Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) 2012 m. lapkričio 16 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 25 parų areštu bausmė;

2) 2014 m. birželio 16 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, laisvės atėmimu 11 metų 24 dienoms. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendis pakeistas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta galutinė subendrinta 9 metų 24 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2012 m. lapkričio 21 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 15 d. Alytaus pataisos namuose atlieka bausmę nuo 2014 m. spalio 31 d.

Nuteistasis atliko įstatymo numatytą 1/2 bausmės dalį, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Nuteistasis S. P. 2018 m. gegužės 18 d. pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. Komisijos 2018 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 357-156 atmestas nuteistojo prašymas paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos.

Nutarime Komisija nurodė, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu baustas drausmine tvarka tris kartus, šiuo metu nuobaudos negalioja. Jis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, tačiau bausmės atlikimo metu nelankė anoniminių alkoholikų grupės. Turi 12 090,22 Eur ieškinį, sumokėjęs tik 270,80 Eur. Per paskutinius metus į asmeninę sąskaitą gavo 648,03 Eur, išleido 501,44 Eur savo reikmėms, tai rodo, kad jis turėjo galimybę sumokėti daugiau ieškinio. Pataisos namuose nedirbo, yra neįgalus, kaip jis pats teigia, laisvėje ieškosis darbo pagal galimybes, tačiau ir pataisos namuose jis turėjo galimybę ieškotis lengvesnio darbo. Jam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir jo metu nuteistasis padarė naują nusikaltimą. Komisija sprendė, kad šiuo atveju netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principas bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagrindu turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. P. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas sąlygas. Galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už nepriekaištingą elgesį paskatintas šešis kartus. Dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, taip pat dalyvavo elgesio korekcijos programoje „Tik tu ir aš“, kvalifikacijos tobulinimo renginyje „Būti savo proto ir jausmų šeimininku“. Nuteistasis kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų neturi. Bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo elektriko specialybę. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą, tinkamą intensyviai priežiūrai taikyti. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Nuteistojo S. P. nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu mažėja, tačiau ji išlieka vidutine – 51 balas, taip pat vidutinė yra ir pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika, kas yra svarbu šiuo atveju, nes nuteistasis bausmę atlieka už smurtinį nusikaltimą. Taigi, šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga mažinant jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai. Tačiau teismui pateikti duomenys neleidžia daryti išvados apie tokią pažangą. Teismo vertinimu, jau vien tai, kad nuteistasis atlikęs didesnę dalį bausmės, o vis dar nustatomi keturi kriminogeniniai veiksniai (ankstesni teisės pažeidimai; gyvenimo stilius ir draugai; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys), kurie, beje, nuo ankstesnio jo svarstymo dėl lygtinio paleidimo nepakito, leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesio bei mąstymo akivaizdi pažanga nenustatyta ir minėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nepatvirtina esminių jo elgesio pokyčių. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką sudaro net 31 dinaminis balas ir šiuos balus nuteistasis savo teigiamu elgesiu gali pakeisti. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos esminę reikšmę turi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir akivaizdi pažanga ją mažinant, leidžianti spręsti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017). Nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 129 straipsnio 1 dalį), anksčiau jis teistas keturis kartus, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikaltimą. Visa tai rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei ir padaryto nusikaltimo pobūdis bei pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Šiame kontekste būtina įvertinti ir tai, kad ankstesni teisės pažeidimai yra nuteistojo kriminogeninis veiksnys. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo elgesyje yra pasireiškęs impulsyvumas, nuteistasis pervertino savo sugebėjimus išspręsti problemas savarankiškai, neįvertino galimų pasekmių. Jis dažniausiai sutelkia dėmesį į galimas trumpalaikes pasekmes, nepakankamai įvertina sunkumus ir galimas ilgalaikes neigiamas pasekmes. Praeityje yra praradęs savitvardą, panaudojęs smurtą prieš kitą asmenį. Ir nors toks elgesys pastaruoju metu nepasireiškia, nurodytas aplinkybes būtina įvertinti, nes nuteistojo mąstymas ir elgesys, o būtent impulsyvumas ir savitvardos trūkumas, išlieka nuteistojo kriminogeniniu veiksniu. Nuteistojo elgesio ir mąstymo nepakankamą korekciją patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis iki šiol sunkiai priima kitokį požiūrį ar nuomonę, dažnai būna įsitikinęs savo teisumu, vertina situaciją vienpusiškai. Kaip minėta, vertinant, ar nuteistasis laisvėje sugebės laikytis įstatymų ir nenusikals, taip pat svarbios yra nuteistojo rodytos pastangos pasitaisyti ir jo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Nuteistasis už nepriekaištingą elgesį bausmės atlikimo metu paskatintas šešis kartus. Tačiau jis drausmine tvarka buvo baustas tris kartus ir nors drausminės nuobaudos negalioja, tačiau tai, kad nuteistasis nevykdė režimo reikalavimų, jį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog jo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo išskirtinai pavyzdingas. Paskutinė nuobauda nuteistajam buvo paskirta 2017 m. vasario 17 d., po to jis buvo paskatintas tris kartus, visgi teigti, kad nuteistasis padarė pakankamas išvadas iš jam paskirtų drausminių nuobaudų ir pradėjo koreguoti savo elgesį kryptingai teigiama linkme, negalima, nes po paskutinės drausminės nuobaudos paskyrimo du kartus – 2017 m. spalio 3 d. ir 2018 m. vasario 20 d. dėl padarytų drausmės pažeidimų buvo pravesti auklėjamojo pobūdžio pokalbiai, o iš viso bausmės atlikimo metu buvo net septyni auklėjamojo pobūdžio pokalbiai (asmens byla, I tomas, II dalis, b. l. 193, II tomas, II dalis b. l. 31, 44, 62, 90, 180, 198). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pataisos namų administracija, įvertinusi nuteistojo teigiamus elgesio pokyčius ir išreikšdama pasitikėjimą juo, tik 2018 m. gegužės 22 d. perkėlė jį atlikti bausmę į lengvąją grupę. Taigi, teismo nuomone, atsižvelgus į nuteistajam skirtas bausmės atlikimo metu drausminio poveikio priemones, jų ir paskatinimų skyrimo laiką ir skaičių, šiuo metu daryti išvadą apie nuteistojo akivaizdų teigiamą elgesio pasikeitimą ir jo galimybes pavyzdingą elgesį išlaikyti ilgesnį laikotarpį dar anksti. Nuteistasis skunde pažymėjo, kad Komisija nepagrįstai vertino jo finansinių įsipareigojimų vykdymą. Teismo nuomone finansinių įsipareigojimų vykdymas nuteistajam yra aktuali problema. Jis pagal pataisos namuose gautus vykdomuosius dokumentus turėjo atlyginti 12 090,22 Eur sumą, atlyginęs tik nedidelę dalį šios sumos – 270,80 Eur. Nuteistasis pats skunde nurodo, kad šią sumą atlygino iš artimųjų jam atsiųstų pinigų, pabrėžia, kad jis neįgalus ir pataisos namuose jam nebuvo suteiktas darbas pagal jo galimybes. Visgi teismui pateiktoje jo asmens byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis rodė pastangas ir siekė pataisos namuose dirbti, taip gauti pajamas ir atlyginti kuo didesnę dalį priteistos sumos. Tai rodo nuteistojo atsainų požiūrį į finansinių įsipareigojimų vykdymą, kas neabejotinai jo asmenybę apibūdina labiau neigiamai ir įvertinus tai, kad praeityje jis teistas ir už vagystes, kyla pagrįstos abejonės, kad laisvėje jis sugebės sėkmingai vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus tik iš teisėtai gautų piniginių lėšų ir ateityje daugiau nenusikals. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog Komisija nepagrįstai vertino tai, jog nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, tačiau bausmės atlikimo metu nelankė anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimų, nes Lietuvos apeliacinis teismas neblaivumą kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę panaikino. Sutiktina su šiuo nuteistojo argumentu, nes apeliacinės instancijos teismas tikrai neblaivumą kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę panaikino. Visgi būtina įvertinti tai, kad nuteistasis laisvėje metus laiko iki 1998 m. vartojo opiatus kasdien, jis bausmę atlieka taip pat ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Nuteistasis laisvėje bendravo su nedirbančiais, nusikaltimus darančiais asmenimis ir yra padaręs nusikaltimų su bendrininkais. Šios aplinkybės svarbios, nes nuteistojo gyvenimo stilius bei draugai išlieka kriminogeniniu veiksniu.

Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tuomet, kai nustatomos aplinkybės, leidžiančios pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks savo tikslą. Nagrinėjamu atveju visos nurodytos nuteistąjį charakterizuojančios ir jo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo elgesys paskutiniu metu keitėsi teigiama linkme, tačiau toks laiko tarpas nėra pakankamas šiuo metu konstatuoti akivaizdžią nuteistojo pažangą koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme, leidžiančią daryti išvadą, kad laisvėje jis sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nenusikals.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis S. P. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir pakeitė savo elgesį, padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas mano, kad šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebūtų užtikrinti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Komisija pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų, kas leistų neabejoti, jog nuteistojo probacija laisvėje gali būti sėkminga, todėl Komisijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo jį panaikinti ar pakeisti. Nuteistojo argumentai, kad Komisija, nusprendusi pakartotinai nagrinėti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo po 5 mėnesių 15 dienų, pažeidė teisės aktus, kurie numato pakartotinį tokio prašymo svarstymą praėjus 5 mėnesiams, nepagrįsti. Pagal Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1R-154, 36.8 papunktį Komisijai suteikta prerogatyva spręsti, koks turėtų būti nustatytas paskirtų rekomendacijų įgyvendinimo terminas ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos data. Šiuo atveju minėtas terminas neviršija BVK 164 straipsnio 5 dalyje numatyto maksimalaus 6 mėnesių termino, todėl teismas sprendžia, kad Komisija, vykdydama išimtinai jos kompetencijai priskirtas rekomendacijų teikimo ir pakartotinio lygtinio paleidimo klausimo svarstymo datos nustatymo funkcijas, įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. P. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.