- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-19
- Bylos Nr.
- e2-933-407/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01211-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Antanas Rudzinskas, Vigintas Višinskis
- Kreditorius
- P. V.
- Kategorijos
- 2.6.38Taikos sutartis
- 3.4.3.7.1Kreditorių reikalavimai ir jų tvirtinimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus P. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutarties bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybų garantas“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Statybų garantas“ bankroto bylą, 2020 m. sausio 2 d. nutartimi patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kurį tikslino vėlesnėmis nutartimis.
2. Atsakovės nemokumo administratorė UAB „Finera“ pateikė teismui prašymą, kurį vėliau patikslino, patvirtinti kreditoriaus P. V. 85 000 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Nurodė, kad ginčas tarp bendrovės ir P. V. dėl sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties yra pasibaigęs, išspręstas teismo patvirtinta ir įsiteisėjusia taikos sutartimi. Kadangi P. V. atliko 85 000 Eur dydžio mokėjimo nurodymą taikos sutartyje nustatyta tvarka, jis tapo bendrovės kreditoriumi.
3. Paaiškino, kad 2019 m. sausio 25 d. tarp UAB „Statybų garantas“ ir kreditoriaus P. V. buvo sudaryta ir notaro patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Statybų garantas“ pardavė, o kreditorius P. V. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 240 000 Eur sumą, kurios mokėjimas buvo išdėstytas tokia tvarka: 3 130,06 Eur kreditorius įsipareigojo sumokėti už bendrovę (ir vėliau sumokėjo) į antstolės Brigitos Palavinskienės depozitinę sąskaitą; 30 995,40 Eur kreditorius įsipareigojo sumokėti už bendrovę (ir vėliau sumokėjo) į antstolės Irenos Beliačic depozitinę sąskaitą; 205 874,54 Eur piniginių lėšų sumą pirkėjas sumokėjo bendrovei šalims atlikus tarpusavio įsipareigojimų įskaitymą.
Šalies argumentai
4. Nemokumo administratorė, ištyrusi minėtą sandorį, savo rizika ir inciatyva pateikė ieškinį dėl 2019 m. sausio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir prašė taikyti restituciją. Minėtoje civilinėje byloje šalys nusprendė ginčą išspręsti taikiai, P. V. sumokant 85 000 Eur bendrovei. Būtent šios sumos apimtyje ir turėtų būti patvirtintas P. V. finansinis reikalavimas. Ginčo, kad iki 2019 m. sausio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo bendrovė buvo skolinga P. V. 205 874,54 Eur, nebuvo ir nėra. Vadinasi, prie šios sumos pridėjus P. V. atsiskaitymus su antstoliais (3 130,06 Eur + 30 995,40 Eur) ir bendrovei pagal taikos sutartį sumokėtą 85 000 Eur sumą, gautume 325 000 Eur sumą, kurią bendrovė būtų skolinga P. V.. Kadangi sklypas sandorio metu buvo parduotas už 240 000 Eur, būtent šia suma yra mažintinas bendrovės įsipareigojimas P. V., o galutinis bendrovės įsipareigojimas P. V. yra 85 000 Eur: 205 874,54 Eur + 3 130,06 Eur + 30 995,40 Eur + 85 000 Eur – 240 000 Eur = 85 000 Eur.
5. Bendrovės ir kreditoriaus sudaryta sklypo pirkimo–pardavimo sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta, šalys susitarė dėl sklypo kainos, kuri yra lygi 240 000 Eur sumai. Duomenų, kad sklypo vertė buvo kitokia, nemokumo administratorė neturi. Priešingai, minėtą sklypą įsigijo už tokią pačią (240 000 Eur) sumą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartimi tenkino nemokumo administratorės prašymą ir patvirtino bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Statybų garantas“ bankroto byloje kreditoriaus P. V. 85 000 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi panaikino minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį ir P. V. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, nurodė, kad nei iš pateiktų įrodymų, nei iš skundžiamos nutarties turinio nėra aišku, kokiu pagrindu teismas sprendė, jog, esant atliktiems mokėjimams pagal pirkimo–pardavimo sutartį ir kitu pagrindu – pagal civilinėje byloje patvirtintą taikos sutartį, P. V. atliktas 85 000 Eur mokėjimas pagal taikos sutartį laikytinas bankrutavusios bendrovės įsipareigojimu P. V. ir įtrauktinas į bankrutavusios bendrovės kreditorių sąrašą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi netenkino nemokumo administratorės prašymo dėl kreditoriaus P. V. finansinio reikalavimo patvirtinimo.
