- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-29
- Bylos Nr.
- e2S-1682-324/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01528-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- G. J.
- Ieškovas
- J. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės
G. J. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei G. J., dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. V. (toliau – ir pareiškėjas) teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo dienos ir nustatyti laikiną pareiškėjo bendravimo su nepilnametėmis dukromis E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką: po savaitę laiko nuo sekmadienio iki sekmadienio kas antrą savaitę, dukras pasiimant iš mamos namų sekmadienį 19.00 valandą ir grąžinant kitą sekmadienį 19.00 valandą.
2. Nurodė, kad pareiškėjas ir atsakovė turi mažametes dukras E. V. ir L. V. Šalys santuokos nebuvo sudarę, tačiau jiems nuo 2021 m. gegužės 21 d. negyvenant kartu, būtina nustatyti laikiną pareiškėjo bendravimo su dukromis tvarką, nes tarp šalių dėl to kyla ginčas. Pareiškėjas bandė gražiuoju su atsakove susitarti dėl dukrų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo nustatymo, tačiau atsakovė nuolat keičia nuomonę ir nesutinka ginčą spręsti taikiai. Jis nuo dukrų gimimo rūpinosi jų auginimu, auklėjimu ir ugdymu, todėl yra susiformavęs stiprus dukrų ir tėvo ryšys, kurio pareiškėjas nenori prarasti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su pareiškimu nesutiko. Nurodė pripažįstanti tėvo teisę bendrauti ir rūpintis savo vaikais, tačiau pareiškėjo prašoma nustatyti bendravimo tvarka neatitinka mažamečių dukrų interesų. Atsakovė teismo prašė nustatyti tokią pareiškėjo bendravimo tvarką su dukromis:
- J. V. darbo dienomis bendrauja su dukterimis E. bei L. kiekvienos savaitės trečiadieniais. Nurodytą darbo dieną tėvas dukras pasiima iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos nuo 16:00 val. (lankant mokyklą - po pamokų) ir parveža į jų gyvenamąją vietą iki 19 val.
- J. V. bendrauja su dukterimis E. bei L. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį. Nustatytais savaitgaliais tėvas pasiima dukras iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį nuo 16:00 val. (lankant mokyklą - po pamokų) ir parveža į jų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19:00 val.
- Dukrų vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu (lankant mokyklą ar darželį) tėvas turi teisę bendrauti pusę nustatyto atostogų laiko, iš anksto suderinus su atsakove konkretų laiką ir trukmę. Vaiko vasaros atostogų metu gyvenant su vienu iš tėvų, bendravimas su kitu iš tėvų, išskyrus bendravimą telefonu ir kitų informacinėmis technologijomis šiuo laikotarpiu nevyksta. Tėvas turi teisę bendrauti su dukromis kasdien telefonu ir kitomis informacinėmis technologijomis, atsižvelgdamas į jų užimtumą ir laisvalaikį;
- Dukrų ligos atveju tėvas turi teisę bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje ar gydymo įstaigoje ne mažiau kaip dvi valandas per dieną;
- Šalys įpareigojamos viena kitai pranešti apie gyvenamosios vietos adreso ar elektroninio pašto adreso, telefono numerio, kitus tėvo bendravimui su vaiku reikšmingus pasikeitimus;
- Tėvas privalo informuoti vaiko motiną sms žinute arba el. laišku ne vėliau kaip prieš 1 dieną, jei dėl svarbių priežasčių (liga, komandiruotė, pan.) jis negali vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos. Taip pat vaiko motina privalo informuoti tėvą apie svarbias priežastis (liga, ekskursija, pan.), dėl kurių dukros negalėtų susitikti su tėvu. Tokiu atveju, tėvo bendravimas su dukromis perkeliamas kitu, šalių suderintu laiku.
Priteisti iš J. V. nepilnametėms dukroms E. V. bei L. V. po 233,50 Eur kasmėnesinėmis išmokomis iki klausimo dėl nuolatinio išlaikymo dukterims išsprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. liepos 28 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tenkino, atsakovės prašymą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir laikino išlaikymo vaikams priteisimo tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo dienos ir nustatė laikiną pareiškėjo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką: po savaitę laiko nuo sekmadienio iki sekmadienio kas antrą savaitę dukras pasiimant iš mamos (atsakovės) namų sekmadienį 19.00 valandą ir grąžinant kitą sekmadienį 19.00 valandą. Nustatė 14 dienų terminą ieškiniui pateikti. Taikė laikinąją apsaugos priemonę ir priteisė iš pareiškėjo laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms, mokamą periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės, nustatant vaikų motinai (atsakovei) uzufrukto teisę į šias lėšas.
