Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Reginos Pocienės ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. V. gynėjo Kristupo Ašmio skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nutarties, kuria šešiems mėnesiams pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kaltinamojo V. V. turtą – pinigus (8 900 Eur), kratos metu rastus ir paimtus jo gyvenamojoje vietoje, uždraudžiant šį turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. V. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, organizavo prekybą žmonėmis; veikdamas organizuota grupe organizavo piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi siekiant turtinės ir kitokios asmeninės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, juridinis ir fizinis asmenys; organizavo trukdymą prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su ikiteisminio tyrimo atlikimu susijusias pareigas; organizavo melagingų parodymų davimą. Šiais veiksmais V. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 147 straipsnio 2 dalyje; BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje; BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 231 straipsnio 1 dalyje; BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje. Taip pat V. V. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, organizavo rengimąsi sužalojant sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą dėl jo tarnybos pareigų vykdymo ir organizavo neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 21 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte; BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 167 straipsnio 1 dalyje.

2. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2017 m. gegužės 9 d. nutarimu buvo laikinai apribota V. V. nuosavybės teisė į pinigus ? 8 900 Eur ? rastus ir paimtus kratos metu jo gyvenamojoje vietoje, uždraudžiant valdyti, naudoti, disponuoti šiais pinigais ir turto saugotoju paskiriant Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Ikiteisminio tyrimo teisėjų ir teismo nutartimis laikino V. V. nuosavybės teisės apribojimo terminas į pirmiau nurodytą turtą buvo pratęsiamas. Skundžiama nutartimi šis terminas pratęstas dar šešiems mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 9 d. Apygardos teismas nurodė, kad aptariamos procesinės prievartos priemonės terminas tęsiamas neišnykus jos taikymo pagrindams, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą.

II. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. V. gynėjo K. Ašmio skundas atmetamas.

III. Lietuvos apeliacinio teismo argumentai ir išvados

5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo V. V. gynėjo skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nutarties, sprendžia, kad teismo sprendimas pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamajam V. V. priklausančiam turtui – piniginėms lėšoms yra tinkamai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliaciniame teisme jau ne kartą buvo nagrinėti kaltinamojo V. V. gynėjo skundai dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo minėtam turtui. Kaltinamojo V. V. gynėjo skundas ir šiuo atveju iš esmės yra grindžiamas analogiškais argumentais, kaip ir ankstesni skundai, kurie buvo išnagrinėti ir atmesti kaip nepagrįsti.

6. Ankstesniuose sprendimuose aukštesnysis teismas jau buvo nurodęs, kad nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla yra perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad V. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys jau ne kartą išsamiai buvo aptarti nagrinėjant kaltinamojo gynėjo skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis), todėl nagrinėjant iš esmės analogišką kaltinamojo gynėjo skundą dėl baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų pakankamumo plačiau aukštesnysis teismas nepasisako. Aukštesnysis teismas dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo, iš esmės nesprendžia kaltės (taip pat ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo), taip pat nesprendžia, ar byloje bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas ir kokia apimtimi. Pažymėtina, kad iš esmės turto įgijimo teisėtumo klausimą išsprendžia baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas galutinį procesinį dokumentą joje.

7. Nagrinėjamu atveju aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas apygardos teismui konstatavus, kad šiuo metu nėra išnykę BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyti laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai – būtinumas užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą.

8. Gynėjas skunde teigia, kad V. V. nuosavybės teisė yra ribojama tam nesant teisinio pagrindo, taip pat nurodo, kad nagrinėjamoje byloje apskritai nėra nustatyta, kad egzistuoja kažkokios piniginės lėšos, kurios galėtų būti vertinamos kaip kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų rezultatas, t. y. turto objektas, kuris galėtų būti konfiskuojamas vadovaujantis BK 72 straipsniu. Šie argumentai yra nepagrįsti. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kaltinamajam pareikštus kaltinimus galima spręsti, jog V. V. gyvenamojoje vietoje rasti pinigai gali būti ne tik nusikaltimo rezultatas, bet ir jam inkriminuojamų nusikaltimų – piktnaudžiavimo tarnyba, trukdymo tyrimui – padarymo priemonė. Taigi, atsižvelgiant į V. V. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, pratęsiant procesinės prievartos priemonės terminą, pagrįstai spręsta, kad šioms aplinkybėms pasitvirtinus, galėtų būti sprendžiama ir dėl turto konfiskavimo taikymo. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebaigus nagrinėti bylos, išlieka pagrįsta tikimybė, kad kaltinamajam V. V. gali būti taikomas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas.