8. Teismas nustatė, kad P. V. finansinis reikalavimas kildinamas iš mokėjimų pagal UAB „Bugasta“ ir P. V. 2018 m. spalio 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, BUAB „Statybų garantas“ ir P. V. 2019 m. sausio 25 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties ir jos pagrindu atliktų mokėjimų bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 3 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-3219-603/2020. Minėta nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria šalys – ieškovė BUAB ,,Statybų garantas“ ir atsakovas P. V. – susitarė, kad atsakovas sumoka į bendrovės sąskaitą 85 000 Eur per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties patvirtinti šią sutartį priėmimo dienos, o bendrovė atsisako ieškinio dėl 2019 m. sausio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia reikalavimų. Atsakovui nesumokėjus nurodytos sumos, bendrovė turi teisę kreiptis dėl vykdomojo dokumento išdavimo pagal neįvykdytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-3219-603/2020.
9. Teismas sprendė, kad P. V., įsiteisėjus 2020 m. spalio 3 d. nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3219-603/2020 tapo bankrutavusios bendrovės skolininku, kaip ir susitarė šalys taikos sutartyje. Svarbu tai, kad aplinkybės dėl mokėjimo perviršio, t. y., kad iki 2019 m. sausio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo bendrovė buvo skolinga P. V. 205 874,54 Eur, o P. V. sumokėjo antstoliams (3 130,06 Eur + 30 995,40 Eur) pagal pirkimo pardavimo sutartį, kuriomis remiasi nemokumo administratorius prašyme dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, nėra naujos ir buvo žinomos taikos sutarties patvirtinimo metu. Nei prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo, nei taikos sutartyje nebuvo aptarta, kokiu pagrindu šalys susitarė dėl 85 000 Eur sumos, kas lėmė būtent tokį susitarimą, neteikti argumentai dėl kitų kreditorių interesų užtikrinimo.
10. Teismas pažymėjo, kad taikos sutarties pagrindu P. V. tapus bankrutavusios bendrovės skolininku, atsirado galimybė padidinti bankrutavusios bendrovės turto masę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Kreditorius P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartį ir klausimą dėl P. V. finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Statybų garantas“ bankroto byloje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė neištyręs, neišsiaiškinęs ir nenustatęs visų reikšmingų nagrinėjamai bylai aplinkybių.
11.2. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3219-603/2020 pagal BUAB „Statybų garantas“ 2020 m. gegužės 6 d. ieškinį kreditoriui dėl 2019 m. sausio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Šioje byloje BUAB „Statybų garantas“ iš esmės ginčijo tarpusavio įsipareigojimų įskaitymą, atliktą tarp BUAB „Statybų garantas“ ir kreditoriaus, ir prašė priteisti 205 874,54 Eur sumą. Šalys abipusių nuolaidų būdu, siekdamos taikiai ir galutinai išspręsti tarpusavyje kilusį ginčą, 2020 m. spalio 23 d. sudarė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartimi. Kadangi BUAB „Statybų garantas“ ginčijo tarpusavio įsipareigojimų įskaitymą, t. y. atsiskaitymo sandorį, BUAB „Statybų garantas“ ir kreditoriaus vestų derybų metu iš esmės buvo pasiektas susitarimas, kad šalys dalį šio atsiskaitymo sandorio laiko negaliojančia ir kreditorius sumoka 85 000 Eur trūkstamą dalį kainos. Kadangi šalių sutarimu naikinama atsiskaitymo sandorio dalis, tokia pat suma atsinaujino kreditoriaus reikalavimo teisė į BUAB „Statybų garantas“ ir ji turėtų būti tvirtinama kaip kreditoriaus turimas finansinis reikalavimas.
