Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Daivos Jankauskienės ir Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo P. S. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisijos) 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 357-123 taikyti nuteistajam P. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. P. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 6 metams. Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. lapkričio 3 d. dekretu Nr. 1K-429 „Dėl malonės suteikimo“ P. S. laisvės atėmimo bausmė sumažinta vieneriais metais ir paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2019 m. sausio 18 d., Alytaus pataisos namuose nuteistasis atlieka bausmę nuo 2019 m. vasario 7 d., o bausmės pabaiga 2024 m. sausio 16 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 1 metai 5 mėnesiai 6 dienos.

5.3. Pažymima, jog Komisija tinkamai įvertino jo (nuteistojo P. S.) asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutą. Komisija išnagrinėjo visus duomenis, turinčius reikšmės sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo ir juos tinkamai įvertino. Be to, skunde jis nurodo, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju jis ir toliau yra prižiūrimas, jam taikomi suvaržymai, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. S. skundas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

7. Šio teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuotina, kad priešingai nei nurodyta skundžiamoje apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo P. S. asmenybę, jo elgesio korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija pagrįstai nusprendė, jog šiuo metu jau įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė P. S. padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui, tai, kad nuteistajam yra nustatyti du dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, paskutinį kartą skatintas beveik prieš metus (2021 m. lapkričio 30 d.), bei tai, kad jis buvo teistas užsienyje ir pagal išduotą Europos arešto orderį buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje. Dėl to sprendė, jog likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, tačiau apylinkės teismas visapusiškai neįvertino duomenų, susijusių su sumažėjusia nuteistojo P. S. rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo atveju ir iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad jo pažanga dar nėra pakankama. Tokie pirmosios instancijos teismo motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, kadangi nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis, kriminogeninės rizikos veiksniai, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo galimybės išeiti į laisvę taikant jam lygtinio paleidimo institutą, galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. S., apylinkės teismas nurodė, jog nuteistasis neatitinka materialaus BVK nustatyto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų pagrindo, kadangi nuteistojo elgesys neleidžia daryti išvados, jog jo daroma pažanga yra pakankama mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai. Teismas atkreipė dėmesį, jog vertinant nuteistojo P. S. charakteristiką bausmės atlikimo metu, jam yra nustatyti du kriminogeniniai veiksniai, taip pat nurodė, jog jei nuteistasis nėra baustas drausminėmis nuobaudos, tai tik parodo, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, o tai, kad P. S. yra skatintas 4 kartus, nesudaro pagrindo manyti, kad padarė akivaizdžią pažangą, kadangi paskutinį kartą skatinimas gautas tik 2021 m. lapkričio 30 d. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas akcentavo ir tai, jog nors elgesio rizikos vertinimui teigiamą įtaką turi teigiama darbinė motyvacija, geri socialiniai ryšiai su artimaisiais, tačiau nuteistasis nusikalto dirbdamas, turėdamas mažametį vaiką, taigi, privalėdamas vykdyti tėvų pareigas tinkamai rūpintis vaiku, jį auklėti ir išlaikyti, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė, jis padarė sunkų nusikaltimą, todėl negalima teigti, jog šiuo metu nuteistąjį paleidus lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismui pateiktą medžiagą, Komisijos nutarime bei skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytus argumentus, pritaria Komisijos išvadoms dėl pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą buvimo. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad šiuo metu P. S. jau yra atlikęs beveik 3 metus ir 9 mėnesius laisvės atėmimo bausmės iš jam paskirtų 5 metų. