Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų garantas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finera“ prašymą dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi iškėlė atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų garantas“ (toliau – BUAB „Statybų garantas“) bankroto bylą, nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Finera“ (toliau – UAB „Finera“). 2020 m. sausio 2 d. nutartimi teismas patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kurį tikslino vėlesnėmis nutartimis.

2. BUAB „Statybų garantas“ nemokumo administratorė UAB „Finera“ pateikė teismui prašymą patikslinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, įtraukiant į jį kreditorių P. V. su 85 000 Eur finansiniu reikalavimu. Nurodė sutinkanti su pateiktu kreditoriaus P. V. prašymu patvirtinti jo finansinį reikalavimą. P. V. sumokėjo BUAB „Statybų garantas“ iš viso 325 000 Eur, kuriuos sudaro: 3 130,06 Eur ir 30 995,40 Eur mokesčiai antstolėms už skolas, 240 000 Eur suma pagal žemės sklypo 2019 m. sausio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 85 000 Eur suma vykdant Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3219-603/2020 patvirtintą taikos sutartį. Nemokumo administratorės teigimu, iš atsakovei UAB „Statybų garantas“ sumokėtos 325 000 Eur sumos atėmus P. V. parduoto žemės sklypo vertę (240 000 Eur), susidaro 85 000 Eur suma, kuri ir laikytina P. V. finansiniu reikalavimu.

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartimi tenkino nemokumo administratorės UAB „Finera“ prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo – patvirtino BUAB „Statybų garantas“ bankroto byloje trečios eilės kreditoriumi P. V. su jo 85 000 Eur sumos finansiniu reikalavimu.

4. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-602-241/2021 panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį ir P. V. finansinio reikalavimo tvirtinimo atsakovės BUAB „Statybų garantas“ bankroto byloje klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

5. Vykdydama teismo įpareigojimą, nemokumo administratorė UAB „Finera“ 2021 m. birželio 1 d. patikslino prašymą dėl P. V. kreditorinių reikalavimų patvirtinimo ir nurodė aplinkybes dėl 2019 m. sausio 25 d. pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo ir apmokėjimo tvarkos, t. y. tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos ir pirminiame prašyme dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo. Akcentavo, kad ginčo, kad iki 2019 m. sausio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo Bendrovė buvo skolinga P. V. 205 874,54 Eur, nebuvo ir nėra, todėl prie 205 874,54 Eur sumos pridėjus P. V. atsiskaitymus su antstoliais (3 130,06 Eur + 30 995,40 Eur) ir bendrovei pagal taikos sutartį sumokėtą 85 000 Eur sumą, gaunama 325 000 Eur suma, susidarė permoka, kurią bendrovė būtų skolinga P. V.. Kadangi sklypas sandorio metu buvo parduotas už 240 000 Eur, būtent šia suma yra mažintinas Bendrovės įsipareigojimas P. V., o galutinis Bendrovės įsipareigojimas P. V. yra 85 000 Eur: 205 874,54 Eur +3 130,06 Eur + 30 995,40 Eur + 85 000 - 240 000 = 85 000 Eur. Vilniaus apygardos teismui teikiant ieškinį dėl sandorio negaliojimo, administratorius suprato ir laikėsi nuoseklios pozicijos, kad teismui patenkinus ieškinį pilna apimtimi (205 874,54 Eur), P. V. įgytų teisę kreiptis dėl savo finansinio reikalavimo (205 874,54 Eur apimtyje) patvirtinimo bendrovės bankroto byloje.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas

6. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ) neteko galios Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Kadangi JANĮ 155 straipsnyje prie išimčių, kurioms taikoma ĮBĮ, priskirta kreditorių reikalavimo tenkinimo eilė ir tvarka, iki JANĮ įsigaliojimo pradėtose bankroto bylose kreditorių reikalavimų pareiškimas ir tvirtinimas turi būti vykdomi pagal ĮBĮ nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-767-407/2020). Nagrinėjamu atveju BUAB „Statybų garantas“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, todėl pareiškimo dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo taikytinos ĮBĮ nuostatos.

