Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. P. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2021 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. 357-7 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. P. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, paskirta galutinė subendrinta 11 metų 24 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendis pakeistas – taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, paskirta galutinė subendrinta 9 metų 24 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

2. S. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. lapkričio 21 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 15 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo S. P. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad tolesnis nuteistojo pataisos procesas jau gali būti tęsiamas laisvėje.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis S. P. gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti nėra pagrindo.

9. Bylos duomenimis S. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą (nuteistasis planuoja gyventi motinos bute su šeima, susigrąžinti savo vaikus, kurie šiuo metu yra vaikų globos namuose), taip pat, jis planuoja įsidarbinti pagal esamą savo sveikatos būklę. Nuteistojo nuostatos į priežiūrą iš esmės yra teigiamos, už gerą elgesį bausmės atlikimo metu nuo 2018 m. gegužės 22 d. jis yra perkeltas bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo laikotarpiu jis buvo skatintas 9 kartus, jam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos. Nuteistasis yra suinteresuotas savo resocializacijos procesu, jis aktyviai dalyvauja įvairiose intervencinėse programose, rengiamose paskaitose, šiuo metu mokosi virėjo specialybę ir prasmingai leidžia savo laiką. Šios aplinkybės, kurios akcentuojamos ir skunde, neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatuodamas, kad sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą turi būti vertinama duomenų, susijusių su nuteistojo pataisos procesu visą bausmės atlikimo laiką, visuma, o ne vien tik teigimai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės.

10. Teisėjų kolegija, pritardama skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai dėl pagrindo taikyti lygtinį paleidimą nebuvimo, visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad nors Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam S. P. nustatyta žema – 33 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vertinant nuteistojo pažangą mažinant šią riziką negali būti ignoruojami ir turi būti vertinami duomenys, atskleidžiantys šios rizikos pokyčius, jų stabilumą. Be to, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, vis tik turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų pagal „OASys“ metodiką mažėjimą, pastebėtina, kad jis nuo pirminio 2017 m. gruodžio 19 d. atlikto vertinimo, kuomet pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 52 balais, nebuvo itin žymus. Iš pradžių nuteistajam nustatyti rizikos balai viso bausmės atlikimo metu mažėjo, tačiau nustatyta 33 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo 2020 m. vasario 7 d. įvertinimo nesikeičia. Be to, pažymėtina ir tai, kad nuteistajam nustatyta pakartotinio smurtinio elgesio rizika išlieka vidutinė. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad išlieka dinaminių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuriuos savo teigiamu ir kryptingu elgesiu nuteistasis dar gali sumažinti.

11. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad nuteistajam, nors ir dalyvaujančiam socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, vis dar nustatomas vienas kriminogeninis veiksnys – ankstesni teisės pažeidimai (neišbūtas bausmės vykdymo atidėjimo terminas, jo metu įvykdytas naujas nusikaltimas, smurtiniai nusikaltimai). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Ankstesnis nusikalstami veiksmai (teistumų skaičius) neabejotinai yra statinis veiksnys, kurio nuteistasis pakeisti negali ir kuris yra susijęs su nuteistojo elgesiu praeityje, tačiau su ankstesniais teistumais, kaip ir su padarytų nusikaltimų pobūdžiu ir pavojingumu, susijusios aplinkybės, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinamos ir šių aplinkybių vertinimas kitų su pataisos proceso veiksmingumu ar neveiksmingumu susijusių aplinkybių kontekste nėra draudžiamas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priešingai, negu teigiama skunde, išskirtinės reikšmės šioms aplinkybėms neteikė, o jas vertino kitų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų duomenų ir faktų kontekste. Teisėjų kolegijos nuomone, minėto kriminogeninio veiksnio nustatymas, įvertinus ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro dinaminiai veiksniai, teikia pagrindą išvadai, kad bausmės vykdymo metu kriminogeninių veiksnių efektyviam valdymui (mažinimui) vis tik nėra skiriama pakankamai dėmesio, nuteistasis maksimalių pastangų spręsti turimas problemas, galinčias įtakoti jo nusikalstamą elgesį, nededa – nuteistasis, nors ir turėdamas pareigą mažinti turimus įsiskolinimą pagal vykdomuosius raštus (dėl 12 965, 72 Eur sumos), per daugiau kaip 8 metus atlygino tik neženklią šios sumos dalį – 1116,72 Eur, pataisos įstaigoje nedirba. Be to, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis S. P. elgesyje praeityje pasireiškė skuboti ir iki galo neapgalvoti sprendimai, orientuojantis daugiau į trumpalaikes pasekmes sau ir artimiesiems, nuteistasis neįvertino ir nenumatė galimų grėsmių. Jo elgesyje yra pasireiškę ir savitvardos praradimo atvejai, kada prieš kitą asmenį panaudojo smurtą. Šios aplinkybės, įvertinus ir tai, kad praeityje teismo parodyto pasitikėjimo S. P. nepateisino, taip pat, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ne visada elgėsi nepriekaištingai, tik sustipriną teismo įsitikinimą, kad bausmės tikslai šiuo metu vis dar nėra pasiekti.

