Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Editos Šliumpienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. patikslintą ieškinį atsakovei G. J. ir pagal atsakovės G. J. priešieškinį ieškovui J. V. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1) E. V. ir L. V. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu; 2) dukterų gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, o bendravimo tvarka nustačius po savaitę su atsakove G. J. (toliau – atsakovė), iš atsakovės priteisti materialinį išlaikymą po 100 Eur kiekvienai dukrai, pervedant pinigines lėšas į ieškovo banko sąskaitą; 3) nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnametėmis dukterimis E. V. ir L. V. tvarką:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

Dėl išlaikymo dydžio

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos

Dėl priteisto išlaikymo

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

2.11. Šioje dalyje apeliacinis skundas nemotyvuotas. Iš jo turinio neįmanoma suprasti ką konkrečiai ginčija ieškovas, kurių konkrečiai atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų teismas negalėjo iš ieškovo priteisti.

Dėl apelianto prašymų

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl jų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymo, bei išlaikymo priteisimo. Ieškovas prašė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, o atsakovė – su ja. Ieškovas prašė nustatyti šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką su skyriumi gyvenančiu tėvu pagal modelį „50:50 procentų laiko“, o atsakovė – bendravimo tvarką, orientuotą į maksimalų laiko, kurį vaikai praleistų su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą. Tarp šalių taip pat kilo ginčas ir dėl išlaikymo, priteistino iš skyriumi gyvenančio tėvo, dydžio. Taigi, nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmetus ieškinį ir tenkinus priešieškinį vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, nustatyta ieškovo bendravimo tvarka su vaikais, iš ieškovo priteistas 250 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam nepilnamečiui vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

17. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kadangi šioje byloje sprendžiami klausimai yra susiję su nepilnamečių vaikų interesais, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, bei atsižvelgdamas į teikiamų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla, šalių pateiktus dokumentus priima ir vertina juos visų byloje esančių įrodymų kontekste.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodomi kaip pridedami dokumentai – G. J. rašytinis paaiškinimas dėl mėsos vežimo bei trumposios SMS žinutės nėra pateikti, todėl šių įrodymų pridėjimo prie bylos klausimas nespręstinas.

Dėl žodinio proceso ir nepilnamečių vaikų apklausos

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytus atvejus. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, jog, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

23. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.164 straipsnyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras, tačiau akcentuojamas tik pats vaiko nuomonės išklausymo faktas. Vaiko nuomonės išklausymo forma, vieta, kurioje vaikas ją išreiškė, nėra esminė, jeigu visuma įrodymų leidžia teigti, kad vaiko nuomonė buvo išreikšta laisva valia, vaikui sudarant tinkamas sąlygas pagal savo amžių ir brandą ją pareikšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020). Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi teisę pasirinkti tokią vaiko nuomonės išklausymo formą, kuri leistų užtikrinti vaikui geriausią būdą laisvai ir nevaržomai išreikšti savo požiūrį.

24. Nagrinėjamoje byloje šalių dukrų nuomonės ne kartą (2021 m. birželio 25 d.; 2021 m. spalio 6 d.; 2021 m. gruodžio 4 d.; 2021 m. gruodžio 15 d.; 2022 m. kovo 17 d.; 2022 m. balandžio 12 d.; 2022 m. birželio 30 d.; 2022 m. rugsėjo 26 d.) buvo išklausytos ir užfiksuotos per Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir VTAT Skyrius) darbuotojus. Teisėjų kolegija, įvertinusi VTAT Skyriaus užfiksuotas vaikų nuomones, nustatė, kad jos yra nuoseklios, abu vaikai nurodo mylintys tiek motiną, tiek tėvą, nurodo, kad jiems patinka būti tiek su motina, tiek su tėvu.

25. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, sprendžiant pagarbos vaiko nuomonei šios kategorijos bylose klausimą, akcentuojama įsiklausymo į vaiko nuomonę esmė, jo geriausių interesų užtikrinimo pusiausvyra, o ne nuomonės pateikimo forma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo nustatyta pakankamai aplinkybių vaikų požiūriui ir jų geriausių interesų užtikrinimui atskleisti. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad vaikų nuomonė buvo išklausyta tinkamai, todėl yra pagrindas ja vadovautis šioje byloje.

26. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovo J. V. pozicija dėl vaikų nuomonės išklausymo teisme yra nenuosekli. Viena vertus, ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė vaikų, todėl, siekiant išsiaiškinti vaikų nuomonę, reikia juos apklausti apeliacinės instancijos teisme. Kita vertus, ieškovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad šalių dukros, kurioms šiuo metu yra 5 ir 7 metai, dar nėra pajėgios įvertinti gyvenimo sąlygas pagal susiklosčiusias faktines aplinkybes savarankiškai suformuojant savo nuomonę dėl to, su kuriuo iš tėvų jos norėtų gyventi (žr. apeliacinio skundo 4 lapo 6 pastraipą).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl savo mažo amžiaus (7 ir 5 metai) šalių dukros negalėtų aiškiai pasakyti, kaip dažnai norėtų bendrauti su motina ar tėvu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinį skundą, atsakovės atsiliepimą į apeliacinį skundą ir kitą bylos medžiagą, sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kadangi teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir apeliacinį skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su vaikų gyvenamąja vieta

28. Iš bylos duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė šias faktines aplinkybes – ieškovas J. V. ir atsakovė G. J. (iki santuokos turėta pavardė – J.) yra nepilnamečių vaikų E. V. , gim. (duomenys neskelbtini) , ir L. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys santuokos sudarę nebuvo.

29. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).

30. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).

31. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.

32. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

33. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas veiksnys, turintis įtakos vaiko psichologinei būklei, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).

