- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- 1S-657-348/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01248-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Algirdas Jaliniauskas, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- R. Q.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,
nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Q. (R. Q.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2022 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. Q. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. Q. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nuosprendis buvo pakeistas: pagal BK 260 straipsnio 3 dalį R. Q. paskirta bausmė sumažinta, paskiriant jam 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2013 m. lapkričio 20 d., pabaiga – 2024 m. lapkričio 20 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2022 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam R. Q. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
4. Skundu nuteistasis R. Q. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti R. Q. lygtinį paleidimą.
4.1. Nuteistasis cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą ir nurodo, jog skundžiamoje nutartyje pasigendama racionalių teisinių argumentų, kuriais turi būti grindžiamas sprendimas, bei sprendimų suprantamo argumentavimo.
4.2. Nuteistojo teigimu, įvertinus skundžiamos nutarties motyvus, darytina išvada, kad jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas niekada nebus taikomas, kadangi atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje buvo kelis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Šis faktas neišvengiamai išliks iki bausmės pabaigos. Kaip ir nusikaltimo, už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumas, kuris nepalengvės.
4.3. Skunde nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 602-126/2012 dėl Europos kalėjimų taisyklių ir Europos tarybos ministrų Komiteto rekomendacijų laikymosi privalomumo. Europos tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijose Nr. (2003) 22 „Dėl Lygtinio paleidimo“ taikymo, rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka paleidimo sąlygas, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsiliejimą į visuomenę sąlygomis. Skunde teigiama, jog nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumas neturėtų sąlygoti pasisakant dėl lygtinio paleidimo, kadangi tai jau buvo įvertinta skiriant jam bausmę. Juolab, kad tai nurodyta ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-154 patvirtintose rekomendacijose.
4.4. Nuteistojo teigimu, jis yra atlikęs didelę paskirtos bausmės dalį, kuri jį paveikė, privertė pakeisti mąstymą ir elgesį. Komisijoje nuteistasis svarstomas ne pirmą kartą. Prieš tai Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijai buvo pristatomas 2022 m. balandžio 21 d., tačiau nepatenkinus nuteistojo prašymo, jam buvo nustatytos socialinės reabilitacijos priemonės, kurias nuteistojo teigimu, visas rekomendacijas ir socialinės reabilitacijos priemones įvykdė. Nors skundžiama nutartimi abejojama lygtinio paleidimo instituto efektyvumu, tačiau nuteistasis atkreipia dėmesį, jog per bausmės atlikimo metus jis yra visiškai pasikeitęs.
4.5. Nuteistasis nurodo, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai pagal OASys metodika yra žemi. Jokiame teisės akte, siejamame su reikalavimais, kurie keliami nuteistiesiems, pretenduojantiems į lygtinį paleidimą, nėra reikalavimo mažinti ir taip žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygį. Nuteistojo manymu, skundžiamoje nutartyje keliamas reikalavimas dar labiau sumažinti ir taip žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą, viršija įstatyme numatytus reikalavimus, yra perteklinis ir niekuo įstatymiškai nepagrįstas.
4.6. Skunde cituojama teismų praktika, kurioje nurodoma, kad nuteisto asmens lygtinio paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės. Be to, teismų praktikoje konstatuojama, kad formalių lygtinio paleidimo kriterijų atitikimas nėra materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Materialusis lygtinio paleidimo pagrindas leidžia tikėtis nenusikalstamo elgesio paleidus nuteistąjį lygtinai.
4.7. Skunde nuteistasis taip pat teigia, jog šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, turi gyvenamąją vietą. Ne kartą yra skatintas už nepriekaištingą elgesį. Nesutinkama su skundžiamoje nutartyje nurodytu teiginiu, jog vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Nurodoma, kad Europos kalėjimų taisyklių 102.2. punkte teigiama, kad įkalinimas, jau pats savaime kaip laisvės atėmimas, yra bausmė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra pasisakęs, jog svarbu yra nusikaltimą padariusio asmens resocializacija, jo pagarbos įstatymams ugdymas per bausmės atlikimo laiką. Reikšmingas baudžiamųjų įstatymų principas yra tas, jog juose įtvirtintos bausmės neturi būti griežtesnės negu reikia, kad padaręs nusikaltimą asmuo pasitaisytų, t. y. ateityje nenusikalstų.
Atsiliepimas
5. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašoma R. Q. skundą atmesti.
