- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-05
- Bylos Nr.
- 1A-244-487/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58517-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Jolanta Čepukėnienė, Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- D. G., P. S., R. V.
- Advokatai
- Arnoldas Blaževičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kęstučio Jucio ir Reginos Pocienės,
nuteistųjų gynėjams advokatams Arnoldui Blaževičiui, Anatolijui Svilai, Jolantai Teresei Litvinskienei, Edvinui Sergaičiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka žodinio proceso tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal nuteistojo D. G., nuteistosios R. V., nuteistojo P. S. ir jo gynėjo Arnoldo Blaževičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nuosprendžio, išnagrinėjo nuteistosios R. V. prašymą dėl kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo į švelnesnę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nuteistoji R. V. teismo posėdyje pateikė prašymą pakeisti jai paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į kitą kardomąją priemonę, motyvuodama tuo, kad BPK 122 straipsnyje nurodyti griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrindai yra išnykę – ji prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos padarymo, davė išsamius parodymus, paaiškino aplinkybes, sąlygojusias tokį jos elgesį; iki suėmimo ji dirbo, kur ketina dirbti ir toliau, paskutiniu metu turėjo pastovią gyvenamąją vietą, kur galės gyventi ir nebūdama suimta, turi tris mažamečius vaikus, nors jos teisės į vaikus šiuo metu apribotos, ji siekia teises susigrąžinti, iki suėmimo ji rūpinosi vaikais, juos lankė, mokėjo alimentus; būdama suimta, pamatyti vaikus neturėjo galimybės, kas yra didelė psichologinė žala vaikams, nes vaikų tėvas jais nesirūpina. Todėl nuteistoji iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo prašo kardomąją priemonę sušvelninti.
Nuteistosios R. V. gynėjas prašė nuteistosios prašymą patenkinti, atkreipė dėmesį į tai, kad ji jau ilgą laiko tarpą yra suimta, baudžiamoji byla iš esmės išnagrinėta.
Prokuroras prašė nuteistosios R. V. prašymą atmesti, konstatavus, kad pagrindai taikyti griežčiausią kardomąją priemonę nėra išnykę, teismo nuosprendžiu kardomosios priemonės termino klausimas yra išspręstas, o pagrindo jį spręsti pakartotinai nėra.
Kiti proceso dalyviai paliko šį klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios R. V. prašymas dėl kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo atmetamas.
Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad pirmosios instancijos teismas, apsvarstęs ir išsprendęs nuosprendžiui priimti reikalingus klausimus, surašo nuosprendį, vadovaudamasis BPK 304-307 straipsniuose išdėstytais nurodymais. Nuosprendžio aprašomosios dalies turinį reglamentuojančiame BPK 305 straipsnyje nėra imperatyvios nuostatos, jog aprašomojoje nuosprendžio dalyje turi būti išdėstyti išsamūs teismo motyvai, pagrindžiantys sprendimą dėl kardomosios priemonės. Aplinkybės, kurias teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti privalo, ir sprendimai, kurių priėmimo motyvus teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje privalo nurodyti, yra aptarti BPK 305 straipsnio 1 – 5 dalyse, o šio straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, kad aprašomojoje nuosprendžio dalyje gali būti išdėstytos ir kitos svarbios aplinkybės bei sprendimų argumentai. BPK 305 straipsnio 1 – 5 dalyse teismo sprendimai dėl kardomosios priemonės neminimi. Iš to seka, kad jiems taikytina šio straipsnio 6 dalis, kuri tam tikro sprendimo motyvavimą (argumentavimą), palieka paties teismo diskrecijai. Tačiau pagal BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas sprendimas dėl kardomosios priemonės. Besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisinamas tik tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę
Skundžiamame Kauno apygardos teismo nuosprendyje, atsižvelgiant į BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktą, tiek jo motyvuojamoje dalyje, tiek rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad R. V. kardomoji priemonė – suėmimas paliekama nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje suėmimas buvo paskirtas nuosprendžiu, kuris yra vientisas procesinis dokumentas, todėl atskiros jo dalys negali būti skundžiamos skirtinga tvarka ar teikiami atskiri prašymai dėl jo pakeitimo. Visi nuosprendžiu išspręsti klausimai gali būti nagrinėjami tik BPK XXIV skyriuje numatyta tvarka ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29/2011).
Nuteistosios argumentas, kad griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnyje, šiuo metu yra išnykę, nepagrįstas. Pagal suformuotą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai kitų aplinkybių sąvokai. Kartu atsižvelgiama ir į kitas BPK 122 str. 2 d. numatytas aplinkybes – kaltinamo asmens šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kt. R. V. pripažinta kalta ir nuteista dėl sunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, padarymo. Nors nusikaltimo pavojingumas ir bausmės dydis nėra pagrindinė sąlyga spręsti suėmimo tolesnio taikymo klausimą, atsižvelgtina į tai, kad R. V. anksčiau teista, skundžiamu nuosprendžiu nuteista už nusikalstamą veiką, kurią, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, padarė, neatlikusi ankstesniu nuosprendžiu jai už analogišką nusikaltimą paskirtosios bausmės. Visuma šių aplinkybių sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog R. V. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad kardomųjų priemonių tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje bus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Dėl kito prašyme nurodyto argumento, susijusio su nuteistosios motyvais nusikalstamai veikti, šeimine padėtimi, teisėjų kolegija šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepasisako, kadangi šie argumentai bus nagrinėjami kartu su nuteistosios apeliaciniu skundu dėl nuosprendžio pagrįstumo.
Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais ir motyvais, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nuteistosios R. V. prašymas dėl kardomosios priemonės sušvelninimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios R. V. prašymą dėl jai paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo į švelnesnę kardomąją priemonę atmesti.