Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Justas Namavičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. V. gynėjo advokato Ato Molio skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 4 d. nutarties, kuria 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 6 d. iki 2022 m. birželio 6 d., pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kratos metu V. V. gyvenamojoje vietoje rastas transporto priemones.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Žemesniojo teismo nustatytos aplinkybės

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-334/2022 V. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 147 straipsnio 2 dalį, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 231 straipsnio 1 dalį, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 235 straipsnio 1 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą bei BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 167 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe organizavo prekybą žmonėmis, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi siekiant turtinės ir kitokios asmeninės naudos, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, juridinis ir fizinis asmenys, taip pat trukdymą prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su ikiteisminio tyrimo atlikimu susijusias pareigas, melagingų parodymų davimą, rengimąsi sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą dėl jo tarnybos pareigų vykdymo bei neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą.

2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės (nutartyje neteisingai nurodyta Klaipėdos apygardos prokuratūros) 2019 m. kovo 6 d. nutarimu 6 (šešiems) mėnesiams, siekiant užtikrinti galimą turto arba išplėstinį turto konfiskavimą, paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kratos metu V. V. realioje gyvenamojoje vietoje rastas transporto priemones: Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilio pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta A. P. vardu) (toliau – automobilis Audi A6), ir Audi Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilis registruotas V. V. vardu) (toliau – automobilis Audi Q5), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą. Vėlesnėmis teismų nutartimis šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas.

II. Apygardos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. kovo 4 d. nutartimi 3 (trims) mėnesiams pratęsė laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės 2019 m. kovo 6 d. nutarime nurodytą kilnojamąjį turtą: automobilius Audi A6 ir Audi Q5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad nėra išnykę sąlygos ir pagrindai, kuriems esant šioje baudžiamojoje byloje taikoma procesinė prievartos priemonė, byloje gali būti taikomas turto konfiskavimas, sprendė, jog esamoje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje, siekiant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų tikslų, yra pagrindas tęsti V. V. giminaičių vardu registruotam, tačiau faktiškai kaltinamajam priklausančiam, turtui, nuosavybės teisių apribojimo terminą dar 3 (trims) mėnesiams.

III. Skundo argumentai

4. Skunde kaltinamojo V. V. gynėjas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartį. Gynėjas skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Automobilis Audi A6 priklauso A. P., kurį ji įsigijo iš UAB „R.“ už 36 000 Eur, o automobilį Audi Q5 – įsigijo A. V. už 17 500 Eur iš S. L.. Tai, kad aptartos transporto priemonės nepriklauso V. V., patvirtina ir faktiniai bylos duomenys, jog pastarosios pagal pakvitavimus yra grąžintos A. P. ir A. V., o automobilis Audi A6, leidus prokurorui, viešajame registre įregistruotas A. P. vardu. Taigi, baudžiamojoje byloje taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepagrįstai varžo A. P. ir A. V., kurios nėra jokiais būdais susijusios su baudžiamojoje byloje nagrinėjamomis veikomis ir negali atsakyti už V. V. inkriminuotas veikas, teises į jų turtą.

4.2. Automobiliai neatitinka BK 72 ir 72³ straipsniuose numatyto konfiskuotino turto požymių. Byloje nėra jokių duomenų, kad šios transporto priemonės priklauso V. V., jis jomis naudojosi ir jos galėjo būti įsigytos už nusikalstamu būdu gautas lėšas ar naudojamos nusikalstamoms veikoms daryti. Atliktas V. V. pajamų / išlaidų, įgyto turto tyrimas rodo, kad jo teisėtai gautos pajamos viršijo išlaidas. Todėl teismas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad automobiliai gali būti įsigyti iš baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų.

1.1. Be to, teismas, neatsižvelgė į ribojamo turto mąstą ir vertę. Tokiu būdu nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, priimtoje byloje Nr. 1S-317-449/2021, pateiktus išaiškinimus, kad apribojant asmeniui nuosavybės teisę į tam tikrą turtą, reikia atsižvelgti į tai, kokia yra konfiskuotino turto vertė, jog nebūtų apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtą, negu būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti. Baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas V. V. turtui – 8 900 Eur. Taigi, jeigu pasitvirtintų jam pareikšti kaltinimai, tai konfiskuotino turto dalyku galėtų būti pripažinti tik 8 900 Eur, o ne automobiliai Audi A6 ir Audi Q5. Todėl tolesnis nuosavybės teisių apribojimo taikymas į transporto priemones, kurios nėra konfiskuotino turto dalyku, pripažintinas per griežtu bei neproporcingai ribojančiu A. V. ir A. P. teisę į nuosavybės teisės neliečiamumą.

Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

IV. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Kaltinamojo V. V. gynėjo skundas atmestinas.

2. Skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis, kuria trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kratos metu V. V. gyvenamojoje vietoje rastas transporto priemones – automobilius Audi A6 ir Audi Q5, yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – termino pratęsimo klausimą, įvertino visas šio klausimo teisingam išsprendimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, taip pat nepažeidė BPK 11 straipsnio, BPK 151 straipsnio nuostatų, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo.

3. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinosios nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: civilinio ieškinio užtikrinimas baudžiamajame procese, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas.

4. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi V. V. procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į kratos metu V. V. gyvenamojoje vietoje rastas transporto priemones – automobilius Audi A6 ir Audi Q5 – taikymo terminą pratęsė BPK 151 straipsnyje nurodytais pagrindais, t. y. siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Pažymėtina, jog A. P. ir A. V. vardu registruotam turtui taikomi baudžiamojo proceso įstatymo nustatyti apribojimai todėl, kad V. V. su A. P. ir A. V. buvo susijęs giminystės ryšiais: A. P. buvo kaltinamojo uošvė, o A. V. – sutuoktinė, su kuria jis, nors ir buvo išsituokęs, tačiau gyveno name, kuriame atlikus kratą ir buvo rasti minėti automobiliai. Šioje baudžiamojoje byloje A. P. ir A. V. nepareikšti jokie kaltinimai, tačiau tai nereiškia, kad apygardos teismas, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, neturėjo pagrindo tęsti A. P. ir V. V. vardu registruotam turtui taikomos procesinės prievartos priemonės terminą. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą ir/ ar išplėstinį turto konfiskavimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę ir tuo atveju, kai asmuo, kuris turi konfiskuotiną turtą, nėra kaltinamas ar nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą (BK 72 ir 72³ straipsniai).

5. Skunde kaltinamojo V. V. gynėjas pateikia iš esmės tuos pačius argumentus, kurie jau buvo išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartyje. Naujų argumentų dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo skunde iš esmės nenurodoma.

6. Kaip jau buvo nurodyta ankstesnėje aukštesniojo teismo nutartyje, teismas, nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo, iš esmės nesprendžia kaltės, civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų, taip pat ar byloje bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas ir kokia apimtimi. Tai daroma pirmosios instancijos teisme iš esmės išnagrinėjus baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje. Todėl plačiau nepasisakoma dėl kaltinamojo V. V. gynėjo skundo argumentų, jog kratos metu rasti automobiliai nėra susiję su kaltinamajam inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis, kad minėti automobiliai nuosavybės teise priklauso buvusioms kaltinamojo žmonai ir uošvei. Tai yra faktinės bylos aplinkybės, kurios nustatomos, pirmosios instancijos teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą iš esmės. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma, siekiant užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius, galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, kad įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę, esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymus, jog kaltinamo asmens turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, gali būti gautas nusikalstamu būdu.

7. Kaltinamajam V. V. procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra taikoma jau pakankamai ilgą laiką. Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės. Tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais – kaip jau buvo nurodyta, šiuo atveju siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Galimybės užtikrinti civilinius ieškinius, turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, netaikant laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamų asmenų turtą, pinigines lėšas, nėra. Todėl skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad tolesnis procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas yra proporcingas, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė, t. y. laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kratos metu V. V. gyvenamojoje vietoje rastas transporto priemones – automobilius Audi A6 ir Audi Q5, varžo jo teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone numatytiems tikslams pasiekti. Kaip jau buvo minėta, tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, bus nustatyta, kam iš tikrųjų priklauso kratos metu rasti automobiliai ir kokia už šiuos automobilius sumokėtų piniginių lėšų kilmė. Tuo tarpu kaltinamojo gynėjo skundo argumentai, kad automobiliams taikytas suvaržymas neproporcingas santykyje su jų ženkliu nuvertėjimu ir nusidėvėjimu tikriesiems savininkams negalint jų parduoti ir nusipirkti naujesnių ir ekonomiškesnių transporto priemonių, laikytini deklaratyviais ir savaime nesudaro pagrindo keisti kaltinamajam V. V. taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų.

8. Pažymėtina, kad ši baudžiamoji byla perduoda ir nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Iš teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ matyti, jog baudžiamoji byla 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal iš anksto suderintą grafiką. Bylos nagrinėjimo tempas įtakotas dėl bylos didelės apimties, apklausiamų asmenų skaičiaus ir valstybėje paskelbto karantino laikotarpio, tačiau duomenų, kad bylos procesas vilkinamas, nėra. Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis, baudžiamojoje byloje iki 2022 m. gruodžio 14 d. yra suplanuoti devyniolika teisiamųjų posėdžių.

9. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, jog Panevėžio apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamojo V. V. laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje nurodytas nuosavybės teisės apribojimo pagrindas šiuo metu nėra išnykęs ar pasikeitęs, jo nepaneigia skunde nurodyti kaltinamojo V. V. gynėjo argumentai. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kratos metu V. V. gyvenamojoje vietoje rastas transporto priemones – automobilius Audi A6 ir Audi Q5 skundžiama nutartimi pratęstas pagrįstai. Taigi, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo V. V. gynėjo advokato Ato Molio skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.