9. Kaip ir ankstesniuose aukštesniajam teismui paduotuose skunduose, taip ir nagrinėjamame skunde kartojami kaltinamojo V. V. gynėjo teiginiai dėl taikomo laikino nuosavybės teisių apribojimo kaltinamojo turtui pernelyg ilgo termino, kad nenustatyta turto priklausomybė, taip pat, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas neproporcinga apimtimi. Pažymėtina, kad į visus šiuos argumentus jau yra motyvuotai atsakyta ankstesnėse teismo nutartyse.

10. Kaltinamojo V. V. gynėjas savo skundą grindžia tuo, kad didžioji pinigų sumos dalis – 8 135 Eur – asmeninės nuosavybės teise tariamai priklauso ne V. V., o jo buvusiai sutuoktinei A. V. ir jų vaikams. Tačiau šis skundo argumentas ankstesnėse aukštesniojo teismo nutartyse jau ne kartą buvo išsamiai nagrinėtas ir atmestas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad visos skunde nurodomos aplinkybės yra faktinės bylos aplinkybės, kurios nustatomos pirmosios instancijos teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą iš esmės. Taigi, išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės, bus galima daryti išvadą ir dėl turto, į kurį laikinai apribota V. V. nuosavybės teisė, gavimo ir priklausymo aplinkybių. Kita vertus, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad, nors V. V. yra išsituokęs, tačiau ir po santuokos nutraukimo ne tik nepakeitė savo gyvenamosios vietos, bet ir toliau naudojosi visomis namo patalpomis, kuriose galėjo būti tiek jam, tiek jo sutuoktinei priklausantis turtas. A. V., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teigdama, kad 5 000 Eur yra jos asmeninė nuosavybė ir buvo gauti iš namo nuomos, negalėjo detaliau paaiškinti daugelio aplinkybių: negalėjo nurodyti jokių nuomininkų asmenų duomenų; nurodė, kad jai būdavo visą laiką mokama tik grynais pinigais; negalėjo nurodyti kur laikydavo gautus grynuosius pinigus; taip pat atsisakė atsakyti į klausimą kiek pinigų ji vidutiniškai išleidžia per mėnesį. Jokie objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina ir kaltinamojo bei jo buvusios sutuoktinės nurodomos aplinkybės, kad kratos metu piniginėse rastos lėšos yra A. V. ir jų vaikų sutaupyti pinigai. Esant šioms aplinkybėms, negalima sutikti su gynėjo skundo teiginiu, kad bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog skunde minima pinigų suma nuosavybės teise V. V. nepriklauso ir niekaip nėra susijusi su nagrinėjamoje byloje tiriamais įvykiais. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu laikinai apriboti kaltinamojo V. V. nuosavybės teisę į visą jo gyvenamojoje vietoje kratos metu rastą ir paimtą turtą – 8 900 Eur.

11. Teisėjų kolegija sutinka, kad taikant procesines prievartos priemones, visais atvejais yra suvaržomos asmens konstitucinės teisės, tačiau toks sprendimas priimamas, siekiant visuomenės požiūriu svarbių tikslų. Todėl kaltinamojo gynėjo skunde nurodomi teiginiai, kad dėl taikomos procesinės prievartos priemonės yra suvaržomos ne tik kaltinamojo, bet ir jo artimųjų asmenų (A. V., kaltinamojo vaikų) nuosavybės teisės, neturi prioritetinės reikšmės lyginant su įstatymo leidėjo nurodytais tikslais ir visos visuomenės interesais. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmė (dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų) neribojama, todėl teismas kiekvieną kartą privalo užtikrinti, kad, taikant šią priemonę, nebūtų pažeistas proporcingumo principas. Neabejotina, kad nagrinėjamu atveju, vis ilgėjanti taikomos procesinės priemonės trukmė yra labai svarbi, tačiau įvertinus nusikalstamų veikų, kurios inkriminuotos kaltinamajam, pobūdį, jų sunkumą ir pavojingumą bei kiekį (9 kaltinamieji, 79 bylos tomai, dar prijungta 67), baudžiamojo proceso trukmę (baudžiamoji byla Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama nuo 2020 m. spalio 30 d.), atliekamų proceso veiksmų intensyvumą tiek ikiteisminio tyrimo stadijoje, tiek ir teisme (bylos nagrinėjimas vyksta pagal iš anksto nustatytą pakankamai intensyvų teisiamųjų posėdžių grafiką), konstatuoti, kad V. V. atžvilgiu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra neproporcinga ar per griežta priemonė, teisinio pagrindo nėra. Ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Nors kiekviena procesinė prievartos priemonė tam tikra apimtimi suvaržo asmenų galimybes laisvai disponuoti daiktinėmis teisėmis, tačiau vis tik nuosavybės teisė nėra absoliuti, o toks jos suvaržymas savaime nereiškia, kad priemonė taikoma neteisėtai ar nepagrįstai.

12. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymas, todėl kaltinamojo V. V. gynėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamojo V. V. gynėjo Kristupo Ašmio skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.