- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- e2-863-370/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01211-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „M.“
- Ieškovas
- Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Atsakovas
- „Statybų garantas“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, UAB "Marvila"
- Kreditorius
- "CONRESTA"
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „M.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „M.“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „S.“ nemokumo byloje Nr. eB2-88-603/2021,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,M.“ (toliau – ir pareiškėja), kuri yra UAB „S.“ kreditorė, 2021 m. gegužės 31 d. pateikė prašymą UAB „S.“ nemokumo bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi patvirtintą kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) finansinį reikalavimą, sumažinant jį iki Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartimi patvirtintos 285 040,24 Eur sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo.
3. Teismas nusprendė, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) numato galimybę teikti prašymus dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo (patikslinimo) tik nemokumo administratoriui, todėl pareiškėjos prašymą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėja UAB „M.“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
8.1. Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad pagal JANĮ nuostatas teikti prašymus dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo ar patikslinimo gali tik nemokumo administratoriui, tačiau tokia teismo padaryta išvada prieštarauja suformuotai teismų praktikai.
8.2. Pareiškėjos reikalavimo teisė į bankrutavusią bendrovę patvirtina įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi. Pareiškėjai susipažinus su bankroto bylos duomenimis, nustatyta, kad VMI 2020 m. spalį–lapkritį pateikti prašymai dėl finansinio reikalavimo reikšmingo padidinimo grindžiami tik faktu, jog nemokumo administratorius UAB „F.“ atliko 2017–2018 m. BUAB „S.“ pateiktų PVM deklaracijų patikslinimus. Prašymai nemotyvuoti, juose nenurodomos aplinkybės, teisiniai pagrindai, lėmę BUAB „S.“ mokestinės prievolės padidėjimą daugiau nei du kartus, įrodymai nepateikiami. VMI, teikdama prašymą padidinti jos finansinį reikalavimą, jį grindė vienintele aplinkybe – administratoriaus atliktu PVM deklaracijų patikslinimu, tačiau neįrodė, jog PVM deklaracijos patikslinimai atlikti teisėtai ir pagrįstai. Administratorius kartu su prašymu dėl finansinio reikalavimo tikslinimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nepateikė dokumentų, kuriais būtų grindžiamas PVM deklaracijų tikslinimas.
8.3. Teismo nutartys, kuriomis administratoriaus prašymai patenkinti, priimtos itin trumpu laikotarpiu po prašymų pateikimo, t. y. 1–3 dienų laikotarpiu. Teismas administratoriaus prašymus išnagrinėjo nepranešęs kreditoriams, byloje nėra duomenų, kad apie prašymų pateikimą teismui kreditorius informavo administratorius. Kreditoriams nebuvo suteikta teisė pateikti atsiliepimus į pateiktą prašymą.
8.4. Ginčijamas VMI reikalavimo patikslinimas patvirtintas vadovaujantis aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo klausimą, nedisponavo duomenimis, kurie patvirtintų, kad toks tikslinimas negalimas, tačiau visiškai neištyrus ir neįvertinus reikalavimo tikslinimą pagrindžiančių duomenų. Teismas nevertino kreditorės VMI reikalavimo tikslinimo administratoriaus nurodomoje apimtyje pagrįstumo. Tvirtinant VMI reikalavimą nebuvo taikomas rungtyniškumo principas, o administratoriaus pateiktas prašymas išnagrinėtas ir patvirtintas be ginčo, nenagrinėjant bylos iš esmės.
8.5. Pareiškėja, turėdama pagrindo manyti, kad UAB „S.“ nemokumo byloje VMI finansinis reikalavimas patvirtintas nepagrįstai ir neteisėtai, turi teisę reikšti prašymą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui dėl VMI finansinio reikalavimo peržiūrėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Šio apeliacinio proceso dalykas – Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl kito kreditoriaus finansinio reikalavimo patikslinimo UAB „S.“ nemokumo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylos procesinių aplinkybių
11. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi UAB ,,S.“ iškelta bankroto byla. Nemokumo administratore paskirta UAB ,,F.“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
13. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi kreditorių sąrašas patikslintas, į kreditorių sąrašą su 1 400,82 Eur reikalavimu įtraukta pareiškėja.
14. 2021 m. gegužės 31 d. pareiškėja pateikė pareiškimą, kuriame prašė peržiūrėti ir patikslinti VMI bankroto byloje patvirtintą finansinį reikalavimą, sumažinant jį iki tokio dydžio, koks buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartimi, t. y. iki 285 040,24 Eur.
