Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo V. V. gynėjo advokato Ato Molio skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutarties, kuria trijų mėnesių laikotarpiui iki 2022 m. gegužės 9 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į V. V. priklausantį turtą – kratos metu rastus pinigus – 8 135 Eur,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, V. V. kaltinamas tuo, jog veikdamas organizuota grupe organizavo prekybą žmonėmis, organizavo piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi siekiant turtinės ir kitokios asmeninės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, juridinis ir fizinis asmenys, organizavo trukdymą prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su ikiteisminio tyrimo atlikimu susijusias pareigas, organizavo melagingų parodymų davimą ir padarė nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 231 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 235 straipsnio 1 dalį. Taip pat V. V. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, organizavo rengimąsi sužalojant sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą dėl jo tarnybos pareigų vykdymo bei organizavo neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą ir padarė nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 167 straipsnio 1 dalį.

2. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2017 m. gegužės 9 d. nutarimu buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į V. V. priklausančius pinigus 8 900 Eur, rastus ir paimtus kratos metu jo gyvenamojoje vietoje, uždraudžiant valdyti, naudoti, disponuoti šiais pinigais bei turto saugotoju paskiriant Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Vėliau šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas buvo tęsiamas ikiteisminio tyrimo teisėjų ir baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo nutartimis.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Kaltinamojo V. V. gynėjas advokatas Atas Molis skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartį, kuria laikino nuosavybės teisės į neva V. V. turtą – 8 135 Eur sumą apribojimo terminas pratęstas, ir minėtus pinigus grąžinti A. V..

4. Skunde nurodo, jog, įvertinus nutarties motyvus, manytina, jog ji savo turiniu yra formali, joje nurodyti motyvai neatitinka byloje esančių aplinkybių, kurios jau savaime paneigia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 1 dalyje, BK 72 straipsnyje numatytų pagrindų buvimą ir jų taikymą, todėl nutarties dalis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į 8 135 Eur turi būti panaikinta, o klausimas išspręstas iš esmės.

5. Gynėjas teigia, jog, remiantis bylos duomenimis, galima daryti neabejotiną išvadą, kad 2017 m. gegužės 4 d. kratos metu rasta ir paimta pinigų suma – 8 135 Eur – V. V. nepriklauso. Dalis šios pinigų sumos, t. y. 5 000 Eur yra asmeninė buvusios sutuoktinės A. V. nuosavybė, o 3 135 Eur (1 845 Eur +1 290 Eur) yra jų vaikų santaupos. Pasak gynėjo, šių piniginių lėšų kilmė nustatyta, jos yra gautos teisėtu būdu ir neturi jokio ryšio su teisme nagrinėjama byla ir kaltinamaisiais. Todėl nuosavybės teisės apribojimo į turtą, kuris nepriklauso kaltinamajam V. V. ir su baudžiamąja byla niekaip nesusijęs, tęsimas yra nepagrįstas. Pažymima ir tai, kad A. V. nei kratos atlikimo metu, nei šiuo metu nėra sudariusi santuokos su V. V., t. y. nevaldo turto bendrąja jungtine nuosavybe, taip pat jokiais pagrindais neatsako už V. V. inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Dėl to skundžiama nutartimi nepagrįstai ribojama nuosavybės teisė asmenų, kurie nėra byloje nei kaltinamieji, nei už kaltinamų asmenų veikas atsakingi asmenys.

6. Skunde taip pat nurodoma, kad byloje yra atliktas kaltinamojo V. V. pajamų / išlaidų, įgyto turto tyrimas ir surašyta 2019 m. birželio 19 d. turto tyrimo pažyma, kurioje nustatyta, kad V. V. teisėtai gautos pajamos viršijo išlaidas, turtas įgytas teisėtomis pajamomis, todėl turto tyrimas baigtas ir nėra pagrindo pradėti kitos galbūt padarytos nusikalstamos veikos tyrimo ar išplėstinio turto konfiskavimo procedūros.

7. Be kita ko, nurodoma ir tai, kad, sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties teisėtumo, būtina nustatyti, ar V. V. apskritai galėjo gauti kokias nors pajamas iš jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, kurios galėtų sudaryti dalyką ir pagrindą skundžiamos nutarties priėmimui. Pasak gynėjo, iš V. V. inkriminuojamų veikų nėra nustatyta, jog egzistuotų kokios nors piniginės lėšos, kaip nusikaltimo rezultatas ar buvo naudojamos kaip įrankis. Net ir pripažinus V. V. kaltu dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, tai nesudarytų pagrindo konstatuoti, kad 8 135 Eur yra šių nusikaltimų rezultatas, t. y. objektas, kuris galėtų būti konfiskuojamas vadovaujantis BK 72 straipsniu.

