Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Justo Namavičiaus, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. V. gynėjo advokato Ato Molio skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 9 d., pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į 8 900 Eur, rastus ir paimtus 2017 m. gegužės 4 d. kratos, atliktos V. V. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu, uždraudžiant šį turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Žemesniojo teismo nustatytos aplinkybės

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-581/2022 V. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 147 straipsnio 2 dalį, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 231 straipsnio 1 dalį, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 235 straipsnio 1 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą bei BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 167 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe organizavo prekybą žmonėmis, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi siekiant turtinės ir kitokios asmeninės naudos, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, juridinis ir fizinis asmenys, taip pat trukdymą prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su ikiteisminio tyrimo atlikimu susijusias pareigas, melagingų parodymų davimą, rengimąsi sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą dėl jo tarnybos pareigų vykdymo bei neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą.

2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kratos metu V. V. gyvenamojoje vietoje rastas pinigines lėšas – 8 900 Eur, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą. Vėlesnėmis teismų nutartimis šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas.

II. Apygardos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi 3 (trims) mėnesiams pratęsė laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą į Klaipėdos apygardos prokuratūros 2017 m. gegužės 9 d. nutarime nurodytas pinigines lėšas – 8 900 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad nėra išnykę sąlygos ir pagrindai, kuriems esant šioje baudžiamojoje byloje taikoma procesinė prievartos priemonė, byloje gali būti taikomas turto, įskaitant ir išplėstinį, konfiskavimas, sprendė, jog esamoje baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme stadijoje, siekiant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų tikslų, yra pagrindas dar 3 (trims) mėnesiams tęsti nuosavybės teisių apribojimą į kratos metu V. V. gyvenamoje vietoje rastą pinigų sumą.

III. Skundo argumentai

4. Skunde kaltinamojo V. V. gynėjas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartį ir 8 135 Eur grąžinti A. V.. Gynėjas skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Teismas nepagrindė, kad 8 900 Eur yra galimai gauti ar įgyti nusikalstamu būdu arba yra uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Byloje atliktas V. V. pajamų / išlaidų, įgyto turto tyrimas patvirtina, kad jo teisėtai gautos pajamos viršijo išlaidas. Todėl teismas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad nurodyta pinigų suma gali būti įsigyta iš baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų.

4.2. Dalis kratos metu paimtų pinigų – 8 135 Eur – V. V. nepriklauso: 5 000 Eur yra asmeninė jo buvusios sutuoktinės A. V. nuosavybė, o 3 135 Eur (1 845 Eur +1 290 Eur) yra vaikų santaupos. Taigi, baudžiamojoje byloje taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepagrįstai varžo A. V. ir vaikų, kurie nėra jokiais būdais susiję su baudžiamojoje byloje nagrinėjamomis veikomis, teises į jų turtą. Kita vertus, 8 125 Eur neatitinka ir BK 72 ir 72³ straipsniuose numatyto konfiskuotino turto požymių.

4.3. Baudžiamojoje byloje iš V. V. gali būti konfiskuota tik ne didesnė, negu 765 Eur pinigų suma, kuri 2017 m. gegužės 4 d. kratos metu buvo rasta bei paimta jo naudotame automobilyje „Škoda Superb“ ir kuri, kaip paaiškino pats V. V., yra jo asmeninė nuosavybė.

Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

IV. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Kaltinamojo V. V. gynėjo skundas atmestinas.

5. Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą į 8 900 Eur, rastus ir paimtus 2017 m. gegužės 4 d. kratos, atliktos V. V. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu, uždraudžiant šį turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti, laikėsi bendrųjų ir specialiųjų šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų, nepažeidė baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo ir procesinių prievartos priemonių taikymo būtinybės tik siekiant įstatyme numatytų tikslų.

6. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad V. V. galimai padarė jam inkriminuotas, tarp jų dvi labai sunkias ir vieną sunkią, nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiojo, liudytojų parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, apžiūros protokoluose ir kituose rašytiniuose dokumentuose, esančiuose baudžiamosios bylos medžiagoje. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinės prievartos priemonės taikymo klausimą, tinkamai įvertino šiuos duomenis ir jų pakankamumą.

7. Nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisių apribojimas į 8 900 Eur sumą taikytas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą.

8. Gynėjas skunde nurodo, kad dalis sumos, kuriai taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra asmeninė A. V. ir vaikų nuosavybė. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad esamoje baudžiamosios bylos nagrinėjamo stadijoje (pasikeitus teismo sudėčiai, baudžiamoji byla nepradėta nagrinėti iš esmės) nėra galimybės daryti neabejotiną išvadą dėl turto, kuriam taikomi laikini suvaržymai, kilmės, nes faktas, ar turtas yra asmeninė A. V. ir V. V. vaikų nuosavybė, ar konkretus turtas (ne)atitinka konfiskuotino turto požymius, numatytus BK 72 straipsnio 2 dalyje, ar yra visos sąlygos pagal BK 72 ir 72³ straipsnius taikyti turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, bus patvirtinta arba paneigta tik nagrinėjant bylą iš esmės, ištyrus byloje esančius įrodymus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 ir 301 straipsniuose nustatyta tvarka.

9. Taigi, šiuo metu nėra pagrindo spręsti, kad nuosavybės teisės į nurodytą turtą suvaržytos nepagrįstai ar neproporcingai. Šios išvados nepaneigia gynėjo skundo teiginiai, kad kratos metu A. V. su V. V. bendro ūkio nevedė.

10. Apygardos teismo išvadai dėl būtinybės konkrečiu atveju taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 8 900 Eur sumą neprieštarauja ir duomenys, kad atlikus V. V. pajamų / išlaidų bei įgyto turto tyrimą, nenustatyta, jog jo teisėtai gautos pajamos viršijo išlaidas. Kaip jau minėta, baudžiamoji byla yra teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl skunde minimus duomenis teismas turi ištirti ir įvertinti kitų byloje esančių įrodymų kontekste, vadovaudamasis pirmiau paminėtomis įstatymo nuostatomis.

11. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl taikyto laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo į nurodytas pinigines lėšas, laikėsi bendrųjų ir specialiųjų šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Nuosavybės teises į paminėtą kilnojamąjį turtą konkrečiu atveju, priešingai, negu nurodoma skunde, suvaržytos teisėtai. Šiuo metu nėra išnykę ar pasikeitę aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos taikymas yra būtinas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys).

12. Taikant procesines prievartos priemones, visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, o jų taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais.

13. Šiuo atveju siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Nuosavybės teisių suvaržymai piniginėms lėšoms yra laikino pobūdžio. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šioje baudžiamojoje byloje piniginėms lėšoms taikomų suvaržymų mastas viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas. V. V. pateiktų kaltinimų turinys, sunkumas ir bylos apimtis leidžia teigti, kad šioje baudžiamojoje byloje taikoma procesinė prievartos priemonė užtikrina proporcingumo principą.

14. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad apskųstoji teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo V. V. gynėjo advokato Ato Molio skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.