Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam P. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 6 metams. Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. lapkričio 3 d. dekretu Nr. 1K-429 „Dėl malonės suteikimo“ laisvės atėmimo bausmė sumažinta vieneriais metais. Bausmės pradžia – 2019 m. sausio 18 d., Alytaus pataisos namuose nuteistasis atlieka bausmę nuo 2019 m. vasario 7 d. Bausmės pabaiga – 2024 m. sausio 16 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl nuteistojo P. S. lygtinio paleidimo, 2021 m. gruodžio 21 d. priėmė nutarimą Nr. 357-233 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Nutarime nurodyta, kad Komisija, spręsdama P. S. lygtinio paleidimo klausimą, vertino individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, jo elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus bei nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Jam suteikta teisė išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos, nuo 2020 m. gruodžio 22 d. jis atlieka bausmę Alytaus pataisos namų pusiaukelės namuose. Nuteistasis turi įgijęs aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, turi nemažą darbo patirtį laisvėje. Bausmės atlikimo metu jis taip pat mokėsi ir dirbo, pateikė pažymą, patvirtinančią, kad lygtinio paleidimo atveju turės darbo vietą. Teigiama nuteistojo darbinė motyvacija, įgyta darbinė patirtis, profesinė kvalifikacija bei patvirtinta galimybė dirbti laisvėje yra apsauginis veiksnys, siekiant integracijos į visuomenę. Nuteistasis laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą, tai taip pat yra apsauginis veiksnys. Nuteistasis palaiko ryšius su buvusia sutuoktine, domisi sūnaus gyvenimu, stengiasi jiems padėti. Jis taip pat sulaukia paramos bei palaikymo iš savo artimųjų. Nuteistojo teigiama elgesio dinamika bausmės atlikimo metu, siekis atsiriboti nuo galimų rizikingų situacijų vertinama kaip reikšminga tolesnio resocializacijos proceso prielaida. Nuteistojo emocinė būsena tolygi, rami, jis savimi pasitikintis, savęs vertinimas aukštas, tarpasmeninių įgūdžių lygis yra pakankamas, manipuliacija bendravime nestebima, mąstymas abstraktus, apibendrinimo lygis pakankamas. Nuteistasis sugeba kritiškai žvelgti į savo poelgius ir atpažinti pagrindinius veiksnius, turėjusius įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti gan gerai, tinkamai išugdyti tikslų siekimo gebėjimai. Nuteistasis turi savo nuomonę, kurios laikosi, tačiau diskusijoje taip pat geba suprasti ir priimti kito požiūrį. Jis nepalaiko kalėjimų subkultūrai būdingų nuostatų, nereiškia diskriminacinių nuostatų. Šiuo metu turi teigiamas nuostatas į jam paskirtą priežiūrą, apribojimus, požiūris į visuomenę racionalus, reiškia norą būti pilnaverčiu jos nariu. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo nuosekliai. Bausmės atlikimo metu drausmine ar administracine tvarka nebaustas, paskatintas keturis kartus. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema, kriminogeninių veiksnių nėra, apsauginiai veiksniai yra: turima gyvenamoji vieta, santykiai su artimaisiais, gebėjimas ir noras keistis, mokytis bei dirbti, įgyta profesinė kvalifikacija, turimas darbo pasiūlymas, užtikrinantis darbą ir pajamas laisvėje. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, Komisija sprendė, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Komisijos 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimą atsisakytina patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, atlikus šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra įstatymo nustatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo pokyčius ir galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis P. S. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį (1/2 dalį bausmės), taigi, jis atitinka įstatymo nustatytą lygtinio paleidimo svarstymo sąlygą, tačiau, kaip jau minėta, BVK nurodytos bausmės dalies atlikimas nėra savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Nuteistasis dalyvavo privalomose naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, aiškinamas temas įsisavino, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Jis dalyvavo individualiose psichologinėse konsultacijose, į problemų sprendimus orientuotose trumpalaikėse terapijose, baigė elgesio korekcijos programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, priklausomų asmenų „Įžanginės grupės“ programą, dalyvavo socialinių įgūdžių programoje. Nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, atlieka gerovės darbus. Bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo baldžiaus kvalifikaciją, dirba ir turi darbo pasiūlymą laisvėje. Drausmine tvarka nebaustas, paskatintas keturis kartus. Nuo 2020 m. sausio 31 d. nuteistajam suteikta teisė be sargybos arba palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, nuo 2020 m. gruodžio 22 d. bausmę atlieka Pusiaukelės namuose. Jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir pakartotinių vertinimų pagal OASys metodiką metu nustatyta mažėjanti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, kriminogeninių veiksnių nenustatyta. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą, tinkamą intensyviai priežiūrai taikyti. Visos paminėtos aplinkybės neabejotinai yra palankios nuteistajam, jį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad pataisos įstaigoje nuteistasis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme. Tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, nes sprendžiant BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visuma duomenų, susijusių su nuteistojo elgesiu, jo mąstymo, požiūrio pokyčiais. Teismo vertinimu, nuteistąjį P. S. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.

