- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-15
- Bylos Nr.
- 1S-351-177/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58517-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Violeta Ražinskaitė, Laima Garnelienė
- Kaltinamasis
- R. V.
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Aloyzo Kruopio, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamosios R. V. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties, kuria kaltinamajai R. V. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą nustatant nuo 2017 m. spalio 24 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį kaltinama tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. sausio 24 d. 23 val., turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš P. S., gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 2,854 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurio dalį – 0,191 g, įpakuoto viename plastikiniame maišelyje, 2017 m. sausio 24 d. tarp 16.18 val. ir 16.23 val., iš anksto susitarusi telefonu, pardavė pas ją į namus adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, atėjusiam D. G.. Tęsdama nusikalstamą veiką, tą pačią dieną tarp 20.10 val. ir 20.15 val. kitą dalį – 0,416 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, įpakuoto trijuose plastikiniuose maišeliuose, iš anksto susitarusi telefonu, pardavė į namo adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, antrą laiptinę atėjusiam D. G., dalį – 1,775 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, įpakuoto trijuose plastikiniuose maišeliuose, ir apie 77 vnt. narkotinių medžiagų pakavimui skirtų užspaudžiamų plastikinių maišelių laikė savo namuose iki 2017 m. sausio 24 d. 23 val., kol bute atlikę kratą policijos pareigūnai surado ir paėmė minėtą kiekį psichotropinės medžiagos, o likusią dalį – 0,472 g, įpakuoto trijuose plastikiniuose maišeliuose, laikė prie savęs iki 2017 m. sausio 24 d. 23 val., kol atlikę asmens kratą policijos pareigūnai šią psichotropinę medžiagą surado ir paėmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, R. V. sulaikyta 2017 m. sausio 24 d., o Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Vėlesnėmis šio ir Kauno apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajai R. V. pratęstas trims mėnesiams, teismui nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindus bei konstatavus, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekta BPK 119 straipsnyje numatyta kardomųjų priemonių paskirtis. Skunde kaltinamoji R. V. nurodė, kad skundžiama teismo nutartis priimta, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotai praktikai, todėl turi būti panaikinta.
4.1. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė nuoseklius parodymus, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, paaiškino, kad nusikalto dėl P. S. prieš ją panaudoto psichologinio smurto, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog būdama laisvėje kaltinamoji bėgs, slėpsis nuo teismo.
4.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ji turi vaikų ir, nors šiuo metu jie gyvena pas globėjus, tačiau nori pati jais rūpintis. Ji gyvena su sugyventiniu, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo ir turėjo legalių pragyvenimo lėšų. Šios aplinkybės patvirtina jos tvirtus socialinius ryšius. Išėjusi į laisvę, galėtų įsidarbinti, pasirūpinti vaikais, dalyvauti teismo posėdžiuose ir tokiu būdu tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Užsienyje nebuvo 10–15 metų ir paleista į laisvę neplanuoja vykti, todėl ten neturi ryšių.
4.3. Ji kaltinama padariusi sunkų nusikaltimą, tačiau dabartiniame bylos proceso etape ši aplinkybė negali būti suabsoliutinta, turi būti paisoma baudžiamajame procese galiojančio asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Kardomoji priemonė gali būti taikoma tik tada, kai be jos negalima pasiekti baudžiamojo proceso tikslų, ir turi būti panaikinta, jai tapus nereikalinga. Kaltinamosios nuomone, kardomųjų priemonių tikslai galėtų būti pasiekti, netaikant pačios griežčiausios kardomosios priemonės.
4.4. Skunde atkreiptas dėmesys į ilgą suėmimo laiką.
4.5. Kaltinamoji R. V. skunde prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartį ir pakeisti jai taikomą kardomąją priemonę – suėmimą į vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
5. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamosios skundą atmesti.
6. Kaltinamosios R. V. skundas atmetamas.
6.1. Skiriant R. V. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, nepažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos.
6.2. Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tikrina kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, o dėl suimtosios kaltės nesprendžia, įrodymų nevertina. Tai bus padaryta, išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme ir ištyrus byloje esančius įrodymus.
6.3. Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra sąlygos R. V. pratęsti suėmimą, nes ji kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
6.4. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).
6.5. Pateikta baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamoji R. V. galėjo padaryti jai inkriminuojamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti pačios R. V., kitų kaltinamųjų P. S. ir D. G. apklausos protokoluose, kratų protokoluose, specialisto išvadoje bei kitoje bylos medžiagoje.
6.6. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
6.7. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajai pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, jog ji bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus Kauno apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.
