Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1;

1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.5; 1.1.8.14; 2.1.15.4.3.2; 2.1.16.2.10; 2.3.6.4.5; 2.4.1.3

2024 m. liepos 3 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

2) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – 15 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 10 parų arešto bausmė (bausmę atlikęs);

3) Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 90 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė (bausmę atlikęs);

4) Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 90 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė (bausmę atlikęs);

5) Alytaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 50 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 33 parų arešto bausmė (bausmę atlikęs);

6) Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme (bausmę atlikęs);

7) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. liepos 7 d. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 90 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė, (bausmę atlikęs),

8) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. liepos 13 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) – laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir asmuo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę (bausmės neatlikęs), teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

O. A. 2023 m. gegužės 1 d. laikotarpiu nuo 19 val. iki 20.29 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namo, esančio (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu tyčia ranka sudavė ne mažiau du smūgius į veidą R. L., kuris nuo suduotų smūgių nukrito ant grindų bei gulinčiam nukentėjusiajam koja spyrė ne mažiau šešis kartus į galvą, krūtinę, rankas, dešinį petį, kairę koją, tuo padarė poodines kraujosruvas rankose, krūtinėje, dešinio peties srityje, kairėje blauzdoje, dešinės pusės V-VI-VII-VIII-IX šonkaulių lūžius pažastinėje linijoje bei kairės pusės II-III-IV-V ir IX-XI šonkaulių nugarinių galų lūžius, muštines žaizdas dešinio antakio ir kairės ausies kaušelio srityje, poodines kraujosruvas bei odos nubrozdinimus veide ir apatinėje lūpos pogleivyje, galvos smegenų sumušimą su kraujosruvomis po dangalais bei kraujo išsiliejimu į smegenų audinį bei skilvelius, nuo ko R. L. 2023 m. spalio 2 d. 11.30 val. VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje mirė, tokiu būdu nužudė R. L..

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis O. A. kaltu prisipažino visiškai ir teismui paaiškino, kad apie įvykį gali pasakyti tik iš liudytojų parodymų, nes pats buvo girtas ir nelabai ką prisimena. Ar tą vakarą konfliktavo su R. L. ir dėl ko jį sumušė, negali atsakyti, nes neprisimena. Tą dieną jis buvo nemažai išgėręs, be to, alkoholį vartojo 4-5 dienas dar iki įvykio. Pas A. Ž. atėjo apie 15 valandą, jau būdamas išgėręs, E. Č. turėjo atsinešti dar alkoholio. Kai atėjo pas A. Ž., ten jau buvo E. Č., R. L. ir A. Ž.. Svetainėje visi vartojo alkoholį, jis gėrė degtinę ir alų. Sėdėjo ant lovos, jam iš kairės lyg sėdėjo R. L.. Galimai R. L. kažkaip jį įžeidė. Galėjo suduoti kaltinime nurodytus smūgius jam. Neprisimena, ar matė R. L. gulintį ant grindų, kraujo neprisimena, nemano, kad tempė R. L., tam kad patraukti į kitą vietą. Tą dieną jis avėjo sportinio tipo batus – kedus, kurių, jei gerai prisimena, pas A. Ž. nebuvo nusiavęs. Prisimena, kad buvo atvažiavę policijos pareigūnai, nustatinėjo jo girtumą, kiek įpūtė neprisimena. Neprisimena, ar jo brolis R. tą dieną buvo atėjęs pas A. Ž.. Per tą laiką, kol R. L. buvo gydomas ligoninėje jo nelankė, pagalbos neteikė. Savo elgesį vertina blogai, gailisi įvykdęs nusikaltimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nukentėjusiojo K. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui apie tai, kad jis yra R. L. brolis, jau trylika metų gyvena Norvegijoje. Su broliu R. susiskambindavo telefonu. R. gyveno kartu su jų seserimi I. L. (duomenys neskelbtini). Praėjusiais metais jų sesuo I. mirė. Žino, kad jo brolis R. vartojo alkoholį. Apie tai, kad jo brolis R. sumuštas, jam pasakė R., kuri gyvena tame pačiame daugiabučiame name kaip ir R.. Kas sužalojo R. pasakyti negali, nes nepažįsta nieko su kuo brolis bendraudavo. Jis 2023 m. rugpjūčio 4 d. išvyks atgal į Norvegiją ir į Lietuvą grįš tik per Kalėdas, todėl pats pasirūpinti brolio reikalais negalės ir sutinka, kad jį atstovautų advokatas. R. L. nebuvo vedęs, neturi vaikų. Jų tėvai mirę, turi dar du brolius, tačiau su jais bendravimas yra nutrūkęs ir nežino, kur jie gyvena (1 t., b. l. 90–91).

Liudytojas A. Ž. parodė, kad O. A. yra jo draugas, jų santykiai geri. 2023-05-01 dienos metu kartu su R. L. pas kaimynę kapojo malkas, o vakare pas jį namuose gėrė butelį. Buvo atėjęs E. Č., paskui užėjo R. ir O. A., atsinešė butelį. Tą vakarą visi gėrė ,,baltą“ ir alų. Prasidėjus konfliktui, E. Č. pas jį jau nebuvo. Prisimena, kad jis sėdėjo ant kėdės prie stalo, ant sofos-lovos sėdėjo R. ir O., o R. sėdėjo ant suoliuko, prie pečiaus kampo. Geriant nebuvo jokių konfliktų, tik pats R. prisikabino prie O. dėl cigaretės, jis kalbėjo ,,naglai“. O. nieko nelaukė ir trenkė R. už tai, kad šis jį ,,pasiuntė“. O. ranka kirto sėdinčiam R. per veidą ir šiam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, nuo smūgio R. nukrito ant grindų, tada O. kelis kartus spyrė jam gulinčiam – vieną kartą į galvą, kelis kartus į šoną. Kai spardė R., O. buvo su batais. R. buvo girtas, todėl nespėjo užsidengti nuo O. smūgių. R. kraujavo, visur pritiško kraujo. Ri. iš jo telefono iškvietė policiją, greitąją ir atvykusi greitoji išvežė R., o policija sulaikė Ri. ir O..

