Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota – V. V. gynėjo advokato Ato Molio skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. nutarties, kuria nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. laikinas nuosavybės teisės į kaltinamojo V. V. turtą – pinigus (8 900 Eur), rastus kratos jo gyvenamojoje vietoje metu ir paimtus, apribojimas pratęstas šešių mėnesių laikotarpiui, uždraudžiant šį turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 147 straipsnio 2 dalyje; BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje; BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 231 straipsnio 1 dalyje; BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje (kaltinamas, kad, veikdamas organizuota grupe, organizavo prekybą žmonėmis; veikdamas organizuota grupe organizavo piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi siekiant turtinės ir kitokios asmeninės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, juridinis ir fizinis asmenys; organizavo trukdymą prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su ikiteisminio tyrimo atlikimu susijusias pareigas; organizavo melagingų parodymų davimą). Taip pat V. V. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, organizavo rengimąsi sužalojant sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą dėl jo tarnybos pareigų vykdymo ir organizavo neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 21 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte; BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 167 straipsnio 1 dalyje.

2. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2017 m. gegužės 9 d. nutarimu buvo laikinai apribota V. V. nuosavybės teisė į pinigus − 8 900 Eur − rastus kratos jo gyvenamojoje vietoje metu ir paimtus, uždraudžiant valdyti, naudoti, disponuoti šiais pinigais ir turto saugotoju paskiriant Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Ikiteisminio tyrimo teisėjų ir teismo nutartimis laikino V. V. nuosavybės teisės į pirmiau nurodytą turtą apribojimo terminas buvo pratęsiamas. Skundžiama nutartimi šis terminas pratęstas dar šešiems mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. Apygardos teismas nurodė, kad aptariamos procesinės prievartos priemonės terminas tęsiamas neišnykus jos taikymo pagrindams, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Kaltinamojo V. V. gynėjas advokatas Atas Molis skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į V. V. turtą – 8 135 Eur sumą, ir minėtus pinigus grąžinti A. V..

4. Skunde kaltinamojo gynėjas nurodo, kad skundžiamos teismo nutarties motyvai neatitinka byloje esančių aplinkybių, kurios jau savaime paneigia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 1 dalyje, BK 72, 72³ straipsniuose numatytų pagrindų buvimą ir jų taikymą, todėl nutarties dalis dėl laikino nuosavybės teisės į 8 135 Eur apribojimo turi būti panaikinta, o klausimas išspręstas iš esmės. Bylos procesinė stadija, įrodymų tyrimo metu nustatytos aplinkybės, prokuroro baigiamosios kalbos metu išsakyti argumentai galutinai rodo pagrindus ir sąlygas skundžiamos nutarties dalį dėl 8 135 Eur panaikinti.

5. Kaltinamojo gynėjas pažymi, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas yra baigiamojoje stadijoje, baigtas įrodymų tyrimas, klausomasi proceso dalyvių baigiamųjų kalbų. Prokuroras, sakydamas baigiamąją kalbą, pripažino, kad kratos pas V. V. namuose metu rastos piniginės lėšos (1 845 Eur +1 290 Eur) yra V. V. dukrų, ir kitokių, priešingų aplinkybių nenustatyta, nurodė, kad šie pinigai negali būti konfiskuojami ir prašė juos grąžinti. Gynėjo nuomone, įvertinus ilgą bylos nagrinėjimo metu taikytą laikiną nuosavybės teisės į šiuos pinigus apribojimą, kitokių aplinkybių, patvirtinančių piniginių lėšų priklausomybę V. V., nenustatymą, yra pagrindas ir sąlygos konstatuoti taikomos prievartos priemonės proporcingumo pažeidimą ir šioje, baigiamojoje proceso stadijoje išspręsti klausimą iš esmės – grąžinti pinigines lėšas teisėtiems savininkams – V. V. vaikams.