34. Apelianto J. V. teigimu, vaikų gyvenamoji vieta su motina tapo nesaugi, kadangi atsakovė G. J. sudarė santuoką su A. J.. Apeliantas nurodo, kad A. J. nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki jo sulaikymo 2022 m. lapkričio 16 d. gyveno su G. J. ir šalių dukromis, adresu (duomenys neskelbtini) . Motinos aplinkoje egzistuojančią grėsmę vaikų saugumui apeliantas sieja su tuo, kad A. J. yra teistas už sunkius nusikaltimus ir šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apeliacinio skundo argumentams.

36. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-398-876/2022 A. J., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams. Teisėjų kolegija vertina, jog aplinkybė, kad atsakovės sutuoktinis A. J. šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, reiškia, kad jis negyvena su šalių dukromis, su jomis tiesiogiai nebendrauja. Todėl aplinkybė, jog atsakovė yra sudariusi santuoką su teistu už sunkius nusikaltimus ir šiuo metu atliekančiu realią laisvės atėmimo bausmę A. J., pati savaime nepatvirtina, jog šalių dukroms jų motinos atsakovės G. J. gyvenamoji aplinka yra nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aptarti argumentai neteikia pagrindo išvadai, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina neatitiktų vaikų interesų.

37. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu svarbi yra ir ta aplinkybė, kad ieškovas prašo nustatyti bendravimo su vaikais modelį „50 x 50 procentų laiko“. Vadinasi, pats ieškovas sutinka, kad šalių dukros faktiškai tiek pat laiko praleistų motinos gyvenamojoje vietoje, kiek ir tėvo. Todėl aplinkybė, kad atsakovė yra sudariusi santuoką su teistu asmeniu, negali būti pripažįstama turinčia lemiančią reikšmę sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

38. Į bylą pateiktoje 2022 m. rugsėjo 26 d. VTAT Skyriaus išvadoje, pažymėta, kad 2022 m. rugsėjo 26 d. Skyriaus specialistui išklausant E. V. nuomonę, vaikas nurodė, kad jos namai yra ten kur gyvena jos motina (dokumentas numeris DOK-38180). Į bylą pateiktoje 2021 m. spalio 5 d. VTAT Skyriaus išvadoje į priešieškinį nurodyta, kad šalių dukros dėl savo mažo amžiaus ir brandos argumentuotos pozicijos dėl nuolatinės savo gyvenamosios vietos nustatymo išsakyti negali, tačiau abi mergaitės pažymi, kad jų ryšys su mama geras, iki teisminio proceso pradžios visuomet mergaitės nuolat gyveno G. J. ( J.) gyvenamojoje aplinkoje, kurią laiko savo namais, prie jos pripratusios (dokumentas numeris DOK-36422).

39. Apeliantas ginčydamas teismo sprendimo dalį, kuria šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaikų motina, be kita ko, akcentuoja, kad šalims nepavyksta susitarti dėl dukters E. V. pailgintos dienos grupės bei būrelių lankymo mokykloje. Apelianto teigimu, tenkinus atsakovės G. J. reikalavimus, susijusius su vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymu, būtų pažeidžiama E. V. teisė į lavinimą, t. y. vaikas neturės galimybės lankyti pailgintos dienos grupės bei būrelių mokykloje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apelianto argumentams.

40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 išaiškinta, kad pagal įstatymą vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomomis vaiko priežiūros išlaidomis. Papildomos vaiko priežiūros poreikis yra objektyvus veiksnys, tačiau tiek jis, tiek šio poreikio patenkinimo būdo ir priemonių parinkimas tėvų gali būti suvokiami subjektyviai ir dėl to skirtingai. Atsižvelgiant į tai ir į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai.

41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 40 punkte nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas, jog teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių turi abu tėvai, mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) taikytinas ir nagrinėjamo ginčo atveju. Darytina išvada, jog nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų yra nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, vadovaujantis tėvų valdžios lygybės principu (CK 3.156 straipsnis, 3.163 straipsnio 1 dalis), apie vaiko poreikį gauti vaiko lavinimui skirtas paslaugas sprendžia abu tėvai.

42. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu motyvu, kad atsakovė yra atsakinga motina ir rūpinasi dukromis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės, kad vykstant teisminiam procesui tarp šalių kildavo konfliktai bendravimo su vaikais klausimais, kaip ir aplinkybės, susiję su skirtingu tėvų požiūriu dėl E. V. pailgintos grupės mokykloje bei neformaliojo švietimo užsiėmimų (ne)lankymo, pačios savaime neteikia pagrindo nesutikti su anksčiau nurodytu ginčijamo teismo sprendimo motyvu. Aptartos apelianto nurodomos aplinkybės pačios savaime taip pat nesudaro pagrindo spręsti esant būtinumui vaikų gyvenamąją vietą keisti nustatant ją su ieškovu.

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog abi šalys tinkamai įgyvendina tėvų valdžią, tinkamai prižiūri ir rūpinasi savo vaikais. Abi šalys tam turi tinkamas sąlygas.

44. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas, teigdamas, kad bylos nagrinėjimo metu šalių vaikai po pusę laiko gyveno pas kiekvieną iš tėvų, neginčijo aplinkybės, kad abi šalių dukros nuo jų gimimo kartu su motina gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šalių dukrų gyvenamoji vieta nuo jų gimimo buvo kartu su motina, adresu (duomenys neskelbtini), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Tokiu būdu vaikų gyvenime yra užtikrinamas stabilumas, saugumas. Apibendrinant tai, kas anksčiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria šalių dukrų gyvenamoji vieta nustatyta su motina.

45. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos

46. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).

47. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras. Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

48. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 pasisakyta tik dėl vienos iš vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis), įgyvendinimo formų, pagal kurią vaikas kas antrą dieną pakaitomis gyventų su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sąlygų, konstatuojant, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais. Tuo tarpu dėl kitokių, ne tokių kraštutinių, „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo formų galimumo ir jų nustatymo sąlygų minėtoje byloje kasacinis teismas nesprendė. Todėl, pavyzdžiui, vėlesnėje praktikoje pasisakydamas dėl teismo nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurią vaikas realiai pakaitomis gyvena su kiekvienu iš tėvų po savaitę, kasacinis teismas nurodė, kad ji nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų, todėl gali būti taikoma ir nesant vienos iš nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 nurodytų sąlygų – tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

49. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad tokia tvarka suderinama su Lietuvos teise ir kad konkrečiu atveju ji gali būti nustatyta tik konstatavus, jog ji atitinka geriausius vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis 3K-3-279- 969/2019).

51. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui 2021 m. liepos 28 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, pagal kurias nustatyta ieškovo J. V. bendravimo su vaikais tvarka pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, šalių dukros jau yra pripratusios prie daugiau nei 1,5 metų taikomos bendravimo tvarkos, kai vaikai su savo tėvais bendrauja po savaitę laiko. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti tokiems apelianto argumentams.

52. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-4213-374/2021, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatant laikiną ieškovo J. V. bendravimo su nepilnametėmis dukromis E. V. ir L. V. tvarką – po savaitę laiko nuo sekmadienio iki sekmadienio kas antrą savaitę, dukras pasiimant iš mamos G. J. namų sekmadienį 19:00 valandą ir grąžinant kitą sekmadienį 19:00 valandą. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1682-324/2021, anksčiau aptarta Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartis buvo palikta nepakeista (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

53. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto J. V. argumentu, kad nuo 2021 m. liepos 28 d. nustačius laikinąją tėvo bendravimo su vaikais tvarką, t. y. jau daugiau kaip 1,5 metų buvo nusistovėjusi tvarka, pagal kurią šalių vaikai su abiem tėvais praleisdavo maždaug tiek pat laiko. Tokia tvarka tapo vaikams įprasta.

56. Atsakovė G. J. , ginčydama ieškovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką, nurodė aplinkybes, kad vaikams su ieškovu bendraujant pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, dėl gyvenimo ritmo nestabilumo dukroms atsirado somatinio pobūdžio sutrikimai – prieš vykstant pas tėvą mergaitės skundžiasi pilvo skausmais, dukrai E. pradėjo augti svoris, ji pradėjo griežti dantimis. Minėtas aplinkybes atsakovė įrodinėjo 2023 m. kovo 7 d. psichologės A. P. raštu Dėl duomenų pateikimo apie E. V. (dokumento numeris DOK-10755 priedas). Anksčiau nurodytame psichologo rašte pateiktas psichologo vertinimas, jog G. J. kreipimosi metu išsakyti nusiskundimai dėl dukros savijautos (pilvo skausmai, apetito bei svorio pokyčiai, dantų giežimas, nuotaikos pokyčiai) bei stebėjimo duomenys konsultacijų metu (pažeminta nuotaika, nerimastingumas, įtampa, baimingumas atsiskirti su mama) gali būti vertinami kaip E. reakcija į pasikeitusias aplinkybes šeimoje. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptariamo įrodymo turinį visų byloje esančių įrodymų kontekste, sprendžia, jog jame nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad būtent dėl nuo 2021 m. liepos 28 d. taikytos laikinosios bendravimo tvarkos, pagal kurią E. V. su skyriumi gyvenančiu tėvu bendravo pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, galėjo atsirasti psichologo rašte įvardinti vaiko sveikatos neigiami pokyčiai. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, psichologo rašte įvardintos „pasikeitusios aplinkybės šeimoje“ turėtų būti vertinamos platesne prasme, t. y. kaip šalių bendro gyvenimo pabaiga su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis, įskaitant ir šalių nuolatinius konfliktus, kas neabejotinai daro neigiamą įtaką vaikų savijautai. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė G. J. nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų jos teiginius, susijusius su bylos nagrinėjimo metu galiojusios bei ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos neatitikimu šalių vaikų interesams.

57. Ginčijamame teismo sprendime nurodoma, kad teismas atsižvelgė į atsakovės nuomonę, jog tokio amžiaus vaikams 7 dienas nesimatymas su motina, nepastovumas, kelia rūpesčių dėl mažamečių dukrų savijautos. Minėta, jog į bylą nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuo 2021 m. liepos 28 d. šalių vaikams bendraujant su skyriumi gyvenančiu tėvu pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, būtent tokia bendravimo tvarka būtų turėjusi neigiamą įtaką vaikų interesams (įskaitant jų fizinę ir (ar) psichinę sveikatą). Todėl atsakovės G. J. s subjektyvus vertinimas negali būti pagrindu konstatuoti, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, iš esmės atitinkanti iki šiol daugiau kaip 1,5 metų faktiškai egzistuojančią bendravimo tvarką, prieštarautų šalių vaikų interesams (būtų nesuderinama su vaikų normaliu dienos ir ugdymosi režimu ar pan.) ir (ar) vaikų norams. Priešingai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių vaikams tokia bendravimo su tėvu tvarka tapo įprasta ir rutiniška, atitinkanti vaikų interesus ir poreikius.

58. Į bylą pateiktoje VTAT Skyriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. Išvadoje Nr. 12SD-4566 nurodyta, kad pokalbio su Skyriaus darbuotoju metu E. V. teigė, jog jai patinka būti ir su tėte ir su mama, abu juos myli. Skyriaus darbuotojas pažymėjo, jog tarp dukrų ir tėvo stebimas artimas, šiltas emocinis ryšys (dokumentas numeris DOK-33726).