Teisiamajame posėdyje perskaičius liudytojo A. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (1 t. b. l. 132–133), liudytojas juos patvirtino paaiškindamas teismui, kad apklausiamas prieš metus įvykio aplinkybes prisiminė geriau. Apklausiamas 2023-05-02 liudytojas A. Ž. parodė, kad 2023-05-01 pjovė žolę ir visą dieną gėrė alų. Vakare apie 19 val., į jo namus atėjo broliai O. ir R. A., R. L. ir G. M.. Jam atrodo, kad jie atėjo visi kartu. Jie atsinešė 6 plastikinius butelius po 1 l talpos 6 laipsnių stiprumo alaus. Jie visi jau buvo išgėrę alkoholio. Kai į jo namus atėjo R., jis nebuvo sužalotas, jis buvo sveikas. Jiems išgėrus 2 butelius alaus, jis davė G. M. savo trimerį ir jis išėjo namo. Išėjus G., visi susėdo kambaryje prie stalo, tai yra jis, O. ir R. A., R. L.. Geriant alų O. žodžiais pradėjo kažko kabinėtis prie R.. Ką jis jam sakė, neprisimena. Bet žodinį konfliktą pradėjo O.. R., kuris sėdėjo ant sofos šalia O., kiek prisimena, iš vis jam nieko nesakė. O. delnu smogė vieną kartą R. per veidą. R. nesakė nieko. Praėjus keliolikai sekundžių, O. dar kartą smogė R. kumščiu į veidą. Smūgių sudavė daug, gal iki 10. Nuo suduotų smūgių į veidą ir į galvą, R. nukrito ant grindų. Tada gulinčiam R. O. pirmiausiai smogė kumščiais į galvą, o paskui spardė. O. buvo apsiavęs batais. R. ant grindų gulėjo lyg ant dešinio šono. Daugiausiai smūgių R. buvo į kairę galvos pusę. Spyriai buvo daugiausia į galvą, spyrė daug kartų, nemažiau kaip 20. Matė, kad R. tiško kraujas iš galvos, veido, visur buvo kruvina ir ant grindų, ir ant baldų. Ri. nesikišo, nes, mano, kad pats bijo O.. Jis bandė raminti O., tačiau jis jo neklausė. Bandė kokius tris kartus O. raminti, tačiau jis jo neklausė ir toliau spardė R.. R. nieko nekalbėjo, nespėjo ir galvos užsidengti rankomis. Matėsi, kad O. R. spirdavo iš visų jėgų, spyriai buvo vienas paskui kitą. O. tąsė R. po grindis sugriebęs jam už rankų. Paskui kažkur dingo Ri. ir neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai. Kai atvyko policijos pareigūnai, O. buvo agresyviai nusiteikęs ir prieš juos. R. nejudėjo, jo veidas, galva buvo kraujuoti. Atvykę medikai R. išvežė į ligoninę. R. smūgiuodamas rankomis ir spardydamas kojomis sužalojo tik O. A., daugiau niekas R. nemušė.

Liudytojas A. Ž. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino atlikus parodymų patikrinimą vietoje. Liudytojas parodė, kur sėdėjo R. L., O. A., kur nukrito R. L. po O. A. suduotų dviejų smūgių jam į veidą, kaip O. A. spardė gulintį R. L. (1 t., b. l. 138–139).

Liudytojas R. A. parodė, kad kaltinamasis O. A. yra jo brolis. 2023-05-01 dienos metu netoli parduotuvės jis gėrė su E. N. ir jo broliu, po to girtas miegojo namie, o vakare atėjo pas A. Ž.. Atėjęs rado A. Ž. ir savo brolį O., kurie buvo neblaivūs, gėrė alų, o ant žemės, netoli pečiaus gulėjo R.. Jis, atėjęs pas A. Ž., taip pat vartojo alkoholį. Norėjo paduoti alkoholio ir R., pasiūlė prisijungti prie jų išgerti, tačiau jis nereagavo. Priėjęs prie jo arčiau pamatė, kad R. kruvinas, per ausis bėga kraujas, aplink taip pat buvo kraujo. Klausė, kas jam atsitiko, A. Ž. sakė, kad girtas krito ant pečiaus ir neatsikėlė. Jis bandė pakelti R., bet jis nesikėlė, tada paėmė A. Ž. telefoną ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Policija atvyko anksčiau, nei medikai, sulaikė jį ir brolį.

Liudytojas E. Č. parodė, kad R. L. pažinojo nuo vaikystės, o su O. A. susipažino neseniai. Susitikdavo su O. A., vartodavo alkoholį, jis paprastas žmogus, jam nieko blogo nėra padaręs ar pasakęs, jis nebūdavo agresyvus, pajuokaudavo ir viskas. Bendrauja ir su A. Ž., kelis kartus yra lankęsis jo namuose. Yra vartojęs alkoholį ir su R. L., ir su O. A., ir su A. Ž.. Apie R. L. sužalojimą nieko nežino, sužinojo tik iš tyrėjos. Pareigūnai tikrino jo telefoną ir rado, kad jis skambino O. A., bet jis nieko apie tą skambutį neprisimena, nes tuomet kelias dienas iš eilės vartojo alkoholį.

Liudytojas G. M. parodė, kad R. L. gyveno jo namuose. 2023-05-01 R. išėjo iš namų ir daugiau negrįžo. Jis išėjo sveikas, nesužalotas. Kai R. išvežė į ligoninę, miestelyje kalbėjo, kad jam blogai, tačiau kas jam atsitiko, nežino.

Liudytojas E. N. parodė, kad 2023-05-01 ryte apie 11 val. prie parduotuvės susitiko su R. A.. Nusipirko 3 litrus alaus, kartu išgėrė. Buvo sutikę G. ir R., jie ėjo į parduotuvę. R. nebuvo sužalotas, o ar buvo blaivus, negali pasakyti, nes jis visada vaikšto kaip robotas. Jie su Ri. norėjo išgerti dar, tačiau nesugalvojo, iš kur gauti pinigų, todėl išsiskirstė ir nuėjo namo. Po dviejų savaičių sužinojo, kad R.buvo sumuštas ir paguldytas į ligoninę.