11.3. Teismas iš esmės nesuprato tarp BUAB „Statybų garantas“ ir kreditoriaus 2020 m. spalio 23 d. sudarytos taikos sutarties tikslų, esmės, rezultato, kurį šalys tikėjosi pasiekti sudarydamos šią sutartį. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino 2020 m. spalio 23 d. taikos sutarties sudarymo aplinkybių. Kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas yra neatsiejamai susijęs su 2020 m. spalio 23 d. taikos sutarties sudarymo aplinkybėmis, kadangi šia sutartimi pasiektas susitarimas daro tiesioginę įtaką kreditoriaus teisei reikšti finansinį reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių pašalinti šiems neaiškumams, ištirti, išsiaiškinti ir nustatyti ginčui teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes.
Atsiliepimas
12. Kreditorė UAB „Marvila“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:
12.1. Sudaryta taikos sutartimi šalys susitarė, kad P. V. sumoka į bankrutuojančios bendrovės sąskaitą 85 000 Eur per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties patvirtinti šią sutartį priėmimo dienos, o bankrutuojanti bendrovė atsisako pareikšto ieškinio dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia reikalavimų, todėl ši sutartis liko galioti, t. y. P. V. įgijo iš bankrutuojančios bendrovės žemės sklypą pagal pirkimo–pardavimo sutartį.
12.2. Atskirojo skundo argumentai, neva šalims pasiekus susitarimą, jog atliktas 85 000 Eur dalies tarpusavio įsipareigojimų įskaitymas negalioja ir tuo pagrindu kreditoriui pagal taikos sutartį sumokėjus bankrutuojančiai bendrovei 85 000 Eur, šia suma atsinaujino pareiškėjo reikalavimo teisė į bankrutuojančią bendrovę, yra deklaratyvūs, visiškai niekuo nepagrįsti ir prieštarauja teisinei logikai. Nei prašyme dėl taikos sutarties tvirtinimo, nei taikos sutartyje, tokio pobūdžio sąlygos šalių nebuvo aptartos.
12.3. Atskirojo skundo argumentai prieštarauja įstatymo normoms, reglamentuojančioms taikos sutarties institutą. Sudaryta taikos sutartimi bankrutuojanti bendrovė ir P. V. tarpusavio nuolaidomis išsprendė tarp jų kilusį ginčą, užkirsdamos kelią viena kitai reikšti turtines pretenzijas tuo pačiu pagrindu ateityje. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad patvirtinta taikos sutartis nėra pagrindas pareikšti reikalavimą bankrutuojančiai bendrovei, kadangi pagal taikos sutarties sąlygas P. V. tapo bankrutuojančios bendrovės skolininku, o ne kreditoriumi.
Žemesnės instancijos teismas
12.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad nei prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo, nei taikos sutartyje nebuvo aptarta, kokiu pagrindu kreditorius ir bankrutuojanti bendrovė susitarė dėl 85 000 Eur sumos, kas lėmė būtent tokį susitarimą, neteikti argumentai dėl kitų kreditorių interesų užtikrinimo. Kreditoriaus UAB „Marvila“ nuomone, šalių sudaryta ir teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis akivaizdžiai pažeidžia bankrutuojančios bendrovės kreditorių teises. Taikos sutarties sudarymas šiuo atveju lėmė ne tik tai, kad nemokumo administratorės sprendimu buvo atsisakyta perspektyvaus ieškinio reikalavimo, tačiau tokiu sprendimu buvo sumažintos bankrutuojančios bendrovės galimybės padidinti turto masę, atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėtina, kad jokios informacijos apie sudaromą taikos sutartį bei jos naudingumą bankrutuojančiai bendrovei ir jos kreditoriams nemokumo administratorė bendrovės kreditoriams neteikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo
13. Kreditorius P. V. pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad šalys taikos sutartimi, iš kurios pareiškėjas kildina savo finansinį reikalavimą BUAB „Statybų garantas“ bankroto byloje, siekė susidaryti susitarimą, jog dalį atsiskaitymo sandorio pagal žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį laiko negaliojančiu ir kreditorius sumoka trūkstamą dalį žemės sklypo kainos. Kadangi susitarimu siekta naikinti tik sandorio dalį dėl atsiskaitymo, o ne pačią reikalavimo teisę, kreditorius tokios pačios sumos įgyja teisę reikalauti iš BUAB „Statybų garantas“. Kadangi šalys neaiškiai apibrėžė, neatskleidė taikos sutarties esmės ir jos tikslų, dėl to negalėjo pasiekti reikiamo teisinio rezultato. Taigi tarp BUAB „Statybų garantas“ ir P. V. 2021 m. birželio 16 d. buvo sudaryta nauja taikos sutartis dėl to paties dalyko ir pateikta tvirtinti Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-3219-603/2020. Kreditorius P. V. prašė rašytinius paaiškinimus ir naujai teikiamą įrodymą – BUAB „Statybų garantas“ ir P. V. 2021 m. birželio 16 d. sudarytą susitarimą dėl tarp BUAB „Statybų garantas“ ir P. V. 2020 m. spalio 23 d. sudarytos taikos sutarties, patvirtintos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2- 3219-603/2020, sąlygų patikslinimo / pakeitimo – priimti.
14. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad naujai teikiami įrodymai sudaryti po atskirojo skundo pateikimo, naujai teikiamais įrodymais ir rašytiniai paaiškinimais kreditorius siekia įrodyti atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pareiškėjo prašymą tenkina ir naujai teikiamus įrodymus priima.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
15. Apeliacijos objektas yra teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti kreditoriaus P. V. finansinį reikalavimą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių
17. Tarp UAB „Statybų garantas“ ir P. V. 2019 m. sausio 25 d. buvo sudaryta 0,8000 ha ploto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Šalys susitarė, kad turtas yra parduodamas už 240 000 Eur sumą, o atsiskaitymas pagal sandorį vyks tokia tvarka: pirkėjas sumoka 34 125,46 Eur už pardavėją vykdomosiose bylose, o 205 874,54 Eur šalys įskaitė vykdydamos tarpusavio įsipareigojimus pagal 2018 m. spalio 3 d. susitarimą dėl tarpusavio prievolių įvykdymo tvarkos nustatymo.
18. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi UAB „Statybų garantas“ buvo iškelta bankroto byla.
19. BUAB „Statybų garantas“ nemokumo administratorė 2020 m. gegužės 7 d. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia 2019 m. sausio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, t. y. priteisti iš P. V. 205 874,54 Eur sumą BUAB „Statybos garantas“ naudai. Sandoris buvo ginčijamas actio Pauliana (Pauliano ieškinys) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3219-603/2020.
20. BUAB „Statybų garantas“ ir P. V. civilinėje byloje pagal nemokumo administratorės ieškinį pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį, kurioje susitarė, kad atsakovas sumoka bendrovei 85 000 Eur, o bendrovė sutinka atsisakyti ieškinio. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartimi tarp šalių sudarytą sutartį patvirtino ir civilinę bylą pagal nemokumo administratorės ieškinį nutraukė, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nutartis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 4 d.
21. Nemokumo administratorė BUAB „Statybų garantas“ 2021 m. kovo 3 d. bankroto byloje pateikė prašymą teismui patvirtinti P. V. 85 000 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Nurodė, kad pagal taikos sutartį P. V. sumokėjo 85 000 Eur. Kadangi ginčo dėl žemės sklypo kainos nėra, šiuo metu kreditorius yra permokėjęs bendrovei 85 000 Eur sumą ir turi teisę į finansinio reikalavimo patvirtinimą.
22. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo patvirtintas P. V. 85 000 Eur dydžio finansinis reikalavimas ir šį klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Vilniaus apygardos teismas ginčijama nutartimi atmetė nemokumo administratorės prašymą patvirtinti P. V. 85 000 Eur dydžio finansinį reikalavimą.
23. BUAB „Statybų garantas“ ir P. V. 2021 m. birželio 16 d. sudarė susitarimą dėl tarp BUAB „Statybų garantas“ ir P. V. 2020 m. spalio 23 d. sudarytos taikos sutarties, patvirtintos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3219-603/2020, sąlygų patikslinimo / pakeitimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, prašymą patvirtinti patikslintą taikos sutartį pateikė Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-3219-603/2020; teisėjo rezoliucija nutarta šį klausimą spręsti po to, kai apeliacine tvarka bus išnagrinėtas ginčas dėl UAB „Conresta“ atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, priėmimo.
24. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, šalims sudarius taikos sutartį ir Vilniaus apygardos teismui 2020 m. spalio 23 d. nutartimi ją patvirtinus, P. V. tapo BUAB „Statybų garantas“ skolininku, kadangi įsipareigojo per 3 darbo dienas sumokėti bendrovei 85 000 Eur sumą. Kadangi skolininkas atsiskaitė su bendrove taikos sutartyje nustatyta tvarka, finansinis reikalavimas neatsirado ir nėra teisinio pagrindo jo tvirtinti BUAB „Statybų garantas“ bankroto byloje. P. V. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad teismas netyrė ir nevertino tikrųjų šalių ketinimų, taikos sutarties tikslų.
Dėl ginčo esmės
25. Taikos sutarties, kaip vienos iš sutarčių rūšies, samprata yra įtvirtinta CK 6.983 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą, yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2019 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019 ir kt.).
26. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas, sudaromai taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata (teismo išspręsta byla) galią; iki to laiko bet kuri iš taikos sutarties šalių gali išreikšti valią netvirtinti tokios sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010).
27. Kaip jau buvo minėta anksčiau, BUAB „Statybų garantas“ nemokumo administratorė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia 2019 m. sausio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, t. y. priteisti iš P. V. 205 874,54 Eur sumą BUAB „Statybos garantas“ naudai. Šalys civilinėje byloje pasiekė kompromisą ir taikos sutartyje susitarė, kad atsakovas sumoka bendrovei 85 000 Eur, o ieškovė atsisako ieškinio. Tokiu būdu šalys iš esmės modifikavo ginčijamos sutarties teisinius santykius ir sulygo, kad, atsakovui sumokėjus 85 000 Eur, už žemės sklypą bus teisingai atsiskaityta ir pretenzijų šalys viena kitai nebeturės. Tačiau toks susitarimas neturi jokios reikšmės su šia sutartimi nesusijusiems teisiniams santykiams.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikos sutarties patvirtinimas civilinėje byloje nereiškia nei ieškinio pripažinimo (CPK 140 straipsnio 2 dalis), nei ieškinio atsisakymo (CPK 140 straipsnio 1 dalis), jeigu tai nėra aiškiai nurodyta pačioje taikos sutartyje, kadangi tam CPK yra nustatyti specialūs institutai. Taikos sutartis visų pirma reiškia kompromisą civilinėje byloje – abipusių nuolaidų būdu pasiektą susitarimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šalys taikos sutartyje, iš kurios kreditorius kildina savo finansinį reikalavimą, neaptarė ir nenurodė, kad šalys pripažįsta dalį reikalavimų, t. y. sutinka, kad atsakovas ir bendrovė neturėjo teisės įskaityti dalies žemės sklypo kainos, taip pat neaptarė papildomų 85 000 Eur sumos išmokėjimo į bendrovės sąskaitą sąlygų, nors visos reikšmingos aplinkybės taikos sutarties sudarymo metu šalims buvo žinomos. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, patvirtinus taikos sutartį, P. V. tapo BUAB „Statybų garantas“ skolininku, o, atsiskaitęs su bendrove, netapo jos kreditoriumi. Šią teismo išvadą netiesiogiai patvirtina ir aplinkybė, kad P. V. mokėjimą pagal taikos sutartį atliko 2020 m. spalio 24 d., tačiau dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Statybų garantas“ bankroto byloje kreipėsi ne iš karto, o tik 2021 m. kovo 3 d. pareiškimu dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo.
29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kitokio vertinimo nesuponuoja ir pareiškėjo naujai teikiami įrodymai nagrinėjamoje civilinėje byloje. Šalių tikruosius ketinimus atspindi ginčui aktualiu metu sudaryti dokumentai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad P. V. dar 2018 metais sudarė susitarimą dėl tarpusavio prievolių įvykdymo tvarkos nustatymo, 2019 metais pasirašė žemės sklypo pirkimo sutartį, o civilinėje byloje Nr. e2-3219-603/2020 buvo atstovaujamas profesionalių teisininkų, taigi šalys turėjo visas sąlygas aiškiai susitarti dėl taikos sutarties sąlygų ir įvertinti jos teisines pasekmes. Naujai teikiami įrodymai yra sudaryti jau po dviejų kreditoriui iš esmės nepalankių teismo sprendimų – Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarties ir ginčijamos Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutarties priėmimo. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, naujai teikiami įrodymai atspindi ne tikrąją šalių valią civilinėje byloje Nr. e2-3219-603/2020, o yra pritaikyti prie ginčo šalių pozicijos nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.