8. Gynėjo teigimu, teismo nutartyje nurodomos aplinkybės dėl V. V. pažado ir dalies sumos sumokėjimo asmeniui, prisiėmusiam kaltę už labai sunkios nusikalstamos veikos padarymą, gynybos ir pagalbos, kuriant melagingą versiją organizavimą. Tačiau nenurodoma. kokie duomenys šias aplinkybes patvirtina. Taip pat teigiama, kad, įvertinus skunde išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad tai taip pat leidžia panaikinti skundžiamos nutarties dalį dėl laikino V. V. nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo į 8 135 Eur ir grąžinti šią pinigų sumą teisėtiems šių lėšų savininkams, kaip neatitinkančią jokio BK 72 straipsnyje, 72³straipsnyje nustatyto konfiskuotino turto požymio.

9. Skunde cituodamas BPK 151 straipsnio, BK 72 straipsnio, 72³ straipsnio, Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, gynėjas pažymi, kad bet kokia procesinė prievartos priemonė gali būti taikoma tik esant įstatyme numatytiems pagrindams, sąlygoms ir tik tokios apimties ir tokį laikotarpį, kiek tai yra neišvengiama proceso tikslams pasiekti. Nei viena procesinė prievartos priemonė negali būti taikoma vien formaliais pagrindais.

10. Anot gynėjo, kratos metu paimti pinigai – 8 135 Eur nepriklauso V. V., jie nebuvo rasti pas jį asmens kratos metu, priešingai 5 000 Eur suma kratos metu buvo rasta virtuvėje, tiek V. V., tiek A. V. nurodė, kad tai yra A. V. asmeniniai pinigai, o likusi dalis sumos rasta dvejuose piniginėse, kas patvirtina faktą, jog tai turimos dviejų dukrų santaupos, tai kratos metu patvirtino ir V. V. bei A. V.. Dėl to visi šie pinigai niekaip negalės būti konfiskuojami, nes tam nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje ar 72³ straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų. Baudžiamojoje byloje iš V. V. gali būti konfiskuota tik ne didesnė, kaip 765 Eur pinigų suma, kuri 2017 m. gegužės 4 d. kratos metu buvo rasta jo naudotame automobilyje Škoda Superb bei paimta ir kuri, kaip paaiškino pats V. V., yra jo asmeninė nuosavybė, pinigai jo uždirbti darbe.

11. Tokiu būdu, akcentuojama, kad byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys, taip pat nėra BK 72³straipsnyje numatytų išplėstinio turto konfiskavimo taikymo pagrindų, o ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip minėta, gali būti taikomas tik 765 Eur sumai.

12. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo V. V. gynėjo advokato Ato Molio skundas atmetamas.

13. Įvertinus skundo argumentus, skundžiamos teismo nutarties motyvus, spręstina, kad žemesnės instancijos teismas, pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, atsižvelgė į visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, BPK 151 straipsnio nuostatų, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo nepažeidė. Priešingai nei ginčijama, skundžiama nutartis, kuria trims mėnesiais buvo pratęstas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės į kaltinamojo V. V. gyvenamojoje vietoje kratos metu paimtus pinigus – 8 135 Eur apribojimo terminas, yra teisėta ir pagrįsta, nes kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia spręsti apie galimą turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) taikymą. Naikinti skundžiamos nutarties skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

14. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta procesinė prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba turto konfiskavimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Be to, pažymima, kad BPK 151 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog baudžiamosiose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas, konfiskuojamas tas pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis esantis turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma, esant bent vienam iš pirmiau paminėtų baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų pagrindų. Jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti nenumatoma.

15. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika, o byloje gali būti ar yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas, ar išplėstinis turto konfiskavimas. Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan. Nagrinėjamu atveju aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas, teismui konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą.

16. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje yra pakankamas faktinis pagrindas taikyti ginčijamą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo argumentų, V. V. gyvenamojoje vietoje rasti pinigai gali būti pripažįstami ne tik nusikaltimo rezultatu, bet ir jam inkriminuojamų nusikaltimų – piktnaudžiavimo tarnyba, trukdymo tyrimui – padarymo priemone. Tokioje situacijoje turi būti sprendžiamas turto konfiskavimo instituto taikymo klausimas. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. V. kaltinamas padaręs šešias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos labai sunkių, viena sunkių ir trys nesunkių nusikaltimų kategorijai. Byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiojo, liudytojų parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, apžiūros protokoluose ir kituose rašytiniuose duomenyse. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, nagrinėjant skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kiek būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Todėl skundą nagrinėjantis teismas šioje proceso stadijoje nevertina faktinių bylos aplinkybių, nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo, nes visi šie klausimai bus išspręsti, bylą išnagrinėjus teisme ir priėmus atitinkamą procesinį sprendimą.

