Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Statybų garantas“ bankroto byloje, suinteresuotieji asmenys – kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Buhalterinė apskaita ir konsultacijos“, kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Marvila“, A. K.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašė likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Statybų garantas“ bankroto byloje patvirtinti patikslintą 373 413,36 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 325 945,11 Eur mokestinių nepriemokų (gyventojų pajamų mokestis 2 847,44 Eur, nekilnojamojo turto mokestis 8 159 Eur, pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) 314 938,67 Eur), 3 471 Eur baudų ir 43 997,25 Eur delspinigių. Nurodė, kad VMI atliko BUAB „Statybų garantas“ mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d., nes mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus. Dėl 2017 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ANR17_08943 mokestinis patikrinimas nebuvo atliktas, nes sąskaita buvo deklaruota 2017 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijoje. Šios sąskaitos buvimo neginčijo, pažymėjo, kad mokesčių mokėtojas turi teisę, o ne pareigą į PVM atskaitą įtraukti sąskaitas.

2. BUAB „Statybų garantas“ nemokumo administratorius sutiko su VMI finansinio reikalavimo patvirtinimu.

3. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Marvila“ prašė netenkinti VMI prašymo dėl 373 413,36 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo. Nurodė, kad BUAB „Statybų garantas“ nemokumo administratorius yra patikslinęs pirminę VMI pateiktą PVM deklaraciją už 2017 m. gruodžio mėn., pašalindamas iš jos pirkimo PVM už 185 876,03 Eur sumą. UAB „Anreka“ pirkėjai (mokėtojai) BUAB „Statybų garantas“ išrašyta 2017 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ANR17_08943 už parduodamus 12 butų ir 1 automobilių stovėjimo aikštelę už 885 123,97 Eur+185 876,03 Eur PVM, iš viso 1 071 000 Eur; 2017 m. gruodžio 27 d. turto perdavimo–priėmimo aktai (registracijai); 2017 m. gruodžio 27 d. trišalis UAB „Anreka“, BUAB „Statybų garantas“ ir BUAB „Bugasta“ (buvusi UAB „Garantas“) susitarimas; 2017 m. gruodžio 27 d. bendrovės įgytų 12 butų ir 1 automobilių stovėjimo aikštelės Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina nuosavybės teisių į šį turtą įregistravimą bendrovės vardu, o vėliau šio turto pardavimą kitiems asmenims. Šią aplinkybę nustatė Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-913-407/2021. BUAB „Statybų garantas“ nemokumo administratorius PVM deklaraciją už 2017 m. gruodžio mėn. patikslino tik dėl to, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje nerasta UAB „Anreka“ išrašyta 2017 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ANR17_08943. Tačiau ši sąskaita buvo rasta tarp Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (toliau – FNTT) perduotų dokumentų. Todėl nemokumo administratorius PVM deklaraciją už 2017 m. gruodžio mėn. nepagrįstai koregavo, sumažindamas atskaitomą PVM dydį 185 876,03 Eur pagal minėtą sąskaitą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. PVM deklaravimas yra aktualus įmonės bankroto byloje, nes PVM atskaita daro įtaką kitų kreditorių teisėms ir pareigoms, o ne vien bankrutuojančios įmonės teisėms ir pareigoms. Šiuo atveju, anot teismo, spręstina, kad, siekiant užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių apsaugą, mokestinių santykių formalizavimas turi atitikti realius prekių ir paslaugų tiekimo santykius, nes kitu atveju tai sukurtų nepagrįstą privilegiją vienam iš kreditorių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

10.1. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Už tinkamą mokestinės prievolės vykdymą pirmiausia yra atsakingas pats mokesčių mokėtojas. Jis privalo žinoti (išsiaiškinti) savo su mokesčių mokėjimu susijusias pareigas, jas tinkamai vykdyti. Pagal MAĮ 66 ir 73 straipsnius, mokesčio deklaravimas – apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas – yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius (išskyrus nustatytas išimtis), o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui. Taigi mokesčių administratorius negali abejoti mokesčių mokėtojų pateiktų deklaracijų teisingumu.

10.2. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje nurodoma, kad ši teisės norma yra aiški ir konkreti, ji negali būti aiškinama plečiamai, nes tiesioginė įstatymo leidėjo valia, aiškinant pažodžiui teisės normą, yra logiška ir protinga, priimta siekiant užtikrinti mokesčių mokėtojų teises ir teisinį tikrumą. Tuo atveju, kai yra atliekamas mokestinis patikrinimas, aptariamas senaties terminas skaičiuojamas atgal nuo tų kalendorinių metų, kada buvo išrašytas pavedimas tikrinti. Po 2020 m. sausio 1 d. teikiamoms ar tikslinamoms deklaracijoms taikomi nauji, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigalioję, senaties terminai, nepriklausomai, ar jos teikiamos už mokestinius laikotarpius iki 2019 m. gruodžio 31 d. ar po 2020 m. sausio 1 d.

