Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios R. V. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties, kuria kaltinamajai R. V. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį kaltinama tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. sausio 24 d., 23 val., turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš P. S., gyv. adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 2,854 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurios dalį – 0,191 g, įpakuotos 1 (viename) plastikiniame maišelyje, 2017 m. sausio 24 d., tarp 16.18 val. ir 16.23 val., pardavė iš anksto susitarus telefonu bei pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjusiam D. G. Toliau tęsdama nusikalstamą veiką, tą pačią dieną tarp 20.10 val. ir 20.15 val., kitą dalį – 0,416 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, įpakuoto 3 (trijuose) plastikiniuose maišeliuose, pardavė iš anksto susitarus telefonu bei į namo, adresu (duomenys neskelbtini) antrąją laiptinę atėjusiam D. G., o likusią dalį – 1,775 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, įpakuoto 3 (trijuose) plastikiniuose maišeliuose, apie 77 vnt. užspaudžiamų plastikinių maišelių, skirtų narkotinių medžiagų pakavimui, laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. sausio 24 d., 23 val., kol atliktos buto kratos metu policijos pareigūnai surado ir paėmė minėtą kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o kitą dalį – 0,472 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, įpakuoto 3 (trijuose) plastikiniuose maišeliuose, laikė prie savęs iki 2017 m. sausio 24 d., 23 val., kol atliktos asmens kratos metu, policijos pareigūnai surado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos metamfetamino.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsniu, R. V. buvo sulaikyta 2017 m. sausio 24 d. Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi kaltinamajai buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Vėlesnėmis teismų nutartimis šis suėmimo terminas buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajai R. V. pratęstas trims mėnesiams teismui nustačius, kad neišnyko BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai.Skunde kaltinamoji prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti ir paskirti jai vieną ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones. Kaltinamoji skunde cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK nuostatas ir teigia, kad pati griežčiausia kardomoji priemonė jai buvo pratęsta nepagrįstai ir egzistuoja pagrindas vietoje suėmimo kaltinamajai taikyti švelnesnę kardomąją priemonę. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad ji galėtų siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamoji teigia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų elgesys byloje šališkas - jie ignoravo jos parodymus dėl prieš ją P. S. naudoto psichologinio smurto, neužtikrino jos saugumo, neatliko akistatų, be to pažymi, kad kitiems kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų apimtis didesnė, tačiau jie, kitaip nei kaltinamoji, nėra sulaikyti. Kaltinamosios teigimu nebuvo atsižvelgta į tai, kad iki sulaikymo ji dirbo UAB „A.“, kad nors jos motinystės teisės vaikams yra apribotos, tačiau ji palaiko su jais ryšį. Dėl šių priežasčių kaltinamoji mano, jog jos socialiniai ryšiai yra stiprūs. Skunde kaltinamoji R. V. taip pat nurodo, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą Kaune į kurią grįžtų paleista iš suėmimo. Išėjusi į laisvę galėtų įsidarbinti, pasirūpinti vaikais, dalyvauti teismo posėdžiuose ir tokiu būdu tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Kaltinamoji skunde teigia, kad kaltinimas sunkaus nusikaltimo padarymu šiame bylos proceso etape negali būti suabsoliutintas, turi būti paisoma baudžiamajame procese galiojančios asmens nekaltumo prezumpcijos. Pabrėžia, kad kardomoji priemonė gali būti taikoma tik kai be jos negalima pasiekti baudžiamojo proceso tikslų, ir, turi būti panaikinta, kai ji tampa nereikalinga, nurodo, kad kardomųjų priemonių tikslai galėtų būti pasiekti jai netaikant pačios griežčiausios kardomosios priemonės.Teismo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamosios R. V. skundą atmesti.Kaltinamosios R. V. skundas atmetamas. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamoji galėjo padaryti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti pačios kaltinamosios R. V., kaltinamojo P. S. apklausų protokoluose, 2017 m. sausio 24 d. kratos protokole, 2017 m. sausio 24 d. asmens kratos protokole, 2017 m. gegužės 11 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(678)-IS1-2784 ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Įrodymų pakankamumo ir kaltinamojo kaltės klausimai bus išspręsti bylą išnagrinėjus teisme iš esmės, o sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo baudžiamojoje byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu.Kauno apygardos teismas kaltinamajai suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. R. V. kaltinama padariusi vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatyta griežta laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju tokių aplinkybių pakanka.Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji anksčiau buvo teista du kartus, paskutinis jos padarytas nusikaltimas susijęs su neteisėtu psichotropinių medžiagų įgijimu, laikymu ir platinimu, šioje byloje ji taip pat kaltinama tuo, kad turėdama tikslą platinti neteisėtai įgijo, laikė ir pardavė psichotropinę medžiagą – metamfetaminą. Be to, aptariamą kaltinamajai inkriminuotą BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą ji galimai padarė ankstesniu nuosprendžiu jai paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės rodo didesnį kaltinamosios asmens bei jos galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei pagrindžia tikimybę, kad išėjusi į laisvę ir siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės kaltinamoji galėtų bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šią tikimybę pagrindžia ir tai, kad kaltinamosios socialiniai ryšiai nėra stiprūs – ji yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ir byloje nėra objektyvių duomenų, kad ji, kaip nurodo skunde, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Kaune. Iš kaltinamąją charakterizuojančių bylos duomenų matyti, kad ji turi tris vaikus, tačiau motinystės teisės jai yra apribotos. Kaltinamoji yra ištekėjusi, tačiau su sutuoktiniu negyvena. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamoji iki sulaikymo šioje byloje dirbo, byloje nėra duomenų, kad ji turėtų ryšių užsienyje, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, nurodo palaikanti ryšius su savo vaikais, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės, nors ir yra reikšmingos vertinant kardomosios priemonės termino pratęsimo pagrįstumą, vis dėlto, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti kaltinamajai vieną ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą apygardos teismas nustatė pagrįstai.Remiantis susiklosčiusia teismų praktika, pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.Šiuo atveju pagrindą manyti, jog kaltinamoji darys naujus nusikaltimus, sudaro byloje esantys duomenys apie tai, kad ji anksčiau teista, taip pat ir už panašaus nusikaltimo padarymą, nusikalstamą veiką ji galimai padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kaltinamosios socialiniai ryšiai, priešingai nei teigiama jos skunde, nelaikytini stipriais, jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis – psichotropinių medžiagų įgijimas ir laikymas turint tikslą platinti – sudaro prielaidas teigti, kad kaltinamoji, nepaisant to, kad iki sulaikymo turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, galimai pragyvenimui užsidirba taip pat ir darydama nusikalstamas veikas. Dėl šių priežasčių, apygardos teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje esančių kaltinamąją charakterizuojančių duomenų visuma patvirtina ir antrojo suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindo egzistavimą - tikimybę, jog išėjusi į laisvę kaltinamoji darytų naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Kaltinamosios manymu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai šioje byloje yra šališki, skiriant jai pačią griežčiausią kardomąją priemonę nebuvo atsižvelgta į tai, kad jai pareikšti kaltinimai nėra didelės apimties lyginant su kaltinimais pareikštais kitiems kaltinamiesiems, nebuvo atsižvelgta į jos parodymus apie tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė dėl prieš ją panaudotos psichinės prievartos. Teisėjų kolegija su šiais kaltinamosios teiginiais nesutinka. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ikiteisminio tyrimo pareigūnų šališkumą, o patikrinusi kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo pagrįstumą teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvadomis, kad šiuo metu, siekiant užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą bylos nagrinėjimo procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, bei, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui, kardomosios priemonės – suėmimo – tolesnis taikymas yra būtinas ir kaltinamosios skunde nurodytos ir aukščiau paminėtos aplinkybės šios išvados nekeičia. Kauno apygardos teismo išvada, kad šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta. Teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtosios teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, atsižvelgusi į pirmiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamosios teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ir (ar) kaltinamosios proceso teises, ar, kad nukrypta nuo nacionalinių, tarptautinių teismų formuojamos praktikos. R. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jos galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui ir yra pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajai terminas baudžiamojo proceso metu aptariamu atveju nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamosios R. V. skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartimi R. V. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.