Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. R. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Komisijos 2022 m. vasario 17 d. nutarimu Nr.81/04- 228 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam P. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis už nepriekaištingą elgesį, stropų darbą ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose Marijampolės pataisos namuose 10 kartų skatintas. Šiuo metu atlieka bausmę Marijampolės pusiaukelės namuose. Atlikdamas bausmę, mokėsi, įgijo šaltkalvio-įrankininko specialybę, turi aukštalipio kvalifikaciją. Pataisos namuose dirbo. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, vertino, kad nuteistasis turės gyvenamąją ir darbo vietas. Komisija, mano, kad nuteistojo pozityvi motyvacija gyvenimui laisvėje ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismo nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė skundą, kuriuo prašo netvirtinti Komisijos nutarimo. Prokurorė įvertino nusikalstamos veikos, už kurią atliekama laisvės atėmimo bausmė, pavojingumą, įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, padarė išvadą kad šiuo metu dar lengvesne bausmės atlikimo forma nebus pasiekti bausmės tikslai, tuo pačiu pažeidžiant teisingumo principą bei visuomenės interesus. Taip pat atsiliepime teigiama, jog atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai.

Komisijos nutarimas netvirtintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad P. R. nuteistas 2018-02-06 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, skirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 3 metai 10 mėnesių ir 17 dienų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip jau minėta, vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis, jau būdamas lygtinai paleistas, nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Iš asmens bylos matyti, kad anksčiau P. R. laikomas neteistu (dar ankstesni du teistumai išnykę). Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo, susijusio su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir baudžiamojo nusižengimo padarymą. Nusikalstamos veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Apkaltinamąjį nuosprendį nuteistojo atžvilgiu priėmę teismai pripažino, kad P. R. padarytos nusikalstamo veikos nebuvo atsitiktinės. Pažymėtina, kad nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenines savybes galima teigti, kad nuteistasis linkęs veikti neapgalvodamas savo elgesio pasekmių, rizikuoti.

Nors nuteistasis dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, yra 10 kartų skatintas- jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Teismo nuomone, šie argumentai nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, nes gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Naudojant „OASys“ metodiką nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama prie žemos rizikos grupės- nustatyti 29 balai. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad nuteistasis atlikdamas bausmę siekė pažangos mažinant nusikalstamumo riziką, ją sumažino, tačiau teismui abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nustatyti net 5 kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti, t.y. kriminalinė istorija, lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas narkotikais; mąstymas ir elgesys. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog anksčiau nustatyti kriminogeniniai veiksniai bausmės atlikimo metu buvo suvaldyti. Tačiau pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko, nustatyti vis dar išlikę riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai nėra efektyviai valdomi, juolab, kad nuteistojo kriminalinė istorija rodo, kad nuteistojo gyvenimo būdas buvo susijęs su nustatytais ir tarpusavyje persipynusiais veiksniais- bendravimas su netinkamais asmenimis, piktnaudžiavimas narkotikais, savo probleminių sričių, darančių įtaką nusikalstamam elgesiui atsirasti, atpažinimo ir valdymo problemos, teigiamos nuostatos į neteisėtą praturtėjimą. Teismas sutinka, jog uždaroje aplinkoje šie veiksniai buvo suvaldyti, atitinkamai atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių asmenų, ar priežiūros apribotomis psichiką veikiančių medžiagų vartojimo galimybėmis, tačiau šių pokyčių stabilumu teismas, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę, jo kriminalinę praeitį, abejoja. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes susijusias su nuteistojo praeitimi bei įvertinus nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, negalima teigti. Nutarime nurodoma, kad nuteistasis palaiko artimus santykius su artimaisiais, turės darbo ir gyvenamąją vietas, kas turėtų veikti kaip apsauginiai faktoriai, įtakojantys pakartotinį nusikalstamumą, tačiau pažymėtina, kad pagal teismui pateiktos medžiagos duomenis, šeiminės ir gyvenimo aplinkybės buvo ir prieš nuteistajam darant nusikalstamas veikas, taigi tiesiogiai su nuteistojo pozityviais pokyčiais bausmės atlikimo metu, jo elgesio, mąstymo, požiūrio korekcija, nėra susijusios. O galimybe dirbti laisvėje nuteistasis nesinaudojo- iki nusikalstamų veikų padarymo nedirbo, buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Taigi, paminėtos aplinkybės nuo neteisėto elgesio jo nesulaikė, t. y. nebuvo faktoriumi, skatinusiu nuteistąjį rinktis tik teisėtus elgesio variantus. Taigi šias aplinkybes vertinti kaip neabejotinai įrodančias, kad nuteistajam jau šiuo metu taikoma probacija pasieks tikslą, nėra pagrindo.

Be to, nuteistasis atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau teismo vertinimu, likusi bausmės dalis šiuo metu yra dar didelė (Komisijos posėdžio dienai – 3 m. 8 mėn. 17 d. iš paskirtų 9 m.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Pažymėtina, kad šiai (neatliktos bausmės dalies dydžiui) aplinkybei negali būti teikiamas prioritetas, tačiau jos ignoruoti taip pat negalima.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2022 m. vasario 17 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-228 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam P. R..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Nutarties kopiją siųsti nuteistajam, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, Marijampolės pataisos namams.