Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Odetos Gruodienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Q. (R. K., toliau – R. K.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. birželio 9 d. nutarties, kuria nuteistojo R. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. K. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nuosprendis buvo pakeistas: pagal BK 260 straipsnio 3 dalį R. K. paskirta bausmė sumažinta, paskiriant jam 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2013 m. lapkričio 20 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 20 d.

3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis R. K. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Tačiau, Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė, Komisijos 2022 m. balandžio 25 d. nutarimą palikdamas nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi R. K., savaime nereiškia, kad Komisijos nutarimas ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėti ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti nuteistajam jau būnant laisvėje.

7. R. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl teigti, kad jo atlikta bausmės dalis vis dar yra per maža, kaip tai teisingai pažymėta nuteistojo skunde, pagrindo nėra. Ir vis tik, net ir atlikus privalomą laisvės atėmimo bausmės dalį, nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra galimas, bet ne privalomas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, laisvėje R. K. turės darbą bei nuolatinę gyvenamąją vietą. Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, pataisos įstaigoje dirba, už gerą elgesį jis buvo skatintas net 23 kartus, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos priemonėse, tokiais savo veiksmais nuosekliai mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu prilyginama žemai. Šių duomenų visuma betarpiškai patvirtina, kad pataisos įstaigoje nuteistasis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau, priešingai nei savo skunde tai suvokia nuteistasis, vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka.

8. Bylos duomenimis, šis teistumas R. K. nėra pirmasis. Praeityje jis jau buvo teistas ir nors kurį laiką į teisėsaugos pareigūnų akiratį nebuvo patekęs, tačiau, tinkamo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo, padarydamas naują labai sunkią nusikalstamą veiką, už kurios padarymą šiuo metu jis atlieka jam skirtą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Nors šiuo metu savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo R. K. pripažįsta, tačiau yra linkęs ją minimalizuoti, teigdamas, jog nusikalto, nes taip reikėjo – turėjo skolų. Tai rodo, jog nuteistasis iki šiol kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio, juo sukeltų pasekmių, todėl manyti, jog šioje bausmės vykdymo stadijoje asmuo jau yra pasirengęs išeiti į laisvę ir ten savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, nėra pagrindo. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad pataisos įstaigoje nuteistasis dirba, dėl ko, su didesniais finansiniais sunkumais nesusiduria, darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju. Atsižvelgiant į tai, kad darbą jis turėjo ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, neabejotina, jog vien tik darbo egzistavimas analizuojamu atveju nelaikytinas pakankamu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui nuteistojo atžvilgiu. Praeityje šis faktorius jokios teigiamos įtakos R. K. atžvilgiu neturėjo, todėl abejotina, jog ir lygtinio paleidimo atveju vien tik darbo turėjimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Iš esmės analogiškai vertintini ir R. K. socialiniai ryšiai su savo artimaisiais. Juos asmuo palaikė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau, akivaizdu, kad nuo neteisėto elgesio jie nuteistojo nesustabdė, todėl abejotina, jog ir lygtinio paleidimo atveju jie gali paveikti nuteistojo elgesį teigiamai ir užkardyti jo galimą pakartotinį nusikalstamumą.

9. Teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytą nusikalstamą veiką bei ankstesni nuteistojo teistumai. Be to, būtina įvertinti ir BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, kuris pasireiškia visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į išdėstytą, R. K. skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino jo buvusį teistumą, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, atmestini kaip nepagrįsti.

10. Netenkinant nuteistojo skundo įvertintina ir tai, kad jo elgesio korekcija net ir pataisos įstaigoje nebuvo nuosekli. Nors už gerą elgesį, darbą bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose per visą bausmės vykdymo laiką R. K. buvo paskatintas 23 kartus, tačiau net 10 kartų jis nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, dėl ko, 6 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Paskutinė drausminė nuobauda už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą ar laikymą jam buvo paskirta 2021 m. vasario 12 d. Po to skatintas jis buvo penkis kartus, kas rodo, jog tinkama jo elgesio korekcija šiuo metu stebima vis dar neilgą laiką, t. y. kiek daugiau nei vienerius metus, kuris, įvertinus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką (nuo 2011 m. kovo 14 d.), vis dar nėra pakankamas pagrįstai spręsti, jog šioje R. K. paskirtos bausmės vykdymo stadijoje jo elgesio korekcija jau yra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje nesugebėjo tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad R. K. nepakankamai geba laikytis įstatymų normų bei gerbti kitų visuomenės narių teises. Neteisėtas asmens elgesys pataisos įstaigoje, nepaisant to, jog R. K. skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu negalioja, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti nuoseklią ir vien tik teigiamą R. K. elgesio korekciją, kuri būtina sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

11. Konstatuojant šią išvadą, akcentuotinos ir R. K. mąstymo bei elgesio problemos. Kaip nustatyta Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam kyla sunkumų kontroliuojant savo emocinius ir fizinius impulsus, jis numato tam tikrus alternatyvius savo problemų sprendimų būdus, tačiau nesugeba nustatyti aiškių žingsnių, kurių reikia visa tai įgyvendinti praktiškai. Be to, R. K. vis dar apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, kas įvertinus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, atsižvelgiant į tai, kad jis nusikalto neapgalvojęs savo elgesio pasekmių, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo mąstymas vis dar turi būti koreguojamas pataisos įstaigoje, R. K. pataisos procesas vis dar nėra pakankamas jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, ką visiškai pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas. Juo labiau, kad šiuo metu vis dar išskiriami dinaminiai nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintys paskatinti kriminogeniniai rizikos veiksniai – gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; lėšų tvarkymo ypatumai; nusikaltimų darymas bendrininkų grupėje; tinkamų problemų sprendimo būdų stoka, kurie tinkamu nuteistojo elgesiu bei socialinių reabilitacijos programų lankymu vis dar gali būti koreguojami.

12. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią R. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. K. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. K. (R. Q.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 9 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.