- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- e2-1145-450/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02149-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl baudos panaikinimo,bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilturta“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartimi UAB „Vilturta“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas T. Z. (toliau – bankroto administratorius). Nutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 21 d.
Šalies argumentai
2. Bankroto administratorius teismui pateikė prašymą dėl piniginės baudos paskyrimo buvusiam BUAB „Vilturta“ vadovui (toliau – buvusiam įmonės vadovui) A. T. už įpareigojimų perduoti bankroto administratoriui dokumentus ir turtą nevykdymą. Išnagrinėjęs bankroto administratoriaus prašymą dėl baudos paskyrimo, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi paskyrė 2000 Eur piniginę baudą buvusiam įmonės vadovui už Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartimi bei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytų įpareigojimų perduoti bankroto administratoriui dokumentus ir turtą nevykdymą.
3. Pareiškėjas A. T. pateikė teismui prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo. Prašymą grindžia tuo, kad jis faktiškai nuo 2015 m. spalio 1 d. neina direktoriaus pareigų. 2015 m. lapkričio 10 d. pateikė prašymą tuometiniam įmonės akcininkui G. P., nurodydamas, kad perduoda įmonės įstatus, registravimo pažymėjimą ir antspaudą. Pažymėjo, kad akcininkų įgaliotas asmuo turėjo perduoti valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui duomenis apie įmonės vadovo įgaliojimų pasibaigimą, tačiau dėl nežinomų priežasčių to neatliko. Pareiškėjo teigimu, jis savo iniciatyva 2018 m. gruodžio 14 d. pateikė VĮ Registrų centrui prašymą išregistruoti jį kaip įmonės direktorių, pasibaigus jo darbiniams santykiams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjo A. T. prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo atmetė.
5. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas nebuvo atsakingas už dokumentų ir turto administratoriui pateikimą, bei nebuvo tinkamas subjektas dėl baudos paskyrimo.
6. Teismas pažymėjo, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis nuo 2005 m. birželio 23 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovu buvo įregistruotas A. T. ir pareiškėjas šių duomenų teisingumo nepaneigė, t. y. nepateikė turto perdavimo–priėmimo akto, kuriuo jis kaip vadovas būtų perdavęs įmonės turtą bei dokumentus (CPK 178 straipsnis). Taigi, BUAB „Vilturta“ buvusiam įmonės vadovui paskirta bauda pagrįstai ir prašyme nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo jos naikinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
7. Pareiškėjas A. T. atskiruoju skundu prašo: 1) Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės; 2) nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) apklausti liudytojais G. P. bei G. P. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo prašyme išdėstytas faktines aplinkybes, jog pareiškėjas faktiškai neužėmė BUAB „Vilturta“ direktoriaus pareigų jau nuo 2015 m. spalio 1 d. Aplinkybė, kad VĮ Registrų centre nebuvo užregistruoti įmonės akcininkai, o taip pat ir direktoriaus atleidimo faktas, bei direktoriaus darbo teisinių santykių pabaiga, nereiškia, kad pareiškėjas užėmė vadovo pareigas iki bankroto bylos iškėlimo įmonei.
7.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis teikė prašymą tuometiniams įmonės akcininkams G. ir G. P., nurodydamas, kad jiems parduoda įmonės įstatus, registravimo pažymėjimą ir įmonės antspaudą, šių dokumentą ir duomenų gavimą savo parašu patvirtino G. P. Aplinkybę, kad pareiškėjas faktiškai nevykdė direktoriaus pareigų ir su juo darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2015 m. spalio 1 d. patvirtina pridedamas 2019 m. birželio 13 d. paties pareiškėjo suformuotas išrašas iš „Sodra“ sistemos, kuriame pateikiama informacija apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpius (draudžiamąsias pajamas pareiškėjas gavo iki 2016 m. rugsėjo 30 d.). Šį išrašą prašo priimti ir vertinti kaip tinkamą įrodymą, pagrindžiantį pareiškėjo pirminiame prašyme dėstytas faktines aplinkybes dėl jo atleidimo iš direktoriaus pareigų ir darbo teisinių santykių pabaigos įmonėje, t. y. šias pareigas ji užėmė iki 2016 m. rugsėjo 30 d.