6. Nei baudžiamojoje byloje atlikus įrodymų tyrimą, nei skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta ir nustatyta, jog ne tik 3 135 Eur (1 845 Eur + 1 290 Eur), bet ir likusi 5 765 Eur suma yra galimai gauta ar įgyta nusikalstamu būdu arba yra uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, jog, klausantis baigiamųjų kalbų, neva būtų pagrindas konstatuoti, kad, išnagrinėjus bylą, 8 900 Eur suma gali būti konfiskuota, vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies, BK 72 straipsnio nuostatomis. Skundžiamojoje nutartyje teismas to nenurodė ir nepagrindė, o apsiribojo tik formaliu teisinio pagrindo nurodymu, nepateikiant duomenų apie 8 900 Eur sumos gavimo teisėtumą. Taip pat teismas nenurodė, o, gynėjo manymu, byloje nėra ir duomenų, kurie vienaip ar kitaip patvirtintų, jog V. V. turtas gautas nusikalstamu būdu ar turtas, pajamos, išlaidos neproporcingos gautoms pajamoms. Priešingai, bylos duomenys – atlikto V. V. pajamų / išlaidų, įgyto turto tyrimo metu surašyta 2019 m. birželio 19 d. turto tyrimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, kad teisėtai gautos pajamos viršijo išlaidas, turtas įgytas teisėtomis pajamomis ir nėra pagrindo pradėti kitos galimai padarytos nusikalstamos veikos tyrimo ar išplėstinio turto konfiskavimo procedūros.

7. Byloje konstatuota, kad nėra pagrindo pradėti išplėstinio turto konfiskavimo procedūros, todėl daroma išvada, kad skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai ir neteisėtai BK 72³ straipsnio pagrindu toliau tęsiamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į 8 900 Eur sumą, kuri būtent buvo rasta ir paimta darant kratą V. V. gyvenamojoje vietoje. Įvertinus V. V. inkriminuojamų veikų pobūdį, nėra nustatyta, jog egzistuotų kokios nors piniginės lėšos, kaip nusikaltimo rezultatas, t. y. būtų galima daryti išvadą, kad piniginės lėšos galėjo būti gautos iš nusikalstamos veikos ar buvo naudojamos, kaip nusikaltimo įrankis ar priemonė. Net ir priėmus V. V. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį dėl visų jam inkriminuotų veikų, nebūtų teisinio pagrindo konstatuoti, jog 8 135 Eur (8 900 – 765 (pas V. V. rasta suma)) suma yra turto objektas, kuris galėtų būti konfiskuojamas BK 72 straipsnyje, ar BK 72³ straipsnyje numatytais pagrindais.

8. Skunde nurodoma ir tai, kad kratos metu paimti pinigai – 8 135 Eur nepriklauso V. V.. 5 000 Eur suma kratos metu buvo rasta virtuvėje, tiek V. V., tiek A. V. nurodė, kad tai yra A. V. asmeniniai pinigai, o likusi sumos dalis rasta dvejose piniginėse, turimos dviejų dukrų santaupos. A. V., buvusi V. V. sutuoktinė, ikiteisminio tyrimo metu daugelį kartų rašė prašymus grąžinti kratos metu paimtas pinigines lėšas, nes šios lėšos priklauso jai asmeniškai (5 000 Eur suma) ir vaikams, kuriems per keletą metų įvairiomis progomis padovanodavo jų močiutė S. V.. A. V., vykdydama individualią veiklą, asmeniškai gavo pajamų ir turėjo finansinių galimybių susitaupyti 5 000 Eur sumą. V. V. ir A. V., nors ir gyveno kartu, apie 2010 metus nutraukė santuoką, bendro ūkio nevedė, kartu augino tik vaikus, gyveno viename name. A. V. turėjo savo asmenines pajamas, o V. V. – savo. Šiuo metu byloje tęsiamas nuosavybės teisės į turtą, kuris kaltinamajam V. V. nepriklauso ir niekaip su baudžiamąja byla ar joje dalyvaujančiais asmenims nesusijęs, apribojimas. A. V. nei kratos atlikimo metu, nei šiuo metu nėra santuokoje su V. V., t. y. turtas nėra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir A. V. jai ar vaikams priklausančiu turtu jokiais būdais ar atvejais neatsako už V. V. inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

