Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. Q. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje bausmę atlieka R. Q., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį – 12 metų laisvės atėmimo bausme.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nuosprendis pakeistas, t. y. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė sumažinta, paskiriant galutinę bausmę – 11 metų laisvės atėmimą.

Bausmės pradžia – 2013 m. lapkričio 20 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 20 d.

Anksčiau teismo vieną kartą teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. balandžio 25 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. Q. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nors nuteistajam nustatyta žema rizika pakartotinio nusikalstamumo, tačiau vis dar nustatomi kriminogeniniai rizikos veiksniai, darantis įtaka nuteistojo nusikalstamam elgesiui. Taip pat nuteistasis nevykdo lygtinio paleidimo komisijos nurodytų rekomendacijų, per bausmės atlikimo laika 6 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už šiurkščius taisyklių pažeidimus (uždraustų daiktų gaminimas. įsigijimas arba laikymas, įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas). Būtent minėtų duomenų vertinimas leido daryti išvadą, kad nuteistojo elgesys nerodo išskirtinai pavyzdingo jo elgesio bausmės atlikimo metu, bet priešingai, patvirtina, kad net ir struktūruotoje aplinkoje, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis negeba atsiriboti nuo rizikingų situacijų, negatyvios aplinkos įtakos bei laikytis nustatytų taisyklių bei reikalavimų. Nors nuteistasis ir buvo 23 kartus skatintas, tačiau aukščiau išdėstytos aplinkybės, vis dėlto, neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistojo pozityvūs pokyčiai buvo nuoseklūs ir ilgalaikiai bei tęsis ir lygtinio paleidimo metu. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija atsižvelgdama į tai, padarė išvadą, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Nuteistasis R. Q. skundžia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodyta, kad nuteistasis nesutinka, jog nevykdo komisijos nustatytų rekomendacijų, nes jis visas socialines reabilitacijos plane numatytas priemones yra įvykdęs, taip pat ir skundžiamame nutarime yra tas pažymėta. Taip pat paleistas lygtinai jis turės gyvenamąją vietą, bus įdarbintas. Be to, laisvės atėmimo bausmę atlieka bandomojo režimo sektoriaus sąlygomis, į kuri patenka tik labai nedidelė dalis nepriekaištingai besielgiančių nuteistųjų ir tik tie, kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat skunde nurodo, kad komisijoje dalyvavo tik 4 nariai, nors komisija yra sudaroma iš 7 narių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. Q. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje susirinkimo, kuriame buvo svarstyta nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei pažyma apie gautus vykdomuosius dokumentus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. balandžo 25 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. Q. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. Q. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, dvidešimt tris kartus skatintas, dirba, turi gyvenamąją vietą, paleistas lygtinai bus įdarbintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, finansinių įsipareigojimų neturi. Pažymėtina, kad teismas nagrinėdamas nuteistojo R. Q. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. balandžio 25 d. priimto nutarimo, iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos gauta informacija, jog nuteistasis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausmine tvarka nebuvo baustas. 2022 m. gegužės 5 d. skatintas už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, R. Q. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad R. Q. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu dešimt kartų pažeidė nustatytus pataisos įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką šešis kartus buvo baustas drausmine tvarka, paskutinė nuobauda – 2021 m. vasario 12 d. Nors nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką R. Q. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – nusikaltimų sunkėjimas; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; lėšų tvarkymo ypatumai (finansinis nusikalstamos veikos motyvas); nusikaltimų padarymas bendrininkų grupėje; stokoja tinkamų problemų sprendimo būdų. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. Q. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, susijusiu su labai didelio kiekio neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, padarymą, anksčiau teismo teistas, jam buvo skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad analizuojant nuteistojo nusikalstamo elgesio istoriją stebima, jog jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje, praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės. Tvirtina, kad anksčiau turėjo problemų (finansinių), tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja ar tikėtina, kad jos gali atsirasti vėl. Daugeliu atvejų numato tam tikrus alternatyvius sprendimus, tačiau nesugeba nustatyti aiškių žingsnių, kurių reikia visa tai įgyvendinti praktiškai. Apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. Q. neatliktos bausmės dalis (2 metai 6 mėnesiai 29 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. Q. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Taip pat nuteistasis R. Q. skunde kelia klausimą dėl Lygtinio paleidimo komisijos sudėties ir priimto nutarimo teisėtumo klausimo. Skunde nurodoma, kad Komisija, kuri sprendė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, buvo sudaryta iš keturių Komisijos narių, o ne iš septynių narių, kaip tai numato įstatymai.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo tvarką, komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“ (toliau - Nuostatai).

Pagal Nuostatų 12 punktą, Kalėjimų departamento direktorius, atsižvelgdamas į gautus pasiūlymus (prašymus) dėl kandidatų į komisijos narius, įsakymu sudaro septynių narių komisiją, – skiria komisijos pirmininką ir komisijos pirmininko pavaduotoją. Kaip matyti iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-2 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 26 d. įsakymo V-183 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje“ pakeitimo“, kuriuo pakeistas 1 punktas, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija sudaryta iš septynių narių. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. V-95 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 26 d. įsakymo V-183 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje“ pakeitimo“, kuriuo pakeistas 1.1 punktas, komisijos pirmininkas paskirtas A. L.. Pagal Nuostatų 21 punktą, Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nuostatų 22 punktas numato, kad negalintys dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nariai savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo nuteistajam gali pateikti raštu iki komisijos posėdžio pradžios. Nuostatų 32 punktas įtvirtina, kad negalinčio dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nario raštu pateikta nuomonė įskaitoma į balsavimo rezultatus ir pridedama prie komisijos posėdžio protokolo.

Iš Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje posėdžio protokolo matyti, kad svarstant R. Q. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą iš septynių komisijos narių, posėdyje dalyvavo keturi komisijos nariai, tarp jų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje pirmininkas A. L.. Taigi, teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog vertinant Nuostatų 21 punktą, Komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvavo daugiau nei pusė komisijos narių, tarp kurių buvo ir komisijos pirmininkas ar jo pavaduotojas (pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-651-348/2021).

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo R. Q. atstovo advokato R. R. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nuteistojo R. Q. atstovo advokato R. R. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. Q. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.