5.1. Atsiliepime nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas įvertino Komisijos išvadas ir teigiama, jog R. Q. išimtinai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – baustas drausmine tvarka. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Skundžiamoje nutartyje buvo įvertinta tiek žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tiek kiti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, todėl skundo argumentai dėl nutarties neracionalaus ir nesuprantamo argumentavimo yra nepagrįsti ir atmestini. Atsiliepime teigiama, kad teismo motyvai yra pagrįsti nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis bei socialinio tyrimo išvada. Nagrinėjamu atveju, teismas atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, todėl priešingai nei teigiama skunde, nurodyti aiškūs lygtinio paleidimo netaikymo motyvai ir nurodyti konkretūs jo veiksmai, siekiant maksimalios jo elgesio korekcijos. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad BVK 157 straipsnyje įtvirtintas lygtinio paleidimo iš pataisos namų institutas bei jo sąlygos, kuriame numatyta, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas vertinant aplinkybių, charakterizuojančių nuteistojo elgesį, visumą, taip pat vertinama nuteistojo asmenybė ir jo elgesio pažanga visos bausmės atlikimo metu, vertinant taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų efektyvumas, o ne vien tik atsižvelgiant į asmens atitikimą formaliems kriterijams: minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei nusikalstamo elgesio rizikos laipsnis. Atsiliepime teigiama, jog pagrįstai manytina, kad taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nebus pasiekti laisvės atėmimo bausmės tikslai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. Q. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
7. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. Q. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Vis dėlto, vien formalaus pagrindo egzistavimas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas, kad sudarytų besąlyginį pagrindą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
8. Visų pirma, nuteistasis savo skunde nurodo, jog apylinkės teismo nutarties argumentavimas nėra racionalus ir argumentuotas. Visgi, aukštesniojo teismo vertinimu, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas įvertino visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. Q. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau būti taisomas probacijos metu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, byloje esančių duomenų neįvertino taip kaip tikėjosi nuteistasis, nereiškia, kad nutartis yra neteisėta.
9. Nuteistasis R. Q. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo laikotarpiu skatintas 24 kartus. Nuteistasis turi aukštąjį išsilavinimą. Iki patekimo į pataisos įstaigą, dirbo Baltarusijoje, įmonės direktoriumi. 2016 m. gegužės 4 d. atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą. Nuo 2019 m. lapkričio 18 d. pradėjo dirbti VĮ „(duomenys neskelbtini)“ siuvėjo pareigose, šiuo metu bausmę atlieka už pataisos įstaigos ribų ir dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pataisos įstaigoje nuteistasis mokėsi neformalaus ugdymo kursuose „Lietuvių kalbos pagrindai“. Nuteistasis 2019 m. baigė Įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai. R. Q. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau įvertinus nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui vis dar nėra pakankami.
10. Byloje nustatyta, kad R. Q. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, formaliai leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Sutiktina su skunde nurodytu teiginiu, jog nuteistasis jau yra atlikęs didžiąją laisvės atėmimo bausmės dalį. Visgi, šiame kontekste svarbu atsižvelgti ir į tai, kad Komisijos nutarimo priėmimo dieną, neatliktos bausmės dalis buvo – 2 metai 1 mėnuo 7 dienos, kas negali būti visiškai sumenkinama. Vienas iš bausmės tikslų yra ir kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus nuteistojo charakterizuojančius duomenis, atliktos bausmės dalis vis dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
11. Sutiktina su skunde nurodytu teiginiu, jog nusikaltimo sunkumas, už kurį nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, negali būti besąlyginis pagrindas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, nes į tai atsižvelgta skiriant bausmę. Visgi, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas. R. Q. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nors R. Q. prisiima atsakomybę už savo nusikaltimą, tačiau teismo metu kaltę pripažino dalinai. O šis teistumas R. Q. nėra pirmasis. Teigia, kad nusikaltimą padarė dėl to, kad turėjo skolų. Teisėjų kolegijos manymu, tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, dėl ko sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, ši aplinkybė laikytina kaip itin svaria, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo. R. Q. skundo motyvai, jog skundžiamoje nutartyje nepagrįstai buvo vertinamas jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumas arba duomenys apie buvusį teistumą, atmestini kaip nepagrįsti.
