, A. R. naudojamas mobilaus ryšio telefono numeris jau 2020 m. lapkričio 30 d. 14:00:35 jungėsi prie bokštų - retransliatorių veikimo zonos adresu (duomenys neskelbtini), kas leidžia manyti, kad minimu laiku V. G. ir M. A. jau buvo nuvežti į (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 30 d. 16:42:20 A. R., būdamas bokštų - retransliatorių veikimo zonoje, adresu (duomenys neskelbtini), skambino V. G., tačiau šis neatsiliepė, kadangi savo mobilaus ryšio telefoną palikęs Alytaus mieste (3 t., b. l. 38–40).

2021 m. balandžio 21 tarnybinis pranešimas, dėl mobiliojo ryšio telefono numerio įeinančių ir išeinančių skambučių bei trumpųjų SMS žinučių išklotinių analizės, patvirtina, kad V. G., naudodamasis mobilaus ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), didžiąją laiko dalį buvo įjungęs mobilaus ryšio duomenis, kas leidžia manyti, kad su asmenimis jis bendraudavo internetu. Taip pat nustatyta, kad jis nuolat bendravo ir su M. A. (139 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos srauto įvykiai) bei A. R. (44 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos srauto įvykiai). 2020 m. lapkričio 30 d. V. G. keletą kartų bendravo su M. A., kuris tuo metu naudojosi mobilaus ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), t. y. V. G. skambino M. A. 2020 m. lapkričio 30 d. 10.36 val. (išeinantis skambutis, trukmė 20 sekundžių), 10.41 val. (išeinantis praleistas skambutis, trukmė 0 sekundžių). Toliau analizuojant V. G. naudojamo mobilaus ryšio telefono numerio išklotines, nustatyta, kad jis 2020 m. lapkričio 30 d. 13.29 val. skambino į mobilaus ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) A. R.. Išeinančio skambučio trukmė 60 sekundžių. 2020 m. lapkričio 30 d. V. G. sulaukė keleto skambučių iš A. R., t. y. 13.37 val. (įeinantis skambutis, trukmė 11 sekundžių) ir 16.43 (įeinantis praleistas skambutis, trukmė 0 sekundžių). 2020 m. lapkričio 30 d. analizuojamu laikotarpiu V. G. mobilaus ryšio telefonas jungėsi prie bokštų – retransliatorių, kurių veikimo zona yra (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 70-72).

Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Teismo pateiktas įrodymų vertinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. turi būti paremtas konkrečiais faktiniais duomenimis, tokių duomenų palyginimu tarpusavyje, o teismo išvados apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą. Taigi kiekvienu atveju spręsdamas asmens kaltumo klausimą teismas privalo motyvuotai įvertinti įrodymų patikimumą bei pakankamumą ir pagrįsti atitinkamą sprendimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-82-222/2019, 2K-183-511/2020, 2K-284-719/2020 ir kt.).

Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kilti pakanka bent vieno iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-1073/2018). Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą nužudymas kvalifikuojamas tada, kai kaltininkas nužudo kankindamas ar kitaip itin žiauriai, o pagal 9 punktą dėl savanaudiškų paskatų, veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji ir apima ne tik veiką, bet ir jos sukeltas pasekmes, todėl nusikaltimo baigtumo momentas šiuo atveju siejamas su pasekmių atsiradimu.