5. Nurodė, jog byloje yra duomenys, kad pareiškėjas visada su vaikais elgiasi korektiškai, dukros nori bendrauti su tėvu; nėra nustatyta, kad toks bendravimas joms kenktų. Teismas nenustatė, jog reikėtų minimalizuoti pareiškėjo bendravimą su vaikais. Teismo nuomone, pareiškėjo siūloma bendravimo tvarka – po savaitę pastoviai gyventi su vienu arba su kitu iš tėvų – suponuos ramesnius santykius tarp šalių, mergaitės greitai pripras prie tokios tvarkos, nes šalia bus tėtis, kurį jos puikiai pažįsta, myli ir moka bendrauti, gyvens pas senelius, kuriuos taip pat pažįsta, artimai ir laisvai bendrauja; aplinka, kurioje gyvens mažametės šalių dukros, taip pat joms pažįstama ir neturėtų kelti įtampos. Nustačius tokį bendravimą, atsakovės teisės nebus pažeistos, nes tėvas su dukromis praleis 7 dienas, atsakovė turi galimybę bendrauti su dukromis neribotai, todėl dėl tokio bendravimo negalėtų sumažėti motinos įtaka ir jos vaidmuo dukrų auklėjime procese.
6. Sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, teismas atsižvelgė į Lietuvos teismų suformuotą praktiką, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri nutarties priėmimo metu yra 642 Eur. Vertino, kad pagal teismo nustatytą pareiškėjo ir dviejų mažamečių bendravimo tvarką dukros savaitę gyvens su tėvu, kitą savaitę – su motina.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti ir visiškai tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Tokia bendravimo tvarka neatitinka geriausių mažamečių interesų, jai iš esmės prieštarauja šalių vaikai, ji išbalansuos vaikų gyvenimą. Dukros nesupras, kur ir su kuo jos gyvena. Savo namuose dukros turi joms įprastas gyvenimo sąlygas, tvarką, ramybę, ko nebūtų nuolatos keičiantis jų gyvenimo vietai. Dukros yra labai prisirišusios prie motinos, kuri visada labiau rūpinosi jomis, daugiau bendraudavo, skirdavo joms daugiau dėmesio nei tėvas, kuris daugiau laiko skyrė darbams, ūkio priežiūrai, o ne vaikams. Iki šiol dukros sunkiai skyrėsi su mama net ir savaitgaliui, o išvykimas iš namų savaitei joms sukels dar didesnį stresą, neigiamus išgyvenimus.
1.2. Pirmosios instancijos teismas galimai buvo pareiškėjo suklaidintas, kad atsakovė neva draudžia arba kliudo bendrauti su dukromis. Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad bendrauta individualiai su abiem mergaitėmis nedalyvaujant jų motinai. Abi mergaitės nurodė, kad nieko keisti nenori, joms patinka jų gyvenamoji vieta, o santykiai šilti ir geri su abiem tėvais, juos vienodai myli ir jie vienodai svarbūs.
1.3. Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) skyriuje gautas pranešimas, kuris DVS „Integrra“ užregistruotas Nr. 12VTP-1043. Pranešimo turinys - filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip J. V. ir G. J. savo dukrų akivaizdoje aiškinasi tarpusavio nesutarimus, tėvas prašo dukros E. V., kad ši paprašytų mamos, kad tėvas būtų įleistas į motinos namus, vyras rankoje laiko tortą ir siūlo dukroms vaišintis prie automobilio, nes, jo teigimu, jų motina jį išvijo į gatvę ir jis neturi kur gyventi bei švęsti savo gimtadienio. Iš vaizdo įrašo matyti, kad vyresnioji dukra nuolat verkia. Mergaičių motina išreiškė tėvui pastabas dėl jo netinkamo elgesio, tačiau situacija tęsėsi, tėvai tarpusavyje ginčijosi girdint dukroms. Išnagrinėjus pranešimo turinį buvo nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. J. V. 2021 m. birželio 28 d. raštu Nr. 12TSD-1329 ir G. J. 2021 m. birželio 29 d. raštu Nr. 12TSD-1341 pateiktas tėvų teisių ir pareigų išaiškinimas, atkreiptas tėvų dėmesys į geriausių jų dukrų interesų užtikrinimą, J. V. žodžiu įspėtas dėl administracinės atsakomybės taikymo. Taigi pareiškėjas vaikų akivaizdoje teikia nepagrįstus priekaištus atsakovei, dėl ko pažeidžiami dukrų interesai. Pareiškėjas nuolat nuteikinėja dukras prieš atsakovę, siekdamas paniekinti jos autoritetą dukrų atžvilgiu.