17. Skunde kaltinamojo gynėjas nurodo, kad tik dalis kratos metu paimtų pinigų, į kuriuos buvo apribotos nuosavybės teisės, – 765 Eur nuosavybės teise priklauso V. V., likę 8 135 Eur priklauso jo buvusiai sutuoktinei ir vaikams (5000+1845+1290 Eur). Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į kaltinamojo atžvilgiu atlikto pajamų / išlaidų, įgyto turto tyrimo rezultatus, kad ginčijamos pinigų sumos kilmė byloje A. V. atžvilgiu yra pagrįsta, neturi jokio ryšio su teisme nagrinėjama byla, gauta teisėtu būdu, be to, negali būti laikoma bendrąja jungtine nuosavybe, nes A. V. ir A. V. tiek kratos atlikimo metu, tiek šiuo metu yra išsituokę. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad visos šios skunde nurodomos aplinkybės yra faktinės bylos aplinkybės, kurios nustatomos, pirmosios instancijos teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą iš esmės. Taigi, išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės, bus galima daryti išvadą ir dėl turto, į kurį laikinai apribota V. V. nuosavybės teisė, gavimo ir priklausymo aplinkybių. Minimi tyrimo duomenys (išvada apie disponuojamas pinigines lėšas, A. V. nurodytos aplinkybės, kam priklauso turtas), nepaneigia laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrįstumo. Be to, kaip buvo nurodyta ir ankstesnėje skundą nagrinėjusio teismo nutartyje, ko neneigia pats A. V. ir A. V., nustatyta, kad kaltinamasis V. V. kratos atlikimo metu gyveno tame pačiame name, kaip ir A. V.. Taigi, nors V. V. bei A. V. santuoka ir buvo nutraukta, kaltinamasis toliau naudojosi visomis namo patalpomis, kuriose galėjo būti tiek jam, tiek jo bvuvusiai sutuoktinei priklausantis turtas. Be kita ko, minėtos procesinės prievartos priemonės atlikimo metu buvo rasti bei paimti ir kiti daiktai, kurie gali būti glaudžiai susiję su byloje tiriamais įvykiais, todėl į tai atsižvelgtina sprendžiant dėl kaltinamajam taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrįstumo. Todėl skundo argumentai, susiję su kratos metu rastų pinigų dalies priklausymu kitiems asmenims, nepaneigia tolimesnio procesinės prievartos priemonės taikymo šioje proceso stadijoje būtinumo ir neduoda pagrindo nesutikti su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais.

18. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, priešingai nei nurodoma kaltinamojo gynėjo skunde, pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą šioje baudžiamojoje byloje, proporcingumo principas pažeistas nebuvo. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK ir yra galimi. Nors ši procesinė prievartos priemonė jau taikoma pakankamai ilgą laiką, tačiau, jos taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti byloje galimą turto konfiskavimą. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad tolesnis procesinės prievartos priemonės – laikino kaltinamojo V. V. nuosavybės teisės apribojimo taikymas yra proporcingas, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė, t. y. laikinas kaltinamojo nuosavybės teisių apribojimas į kratos metu surastus ir paimtus pinigus varžo kaltinamojo teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone numatytiems tikslams pasiekti. Kaip jau buvo minėta, tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, bus nustatyta, kam iš tikrųjų priklauso kratos metu rastos piniginės lėšos ir kokia šių piniginių lėšų kilmė. Įvertinus kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, teismo skundžiama nutartimi taikyta procesinė prievartos priemonė nelaikytina per griežta, o vien tik gynybos reiškiamas nesutikimas su tokiu teismo procesinius sprendimu, nedaro jos neteisėtos ir nepagrįstos, juo labiau teikiantis pagrindą ją naikinti skunde nurodytais argumentais. Be to, pažymėtina, jog laikino nuosavybės teisė apribojimo taikymas ar netaikymas, apribojimo termino pratęsimas, taip pat jo mąsto ir pobūdžio nustatymas yra teismo teisė, įvertinus BPK numatytus pagrindus ir byloje esančius faktinius duomenis. Be to, laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas yra reglamentuotas įstatymu. Šiai procesinei prievartos priemonei būdingas laikinumo pobūdis, kuris reiškia, kad jos taikymas panaikinamas, nepasitvirtinus pateiktiems kaltinimams ar atsiradus kitoms priežastims, dėl kurių ši procesinės prievartos priemonė taptų nebereikalinga. Šioje bylos proceso stadijoje tokių aplinkybių nebuvo nustatyta.

19. Esant išdėstytam, darytina išvada, jog Panevėžio apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikino kaltinamojo V. V. nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Šiuo metu skundžiamoje nutartyje nurodytas nuosavybės teisės apribojimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs, jo nepaneigia skunde nurodyti kaltinamojo gynėjo argumentai. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo turtui Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartimi pratęstas pagrįstai. Taigi, skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo kaltinamojo V. V. gynėjo advokato Ato Molio skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.