Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 357-63 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. P. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1972 m. balandžio 13 d., nuteistas:

1. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį areštu 25 paroms;

2. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 metų 24 dienoms;

3. Lietuvos Respublikos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2014 m. birželio 16 d. nuosprendis pakeistas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 24 dienoms.

Bausmės pradžia – 2012 m. lapkričio 21 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 15 d. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2014 m. spalio 31 d.

Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 357–63 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam S. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodė, jog nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas ketvirtą kartą. Šiuo metu S. P. atlikęs daugiau kaip 2/3 paskirtos laivės atėmimo bausmės. Pastarąjį kartą Komisija, vertindama nuteistojo elgesį, pritarė, kad nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas, kadangi S. P. buvo charakterizuojamas kaip teigiama asmenybė. Šiuo metu vertinant nuteistojo elgesį taip pat nepastebėta neigiamų pokyčių. Nuteistasis atsižvelgė į ankstesnes Komisijos rekomendacijas, jas vykdė. Turėdamas finansinių įsipareigojimų, S. P. juos sprendžia. Praėjusius kartus svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, buvo atlyginęs dalį finansinių įsipareigojimų, šio posėdžio metu pateikė prašymų kopijas Alytaus pataisos namų direktoriui, kad iš jo asmeninės sąskaitos būtų nuskaityta po 250 Eur nukentėjusioms neturtinei žalai atlyginti. Visa tai rodo nuteistojo teigiamas nuostatas dėl finansinių įsipareigojimų vykdymo. Teigia, jog būdamas laisvėje dar labiau stengtųsi atlyginti žalą. Visos bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo baustas tris kartus, tačiau nuobaudos negalioja, paskutinė nuobauda skirta 2017 metais, yra paskatintas 7 kartus už nepriekaištingą elgesį. Dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose resocializacijos, elgesio korekcijos programose. Teigiamai vertinama, kad nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais tvirti, tai, tikėtina, padėtų nuteistajam lengviau integruotis į visuomenę. Yra lankomas pasimatymų metu, turi pastovią gyvenamąją vietą, teigia, jog grįš gyventi pas motiną. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai žemėjo, nuo 51 rizikos balo ir šiuo metu vertinama 45 rizikos balais. Rizikos balai žemėjo, nes keitėsi nuteistojo emocinė gerovė, stiprėja ryšiai su artimaisiais, resocializacijos programų lankymas sumažino nuteistojo impulsyvumą. Komisija, visapusiškai įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog S. P. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tai leidžia konstatuoti, jog lygtinai paleidus S. P. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą. nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo metu nuteistojo S. P. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas ketvirtą kartą. Nuteistasis yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu asmuo vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam S. P. formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog S. P. jau ir prieš tai buvo 4 kartus teistas, o šiuo metu jis atlieka pagal du apkaltinamuosius nuosprendžius jam paskirtą galutinę subendrintą 9 metų 24 dienų laisvės atėmimo bausmę už dviejų nesunkių ir vieno labai sunkaus nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 6 dalis). Praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir nepateisino teismo pasitikėjimo. Vertinant aplinkybę, jog nuteistasis praeityje buvo teistas 4 kartus, galima teigti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės esmingai neįtakojo jo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, kadangi jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, aptartos aplinkybės S. P. apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį stipriai paveiktų bei padarytų įtaką jo elgesiui, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Socialinio tyrimo išvadoje ankstesni teisės pažeidimai (neišbūtas bausmės vykdymo atidėjimo terminas, jo metu įvykdytas naujas nusikaltimas, smurtinis nusikaltimų modelis) taip pat išlieka kriminogeniniu veiksniu.

Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo S. P. nusikalstamo elgesio rizika yra 45 balai, iš jų statinių, nekintančių balų yra 20, ir net 25 balus sudaro dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis savo elgesiu dar gali pakeisti. Tokia elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų nustatyta akivaizdi ir reikšminga pažanga ją mažinant, kadangi nuo ankstesniojo vertinimo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 2 balais (buvo 47).

