- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-30
- Bylos Nr.
- II-814-1023/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00590-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Pareiškėjas
- I. T.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. T. skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėja I. T. (toliau – ir pareiškėja) skundu prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria jai paskirta alternatyvi administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi paskirti švelnesnę alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.
2. Skunde nurodoma, jog su priimtu nutarimu dėl faktinių pažeidimo aplinkybių sutinka visiškai, išskyrus tą dalį, kad nusižengimą padarė tyčia. Ji 2024 m. balandžio 13 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini), nakvojo ten pat viešbutyje. Būdama atsakinga dėl savo blaivumo būklės, kaip asmuo vairuojantis transporto priemonę, iš pokylio balandžio 14 d. išvyko ne ryte, bet vėliau, apie 14.50 val., balandžio 14 d. nevartojo jokių alkoholinių gėrimų ir prieš sėsdama už vairo nesijautė apsvaigusi nuo alkoholio ir manė, kad gali vairuoti transporto priemonę, nepažeisdama kelių eismo taisyklių. Savo veiksmais nesiekė tiesiogiai tyčia pažeisti nustatytą tvarką, taip pat, mano, kad jos veiksmuose nėra ir netiesioginės tyčios, kai vartojama alkoholinius gėrimus, manant, kad dar nėra tos ribos, kuri draustų sėsti už vairo, kai tai galima numatyti. Iš esmės, jos kaltė kvalifikuotina, kaip neatsargi, bet negalima teigti, kad tai lengvabūdiškas neatsargumas. Pareiškėjos nuomone, tai daugiau nerūpestingas neatsargumas. Pareiškėja mano, kad ėmėsi visų priemonių, kad užtikrinti teisėtą automobilio vairavimą: nesėdo sekančią dieną ryte už varo, automobiliu išvyko tik 14.50 val., vidine nuojauta įsitikinusi, kad gali vairuoti nepažeisdama teisės aktų, kitų būdų įsivertinti būklę nebuvo. Skunde nurodoma, kad būdama atsargi, turėjo galimybę įsigyti prieš tai alkotesterį, nors to nenumato jokie norminiai aktai, ir būti tokiu atveju tikra dėl galimybės vairuoti automobilį. Pareiškėjos nuomone, aplinkybės, kad nebuvo ir nėra bausta nei administracine tvarka, nei patraukta baudžiamojon atsakomybėn už panašaus pobūdžio pažeidimus, taip pat, aplinkybės, leidžiančios dalinai apibūdinti jos, kaip nusižengimą padariusio subjekto, asmenybę – dirbanti, pakankamai atsakinga, išlaikanti save ir savo šeimą, besirūpinanti neįgalia motina, gali būti pripažįstamos kaip svarbios, leidžiančios taikyti švelnesnę nuobaudą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skundą, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad šį kartą prieš važiuodama buvo prasipūtusi su nepatikimu alkotesteriu, kuris parodė 0,32 promiles, todėl ir sėdo vairuoti. Kai sustabdė buvo nustatytas 0,65 promilių neblaivumas. Pripažįsta, nustatytą neblaivumo laipsnį. Šiuo metu nevairuoja 3 mėnesius. Gyvena ir dirba Kaune, dirba ir Jurbarke, kirpėja. Jai vairavimo teisės yra labai svarbios, mamą taip pat reikia vežioti į klinikas, nes ji viena šeimoje vairuojanti, yra išsiskyrusi, augina 11 metų dukrą, kuri į mokyklą važiuoja viešuoju transportu. Labai blogai vertina savo nusižengimą. Baudos dar nesumokėjo, jos neginčija.
