Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria netenkintas suinteresuoto asmens prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybų garantas“ dėl bankroto bylos iškėlimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Statybų garantas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Finera“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 8 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas A. K. pateikė šiuos naujus įrodymus, kuriuos prašė pridėti prie bylos: laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. gegužės 23 d. sudarytų 5 (penkių) BUAB „Statybų garantas“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių kopijas. Apeliantas nurodė, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po skundžiamos nutarties pirmosios instancijos teisme priėmimo.

10. Atsakovė BUAB „Statybų garantas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Finera“, atsiliepime į apelianto A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutarties, su tokiu apelianto prašymu nesutiko. Nurodė, kad priėmus apelianto su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neišvengiamai turėtų grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kas vienareikšmiškai vilkintų bylos dėl baudos skyrimo nagrinėjimą.

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su į bylą pateiktų naujų įrodymų turiniu ir įvertinęs jų įtaką šalių ginčo išsprendimui, daro išvadą, kad šie konkretūs įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus nepagrįstai atsisakė priimti, o apeliantas, pateikdamas šiuos dokumentus apeliacinės instancijos teisme, niekaip nepagrindė šių įrodymų pateikimo būtinybės bei nepaaiškino, kodėl šių dokumentų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, deklaratyviai nurodydamas, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Šis apelianto argumentas negali būti laikomas pagrįstu, kadangi būtent apeliantas turėjo dėti visas pastangas, siekdamas įrodyti pirmosios instancijos teisme, kad jam paskirta bauda turėtų būti panaikinta ir pateikti visus nagrinėjamam klausimui aktualius įrodymus. Juolab, kad akcijų pirkimo pardavimo sutartys buvo sudarytos laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. gegužės 23 d., o byla dėl bankroto įmonei iškėlimo teisme pradėta 2019 m. rugpjūčio 20 d.

14. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nepagrindė naujų įrodymų pateikimo būtinybės, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pateiktas akcijų pirkimo pardavimo sutartis.

Dėl atskirojo skundo netenkinimo

15. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti 300 Eur baudą, skirtą BUAB „Statybų garantas“ akcininkui A. K. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

16. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi BUAB „Statybų garantas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Finera“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 8 d. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, kurie patikslinti 2020 m. vasario 3 d., 2020 m. kovo 23 d., 2020 m. gegužės 15 d. nutartimis. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, BUAB ,,Statybų garantas“ valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui visus bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis.

17. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) įsigaliojęs 2020 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo iki JANĮ įsigaliojimo (kas lėmė baudos skyrimą apeliantui už jos nevykdymą), nagrinėjamoje situacijoje taikytinas ĮBĮ. Apeliacinės instancijos teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad ĮBĮ (nei šiuo metu galiojantis JANĮ) nereglamentuoja teismo paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo procesinės tvarkos, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal CPK nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-358-381/2017).

18. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam iki 2 896,00 Eur baudą. Teismų praktikoje pažymėta, kad aptartos teisės normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, kad egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-562-186/2015; 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-771-330/2016).

19. Pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą nustatyta, kad BUAB „Statybų garantas“ įsteigta 1993 m. birželio 18 d. Įmonės akcininku nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2019 m. kovo 13 d. buvo M. T. (miręs 2020 m. vasario 3 d.). 2019 m. kovo 13 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi A. K. įsigijo iš M. T. ir V. T. 100 procentų BUAB „Statybų garantas“ akcijų. Tą patvirtina į bylą pateikta notarės P. J. patvirtinta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Nepaisant to Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti duomenys apie pasikeitusį bendrovės dalyvį – akcininką A. K.. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad D. Š., kaip BUAB Statybų garantas“ direktoriaus, įgaliojimai baigėsi 2019 m. sausio 31 d. Juridinių asmenų registre nėra duomenų apie kitus įmonės administracijos vadovus nuo D. Š. įgaliojimų pasibaigimo iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

20. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta panaikinti jam skirtą baudą vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. e2-1145-450/2019.

21. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai); sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas.

22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą minėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.). Apelianto pateiktos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, priimtos kitoje, jo nurodomoje byloje, ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo vadovautis nutartyje suformuota praktika ir nuo jos nukrypo.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas reikšmingas nagrinėjamam klausimui aplinkybes, išsamiai ir nuodugniai ištyrė ir įvertino apelianto nurodytas aplinkybes, susijusias su įmonės akcijų pardavimu bei pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju apeliantas yra tinkamas subjektas, kuriam tenka ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta pareiga perduoti bankroto administratorei įmonės turtą ir visus dokumentus. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad būtent A. K. pagal ĮBĮ nuostatas kilo pareiga perduoti įmonės dokumentus ir turtą bankroto administratorei.

24. Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodė, kad bankrutavusios įmonės akcijos buvo perleistos dar 2019 m. kovo – gegužės mėnesiais G. L..

25. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 41¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad duomenys apie juridinio asmens dalyvius Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Uždarąją akcinę bendrovę įregistravus juridinių asmenų registre, duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus, parengti steigimo akto ar steigimo sutarties pagrindu, pateikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui ne vėliau kaip per 5 dienas nuo uždarosios akcinės bendrovės įregistravimo juridinių asmenų registre. Pasikeitus uždarosios akcinės bendrovės akcininkams ar jų duomenims, duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikiami ne vėliau kaip per 5 dienas nuo dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų – nematerialių akcijų savininkų – asmeninių vertybinių popierių sąskaitose ar materialių akcijų savininkų registravimo žurnale, gavimo dienos. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Juridinių asmenų registrui apie BUAB „Statybų garantas“ pasikeitusį akcininką turėjo būti pranešta ne vėliau kaip per 5 dienas nuo akcijų perleidimo dienos. Tačiau, kaip minėta, duomenys apie juridinį asmenį juridinių asmenų tvarkytojui nebuvo apskritai teikiami. Pavyzdžiui, paskutinė finansinė atskaitomybė juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikta 2017 metais, o 2019 m. sausio 30 d. buvo pateiktas vienintelio akcininko sprendimas dėl D. Š., kaip BUAB Statybų garantas“ direktoriaus, įgaliojimų pasibaigimo (2019 m. sausio 31 d.) bei prašymas dėl duomenų išregistravimo. Daugiau jokie duomenys registro tvarkytojui, iki iškelta bankroto byla, teikiami nebuvo.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014). Pažymėtina ir tai, kad vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

27. Taigi, bankroto byloje esančių įrodymų visuma tik patvirtina tai, kad BUAB „Statybų garantas“ valdymo organai aplaidžiai tvarkė įmonės dokumentaciją, neteikė jokių duomenų viešajam juridinių asmenų tvarkytojui nei apie įmonės veiklą, nei apie valdymo organų pasikeitimus, nei finansinės atskaitomybės dokumentų (nuo 2017 metų). Apeliantas nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo atskirajame skunde nurodomų argumentų, bei kad egzistuoja objektyvios ir pateisinamos priežastys, dėl kurių bankroto administratorei nebuvo perduotas įmonės turtas ir dokumentai, nors tokius įrodymus jis buvo įpareigotas pateikti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi.

28. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo atsisakyta panaikinti jam paskirtą baudą nurodė, kad jis byloje teikė 2019 m. gegužės 23 d. akcijų pirkimo – pardavimo sandorio užbaigimo protokolą ir 2019 m. birželio 20 d. vienintelio akcininko G. L. sprendimą. Apelianto manymu, 2019 m. gegužės 23 d. sandorio užbaigimo protokolu suinteresuotas asmuo, kaip pardavėjas, ir G. L., kaip pirkėjas, patvirtino akcijų pirkimo – pardavimo sandorio užbaigimo ir visiško tarpusavio atsiskaitymo aplinkybę, o byloje pateiktas 2019 m. birželio 20 d. vienintelio akcininko G. L. sprendimas įrodo, jog įsigijęs bendrovės akcijas, G. L. sprendė su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

29. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl įmonės akcijų pardavimo, pažymi, kad nematerialiosios akcijos neturi materialios išraiškos, todėl negali būti fiziškai perduotos įgijėjui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 1.101 straipsnio 10 dalį nematerialūs vertybiniai popieriai perleidžiami atitinkamais įrašais vertybinių popierių sąskaitose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 46 straipsnio 2 dalimi nematerialiųjų akcijų perleidimas fiksuojamas įrašais jų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 patvirtintų Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialiųjų akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialiųjų akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punkte nustatyta, kad akcijų apskaitos tvarkytojas privalo atidaryti asmenines vertybinių popierių sąskaitas (Taisyklių 1 priedas) kiekvienam akcininkui, įsigijusiam bendrovės, kuri yra išleidusi nematerialiąsias akcijas, nematerialiųjų akcijų, ir jų turimas akcijas apskaityti šiose vertybinių popierių sąskaitose. Pagal Taisyklių 5 punktą nematerialiųjų akcijų perleidimas fiksuojamas dviejose korespondentinėse sąskaitose: asmens, įsigijusio akcijų, sąskaitoje – akcijų įsigijimas, o asmens, perleidusio akcijas, sąskaitoje – akcijų perleidimas. Pažymėtina, kad, perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės nematerialiąsias akcijas pagal sandorį, nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra sandoris, o momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas, yra įrašų akcijas perleidžiančio asmens ir jas įgyjančio asmens akcijų sąskaitose įrašymas. Uždarosios akcinės bendrovės nematerialiosios akcijos savininku, turinčiu teisę disponuoti įsigytu turtu, asmuo tampa ne nuo sandorio dėl nematerialiųjų akcijų perleidimo sutarties sudarymo momento, bet nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. nuosavybės teisė į nematerialiąsias akcijas pereina jas įrašius į įgijėjo sąskaitą. Taigi nuosavybės teisei į nematerialiąsias akcijas atsirasti turi būti dvi sąlygos: 1) rašytinės formos sutartis, kurios pagrindu tokios akcijos perleidžiamos kitam asmeniui (kitiems asmenims); 2) nematerialiųjų akcijų perleidimo fakto užfiksavimas akcijas perleidusio ir įgijusio asmenų vertybinių popierių sąskaitose. Tik įvykdžius šias abi sąlygas, nematerialiąsias akcijas įgijęs asmuo turi teisę visa apimtimi įgyvendinti ABĮ nustatytas turtines bei neturtines akcijų suteikiamas teises. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta notarinės formos sutartis dėl įmonės akcijų pardavimo, kadangi akcijos buvo perleidžiamos keliais etapais po 23 procentus (paskutinė – 8 procentai). Į bylą taip pat nėra pateiktas nematerialiųjų akcijų perleidimo fakto užfiksavimas akcijas perleidusio ir įgijusio asmenų vertybinių popierių sąskaitose.

30. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2019 m. gegužės 23 d. sandorio užbaigimo protokole nebuvo nurodyta apie kokios įmonės akcijas eina kalba. Apeliantas šią aplinkybę laiko formaliu trūkumu, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai yra itin svarbi aplinkybė, reikšminga sprendžiant klausimą dėl atsakomybės apeliantui taikymą už teismo įpareigojimo nevykdymą. Kadangi nėra žinoma tai, kokių kitų įmonių dalyviu apeliantas gali būti (t. y. ar jis turi, ar neturi, kitų įmonių akcijų), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sandorio užbaigimo protokolas neįrodo aplinkybės, kad apeliantas perleido būtent BUAB „Statybų garantas“ nematerialiąsias akcijas G. L.. Nagrinėjamo ginčo atveju byloje nėra duomenų, kad 2019 m. kovo 29 d., 2019 m. balandžio 16 d., 2019 m. balandžio 30 d., 2019 m. gegužės 3 d. ir 2019 m. gegužės 23 d. akcijų perleidimo sutarčių pagrindu BUAB „Statybų garantas“ akcininko nematerialiųjų akcijų sąskaitose ir naujai įgijusio asmens G. L. sąskaitose buvo padaryti įrašai apie apeliantui priklausančių akcijų perleidimą, todėl tai sudaro atskirą pagrindą išvadai, kad sudarius šiuos sandorius nuosavybės teisės į BUAB „Statybų garantas“ akcijas nebuvo perleistos bei priklausė vieninteliam BUAB „Statybų garantas“ akcininkui A. K., kuris ir atsakingas visa apimtimi įgyvendinti ABĮ nustatytas turtines bei neturtines akcijų suteikiamas teises.

31. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje tinkamai įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, padaryta teisinga ir pagrįsta išvada, kad įmonės vadovu nuo 2019 m. kovo 13 d. buvo apeliantas A. K., todėl jam, kaip tuometiniam įmonės vadovui bei vieninteliam akcininkui, tenka atsakomybė dėl buhalterinių dokumentų ir įmonės turto. Apeliantas būdamas verslininku ir vieninteliu bendrovės akcininku, nepaskyręs kito vadovo, turėjo imtis priemonių, kad būtų išsaugotas bendrovės turtas, o to nepadaręs, yra atsakingas už visas įmonės vadovo pareigas (ABĮ 37 straipsnis). Kaip minėta, įmonė teises įgyja ir pareigas vykdo per savo valdymo organus, iš kurių vienas yra įmonės vadovas, kuriam pagal ĮBĮ 9 straipsnį ir nustatyta pareiga pateikti teismo reikalaujamus dokumentus. Tačiau yra galimos situacijos (nors jos remiantis ABĮ 19 straipsnio 1, 6 dalimis, 37 straipsnio 1 dalimi nėra teisiškai pateisinamos), kaip ir buvo nagrinėjamos bylos atveju, kai įmonės, kurios visos akcijos priklauso vienam asmeniui, vadovas kurį laiką būna nepaskirtas. Tokiu atveju pripažįstama, jog de facto įmonės vadovo pareigas vykdo vienintelis bendrovės akcininkas, kuriam privalu, vykdant įstatymo reikalavimus, vienvaldiškai spręsti įmonės vadovo paskyrimo klausimą (ABĮ 29 straipsnis 6 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010). Šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto prašymo dėl baudos panaikinimo.