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog S. P. mąstymas ir elgesys vis dar išlieka kriminogeniniais veiksniais. Nuteistojo bendravimas yra apsunkintas sveikatos sutrikimo (neprigirdi, todėl dažnai kalba pakeltu tonu), tačiau bendrauja nuoširdžiai ir atvirai, noriai įsitraukia į kontaktą. S. P. geba planuoti ir nuosekliai įgyvendinti savo planus. Turi konkrečių planų: planuoja gyventi motinos bute su savo šeima, susigrąžinti vaikus, kurie šiuo metu yra vaikų namuose, įsidarbinti pagal sveikatos būklę. Minėtos aplinkybės vertinamos teigiamai. Tačiau elgesyje ir mąstyme išlieka daug neigiamų veiksnių. S. P. elgesyje yra pasireiškęs impulsyvumas, nuteistasis pervertino savo sugebėjimus problemas išspręsti savarankiškai, neįvertino galimų pasekmių. Dažniausiai dėmesį sutelkia į galimas teigiamas trumpalaikes pasekmes, nepakankamai įvertina sunkumus, galimas ilgalaikes neigiamas pasekmes. Nors šiuo metu smurtinis elgesys nepasireiškia, tačiau praeityje yra praradęs savitvardą, panaudojęs smurtą prieš kitą asmenį (teistas už du smurtinius nusikaltimus). Nuteistasis sunkiai priima kitokį požiūrį ar nuomonę, dažnai įsitikinęs savo teisumu, vertina situaciją vienpusiškai.

Atkreiptinas dėmesys, kad S. P. emocinė gerovė taip pat vis dar išlieka vienu iš kriminogeninių veiksnių. Nors nuteistasis tvirtina, jog laisvėje bendravo su daugeliu žmonių, nebuvo vienišas ar socialiai izoliuotas, savęs vertinimas vidutinis, savimi pasitikintis, ateitį vertina optimistiškai, tačiau abejonių dėl S. P. emocinės gerovės kelia tai, kad ankščiau jis yra save žalojęs.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nors paskutinį nusikaltimą jis įvykdė vienas, dalį nusikaltimų, už kuriuos jis ankščiau yra teistas, įvykdė veikdamas kartu su bendrininkais. Šiuo metu byloje nėra duomenų apie nuteistojo ryšius su netinkamos reputacijos asmenimis, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai vis dar išlieka kriminogeniniu veiksniu.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi labai didelių finansinių įsipareigojimų, iš kurių jis teatlyginęs tik labai mažą dalį – 293,80 Eur. Taip pat turi keturis nepilnamečius vaikus, kurie šiuo metu yra vaikų namuose, ir prie kurių išlaikymo jis neprisideda dėl lėšų trūkumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad S. P. yra neįgalus, todėl galimybės įsidarbinti ir gauti pajamas yra ribotos. Prieš suėmimą jis nedirbo, bausmės atlikimo metu kreipėsi dėl darbo, tačiau įdarbintas nebuvo. Akivaizdu, jog S. P. išėjus į laisvę, jo turimi dideli finansiniai įsipareigojimai bei ribotos galimybės įsidarbinti ir juos sumažinti labai apsunkins integraciją į visuomenę.

Vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, pažymėtina tai, kad bausmės atlikimo metu S. P. nesielgė nepriekaištingai. Nors 7 kartus jis buvo skatintas, tačiau 3 kartus baustas drausmine tvarka (paskutinį kartą 2017 m. vasario 17 d.), 4 kartus dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų buvo apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiais. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau tai nepaneigia išvados, jog paminėtos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, pažeidimų darymas ne tik iš karto atvykus į pataisos namus, bet ir vėliau, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų.

Teismas daro išvadą, jog nuteistasis S. P. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam dar negali būti taikomas. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, galima teigti, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis, lyginant ją su jau atlikta bausmės dalimi, yra didelė – daugiau kaip 2 metai 6 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmes atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti 2019 m. gegužės 29 d. Komisijos nutarimą Nr. 357-63 dėl nuteistojo S. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti 2019 m. gegužės 29 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357-63 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. P.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.