Iš esmės abu kaltinamieji pripažino kaltę dėl pasikėsinimo apiplėšti nukentėjusįjį P. R.. Tiek M. A., tiek V. G. parodė, jog 2020 m. lapkričio 30 d. buvo susitikę, kad vartojo alkoholį ir nutarė nuvažiuoti pas nukentėjusįjį P. R. į namus ir jį apvogti ar išvilioti pinigus. BK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Plėšimo atveju, nusikaltimo bendrininkas – vykdytojas yra ir tas asmuo, kuris visiškai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį ir grobė jo turtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyviuosius plėšimo požymius (pvz., tik panaudojo smurtą prieš nukentėjusį asmenį). Abu kaltinamieji sutarę nuvažiuoti pas P. R., paskambino pažįstamam taksi vairuotojui – liudytojui A. R. ir paprašė juos nuvežti į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Šiuos duomenis patvirtina tiek patys kaltinamieji, tiek liudytojas A. R., kuris nurodė, jog V. G. paskambinęs jam paprašė pavežti link kaimo iki (duomenys neskelbtini). Kad nuvežęs juos į nurodytą vietą sutarė, jog į tą pačią vietą atvažiuos jų paimti po poros valandų. Važiuojant link sodybos, kelią rodė M. A.. Liudytojo parodymus patvirtina apžiūrėta A. R. naudojamų mobiliojo ryšio telefono numerių (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinė, jo telefono jungimasis prie celių. Analizuojant taksi vairuotojo A. R. kito naudojamo mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) judėjimą, nustatyta, kad po V. G. skambučio, A. R. naudojamas mobilaus ryšio telefono numeris jau 2020 m. lapkričio 30 d. 14:00:35 jungėsi prie bokštų - retransliatorių veikimo zonos (duomenys neskelbtini), kas leidžia manyti, kad minimu laiku V. G. ir M. A. jau buvo nuvežti į (duomenys neskelbtini). Abu kaltinamieji pripažino, jog atvykę pas P. R. į sodybą, pabeldė į duris, jos buvo užrakintos, po ko V. G. alkūne išdaužė kambario lango stiklą, įlipo į namą bei iš vidaus atkabino durų kablį, po ko į namo vidų įėjo ir M. A.. Taip įsibrovė į P. R. gyvenamąjį namą, kuriame rado ir patį nukentėjusįjį, kurio prašė pinigų.

Taigi, iš byloje esančių duomenų neginčijamai nustatyta, jog 2020 m. lapkričio 30 d. M. A. ir V. G. įsibrovė į nukentėjusiojo P. R. namus, esančius (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą nukentėjusįjį P. R. apiplėšti, kas patvirtinta įvykio vietos apžiūros protokolu bei kita rašytine bylos medžiaga, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl to, jog nukentėjusiojo namuose pinigų paprasčiausiai nerado.

Kaltinamasis M. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino, jog kai įsibrovė į nukentėjusiojo gyvenamąjį namą, ieškojo paslėptų pinigų bei P. R. atžvilgiu smurtavo, t. y. jam sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius, bet ir nedaugiau kaip 8 smūgius į įvairias kūno vietas, tačiau nemano, jog nuo jo smūgių galėjo P. R. mirti, kadangi jo suduoti smūgiai nebuvo stiprūs, be to, jo sveikatos būklė būtų neleidusi fiziškai stipriai smurtauti prieš nukentėjusįjį.