Liudytojas R. O.-K. parodė, kad 2023-05-01 dirbo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Prisimena, kad buvo iškvietimas vykti į (duomenys neskelbtini) dėl to, kad sužalotas žmogus, reikalinga policijos pagalba. Į įvykio vietą vyko su kolege vyriausiąja patrule E. P.. Atvykę į įvykio vietą, prie įėjimo į namą susitiko su medicinos darbuotojais, įėjus į vidų, kambaryje ant grindų gulėjo sužalotas žmogus, jam iš ausų, iš galvos bėgo kraujas. Pagal kraujo žymes matėsi, kad žmogus buvo vilktas per grindis. Be sužaloto asmens name buvo dar trys asmenys, su kuriais kalbėjosi, kas įvyko. Namo savininkas A. Ž. teigė, kad vyko išgertuvės, kurių metu įvyko konfliktas tarp dviejų asmenų, dėl ko žmogus ir buvo sužalotas. Įvykio vietoje jis buvo įsijungęs „Body“ kamerą, jos įraše yra užfiksuota, kad namo savininkas A. Ž. įvardijo, kad asmenį sužalojo O. A., kuris žmogų mušė rankomis ir kojomis. Įvykio vietoje teko bendrauti su O. A., tikrino jo girtumą, jis buvo stipriai neblaivus, kiek tiksliai įpūtė, neprisimena. Iš pradžių O. A. buvo įsiaudrinęs, nenorėjo tikrintis girtumą, konfliktavo, po to apsiramino. O. A. neigė sužalojęs kitą asmenį, tvirtino, kad šis pats griūdamas susižalojo galvą į krosnį. Taip pat bendravo ir su kaltinamojo broliu R. A.. Šis teigė, kad atėjo po visko, kai žmogus jau gulėjo ant žemės, paprašė telefono iš namo savininko ir iškvietė greitąją pagalbą. Per jo darbo policijoje laikotarpį, kaimynai du kartus kvietė policiją O. A. atžvilgiu dėl išgertuvių ir triukšmo.

Liudytoja A. J. parodė, kad dirba Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje, yra skubios pagalbos slaugos specialistė. Į šį įvykį medikai buvo kviesti dėl muštynių, iš karto buvo aktyvuota ir policija. Į įvykio vietą pirmi atvyko jie – du medikai. Juos pasitiko išgėręs jaunas žmogus. Nuėjus į kambarį, jautėsi alkoholio kvapas, prie pečiaus ant grindų rado gulintį sumuštą žmogų, buvo akivaizdi galvos trauma, žmogus buvo nesąmoningas, kriokiantis. Kriokiantis reiškia, kad sutrikęs jo kvėpavimas, žmogus gargaliuoja. Žmogui buvo sumušta galva, gal net lūžusi nosis, iš ausų bėgo kraujas. Kraujo buvo ir ant žemės, matėsi besitęsianti žymė, tarsi žmogus būtų tįstas, kraujo buvo ir ant sienos, ir ant pečiaus kampo. Vairuotojas išėjo atsinešti neštuvų. Be nukentėjusio asmens kambaryje buvo dar vienas žmogus (kaltinamasis), kuris gulėjo skersai ant lovos, jis buvo su juoda kepuraite su snapeliu. Ji kėlė jį sakydama ,,kelkis, reikės padėti išnešti“, kaltinamasis lyg nusijuokė, ji jam sakė: „kelkis, nes jis tuoj numirs“, jis vėl nusijuokė ir sakė: „ką čia numirs“. Kaltinamasis buvo neblaivus, jis nesikėlė, taip ir liko gulėti. Iš kito kambario atėjo pagyvenęs neblaivus žmogus. Įvykio vietoje iš viso buvo keturi žmogus, skaičiuojant ir sužalotą asmenį.

Liudytojas G. J. parodė, kad dirba Prienų greitosios medicinos pagalbos vairuotoju-paramediku. Atsimena šį iškvietimą, 2023-05-01 jiems buvo pranešta, kad (duomenys neskelbtini), namo numerio neprisimena, sužalotas žmogus. Atvykus juos pasitiko už kaltinamąjį žemesnis vyriškis, kuris buvo išgėręs, bet bendravo normaliai. Ką jis paaiškino, neprisimena. Įėjus į vidų, pamatė ant grindų gulintį žmogų, jam buvo labai sudaužyta burna, daktarė pasakė, kad labai kriokia ir liepė greičiau atnešti neštuvus. Ant grindų buvo kraujo žymė, lyg žmogus būtų trauktas ar tįstas per grindis. Matė ant lovos gulintį aukštoką vyriškį (kaltinamąjį). Kai išėjo į automobilį atnešti neštuvų, atvyko ir policija. Į namą jis grįžo kartu su policijos pareigūnais. Kai reikėjo kelti tą sužalotą žmogų ant neštuvų, daktarė paprašė to vyriškio, kuris gulėjo lovoje, padėti pakelti sužalotąjį, nes jis gali numirti. Bet jis nepadėjo, sužalotąjį užkelti ant neštuvų padėjo policijos pareigūnai. Dar name matė namo savininką A. Ž., kuris buvo išgėręs.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G853/2023(02) nurodyta, kad R. L. nustatyta muštinės žaizdos dešinio antakio ir kairės ausies kaušelio srityje, poodinės kraujosruvos bei odos nubrozdinimai veide ir apatinės lūpos pogleivyje, galvos smegenų sumušimas su kraujosruvomis po dangalais bei kraujo išsiliejimu į smegenų audinį bei skilvelius, poodinės kraujosruvos rankose, krūtinėje, dešinio peties srityje kairėje blauzdoje, dešinės pusės V-VI-VII-VIII-IX šonkaulių lūžiai pažastinėje linijoje bei kairės pusės II-III-IV-V ir IX-XI šonkaulių nugarinių galų lūžiai padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis bei spardant. Sužalojimai padaryti apie kelios valandos iki nukentėjusiojo atliktos GMP medikų apžiūros (GMP kvietimo kortelėje nurodoma, kad iškvietimas užregistruotas 2023-05-01 20.30 val., atvykimo į vietą 20.50 val.). Konstatuoti sužalojimai dėl sunkios galvos smegenų traumos vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galvoje, sukėlę sunkią galvos smegenų traumą padaryti mažiausiai trimis smūgiais (spyriais) – tai sužalojimai ir žaizdos dešinio antakio ir akiduobės srityje žaizda kairės ausies kaušelyje bei apatinėje lūpoje. Odos nubrozdinimai veide galėjo atsirasti nuo nedidelės energijos poveikio ir galimai griūnant ir panašiai. Sužalojimai krūtinėje su daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais padaryti mažiausiai trimis poveikiais, greičiausiai spyriais. Poodinė kraujosruva kairio žasto srityje galėjo būti padaryta vienu smūgiu kietu buku daiktu. Visi sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą, spręsti apie šių sužalojimų padarymo eiliškumą negalima. Kelios paros anksčiau iki išvardintų sužalojimų buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir kairėje krūtinės pusėje (iš viso 3). Šie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus ir neturėjo įtakos vėliau patirtos galvos smegenų traumos baigčiai. Odos nubrozdinimai kairės blauzdos išoriniame paviršiuje galėjo išsivystyti ir užduotyje nurodytu metu, tiek ir kiek anksčiau – šis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu ir neatmetama galimybė, galėjo atsirasti griūnant. Visų patirtų sužalojimų išsivystymą paaiškinti nukentėjusiojo spontaniniais griuvinėjimais negalima. Seniau padarytos, apžiūros metu gelsvos poodinės kraujosruvos, yra kairio žasto bei krūtinės kairėje pusėje (1 t. b. l. 72–77).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pM 34/2003(02) nurodyta, kad R. L. 2023-05-01 padaryti sužalojimai nurodyti specialisto išvadoje Nr. G853/2023(02). R. L. mirė VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje 2023-10-02 11:30 val. Pagrindinė liga (trauma) sukėlusi mirtį yra 2023-05-01 patirtos sunkios galvos smegenų traumos padariniai. Tarp 2023-05-01 padarytų sužalojimų ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Iki minėtos traumos R. L. jau sirgo (duomenys neskelbtini), buvo patyręs galvos traumą, kojos lūžį. Šie susirgimai esminiai neįtakojo mirties, nes tik po 2023-05-01 patirtos traumos R. L. sveikatos būklė tapo ypatingai sunki (1 t. b. l. 83–85).

VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro 2023-11-08 rašte Nr. 1-1079 (1.8E) nurodyta, kad R. L. VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje buvo gydomas nuo 2023-08-07 iki 2023-10-02. Pacientas 2023-10-02 mirė, diagnozė (T90.5.) Intrakranijinio sužalojimo padariniai (1 t. b. l. 111).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą virtuvėje prie dujinės viryklės rasti du tušti 0,7 l talpos buteliai su etikete ,,B“. Svetainės kambario dešinėje pusėje prie sienos yra išskleista dvigulė sofa-lova, prie sofos-lovos stovi stalas, už stalo prie lango yra fotelis, prie antro lango stovi staliukas su monitoriumi, kampe yra staliukas su televizoriumi. Ant stalo stovi muzikinis centras, dvi kolonėlės, lėkštė, du puodeliai, stiklinė, stikliukas, tuščia alaus ,,K“ skardinė, tuščias cigarečių pakelis, mobilaus ryšio telefonas CAT, dangtelis su viena nuorūka. Tiesiai nuo durų prie sienos stovi sekcija, prie sienos stovi fotelis su dviem striukėm. Kambario kairėje pusėje prie sienos yra įrengta koklinės krosnies sienelė ir koklinės krosnies gultas, kurio ilgis 163 cm, plotis 50 cm, aukštis 52 cm. Už koklinio gulto yra baltos spalvos kamino sienelė, kurios plotis 54 cm, gylis 43 cm. Koklinio gulto kampas sandūroje su kaminu į kambario vidų išsikišęs 7 cm atstumu. Prie dešiniojo koklinio gulto kampo susijungiančio su kaminu ant grindų yra 30x40 cm dydžio kraujo dėmė, nuo kurios ant grindų į kairę pusę yra kraujuoti tempimo pėdsakai – žymės. Kraujuoti tempimo pėdsakai – žymės yra 195 cm ilgio ir apie 20 cm pločio ir tęsiasi iki koklinio gulto kairiojo krašto. Ant dešinės pusės koklinio gulto kampo ties kraujo dėme ir gulto priekinės sienelės 40 cm aukščio ir 47 cm pločio plote yra kraujo dėmės tiškalai, kurių susidarymas yra iš dešinės pusės į kairę. Nuo kraujo dėmės Nr. 1 žiūrint į dešinę pusę ant grindų, verpimo ratelio ir kambario sienos matosi kraujo dėmės tiškalai, kurių susidarymo mechanizmas yra iš kairės į dešinę. Nr. 3 pažymėtos kraujo dėmės tiškalai ant sienos nutolę nuo gulto kampo 130 cm atstumu. Kraujo dėmės tiškalai ant sienos išsidėstę 90 x25 cm dydžio plote. Ant verpimo ratelio korpuso 41–46 cm aukštyje taip pat yra kraujo dėmės tiškalai. Ant suversto kilimo 60 cm atstumu nuo koklinio gulto yra 30x24 cm dydžio kraujo dėmė. Ant grindų prie koklinio gulto rasti paviršiniai antsluoksniniai kraujuoti to paties rašto avalynės pėdsakų fragmentai. Ant grindų prie verpimo ratelio 110 cm atstumu nuo dešiniojo gulto kampo link sienos su kraujo tiškalais rastas paviršinis antsluoksninis dulkėtas to paties rašto avalynės pėdsako (t.1, b. l. 22–26).

2023-05-11 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2023-05-01 į įvykio vietą (duomenys neskelbtini)., atvykusio policijos pareigūno R. O.-K.. naudojamos Body kameros vaizdo įrašo apžiūra. Užfiksuota, kad kambaryje ant grindų guli ir nejuda kruvinas žmogus. Tame pačiame kambaryje yra namo šeimininkas A. Ž., R. A. ir O. A., visi neblaivūs. Patikrinus alkotesteriu A. Ž. nustatytas 3,30 promilių, R. A. – 2,74 promilių, O. A. – 3,30 promilių girtumas. Išėjus į kitą patalpą ir uždarius duris, A. Ž. pareigūnams pasako, kad R. L. sumušė O. A., paaiškina, kad sudaužė kaip obuolį, sumušė už nieką (2 t., b. l. 11–16).

