Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. N. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. N. laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 20 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kita ko, M. N. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 231 straipsnio 1 dalyje, t. y. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ir kitokios asmeninės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, juridinis ir fizinis asmenys bei trukdė prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su ikiteisminio tyrimo atlikimu susijusias pareigas.

2. Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2019 m. vasario 20 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. N. turtui. Laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas buvo mažinamas, terminas buvo tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, nustatant terminą nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d. M. N. turtui: (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos teismo nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas šiam turtui buvo tęsiamas iki 2021 m. lapkričio 20 d.

3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į minėtą turtą: (duomenys neskelbtini), siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Teismas nurodė, jog šiuo metu nėra išnykę ar pasikeitę laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai ir sąlygos, todėl tikslinga pratęsti jo terminą.

4. Kaltinamasis M. N. skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartį. Nenustačius įstatyminio pagrindo priimti tokį sprendimą, kaltinamasis M. N. prašo pakeisti apribojimus M. N. AB ,,Swedbank“ esančiai bankinei sąskaitai su joje esančiais 3 540 Eur į 3 000 Eur dydžio apribojimą, nurodant šią sumą įnešti (pervesti) į Panevėžio apygardos teismo depozitinę sąskaitą.

Nurodo, kad baigiantis ankstesne teismo priimta nutartimi pratęstam laikino nuosavybės teisės apribojimo terminui, kaltinamasis M. N. 2021-11-19 elektroniniu paštu buvo informuotas apie tai, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas jo turtui yra pratęsiamas dar 3 mėnesių laikotarpiui. Šio klausimo išsprendimui teismas posėdžio nerengė. Akivaizdu, kad teismas tokiu būdu sąmoningai riboja bei ignoruoja kaltinamojo bei jo gynėjo teises dalyvauti tokiame posėdyje ir išsakyti argumentus. Toks kaltinamojo teisių pažeidinėjimas apeliacinės instancijos teismo nebegali būti toleruojamas ir tokiu būdu priimta skundžiama nutartis turi būti panaikinta. Be to, kaltinamajam sužinojus, kad posėdis vėl eilinį kartą nebus surengtas ir jam galimybė pasisakyti vėl nebus suteikta, 2021-11-17 pateikė teismui prašymą, tačiau teismas pateiktą prašymą ignoravo ir net skundžiamoje nutartyje apie tai neužsiminė.

Pagal prokuroro surašytą ir teismui parduotą kaltinamąjį aktą M. N. yra kaltinamas organizuotoje grupėje piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi bei trukdęs teisingumui. Kaltinamajame akte kaip asmenys, subūrę organizuotą grupę bei kitiems asmenims neva tai davę nurodymus, yra nurodyti visiškai kiti asmenys. Nežiūrint į tai, bylą nagrinėjantis teismas, priešingai nei nurodoma kaltinamajame akte, nusprendė kaltinamajam M. N. inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme priskirti pagrindinio – organizatoriaus vaidmenį. Akivaizdu, kad toks kaltinimo iš eilinio organizuotos grupės nario (kuris, kaip seka iš kaltinimo, prie grupės prisijungė galutinėje stadijoje), nežinant ir neinformavus apie tai kaltinamojo, pakeitimas į šių nusikalstamų veikų organizatoriaus, laikytinas grubiu kaltinamojo teisių šitame procese suvaržymu. Toks neteisėtas kaltinimo praplėtimas labiau, nei nurodyta kaltinamajame akte, išplečia galimo konfiskuotino turto apimtis. Taigi, bylą nagrinėjantis teismas, tokiu būdu išsprendęs šį klausimą, neužtikrino kaltinamojo konstitucinės teisės, t. y., kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Šie pažeidimai yra esminiai, dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo M. N. teisės.