Atsiliepimas
4. Nutarimą priėmusi institucija atsiliepimu prašė 2024 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad I. T. ją sustabdžiusiems pareigūnams nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš 14 valandų šventės metu, todėl žinodama, kad iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, neįvertino savo fiziologinės būsenos, nekreipė dėmesio į tai, jog vis dar gali būti neblaivi ir nepaisydama aplinkiniams keliamo pavojaus ir rizikos, o kartu ir suvokdama, kad dėl to gali netekti jai tokios svarbios specialiosios teisės, vairavo automobilį. Tuo labiau, kad sustabdžius policijos pareigūnams, šie konstatavo, kad iš pareiškėjos burnos sklido alkoholio kvapas. Pažymėtina, kad vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Atkreipiamas dėmesys, jog pareiškėja pasielgė pavojingai ir neatsakingai pasikliaudama savo subjektyviu vidiniu įsitikinimu, jog yra blaivi, bei nepasitikrino ar iš tiesų yra blaivi, nors privalėjo tai padaryti prieš vairuodama transporto priemonę. Be to pastebėtina, kad pareiškėja teigia, jog iš pokylio išvyko apie 14:50 val., o ją sustabdžius pirmas alkoholio patikrinimas buvo atliktas tik 15:42 val. ir jis siekė įvertinus paklaidą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai 0,63 prom, t. y. jau gerokai viršijantis minimalią ribą neblaivumas buvo nustatytas beveik po valandos nuo pareiškėjos pradėjimo dalyvauti viešajame eisme, tai reiškia alkoholio koncentracija pradėjus važiuoti buvo dar didesnė ir gerokai labiau suprantama ir jaučiama, tačiau tai nesustabdė pareiškėjos nuo vairavimo ir galimybės išsikviesti asmenį kas galėtu parvairuoti jos transporto priemone. Be to pareiškėja buvo sustabdyta Kauno mieste, judrioje gatvėje, dienos metu ir neigiamų pasekmių saugomiems gėriams galimai pavyko išvengti tik todėl, kad policijos pareigūnai savo veiksmais spėjo laiku nutraukti daromą administracinį nusižengimą. Be to pastebima ir tai, kad ji buvo sustabdyta Kaune, nors renginys vyko Jurbarko r., o jos gyvenamoji vieta deklaruota Jurbarke, todėl akivaizdu galėjo pasirinkti alternatyvą, išsikvietus vairuotoją vykti į savo deklaruotą gyvenamą vietą Jurbarke, o ne vykti tolimą atstumą į Kaune nuomojamą butą. Pažymima, kad byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių (tokių kaip artimojo nelaimė, grėsmė sveikatai ar gyvybei) dėl kurių I. T. šioje situacijoje būtų priėmusi sprendimą neblaivi sėsti prie vairo. Pareiškėja prašyme skirti švelnesnes nei sankcijoje numatytas administracinio poveikio priemones motyvuoja savo patiriamais išgyvenimais, suvaržymais, tariamu atsakingumu, turima darboviete ir šeimos išlaikymu, neįgalia motina. Šiame kontekste pažymima ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjai yra sustabdyta nuo 2024 m. balandžio 14 d., tačiau duomenų, kad per šį specialiosios teisės sustabdymo taikymo laikotarpį pastaroji būtų patyrusi neproporcingai didelių nuostolių, bylos medžiagoje nepateikė, akivaizdu, kad ir apsunkintai, bet asmuo pilnai gali atlikti savo kasdieninius darbus. Asmuo gyvena Jurbarko mieste, kur gerai išvystytas viešasis transportas, duomenų kad I. T. oficialiai dirbtų „Sodra“ duomenų bazėje nėra. Argumentai dėl teisės vairuoti būtinumo teismui teiktame skunde yra išskirtinai susiję su pažeidėjos darbiniais ir šeimyniniais santykiais, poreikiu užsitikrinti įprasta gyvenimą. Savo skunde I. T. nepateikė jokių išimtiniu aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jai galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes pareiškėjos svarbiomis laikytinos aplinkybės gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės stengiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
5. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, atsiliepime prašo bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl kliūčių nagrinėti bylą Institucijos atstovui nedalyvaujant, nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkinamas.
6. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
7. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad Institucijos 2024 m. gegužės 13 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), I. T. paskirta 800 eurų bauda ir specialios teisės atėmimas 6 mėn. bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 14 punktą, t. y. už tai, kad ji 2024 m. balandžio 14 d. 15.42 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas 0,65 neblaivumo laipsnis. Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėja, teismo posėdžio metu prašydama pakeisti nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonių, taikant švelnesnę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, poveikio priemonę. Šiuo nutarimu buvo pripažinta pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pareiškėja prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.