1.4. Pakeitus laikiną bendravimo tvarką, iš skyriumi gyvenančio tėvo priteistinas 233,50 Eur dydžio laikinas išlaikymas, mokamas kas mėnesį, kiekvienai dukrai.
Atsiliepimas
8. Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Pareiškėjas nesiekia susigrąžinti atsakovės kaip moters veikiant per dukras, jį su ja sieja tik bendrų vaikų auginimas ir auklėjimas.
2.2. Atskirajame skunde nenurodyta, kodėl teismo nustatyta tvarka yra ydinga ir kuo nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia dukrų interesus. Mergaitės antra savaitė jau praleidžia po savaitę laiko su tėvu. Jos linksmos, bendrauja, žaidžia, pamaitintos, aprengtos, gyvena įprastą gyvenimą, kurį gyveno iki jo iškraustymo iš namų, mergaitės jaučiasi labai gerai ir niekuo nesiskundžia. Pareiškėjas ugdo savo dukras, jis rūpinasi, auklėja, praleidžia daug laiko su jomis. Pradėjus dirbti ugdymo įstaigai, pareiškėjas nuveš ir parveš dukras iš ir į ugdymo įstaigą.
2.3. Pareiškėjas bent jau kas antrą savaitę užtikrina, kad mažametės dukros gyvenamojoje vietoje nebendrautų su A. J., kuris yra teistas už lytinius nusikaltimus ir yra galimai narkotines medžiagas vartojantis ir platinantis asmuo.
2.4. Pareiškėjas užtikrina, kad dukros bendrautų su artimaisiais giminaičiais (seneliais) bei pusseserėmis ir pusbroliais, su kuriais mergaitės buvo įpratusios nuolat bendrauti, o iki laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo atsakovė draudė tai daryti.
2.5. Pareiškėjas užtikrina ir dukrų emocinius poreikius. Atsakovei tik 2021 m. rugpjūčio 3 d. atskleidė, kad mažametės dukros lankosi pas psichologę. Susisiekus su šia psichologe telefonu sužinota, kad užsiėmimuose kartu su dukromis kviečiami lankytis abu tėvai ir ši informacija buvo nurodyta atsakovei, kad perduotų pareiškėjui. Atsakovė slėpė informaciją apie psichologę, tai, kad užsiėmimuose turės dalyvauti ir pareiškėjas, pabrėždama, kad tai užsiėmimai skirti išimtinai tik jai su dukromis.
2.6. Tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovė pradėjo nepažeidinėti vaikų interesų ir laikytis teismo nustatytos bendravimo tvarkos, prieš tai dukroms buvo draudžiama bendrauti su tėvu, seneliais, pusbroliais, pusseserėmis, todėl ir buvo teiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tai duodamas paaiškinimus patvirtino pareiškėjas, liudytojai atsakovės tėvai, ir pati atsakovė, nurodydama, kad ji leidžia bendrauti pagal savo sugalvotą bendravimo tvarką. Tai patvirtino ir rašytiniai įrodymai sms žinutės.
2.7. Pareiškėjas gyvena šalia atsakovės namų, iki mokyklos bus tas pats atstumas, kaip ir važiuojant iš atsakovės namų, pareiškėjo darbo grafikas yra laisvas, todėl jis savo savaitę ir nuveš ir parveš vaikus, ugdys. Pareiškėjas savo dukroms nori ir gali būti ne savaitgalinis tėtis, o tėtis, kuriuo pasitikėtų, kuris mokytų, su kuriuo augtų.
2.8. Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai iš atsakovės pateikto vaizdo įrašo nustatė nederamą abiejų tėvų elgesį dukrų akivaizdoje. Dukroms susijaudinus ir graudinantis jas ramino tik pareiškėjas, atsakovė abejingai filmavo ir nesiėmė veiksmų dukras nuraminti, kas parodo empatijos trūkumą ir elgesio ciniškumą dukrų atžvilgiu.
2.9. Vaikų teisių apsaugos specialistė patvirtino, kad vaikų nebuvo konkrečiai klausta, su kuo mergaitės nori gyventi, kokiu dažnumu nori bendrauti, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad šalių dukros negali suformuluoti savo nuomonės.