6.8. BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą pirmuoju pagrindu. Kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir pratęstas jo terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
6.9. R. V. kaltinama padariusi vieną sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta tik gana griežta laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) aptariamu pagrindu, tačiau tai nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.
6.10. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: R. V. anksčiau keturis kartus teista, paskutinis jos padarytas nusikaltimas susijęs su neteisėtu psichotropinių medžiagų įgijimu, laikymu ir platinimu; šioje byloje ji taip pat kaltinama, jog, turėdama tikslą platinti, neteisėtai įgijo, laikė ir pardavė psichotropinę medžiagą metamfetaminą. Be to, kaltinamajai inkriminuotą BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ji galbūt padarė ankstesniu nuosprendžiu jai paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šios aplinkybės nepalankiai charakterizuoja R. V. ir rodo didesnį kaltinamosios asmens bei jos galbūt padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
6.11. Ne mažiau svarbu tai, kad suimtoji įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Nors R. V. skunde nurodė turinti sugyventinį, su kuriuo iki sulaikymo kartu gyveno jam priklausančiame bute, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, jog ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą Kaune. Skunde nurodyta gyvenamoji vieta yra nuomojamas butas, kuriame ji gyveno iki sulaikymo, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad R. V. dažnai keitė gyvenamąją vietą.
6.12. Skunde nepagrįstai nurodyta, jog kaltinamąją saisto tvirti socialiniai ryšiai, nes ji turi vaikų. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad šeima neturėjo jokio teigiamo poveikio kaltinamosios elgesiui ir nesulaikė jos nuo galbūt padarytos nusikalstamos veikos. R. V. turi penkis vaikus, tačiau motinos valdžia neterminuotai apribota, vaikai auga globėjos šeimynoje. Šios aplinkybės rodo, jog suimtosios argumentai, susiję su noru išėjus į laisvę rūpintis vaikais, yra deklaratyvūs. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų kaltinamosios tvirtus socialinius ryšius.
6.13. Aptarti suimtosios socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimo, kurį galbūt ji padarė, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, priešingai nei skunde teigė kaltinamoji, šiuo konkrečiu atveju nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės.
6.14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.
6.15. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą.
6.16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.
6.17. Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad R. V. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstama veika, kurią galbūt ji padarė, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, bet ir jos asmenybę apibūdinančios aplinkybės. R. V. keletą kartų teista, ji jau buvo padariusi panašų nusikaltimą, naują veiką galbūt padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kaltinamosios socialiniai ryšiai, priešingai nei teigė skunde, nelaikytini stipriais. Jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis – psichotropinės medžiagos įgijimas ir laikymas turint tikslą platinti – sudaro prielaidas teigti, kad kaltinamoji nepaisant to, jog iki sulaikymo turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, lėšų pragyvenimui galėjo gauti ir darydama nusikalstamas veikas.
6.18. Išdėstytų aplinkybių visuma aukštesniajam teismui leidžia konstatuoti, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.
6.19. Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių R. V. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.
6.20. Baudžiamoji byla, kurioje R. V. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, 2017 m. birželio 29 d. perduota Kauno apygardos teismui. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi R. V. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą, o jo terminą nustatė nuo sulaikymo 2017 m. sausio 24 d. Taigi suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatyto maksimalaus griežčiausios kardomosios priemonės taikymo termino.
6.21. Kaltinamajai taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo jos teises, tačiau aptariamu atveju jos teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo, įtvirtinto BPK 11 straipsnyje. Įvertinus nusikaltimo, kurį padariusi kaltinama R. V., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai ištirti bei teisiškai įvertinti nusikalstamą veiką, susijusią su psichotropinės medžiagos įgijimu turint tikslą platinti ir jos platinimu, yra svarbesnis už asmens laisvės gerbimo taisyklę. Nurodytas viešasis interesas leidžia ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Teisėjų kolegijos nuomone, esant nustatytiems suėmimo taikymo pagrindams, darytina išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekta BPK 119 straipsnyje numatyta jų paskirtis, todėl pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti.
6.22. Nurodytos aplinkybės aukštesniojo teismo teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajai R. V. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, nurodančių, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Skundžiama nutartis neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktikai. Kaltinamosios skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.
6.23. Aukštesniajam teismui pripažinus, kad suėmimo terminas kaltinamajai pratęstas pagrįstai, šioje nutartyje nekartojami kaip pertekliniai argumentai, kodėl netikslinga griežčiausią kardomąją priemonę keisti į švelnesnes.
6.24. Dėl išdėstytų motyvų skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo jos naikinti ar keisti. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamosios R. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartimi jai pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.