2024-02-12 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo 2023-05-01 20.29 apžiūra. Bendrajam pagalbos centrui skambina R. A. iš mobiliojo ryšio telefono +(duomenys neskelbtini), kviečia greitąją į (duomenys neskelbtini), nes vyras nugriuvo, trenkėsi į pečių ir susižalojo galvą, net per ausis kraujas bėga, dar jis susilaužęs rankas, kojas (2 t., b. l. 27–29).

2024-09-05 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo 2023-05-01 20.35 apžiūra. Bendrajam pagalbos centrui skambina greitosios pagalbos medikė Š. S., kviečia greitąją pagalbą ir policiją į (duomenys neskelbtini), nes galimai kritęs vyriškis susitrenkė galvą, iš ausų bėga kraujas, šalia yra išgėrusių vyriškių ir koliojasi (2 t., b. l. 17–18).

2023-05-01 ir 2023-05-02 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose užfiksuota, kad O. A. pateikė: batus, žalios spalvos darbines kelnes, juodos spalvos liemenę, kepurę, mėlynos spalvos sportinį džemperį (2 t., b. l. 39, 44)

2023-05-01 ir 2023-05-02 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose užfiksuota, kad R. A. pateikė: šlepetes, juodos spalvos sportines kelnes, rusvai žalsvos spalvos sportinį džemperį su gaubtuvu (2 t., b. l.37, 41).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad ant pateiktų tirti O. A. kelnių rasta vyro kraujo (mėg. Nr. 3, Nr. 5, Nr. 6), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. L. genotipu; rasta daugiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (mėg. Nr. 4), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. L.lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 8×10-27. Ant pateiktos tirti O. A. liemenės rasta vyro kraujo (mėg. Nr. 7, Nr. 8), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. L. genotipu. Ant O. A. džemperio mėg. Nr. 1 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su R. L. genotipu; mėg. Nr. 2 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant O. A. džemperio mėg. Nr. 2 rastas žmogaus kraujas. Ant pateikto tirti O. A. dešinio bato: mėg. Nr. 14 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. L. genotipu. Ant R. A. džemperio ir kelnių mėg. Nr. 15-18 rasti, asmens tapatybei nustatyti tinkami vyro biologiniai pėdsakai nepriklauso R. L. ir vyrui, kurio kraujo rasta ant pirštinės ir asmens tapatybei nustatyti tinkamų biologinių pėdsakų rasta ant O. A. džemperio mėg. Nr. 2. Ant pateikto tirti R. A.dešinio bato rasta vyro kraujo (mėg. Nr. 19), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. L. genotipu (2 t.1, b. l. 1–8).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas, pareikštas O. A. dėl R. L. nužudymo, pasitvirtino.

Nors kaltinamasis O. A. dėl girtumo (įvykio vietoje jam nustatytas 3,30 promilių girtumas) įvykio aplinkybių ir eigos negalėjo prisiminti, be jo prisipažinimo smurtavus ir nužudžius R. L., jo kaltę pagrindžia ir kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Liudytojas A. Ž. teisiamajame posėdyje patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, jog išgertuvių metu konfliktą pradėjo O., kai žodžiais pradėjo kabinėtis prie R.. O. delnu smogė vieną kartą R. per veidą, praėjus keliolikai sekundžių, O. dar kartą smogė R. kumščiu į veidą. Nuo suduotų smūgių į veidą ir į galvą, R. nukrito ant grindų. Gulinčiam R. O.pirmiausiai smogė kumščiais į galvą, o paskui jį spardė, daugiausiai į galvą. Liudytojas R. O.-K. patvirtino, kad į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams A. Ž. nurodė, jog R. L. sumušė O. A.. Toks liudytojo A. Ž. įvykio aplinkybių paaiškinimas buvo užfiksuotas policijos pareigūno R. O.-K. įvykio vietoje ,,Body“ kamera darytame vaizdo įraše, kuris buvo peržiūrėtas teisiamajame posėdyje. Be to, savo parodymus liudytojas A. Ž. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kurio vaizdo įrašas taip pat buvo peržiūrėtas teisiamajame posėdyje, ir jame liudytojas A. Ž. parodė, kurioje kambario vietoje ir kaip O. A. mušė R. L.. Liudytojas R. A. parodė nematęs, kas ir kaip sumušė R. L., tačiau pamatęs jį gulintį ant grindų ir nereaguojantį, kai jam buvo pasiūlyta išgerti, priėjęs prie jo arčiau pastebėjo, kad R. kruvinas, per ausis bėga kraujas, aplink taip pat buvo kraujo. Tai pamatęs iš A. Ž. telefono iškvietė medikus. Liudytojai A. J. ir G. J., medikai atvykę į įvykio vietą, teisme liudijo, jog kambaryje ant grindų rado sumuštą žmogų, kuris buvo be sąmonės, kriokė, akivaizdu, kad jam buvo sunki galvos trauma. Tame pačiame kambaryje lovoje gulėjo neblaivus kaltinamasis, kurio paprašius padėti užkelti sužalotąjį ant neštuvų, šis tik nusijuokė ir liko gulėti lovoje. Liudytojas G. M. liudijo, jog R. L. 2023-05-01 ryte iš namų išėjo būdamas sveikas, nesužalotas. Liudytojas E. N. taip pat parodė, kad 2023-05-01 (iki pietų) buvo sutikęs R. L. ir šis buvo sveikas, nesužalotas. Tokie liudytojų parodymai patvirtina, kad būtent O. A. sužalojo R. L. ir kartu paneigia ikiteisminio tyrimo metu keltą versiją, jog R. L. susižalojo pats, kuomet krito ir atsitrenkė į krosnies kampą.