Nuteistasis P. S. bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, už nepriekaištingą elgesį paskatintas keturis kartus. Vis tik vertinant, ar nuteistojo pastangos taisytis, koreguoti elgesį teigiama linkme viso bausmės atlikimo metu buvo pakankamos ir jo pažanga yra akivaizdi, būtina atsižvelgti į tai, kad bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. sausio 18 d. ir paskatinimai jam buvo skirti per pirmuosius bausmės atlikimo metus, t. y. 2019 m. birželio 25 d., 2019 m. rugsėjo 24 d. ir 2019 m. lapkričio 14 d., o po to jis buvo paskatintas tik po dviejų metų, prieš jo svarstymą dėl lygtinio paleidimo, t. y. 2021 m. lapkričio 30 d. Teismo vertinimu, skirti paskatinimai nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti apie nuoseklią nuteistojo pažangą ir jo išskirtinai pavyzdingą elgesį viso bausmės atlikimo metu. Ta aplinkybė, jog nuteistasis nėra baustas drausmine tvarka, tik patvirtina, kad P. S. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, bet tai, kad jis neturi nuobaudų, dar nėra absoliutus įrodymas, jog nuteistasis ir laisvėje pasirinks tinkamus elgesio modelius.

Komisija, spręsdama nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, įvertino aplinkybę, kad nuteistasis sugeba kritiškai žvelgti į savo poelgius ir atpažinti pagrindinius veiksnius, turėjusius įtakos jo nusikalstamam elgesiui, šiuo metu jis turi teigiamas nuostatas į priežiūrą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu prisiima kaltę dėl savo poelgių, suvokia, kad net ir netiesioginis prisidėjimas prie nusikalstamos veikos yra nusikaltimas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog socialinio tyrimo išvadoje taip pat yra nurodyta, kad nuteistasis neigia kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir tokios pozicijos jis laikėsi tiek teisminio proceso metu, tiek ir dabar, per pokalbį su socialinio tyrimo išvados rengėjais, teigdamas, jog buvo apkaltintas neteisingai. Taigi, akivaizdu, jog nuteistasis iki šiol nepakeitė savo nuostatų nusikalstamo elgesio atžvilgiu, jis pilnai nesuvokia padarytos veikos pavojingumo, jos tinkamai neanalizuoja. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Tuo tarpu asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negalintis suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis atpažįsta veiksnius, susijusius su jo nusikalstamu elgesiu, ir nutraukė ryšius su buvusiais draugais, kurie darė įtaką jo nusikalstamam elgesiui. Visgi teismas pažymi, jog laisvės atėmimo vietoje nuteistojo bendravimo galimybės yra ribotos, be to, bausmės atlikimo metu gali ir nebūti poreikio bendrauti su neigiamą įtaką jam dariusiais asmenimis, todėl kategoriškai teigti, jog ir laisvėje nuteistasis sugebės atsisakyti bendravimo su šiais asmenimis, negalima.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui įtakos turi jo teigiama darbinė motyvacija, geri socialiniai ryšiai su artimaisiais, noras rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi, nurodoma, jog artimųjų parama bei palaikymas vertinama kaip svarbi nuteistojo tolesnės integracijos į visuomenę proceso dalis. Teismas sutinka, jog teigiama darbinė motyvacija, geri socialiniai ryšiai, artimųjų palaikymas yra svarbūs veiksniai, turintys reikšmės sėkmingai probacijai, visgi šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, jog nuteistasis nusikalto dirbdamas, turėdamas mažametį vaiką, taigi, privalėdamas vykdyti tėvų pareigas tinkamai rūpintis vaiku, jį auklėti ir išlaikyti, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio neatgrasė ir nesulaikė, jis padarė sunkų nusikaltimą. Šiame kontekste pažymima, jog teismas, skirdamas P. S. bausmę, atsižvelgė į tai, jog ilgas jo atskyrimas nuo mažamečio sūnaus neigiamai paveiks jų socialinius ryšius, paveiks ir patį mažametį, todėl padarė išvadą, kad įstatymo sankcijoje numatyta minimali 8 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė P. S. švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, nei numatyta sankcijoje, t. y. 6 metus laisvės atėmimo. Šiuo metu sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą ir atsižvelgiant į nuteistojo nepilnamečio vaiko interesus, įvertinama socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybė, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu turi galimybę palaikyti tamprius ryšius su sūnumi, kadangi jis sūnų lanko suteiktų trumpalaikių išvykų į namus metu (savaitgaliais).

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis P. S. bausmę atlieka už sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu didelio kiekio narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (BK 260 straipsnio 2 dalis). Anksčiau Lietuvoje jis neteistas, tačiau buvo baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 5–7), be to, iš asmens byloje esančių duomenų (asmens bylos I dalis, b. l. 17, 21–26) matyti, kad P. S. buvo padaręs nusikalstamas veikas užsienyje. Be kita ko, nuteistasis vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis buvo sulaikytas Anglijoje pagal jam išduotą Europos arešto orderį (asmens bylos I dalis, b. l. 28–30). Kaip minėta, nuteistasis kaltės dėl nusikaltimo nepripažįsta. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti apie didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymima, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, šiuo metu dar nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad atliktos bausmės dalis jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Sutiktina su Komisijos vertinimu, kad nuteistojo elgesys, jo nuostatos ir mąstymas bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir jo teigiama charakteristika pataisos namų administracijos šiuo metu tinkamai įvertinta, nes kaip lengvinančios nuteistojo padėtį pritaikytos priemonės – suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos, jis perkeltas bausmę atlikti į Pusiaukelės namus. Visgi nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios nuteistojo pažangos ir spręsti, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga 2024 m. sausio 16 d.). Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau šiuo metu dar nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo P. S. pažanga yra nuosekli ir jis esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus P. S. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio nuostatas yra nepagrįstas, dėl ko Komisijos nutarimą atsisakytina tvirtinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimą taikyti nuteistajam P. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.