12. Kaip matyti iš 2022 m. spalio 7 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini), R. Q. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika paskutinio vertinimo metu buvo žema. Nors nuteistasis savo skunde nurodo, jog taikant lygtinį paleidimą, jokiame įstatyme nėra numatyta sąlyga šią ir taip žemą riziką dar labiau mažinti, tačiau lygtinis paleidimas iš nuteistojo asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteistojo asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nors nuteistasis per visą bausmės vykdymo laikotarpi buvo skatintas 24 kartus, tačiau svarbu įvertinti ir tai, kad R. Q. net dešimt kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką šešis kartus baustas drausmine tvarka. Ir nors šiuo metu, nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau kaip matyti iš pažymos apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, paskutinis vidaus tvarkos pažeidimas buvo padarytas 2021 m. vasario 12 d. už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą. Šios aplinkybės rodo, jog tinkamas nuteistojo elgesys pastebimas vis dar neilgą laiką, todėl pagrįstai abejotina, kad R. Q. elgesio korekcija yra pakankama lygtinio paleidimo instituto taikymui. Ir nors nuteistasis savo skunde nurodo, jog skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai, t. y., jog jis bausmės atlikimo metu yra baustas drausmine tvarka, formaliai jam užkerta kelią aplamai taikyti lygtinio paleidimo institutą, tačiau tokie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip jau minėta, nors R. Q. ir atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo instituto taikymo kriterijus, tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgiama ir į nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, kas šiuo atveju nustatyta, kad R. Q. negeba ilgesnį laiką išlaikyti tinkamo savo elgesio. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje nustatytos tvarkos, jis nesugeba daryti tinkamų išvadų. Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis ne kartą buvo skatintas už gerą elgesį, dėl ko nuteistojo elgesys buvo įvertintas suteikiant jam teisę vykti be sargybos palydos už pataisos įstaigos ribų, tačiau tai dar nėra absoliutus įrodymas, jog nuteistasis ir lygtinio paleidimo metu pasirinks tinkamą elgesį. Įvertinus šiuos duomenis, teisėjų kolegija pagrįstai abejoja, ar nuteistasis sugebės laikytis probacijos taisyklių.
13. Abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teisėjų kolegijai kelia vis dar išlikę nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – nusikaltimų sunkėjimas; gyvenimo stiliaus ypatumai; neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; lėšų tvarkymo ypatumai (finansinis nusikalstamos veikos motyvas); nusikaltimų padarymas bendrininkų grupėje; stokoja tinkamų problemų sprendimų būdų. Iš esmės sutiktina, jog dauguma nustatytų kriminogeninių veiksmų įtakoti nuteistojo nusikalstamos veikos padarymu, už kurią šiuo metu jis ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Visgi, Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos ir tokios nuteistojo elgesį apibūdinančios aplinkybės kaip – retais atvejais kyla sunkumų kontroliuojant emocinius ir fizinius impulsus. Daugeliu atveju numato tam tikrus alternatyvius sprendimus, tačiau nesugeba nustatyti aiškių žingsnių, kurių reikia visa tai įgyvendinti praktiškai. Be to, nors pataisos įstaigoje nuteistasis vengia destruktyvių grupių, tačiau nusikaltimą, už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė bendrininkų grupėje. Nuteistojo teigimu, praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikaltimu. Vertinant nuteistojo galimą elgesį būnant laisvėje, spręstina ne tik iš jo elgesio bausmės atlikimo metu, be ir iš jo elgesio iki bausmės atlikimo. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog pirmasis nuteistojo kontaktas su teisėsaugos institucijomis įvyko jau 2013 m. kovo 1 d. dėl transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimo, neteisėto sunaikinimo ar pakeitimo, o 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta bauda. Tačiau R. Q. tai nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, po ko jis padarė sunkesnį nusikaltimą, už kurį šiuo metu ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis šiuo metu dirba, pateikė pažymą, jog lygtinio paleidimo atveju, turi galimybę įsidarbinti ir nors šiuo metu teigia, jog anksčiau turėjo finansinių problemų, tačiau dabar nepastebi, jog jos vis dar egzistuotų, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu, nuteistasis taip pat turėjo darbą, šeimą, kas nuteistojo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos darymo.
14. Nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, t. y. socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, tamprūs ryšiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos ar darbo turėjimas, skatinimas už gerą elgesį neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas vertino nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nurodė motyvus kodėl nagrinėjamu atveju atsisakoma tvirtinti Komisijos nutarimą. Be to, nors Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tai neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą, kaip ir nuteistojo nurodyta teismų praktika, kadangi kiekvienu atveju analizuojama visa byloje esančių aplinkybių visuma, atsižvelgiant į nuteistojo charakterizuojančius duomenis, bausmės įgyvendinimo tikslus.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam R. Q. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo R. Q. (R. Q.) skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.