Kitos faktinės bylos aplinkybės nustatytos iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų duomenų. Iš policijos pareigūno, 2023-05-01 atvykusio į įvykio vietą, naudotos ,,Body“ kameros vaizdo įrašo matyti, kad O. A. įvykio vietoje nustatytas 3,30 promilių neblaivumas. Ant O. A. kelnių, liemenės, džemperio, dešinio bato buvo rasta vyro kraujo ir, atlikus DNR tyrimą nustatyta, kad jo genotipas sutampa su R. L. genotipu. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G853/2023(02) nurodyta, kad R. L. padarytos muštinės žaizdos dešinio antakio ir kairės ausies kaušelio srityje, poodinės kraujosruvos bei odos nubrozdinimai veide ir apatinės Iūpos pogleivyje, galvos smegenų sumušimas su kraujosruvomis po dangalais bei kraujo išsiliejimu į smegenų audinį bei skilvelius, poodinės kraujosruvos rankose, krūtinėje, dešinio peties srityje kairėje blauzdoje, dešinės pusės V-VI-VII-VIII-IX šonkaulių lūžiai pažastinėje linijoje bei kairės pusės II-III-IV-V ir IX-XI šonkaulių nugarinių galų lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis bei spardant. Iš VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro pranešimų nustatyta, kad po 2023-05-01 patirtų sužalojimų R. L. sveikatos būklė išlieka sunki, traktuojama kaip vegetacinė, jis gydomas Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, kur 2023-10-02 mirė, diagnozė – Intrakranijinio sužalojimo padariniai (T90.5.). Mirus R. L., Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistas davė išvadą Nr. pM 34/2003(02), jog pagrindinė liga (trauma), sukėlusi R. L. mirtį, yra 2023-05-01 patirtos sunkios galvos smegenų traumos padariniai. Nors R. L. dar iki O. A. jį sužalojant sirgo (duomenys neskelbtini), buvo patyręs galvos traumą ir kojos lūžį, tačiau šios ligos nebuvo mirties priežastimi. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pM 34/2003(02) nurodoma, jog R. L. mirė dėl 2023-05-01 patirtos sunkios galvos smegenų traumos – galvos smegenų sumušimo su kraujosruvomis po dangalais bei kraujo išsiliejimu į smegenų audinį bei skilvelius – todėl teismas daro išvadą, jog tarp R. L. mirties ir O. A. smurtinių veiksmų (smūgiuojant rankomis ir kojomis R. L. į galvą) yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis O. A., nors ir būdamas neblaivus, suvokė, jog smūgiuodamas rankomis ir spirdamas R. L. į gyvybiškai svarbias kūno vietas (galvą, krūtinę) gali sutrikdyti jo sveikatą ar jį nužudyti, ir to siekė, tačiau buvo abejingas, kokie padariniai dėl jo veiksmų kils, kaltinamajam buvo tas pats, ar R. L. bus padaryti tam tikro laipsnio sveikatos sutrikdymai, ar bus atimta jo gyvybė. Taigi, kaltinamasis O. A. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal tai, kokie padariniai kilo – po kaltinamojo smūgių rankomis ir kojomis į galvą, R. L. buvo sumuštos smegenys su kraujosruvomis po dangalais bei kraujo išsiliejimu į smegenų audinį bei skilvelius, dėl ko R. L. paniro į komą, o 2023-10-02 mirė. Tokie O. A. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas (nužudymas) pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimas

BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo nuo septynerių iki penkiolikos metų bausmė.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo O. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Skirdamas bausmę O. A., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką priskiriamą labai sunkiems nusikaltimams, veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas, sukeltos itin sunkios, negrįžtamos pasekmės – atimta kito žmogaus gyvybė, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (1:2). Vertinant O. A. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas devintą kartą, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio 1 dalį vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o toks asmuo yra recidyvistas. Per paskutinius penkerius metus O. A. 10 kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Kaltinamasis nedirbantis, nevedęs, išlaikytinių neturi. Prienų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnė S. R. informavo, kad raštiškų nusiskundimų dėl O. A. elgesio seniūnija nėra gavusi.

Byloje yra duomenys, kad po šio nusikaltimo padarymo, tai yra, nuo 2023-10-08 iki 2023-10-12 O. A. Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, abstinencijos būklės (duomenys neskelbtini)), dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo (duomenys neskelbtini), tačiau teismo psichiatrijos specialistas 2024-01-24 davė išvadą Nr. 93TPK-86/2024, jog O. A. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, kadangi jam nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai paaiškinimus, o delyrinis sąmonės sutrikimas jam buvo nustatytas šiai bylai nereikšmingu laikotarpiu (3 t., b. l. 40). Remdamasis tokia teismo psichiatrijos specialisto išvada, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis yra pakaltinamas ir gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindų O. A. atžvilgiu taikyti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis) ir, kad bausmės tikslai už labai sunkaus nusikaltimo padarymą bus pasiekti tik paskyrus BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad O. A. R. L. atžvilgiu smurtavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (įvykio vietoje jam nustatytas 3,30 promilių girtumas), be to, būdamas teistas ne vieną kartą, kas rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą, dėl to, teismo vertinimu, jam negali būti paskirta minimalaus dydžio bausmė. Tačiau kaltinamajam nuoširdžiai gailintis dėl įvykdytos nusikalstamos veikos ir siekiant O. A. tinkamai nubausti, apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam skiriama artima vidurkiui – 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nustatyta, kad šiuo nuosprendžiu konstatuotą nusikaltimą O. A. padarė iki Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023-07-13 nuosprendžio priėmimo, todėl skiriant subendrintą bausmę, taikytina BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta taisyklė (kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikalstamą veiką). Parenkant bausmių subendrinimo būdą, atsižvelgiama į tai, kad šiuo nuosprendžiu O. A. pripažintas kaltu padaręs labai sunkų nusikaltimą, o Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023-07-13 nuosprendžiu – apysunkį. Kadangi nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms, bausmės bendrinamos apėmimo būdu – šiuo nuosprendžiu paskirta bausme apimant Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023-07-13 nuosprendžiu paskirtą bausmę. Į šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytina bausmė, O. A. iš dalies atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023-07-13 nuosprendį.

Kaltinamajam O. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Siekiant įvykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jam paskirtos kardomosios priemonės keičiamos į suėmimą. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas O. A. laikinajame sulaikyme nuo 2023-05-01 21.00 val. iki 2023 m. gegužės 2 d. 14.07 val. ir suėmime nuo 2024 m. liepos 3 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo išbūtas laikas (BK 66 straipsnis). Kadangi kardomoji priemonė – dokumento paėmimas – keičiama į suėmimą, O. A. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) siunčiami kalėjimo administracijai.