Nuosavybės teisių apribojimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, turi atitikti inkriminuoto teisės pažeidimo, t. y. šiuo atveju piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, gaunant už tai neteisėtą atlygį, dydį. Nagrinėjamoje byloje kaltinamajam yra inkriminuotas tik vienas dydis, su kuriuo bent jau teoriškai galėtų būti siejamas turto konfiskavimas, t. y. 3 000 Eur dydžio piniginio atlygio už suteiktas teisines paslaugas gavimas. Tačiau piniginio atlygio už teisines paslaugas gavimas negali būti nei laikoma uždrausta veika, nei uždraustos veikos rezultatu. Akivaizdu, kad įstatymo neuždrausta veika (teisinių paslaugų suteikimas tokia veika negali būti pripažįstama) ir jos pasėkoje gautas rezultatas apskritai negali būti turto konfiskavimo objektu. Aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia bet kokią tolimesnę nuosavybės teisės apribojimo taikymo jo turtui būtinybę.

Jeigu šioje proceso stadijoje, teismo vertinimu, kaltinime nurodytas piniginio atlygio už suteiktas teisines paslaugas gavimas vis tik gali būti prilyginamas uždraustai veikai ir teisiškai šiai sumai gali būti taikomas turto konfiskavimas, tai šio galimo turto konfiskavimo užtikrinimui prašo apeliacinės instancijos teismo leisti šią kaltinime nurodytą 3 000 Eur sumą pervesti į teismo depozitinę sąskaitą. Atlikus šį pavedimą, taikomą nuosavybės teisės apribojimą tiek sąskaitai, tiek ir likusiam nekilnojamam turtui, panaikinti. Pirmiausia dėl bankinei sąskaitai taikomo nuosavybės teisės apribojimo yra pažeidžiamas jo, kaip šio banko skolininko, kreditinis reitingas bei patikimumas. Bankas, pamatęs, jog yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, jam, kaip nepatikimam klientui, saugumo sumetimais yra uždraudęs AB „Swedbank“ savo vardu atsidaryti naujas sąskaitas. Be to, šiame banke yra paimta paskola. Ryšium su suteikta paskola bankas tiek dėl bendradarbiavimo su banku, tiek ir dėl funkcijų atlikimo būtent šitoje banko įstaigoje yra iškėlęs tam tikrus reikalavimus. Taigi, tiek banko požiūris į jį, kaip banko skolininką, tiek ir šio banko veiksmai jo atžvilgiu yra tiesiogiai įtakoti šiame banke jo turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo. Įvertinus tai, kad visi suvaržymai ir tiesioginiai apribojimai iš esmės siekia 3 540,21 Eur sumą, prašo, įvertinus proporcingumo principą, sudaryti galimybes šiuos apribojimus panaikinti.

Be to, dėl taikomų apribojimų kaltinamasis negali ant savo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pasistatyti saulės elektrinių (areštuotam turtui valstybės paramos skyrimas yra draudžiamas). Taip pat dėl draudimo disponuoti turtu neturi galimybės išnuomoti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nors tuo pačiu metu paskolos įmokas turi mokėti. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad būtent tam tikslui (t. y. nuomai, iš kurios ir ketino dengti paskolas už šį įsigytą butą), šis turtas ir buvo įgytas. Atkreiptinas dėmesys, kad nors laikinas nuosavybės teisių ribojimas yra taikomas tik pusei turto, tačiau įgyvendinti šias savo teises, t. y. pasistatyti ant stogo saulės elektrinę ar išnuomoti turimą butą Vilniuje, užkirsta galimybė iš esmės ir kaltinamojo sutuoktinei, t. y. visam turtui. Įvertinus tai, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas kitam turimam nekilnojamam turtui nėra ir negali būti turto konfiskavimo objektu, todėl, įvertinus kaltinimo apimtį bei turinį, apeliacinės instancijos teismo prašo turtui taikomus laikinus nuosavybės teisės apribojimus panaikinti.

