Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. Q. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 29 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam R. Q., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 5 mėnesių 25 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2023 m. gegužės 25 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Nuteistasis bausmės atlikimo metu motyvuotai tęsia darbinę veiklą, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

R. Q. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį - 12 metų laisvės atėmimo bausme.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nuosprendis, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį bausmė sumažinta – galutinė bausmė 11 metų laisvės atėmimas.

Bausmės pradžia – 2011 m. liepos 3 d., pabaiga – 2028 m. rugpjūčio 2 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. Q. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai turi būti vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis R. Q. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas sąlygas, tai yra lygtinio paleidimo institutas jam galėtų būti taikomas ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad šiuo metu nuteistasis patvirtino lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju gyventi pasirinktu adresu ir patvirtino įsidarbinimo galimybę. Nuteistojo aukšta motyvacija darbui, atvykęs į laisvės atėmimo vietų įstaigą sutiko dirbti ir šiuo metu dirba, neturi finansinių įsipareigojimų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kryptingai siekia konkrečių ateities planų, pagal galimybes dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos priemones ir Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

R. Q. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal už labai sunkios nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje, siekiant finansinės naudos, kas teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Nors šiuo metu pagal ,,OASys“ metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta žema. Pažymėtina ir tai, kad nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, bet nuteistojo R. Q. elgesyje vis dar stebimi keturi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; lėšų tvarkymo ypatumai (finansinis nusikalstamos veikos motyvas); nusikaltimų padarymas bendrininkų grupėje; stokoja tinkamų problemų sprendimo būdų), o atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vis dar egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, kad jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodomos aplinkybės kelia abejonių dėl nuteistojo efektyvaus pataisos proceso įgyvendinimo, t. y. nors nuteistasis turėjo pragyvenimo šaltinį, jam norėjosi daugiau pajamų ir dėl to nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje. Nors nuteistasis nesusiduria su problemomis, susijusiomis su piktnaudžiavimu alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis, tačiau jo asmeninės neigiamos nuostatos nesutrukdė jam užsiimti nusikalstama veika ir disponuoti narkotinėmis medžiagomis. 2019 m. baigė Įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai, laisvu nuo darbinės veiklos metu pagal esamas galimybes dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, yra motyvuotas įgyvendinti resocializacijos plane numatytas priemones, tačiau tai nepakeitė nuteistojo mąstymo, jis šiuo metu apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Be to ir aplinkybė, kad paleistas lygtinai nuteistasis R. Q. turės gyvenamąją ir darbo vietas nėra laikoma išskirtinai teigiama ar apsaugančia nuo pakartotinės nusikalstamo elgesio raiškos, kadangi kaip bylos duomenys patvirtina, gyvenamąją vietą ir darbo vietą nuteistasis turėjo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, bet tai jo nuo priešingo teisei elgesio neapsaugojo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis neturi leidimo gyventi Lietuvoje.

Pažymėtina, kad nuteistasis struktūrizuotoje aplinkoje nesugebėjo laikytis nustatytos tvarkos, iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nustatyta, kad nuteistasis dešimt kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, iš jų šešis kartus skirtos nuobaudos, dvidešimt penkis kartus skatintas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažeidimus R. Q. darė ne tik laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje – 2016 m., bet ir vėlesnėje jos vykdymo stadijoje – 2019 m. ir 2021 m., kai bausmės atlikimo vietos taisyklės jam jau buvo puikiai žinomos. Nors 2017 m. nuteistajam skirta pirmoji skatinimo priemonė, ir nuo 2018 m. pradėtas skatintas už gerą darbą, elgesį, tačiau ir toliau jo elgesys išimtinai teigiamas neišliko, skatinimus keitė pažeidimai, susiję su įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymu, uždraustų daiktų disponavimu. Po paskutinio pažeidimo padarymo R. Q. skatintas vos septynis kartus. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

Aptartų duomenų visumoje spręstina, jog nors nuteistojo elgesys šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau kol kas šių teigiamų pokyčių vienareikšmiai vertinti dar negalima, kadangi egzistuoja ir itin neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, aptartos aukščiau. Kartu šioje vietoje pažymėtina, kad teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriama bausmė nėra savitikslis dalykas, juo labiau, kad BK 41 straipsnyje įtvirtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir tokia įstatyminė nuostata suponuoja išvadą, kad asmuo, teismo pripažintas kaltu, privalo patirti tam tikrus nepatogumus ir suvaržymus, kurie būtų aktualūs įgyvendinant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus tikslus. Tuo tarpu keletas iš bausmės tikslų yra asmens nubaudimas ir valstybės siekis paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Itin trumpas laisvės atėmimo bausmės atlikimas struktūruotoje aplinkoje, taikant lygtinio paleidimo institutą, visuomenėje gali sudaryti prielaidas spręsti, kad nusikalstamas veikas padarę asmenys yra nebaudžiami, šiuo atveju R. Q. neatliktos bausmės dalis (1 metai 5 mėnesiai 25 dienos) dar yra pakankamai didelė ir teismas negali spręsti, kad bausmės tikslai jau įgyvendinti, tuo labiau, kad nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga neleidžia konstatuoti, jog bausmės atlikimas jau taip yra paveikęs nuteistąjį, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas akcentuoja, kad pataisos procesas yra reikalaujantis nuoseklios, ilgalaikės, įtikinančios nuteistojo asmens elgesio korekcijos, kuri būtų akivaizdi, kad asmuo yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai į visuomenę, paremtai įstatymų laikymusi, o tokios išvados, R. Q. atžvilgiu, daryti dar nėra pagrindo.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis R. Q. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam R. Q. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2023 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. Q. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.