2.10. Teismo posėdyje apklausta atsakovė nurodė, kad jai nėra svarbus išlaikymo dydis, sutiko, kad būtų skiriama po 100 Eur išlaikymo suma. Atsakovė ir pareiškėjas patvirtino, kad maisto praktiškai neperka, nes ūkininkauja, kiekvienam vaikui yra skiriama po 70 Eur vaiko pinigų. Atsakovė nepagrindė, kodėl iki ieškinio pateikimo reikalinga 233,50 Eur išlaikymo suma, iš ko jis susidaro. Tai, kad toks išlaikymas atsakovei yra principo klausimas, patvirtina ir atsakovės veiksmai, kuomet Marijampolės apylinkės teismui 2021 m. liepos 28 d. priėmus nutartį, o dukroms nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 8 d. būnant pas pareiškėją, atsakovė kreipėsi į antstolius, kad pareiškėjas nemoka išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina pareiškėjo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka ir iš pareiškėjo priteistas laikinas nepilnamečių dukrų išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
12. Pareiškėjas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – žemėlapius, pažymą dėl privalomosios mediacijos, prašymą dėl vaiko situacijos vertinimo anketos, nuotraukas, šalių susirašinėjimą.
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, teikiamus naujus įrodymus, išskyrus pažymą dėl privalomosios mediacijos, kuri jau yra byloje, priima. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl nutartie (ne)teisėtumo
15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 10 d. pateikė ieškinį dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su tėvu nustatymu, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kuris teisėjo 2021 m. rugsėjo 3 d. rezoliucija buvo priimtas.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį: abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
17. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose CK 3.65 straipsnis, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismo prašė nustatyti „50:50 procentų laiko“ bendravimo su vaikais modelį, kai šalys gyvena su vaikais ir jais rūpinasi po savaitę, o atsakovė prašė nustatyti, kad tėvas su dukromis bendrauja kiekvienos savaitės trečiadieniais nuo 16 iki 19 val., kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 19 val., pusę dukrų atostogų laiko, taip pat bendravimo tvarką dukrų ligos atveju.
19. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad šalys nesutaria dėl tokios tvarkos, kuomet šalių dukros praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tiek pat laiko, kiek ir su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“). Tokia bendravimo tvarka neatitinka geriausių mažamečių interesų ir tokiai tvarkai iš esmės prieštarauja šalių mažamečiai vaikai. Vaikams svarbu užtikrinti jiems stabilų gyvenimo ritmą, pastovumą, o pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka išbalansuos mažamečių dukterų gyvenimą. Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovės argumentus pripažįsta nepagrįstais.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 išaiškino, kad: 1) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą; 2) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras.
21. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad tokia tvarka suderinama su Lietuvos teise ir kad konkrečiu atveju ji gali būti nustatyta tik konstatavus, jog ji atitinka geriausius vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis 3K-3-279- 969/2019).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatydamas pareiškėjo bendravimo su vaiku tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kasacinio teismo praktikoje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šalys tik nuo 2021 m. gegužės mėn. pradėjo gyventi skyrium. Byloje nėra duomenų apie tai, kad emocinis pareiškėjo ir dukrų ryšys būtų nutrūkęs ar kad dukros atsisakytų bendrauti su tėvu (pareiškėju). Priešingai, ir pati atsakovė patvirtino, kad mergaičių ir pareiškėjo santykiai yra geri. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. rugsėjo 17 d. d. išvadoje (pateiktoje teismui po skundžiamos nutarties priėmimo) nurodė, kad skyriaus specialistai 2021 m. rugsėjo 13 d. susitiko ir bendravo su E. V. ir L. V. Mergaitės buvo nekalbios, nedrąsios, savo kambaryje žaidė dėlionėmis. Tęsiant bendravimą su ieškovu mergaitės įsidrąsino, abi atėjusios glaudėsi prie tėvo, būdamos šalia jo noriai bendravo su VTAS specialistais, buvo gerai nusiteikusios. Vyresnioji dukra E. V. atsakė į skyriaus specialistų klausimus, ji teigė, kad jai patinka būti ir su tėte ir su mama, abu juos myli. L. V. į VTAS specialistų užduodamus klausimus neatsakinėjo, tačiau buvo linksma, šypsojosi, išdykavo. Skyriaus specialistų nuomone, tarp dukrų ir tėvo stebimas artimas, šiltas emocinis ryšys.