8. Teismas pažymi, kad pareiškėja tiek protokole, tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pripažino, jog vairavo neblaivi, kai nustatytas 0,65 promilės neblaivumas, jos kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą be jos paties prisipažinimo, yra įrodyta Institucijos surinktais įrodymais: 2024 m. balandžio 14 d. administracinio nusižengimo protokole užfiksuotais duomenimis (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)), alkotesterio duomenimis, alkotesterio patikros sertifikatu, 2024 m. balandžio 14 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis, nurodant, kad nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, alkotesteriu nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – pirmu tikrinimu 0,69 promilės, antru – 0,62 promilės, tarnybiniu pranešimu.
9. Pažymėtina, kad pareiškėją sustabdžius policijos pareigūnams, jai buvo patikrintas blaivumas ir alkotesteriu nustatytas pirmu pūtimu 0,69 promilių girtumas, antru pūtimu 0,65 promilių girtumas. Alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 2060334 patvirtina, kad alkotesteriui „Alcotest 6810“ ARFM-0396 patikra buvo atlikta 2023 m. gruodžio 11 d. ir išduotas sertifikatas, kuris galioja iki 2024 m. birželio 9 d., taigi patikrinimo metu sertifikatas buvo galiojantis, matavimo priemonė atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus, ir ja buvo galima atlikti atitinkamus tyrimus.
10. Pareiškėjos skundo argumentai, jog ji nesijautė neblaivi, nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu. Tuo pačiu teismas pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog per valandą etilo alkoholio koncentracija žmogaus organizme gali sumažėti vidutiniškai apie 0,20 promiles (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2013, Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013 ir kt.). Pažeidėja skunde nurodė, jog alkoholį vartojo iš vakaro, todėl kitą dieną jai į alkoholio matuoklį įpūtus pirmu pūtimu 0,69, antru pūtimu 0,65 promiles, neįvertinus paklaidos, laikytina, jog nurodyto kieko pakako, jog tikrai turėjo suprasti, kad suvartotas alkoholio kiekis iš organizmo dar nebus pasišalinęs, kai jai reikės važiuoti, todėl konstatuotina, kad pareiškėja lengvabūdiškai siekė išvengti jai galinčių kilti padarinių už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai. Teismo manymu, pažeidėjai nustatytas 0,65 promilės, neįvertinus paklaidos, girtumas buvo pakankamas jai suprasti, jog ji negali vairuoti transporto priemonės, kas parodo pareiškėjos lengvabūdišką elgesį. Šiame kontekste pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismai tokio pobūdžio bylose linkę vertinti, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo kontekste neturi reikšmės, kada asmuo vartojo alkoholį, nes tai nemažina asmens padaryto pažeidimo pavojingumo (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-493-626/2019, Nr. AN2-69-626/2020). Pažymėtina, kad policijos pareigūnai, nustatydami pareiškėjos girtumą, nepažeidė neblaivumo nustatymo taisyklių, pareigūnų naudotas alkoholio kiekio matavimo prietaisas buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti, todėl netikėti pareiškėjos girtumo nustatymo metu naudoto alkoholio kiekio matavimo prietaiso duomenimis nėra pagrindo. Kaip aukščiau minėta, pareiškėja tiek protokolo surašymo metu, tiek teismo posėdžio metu pripažino, kad vairavo neblaivi, nuoširdžiai gailėjosi.