Šioje byloje prokuroras prašė teismo pripažinti O. A. pavojingu recidyvistu ir paskirti jam 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu teisinių pagrindų sąrašas yra numatytas BK 27 straipsnio 2 dalyje, kur reglamentuoti skirtingi atvejai, kai asmuo galimas pripažinti pavojingu recidyvistu: 1) jeigu asmuo, turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą; padaro naują labai sunkų nusikaltimą (BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas); 3) būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą (BK 27 straipsnio 2 dalies 3 punktas); 4) turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naują sunkų nusikaltimą (BK 27 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Pripažinimas pavojingu recidyvistu sukelia asmeniui neigiamas teisines pasekmes (toks nuteistasis laikomas turinčiu teistumą dešimt metų (BK 97 straipsnio 3 dalis), jam netaikomas lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą (BK 77 straipsnio 3 dalis), šis asmuo BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu pavojingas recidyvistas padaro tyčinį nusikaltimą, jam skiriama griežtesnė bausmė, negu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, ir kitokia bausmė, tai yra, mažesnė, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 56 straipsnio 2 dalis, 62 straipsnio 3 dalies 2 punktas), tokiam asmeniui skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatytiems pagrindams.

Nagrinėjamu atveju egzistuoja formalus teisinis pagrindas pripažinti O. A. pavojingu recidyvistu, nes jis, būdamas recidyvistas, padarė naują labai sunkų nusikaltimą (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad iki šioje byloje nagrinėjamo labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo O. A. buvo teistas septynis kartus. Sprendžiant dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, būtina atsižvelgti ne tik ankstesnių teistumų skaičių, bet reikia įvertinti ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas (2 t., b. l. 159–169) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017-02-10 iki 2022-07-07 O. A. buvo nuteistas už nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 139 straipsnio 1 dalis), viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 straipsnis), du kartus nežymų sveikatos sutrikdymą (BK 140 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis), du kartus už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (BK 281 straipsnio 7 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis). Įvertinęs anksčiau padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (nesunkūs tyčiniai nusikaltimai) bei atsižvelgęs į kaltinamojo O. A. dar pakankamai jauną amžių, kuomet asmuo dar turi laiko padaryti išvadas ir pakeisti savo nusikalstamą elgesį teigiama linkme, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo šioje byloje pripažinti jį pavojingu recidyvistu.

V. Civiliniai ieškiniai

Šioje byloje kaltinamajam O. A. pareikšti du civiliniai ieškiniai: nukentėjusysis K. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (4 t. b. l. 67–98), Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 14 173,18 eurų turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 68–70).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Šiuo nuosprendžiu dėl R. L. nužudymo kaltu yra pripažintas O. A., todėl jis yra tinkamas civilinis atsakovas byloje.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Iš bylos duomenų ir nukentėjusiojo K. L. civilinio ieškinio pareiškimo nustatyta, kad nužudytasis R. L. buvo jo brolis. Ir nors K. L. gyvena Norvegijoje, jų santykiai nebuvo nutrūkę, palaikė su broliu ryšį, juos siejo artimi ir emociškai glaudūs santykiai. K. L. buvo žinoma apie R. L. ydas bei priklausomybes, tačiau vis tiek brolis buvo mylimas, jis skatino savo brolį keisti gyvenimo būdą, padėjo jam finansiškai. Atsižvelgiant į tai, kad R. L. gyvybė nutrūko ne dėl natūralių priežasčių, o dėl to, kad buvo nužudytas, teismui nekyla abejonių, jog K. L. dėl brolio netekties patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią giliais dvasiniais išgyvenimais, emociniu sukrėtimu, stresu. Nukentėjusysis patirtą neturtinę žalą įvertino 30 000 eurų. Teismas dar kartą pažymi, kad baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių herarhijoje žmogaus gyvybė užima aukščiausią vietą ir ji negali būti įvertinta pinigais, tačiau teismas privalo nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, netekus artimo žmogaus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Šiuo atveju kaltinamasis O. A. R. L. nužudė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, jis smūgiavo ne mažiau kaip du kartus rankomis ir ne mažiau kaip šešis kartus kojomis į gyvybiškai pavojingas kūno vietas (galvą, krūtinę), smūgių skaičius ir pobūdis rodo, jog O. A. veikė itin aktyviai ir agresyviai. O. A. nuo 2020-01-04 nedirba, apie tai, ar nuo to laiko turėjo kokių nors pajamų, ir ar turi turto, byloje duomenų nėra. Vertinant kaltinamojo galimybes atlyginti padarytą neturtinę žalą, atsižvelgiama ir į tai, kad jis yra jauno ir darbingo amžiaus, todėl ateityje dirbdamas ir gaudamas pajamas turės galimybę žalą atlyginti. Nustatydamas K. L. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis ir nužudytasis buvo suaugę, savarankiškus gyvenimus gyvenantys asmenys, be to, K. L. jau beveik 14 metų gyvena užsienyje, kas natūraliai apriboja kasdienį artimųjų giminaičių bendravimą, todėl negalima daryti išvados, kad brolių santykiai buvo ypatingai artimi. Įvertinus visas šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, K. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nustatomas 9 000 eurų neturtinės žalos dydis.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 14 173,18 eurų turtinės žalos atlyginimo ir ši žala ieškovei atsirado už R. L. gydymą. Nuo 2023-05-01 iki 2023-05-02 (1 lovadienis) R. L. buvo gydomas VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos poskyryje dėl trauminės subarachnoidinės hemoragijos, jam buvo atliktos įvairios medicininės intervencijos ir už paciento gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų ligoninei sumokėjo 518,64 eurų. Nuo 2023-05-02 iki 2023-06-12 (41 lovadienis) R. L. buvo gydomas LSMU ligoninės Kauno klinikų Neurochirurgijos intensyvios terapijos, Galvos smegenų chirurgijos bei Centriniame anesteziologijos skyriuose dėl trauminės subarachnoidinės hemoragijos, jam buvo atliktos įvairios medicininės intervencijos ir už paciento gydymą ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų ligoninei sumokėjo 7492,57 eurus. Nuo 2023-06-12 iki 2023-06-16 (4 lovadieniai) R. L. buvo gydomas VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje dėl trauminės subarachnoidinės hemoragijos ir už paciento gydymą ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų ligoninei sumokėjo 257,24 eurus. Nuo 2023-06-27 iki 2023-07-28 (31 lovadienis) R. L. buvo gydomas VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje dėl trauminės subarachnoidinės hemoragijos ir už paciento gydymą ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų ligoninei sumokėjo 1993,61 eurus. Nuo 2023-08-07 iki 2023-08-31 (24 lovadieniai) R. L. buvo gydomas VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje dėl trauminės subarachnoidinės hemoragijos ir už paciento gydymą ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų ligoninei sumokėjo 1543,44 eurus. Nuo 2023-08-31 iki 2023-10-02 (32 lovadieniai) R. L. buvo gydomas VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje dėl trauminės subarachnoidinės hemoragijos ir už paciento gydymą ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų ligoninei sumokėjo 2367,68 eurus.

