Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. R. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija nutarimą priėmė, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pataisos namuose dirba, išėjęs į laisvę, turės, kur gyventi ir dirbti, skatintas 8 kartus, nusikalstamo elgesio rizika žema 38 balai. 2021-04-28 perkeltas į Marijampolės pusiaukelės namus. Pataisos įstaigoje drausminėmis nuobaudomis nebaustas ( b.l. 2-5).

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad P. R. nuteistas 2018-02-06 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, skirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 4 metai 5 mėnesiai ir 20 dienų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Bylos duomenimis nuteistasis anksčiau teistas du kartus. Laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už baudžiamojo nusižengimo ir sunkių nusikaltimų padarymą. Šie nusikaltimai sunkesni už ankstesnius. Ankščiau nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, nors probacijos sąlygų nuteistasis nepažeidė, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ankstesni teistumai ir skirtos bausmės nuteistojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, nes jis vėl nusikalto. Teismas sprendžia, jog šios aplinkybės neigiama charakterizuoja nuteistąjį.

Bylos duomenimis nuteistasis turi finansinių įsiskolinimų, pagal Marijampolės pataisos namų Turto valdymo skyriaus išduotą pažymą nuteistasis turi priteistų ieškinių ir kitų finansinių įsipareigojimų 12003,89 Eur sumai. Atlyginta suma 1162,98 Eur. Nuteistasis pataisos namuose dirba, stengiasi atlyginti turimus finansinius įsiskolinimus, tačiau neatlyginta suma yra dar didelė, ankščiau nuteistasis buvo teistas už nusikaltimus, kurie yra susiję su finansinės naudos siekimu, todėl teismas sprendžia, jog ši aplinkybė gali lemti nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą. Be to, lėšų tvarkymas ir pajamos yra nurodytos socialinio tyrimo išvadoje, kaip kriminologinis veiksnys.

Bylos duomenimis pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta žema – 38 balai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 10 balų. Pabrėžtina, jog net 28 taškai sudaro kintančius veiksnius, kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu gali sumažinti. Pažymėtina, kad nuo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo atlikto 2018-08-13 (buvo nustatyti 53 balai), pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nežymiai, todėl negalima teigti, jog nuteistasis deda pakankamas pastangas, siekdamas minėtą riziką sumažinti maksimaliai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nustatyti net septyni kriminologiniai veiksniai: informacija apie ankstesnius teisės pažeidimus; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas narkotikais, emocinė gerovė, nuostatos. Nustatyta, kad, nuteistasis net šešis kriminologinius veiksnius gali pakeisti, todėl negalima teigti, jog nuteistasis padarė pakankamas išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir pasitaisė.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, į teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis (4 metai 5 mėnesiai ir 20 dienų), kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkių nusikaltimų padarymą, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Pripažintina, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, buvo 8 kartus skatintas, dirba, dengia turimus įsiskolinimus, drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Teismo vertinimu, tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2021 m. liepos 14 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-1147 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam P. R..

Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo jos kopijos ( nuorašo) gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.