11. Kaip išaiškinęs kasacinis teismas šio pobūdžio bylose, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės, kad ji galėjo pagrįstai tikėtis, jog jos suvartotas iš vakaro alkoholio kiekis, praėjus netrumpam laiko tarpui (iki kitos dienos vidurdienio), neturės įtakos jos blaivumui, nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu. Pastebėtina, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės dėl pareigos įsitikinti blaivumu buvo nevienareikšmės, nenuoseklios, prieštaringos. Skunde pareiškėja nurodė, jog nors ir turėjo galimybę įsigyti alkotesterį, to nepadarė, ateityje tą padarys, kad savijauta nebūtų klaidinga. Tuo tarpu teismo posėdžio metu nurodė, jog prieš važiuodama tikrinosi nepatikimu alkotesteriu, kuris parodė leistiną neblaivumo ribą vairavimui. Pastebėtina, kad pati pareiškėja teismo posėdžio metu pripažino, jog alkotesteris buvo nepatikimas, kas suponuoja išvadą, jog pareiškėja tinkamai neįgyvendino pareigos įsitikinti blaivumu. Be to, pritartina institucijos atsiliepime nurodytai aplinkybei, kad pareiškėja, kaip ji pati skunde nurodė, iš pokylio išvyko apie 14:50 val., o ją sustabdžius pirmas alkoholio patikrinimas buvo atliktas tik 15:42 val. ir jis siekė įvertinus paklaidą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai 0,63 prom, t. y. jau gerokai viršijantis minimalią ribą neblaivumas buvo nustatytas beveik po valandos nuo pareiškėjos pradėjimo dalyvauti viešajame eisme, tai reiškia alkoholio koncentracija pradėjus važiuoti buvo dar didesnė ir gerokai labiau suprantama ir jaučiama. Pareiškėja, žinodama apie vartotą alkoholį, kurio kiekis (įvertinus tai, kad, kaip pareiškėja teigė, alkoholis buvo vartotas iš vakaro, o neblaivumas nustatytas antroje dienos pusėje) buvo pakankamas suprasti, jog neblaivumas ir praėjus atitinkamam laikui gali būti, kas rodo, jog pareiškėja nebuvo pakankamai drausminga ir rūpestinga bei atidi kelių eismo dalyvė, nesugebėjo tinkamai įvertinti fiziologinės savo organizmo būklės, sėdo už automobilio vairo ir automobilį vairavo būdama neblaivi, tokiais savo veiksmais neabejotinai sukeldama pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą nusižengimą pareiškėja padarė tyčia, t. y. žinodama, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviai, praėjus pakankamai neilgam laiko tarpui po alkoholio vartojimo, neįsitikino, jog yra blaivi ir gali vairuoti transporto priemonę.
12. Įvertinus išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, nenustačius pareiškėjos atsakomybę šalinančių aplinkybių, konstatuotina, kad pareiškėja skundžiamu nutarimu teisėtai pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Toliau spręstina dėl pareiškėjai paskirtos nuobaudos dydžio ir individualizavimo pagrįstumo (ANK 641 straipsnis).
13. Asmuo, padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra baudžiamas bauda nuo 800 Eur iki 1100 Eur, taip pat tokiam asmeniui, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, yra privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Konstatuotina, jog įstatymų leidėjo valia šiuo atveju yra akivaizdi, t. y. asmenims, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, kai neblaivumas yra didesnis nei 0,4 promilės, bet nedidesnis nei 1,5 promilės, yra privalu skirti baudą bei administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Kartu darytina išvada, jog įstatymų leidėjo pozicija, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą privalu skirti baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, reiškia ir tai, jog įprastai būtent taikant šias abi teisines priemones bus efektyviausiai užtikrintas ANK 1 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų bei teisės principų reikalavimų įgyvendinimas, vien baudos paskyrimas nėra pakankamas minėtiems tikslams įgyvendinti.
14. Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
15. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
16. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. AN2-402-417/2021, 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. AN2-405-795/2021; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017 ir kt.).
17. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu minėtos baudos ir administracinio poveikio priemonių skyrimo įstatyminės nuostatos nebuvo pažeistos, buvo atsižvelgta į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę.
18. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai nustatytas neblaivumo laipsnis (0,65 prom.) nėra artimas įstatymo leistinai ribai (0,40 prom.) ir net priešingai – ženkliai ją viršija. Nors pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog alkoholį vartojo iš vakaro, kitą dieną vairuodama nesijautė neblaivi, tačiau vien tik gera tikrinamos vairuotojos savijauta ir savęs įtikinimas, kad ji yra blaivi, nėra patikimi duomenys, kuriais asmuo turėtų remtis prieš pradėdamas vairuoti transporto priemonę, nes šie vertinimai yra subjektyvūs, be to alkoholis, vis dar esantis organizme, vairuotojui gali sudaryti klaidingą įspūdį apie savo būseną (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-225-844/2022). Akcentuotina, kad pareiškėjos veiksmai buvo itin neatsakingi, kėlė pavojų ne tik jos paties, bet ir visuomenės, jos turto saugumui, o ir pats nusižengimas – vairavimas transporto priemonės, apsvaigus nuo alkoholio, laikytinas vienu iš pavojingiausių, itin šiurkščių administracinių nusižengimų. Pareiškėja galėjo ir privalėjo suvokti, jog nėra pakankamai blaivi vairuoti automobilį ir, kad vairavimas tokioje būsenoje yra neatsakingas, pavojingas ir draudžiamas. Šiuo atveju pareiškėja padarė šiurkštų ir labai pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, būdama neblaivi ji važiavo ilgą atstumą (Iš Jurbarko į Kauną), nors, kaip nurodo pareigūnai, galėjo apsistoti savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje Jurbarke. Atsižvelgiant į pareiškėjai nustatytą neblaivumo laipsnį ir į jos paties paaiškinimus, kad iš vakaro gėrė alkoholį, bet kitą dieną jautėsi visiškai blaivi, teismas neabejoja, kad neteisėti asmens veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios pareiškėjos sveikatai ir gyvybei, o skaudžių pasekmių išvengta tiesiog dėl atsitiktinumo.
19. Teismas atsižvelgia ir į pareiškėjos asmenybę charakterizuojančius duomenis. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad I. T. bausta 10 kartų už įvairius administracinius nusižengimus, tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, tačiau visos baudos sumokėtos. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėja, anksčiau ne kartą bausta administracine tvarka, turinti galiojančių administracinių nuobaudų, negali būti laikoma pavyzdingai besilaikančia įstatymų ir kitų teisės aktų. Nors I. T. ir nėra sisteminga KET pažeidėja, tačiau itin drausminga vairuotoja ją pripažinti taip pat nėra pagrindo, teisės pažeidimai sunkėja, baudos nėra pakankamos sudrausminti laikytis įstatymų, o tai neigiamai charakterizuoja ir neišskiria jos iš kitų visuomenės narių, todėl nesuteikia jokio pagrindo svarstyti dar labiau švelnesnės, nei nustatė Institucija, nuobaudos ar poveikio priemonių skyrimo. Kaip išaiškinta teismų praktikoje, tai, kad asmuo praeityje nėra baustas už šiurkštų KET taisyklių pažeidimą, yra dirbantis asmuo, sukūręs šeimą, įgijęs išsilavinimą, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą apelianto atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-289-383/2022). Į šias aplinkybes jau buvo atsižvelgta skiriant pareiškėjai nuobaudą, t. y. parenkant minimalų baudos dydį ir minimalius administracinio poveikio priemonių terminus, juolab pareiškėjai parinkta švelnesnė administracinių poveikio priemonių alternatyva, kuomet teisę vairuoti, naudodama alkobloką, ji galės įgyvendinti praėjus 6 mėnesiams nuo šios teisės sustabdymo.
20. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja dirba, augina nepilnametį vaiką, šios aplinkybės rodo pareiškėjos tvirtus socialinius ryšius. Nekvestionuotina, kad tėvai, įgyvendindami tėvų valdžią vaikų atžvilgiu, privalo užtikrinti vaikams tinkamas augti sąlygas, juos išlaikyti, jais rūpintis ir užtikrinti tinkamas jų gyvenimo sąlygas. Tačiau, tai neduoda pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju vaiko interesai bus pažeisti vien todėl, kad vaiką auginanti mama negalės tam tikrą laiką vežioti dukros, juo labiau, kad dabartiniu metu yra vaikų mokslo metų vasaros atostogos, o kaip pati pareiškėja pripažino teismo posėdžio metu, nepilnametis vaikas į mokyklą važiuoja viešuoju transportu.