Kaltinamojo V. G. parodymai išliko nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu V. G. nurodė, jog kol M. A. ieškojo pinigų, jis paėmė pliauską, paėmęs ant sofos sėdinčio P. R. kairę ranką, prispaudė jo delną į sofos sėdimą dalį ir pliauska sudavė du kartus į viršutinę kairės rankos plaštakos dalį. Po to jis, P. R. sudavė dar du smūgius pliauska į vieną ar į abi kojas, po to pagalį numetė kažkur kambaryje ant grindų ir, reikalaudamas pasakyti kur pinigai, keturis ar penkis kartus dešinės rankos kumščiu sudavė smūgius P. R. į kairį šoną. Teisme V. G. paneigė šiuos savo parodymus teigdamas, jog ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo, kadangi jam tyrėjęs buvo pažadėjęs perduoti artimųjų atneštus rūkymui skirtus reikmenis. Teismo posėdžio metu nurodė, jog jokio smurto P. R. atžvilgiu nenaudojo, o visus smurtinius veiksmus atliko M. A.. Visgi V. G. smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį patvirtina M. A. parodymai apie tai, kad matė, kaip V. G. spyrė dešine koja P. R. į veidą bei po kurio laiko V. G. paėmė apvalų pagalį ir sudavė 2-3 smūgius P. R. per rankas ir per pakaušį. Šie kaltinamojo M. A. parodymai sutampa su V. G. nurodytomis aplinkybėmis ikiteisminio tyrimo metu bei tai patvirtina ir specialisto išvada, kurioje detaliai aprašyti P. R. patirti sužalojimai, nustatytos muštinės žaizdos abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose, kas patvirtina aplinkybes, jog nukentėjusiajam P. R. buvo suduotas smūgis per rankas. Apie tai, kad tiek M. A., tiek V. G. naudojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį P. R. patvirtina 2021 m. kovo 25d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad P. R. lavone rasti sužalojimai padaryti mažiausiai dvylikos trauminių poveikių pasėkoje: mažiausiai 6 trauminiai poveikiai į galvos sritį, mažiausiai 4 trauminiai poveikiai į krūtinės ląstos sritį ir mažiausiai 2 trauminiai poveikiai į rankų sritį. Smurto požymius patvirtina ir 2021 m. sausio 15 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotos aplinkybės, jog įvykio vietoje rasti kraujo pėdsakai priklauso nukentėjusiajam P. R.. O tai, kad abu kaltinamieji išties buvo įvykio vietoje, patvirtina 2021 m. vasario 25 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog įvykio vietoje rasti biologinių pėdsakų genotipai sutampa su M. A. genotipu bei 2021 m. kovo 26 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, rastomis įvykio vietoje, rasta pavienių juodos spalvos polisteninių pluoštų, kurie yra vienodi su tirti pateiktos V. G. striukės audeklo atitinkamais pluoštais.

Nors M. A. neneigia sudavęs smūgius P. R., tačiau nurodo manantis, jog nuo jo suduotų smūgių P. R. negalėjo mirti. Visgi, paminėtoje teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad sužalojimų visuma yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. Šias išvadas patvirtino ir teisme apklaustas ekspertas L. U., kuris paaiškino, jog rasti sužalojimai buvo – 12 trauminių poveikių, o nukentėjusysis mirė nuo sužalojimų visumos, kadangi sužalojimai padaryti tiek galvos srityje, tiek krūtinėje. Sužalojimai daugybiniai, lūžimai keliose linijose, atskirti sužalojimų negalima. Šie duomenys patvirtina, jog P. R. mirė nuo bendrų tiek M. A., tiek V. G. panaudotų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį.