5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

6. Kaltinamojo M. N. skundas tenkinamas iš dalies.

7. Kaltinamasis M. N. skunde teigia, kad priimant skundžiamą nutartį žemesnės instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, kadangi procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo klausimą išnagrinėjo nedalyvaujant proceso dalyviams ir jų neinformavus apie teismo posėdžio vietą ir laiką, todėl buvo suvaržytos kaltinamojo bei jo gynėjo teisės dalyvauti posėdyje ir išreikšti savo nuomonę. Su tokiais skundo argumentais aukštesnės instancijos teismas sutinka. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 6 dalies nuostatas, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK nenumatyta, kad šiam klausimui spręsti būtina surengti žodinį procesą ir į jį kviesti suinteresuotas proceso šalis, todėl šiuo atveju paliekama teismui spręsti, kokia proceso tvarka – rašytine ar žodine – turi būti nagrinėjamas laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo klausimas. Nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismas klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo kaltinamajam išsprendė rašytinio proceso tvarka, t. y. nerengdamas teismo posėdžio. Tačiau vadovaujantis bendrosiomis nagrinėjimo teisme nuostatomis ir konkrečiai BPK 253 straipsnio 1 dalimi, teismas, nagrinėjimo teisme metu kilusius klausimus išsprendžia nutartimis, prieš tai išklausęs dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomones. Ši nuostata kartu suponuoja, kad privalu byloje dalyvaujantiems asmenims tinkamai pranešti apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Byloje nėra jokių duomenų, kad apie 2021 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio vietą ir laiką kaltinamajam M. N. ir jo gynėjui buvo pranešta, t. y. skundžiama nutartis priimta kaltinamajam ir jo gynėjui nežinant. Be to, prie skundo pridėti dokumentai patvirtina, kad kaltinamasis M. N. 2021 m. lapkričio 17 d., t. y. iki skundžiamos nutarties priėmimo, pateikė teismui prašymą, kuriame išdėstė argumentus dėl jam taikomos procesinės prievartos priemonės. Žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių motyvų dėl pateikto prašymo ir tai leidžia teigti, kad apygardos teismas, pratęsdamas laikiną nuosavybės teisės apribojimo taikymą, šio prašymo turinio visiškai nevertino. Aukštesnysis teismas sprendžia, jog apygardos teismas, neinformuodamas proceso šalių apie teismo posėdžio vietą ir laiką, ignoruodamas proceso šalių pateikiamus dokumentus, padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Kita vertus, asmuo dėl kurio priimta skundžiama teismo nutartis, turėjo teisę tą nutartį apskųsti, šia teise pasinaudojo ir aukštesnės instancijos teismas argumentus, apie kuriuos dėstoma skunde, išnagrinėjo šia teismo nutartimi. Aukštesnės instancijos teismas dalį skundo argumentų pripažino pagrįstais.

8. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo M. N. skundą ir susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktais baudžiamosios bylos dokumentais, konstatuoja, kad byloje yra nustatyti pagrindai taikyti kaltinamajam M. N. laikiną nuosavybės teisės apribojimą, todėl šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas buvo pratęstas pagrįstai, tačiau apygardos teismas tinkamai neįvertino, ar skundžiamos nutarties priėmimo metu turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, mastas ir vertė neviršija turtinių reikalavimų, kuriems užtikrinti taikoma ši procesinė prievartos priemonė.

9. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika, o byloje gali būti ar yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas, ar išplėstinis turto konfiskavimas. Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan. Nagrinėjamu atveju aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas teismui konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje būtina užtikrinti galimą turto konfiskavimą.

10. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. N. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 231 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad veikdamas organizuota grupe su kitais kaltinamaisiais, sutiko už piniginį atlygį piktnaudžiauti tarnybine padėtimi bei trukdyti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams vykdyti pareigas, susijusias su ikiteisminiu tyrimo atlikimu. Kaltinamasis teisus, jog teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai jam priskyrė organizatoriaus vaidmenį. Kaltinamajame akte nurodyta, kad M. N. ir kiti organizuotos grupės nariai vykdė A. S. ir V. V. parengtą nusikalstamų veiksmų planą. Taigi, M. N. nebuvo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų organizatorius. Byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį įtariamųjų D. Z., G. C. parodymai, slapto sekimo, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir kitų procesinių veiksmų atlikimo protokolai ir kiti duomenys) patvirtina, kad kaltinamasis M. N. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas kaltinamojo M. N. atžvilgiu buvo pratęstas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Atsižvelgus į M. N. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, jog veikdamas organizuota grupe kartu su kitais grupės nariais disponavo bei papirkimui skirdavo pinigines sumas, dalimi pajamų iš nusikalstamų veikų – tarpininkavimo ir piktnaudžiavimo, disponavo ir M. N., yra pagrindas manyti, kad kaltinamajam M. N. gali būti taikomas turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis). Taigi priešingai nei teigiama skunde, šiuo metu nėra išnykę ar pasikeitę aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos, todėl pagrįsta teismo išvada, kad jos taikymas šiuo konkrečiu atveju yra būtinas (BPK 151 straipsnio 1, 7 dalys).