21. Be to, šios aplinkybės dėl darbo, šeimos, nors ir laikytinos teigiamai charakterizuojančiomis pareiškėją, tačiau nelaikytinos išskirtinėmis, kadangi jas gali pateikti dauguma atsakomybėn patrauktų asmenų, juolab pareiškėjai, darant administracinį nusižengimą, minėtos jos nurodytos aplinkybės, jau egzistavo, tad apie teisės vairuoti reikalingumą pareiškėja turėjo galvoti prieš darant skundžiamu nutarimu inkriminuotą nusižengimą. Darydama administracinį nusižengimą, pareiškėja prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Konstatuotina, kad pareiškėjos argumentai dėl teisės vairuoti būtinumo išskirtinai susiję su pažeidėjos asmeniniais interesais, poreikiu užsitikrinti įprastą gyvenimą, išvengiant neįprastų nepatogumų, taip pat ir susijusių su padaryto nusižengimo pasekmėmis, kurias, vertinant pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, pareiškėja turėjo ir galėjo numatyti ir minėtas aplinkybes įvertinti prieš darant tokį nusižengimą. Tai atitinka formuojamą teismų praktiką (žr. pvz., kasacinė nutartis Nr. 2AT-28-303/2020, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN-2-498/2017, Nr. AN2-485-498/2017, Nr. AN2-510-317/2017, Nr. AN2-251-593/2018, Nr. AN2-260-348/2021, Nr. eAN2-20-594/2022, Nr. AN2-27-397/2022, Nr. II-499-1023/2022; Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-32-935/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. AN2-34-354/2022 ir kt.).
22. Pažymėtina, jog pareiškėjai parinkta švelnesnė ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonės alternatyva, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai, 12 mėnesių, atsižvelgiant į jo paties sutikimą. Be to, skirti minimalūs minėtos priemonės terminai. Atkreiptinas dėmesys, jog draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai, savaime neuždraudžia vairuoti transporto priemonių, o kelia papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti naudojamos transporto priemonės tam, kad jomis būtų galima naudotis bei užtikrina galimybę periodiškai tikrinti pareiškėjo blaivumą.
23. Skunde nurodytos aukščiau minėtos asmeninio pobūdžio aplinkybės, susijusios su gyvenimo patogumų apribojimu (darbu, nepilnamečiais vaikais, motina) – nelaikytinos tokiomis, kurios galėtų lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, administracinio poveikio priemonės termino sumažinimą ar jos netaikymą. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą asmeniui skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, siejamos ne su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gerove bei jo poreikiais, bet su administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybe bei asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Būtent šių aplinkybių nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje teismas neįžvelgia. Tuo tarpu įvertinus tai, kad asmuo yra ne kartą baustas administracine tvarka, pažeidęs KET taisykles, pažeidimai sunkėja, spręsti apie išskirtines aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, jog tokiam asmeniui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nėra pagrindo. Įvertinus tiek patį administracinį nusižengimą, jo šiurkštumą ir pavojingumą, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju tenkinant pareiškėjos prašymą dėl administracinio poveikio priemonės sušvelninimo, nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Nusižengimą pareiškėja padarė naudodamasi specialia teise, todėl jos atėmimas tam tikram įstatymo numatytam terminui, įvertinus tai, kad pareiškėja anksčiau bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, nėra pavyzdinga vairuotoja, laikytinas adekvačia ir proporcinga padarytų nusižengimų pavojingumui priemone siekiant administracinės nuobaudos tikslų.
24. Įvertinus aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių visumos, kurioms esant, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, institucija galėjo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti pareiškėjai specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti mažesnį nei sankcijoje nustatytas dydį ar jai paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą trumpinti. Institucija, individualizuodama pažeidėjai skirtiną bausmę, skyrė jai minimalią baudą ir minimalias straipsnio sankcijoje numatytas administracinio poveikio priemones, kurių minimalius dydžius nustatant buvo atsižvelgta į asmenį charakterizuojančius duomenis, t. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos, nes jas pritaikius, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonės buvo tinkamai individualizuotos – jos atitinka pažeidėjos padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonių individualizavimo, todėl keisti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutarė:
I. T. skundo netenkinti.
Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 13 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylos dokumentus, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.