Nors kaltinamieji taip pat nesutinka su nustatyta aplinkybe, jog jie veikė bendrai, tačiau pažymėtina, kad apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog už nužudymą kaip bendrininkai atsako tuo atveju, kai nukentėjusysis miršta nuo bendrininkų suduotų smūgių visumos bei ir tuo atveju, kai nukentėjusysis miršta ne nuo visų bendrininkų smūgių ar tik nuo vieno smūgio, tačiau nustatoma, kad visi bendrininkai turėjo tyčią nužudyti ar neapibrėžtą tyčią dėl padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2008, 2K-482-139/2015). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nukentėjusysis P. R. mirė nuo sužalojimų visumos, nėra galimybės nustatyti, konkrečiai nuo kurio iš kaltinamųjų suduotų smūgių mirė nukentėjusysis. Jeigu smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad nužudymas laikomas padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir to siekė. Duomenų, kad kaltinamieji būtų norėję nukentėjusiojo P. R. mirties, byloje nėra. Tačiau savo veiksmais, tai yra suduodami smūgius į įvairias kūno vietas, tame tarpe į galvos sritį, kaltinamieji ne tik numatė, jog gali atimti gyvybę P. R., bet ir sąmoningai tokių pasekmių siekė. Be to, pažymėtina, kad V. G. apklaustas teismo posėdžio metu patvirtino, jog prieš išeinant iš nukentėjusiojo sodybos, jis nutempė P. R. į kiemą ir ten jį paliko, kas patvirtinta įvykio vietos apžiūros protokolu bei liudytojas J. B., kuris rado P. R. mirusį kieme, esančiame (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms, t. y. nustačius, jog kaltinamieji įsibrovė į nukentėjusiojo gyvenamąjį namą su tikslu apiplėšti, tačiau neradę pinigų, smurtavo prieš P. R., ko pasėkoje šis mirė, kolegija daro išvadą, kad M. A. ir V. G. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį bei BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir joje surinktus įrodymus yra daroma išvada, kad M. A. ir V. G. nusikalstami veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis – gyvybės atėmimu P. R., todėl jie privalo atsakyti už pasekmes, sukeltas neteisėtais ir nusikalstamais veiksmais. Ne kas nors kitas, o būtent kaltinamieji padarė sveikatos sutrikdymą, tapusį P. R. mirties priežastimi.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, jog tiek M. A., tiek V. G., veikdami bendrai dėl savanaudiškų paskatų, t. y. norėdami apiplėšti nukentėjusįjį P. R., itin žiauriai jį nužudė įsibraudami į nukentėjusiojo gyvenamąjį namą. Bylos esantys įrodymai, t. y. liudytojo A. R. parodymai bei jo telefonų skambučiai patvirtina, jog M. A. ir V. G. gana ilgą laiko tarpą buvo pas P. R. namuose, per kurį P. R. padarė odos nubrozdinimus kaktos abejose pusėse, muštinę žaizdą su aplinkiniu odos nubrozdinimu nosies kairėje pusėje, kraujosruvas odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke bei kairės akies vokuose, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose momens – smilkinio srityje abipus ir pakaušio srityje, kraujosruvas abiejuose smilkininiuose raumenyse, plačią kraujosruvą veido minkštuosiuose audiniuose, viršutinio žandikaulio lūžimą pagal La Fort II tipą, nosies kaulų lūžimą, kraujosruvas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų galvos smegenų pusrutulių visame paviršiuje, tarpslankstelinio disko tarp kaklinių VI ir VII stuburo slankstelių plyšimą bei nežymią kraujosruvą priestuburiniuose minkštuosiuose audiniuose plyšimo vietoje, krūtinkaulio tiesioginį lūžimą bei masyvią kraujosruvą užkrūtinkauliniuose puriuosiuose audiniuose ir tarpusienio priekinės dalies puriuosiuose audiniuose, dešinės pusės I, II, III, VI, VII, VIII, IX ir kairės pusės II, III, IV tiesioginius lūžimus bei kraujosruvas tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, dešinės pusės I, II, IV, V, VI, VII ir kairės pusės II, III, V, VI, VII netiesioginius lūžimus bei kraujosruvas tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, kraujosruvą nugaros kairės pusės raumenyse mentės srityje, kraujosruvas odoje ir poodyje bei muštines žaizdas abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose. Šie sužalojimai patvirtinti 2021 m. kovo 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Šių įrodymų visumoje konstatuotina, kad M. A. ir V. G. padaryti nusikalstami veiksmai, tinkamai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį bei BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus.

Dėl bausmių skyrimo

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmeninis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę M. A., atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį (padarytos tyčinės nusikalstamos veikos), kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, stadiją, į padarytų nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnį, į jų sunkumą, į nepataisomas nusikalstamos veikos (P. R. nužudymo) pasekmes, į kaltinamojo asmenybę. M. A. anksčiau teistas net 8 kartus, iki šio nusikaltimo buvo ne kartą baustas administracine tvarka. Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tokioms aplinkybėms esant, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam M. A. skirtina straipsnių sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas, savo dydžiu artima bausmių vidurkiui. Paskirtos bausmės, subendrintinos taikant bausmių apėmimą.

Kaltinamasis M. A. buvo sulaikytas 2021 m. sausio 20 d. 12.55 val. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. balandžio 20 d. Vėlesnėmis Alytaus apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis kardomoji priemonė – suėmimas buvo pratęstas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas M. A. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. sausio 20 d.

Teismas, skirdamas bausmę V. G., atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį (padarytos tyčinės nusikalstamos veikos), kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, stadiją, į padarytų nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnį, į jų sunkumą, į nepataisomas nusikalstamos veikos (P. R. nužudymo) pasekmes, į konkrečius kaltinamojo atliktus nusikalstamus veiksmus, į kaltinamojo asmenybę. V. G. anksčiau teistas net 9 kartus, iki nusikaltimo buvo ne kartą baustas administracine tvarka. Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tokioms aplinkybėms esant, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam V. G. skirtina straipsnių sankcijose numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, savo dydžiu artima bausmių vidurkiui. Paskirtos bausmės, subendrintinos taikant bausmių apėmimą.