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo dieną buvo 1 metai 5 mėnesiai 6 dienos, o šiuo metu tėra likę kiek daugiau nei 1 metai 3 mėnesiai, todėl darytina išvada, jog vienas iš BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų – kaltininko nubaudimas – jau yra pasiektas, kadangi nuteistojo laisvė yra suvaržyta jau labai ilgą laiką. Atlikus nuteistojo pirminė nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą Alytaus pataisos namuose, 2019 m. vasario 10 d. buvo nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika. Pakartotinių įvertinimų metu: 2019 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. lapkričio 28 d., 2020 m. sausio 20 d., 2020 vasario 28 d., 2020 m. spalio 29 d., 2021 m. lapkričio 30 d. – taip pat buvo nustatyta žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Buvo įvertinta tai, kad nuteistasis P. S. aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane jam pateiktas rekomendacijas, yra stebima teigiama nuteistojo darbinė motyvacija, bausmės atlikimo metu mokėsi profesinėje mokykloje, įgijo baldžiaus kvalifikaciją. Tiek atlikdamas bausmę būryje, tiek būdamas be sargybos ar be palydos būryje, tiek pusiaukelės namuose dirbo. Nuteistasis P. S. dalyvavo individualiose psichologinėse konsultacijose, į Problemų sprendimus orientuotose trumpalaikėse terapijose, elgesio korekcinėje programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, socialinių įgūdžių programoje. Visų šių duomenų visumoje, sprendžiant P. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju sudaro pagrindą manyti, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Nusikalstamos veikos pobūdis yra įvertinamas paskiriant bausmę nuteistajam, o juo vadovautis sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo yra neteisinga, nes tam tikrais atvejais lygtinio paleidimo institutas niekada negalėtų būti pritaikytas. Tokio pagrindo nenumato ir įstatymas. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinami ne tiek bausmės tikslai bei nusikaltimo padarymo aplinkybės, bet lygtinio paleidimo taikymo tikslai bei principai, nes priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas prarastų prasmę, o nuteistieji nebūtų motyvuojami pasitaisyti. Argumentai dėl lygtinio paleidimo taikymo turi būti susiję su įstatymo reikalavimu įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, Komisija išnagrinėjo visus duomenis ir tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas, ar yra pagrindas nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdama klausimą dėl P. S. lygtinio paleidimo, Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir jis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nei karto nebuvo baustas drausmine nuobauda, bausmės atlikimo metu skatintas iš viso keturis kartus. Taip pat Komisija pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka pusiaukelės namuose (tiksliau nuo 2020 m. gruodžio 22 d.), P. S. yra įgijęs aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo baldžiaus specialybę, asmens byloje yra pateikta pažyma, jog lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą bei turės galimybę įsidarbinti, kas, šiuo atveju yra vertinami kaip apsauginiai veiksniai, padėsiantys nuteistajam integruotis visuomenėje. Taip pat Komisija atsižvelgė ir į tai, jog nuteistasis palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais. Jis bausmės atlikimo metu siunčia pinigus vaiko išlaikymui, domisi jo gyvenimu, palaiko draugiškus santykius su buvusia sugyventine. Be to, Komisija nutarime akcentavo tai, kad nuteistasis geba kritiškai žvelgti į savo poelgius atpažindamas pagrindinius veiksnius, turėjusius įtakos jo nusikalstamam elgesiui, bausmės atlikimo metu jis aktyviai domėjosi savo resocializacijos procesu ir galimybėmis, noriai priėmė jam siūlomas intervencijas, dalyvavo elgesio korekcijos programose, konsultavosi su psichologu individualių sesijų metu, kurias lankė reguliariai, pasižymėjo aukšta motyvacija. Atlikdamas bausmę tiek būryje be sargybos, tiek pusiaukelės namuose geranoriškai gerina gerbūvį, pats nuteistasis neigia palaikantis kalėjimų subkultūrai būdingas nuostatas, tikina gyvenantis pagal savas taisykles. Agresyvus ar savitvardos stokojantis elgesys gyvenimo stiliuje ar nusikaltimuose jam nėra būdingas. Komisija atkreipė dėmesį ir į nuteistojo P. S. gebėjimą tinkamai siekti tikslų. Komisija, priimdama sprendimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos P. S., konstatavo tai, kad jis bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, ir kad nors yra išlikę du dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tačiau nuteistasis juos turės galimybę pašalinti būdamas laisvėje, be to, yra nustatyti ir apsauginiai veiksniai, tokie kaip – šilti ir palaikantys santykiai su artimaisiais, gebėjimas ir noras keistis, noras mokytis ir dirbti, įgyta profesinė kvalifikacija, turimas darbo pasiūlymas užtikrinantis darbą ir pajamas laisvėje. Pažymėjo ir tai, jog nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje, todėl Komisija darė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

12. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegija pritaria Komisijos nutarime išvardytoms teigiamai charakterizuojančioms nuteistąjį aplinkybėms ir pritaria, kad yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

13. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuotina, kad priešingai, nei nustatyta apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo P. S. asmenybę, jo elgesio korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija pagrįstai sprendė, jog šiuo metu jau yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, apylinkės teismas visapusiškai neįvertino duomenų, susijusių su sumažėjusia nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo atveju ir iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių P. S. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga dar nėra pakankama.