7.3. Pareiškėjo tvirtinimu, jam negalėjo kilti pareiga pateikti bankroto administratoriui visus įmonės dokumentus ir turtą, nes jais jis nedisponuoja, kadangi visus šiuos duomenis perdavė tuometiniams akcininkams. Pareiškėjas atliko visus nuo jo priklausančius veiksmus, kad būtų tinkamai atleistas iš direktoriaus pareigų ir kad toks juridinis faktas būtų užregistruotas. Teismas nepagrįstai neįvertino šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių.
7.4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tinkamai neįvertindamas pareiškėjo pateiktų argumentų, pateiktų įrodymų, bei cituoto teisinio reguliavimo, netinkamai pripažindamas pareiškėją kaip neva buvusį įmonės direktorių iki įmonei iškeltos bankroto bylos momento, nepagrįstai neatkreipė dėmesio į pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad bankroto administratorius dėl susidariusios situacijos nei karto nebuvo susisiekęs su juo nei raštu, nei žodžiu.
7.5. Prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat kviesti liudytojais tuometinius įmonės akcininkus, kuriems pareiškėjas 2015 m. lapkričio 10 d. perdavė visus turėtus įmonės dokumentus, siekiant nustatyti dėl kokių priežasčių akcininkai neįregistravo pareiškėjo atleidimo iš direktoriaus pareigų fakto.
Atsiliepimas
8. Bankroto administratorius T. Z. pateikė atsiliepimą į A. T. atskirąjį skundą ir prašė jo netenkinti, o bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2016 m. tariamo A. T. atleidimo iš įmonės vadovo pareigų nebuvo paskirtas kitas vadovas, todėl įmonės veiklos dokumentų pareiškėjas niekam neperdavė.
8.2. VĮ Registrų centre nurodyta, kad pareiškėjas vadovu buvo iki bankroto bylos iškėlimo, todėl pareiga perduoti visus įmonės dokumentus priklauso pareiškėjui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnis). Šio kodekso 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl papildomų įrodymų
11. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas A. T. pateikė teismui išrašą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) duomenų bazės apie pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo laikotarpius BUAB „Vilturta“ iki 2015 m. rugsėjo 30 d., prašydamas jį priimti ir vertinti. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas teikia išrašą iš oficialaus registro, kurio duomenimis teismas pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį gali naudotis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjo teikiamą įrodymą ir naudosis Sodros registro duomenimis bei juos vertins.
Dėl žodinio proceso ir liudytojų apklausos
12. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Atskirųjų skundų nagrinėjimas žodinio proceso tvarka galimas tik išimtiniais atvejais, kai teismas įsitikina, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas ir jo nesaisto (CPK 322 straipsnis). Atskirajame skunde išdėstyti prašymo bylą nagrinėti žodine tvarka motyvai nesudaro pagrindo teigti, kad šioje byloje egzistuoja išimtinis ar ypatingas atvejis, lemiantis būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų pagal atskiruosius skundus nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, taip pat įvertinęs šios nagrinėjamos bylos aplinkybes, pateiktų procesinių dokumentų turinį (šalys pateikė išsamius bei teisiškai argumentuotus procesinius dokumentus) ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 336 straipsnio 1 dalyje ir 322 straipsnyje numatytų išimčių ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi byla išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
13. Apeliantas taip pat prašo į teismo posėdį kviesti bei apklausti liudytojus – buvusius įmonės akcininkus G. P. ir G. P., kurie galėtų paliudyti apelianto, kaip įmonės direktoriaus, atleidimą bei visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, patvirtinančio direktoriaus atleidimą iš pareigų, egzistavimo faktą. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje esantys dokumentai patvirtina aplinkybes apie apelianto darbo BUAB „Vilturta“ trukmę ir atliktus veiksmus, be to, kaip minėta, teismas taip pat remsis oficialiais registrų duomenimis, apeliacinės instancijos teismas šio apelianto prašymo netenkina. Juo labiau, kad apeliantas nenurodė argumentų, kokias papildomas aplinkybes, kurių negalima nustatyti iš byloje esančios medžiagos, liudytojai galėtų patvirtinti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad liudytojų apklausa, kaip ir žodinis procesas, užvilkintų bylos nagrinėjimą.