Kaltinamasis V. G. buvo sulaikytas 2021 m. sausio 21 d. 11.05 val. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. balandžio 21 d. Vėlesnėmis Alytaus apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo pratęstas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas V. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. sausio 21 d.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusysis V. R. pateikė civilinį ieškinį dėl 15 000 Eur sumos kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškovas nurodo, jog smurtinė brolio mirtis padarė neturtinę didelę žalą jam ir jo šeimai. Netikėta brolio mirtis sukėlė itin neigiamų dvasinių išgyvenimų, privertė patirti emocinį sukrėtimą. Įvertinus V. R. ir jo šeimos patirtus išgyvenimus dėl smurtinės brolio mirties – nužudymo, ilgalaikį dvasinį skausmą ir sukrėtimą, mano, kad 15 000 Eur būtų tinkamas, protingas ir teisingumo kriterijus atitinkantis neturtinės žalos atlyginimas.

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Byloje ištirtais įrodymais yra nustatytas teisės pažeidimas, šį pažeidimą padariusio asmens kaltė, priešingas teisei kaltinamosios elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei kaltinamųjų veiksmų ir žalos, t. y. nustatytos visos civilinės atsakomybės dėl atimtos P. R. gyvybės sąlygos.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog gyvybės atėmimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra negrįžtami padariniai. Nuteisto asmens galimybės atlyginti žalą, jo turtinė ir (ar) šeimyninė padėtis neturi esminės įtakos nustatant atlygintinos žalos dydį. Tačiau, tuo pačiu turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusių asmenų teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir nuteistojo padėties, teisėtą prioritetą suteikiant pirmiesiems.