59. Bylos duomenys patvirtina, kad 2022 m. birželio 30 d. per VTAT Skyriaus darbuotojus buvo išklausyta ir užfiksuota L. V. ir E. V. nuomonė. L. V. nurodė, kad labai myli tėtį, jai su juo smagu leisti laiką. E. V. nurodė, kad jai smagu būti pas tėtį, kartu su juo keliauti.

60. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2022 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, jog VTAT Skyriaus atstovė teikdama išvadą pažymėjo, kad paskutinius kartus VTAT Skyriaus darbuotojams bendraujant su šalių dukromis, nė viena iš jų negalėjo išskirti, su kuriuo iš tėvų ji norėtų gyventi, ar kurie namai joms yra mielesni (2022 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 30 min.). Išvadoje nurodė, kad vaikų gyvenamoji vieta gali būti nustatoma su motina, atitinkamai turėtų būti nustatomas maksimalus vaikų bendravimas su tėvu.

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia spręsti, kad su abiem tėvais vaikų ryšys yra artimas, mergaičių tėvas nepažeidžia vaikų teisių, tinkamai rūpinasi dukromis, jo turimas būstas pilnai pritaikytas dukroms gyventi, palaikomi vaikų socialiniai ryšiai su kitais žmonėmis tėvo gyvenamojoje vietoje ar šalia jos, yra įgyvendinamas tėvo maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaikus principas.

62. Apibendrindamas 46-61 punktuose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju šalių dukrų E. ir L. V. interesus geriausiai atitiks bendravimo su tėvu J. V. tvarka pagal „50:50 procentų laiko“ modelį bendraujant po savaitę laiko kas antrą savaitę.

63. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2022 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad ieškovo advokatė G. S. 2022 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje nurodė, jog siekdama neužvilkinti bylos nagrinėjimo, atsiima 2022 m. lapkričio 16 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus, kuriais prašomą nustatyti bendravimo tvarką papildė punktais dėl bendravimo valstybinių švenčių metu, bei nepertraukiamo 14 dienų bendravimo per vaikų atostogas (dokumentas numeris DOK-46849). Pažymėtina, jog baigiamosiose kalbose ieškovo atstovė prašė teismo priimant sprendimą byloje, ieškovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką papildyti punktais, numatančiais bendravimo tvarką per valstybines šventes (šv. Kalėdos, šv. Velykos, Naujieji metai, Tėvo diena, Motinos diena).

64. Atsakovės advokatas 2022 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje sutiko, kad teismas ex officio (pagal pareigas) nustatytų intensyvesnę tėvo bendravimo su dukromis tvarką, tačiau nesutiko su bendravimo tvarka pagal „50:50 procentų laiko“ modelį. 2022 m. lapkričio 16 d. ir 2022 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžiuose atsakovės advokatas ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos, pagal kurią vaikai su kiekvienu iš tėvų bendrautų po savaitę laiko, ydingumą iš esmės siejo su vaikų negalėjimu bendrauti su kitu iš tėvų valstybinių ir asmeninių švenčių metu ir per atostogas.

65. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Minėta, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021, 53, 55 punktai).

66. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo riboti ieškovo J. V. bendravimą su dukromis E. ir L. V., spręsdamas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neapsiriboja šalių procesiniuose dokumentuose siūlomomis bendravimo su vaikais tvarkomis, o siekdamas visapusiško vaikų interesų užtikrinimo, nustato bendravimo tvarką, įtvirtinančią papildomas, vaikų interesams neprieštaraujančias, bendravimo su tėvu/motina galimybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylose dėl vaiko bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina) teismo aktyvų vaidmenį, kai parenkant bendravimo tvarkos modelį neapsiribojama šalių pateiktais bendravimo tvarkos variantais, pabrėžė ir kasacinis teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022, 59 punktą).

67. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prioritetiniais laikomi vaiko teisės ir interesai reikalauja nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kurią įgyvendinant praktiškai būtų maksimaliai sumažinta konfliktų tarp vaiko tėvų tikimybė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustačius bendravimo tvarką, pagal kurią vaikai su tėvu bendrauja po savaitę laiko kas antrą savaitę bei siekiant užtikrinti vaikams galimybę svarbiausias valstybines šventes švęsti tiek su motina, tiek su tėvu, o taip pat vadovaujantis tėvų lygiateisiškumo principu, tikslinga į bendravimo tvarką įtraukti punktus, susijusius su vaikų bendravimu su tėvu (motina) per šv. Kalėdas, šv. Velykas, Naujuosius metus, Tėvo dieną, Motinos dieną.

68. Bylos duomenys patvirtina, jog tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl to, kaip bendravimas turėtų vykti per šv. Kalėdas, šv. Velykas, Naujuosius metus, Tėvo dieną, Motinos dieną, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

69. Pasisakydamas dėl bendravimo su vaikais per jų gimimo dieną, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog geriausius vaikų interesus bei tėvų lygiateisiškumo principą atitiktų tokia bendravimo tvarka, pagal kurią kiekvienas iš tėvų turėtų galimybę švęsti su vaikais jų gimimo dieną kas antrus metus paeiliui, o kitais metais bendrauti su vaikais sekančią po vaiko gimimo dienos einančią kalendorinę dieną.