Dėl paskirtos baudos teisėtumo ir pagrįstumo
14. Įmonės turto ir dokumentų perdavimą bankroto proceso metu reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnis. Pagal šio straipsnio 4 dalies 6 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 Eur baudą.
15. Minėtos normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-562-186/2015; 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-771-330/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-511-330/2018).
16. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartimi UAB „Vilturta“ iškelta bankroto byla, minėtoje nutartyje inter alia (be kita ko) įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 21 d.
17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad buvęs įmonės vadovas A. T. nevykdė pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartyje nustatyto įpareigojimo ir nustatytais terminais bankroto administratoriui neperdavė įmonės turto bei visų dokumentų. Apelianto vertinimu, jis nebuvo atsakingas už įmonės dokumentų ir turto perdavimą, nes faktiškai nėjo BUAB „Vilturta“ direktoriaus pareigų nuo 2015 m. spalio 1 d.
Dėl bendrovės valdymo organų pareigų
18. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad 2015 m. lapkričio 10 d. tuometiniam įmonės akcininkams teikė prašymą, kuriame nurodė, kad perduoda įmonės įstatus, registravimo pažymėjimą ir įmonės antspaudą. Tą pačią dieną dokumentų priėmimą savo parašu patvirtino tuometinis įmonės akcininkas G. P.. Atsižvelgdamas į tai, kad nėjo įmonės direktoriaus pareigų nuo 2015 m. spalio 1 d., apeliantas teigia, kad jis negali būti atsakingas už Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutarties nevykdymą.
19. Taigi, tinkamam bylos išnagrinėjimui būtina nustatyti, ar apeliantas A. T. 2019 m. sausio 8 d., t. y. bankroto bylos UAB „Vilturta“ iškėlimo dieną, buvo bendrovės įmonės vadovas, ar apeliantui kilo pareiga pagal ĮBĮ nuostatas perduoti įmonės dokumentus ir turtą bankroto administratoriui. Šioje byloje sprendžiant juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės dėl pareigos perduoti įmonės dokumentus ir turtą bankroto administratoriui nevykdymo klausimą būtina įvertinti, ar Juridinių asmenų registre esanti informacija apie įmonės vadovą laikytina teisinga tol, kol šie viešame registre esantys duomenys nėra nustatyta tvarka nuginčyti.
20. Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad UAB „Vilturta“ vadovu nuo 2005 m. birželio 23 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo A. T.. Siekiant užtikrinti juridinių asmenų duomenų tikrumą ir atnaujinimą keičiantis juridinių asmenų registro duomenims, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas, jog juridinių asmenų registrui teikiami duomenys (tarp jų ir apie įmonės vadovo pasikeitimą) įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre. Todėl įvertinęs Juridinių asmenų registro duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bankroto bylos UAB „Vilturta“ iškėlimo dieną apeliantas buvo minėtos bendrovės vadovu.
21. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 6 dalis numato, kad apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. Nors apeliantas nurodo, kad neina įmonės vadovo pareigų nuo 2015 m. spalio 1 d. ir 2015 m. lapkričio 10 d. teikė prašymą, perduodamas tuometiniams įmonės akcininkams įmonės įstatus, registravimo pažymėjimą ir įmonės antspaudą, todėl būtent įmonės akcininkai privalėjo padaryti įrašus apie vadovo pasikeitimą, tačiau tokie veiksmai nebuvo padaryti, o apeliantas nepateikė įrodymų, jog jis pats ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas šiuos duomenis įregistruoti viešame registre, t. y. laikėsi ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje jo atžvilgiu nustatytos tvarkos. Byloje yra tik apelianto 2018 m. gruodžio 14 d. prašymas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo direktoriui dėl išregistravimo iš duomenų bazės. Prie šio prašymo pridėtas UAB „Vilturta“ įsakymas Nr. 673, pažymint, kad įmonės įstatai, pažymėjimas ir antspaudas 2015 m. lapkričio 10 d. perduoti akcininkams. Atkreiptinas dėmesys, kad šio prašymo pagrindu joks įrašas juridinių asmenų registre dėl vadovo pasikeitimo padarytas nebuvo.
22. Pagal Sodra duomenų bazės informaciją apie pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo laikotarpius BUAB „Vilturta“, sprendžiant klausimą dėl apelianto A. T., kaip bendrovės vadovo, pareigų bankroto byloje, matyti, kad A. T. draudimo laikotarpis bendrovėje buvo iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Tačiau ši aplinkybė neturi reikšmės sprendžiant ginčo klausimą, nes pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus turi tas asmuo, kas paskutinis juos turėjo. Pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas). Apeliantas neginčija to, kad jis buvo paskutinis BUAB „Vilturta“ vadovas, o ir Juridinių asmenų registre nėra nurodyta, kas buvo paskirtas nauju UAB „Vilturta“ vadovu po to, kai apeliantas A. T. nustojo eiti UAB „Vilturta“ vadovo pareigas. Šiuo atveju apeliantas teismui pateikė 2015 m. lapkričio 10 d. raštą, jog jis yra perdavęs G. P. (kaip įmonės akcininkui) UAB „Vilturta“ įstatus; registravimo pažymėjimą; įmonės antspaudą. Taigi, duomenų, kad atleidimo iš darbo metu, vadovas būtų perdavęs dokumentus ir / ar turtą bendrovės akcininkui, apeliantas byloje nepateikė. Kita vertus, aplinkybė jog apeliantas perdavė tuomečiam akcininkui bendrovės įstatus, registravimo pažymėjimą, įmonės antspaudą tik patvirtina, kad jo kaip vadovo žinioje, buvo bendrovės turtas, jis nepaneigė fakto, jog UAB „Vilturta“ dokumentai ir daiktai (turtas) buvo apelianto žinioje (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su BUAB „Vilturta“ bankroto administratoriumi, kad pareiga perduoti įmonės turtą ir dokumentus paskirtam bankroto administratoriui kyla paskutiniam įmonei vadovavusiam asmeniui.
23. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvęs įmonės vadovas nėra įvykdęs Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartimi bei ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytų įpareigojimų.
Dėl paskirtos baudos dydžio
24. Kaip jau minėta, už teismo įpareigojimų perduoti įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus nevykdymą ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinta sankcija – iki 2 896 Eur baudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirta 2 000 Eur (gerokai didesnė nei sankcijoje nustatytos baudos vidurkis) piniginė bauda, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes (apeliantas, nors ir neatliko visų ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje nustatytų aktyvių veiksmų, siekdamas duomenis įregistruoti viešame registre, tačiau 2015 m. lapkričio 10 d. perdavė įmonės buvusiems akcininkams įstatus, registravimo pažymėjimą ir anspaudą) šiuo atveju yra pernelyg griežta, neatitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijaus. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, o paskirta bauda mažintina nuo 2 000 Eur iki 200 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 185 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį pakeisti – sumažinti buvusiam bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilturta“ vadovui A. T. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi skirtą 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą iki 200 Eur (dviejų šimtų eurų).