12.3. VMI ginčijamą reikalavimo dalį grindė prielaidomis, o ne objektyviomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Šios prielaidos sprendžiant ginčą pirmosios instancijos teisme buvo paneigtos.

12.4. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, VMI privalėjo PVM mokestinį patikrinimą atlikti ir už 2017 m. gruodžio mėn., neatsižvelgti į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkurti iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

13. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo VMI atskirojo skundo netenkinti. Nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos pirmosios instancijos teismas išdėstė skundžiamos nutarties motyvuose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

15. Apeliantė (t. y. VMI) skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta patvirtinti jos patikslinto finansinio reikalavimo 217 539,43 Eur dalį, susidedančią iš 185 876,03 Eur PVM nepriemokos už 2017 m. gruodžio mėn. ir 31 663,40 Eur PVM delspinigių. Kita nutarties dalis, kuria patvirtinta likusi dalis VMI patikslinto finansinio reikalavimo, apeliacine tvarka nebuvo apskųsta. Taigi, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, dėl kurios paduotas atskirasis skundas, teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliantės skunde išdėstytus argumentus.

Dėl reikšmingų bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

16. Byloje nustatyta, kad UAB „Anreka“ išrašė 2017 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ANR17_08943 pirkėjai BUAB „Statybų garantas“ apmokėti 1 071 000 Eur, įskaitant 185 876,03 Eur PVM, už parduotus 12 butų ir stovėjimo aikštelę, esančius Vilniuje, Širvintų g. 67. 2017 m. gruodžio 27 d. UAB „Garantas“, UAB „Statybų garantas“ ir UAB „Anreka“ sudarė susitarimą, kuriuo susitarė dėl teisių ir pareigų perkėlimo, ir UAB „Anreka“ patvirtino, kad po įskaitymo veiksmų atlikimo UAB „Statybų garantas“ yra atsiskaičiusi su UAB „Anreka“ 1 071 000 Eur suma pagal šiame susitarime nurodytas statybos sutartis.

17. Visi PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ANR17_08943 nurodyti nekilnojamojo turto objektai buvo įregistruoti kaip UAB „Statybų garantas“ nuosavybė. Ši aplinkybė konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-913-407/2021. Byloje nėra ginčo, kad vėliau UAB „Statybų garantas“ minėtus nekilnojamojo turto objektus pardavė kitiems asmenims.

18. UAB „Statybų garantas“ 2018 m. sausio 10 d. pateikė pirminę PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., pagal kurią, be kita ko, pasinaudojo teise į 185 876,03 Eur PVM dydžio atskaitą.

19. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi UAB „Statybų garantas“ iškelta bankroto byla, paskirtas nemokumo administratorius, kuris 2020 m. spalio 15 d. patikslino PVM deklaraciją už 2017 m. gruodžio mėn. mokestinį laikotarpį, joje nenurodydamas atskaitomo PVM pagal 2017 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ANR17_08943. Nemokumo administratorius pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad PVM deklaraciją už 2017 m. gruodžio mėn. patikslino, manydamas, jog minėta sąskaita neegzistavo, taip pat atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 25 d. susirašinėjimą su UAB „Anreka“, iš kurio matyti, kad nemokumo administratoriui užklausus, ar UAB „Anreka“ buvo sudariusi sutartis su UAB „Statybų garantas“ ar trišalius susitarimas (2016 m.–2018 m. laikotarpiu) su UAB „Garantas“ ir UAB „Statybų garantas“ pagal statybų sutartis, UAB „Anreka“ direktorius Romualdas Pušinaitis atsakė, kad tokių susitarimų nebuvo. Tačiau BUAB „Statybų garantas“ nemokumo administratorius patvirtino, kad gavęs leidimą 2022 m. birželio mėn. susipažino su FNTT perduotais įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, tarp kurių buvo ir 2017 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ANR17_08943.

20. VMI atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad BUAB „Statybų garantas“ nemokumo administratoriaus patikslinta PVM deklaracija už 2017 m. gruodžio mėn. mokestinį laikotarpį yra nepanaikinta, nepakeista ir dėl suėjusio senaties termino nebegali būti pakeista, todėl joje nurodyti duomenys laikytini teisingais ir mokesčių administratorius jais negali abejoti. Taigi, byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti apeliantės finansinio reikalavimo dalį, kildinamą iš minėtos patikslintos PVM deklaracijos.