11. Kaltinamasis skunde teigia, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas jo atžvilgiu yra taikomas neproporcinga apimtimi – skundžiama nutartimi nebuvo gilintasi, ar šioje byloje nuosavybės teisės ribojimas yra proporcingas ir atitinka jam pareikštų kaltinimų turinį. Atsižvelgdamas į pateiktos baudžiamosios bylos duomenis bei skundo argumentus, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nors laikinas nuosavybės teisės apribojimas į M. N. turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą, butą, sąskaitą banke nustatytas atsižvelgus į galimą turto konfiskavimą, tačiau laikinai apriboto M. N. turto mastas akivaizdžiai viršija galimą konfiskuotino turto vertę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pažeidimams, jos turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau nei reikia šiems tikslams pasiekti (2009 m. balandžio 9 d. nutarimas). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe suvaržymas visada turi nustatyti „teisingą pusiausvyrą“ tarp bendrojo intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų asmens pagrindinių teisių apsaugai; turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (pvz.: I. S. v Italy (GC), Nr. 22774/93). Taigi, apribojant asmeniui nuosavybės teisę į tam tikrą turtą, reikia atsižvelgti į tai, kokia yra konfiskuotino turto vertė, kad nebūtų apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtą, nei būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti.

12. Kaltinamasis M. N. skunde nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjamoje byloje jam yra inkriminuotas tik vienas dydis, su kuriuo galėtų būti siejamas turto konfiskavimas, t. y. 3 000 Eur piniginis atlygis už suteiktas teisines paslaugas. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad M. N. kaltinamas galimai padaręs nusikalstamas veikas organizuota grupe, t. y. jis ir kiti organizuotos grupės nariai atliko bendrus suderintus nusikalstamus veiksmus. Jei turtą iš nusikalstamos veikos gavo keli bendrininkai, tačiau šio turto pas juos nerandama ir nenustatyta kiekvienam iš bendrininkų atitekusi turto dalis, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, tokio turto vertę atitinkančią sumą iš bendrininkų gali išieškoti dalimis. Taigi, jeigu pareikštas kaltinimas pasitvirtintų, kaltinamajam galimų turtinių reikalavimų dydis galėtų viršyti skunde nurodomą sumą. Tačiau nors byloje nėra duomenų apie kaltinamojo M. N. turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, realią rinkos vertę, tačiau akivaizdu, kad vien 1/2 žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) vertė viršija šioje byloje galimai konfiskuotino M. N. turto vertę. Todėl nors galimam turto konfiskavimui užtikrinti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas yra būtinas, tačiau skundžiama nutartimi kaltinamojo M. N. atžvilgiu pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas vertintinas kaip per griežtas, neproporcingai apribojantis kaltinamojo teisę į neliečiamybę.

13. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamojo M. N. skundas tenkinamas iš dalies, Panevėžio apygardos teismo 2021m. lapkričio 19d. nutartis keičiama, paliekant galioti jos dalį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo tik 1/2 žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini) (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė su D. N.). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas kitam M. N. turtui naikinamas kaip perteklinis ir neproporcingas galimai konfiskuotinam M. N. turtui šioje byloje.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartį pakeisti:

Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą šiam kaltinamojo M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turtui:

1/2 pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė su D. N.);

1/2 buto /patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini) (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė su D. N.);

piniginėms lėšoms, esančioms AB „Swedbank“ ((duomenys neskelbtini)) M. N. priklausančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutarties dalies, kuria trijų mėnesių laikotarpiui pratęstas laikinas M. N. nuosavybės teisės apribojimas 1/2 daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė su D. N.) nekeisti.

Nutarties nuorašą pateikti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.