14. Sprendžiant nuteistojo P. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę turi jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju sudaro pagrindą manyti, kad P. S. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti apylinkės teismo akcentuojama aplinkybė, kad bausmę nuteistasis atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, kadangi šios aplinkybės jau buvo įvertintos nuteistajam paskiriant ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje ir nors kartu yra vertinamos ir kitos reikšmingos aplinkybės, tačiau, nagrinėjamu atveju, apylinkės teismo akcentuojamos aplinkybės, dėl nusikalstamos veikos pavojingumo ir pobūdžio, vertinant jas visų teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumoje, neleidžia atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam.

15. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, jog priimant nuteistojo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, jam buvo taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis, kuria vadovaujantis buvo paskirta švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, be to, jam Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-429 paskirta bausmė buvo sumažinta vieneriais metais. Kaip nustatyta iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, į Alytaus pataisos namus P. S. atvyko 2019 m. vasario 7 d., o jau 2020 m. sausio 31 d. nuteistajam buvo suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos, o 2020 m. gruodžio 22 d. P. S. buvo perkeltas paskirtą bausmę atlikinėti į Alytaus pataisos namų pusiaukelės namus, taigi nuteistasis savo teigiamu elgesiu pateisino jam suteiktą pasitikėjimą, nuo 2020 m. sausio 31 d. nei karto nepažeidė taisyklių, susijusių su išvykimu be sargybos ar palydos, atliekant bausmę pusiaukelės namuose. Nors teisminio nagrinėjimo metu jis savo kaltę ir neigė, tačiau šiuo metu kaltę pripažįsta visiškai ir dėl to labai gailisi. Taip pat svarbu paminėti, kad nei praeityje, nei šiuo metu P. S. būdamas laisvėje nesusidūrė su sunkumais dėl gyvenamosios vietos, kuri yra apsauginis veiksnys, siekiant suvaldyti nuteistojo nusikalstamą elgesį.

16. Be visa to, kas jau išvardinta, pažymima ir tai, kad nuteistasis yra įgijęs aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą mokesčių inspektoriaus specialybę. Iki nusikalstamos veikos padarymo, nuteistasis darbine veikla užsiėmė tiek užsienyje, tiek Lietuvoje – dirbo įvairaus pobūdžio darbus. Atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose mokėsi ir įgijo baldžiaus specialybę, dalyvavo informacinių technologijų bei anglų kalbos mokymuose. Tik pradėjęs atlikinėti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, P. S. įsidarbino baldų įmonėje, vėliau įsidarbino UAB „C“ betonuotoju, kuomet buvo perkeltas į pusiaukelės namus darbinę veiklą tęsė toje pačioje įmonėje UAB „C“, o nuo 2021 m. spalio 25 d. dirba UAB „R“ darbininko pareigose. Įmonės UAB „R“ direktorius V. Z. nuteistąjį P. S. apibūdino kaip darbštų, motyvuotą, savarankišką, greitai besiorientuojantį, operatyviai vykdantį paskirtas užduotis darbuotoją. Taip pat darbuotojo charakteristikoje įmonės direktorius nurodė, kad P. S. yra komunikabilus, tolerantiškas, esant sudėtingoms situacijoms geba rasti geriausią sprendimą, maloniai bendrauja su kolektyvu ir klientais, draugiškas bei gebantis sutarti su visais kolektyvo darbuotojais bei patvirtino, kad drausminių nuobaudų P. S. nėra gavęs. Taigi, akivaizdu, kad P. S. yra motyvuotas darbinei veiklai. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, yra pastebimi tinkamai išugdyti tikslų siekimo gebėjimai: jis (P. S.) juos formuluoja realistiškai, geba įvardinti ateities tikslus tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Teigiama nuteistojo darbinė motyvacija, įgyta darbinė patirtis bei profesinė kvalifikacija ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju turės užtikrintą darbo vietą, vertinamas kaip apsauginis veiksnys, siekiant integracijos į visuomenę. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikoje P. S. nėra teistas, ir nors baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos nebegaliojančios. Vien ta aplinkybė, kurią ypač akcentavo apylinkės teismas atsisakydamas tenkinti Komisijos nutarimą, kad užsienyje P. S. buvo padaręs nusikalstamų veikų, nesudaro pagrindo nuteistąjį vertinti kaip pavojingą visuomenei asmenį. Nenustatyta priklausomybė azartiniams lošimams, taip pat nėra nustatyta finansinių sunkumų, susijusių su specifiniais veiksniais.

17. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nutraukė visus ryšius su žmonėmis, kurie jam darė neigiamą įtaką. Teigia, kad draugus ir pažįstamus nuo šiol stengiasi rinktis atsargiai, kadangi jau yra pasimokęs iš savo praeities. Matyti, kad nuteistasis geba kritiškai žvelgti į savo poelgius, atpažindamas pagrindinius veiksnius, turėjusius įtakos jo nusikalstamam elgesiui. P. S. bausmės atlikimo metu aktyviai domėjosi savo resocializacijos procesu ir galimybėmis, noriai priėmė jam siūlomas intervencijas, dalyvavo elgesio korekcijos programose, konsultavosi su psichologu, aktyviai dalyvavo vedamoje socialinių įgūdžių programoje, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, visos šios aukščiau išvardintos aplinkybės patvirtina teigiamą nuteistojo elgesio dinamiką, bei tai, kad P. S. deda pastangas atsiriboti nuo galimų rizikingų situacijų pataisos namuose. Nėra pastebėta, kad nuteistasis būtų palaikantis kalėjimų subkultūrai būdingas nuostatas, kaip pats nuteistasis teigia, kad jis nesiekia pritapti prie nuteistųjų gyvenimo, jų neformalių taisyklių, kadangi tai jam visiškai svetima. Dalyvaudamas tikslinėse, tiesiogiai į kriminogeninius veiksnius nukreiptuose užsiėmimuose, stengėsi valdyti nusikalstamo elgesio riziką gyvenimo stiliaus ir draugų srityje.

18. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad anksčiau aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistasis savo elgesį pakeitė ir gyvenimo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis, laikysis įstatymų ir naujų nusikaltimų nedarys. Taip pat pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai mažėja, kas rodo, jog nuteistasis, nors jo rizika nusikalsti pakartotinai yra žema, ir toliau deda pastangas šią riziką dar labiau sumažinti. Be to, nuteistojo artimas ryšys su artimaisiais, mažamečiu vaiku, buvusia sugyventine, teigiama darbinė motyvacija, motyvacija keisti elgesį, yra aplinkybės leidžiančios daryti pagrįstą išvadą, kad keliamos abejonės dėl nuteistojo mąstymo šiuo metu yra pakankamai pakitę ir nelems pakartotinio jo nusikalstamumo. Apylinkės teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių P. S. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatymo keliamus reikalavimus.

19. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir ste­bi­mas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulem­ti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą neatliktai laisvės atėmimo baus­mei atlikti. Vertinant tikimybę, kad nuteistasis ateityje nenusikals, būtina atsižvelgti ir į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų, asmuo supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Kaip minėta anksčiau, pats nuteistasis teigia, kad nepalaiko kalėjimų subkultūrai būdingų nuostatų.

20. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam P. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant – nuteistojo pataisos plane numatytų nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonių vykdymą, nuobaudų nebuvimą, suteiktus skatinimus, ir kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Taigi, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad teigiamai P. S. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl tolesnė jo elgesio korekcija galima ir jam esant neizoliuotam nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, priešingai nei nutartimi tai sprendė pirmosios instancijos teismas, neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

21. Dėl anksčiau išdėstytų motyvų nuteistojo P. S. skundas tenkinamas, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis naikintina, o dėl skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas Nr. 357-123 taikyti nuteistajam P. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo P. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 357-123 taikyti nuteistajam P. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.