Dėl JANĮ taikymo pareiškėjos prašymo priėmimo klausimui nagrinėti
15. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ ir neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį, iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.
16. Bankroto byla UAB ,,S.“ iškelta ir prašymas dėl kreditorių (taip pat ir VMI) reikalavimų patvirtinimo gautas iki 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. galiojant ĮBĮ nuostatoms. Nors kreditorių reikalavimai patvirtinti ir skundžiama teismo nutartis priimta galiojant JANĮ, tačiau kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka patenka į JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, taikymo išimtį, todėl šiuo atveju taikytos ĮBĮ nuostatos, kurios taikomos ir apeliaciniam procesui. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo taikyti ne JANĮ, o galiojusias ĮBĮ nuostatas.
Dėl kreditoriaus teisės prašyti sumažinti kito kreditoriaus patvirtintą finansinį reikalavimą
17. Šioje byloje spręstina, ar kreditorius turi teisę prašyti sumažinti kito kreditoriaus įsiteisėjusia nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo dydį skolininko nemokumo byloje.
18. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Taigi, nors ĮBĮ įtvirtintas teisinio reguliavimo modelis grindžiamas bylų akumuliavimo principu (lot. vis attractiva concursus), kurio esmė yra ta, kad visų kreditorių reikalavimai yra tvirtinami bankroto bylą nagrinėjančio teismo, ginčas dėl kreditorių reikalavimo pagrįstumo bankroto bylą nagrinėjančiame teisme gali būti nagrinėjamas tik antrosios ir trečiosios grupės kreditorių reikalavimų atžvilgiu, t. y. dėl tų kreditorių reikalavimų, kurių pagrįstumas dar nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021).
19. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.
20. Kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl turėtų būti tikslinama išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą ar šio atsisakyti reiškia, kad įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo tokį reikalavimą keisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1396-241/2019).
21. ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos. Kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti tik jeigu jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 Eur ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
22. Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad paprastai kreditoriaus teisė ginčyti kito kreditoriaus reikalavimą, kuris yra patvirtintas teismo nutartimi, įgyvendinama ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paduodant atskirąjį skundą dėl tokios nutarties peržiūrėjimo apeliacine tvarka, tačiau tais atvejais, kai toks kreditorius dėl objektyvių priežasčių nurodyta teise pasinaudoti negalėjo dėl to, kad jam nebuvo žinomos aplinkybės, patvirtinančios aiškiai nepagrįsto reikalavimo buvimą, neturi būti užkirsta galimybė prašyti teismo tokį reikalavimą patikslinti, taigi ir pašalinti kitą kreditorių iš sąrašo. Priešingu atveju būtų paneigti bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013).
23. Esminę reikšmę pakartotiniam teismo patvirtinto finansinio reikalavimo tikrinimui turi objektyvios priežastys, dėl kurių pareiškėjui negalėjo būti žinomos aplinkybės, patvirtinančios aiškiai nepagrįsto reikalavimo buvimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą nesuteikia galimybės bankroto proceso dalyviams patvirtinus kreditorių finansinius reikalavimus tikslinti bei peržiūrėti nesant tokio teisės aktuose nustatyto pagrindo. Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
24. Taigi, įmonės kreditoriai gali ginčyti kitų kreditorių finansinius reikalavimus dviem būdais – apeliacinės instancijos teismui apskųsdami neįsiteisėjusią nutartį, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, arba pateikdami teismui prašymą patikslinti kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusiomis nutartimis, sąrašą, prašyme nurodydami naujas (iki tol nežinomas) aplinkybes, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi. Analogišką vertinimą Lietuvos apeliacinis teismas pateikė ir kitose bylose (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1396-241/2019; 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1728-241/2019; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-241/2020).
25. Pagal pareiškėjos pateikto prašymo faktinį pagrindą ir dalyką, pareiškėja pasirinko antrąjį kreditorės VMI finansinio reikalavimo ginčijimo būdą. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą nagrinėti ir jo pagrįstumą vertinti pagal šioje nutartyje nurodytą kasacinio teismo praktiką.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl kreditorės VMI finansinio reikalavimo patikslinimo, todėl skundžiama nutartis naikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „M.“ prašymo dėl finansinio reikalavimo patikslinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.