Civilinė atsakomybė O. A. atsiranda pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, o kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui; asmeniui ar turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jei šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnis nurodo, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Teritorinės ligonių kasos.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir šioje byloje nustačius, kad dėl kaltinamojo O. A. tyčinių smurtinių veiksmų R. L. nuo 2023-05-01 iki 2023-10-02 buvo gydomas ligoninėse, kaltinamajam kyla pareiga atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai 14 173,18 eurų, kuriuos ji sumokėjo gydymo įstaigoms už R. L. gydymą.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

Siekiant užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2023-09-20 nutarimu buvo paskirtas laikinas O. A. nuosavybės teisės apribojimas laikotarpiui nuo 2023-09-20 iki 2024-03-20 jo piniginėms lėšoms (11 805 Eur), esančioms ,, (duomenys neskelbtini)“ AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 90–93). Atsižvelgiant į tai, kad Kauno teritorinė ligonių kasa dar ikiteisminio tyrimo metu ieškinio reikalavimą padidino iki 14 173,18 Eur, be to, nukentėjusysis K. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, Kauno apygardos teismo 2024-03-14 nutartimi padidintas laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas – O. A. uždrausta disponuoti visomis piniginėmis lėšomis, esančiomis ,, (duomenys neskelbtini)“ AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), neribojant įplaukų į šią sąskaitą (4 t., b. l. 41–42). Kadangi šiuo nuosprendžiu O. A. priteista atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pagal du civilinius ieškinius ir, siekiant užtikrinti civilinių ieškovų teisę į žalos atlyginimą, laikino O. A. nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstinas iki civilinių ieškinių atlyginimo.

VI. Dėl atstovavimo ir teisinės pagalbos išlaidų

Nukentėjusiojo K. L. įgaliotoji atstovė advokatė Ona Klinavičienė prašė teismo iš O. A. priteisti nukentėjusiojo atstovavimo išlaidas, kurias sudaro 1 300 eurų ir pateikė pinigų mokėjimo per banką išrašus, patvirtinančius, kad nukentėjusysis advokatei sumokėjo 500 ir 800 eurų (4 t. b. l. 72, 94).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo K. L. įgaliotoji atstovė susipažino su bylos medžiaga, pasiruošė bylos nagrinėjimui teisme, konsultavo nukentėjusįjį, rengė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiajam teisiamajame posėdyje (dalyvavo penkiuose posėdžiuose), laikytina, kad nukentėjusiojo K. L. atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, proporcingos bylos sudėtingumui ir proceso trukmei, todėl išieškotinos iš kaltinamojo O. A., kuris yra jauno ir darbingo amžiaus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius į bylą pateikė 2024-06-04 pažymą Nr. APD-2024-06074, kurioje nurodyta, jog valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam O. A., išlaidų suma yra 946,25 Eur (4 t., b. l. 140).

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Šioje byloje teismas nustatė pagrindą, dėl ko gynėjo dalyvavimas, nagrinėjant šią bylą teisme, yra būtinas – kai kaltinamasis yra suimtas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kadangi antrinė teisinė pagalba kaltinamajam O. A. šioje byloje buvo teikiama ne paties kaltinamojo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimų. Be to, iš Sodros pateiktų duomenų nustatyta, kad O. A. nuo 2020-01-04 nedirba, duomenų apie jo turtą byloje nėra, šiuo nuosprendžiu jis nuteistas realiai laisvės atėmimo bausme. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad išlaidos už kaltinamajam O. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai iš jo nepriteistinos.

VII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pagal 2023-09-15 aktą Nr. PD-00000009553 ir 2023-09-19 aktą Nr. PD-00000009726 (2 t., b. l. 53–54) klausimas spręstinas BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nustatyta tvarka: keturi vokai su kraujo nuoplovų tamponais, sulaužytos kėdės medinės dalys, kepurė, cigaretės nuorūka, avalynės pėdsakas, seilių mėginys, du buteliai ir alaus skardinė – sunaikintini kaip menkaverčiai daiktai; R. A. šlepetės, džemperis, kelnės – grąžintini R. A.; O. A. batai, džemperis, kelnės, liemenė, kepurė, pirštinė – grąžintini O. A.; mobiliojo ryšio telefonas CAT – grąžintinas A. Ž..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

O. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinus su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirti subendrintą 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę. Į paskirtą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. liepos 13 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

O. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – pakeisti į suėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti O. A. laikinajame sulaikyme nuo 2023-05-01 21.00 val. iki 2023 m. gegužės 2 d. 14.07 val. ir suėmime nuo 2024 m. liepos 3 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo išbūtą laiką.

O. A. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) siųsti kalėjimo administracijai.

K. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš O. A. 9 000 (devynis tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš O. A. 14 173,18 eurus (keturiolika tūkstančių šimtą septyniasdešimt tris eurus 18 centų) turtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš O. A. 1300 (vieną tūkstantį tris šimtus) eurų K. L. atstovavimo išlaidoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš O. A. nepriteisti.

Pratęsti Kauno apygardos teismo prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimu ir Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartimi paskirto laikino O. A. nuosavybės teisės į pinigines lėšas ,, (duomenys neskelbtini)“ AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimo terminą iki civilinių ieškinių atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, saugomus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pagal 2023-09-15 aktą Nr. PD-00000009553 ir 2023-09-19 aktą Nr. PD-00000009726:

keturis vokus su kraujo nuoplovų tamponais, sulaužytos kėdės medines dalis, kepurę, cigaretės nuorūką, avalynės pėdsaką, seilių mėginį, du butelius ir alaus skardinę – sunaikinti;

R. A. šlepetes, džemperį, kelnes – grąžinti R. A.;

O. A. batus, džemperį, kelnes, liemenę, kepurę, pirštinę – grąžinti O. A.;

mobiliojo ryšio telefoną CAT – grąžinti A. Ž..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.