Nagrinėjamu atveju iš labai sunkaus nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam V. R. padaryta tyčiniais nusikalstamais bendrais M. A. ir V. G. veiksmais, kuriais brutaliai ir itin žiauriai buvo atimta P. R. gyvybė. Neturtinės žalos atlyginimo prašo mirusiojo brolis. Nukentėjusiojo V. R. parodymais nustatyta, kad dėl brolio mirties tiek jis, tiek jų šeima buvo sukrėsta, patyrė emocinį šoką ir dvasinį skausmą. Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad dėl netikėtos smurtinės P. R. mirties jo brolis V. R. patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, kurie turi būti atlyginti. Nusikaltimo pasekmės yra neatstatomos – žmogaus mirtis, nusikalstama veika padaryta tyčiniais veiksmais. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo V. R. patirtas dvasinis sukrėtimas ir išgyvenimai vertintini 15 000 eurų neturtinės žalos dydžio suma, kurią ir yra prašoma priteisti. Toks žalos atlyginimo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir neprieštarauja teismų praktikai, suformuotai bylose dėl tokių padarytų nusikaltimų.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą Nr. (12.33Mr) PT-6299, patvirtinančią dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam M. A.. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) neturi pakankamai lėšų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu, M. A. parinktas gynėjas advokatas Vaclovas Kochanskas. Pažymėjo nurodyta, kad advokato darbo užmokestis sudaro 1354,10 Eur. M. A. yra darbingo amžiaus ir nors jam šiuo nuosprendžiu paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, tačiau tai neužkerta kelio dirbti įkalinimo įstaigoje ir gauti pajamų. Teismas neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už kaltinamajam M. A. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai, todėl iš kaltinamojo M. A. priteistinos teisinės pagalbos išlaidos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti: 7 tamponai su biologiniais ėminiais, paltas, dvi kėdės dalys, medžiaginė pirštinė, medicininė apsauginė veido kaukė, kalendoriaus lapas, stiklo šukės, kirvio galva su apdegusio koto likučiu; 5 lipnios juostos su mikropluošto dalelėmis; striukė, 3 megztiniai, marškiniai, dvejos kelnės, viena pora aulinių guminių batų, 2 autkojai, kraujo pavyzdys; M. A. seilių pavyzdys – saugomi Alytaus apskr. VPK Aptarnavimo skyriaus saugykloje – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Kompaktinis diskas su 2020 m. gruodžio 12 d. įvykio vietos apžiūros nuotraukomis ir vaizdo įrašu, vokas Nr. 1; Kompaktinis diskas su 2021 m. sausio 23 d. M. A. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, vokas Nr. 2; Kompaktinis diskas su 2021 m. sausio 26 d. V. G. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, vokas Nr. 3; 2021 m. sausio 26 d. Nr. 52-PR2-797 tarnybinio pranešimo dėl informacijos pateikimo priedas – kompaktinis diskas, kuriame įrašyti iš V. G. mobiliojo ryšio telefono ir SIM kortelės perkelti duomenys, vokas Nr. 4; 2021 m. sausio 25 d. Nr. 52-PR2-725 tarnybinio pranešimo dėl informacijos pateikimo priedas – du kompaktiniai diskai, kuriuose įrašyti iš M. A. mobiliojo ryšio telefono ir SIM kortelės perkelti duomenys, vokas Nr. 5; 2021 m. sausio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo priedas – kompaktinis diskas, kuriame įrašyta A. R. mobiliojo ryšio telefonų pokalbių išklotinė, vokas Nr. 6; 2020 m. gruodžio 21 d. Nr. 52-IL-9531 Prašymo dėl duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius gavimo priedas – kompaktinis diskas, vokas Nr. 7; 2020 m. gruodžio 26 d. Nr. 52-IL-814 Prašymo dėl duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius gavimo priedas – kompaktinis diskas, vokas Nr. 8; 2020 m. gruodžio 21 d. Nr. 52-PR2-844 tarnybinio pranešimo dėl celių išklotinės analizės priedas – du kompaktiniai diskai, vokas Nr. 9; 2021 m. sausio 13 d. Nr. 52-IL-316 Prašymo dėl duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius gavimo priedas – kompaktinis diskas, 1 vokas Nr. 10; 2020 m. gruodžio 21 d. Nr. IL-9557 Prašymo dėl duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius gavimo priedas – kompaktinis diskas, vokas Nr. 11 – paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

V. G. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vokas Nr. 12; M. A. pasas Nr. (duomenys neskelbtini), vokas Nr. 13. – nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini bausmės atlikimo vietos administracijai.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 - 305, 307, 308, 310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose, BK 22 straipsnio 1 dalies, 180 straipsnio 2 dalyje ir nubausti:

- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus – laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų.

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir M. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų.

Pagal BK 66 straipsnį į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2021 m. sausio 20 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, palikti nepakeistą.

Išieškoti iš M. A. 1354,10 Eur (tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus 10 euro centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, Valstybei.

V. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje ir nubausti:

- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus – laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų.

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir V. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų.

Pagal BK 66 straipsnį į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2021 m. sausio 21 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, palikti nepakeistą.

Priteisti nukentėjusiajam V. R. 15 000 (penkiolika tūkstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti solidariai iš M. A. ir V. G..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

7 tamponus su biologiniais ėminiais, paltą, dvi kėdžių dalis, medžiaginę pirštinę, medicininę apsauginę veido kaukę, kalendoriaus lapą, stiklo šukes, kirvio galvą su apdegusio koto likučiu; 5 lipnias juostas su mikropluošto dalelėmis; striukę, 3 megztinius, marškinius, dvejas kelnes, vieną pora aulinių guminių batų, 2 autkojus, kraujo pavyzdį; M. A. seilių pavyzdį – sunaikinti.

Kompaktinius diskus (Paketas Nr. 1 vokas Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11) – palikti saugoti prie bylos.

V. G. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (Paketas Nr. 1 vokas Nr. 12); M. A. pasą Nr. (duomenys neskelbtini) (Paketas Nr. 1 vokas Nr. 13) – perduoti bausmės atlikimo vietos administracijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiems nuteistiesiems šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.