Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Q. (R. Q.) gynėjo advokato Remigijaus Rinkevičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – ir Komisijos) 2021m. spalio 25 d. nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. Q. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 metų.

2. Bausmės pradžia – 2013 m. lapkričio 20 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 20 d.

4. Nesutikdamas su šiuo nutarimu nuteistojo gynėjas pateikė skundą teismui. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi nuteistojo R. Q. gynėjo skundas atmestas, konstatavus, kad Komisijos 2021 m. spalio 25 d. nutarimas netaikyti nuteistajam R. Q. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas. Teismas pritarė Komisijos išvadoms, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Q. gynėjo advokato Remigijaus Rinkevičiaus skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Nėra pagrindo konstatuoti, jog Komisija ir apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šių sprendimų neteisėtais ar nepagrįstais.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis R. Q. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, sumažėjusi nuo pirminio vertinimo metu buvusios vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos. Bausmę jis atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Taip pat pateiktoje medžiagoje yra nemažai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų – jis šiuo dirba, suvokia teigiamą darbo naudą, pateikė pažymą, kad darbas bus suteiktas ir laisvėje, 2018/2019 metais mokėsi neformalaus ugdymo kursuose „Lietuvių kalbos pagrindai“, laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, nėra susijęs su kriminaline subkultūra, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra skatintas 19 kartų. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau kartu pabrėžiama, kad, kaip teisingai nurodyta ir Komisijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje, R. Q. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turi pareigą laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, bausmę stengtis atlikti tinkamai, tačiau toks nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nėra absoliuti sąlyga, galinti tiesiogiai įtakoti sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, juolab, kad R. Q. išimtinai teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu nepasižymėjo. Be to, teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nėra vieninteliai, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti išvadą, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį R. Q. charakterizuojančius duomenis, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

10. Pritariant skundžiamos nutarties argumentams, pažymėtina, kad sprendžiant BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusių duomenų visuma. Pagal susiformavusią teismų praktiką, sprendžiant ar yra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, yra įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu (dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse, darbas, mokymasis ar kita savanoriška veikla, nuobaudų bei paskatinimų gavimas), bet ir jo dedamos pastangos keisti savo ydingą elgseną bei mąstyseną. Visi šie duomenys vertinami visumoje.

11. Pagrindo išvadai, kad nuteistojo pozityvūs pokyčiai jau yra pakankami ir R. Q. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, neduoda su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu susijusios aplinkybės, į kurias pagrįstai dėmesį atkreipė ir Komisija bei pirmosios instancijos teismas. Nuteistasis bausmės atlikimo metu 10 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, už ką drausmine tvarka buvo baustas 6 kartus, kitais atvejais apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Kaip matyti iš nuteistojo gynėjo skundo turinio, jame menkinami nuteistojo padaryti pažeidimai, tačiau pastebėtina, kad nuteistasis dėl to, kad nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų, net 3 kartus buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, todėl jo padarytus pažeidimus laikyti nereikšmingais nėra pagrindo. Paskutinį kartą drausmine tvarka R. Q. baustas mažiau nei prieš metus laiko – 2021 m. vasario 12 d. už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą ar laikymą, t. y., taip pat už gana šiurkštaus drausminio nusižengimo padarymą. Visa tai rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos įstaigų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Be to, paskutinė drausminė nuobauda už, kaip minėta, gana šiurkštų drausmės pažeidimą skirta mažiau nei prieš metus, o tai leidžia pagrįstai abejoti R. Q. pokyčių stabilumu, pastangų savo elgesį koreguoti vien teigiama linkme nuoširdumu, tuo, kad nuteistojo pasiryžimas laikytis teisės aktų reikalavimų, visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių yra išties tvirtas. Visa tai taip pat leidžia abejoti dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką buvimo ir dėl nuteistojo galimybės lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.

12. Apie akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nebuvimą galima spręsti atsižvelgus ir į Socialinio tyrimo išvadoje R. Q. vis dar išskiriamus kriminogeninius veiksnius: nusikaltimų sunkėjimas (statinis veiksnys); gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; lėšų tvarkymo ypatumai (finansinis nusikalstamos veikos motyvas); nusikaltimų padarymas bendrininkų grupėje; stokoja tinkamų problemų sprendimo būdų (dinaminiai veiksniai). Taigi nors nuteistasis ir siekia įsitraukti į resocializacijos procesą, tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo, kadangi jam nustatomas vis dar reikšmingas dinaminių, t. y., galinčių būti pašalintais, kriminogeninių veiksnių skaičius. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. O šiuo atveju esantis gana didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas, ypač atsižvelgus į tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, kaip ir minėta, ne visuomet buvo nepriekaištingas.

13. Nors, kaip teisingai pažymėta skunde, aplinkybės, susijusios su veika, už kurios padarymą R. Q. šiuo metu atlieka bausmę, taip pat neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, padarymą, kurį įvykdė veikdamas bendrininkų grupe, siekdamas finansinės naudos, kad šis teistumas jam nėra pirmasis, ir įvertinęs tai kaip jį charakterizuojančią aplinkybę, lygtinio paleidimo instituto taikymo nuostatų nepažeidė. Į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota „OASys“ metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu skundžiama nutartimi nėra pažeidžiamos. R. Q. padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Analizuojamu atveju R. Q. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – nors jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau akivaizdi pažanga mažinant šią riziką nenustatyta, todėl tiek Komisija, tiek apylinkės teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. Q. (R. Q.) gynėjo advokato Remigijaus Rinkevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.