32. Apeliantas taip pat teigė, kad atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą ir aktyvaus teismo modelį bankroto bylose, iškilus abejonių dėl byloje pateiktų dokumentų ryšio su bendrove, teismas turėjo procesinę teisę ir pareigą išreikalauti iš suinteresuoto asmens papildomus dokumentus ir (ar) duomenis, o ne remiantis išimtinai tik formaliais argumentais, spręsti dėl piniginės baudos suinteresuotam asmeniui skyrimo.

33. Pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas buvo nutartimi įpareigojęs apeliantą pateikti papildomus įrodymus. Apeliantas savo teise nepasinaudojo. Antra, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad aktyvus teismo vaidmuo neatleidžia šalių nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), o teise rinkti įrodymus teismas naudojasi tuo atveju, kai byloje pateiktų įrodymų nepakanka esminėms aplinkybėms, kad byla būtų išspręsta teisingai, nustatyti. Juolab, kad nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas dėl to, kad bankroto administratorei nėra perduoti bankrutavusios bendrovės dokumentai ir turtas, o ginčas kilo tik konkrečiai dėl apelianto pareigos įmonės dokumentus ir turtą perduoti bankroto administratorei buvimo.

35. Šioje dalyje pažymėtina, kad apeliantas, būdamas atidus ir rūpestingas bendrovės akcininkas, įmonėje nesant paskirto vadovo, gavęs informaciją apie jam priklausančiai bendrovei keliamą bankroto bylą, turėjo susirūpinti ir pasidomėti, ar bankroto administratorės jam pateikiama informacija atitinka tikrovę. Juolab, kad tokia informacija yra viešai prieinama. O elgdamasis pasyviai ir įstojęs į bylą tik paskyrus jam baudą, bei pavėluotai teikiant bylai reikšmingus duomenis, asmuo pats prisiima su tuo susijusią riziką.

36. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo dėl baudos panaikinimo. Todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad nutartis ir jos motyvai neatitinka apelianto pozicijos, savaime nereiškia, jog teismo priimta nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta ir turėtų būti naikintina.

Dėl baudos skyrimo

37. Bankroto administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė skirti apeliantui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos sumokant BUAB „Statybų garantas“.

38. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

2. Įstatyme įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos šioms teisėms ar interesams apginti (CPK 5 straipsnis). Piktnaudžiavimu teise kreiptis į teismą laikytini tik tie atvejai, kai į teismą kreipiamasi siekiant ne apginti savo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, o kitų tikslų – sukelti nepatogumų atsakovui, pakenkti jo reputacijai, vykdyti neteisėtą „spaudimą“ kitai prievolės šaliai ir pan., t. y. tais atvejais, kai teise kreiptis į teismą sąmoningai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju apelianto naudojimasis jam suteiktomis teisėmis civiliniame procese, tiek teikiant prašymus, tiek teikiant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, nesudaro pagrindo spręsti, kad jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Dalyvaujantis byloje asmuo CPK nurodytais atvejais turi teisę skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis; teisės į apeliaciją įgyvendinimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesu, nebent iš bylos proceso eigos būtų akivaizdu, jog šia teise naudojamasi ne siekiant sau palankaus procesinio rezultato, bet kitais tikslais (siekiant vilkinti procesą, vykdymo veiksmus ar pan.). Nagrinėjamu atveju, teismui įvertinus bylos eigos aplinkybes, pripažintina, kad nėra pagrindo akivaizdžiam apelianto piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti, todėl prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

4. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš bankrutuojančios bendrovės administravimui skirtų lėšų. Kadangi atskirasis skundas atmestas, apeliantas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

5. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti arba pakeisti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.