7. Pažymėtina, jog kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021).

8. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

9. Akcentuotina, kad kreditorinis reikalavimas negali atsirasti bankroto bylos nagrinėjimo eigoje, kadangi kreditoriniai reikalavimai atsiranda tik iki bankroto bylos iškėlimo. Bankroto bylos skolininkui iškėlimas sukelia materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių. Materialieji teisiniai padariniai reiškia, kad modifikuojamos skolininko prievolės kreditoriams. Kreditoriai per teismo nustatytą terminą turi teisę bankrutuojančiai įmonei pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Šio reglamentavimo tikslas – bankroto byloje išsiaiškinti kreditorių skaičių ir jų pareikštų reikalavimų apimtį. Kreditoriaus reikalavimo apimtis nustatoma pareikštą reikalavimą patvirtinus teismui nutartimi (ĮBĮ 26 straipsnis). Be to, ĮBĮ 16 straipsnyje buvo nustatyta, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iškėlimo dienos. Tai reiškia, kad yra fiksuojama įmonės skolų sudėtis ir apimtis, susidaranti dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2014; kt.). Taigi pagal galiojusį įstatyminį reglamentavimą ir pagal šiuo metu galiojančias JANĮ nuostatas kreditoriniai reikalavimai gali susidaryti tik iki bankroto bylos iškėlimo.

10. Byloje nagrinėjamu atveju P. V. kreditorinis reikalavimas kildinamas iš mokėjimų pagal UAB „Bugasta“ ir P. V. 2018 m. spalio 2 d. sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutartį, bankrutavusios bendrovės ir P. V. 2019 m. sausio 25 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties ir jos pagrindu atliktų mokėjimų bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 3 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-3219-603/2020. Minėta nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria šalys (ieškovė BUAB ,,Statybų garantas“ ir atsakovas P. V.) susitarė, kad atsakovas sumoka į bendrovės nurodytą sąskaitą 85 000 Eur per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties patvirtinti šią sutartį priėmimo dienos, o bendrovė atsisako ieškinio dėl 2019 m. sausio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia reikalavimų. Atsakovui nesumokėjus nurodytos sumos, bendrovė turi teisę kreiptis dėl vykdomojo dokumento išdavimo pagal neįvykdytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-3219-603/2020. Taigi, P. V., įsiteisėjus 2020 m. spalio 3 d. nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3219-603/2020 tapo bankrutavusios bendrovės skolininku, kaip ir susitarė šalys taikos sutartyje. Svarbu tai, kad aplinkybės dėl mokėjimo perviršio (t. y., kad iki 2019 m. sausio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo bendrovė buvo skolinga P. V. 205 874,54 Eur, o P. V. sumokėjo antstoliais (3 130,06 Eur + 30 995,40 Eur)) pagal pirkimo pardavimo sutartį, kuriomis remiasi nemokumo administratorius prašyme dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, nėra naujos ir buvo žinomos taikos sutarties patvirtinimo metu. Nei prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo, nei taikos sutartyje nebuvo aptarta, kokiu pagrindu šalys susitarė dėl 85 000 Eur sumos, kas lėmė būtent tokį susitarimą, neteikti argumentai dėl kitų kreditorių interesų užtikrinimo.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnyje nustatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (1 dalis). Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (2 dalis). Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. Byloje nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3219-603/2020 priimta nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo pozityviojo res judicata principo taikymo efekto prasme nėra pagrindas pareikšti reikalavimą bankrutuojančiai įmonei, kadangi pagal taikos sutarties sąlygas P. V. tapo skolininku, o ne kreditoriumi. Taigi, taikos sutarties pagrindu P. V. tapus bankrutavusios bendrovės skolininku, atsirado priešinga galimybė, t. y. galimybė padidinti bankrutavusios bendrovės turto masę. Teismui patenkinus nemokumo administratoriaus prašymą dėl P. V. kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, P. V. interesams būtų suteiktas nepateisinamas pranašumas, jis be teisinio pagrindo įstotų į kreditorių eilę taip mažindamas kitų kreditorių finansinių interesų patenkinimo galimybes.

12. Įvertinus nurodytą, konstatuotina, kad P. V. neturi 85 000 Eur reikalavimo teisės į bankrutuojančią įmonę taikos sutartimi patvirtinu pagrindu, todėl teismas atsisako tenkinti nemokumo administratorės prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti nemokumo administratorės UAB „Lausona“ prašymo dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.