70. Tenkinus priešieškinį ginčijamu teismo sprendimu nustatyta ieškovo bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią ieškovas su vaikais bendrauja per kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogas pirmą ir trečią atostogų savaites nepertraukiamai, konkretų šio bendravimo laiką susitarus su vaikų motina ne vėliau, kaip prieš dvi savaites. Ieškovo advokatė G. S. 2022 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje prašė papildyti ieškovo pasiūlytą bendravimo tvarką punktu, numatančiu, jog nepaisant nustatyto grafiko, atsakovė turi teisę du kartus per metus į nepertraukiamą 14 dienų laiką su nepilnamečiais vaikais per vaikams teisės aktų nustatytą atostogų laiką, iš anksto prieš du mėnesius SMS žinute pranešant ieškovui. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad didžiosios dalies moksleivių atostogų įprastinė trukmė yra savaitė, o taip pat aplinkybę, kad ieškovo bendravimo su dukromis tvarka nustatyta pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, sprendžia, jog geriausiai vaikų interesus atitiktų ir realiai įvykdytina būtų tokia bendravimo tvarka, pagal kurią ieškovas ir atsakovė turėtų teisę kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu praleisti su nepilnamečiais vaikais 14 dienų nepertraukiamai.

71. Apibendrindama 46-70 punktuose išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija spendžia esant pagrindui apeliacinio skundo dalį dėl J. V. bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais E. ir L. V. nustatymo tenkinti iš dalies, nustatant, kad:

1. Tėvas bendrauja su nepilnametėmis dukromis E. V. ir L. V. po savaitę laiko – dukras pasiimdamas iš vaikų gyvenamosios vietos sekmadienį 19:00 valandą ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą po savaitės sekmadienį 19:00 valandą.

2. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, tėvas bendrauja su vaikais kiekvienais lyginiais metais:

2.1. Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 12.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 10.00 val.;

2.2. Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 10.00 val.

3. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, tėvas bendrauja su vaikais kiekvienais nelyginiais metais:

3.1. Šv. Kalėdų antrąją dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 10.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą gruodžio 27 d. iki 10.00 val.;

3.2. Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip iki tos pačios dienos 20.00 val.;

3.3. Naujųjų metų išvakarėse, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 12.00 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą sekančią dieną (sausio 1 d.) iki 18.00 val.

4. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, motina bendrauja su vaikais kiekvienais nelyginiais metais:

4.1. Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, pasiimdama vaikus iš ieškovo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 12.00 val. ir grąžindama į ieškovo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 10.00 val.;

4.2. Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdama vaikus iš ieškovo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindama į ieškovo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 10.00 val.

5. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, motina bendrauja su vaikais kiekvienais lyginiais metais:

5.1. Šv. Kalėdų antrąją dieną, pasiimdama vaikus iš ieškovo gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 10.00 val. ir grąžindama į ieškovo gyvenamąją vietą gruodžio 27 d. iki 10.00 val.;

5.2. Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdama vaikus iš ieškovo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindama į ieškovo gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip iki tos pačios dienos 20.00 val.;

5.3. Naujųjų metų išvakarėse, pasiimdama vaikus iš ieškovo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 12.00 val. ir grąžindama juos į ieškovo gyvenamąją vietą sekančią dieną (sausio 1 d.) iki 18.00 val.

6. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, tėvas bendrauja su vaikais kiekvienų metų tėvo dieną (pirmas birželio sekmadienis), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip tos pačios dienos 20.00 val.

7. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, motina bendrauja su vaikais kiekvienų metų motinos dieną (pirmas gegužės sekmadienis) pasiimdama vaikus iš ieškovo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindama juos į ieškovo gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip tos pačios dienos 20.00 val.

8. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais lyginiais metais tėvas bendrauja su vaikais vaikų gimtadienio dieną (rugsėjo 18 d. ir lapkričio 3 d.), pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena, iš vaikų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip tos pačios dienos 20.00 val.

9. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais nelyginiais metais motina bendrauja su vaikais vaikų gimtadienio dieną (rugsėjo 18 d. ir lapkričio 3 d.), pasiimdama vaikus iš ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena, iš ieškovo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindama juos į ieškovo gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip tos pačios dienos 20.00 val.

10. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais nelyginiais metais tėvas bendrauja su vaikais sekančią dieną po vaikų gimtadienių (rugsėjo 19 d. ir lapkričio 4 d.), pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena, iš vaikų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip tos pačios dienos 20.00 val.

11. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais lyginiais metais motina bendrauja su vaikais sekančią dieną po vaikų gimtadienių (rugsėjo 19 d. ir lapkričio 4 d.), pasiimdama vaikus iš ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena, iš ieškovo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindama į ieškovo gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip tos pačios dienos 20.00 val.

12. Ieškovas ir atsakovė turi teisę kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu praleisti su vaikais 14 dienų nepertraukiamai, konkretų šio bendravimo laiką raštu (elektroniniu paštu, trumpąja SMS žinute) suderinus su kitu iš tėvų ne vėliau, kaip prieš mėnesį iki tokio bendravimo pradžios.

13. Tomis savaitėmis, kai vaikai bendrauja su motina, tėvas turi teisę neribotai bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, naudojant vaizdo skambučių paslaugas, suderinus su motina konkretų tokio bendravimo laiką. Motina privalo sudaryti sąlygas vaikams, kad toks bendravimas galėtų vykti.

14. Tomis savaitėmis, kai vaikai bendrauja su tėvu, motina turi teisę neribotai bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, naudojant vaizdo skambučių paslaugas, suderinus su tėvu konkretų tokio bendravimo laiką. Tėvas privalo sudaryti sąlygas vaikams, kad toks bendravimas galėtų vykti.

15. Apie bet kokius vaikų sveikatos sutrikimus, atsiradusius bendravimo su tėvu/motina laikotarpiais, šalys įsipareigoja nedelsiant informuoti viena kitą.

16. Šalys įsipareigoja informuoti viena kitą apie kiekvieną išvykimą su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų, ne vėliau nei prieš 24.00 valandas iki planuojamo išvykimo.

17. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina bendravimo tvarkos pakeitimus.

18. Atsižvelgdamos į vaiko interesus ir savo galimybes, šalys gali susitarti dėl kito bendravimo laiko ir (ar) tvarkos.

72. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).

Dėl išlaikymo dydžio

73. Apeliantas ginčija sprendimo dalį, kuria nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 22 d.) iki vaiko pilnametystės iš ieškovo vaikams priteistas išlaikymas po 250 Eur kiekvienam vaikui. Savo nesutikimą ieškovas grindžia tuo, kad nuo 2021 m. liepos 28 d. šalių vaikai kas antrą savaitę gyveno su tėvu ir buvo jo pilnai išlaikomi. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais sutinka iš dalies.

74. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad 2021 m. birželio 22 d. buvo pateiktas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo dienos. Ieškinys byloje buvo pateiktas 2021 m. rugpjūčio 11 d. Ieškinys teisėjo rezoliucija priimtas 2021 m. rugsėjo 3 d. Minėtų duomenų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodyta neteisinga bylos iškėlimo data (2021 m. birželio 22 d.). Todėl šioje dalyje teismo sprendimas tikslintinas, nurodant bylos iškėlimo datą – 2021 m. rugsėjo 3 d.

75. Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

76. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

77. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

78. Pagal 2020 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1114 „Dėl 2021 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 642 Eur dydžio, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 468,41 Eur. Todėl šiuo atveju, išlaikymo orientacinis dydis 2021 m. turėtų būti pusė šios sumos – 234,21 Eur (468,41:2=234,21). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. MMA – 730 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 533,65 Eur. Todėl šiuo atveju išlaikymo orientacinis dydis 2022 m. turėtų būti pusė šios sumos – 266,83 Eur (533,65:2=266,83). Vadovaujantis nutarties 77 punkte minėta kasacinio teismo praktika, tokia suma laikytina orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti ir tokios sumos (neviršijančios vienos minimaliosios mėnesinės algos) ieškovui nereikia pagrįsti detaliai įrodinėjant nepilnamečio vaiko tokio dydžio poreikių.

79. 2021 m. rugsėjo 20 d. priešieškinio 37 punkte atsakovė nurodė, kad kiekvieno iš vaikų poreikiai sudaro po 570 Eur/mėn. Tokį vaikų poreikių dydį ginčijamu sprendimu iš esmės pripažino pagrįstu ir pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde nėra nurodomi nesutikimo su nustatytu dukrų poreikių dydžiu argumentai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamą sprendimą pagal apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, įvertina iš ieškovo priteisto išlaikymo vaikams dydį, atsižvelgdamas į vaikų su kiekvienu iš tėvų praleidžiamą laiką.

80. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku.

81. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvas ar motina, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-82-687/2018).

82. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą ir nustačius tokią tėvo J. V. bendravimo tvarką su vaikais E. ir L. V. , kai vaikų faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais iš esmės yra vienodas, konstatuotina, kad abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaikų poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Į šią faktinę aplinkybę būtina atsižvelgti nustatant ieškovo vaikams teikiamo išlaikymo dydį. Kadangi vaikų faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra lygus, tėvų pareiga išlaikyti vaiką taip pat lygi, tai reiškia, kad išlaidos turi tekti ir motinai. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad vaikų poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas, kt.). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

83. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ieškovo nurodomos aplinkybės, kad nuo 2021 m. liepos 28 d. šalių vaikai kas antrą savaitę gyveno su tėvu ir buvo jo pilnai išlaikomi. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nustačius tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią vaikų faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų iš esmės yra lygus, įvertinus vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį, yra pagrindas pakeisti skundžiamo teismo sprendimo dalį, sumažinant iš ieškovo J. V. priteisto išlaikymo nepilnametėms dukroms dydį nuo 250 Eur iki 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

84. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

85. Atsakovės atstovas 2023 m. balandžio 25 d. pateikė prašymą skirti ieškovui J. V. 4000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovės teigimu, ieškovo piktnaudžiavimas procesu pasireiškė ieškovo atstovei 2023 m. balandžio 25 d. 10:00 val., t. y. prieš pat paskirtą teismo posėdį, pateikiant prašymą dėl bylos žodinio nagrinėjimo, o taip pat prašymą leisti pateikti poziciją dėl atsakovės apeliacinės instancijos teismui 2023 m. balandžio 21 d. pateiktų naujų įrodymų (dokumentas numeris DOK-11024).

86. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

87. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sekančios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

89. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas, prašydamas teismo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nurodo, kad apelianto prašymas pateiktas prieš pat teismo posėdį, tokio prašymo pagrindinis tikslas – laiko vilkinimas tikintis pasiekti sau palankų rezultatą. Atsakovės teigimu, nors ieškovo prašymai patys savaime ir gali būti reiškiami, tačiau jie buvo pateikti prieš pat teismo posėdį, nors tarp teismo posėdžių jokių veiksmų imamasi nebuvo. Teisėjų kolegija su tokiu atsakovės teiginiu neturi pagrindo sutikti. Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliacinės instancijos teismui 2023 m. balandžio 21 d. pateikė naujus įrodymus (dokumento numeris DOK-10755). Todėl aplinkybė, kad ieškovo atstovė 2023 m. balandžio 25 pateikė prašymą leisti pateikti poziciją dėl atsakovės apeliacinės instancijos teismui 2023 m. balandžio 21 d. pateiktų naujų įrodymų, o taip pat pakartotinai pateikė prašymą dėl žodinio proceso, savaime nepripažintina piktnaudžiavimu ar nesąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis. Byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių ar itin akivaizdaus aptariamo ieškovo pateikto prašymo nepagrįstumo, kurie sudarytų pagrindą pripažinti teisę naudojamą ne pagal jos paskirtį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad, nesant pakankamai duomenų apie piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, baudos skyrimas nagrinėjamu atveju būtų perteklinis. Dėl to atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.

