Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Q. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. Q. 2016 m. balandžio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 2 dalį 12 metų 1aisvės atėmimo bausme. 2017 m. birželio 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2016 m. balandžio 1 d. nuosprendis, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, bausmė sumažinta galutinė bausmė – 11 metų laisvės atėmimo, faktiškai atliko 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis –1 metai 24 dienos (lygtinio komisijos posėdžio dieną – 2023 m. spalio 26 d.). Bausmės pradžia – 2013 m. lapkričio 20 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 20 d.

3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo R. Q. asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis. Teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybės ypatumus, nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį, ir padarė išvadą, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Q. skundas atmestinas

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. Q. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Jis pataisos įstaigoje dirba, neturi galiojančių nuobaudų, mokėsi, dalyvavo resocializacijos programose, laisvėje turės gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį teigiamai, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. R. Q. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

8. Skunde nuteistasis teigia, kad į negaliojančias nuobaudas nebuvo pagrindo atsižvelgti, nes jis jau beveik trejus metus pažeidimų nedaro, tačiau dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti vertinami ne tik duomenys, esantys nuteistojo svarstymo metu, tačiau atsižvelgiama į nuteistojo elgesį ir jo pokyčius per visą bausmės atlikimo laiką. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, R. Q. galiojančių nuobaudų neturėjo, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laiku ir nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus vertino kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino. Pateikti duomenys rodo, kad nuteistasis R. Q. atlikdamas laivės atėmimo bausmę, padarė 10 vidaus tvarkos pažeidimų, 6 kartus baustas drausmine tvarka. Šie vidaus tvarkos pažeidimai nuteistojo buvo padaryti ne bausmės atlikimo pradžioje, kuomet dar galimi adaptaciniai taikomo režimo sunkumai, tačiau net penkerių metų bėgyje, tarp jų yra pakankamai ilgi laiko tarpai, po paskatinimų ir vėl darė pažeidimus. Paskutinis įstaigos nustatytos tvarkos pažeidimas užfiksuotas – 2021 m. vasario 2 d., galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje pakankamai ilgą laiką negeba laikytis nustatytų reikalavimų, ir tai kėlė apylinkės teismui pagrįstas abejones jo gebėjimu gyventi laisvėje, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Ir nors be nuobaudų, nuteistasis bausmės atlikimo metu paskatintas 25 kartus, tačiau po paskatinimų sekė vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, kas leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai.

9. R. Q. nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Pataisos įstaigoje nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinta iš viso 8 kartus, nusikalstamo elgesio rizika mažėjo, ir paskutinį kartą jam nustatyta žema rizika, tačiau nuteistajam nustatyti ir 5 pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, vienas kurių statinis- nusikaltimų sunkėjimas, o kiti 4 – dinaminiai, tai: gyvenimo stiliaus ypatumai, lėšų tvarkymo ypatumai(finansinis nusikalstamos veikos motyvas), nusikaltimo padarymas bendrininkų grupėje ir tinkamų problemų sprendimo būdų stoka. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. R. Q. yra nustatyti ir 2 apsauginiai veiksniai: palaikomi ryšiai su artimaisiais ir teigiama darbinė motyvacija, tačiau vertinant jas aplinkybių visumoje, tai negali būti lemiamas faktorius lygtinio paleidimo taikymui.

10. N. R. Q. skunde nesutinka su teismo išvada, kad jei jis bus paleistas į laisvę likus labai nedidelei neatliktos bausmės daliai, nebus pasiekti bausmės tikslai bei bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pasisakydamas apie likusią neatliktą bausmės dalį, teismas šią aplinkybę vertino kitų aplinkybių visumos kontekste, nesuteikdamas jai prioritetinės reikšmės. Teismas pažymėjo, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, nes bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti, kas, įvertinus šią aplinkybę visų kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, pagrįstai neleido daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Spręsdamas dėl galimumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, pirmosios instancijos teismas visų aplinkybių kontekste pagrįstai atsižvelgė ir į R. Q. padaryto nusikaltimo sunkumą bei pobūdį. Aukštesnysis teismas pažymi, kad su nusikalstamos veikos padarymu susijusios aplinkybės buvo vertinamos siekiant įvertinti nuteistojo asmenybės ypatumus, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

11. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant ir į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taigi, nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir pavojingumas, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, kas duoda pagrindo išvadai, jog nuteistojo R. Q. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai R. Q. charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

13. Remiantis aptartu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. Q. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo R. Q. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.