Dėl ginčijamos VMI finansinio reikalavimo dalies (ne)pagrįstumo

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais ir šalių paaiškinimais, pagrįstai konstatavo, kad 2017 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ANR17_08943 įformintas prekių tiekimas realiai įvyko, nuosavybės teisė į šioje sąskaitoje nurodytus nekilnojamojo turto objektus buvo perleista UAB „Statybų garantas“, kuri vėliau šiuos objektus pardavė kitiems asmenims. Pažymėtina, kad apeliantė šių aplinkybių neneigia ir neginčija, duomenų, kuriais remiantis būtų galima nuspręsti priešingai, byloje nėra, todėl teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog BUAB „Statybų garantas“ nemokumo administratorius nepagrįstai patikslino PVM deklaraciją už 2017 m. gruodžio mėn. mokestinį laikotarpį, nesurinkęs pakankamų duomenų apie įmonės sudarytus sandorius ir jų įvykdymą (CPK 178, 185 straipsniai).

22. Atskirajame skunde apeliantė remiasi įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi (MAĮ 73 straipsnio 1 dalis). Apeliantės teigimu, BUAB „Statybų garantas“ nemokumo administratorius, kaip asmuo, įgyvendinantis bendrovės valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu, įvertino visą turėtą informaciją ir nusprendė nepasinaudoti teise į PVM atskaitą, o mokesčių administratorius negali abejoti mokesčių mokėtojų pateiktų deklaracijų teisingumu. Be to, apeliantė nurodo, kad pagal MAĮ 68 straipsnio 1 dalį PVM deklaracija už 2017 m. gruodžio mėn. mokestinį laikotarpį nebegali būti pakeista dėl suėjusio senaties termino.

23. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju PVM deklaracijos patikslinimas, iš kurio kildinama mokestinė prievolė, atliktas bankrutuojančios (šiuo metu – jau likviduojamos dėl bankroto) įmonės vardu, todėl tai susiję ne tik su pačios mokesčio mokėtojos teisėmis, bet turi įtakos ir kitų įmonės kreditorių teisėms, nes tokios mokestinės prievolės (kaip VMI finansinio reikalavimo) patvirtinimas atitinkamai sumažina kitų kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus įmonės bankroto procese. Dėl to teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju, siekiant užtikrinti tinkamą BUAB „Statybų garantas“ kreditorių teisių apsaugą, negalima remtis vien formaliais ribojimais patikslinti mokesčio deklaraciją. Šios nutarties 21 punkte nurodytos aplinkybės iš esmės paneigia BUAB „Statybų garantas“ nemokumo administratoriaus patikslintos PVM deklaracijos už 2017 m. gruodžio mėn. mokestinį laikotarpį duomenis ir tuo pačiu patvirtina iki BUAB „Statybų garantas“ bankroto bylos iškėlimo pateiktos pirminės deklaracijos duomenų teisingumą. Atsižvelgiant į MAĮ 69 straipsnyje įtvirtintą mokesčio apskaičiavimo taikant turinio viršenybės prieš formą principą, esant tokiai situacijai neteisinga būtų tvirtinti ginčijamą VMI finansinio reikalavimo dalį, grindžiamą klaidingais patikslintos PVM deklaracijos duomenimis apskaičiuota mokestine prievole, nepaisant to, jog šie PVM deklaracijos duomenys nemokumo administratoriaus iniciatyva nebuvo ištaisyti ir dėl suėjusio senaties termino pagal MAĮ 68 straipsnio 1 dalį bei 80 straipsnio 1 dalį to nebegalima padaryti. Tai, kad vien patikslintų PVM deklaracijų, kai dėl nemokumo administratoriaus atliktų PVM deklaracijų korekcijų yra kilęs ginčas, nepakanka patvirtinti VMI pareikšto finansinio reikalavimo BUAB „Statybų garantas“ bankroto byloje, jau buvo konstatuota ir ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, kuria šis ginčo klausimas buvo grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėse bylose Nr. e2-1119-1120/2021; Nr. e2-1120-1120/2021; Nr. e2-1121-1120/2021 ir Nr. e2-1122-1120/2021).

24. Apibendrindama tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai nutarė netvirtinti šioje nutartyje aptartos VMI patikslinto finansinio reikalavimo dalies, dėl kurios kilo ginčas. Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti materialiosios ir (ar) proceso teisės normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.