Dėl bylos procesinės baigties

90. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, kurie galėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

92. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

93. Nustatyta, kad šalys buvo pareiškusios po vieną turtinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir po du neturtinius reikalavimus (dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo). Reikalavimuose dėl bendravimo tvarkos išskirtina bendravimas su vaikais šiokiadieniais, švenčių dienomis, atostogų metu ir bendri klausimai. Skundžiamo sprendimo dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo palikus nepakeistą, laikytina, kad šioje dalyje priešieškinio reikalavimas patenkintas visiškai, o ieškinio reikalavimas šioje dalyje atmestas. Pakeitus skundžiamo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, šioje dalyje 40 proc. (100/250x100) patenkintas priešieškinio reikalavimas, o ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo atmestas. Pakeitus sprendimo dalį dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir nustačius ieškovo pasiūlytą bendravimo pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, taip pat nežymiai pakeitus bendravimo tvarką vaikų atostogų metu (nepertraukiamo 14 d. bendravimo laiką) bei konstatavus, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl bendravimo švenčių dienomis, dėl bendravimo su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis (bendro pobūdžio klausimų), pripažintina, jog toje dalyje, kurioje dėl bendravimo tvarkos tarp šalių nėra ginčo, ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkinami vienodai, todėl sprendžiama, kad ieškinio reikalavimai dėl bendravimo tvarkos yra patenkinti 62,5 proc. ((100+50+50+50)/4x100), o priešieškinio reikalavimai šioje dalyje patenkinti 37,5 proc. (0+50+50+50)/4). Taigi, iš viso yra patenkinta 54 proc. (100+0+62,5)/3) ieškinio reikalavimų ir 26 proc. (0+40+37,5)/3) priešieškinio reikalavimų. Ieškovas turi teisę į 64 proc. (54+(100-26))/2), o atsakovė į 36 proc. (26+(100-54))/2) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

94. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas patyrė 7 950 Eur (DOK-46712 ir DOK-46847) išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (DOK-29097), iš viso 8 025 Eur, o atsakovė patyrė 8 177,45 Eur advokato pagalbos išlaidas (DOK-35452 ir DOK-46708) ir sumokėjo 225 Eur žyminį mokestį (DOK-24370, DOK-34103), iš viso 8 402,45 Eur. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais.

95. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovės patirtos išlaidos teikiant atskiruosius skundus, kurie buvo atmesti, negali būti priteistos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

96. Šalių byloje patirtos išlaidos skirstytinos pagal šios nutarties 93 punkte nurodytas proporcijas. Ieškovui iš atsakovės priteistinų išlaidų atlyginimo suma yra 5 136 Eur (8 025x0,64), o atsakovei iš ieškovo priteistinų išlaidų atlyginimo suma yra 3 024,88 Eur (8 402,45x0,36). Po ieškovo ir atsakovės vienas kito atžvilgiu vienarūšių ir priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymo, ieškovui iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 2 111,12 Eur (5136-3024,88). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu sprendimu iš ieškovo 180 Eur žyminis mokestis priteistas be jokio teisinio pagrindo. Šalių sumokėtas žyminis mokestis skirstomas pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles (CPK 93 straipsnis). Kadangi abi šalys buvo pareiškusios reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo, už kuriuos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleistos CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl patenkinus iš dalies atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, o ieškovo reikalavimą šioje dalyje atmetus, žyminis mokestis iš ieškovo nepriteisiamas ir apmokamas iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

97. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, sprendimo dalis, kurioje iš ieškovo atsakovei priteista 8 177,45 Eur už advokatų paslaugas ir iš ieškovo valstybei priteista 180 Eur naikintina, ieškovui iš atsakovės priteistina 2 111,12 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

98. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 210 Eur žyminį mokestį (DOK-2606) ir 1 100 Eur sumokėjo už apeliacinio skundo parengimą (DOK-11002), iš viso 1 310 Eur. Ieškovo patirtos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

99. Apeliaciniame skunde ieškovas prašė tenkinti jo ieškinio reikalavimus (dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl išlaikymo priteisimo). Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, buvo patenkinta ¼ dalis (25 proc.) apeliacinio skundo reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo: nustatytas ieškovo prašomas bendravimo „50:50 procentų laiko“ modelis, o kitos bendravimo tvarkos dalys - bendravimas švenčių dienomis, bendravimas su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis (bendro pobūdžio klausimų dalis) - nepakeistos, o tvarkos dalis dėl bendravimo vaikų atostogų metu pakeista nežymiai. Apeliacinis skundas dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo netenkintas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašė priteisti 100 Eur/mėn. išlaikymą iš atsakovės vienam vaikui, o skundžiamu sprendimu iš ieškovo buvo priteistas 250 Eur/mėn. išlaikymas vienam vaikui, todėl apeliacinio skundo tenkinimo atveju skundžiamas sprendimas turėjo būti keičiamas 350 Eur/mėn. vienam vaikui (100+250) apimtimi. Po sprendimo pakeitimo, iš ieškovo priteistas 250 Eur/mėn. išlaikymas vienam vaikui sumažintas iki 100 Eur/mėn., t. y. 150 Eur (250-100). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad patenkinta 43 proc. (150/350x100) apeliacinio skundo reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo. Iš viso patenkinta apeliacinio skundo reikalavimų dalis sudaro 23 proc. ((25+0+43)/3), todėl ieškovas turi teisę į 301,30 Eur (1310x23/100) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovui iš atsakovės priteistina 301,30 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Pakeisti sprendimu nustatytą ieškovo J. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su vaikais E. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei L. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką ir bendravimo tvarką išdėstyti taip:

„1. Tėvas bendrauja su nepilnametėmis dukromis E. V. ir L. V. po savaitę laiko – vaikus pasiimdamas iš vaikų gyvenamosios vietos sekmadienį 19:00 valandą ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą po savaitės sekmadienį 19:00 valandą.

2. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, tėvas bendrauja su vaikais kiekvienais lyginiais metais:

2.1. Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 12.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 10.00 val.;

2.2. Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 10.00 val.

3. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, tėvas bendrauja su vaikais kiekvienais nelyginiais metais:

3.1. Šv. Kalėdų antrąją dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 10.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą gruodžio 27 d. iki 10.00 val.;

3.2. Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip iki tos pačios dienos 20.00 val.;

3.3. Naujųjų metų išvakarėse, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 12.00 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą sekančią dieną (sausio 1 d.) iki 18.00 val.

4. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, motina bendrauja su vaikais kiekvienais nelyginiais metais:

4.1. Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, pasiimdama vaikus iš ieškovo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 12.00 val. ir grąžindama į ieškovo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 10.00 val.;

4.2. Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdama vaikus iš ieškovo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindama į ieškovo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 10.00 val.

5. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, motina bendrauja su vaikais kiekvienais lyginiais metais:

5.1. Šv. Kalėdų antrąją dieną, pasiimdama vaikus iš ieškovo gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 10.00 val. ir grąžindama į ieškovo gyvenamąją vietą gruodžio 27 d. iki 10.00 val.;

5.2. Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdama vaikus iš ieškovo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindama į ieškovo gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip iki tos pačios dienos 20.00 val.;

5.3. Naujųjų metų išvakarėse, pasiimdama vaikus iš ieškovo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 12.00 val. ir grąžindama juos į ieškovo gyvenamąją vietą sekančią dieną (sausio 1 d.) iki 18.00 val.

6. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, tėvas bendrauja su vaikais kiekvienų metų tėvo dieną (pirmas birželio sekmadienis), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip tos pačios dienos 20.00 val.

7. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, motina bendrauja su vaikais kiekvienų metų motinos dieną (pirmas gegužės sekmadienis), pasiimdama vaikus iš ieškovo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindama juos į ieškovo gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip tos pačios dienos 20.00 val.

8. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais lyginiais metais tėvas bendrauja su vaikais vaikų gimtadienio dieną (rugsėjo 18 d. ir lapkričio 3 d.), pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena, iš vaikų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip tos pačios dienos 20.00 val.

9. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais nelyginiais metais motina bendrauja su vaikais vaikų gimtadienio dieną (rugsėjo 18 d. ir lapkričio 3 d.), pasiimdama vaikus iš ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena, iš ieškovo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindama juos į ieškovo gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip tos pačios dienos 20.00 val.

10. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais nelyginiais metais tėvas bendrauja su vaikais sekančią dieną po vaikų gimtadienio (rugsėjo 19 d. ir lapkričio 4 d.), pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena, iš vaikų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip tos pačios dienos 20.00 val.

11. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais lyginiais metais motina bendrauja su vaikais sekančią dieną po vaikų gimtadienio (rugsėjo 19 d. ir lapkričio 4 d.), pasiimdama vaikus iš ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena, iš ieškovo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindama į ieškovo gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip tos pačios dienos 20.00 val.

12. Ieškovas ir atsakovė turi teisę kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu praleisti su vaikais 14 dienų nepertraukiamai, konkretų šio bendravimo laiką raštu (elektroniniu paštu, trumpąja SMS žinute) suderinus su kitu iš tėvų ne vėliau, kaip prieš mėnesį iki tokio bendravimo pradžios.

13. Tomis savaitėmis, kai vaikai bendrauja su motina, tėvas turi teisę neribotai bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, naudojant vaizdo skambučių paslaugas, suderinus su motina konkretų tokio bendravimo laiką. Motina privalo sudaryti sąlygas vaikams, kad toks bendravimas galėtų vykti.

14. Tomis savaitėmis, kai vaikai bendrauja su tėvu, motina turi teisę neribotai bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, naudojant vaizdo skambučių paslaugas, suderinus su tėvu konkretų tokio bendravimo laiką. Tėvas privalo sudaryti sąlygas vaikams, kad toks bendravimas galėtų vykti.

15. Apie bet kokius vaikų sveikatos sutrikimus, atsiradusius bendravimo su tėvu/motina laikotarpiais, šalys įsipareigoja nedelsiant informuoti viena kitą.

16. Šalys įsipareigoja informuoti viena kitą apie kiekvieną išvykimą su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų, ne vėliau nei prieš 24.00 valandas iki planuojamo išvykimo.

17. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina bendravimo tvarkos pakeitimus.

18. Atsižvelgdamos į vaiko interesus ir savo galimybes, šalys gali susitarti dėl kito bendravimo laiko ir (ar) tvarkos“.

Pakeisti sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams iš ieškovo priteisimo ir ją išdėstyti taip:

Nepilnamečiui vaikui E. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti iš tėvo J. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur (vieną šimtą eurų), nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 3 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. E. V. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną G. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečiui vaikui L. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti iš tėvo J. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur (vieną šimtą eurų), nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 3 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. L. V. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną G. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini)“.

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovui J. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės G. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 111,12 Eur (du tūkstančius vieną šimtą vienuolika eurų dvylika centų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.“

Kitą Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui J. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės G. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 301,30 Eur (tris šimtus vieną eurą trisdešimt centų) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.