Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. V. gynėjo advokato Ato Molio skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2022 m. kovo 6 d., pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kratos metu V. V. gyvenamojoje vietoje rastas transporto priemones.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Žemesniojo teismo nustatytos aplinkybės

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-334/2021 V. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 147 straipsnio 2 dalį, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 231 straipsnio 1 dalį, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 235 straipsnio 1 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą bei BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 167 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe organizavo prekybą žmonėmis, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi siekiant turtinės ir kitokios asmeninės naudos, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, juridinis ir fizinis asmenys, taip pat trukdymą prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su ikiteisminio tyrimo atlikimu susijusias pareigas, melagingų parodymų davimą, rengimąsi sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą dėl jo tarnybos pareigų vykdymo bei neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą.

2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės (nutartyje neteisingai nurodyta Klaipėdos apygardos prokuratūros) 2019 m. kovo 6 d. nutarimu 6 (šešiems) mėnesiams, siekiant užtikrinti galimą turto arba išplėstinį turto konfiskavimą, paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kratos metu V. V. realioje gyvenamojoje vietoje rastas transporto priemones: Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilio pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta A. P. vardu) (toliau – automobilis Audi A6), ir Audi Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilis registruotas V. V. vardu) (toliau – automobilis Audi Q5), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą. Vėlesnėmis teismų nutartimis šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas.

II. Apygardos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi 3 (trims) mėnesiams pratęsė laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės 2019 m. kovo 6 d. nutarime nurodytą kilnojamąjį turtą: automobilius Audi A6 ir Audi Q5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad nėra išnykę sąlygos ir pagrindai, kuriems esant šioje baudžiamojoje byloje taikoma procesinė prievartos priemonė, byloje gali būti taikomas turto konfiskavimas, sprendė, jog esamoje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje, siekiant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų tikslų, yra pagrindas tęsti V. V. giminaičių vardu registruotam, tačiau faktiškai kaltinamajam priklausančiam, turtui, nuosavybės teisių apribojimo terminą dar 3 (trims) mėnesiams.

III. Skundo argumentai

4. Skunde kaltinamojo V. V. gynėjas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį. Gynėjas skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Automobilis Audi A6 priklauso A. P., kurį ji įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 36 000 Eur, o automobilį Audi Q5 – įsigijo A. V. už 17 500 Eur iš S. L.. Tai, kad aptartos transporto priemonės nepriklauso V. V., patvirtina ir faktiniai bylos duomenys, jog pastarosios pagal pakvitavimus yra grąžintos A. P. ir A. V., o automobilis Audi A6, leidus prokurorui, viešajame registre įregistruotas A. P. vardu. Taigi, baudžiamojoje byloje taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepagrįstai varžo A. P. ir A. V., kurios nėra jokiais būdais susijusios su baudžiamojoje byloje nagrinėjamomis veikomis ir negali atsakyti už V. V. inkriminuotas veikas, teises į jų turtą.

4.2. Automobiliai neatitinka BK 72 ir 72³ straipsniuose numatyto konfiskuotino turto požymių. Byloje nėra jokių duomenų, kad šios transporto priemonės priklauso V. V., jis jomis naudojosi ir jos galėjo būti įsigytos už nusikalstamu būdu gautas lėšas ar naudojamos nusikalstamoms veikoms daryti. Atliktas V. V. pajamų / išlaidų, įgyto turto tyrimas rodo, kad jo teisėtai gautos pajamos viršijo išlaidas. Todėl teismas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad automobiliai gali būti įsigyti iš baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų.

1.1. Be to, teismas, neatsižvelgė į ribojamo turto mąstą ir vertę. Tokiu būdu nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, priimtoje byloje Nr. 1S-317-449/2021, pateiktus išaiškinimus, kad apribojant asmeniui nuosavybės teisę į tam tikrą turtą, reikia atsižvelgti į tai, kokia yra konfiskuotino turto vertė, jog nebūtų apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtą, negu būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti. Baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas V. V. turtui – 8 900 Eur. Taigi, jeigu pasitvirtintų jam pareikšti kaltinimai, tai konfiskuotino turto dalyku galėtų būti pripažinti tik 8 900 Eur, o ne automobiliai Audi A6 ir Audi Q5. Todėl tolesnis nuosavybės teisių apribojimo taikymas į transporto priemones, kurios nėra konfiskuotino turto dalyku, pripažintinas per griežtu bei neproporcingai ribojančiu A. V. ir A. P. teisę į nuosavybės teisės neliečiamumą.

Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

IV. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Kaltinamojo V. V. gynėjo skundas atmestinas.

2. Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą į A. P. ir A. V. vardu registruotą kilnojamąjį turtą: automobilius Audi A6 ir Audi Q5, laikėsi bendrųjų ir specialiųjų šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų, nepažeidė baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo ir procesinių prievartos priemonių taikymo būtinybės tik siekiant įstatyme numatytų tikslų.

3. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad V. V. galimai padarė jam inkriminuotas, tame tarpe dvi labai sunkias ir vieną sunkią, nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiojo, liudytojų parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, apžiūros protokoluose ir kituose rašytiniuose dokumentuose, esančiuose baudžiamosios bylos medžiagoje. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinės prievartos priemonės taikymo klausimą, tinkamai įvertino šiuos duomenis ir jų pakankamumą.

4. Nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliams Audi A6 ir Audi Q5 taikytas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą. A. P. ir A. V. vardu registruotam turtui taikomi baudžiamojo proceso įstatymo nustatyti apribojimai todėl, kad V. V. su A. P. ir A. V. buvo susijęs giminystės ryšiais: A. P. buvo kaltinamojo uošvė, o A. V. – sutuoktinė, su kuria jis, nors ir buvo išsituokęs, tačiau gyveno name, kuriame atlikus kratą ir buvo rasti minėti automobiliai. Šioje baudžiamojoje byloje A. P. ir A. V. nepareikšti jokie kaltinimai, tačiau tai nereiškia, kad apygardos teismas, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, neturėjo pagrindo tęsti A. P. ir V. V. vardu registruotam turtui taikomos procesinės prievartos priemonės terminą. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą ir / ar išplėstinį turto konfiskavimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę ir tuo atveju, kai asmuo, kuris turi konfiskuotiną turtą, nėra kaltinamas ar nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą (BK 72 ir 72³ straipsniai).

5. Anot gynėjo, turtas, kuriam baudžiamojoje byloje taikomi apribojimai, nepriklauso V. V., jis yra A. P. ir V. V. asmeninė nuosavybė, todėl toks turtas nepripažintinas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos rezultatu. Šiuo aspektu atkreiptinas gynėjo dėmesys į tai, kad esamoje baudžiamosios bylos nagrinėjamo stadijoje (nepradėjus bylos nagrinėjimo iš esmės) nėra galimybės daryti neabejotiną išvadą dėl A. P. ir V. V. vardu registruoto turto kilmės, nes faktas, ar turtas yra asmeninė jų nuosavybė, ar konkretus turtas (ne)atitinka konfiskuotino turto požymius, numatytus BK 72 straipsnio 2 dalyje, ar yra visos sąlygos pagal BK 72 ir 72³ straipsnius taikyti turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, bus patvirtinta arba paneigta tik nagrinėjant bylą iš esmės, ištyrus byloje esančius įrodymus BPK 20 straipsnyje, BPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Taigi šiuo metu nėra pagrindo spręsti, kad nuosavybės teisės į nurodytą turtą suvaržytos nepagrįstai ar neproporcingai. Šios išvados nepaneigia ikiteisminio tyrimo metu duoti A. V. parodymai, kad kratos metu jie su V. V. bendro ūkio nevedė, automobilį įsigijo už lėšas, gautas iš kirpėjos veiklos bei nuomos močiutei priklausančio turto, taip pat liudytojo S. L. parodymai, jog A. V. jam už automobilį sumokėjo grynais, bei faktai, kad automobilis Audi A6, leidus prokurorui, viešajame registre įregistruotas A. P. vardu, o automobiliai perduoti saugoti A. P. bei A. V.. Apygardos teismo išvadai dėl būtinybės konkrečiu atveju taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. P. ir V. V. vardu registruotą turtą neprieštarauja ir duomenys, kad atlikus V. V. pajamų / išlaidų bei įgyto turto tyrimą, nenustatyta, jog jo teisėtai gautos pajamos viršijo išlaidas. Kaip jau minėta, baudžiamoji byla yra teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl skunde minimus duomenis teismas turi ištirti ir įvertinti kitų byloje esančių įrodymų kontekste, vadovaudamasis pirmiau paminėtomis įstatyminėmis nuostatomis.

6. Todėl, esant nustatytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl A. P. ir V. V. vardu registruotam turtui taikyto laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo, laikėsi bendrųjų ir specialiųjų šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Nuosavybės teises į paminėtą kilnojamąjį turtą konkrečiu atveju, priešingai, negu nurodoma skunde, suvaržytos teisėtai. Šiuo metu nėra išnykę ar pasikeitę aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos taikymas yra būtinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 1 ir 7 dalys).

7. Taikant procesines prievartos priemones, visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, o jų taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais. Kaip minėta, šiuo atveju siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių suvaržymai automobiliams Audi A6 ir Audi Q5 yra laikino pobūdžio. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šioje baudžiamojoje byloje taikomų suvaržymų mastas, kaip siekiama įtikinti skunde, viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas. Todėl daryti išvadą, kad žemesnysis teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, priimtoje byloje Nr. 1S-317-449/2021, pateiktų išaiškinimų, jog apribojant asmeniui nuosavybės teisę į tam tikrą turtą, reikia atsižvelgti į tai, kokia yra konfiskuotino turto vertė, jog nebūtų apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtą, negu būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. V. V. pateiktų kaltinimų turinys, sunkumas ir bylos apimtis leidžia teigti, kad šioje baudžiamojoje byloje taikoma procesinė prievartos priemonė užtikrina proporcingumo principą.

8. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad apskųstoji teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo V. V. gynėjo advokato Ato Molio skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį.

Šis nutartis yra galutinė ir neskundžiama.