12. Nors nuteistasis skunde teigia, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į Komisijos nutarimą, kadangi būtent pataisos įstaigos pareigūnai gali geriausiai įvertinti nuteistojo pataisos procesui reikšmingas aplinkybes, tačiau pažymėtina, kad, atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia teigti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja, todėl vien tai, kad Komisijos išvados analizuojamu atveju nesutapo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pagrindo jį pripažinti nepagrįstu ar neteisėtu.

13. Pagrindo išvadai, kad nuteistojo pozityvūs pokyčiai jau yra pakankami ir jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, neduoda ir su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu susijusios aplinkybės, į kurias pagrįstai dėmesį atkreipė ir pirmosios instancijos teismas. Kaip minėta, bausmės atlikimo metu S. P. buvo ne kartą skatintas, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje ne visuomet buvo išimtinai tik teigiamas. S. P. drausmine tvarka baustas 3 kartus, dar 6 kartus už padarytus pažeidimus nuobaudos nebuvo skirtos, apsiribota pokalbiais. Nors nuobaudos šiuo metu nėra galiojančios, tačiau tai neigiamai apibūdina nuteistąjį kaip asmenį, kuris ir struktūruotoje aplinkoje nesugeba laikytis nustatytos elgesio tvarkos, dėl ko nuosekli ir išimtinai tik teigiama elgesio korekcija nestebima ir neleidžia įžvelgti nuteistojo teigiamų elgesio korekcijos pokyčių, jų stabilumo, kurie būtini sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

14. Skunde akcentuojami ryšiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas, teigiamos nuostatos į nustatytas elgesio taisykles, išvados, kad lygtinis paleidimas šiuo metu nuteistajam dar negali būti taikomas, nepaneigia. Paminėtos aplinkybės, kaip nurodyta šios nutarties 9 punkte, nuteistąjį charakterizuoja teigiamai. Tačiau pažymėtina, kad su gyvenamosios vietos turėjimu, šeiminiais ryšiais susijusios aplinkybės egzistavo ir anksčiau, tačiau jų buvimas nuteistojo nuo nusikalstamo elgesio nesilaikė ir nebuvo faktoriumi, skatinusius nuteistąjį savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi jas vertinti kaip galinčias reikšmingai įtakoti pozityvius nuteistojo elgesio pokyčius ne tik lygtinio paleidimo metu, bet ir vėliau, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Šios išvados kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal duomenis Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam praeityje jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, taip pat buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau laikytis paskirtų įpareigojimų ir teisėtą elgesį išlaikyti ilgesnį laiką nuteistasis vis tik nesugebėjo ir šios aplinkybės, vertinant jas kartu su kitais aptartais duomenimis, susijusiais su nuteistojo elgesiu, jo mąstymo, požiūrio pokyčiais bei dedamomis pastangomis pasitaisyti, tik sustiprina manymą, kad lygtinis paleidimas nuteistajam jau šiuo metu dar negali būti taikomas.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią S. P. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, kurių akcentavimu yra pagrįstas nuteistojo skundas, nepakanka daryti išvadai, kad S. P. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. P. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. vasario 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.