9. Visi šie pinigai negalės būti konfiskuojami, nes tam nėra BK 72 straipsnyje ar 72³ straipsnyje numatytų sąlygų. Baudžiamojoje byloje iš V. V. gali būti konfiskuota tik ne didesnė, kaip 765 Eur pinigų suma, kuri 2017 m. gegužės 4 d. buvo rasta kratos jo naudotame automobilyje Škoda Superb metu ir paimta bei kuri, kaip paaiškino pats V. V., yra jo asmeninė nuosavybė, uždirbti kaip darbo užmokestis.

10. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo V. V. gynėjo advokato Ato Molio skundas atmetamas.

11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo V. V. gynėjo skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. nutarties, skundžiamos nutarties argumentus, sprendžia, kad žemesnio teismo nutartis pratęsti laikino nuosavybės teisės į V. V. priklausančias pinigines lėšas apribojimo terminą, yra teisėta ir pagrįsta.

12. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrįstumo, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika, byloje gali būti ar yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Pagrindinis šios priemonės tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan. Nagrinėjamu atveju aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas, teismui konstatavus, kad ja nagrinėjamoje byloje siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo ne kartą pasisakyta ankstesniuose aukštesniojo teismo procesiniuose sprendimuose, baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų taikyti ginčijamą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą, todėl šioje nutartyje detaliau dėl jų pakankamumo nepasisakoma, pažymint tik tai, kad priešingai nei nurodoma skunde, V. V. gyvenamojoje vietoje rasti pinigai gali būti pripažinti ne tik nusikaltimo rezultatu, bet ir jam inkriminuojamų nusikaltimų – piktnaudžiavimo tarnyba, trukdymo tyrimui – padarymo priemone. Todėl turto konfiskavimo arba išplėstinio turto konfiskavimo instituto taikymo klausimas gali būti sprendžiamas žemesniajam teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, išnagrinėjus baudžiamąją bylą. Nagrinėjant skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo pagrįstumo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kiek sudaro pagrindą asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, t. y. teismas nevertina faktinių bylos aplinkybių, nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo, o tuo pačiu ir klausimo, ar byloje taikytinas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas ir kokia apimti, kadangi šie klausimai išsprendžiami bylą išnagrinėjus teisme ir priėmus joje galutinį procesinį sprendimą.

14. Kaltinamojo gynėjas skunde tvirtina, kad tik dalis kratos metu paimtų pinigų, į kuriuos buvo apribota V. V. nuosavybės teisė (765 Eur), nuosavybės teise priklauso V. V., likę – 8 135 Eur priklauso jo buvusiai sutuoktinei ir vaikams (5000+1845+1290 Eur). Taip pat jis nurodo aplinkybes, susijusias su aptariamų piniginių lėšų suradimu, jų kilme, priklausomumu, ryšiu su teisme nagrinėjama baudžiamąja byla. Tačiau teisėjų kolegija, kaip ir ankstesnėse aukštesniojo teismo nutartyse, dar kartą pažymi, kad gynėjo skunde nurodytos aplinkybės yra faktinės bylos aplinkybės, nustatomos, pirmosios instancijos teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą iš esmės. Todėl, tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės, bus padarytos išvados ir dėl turto, į kurį laikinai apribota V. V. nuosavybės teisė, kilmės. Skunde minimi duomenys (turto tyrimo pažyma, A. V. paaiškinimai, aplinkybė, kad V. V. ir A. V. yra išsituokę), o taip pat teismo posėdžio metu išdėstyta prokuroro pozicija dėl pinigų (neprieštaraujant, kad dalis pinigų būtų grąžinta vaikams), kuri bylą nagrinėjančio teismo nesaisto, šioje proceso stadijoje nepaneigia taikomos procesinės prievartos priemonės tikslingumo. Remiantis bylos duomenimis, V. V., nors ir išsituokęs, tačiau po santuokos nutraukimo savo gyvenamosios vietos nepakeitė, toliau naudojosi visomis namo patalpomis, kuriose galėjo būti tiek jam, tiek jo sutuoktinei priklausantis turtas. Todėl negalima sutikti su gynėjo skundo teiginiu, kad minėti bylos duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog skunde minima pinigų suma nuosavybės teise V. V. nepriklauso ir niekaip nėra susijusi su nagrinėjamoje byloje tiriamais įvykiais.

15. Skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, taikomos procesinės prievartos priemonės pagrindai, trukmė, proporcingumas skundžiamoje teismo nutartyje argumentuoti. Šia taikoma procesine prievartos priemone siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą byloje. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas kaltinamojo nuosavybės teisės į kratos metu surastus ir paimtus pinigus – apribojimas varžo kaltinamojo teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone numatytiems tikslams pasiekti, byloje nėra. Kaip minėta, tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės, bus nustatyti faktai – kratos metu rastų piniginių lėšų priklausomumas ir kilmė. Argumentuojant, kad dėl taikomos procesinės prievartos priemonės yra suvaržomos ne tik kaltinamojo, bet ir jo artimųjų asmenų (A. V., kaltinamojo vaikų) nuosavybės teisės, tai neturi prioritetinės reikšmės lyginant su įstatymo leidėjo nurodytais tikslais ir visos visuomenės interesais. Nors taikomos procesinės prievartos trukmė yra svarbi, atsižvelgus į V. V. pareikštų kaltinimų apimtį ir pobūdį, baudžiamosios bylos proceso stadiją, skundžiama teismo nutartimi taikomas procesinės prievartos priemonės termino pratęsimas nelaikytinas per griežtu ar neproporcingu. Gynėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo teismo procesinio sprendimo naikinti, kaip neteisėto ir nepagrįsto.

16. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nutarties neteisėta bei nepagrįsta nedaro aplinkybė, kad joje pasikartoja argumentai ir motyvai iš ankstesnių teismo priimtų nutarčių, kuriomis buvo pasisakyta dėl procesinės prievartos priemonės taikymo kaltinamajam pagrįstumo. Tuo atveju, kai atskiri keliami klausimai ir argumentacija sutampa su jau nagrinėtais klausimais, galima situacija, kad teismo išvados bus grindžiamos panašiais argumentais. Tačiau tai nereiškia, kad reikšmingi duomenys nebuvo apsvarstyti ir įvertinti iš naujo. Pažymėtina ir tai, kad aukštesnysis teismas jau ne kartą nagrinėjo kaltinamojo gynėjų skundus dėl V. V. taikyto laikino nuosavybės teisės į minėtą turtą apribojimo (jo termino pratęsimo), grindžiamus iš esmės tapačiais argumentais, kurie juos išnagrinėjus buvo atmesti kaip nepagrįsti. Todėl papildomas argumentas – baigiamoje kalboje prokuroro išsakyta pozicija dėl piniginių lėšų priklausomumo ir jų grąžinimo tikslingumo, kaip pasisakyta aukščiau, šioje proceso stadijoje nesudaro pagrindo teismo procesinio sprendimo naikinti, kaip neteisėto ir nepagrįsto.

17. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje baudžiamosios bylos proceso stadijoje skundžiamą nutartį priėmęs apygardos teismas nepažeidė procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje nurodytas nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas nėra išnykęs, netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymas. Kaltinamojo V. V. gynėjo skundas atmetamas, kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo V. V. gynėjo advokato Ato Molio skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.