Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka sprendė pareiškėjo I. G., atstovaujamo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „S. Ž.“, prašymo dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, suinteresuotas asmuo E. G., priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad pareiškėjui I. G. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje kartu su sutuoktine E. G. priklauso ½ dalis šio turto: 0,1233 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių pastatų – stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat prašo nustatyti naudojimosi šiuo turtu tvarką pagal teismui pateiktą susitarimą.

Prašymą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 27 straipsnyje nustatyta, kad jeigu fiziniam asmeniui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, bankroto administratorius pasiūlo fiziniam asmeniui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl fizinio asmens turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Fizinio asmens dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas nekilnojamojo daikto fizinio asmens dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi fiziniam asmeniui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką (FABĮ 27 straipsnio 7 dalis).

Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo turinio ir patikrinus teismų informacinę sistemą „LITEKO“, nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo I. G. ir E. G. santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Sprendimas nutraukti santuoką byloje nepriimtas, byla yra nagrinėjimo stadijoje. Pareiškėjas minėtoje byloje prašo padalinti santuokoje kartu su E. G. įgytą turtą, tame tarpe ir prašyme dėl skolininko turto dalies nustatymo nurodytus turto vienetus.

Sprendžiant dėl sutuoktinio turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir esant santuokos nutraukimo bylai, pirmiausiai turi būti išnagrinėtas klausimas dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esant iškeltai bylai dėl santuokos nutraukimo, šios bylos rezultatas ir joje nustatytos aplinkybės neabejotinai yra svarbios bylos dėl skolininko turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo nagrinėjimo rezultatui, t.y. skolininko turto dalies individualizavimui bendrojoje nuosavybėje, kai yra aišku (nustatyta), koks turtas jam priskirtinas, todėl pirmiau reikia išnagrinėti santuokos nutraukimo bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).

Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnio 2 dalis).

Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu tarp pareiškėjo I. G. ir E. G., šioje byloje turto padalijimo klausimas dar nėra išspręstas, galutiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo byloje nustatytos aplinkybės turės prejudicinę reikšmę fizinio asmens bankroto bylai. Kol nėra nustatyta reali pareiškėjo turtinė padėtis, t. y. koks kilnojamasis bei nekilnojamasis turtas priklauso pareiškėjui nuosavybės teise, teismui nėra pagrindo savo iniciatyva nustatyti pareiškėjui priklausančios turto dalies. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog yra visos įstatyme numatytos prielaidos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo atsisakyti priimti.

Pareiškėjui išaiškintina, kad dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo jis gali kreiptis į Marijampolės apylinkės teismą, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikiant patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalimi, 443 straipsnio 1 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 290- 291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo I. G. prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bei naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ir gražinti pareiškimą jį padavusiam asmeniui.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti pareiškėjui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.