23. Taigi skyriaus atstovai, apsilankę pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, nenustatė, kad mergaičių tėvas pažeistų vaikų teises, negebėtų pasirūpinti dukromis, neturėtų tinkamų buities sąlygų. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas ir atsakovė gyvena netoli vienas nuo kito, nuo abiejų šalių gyvenamosios vietos iki dukrų ugdymo įstaigos yra beveik tapatus atstumas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas negalėtų operatyviai pristatyti vaikų į ugdymo įstaigą arba iš jos pasiimti. Kadangi abu tėvai nori ir gali pasirūpinti vaikų poreikiais, be to, mergaitės ryšys su abiem tėvais yra stiprus, jau yra įpratę likti abiejų tėvų gyvenamosiose vietose su nakvynėmis, palaiko socialinius ryšius su kitais žmonėmis tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų, todėl atmestini nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka pagal „50:50 procentų laiko“ modelį yra neracionali, neužtikrina stabilios vaikų aplinkos, kenkia bei prieštarauja vaikų interesams ir tokiai tvarkai iš esmės prieštarauja šalių mažametės dukros.
24. Nors atsakovė nurodė, kad po savaitgalio buvimo pas tėvą, dukros grįždavo išsibalansavę, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Iš šalių procesinių dokumentų ir jų elgesio teismo posėdžio metu matyti, kad šalys tarpusavyje konfliktuoja, į savo santykių aiškinimąsi įtraukia ir mažametes dukteris. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad būtent šalių konfliktiniai santykiai vaikų akivaizdoje neigiamai ir veikia vaikų psichologinę būklę, dėl to jos galimai ir išgyvena lojalumo konfliktą.
25. Nesutiktina su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šalių dukros dėl 6 ir 3,5 metų amžiaus negali suformuluoti ir pasakyti savo nuomonės.
26. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. liepos 1 d. išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Nr. 12SD-3461 nurodė, kad skyriaus specialistai 2021 m. birželio 25 d. susitiko ir bendravo su E. V. ir L. V. Mergaitės buvo žvalios, gerai nusiteikę, greitai užmezgė kontaktą ir noriai bendravo su skyriaus specialistu. Bendrauta individualiai su abiem mergaitėmis nedalyvaujant jų motinai. Abi mergaitės nurodė, kad nieko keisti nenori, joms patinka jų gyvenamoji vieta, o santykiai šilti ir geri su abiem tėvais, juos vienodai myli ir jie vienodai svarbūs. Skyriaus atstovė 2021 m. liepos 21 d. teismo posėdyje patikslino (2021 m. liepos 21 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 46 min. 10 s. iki 46 min. 20 s.), kad bendraujant su bet kokio amžiaus vaikais tiesioginiai klausimai, su kuo norėtų gyventi - su tėčiu ar mama - nėra užduodami. Akivaizdu, kad dėl savo mažo amžiaus (6 ir 3,5 metų) šalių dukros ir negalėtų aiškiai pasakyti, kaip dažnai norėtų bendrauti su mama ar tėčiu.
27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta pareiškėjo bendravimo su dukterimis tvarka, esant ypač dideliam tėvų tarpusavio konfliktiškumui, eliminuos (arba bent jau sumažins) vaikų kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis, perduodant vaikus vienas kitam. Duomenų, kad tris mėnesius trunkanti teismo nustatyta pareiškėjo bendravimo su mergaitėmis tvarka neatitiktų vaikų interesų byloje nėra. Be to, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. rugsėjo 17 d. d. išvadoje (pateiktoje teismui po skundžiamos nutarties priėmimo) nurodyta, kad pareiškėjas specialistams teigė, jog bendravimas su dukromis vyksta sklandžiai; kuomet dukros būna pas jį, jis sudaro galimybę bendrauti, matytis su motina. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad, kuomet mergaitės savaitę gyvena su motina, jis su dukromis palaiko ryšį nuotolinėmis ryšio priemonėmis.
28. Minėta, jog teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas siekiant išvengti šalių konfliktinių situacijų, kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiais šalių vaikais tvarkos, bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Tinkamiausia ir geriausiai atitinkanti tėvų bei vaikų interesus bendravimo tvarka bus nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės.
29. Atsakovė taip pat prašė pakeitus laikiną bendravimo tvarką iš skyriumi gyvenančio tėvo priteisti 233,50 Eur dydžio laikiną išlaikymą, mokamą kas mėnesį kiekvienai dukrai. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus nekeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinos pareiškėjo bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarkos, nespręstinas atsakovės prašymas dėl priteisto laikino išlaikymo pakeitimo.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
30. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjo laikiną bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai pritaikė laikinąją apsaugą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.